Shko tek faqja : Previous  1, 2

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:07

Lahuta e Malcis - Permbajtje - Kėnget XVI - XX
Kėnga XVI - Kulshedra:
Kėnga XVI pėrbėn njė interlud pas lufte me njė analogji mitologjike pėr betejėn. Nė kohė stuhie, nje kulshedėr e tėrbuar shtatė-krerėshe ka ikur nga njė shpellė nė Shalė pėr tė marrė hak mbi njė drangue, Vocėrr Bala. Drangojt, qė personifikojnė heronjtė e malėsisė, mblidhen pėr t'i bėrė ballė e pėr tė mundur pėrbindėshin gjigant. Pasi korrin fitore, drangojt marrin pjesė nė njė drekė me grurė, bukė, mish dreri dhe mjaltė, tė ftuar nga orėt e Shalės qė e kanė soditur betejėn nga njė shkėmb aty pranė. Pas buke orėt ia nisin valles dhe kėndojnė kėngėn e vashės Eufrozinė nga Janina, e cila zgjodhi vdekjen e nuk iu dorėzua tiranit Ali pashė Tepelena:

"Varza kį e varza s'kį,
Por, si kį nji vajzė n'Janinė,
Kurkund shoqen s'i a ké pį,
Kah bje diell e serotinė:
Synin diell, ballin si hāna,
Ardhun shtatit si silvija,
Eufrozinė e quejti nāna,
Augur t'mirė m'e pasė Shqypnija.
Ate e pįka aj Ali Pasha,
Dalė si vida nė balkue,
Edhe fort pelqye i āsht vasha:
Ēon Harapin m'e kerkue.
Vjen Harapi e i thotė te dera:
Shpejt tash, vashė, ti kte me zdrypun
E me mue me ardhė nji hera;
Perse Pasha tė kį lypun.
T'u thafėt goja! cka po thue?
I a kthen vasha fjalen marė;
Se un nji vajz-o kam qillue:
S'diej me folė me Pashallarė,
Jo, po, Ali Pashė Tepelena
Mundet kryet aj me m'a pré,
Si i kį pré kushdi sį krena;
Gjallė por s'lshoj un erz as fé.
Asht mushė Pasha me mėnķ,
Prap harapin ēon e e thrret:
Pa ndigio harap i zķ,
Se dy herė Pasha nuk flet:
A se vjen kte sande goca,
A se ndryshe n'fund t'liqenit
T'a bāj gjumin me bretkoca.
More vesht, bre qen i qenit?
I shkon naten vashės harapi,
Edhe e merr e e ēon m'liqe,
Ku tue pritun ishte trapi,
Per me i bartė neper kurrn.
N'mes tė liqenit si kan dalė,
Aty trapi vend kį zānun,
Edhe nisė harapi fjalė,
Nisė aj vashės kėshtu me i thānun:
Nuk kį tjeter, tash, lum vasha:
E s'jam nieri fjalės qi i luej:
A me shkue sande te Pasha:
A shī ktu me t'mytė ty n'ujė.
Jo, po, i thotė vasha tue qeshė,
Se un te Pasha due me shkue;
Por due t'shkoj nji herė me u veshė,
Pse sido kte kam qillue.
E kėshtu tue i thānė harapit,
Atij qenit, t'birit t'qenit,
Merr e hidhet n'ujė prej trapit,
Edhe zhduket n'fund t'liqenit.
Doli fjala neper dhé:
Njekso varzash kį n'Shqypnķ,
Qi per erz edhe per fé
T'rijt e jeten i bājn flķ."

Kėnga XVII - Nė Qafė-Hardhi:
Pas betejės nė kėngėn XVI, orėt dhe drangojt kanė ikur nė shtėpi tė vet. Mbeten vetėm dy drangoj, Rrustem Uka dhe Xhem Sadrija, qė do tė pėrgatiten pėr dasmėn. Ata fluturojnė e ngjiten nė Qafė-Hardhi. Aty bėjnė njė pushim, duke pirė duhan e duke pastruar armėt. Mark Milani ėshtė kthyer me tetė batalione tė reja, i vendosur tė pushtojė Plavėn e Gucinė. Dy drangojt shqiptarė shtrėngohen tė mbrojnė qafėn nga treqind trupa malazeze. Ata zihen ngushtė, por u vijnė nė ndihmė barinj tė ndodhur andej afėr, dhe fitojnė betejėn. Mark Milani vendos t'i tėrheqė trupat pėr njė betejė tjetėr nė Sutjeskė. Zanat, tė cilat pėrsėri e kanė soditur betejėn nga njė majė aty afėr, zėnė vend tani nė njė majė shkėmbi qė sheh nga Sutjeska dhe rrinė nė pritje.

Kėnga XVIII - Te Ura e Sutjeskės:
Trupat e Mark Milanit mblidhen te Ura e Sutjeskės pėr tė marrė Gucinė, por Ali pashė Gucia u ka zėnė pritė me dymijė ushtarė shqiptarė. E gjithė kėnga i kushtohet betejės sė egėr, pėrshkrimit tė luftėtarėve tė veēantė dhe bėmave tė tmerrshme nė njė pėrleshje pėr jetė a pėr vdekje. Vjen pastaj njė interlud me vajin prekės tė njė zogu tė zi pėr vdekjen e Smajl Arifit. Por ėshtė edhe nėna e Cen Brahimit pėr t'u vajtuar, sepse i biri e ka turpėruar veten duke mos i marrė hakun probatinit tė tij Sadri Ēuni tė vrarė nė betejė. Kokėn e Sadriut e kanė vėnė majė njė huri dhe e kalojnė para shqiptarėve pėr t'u tallur:

"Do me t'thashė, me giasė, or Pashė,
Se t'bān mer Mark Milani,
Mark Milani Kapidani,
Me i a ndreqė cilen n'Xhamķ,
Dreken n'Plavė, darken n'Gusķ."

Kėnga XIX - Pater Gjoni:
Duke bėrė njė mallkim tė zjarrtė patriotik, Pater Gjoni i Kelmendit dėnon bėmat e poshtra tė sllavėve, qė pėr pesėqind vjet nuk kanė bėrė gjė tjetėr veēse kanė munduar shqiptarėt dhe u kanė marrė tokat. Por malėsorėt janė kockė e fortė dhe kanė mbijetuar. Po tė mos ishte prift, ai vetė do tė kishte rrėmbyer armėt e do tė dilte nė mbrojtje tė maleve tė atdheut. Sa tė ketė ujė lumi i Drinit, sllavėt nuk kanė pėr tė shkelur nė tokėn shqiptare. Kur fillon tė derdhet gjaku, Lulash Ndreu kėndon njė kėngė patriotike, Patėr Gjoni niset pėr nė Sutjeskė me burrat e Kelmendit prapa.

Kėnga XX - Lekėt:
Skena edhe mė tė pėrgjakshme beteje nė Urėn e Sutjeskės. Luftėtarėt shqiptarė tė malėsisė si dhe kundėrshtarėt e tyre sllavė po aq tė vendosur pėrshkruhen njė nga njė, si luftėtarėt e Agamemnonit dhe Priamit nėn muret e Trojės sė lashtė. I ngjashėm me episodin e Glaukut dhe Diomedit te Iliada ėshtė takimi i probatinėve tė vjetėr, sllavit Mil Spasi dhe shqiptarit Bec Patani. Nė pėrleshje e sipėr, tė dy e njohin njėri tjetrin, kėmbejnė fjalė pėrshėndetjeje dhe mbėshtetin kokat nė supet e njėri tjetrit, siē e do zakoni. Nė interlud rrėfehet si kishte lindur miqėsia e tyre. Kur Rrustem Uka mbėrrin me pėrforcime nga Gucia, Bec Patani e shpėton probatinin e tij. Mbi atė kasaphanė bie nata.

Lahuta e Malcis - Permbajtje - Kenget XXI - XXV
Kėnga XXI - Ndėrmjetsija:

Pas njė pėrshkrimi tė gjatė tė skenave tė betejės tė mbushur plot me gjak, gjymtyrė dhe koka tė prera, shfaqet Patėr Gjoni i kėngės XIX. Ai i kėrkon pashait t'i japė leje tė shkojė te Mark Milani pėr njė armėpushim, pėr tė varrosur tė vrarėt. Pashai pranon. I shoqėruar nga njė gjakon, Patėr Gjoni niset pėr nė kampin e komandantit malazez. Atje e presin me nderime. Pason njė dialog midis patriotit Patėr Gjoni dhe Mark Milanit, qė tregohet fisnik, dhe armėpushimi vendoset. Por disa luftėtarė nuk duan t'ia dinė dhe mezi ē'presin tė luftojnė. Me njėzet shokė besnikė me vete, Bec Patani mėsyn nė njė tufė dhensh nė Mal tė Zi. Hyjnė nė njė vathė natėn dhe e rrėmbejnė tufėn. Skena tė kujton Iliadėn, plaēkitjen e Odiseut dhe Diomedit natėn nė kampin trojan. Rrugės nė kthim ata marrin vesh se Mark Milani kishte ndėrmend t'i mėsynte pėrsėri sapo tė mbaronte armėpushimi, kėsaj radhe nė Nokshiq. Nxitojnė qė t'ia japin kėtė lajm Ali pashės.

Kėnga XXII - Tringa:
Veprimi ndodh nė Nokshiq (pa dyshim Novshiqi i sotėm) nė luginėn e Limit tė sipėrm nė juglindje tė Malit tė Zi. Pėr t'i shpėtuar kėrdisė, tė gjithė banorėt janė larguar, madje edhe kafshėt e egra. Mbetet nė shtėpi vetėm vajza trime shqiptare Tringa, pėr t'u kujdesur pėr tė vėllanė Curr Ula qė po vdes. Pėrkushtimi dhe vetmohimi i motrės sė ndershme e sypatrembur, figurė e marrė nga letėrsia gojore shqiptare, jepet nga poeti me imtėsi tė holla. Curr Ula vdes dhe i bie Tringės ta varrosė nė tokėn e vet, megjithėse pas pak do tė shpėrthejnė luftimet. Njė luftėtar sllav qė kalon aty, Gjur Kokoti, e kallėzon dhe kėrkon ta marrė "si ré nanės t'm'i ndihmojė n'shpi", por Tringa nuk do t'ia dijė. Ajo rrėmben pushkėn dhe e qėllon nė krahėror, duke marrė edhe vetė njė plumb nė kokė nga shoku i Gjur Kokotit, Vasil Ndreka. Kėnga mbyllet:

"Edhe dielli dheut i rį,
Gjallė por Tringa Shkjaut n'dorė s'rį"



Kėnga XXIII - Ke tbanat e Curr Ulės:
Luftėtari shqiptar Gjetė Gega nga Shllaku mbėrrin nė vend dhe merr hak pėr Tringėn duke vrarė Vasil Ndrekėn. Mė tej Gjetė Gegėn e sulmon sllavi Millosh Pera nė njė duel, qė poeti e krahason me njė pėrleshje pėr jetė a vdekje midis njė luani e njė tigri. Nė pėrleshje e sipėr Millosh Pera pengohet te kufoma e Vasil Ndrekės dhe vritet nga Gjetė Gega, i cili i pret kokėn Vasilit dhe e flak nė oborr pranė trupit pa jetė tė Tringės. Mė tej nė kėtė kėngė pėrshkruhen duele tė tjera, ku trimat shqiptarė e malazezė pėrqeshin e shpotitin njėri tjetrin nė njė mėnyrė epike.


Kėnga XXIV - Zana e Vizitorit:
Zana e Madhe kundron betejėn e pėrgjakshme nga mė e larta pikė e malit Vizitor mbi Plavė, ashtu si Zeusi sodiste Luftėn e Trojės nga maja e lartė e malit Ida. E zemėruar nė kulm kur sheh Tringėn e virtytshme, e cila qė fėmijė kishte qenė nėn mbrojtjen e zanave tė malit, ajo zbret pėr t'ia marrė trupin e pėr ta sjellė nė rudinat e malit Vizitor. Trupin e saj e lajnė me ceremoni, e ndėrrojnė dhe e varrosin rrėzė njė bliri, ndėrsa Zana e Madhe e vajton. Tringės i duhet marrė haku. Ky ėshtė vullneti i Zanės sė Madhe qė ngrihet mbi malėsi dhe u lėshon burrave kushtrimin pėr tė shpejtuar pėr nė fushėbetejėn e Nokshiqit. Retė e luftės mblidhen nė horizont ndėrsa fiset e Shalės, Shoshit, Shllakut, Temalit, Merturit, Gjājit dhe Dushmanit pėrgatiten pėr betejė.


Kėnga XXV - Gjaku i marrun:
Kjo kėngė, mė e gjata nga tė gjitha, me 1184 vargje, i kushtohet pėrsėri ashpėrsisė sė betejės, tė cilėn poeti shpirtbutė franēeskan e pėrshkruan me kėnaqėsi. Nga vendi ku ėshtė ulur nė majėn e lartė tė Durmitorit, ora e Malit tė Zi dėgjon kushtrimin therės tė Zanės sė Madhe tė Vizitorit dhe niset pėr tė lajmėruar Mark Milanin, duke vajtuar:

"Si gjithmonė Shqyptįr e Shkjį
Janė lį n'gjak, q'se fati i zķ
Flakė e agzot vuni per brī,
Vu per brī Shqypnķ e Mal t'Zķ!"

Ora i del Mark Milanit me fytyrėn e poetit epik malazez Petar Njegosh pėr t'i njoftuar se shqiptarėt po bėhen gati tė zbresin nė Nokshiq e ta tėrheqin pėr tė hyrė nė betejė. Mark Milani trim i hyn orvatjes sė fundit tė pasuksesshme pėr tė pushtuar malėsinė shqiptare. Ai u bėn thirrje luftėtarėve tė vet tė hidhen nė sulm, duke u premtuar "cilen n'Plavė, dreken n'Gusķ, zamren n'Hot e darkėn n'Shkodėr." Beteja ndizet e pėrgjakshme dhe pėrshkruhet edhe njė herė me gjithė vrullin e heroizmit e batėrdinė e saj. Zanat e maleve, ashtu si perėnditė dhe perėndeshat e Greqisė sė lashtė, ndėrhyjnė pėr tė mbrojtur luftėtarėt e dashur e pėr t'i dėrguar tė tjerėt nė atė botė. Mark Milani e kupton se malazezėt janė tė rrethuar dhe kėrkon nėn njė rrebesh shiu Mirko Kapidanin, pėr t'i thėnė qė tė tėrhiqet. Mirkoja ėshtė kapur rob nga shqiptarėt nė njė urė mbi Lim. Kėtu ora malazeze dhe zana shqiptare, tė mbėshtetura nga dy shtriga mbi kurriz breshke, zėnė e pėrleshen vetė. Ora mundet, e lodhur nė pemėn e blirit mbi varrin e Tringės, ku e rrahin gjarpėrinjtė. Hakmarrja ėshtė kryer. Zana e Madhe kėndon:

"A t'kam thānė, 'or' Knjaz Nikolla,
Se un, dér sande pa marrė dielli,
Tringen do t'a kish' pague:
Treqind krena un tue t'i pré,
Treqind rob un tue t'i zanun,
Trķ mij ēika e nuse t'reja
Para kohės tue t'i lānė veja."

Robert Elsie: Historia e Letėrsisė Shqiptare



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:08

Lahuta e Malcis - Permbajtje - Kėnget XXVI - XXX

Kėnga XXVI - Koha e re:

Pas skenash tė gjata me beteja, kėnga XXVI bėn kontrast me karakterin idilik tė skenave tė saj. Kėtu hyn vetė poeti. Ai po e kalon pranverėn nė Lezhė pėr tė pėrfunduar Lahuta e Malcķs, dhe fton pėr vizitė zanėn, muzėn e tij. Bukuritė e Lissusit tė lashtė nė ato ditė pranvere e frymėzojnė poetin tė rikujtojė historinė e krahinės: ndėrtimin e kėshtjellės sė Lezhės me muret e saj ciklopike, jetėn e mbretėrve legjendarė tė Ilirisė, varrin e Skėnderbeut, legjendat dhe mitologjinė. Tani, pas pesė shekujsh sundimi turk, po agon njė kohė e re, ajo e lirisė dhe e pavarėsisė sė Shqipėrisė.


Kėnga XXVII - Xhemjeti (Komiteti):

Ka ardhur shekulli i njėzetė. Nė brigjet e Bosforit, gjatė revoltes sė xhonturqve mė 1908, mblidhet njė pseudokomitet pashallarėsh turq pėr tė vendosur pėr fatin e Shqipėrisė. Liberalizmit tė Sinan Pashės i kundėrvihen Xhavit dhe Turgut Pasha, pėr tė cilėt nė Perandori ka vetėm njė kombėsi, ajo turke, dhe qė kėrkojnė tė pėrdoret forca pėr tė mposhtur kryengritėsit shqiptarė.


Kėnga XXVIII - Dedė Gjo' Luli:

Fryma e qėndresės ndaj malazezėve vazhdon tė gjallojė nė Shqipėrinė moderne nė figurėn e Dedė Gjo' Lulit, kryeluftėtar i ēėshtjes kundėr turqve. Jemi nė vitin 1911, njė vit para luftėrave ballkanike, kur turqit nisėn orvatjen e tyre tė fundit pėr t'i nėnshtruar malėsorėt shqiptarė nėn sundimin osman. Me Dedė Gjo' Lulin dhe ēetėn e tij prej njėzet petritash ėshtė edhe plaku Marash Uci nga Rapsha e Hotit, qė e kemi parė nė kėngėn XII. Turgut Pasha me shtatėdhjetė batalionet e tij kėrkon qė malėsorėt tė dorėzohen brenda pesė ditėsh, dhe pastaj pėrgatitet pėr sulm, por tani gjendja e mjerueshme e Shqipėrisė i ka rėnė nė sy edhe Evropės.


Kėnga XXIX - Lufta e Balkanit:

Perandori i Austrisė Franc Jozefi e kėshillon Sulltanin tė mos i ngacmojė shqiptarėt, se pėrndryshe do tė ketė me ta mė shumė probleme nga sa kujton ai. Cari i Rusisė shtyn miqtė e vet sllavė t'i shpallin luftė Turqisė dhe kėshtu nis Lufta Ballkanike e vitit 1912. Nga humbja e Turqisė do tė pėrfitojnė bullgarėt, dhe pėrsėri sllavėt sulmojnė Shqipėrinė. Mbreti i Anglisė fton gjashtė mbretėrit e tjerė, pėrfaqėsues tė Fuqive tė Mėdha, nė Konferencėn e Londrės pėr tė zgjidhur kėtė problem, sepse "prej Balkanit hajr nuk ké!"

Kėnga XXX - Konferenca e Londonit:

Pas tridhjetė vjetėsh pune me Lahuta e malcķs, poeti e mbyll kėngėn duke i bėrė thirrje zanės, e cila prej kohėsh e ka ndjekur pa u ndarė andej-kėndej nėpėr lėndinat e Parnasit. Ashtu si Horaci nė exegi monumentum, poeti na thotė:

"Ndertue kemi 'i pomendare,
Rrfé as mot mos m'e dermue."

Pėrshkrimit nga poeti tė ngjarjeve tė Konferencės sė Londrės, ku tė 'shtatė krajlat' bisedojnė pėr fatin e Shqipėrisė, nuk i mungon njė notė humori e ironie. Pas shumė debatesh, pjesėmarrėsit pranojnė tė njohin shtetin e ri e tė pavarur shqiptar. Flamuri kuq e zi, "porsi fleta e Engllit t'Zotit", valėvitet tani mbi tokėn e Skėnderbeut.



Vepra - Lahuta e Malesise

Lahuta e malcķs ėshtė pa dyshim poema epike mė emocionuese e mė e fuqishme e shkruar nė gjuhėn shqipe. Ajo qėndron mbi tė gjitha sprovat e tjera nė kėtė gjini: nga poema me ndikim persian e Dalip Frashėrit Hadikaja, rreth v. 1842 (Kopshti); nga poema epike shiite e Shahin bej Frashėrit Myhtarnameja, 1868 (Historia e Myhtarit); nga poema disi e shkapėrderdhur e Jeronim De Radės Scanderbeccu i pa-faan, 1872-1884; nga poema me frymė kombėtare po jo dhe aq e arrirė e Naim Frashėrit Istori' e Skenderbeut, 1898; nga poema epike shiite po e tij Qerbelaja, 1898; nga poema e mėrgimit e Zef Skiroit Te dheu i huaj, 1900; dhe deri tek ajo e Frano Krispi Glavjano Mbi malin e Truntafilevet.

Epoka e poemave bektashiane e shiite sipas traditės turko-persiane natyrisht kishte marrė fund, kurse tema klasike e poemave epike shqiptare, bėmat e heroit kombėtar tė shekullit tė pesėmbėdhjetė, Skėnderbeut, e cila ishte trajtuar me njė nivel artistik tė kufizuar nga dy shkrimtarėt shqiptarė mė me emėr tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė, Jeronim De Rada dhe Naim Frashėri, tani ishte tepėr e largėt dhe e mjegullt pėr t'u vėnė nė qendėr tė njė poeme epike tė shekullit tė njėzetė. Gjergj Fishta zgjodhi pėr subjekt atė ēka njihte mė mirė: kulturėn heroike tė vendlindjes, malėsisė shqiptare tė veriut. Synimi i tij me kėtė poemė, e cila ėshtė njė arritje e pashoqe nė letrat shqiptare, ishte tė paraqiste jetėn e fiseve tė Shqipėrisė sė veriut, e tė njerėzve tė saj nė pėrgjithėsi, nė pėrmasa heroike. Autori pati fatin e mirė qė nė ato vite tė jetonte mu nė burimin e sė vetmes shoqėri heroike tė pacenuar nė Evropė. Kėshtu, struktura fisnore e banorėve tė Alpeve tė Shqipėrisė sė veriut ndryshonte rrėnjėsisht nga rajonet mė tė pėrparuar e mė "tė qytetėruar" tė jugut toskė. Ajo ēka i mahniste vizitorėt dhe etnografėt e huaj nė Shqipėrinė e veriut tė kėtyre viteve ishte shoqėria e fortė patriarkale e malėsisė, njė sistem i mbėshtetur nė zakone tė trashėguara nė shekuj nga ligji fisnor, e nė veēanti nga Kanuni i Lekė Dukagjinit. Nė Lahuta e malcķs kemi tė gjitha tiparet dalluese tė kėsaj shoqėrie: zakonet e doket e lindjes, martesės dhe varrimit, mikpritjen bujare tė fiseve, gjakmarrjen dhe besėn.

Lahuta e malcķs ėshtė frymėzuar fuqishėm nga poezia gojore shqiptare, si nga ciklet e poezisė heroike tė quajtura Kėngė kreshnikėsh me ndėrtimin e vargut tetėrrokėsh, tė ngjashme me junačke pjesme serbo-kroate, ashtu edhe nga ciklet po aq popullore tė poezisė historike tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, tė ngjashme me poezinė kleftike greke apo me haidutska pesen tė bullgarėve. Fishta e njihte kėtė poezi gojore tė kėnduar nga fiset malėsore gege me lahutėn e tyre me njė tel, dhe e pėlqente gjuhėn e ritmin e saj. Prandaj rrėfimi nė poemė ėshtė plot fjalor arkaik tė pasur dhe figura ligjėrimi tė larmishme e tė gjalla, qė pėrdoren nga fiset luftėtare malėsore tė veriut, e qė sot nuk janė aq tė kuptueshme, madje edhe pėr vetė shqiptarėt e veriut. Natyrisht, lidhjet e ngushta me letėrsinė gojore janė njė tipar mė se i zakonshėm pėr poemat epike, ndonėse disa autorė e kanė kritikuar Fishtėn pėr 'folklorizėm', pėr imitim tė folklorit, pa mundur tė krijojė njė poemė tė vėrtetė epike. Metri kryesor i Lahuta e malcķs ėshtė tetėrrokshi trokaik apo shtatėrrokshi, i cili harmonizohet mė bukur me poezinė gojore shqiptare se sa heksametri klasik i poemave epike greke e latine. Megjithatė, ndikimi i poemave tė mėdha tė lashtėsisė klasike, Iliada dhe Odiseja e Homerit apo Eneida e Virgjilit, ėshtė kudo i pranishėm nė Lahuta e malcķs, sikundėr kanė pasur kėnaqėsinė ta theksojnė njė numėr studiuesish, e sidomos Maksimilian Lamberci dhe Xhuzepe Gradilone15. Pra, mjaft paralele nė stil e nė pėrmbajtje kanė kapėrcyer shekujt. Vetė Fishta mė pas pėrktheu shqip librin e pestė tė Iliadės.

Ndėr figurat stilistike kryesore qė karakterizojnė Lahuta e malcķs dhe pa dyshim pjesėn mė tė madhe tė epikave, janė metafora, aliteracioni dhe asonanca, si dhe hiperbola dhe arkaizmat. Tipari kryesor heroik i subjektit dhe rrėfimi i imtė i skenave tė betejave pėr fat tė mirė janė harmonizuar me pėrshkrimet lirike dhe idilike tė bukurisė sė natyrės sė Alpeve tė Shqipėrisė sė veriut, tė cilat i japin Lahuta e malcķs njė dritė e hijeshi poetike. Mangėsia nė kėtė aspekt do t'i sillte mungesa tė dukshme veprės.

Lahuta e malcķs mbėshtetet thellėsisht nė legjendat dhe mitologjinė shqiptare dhe ėshtė e mbushur plot figura mitologjike nga letėrsia gojore, qė ashtu si perėnditė dhe perėndeshat e Greqisė sė Lashtė, sodisin ngjarjet dhe, kur del e nevojshme ndėrhyjnė nė to. Ndėr to janė: zanat, hijet trimėresha tė malėsisė, qė rrijnė pranė burimeve e pėrrenjve dhe u japin mbrojė luftėtarėve shqiptarė; orat, hijet femėr, qė edhe vetė emrin e kanė tabu; lugatet; shtrigat; dhe drangojt, figura gjysmėnjeri tė lindur me krahė flatrash e me fuqi tė mbinatyrshme, qė si qėllim kryesor nė jetė kanė luftėn kundėr kulshedrės zjarrvjellėse me shtatė krerė derisa ta vrasin atė.

Shkrirja e elementeve heroike dhe mitologjike ėshtė mė se e dukshme nė njė numėr personazhesh, tė cilėve Fishta u jep njė vend tė rėndėsishėm nė Lahuta e malcķs. Kėshtu, Oso Kuka, luftėtari trim e i rreptė, qė mė mirė vdes se i dorėzohet i gjallė armikut sllav; bariu i moshuar Marash Uci, i cili i kėshillon luftėtarėt e rinj tė mbrojnė lirinė dhe tė mos harrojnė zakonet e tė parėve; si dhe vasha trimėreshė Tringa, qė i gjendet te koka tė vėllait e qė ėshtė e vendosur tė mbrojė tokėn e vet.

Aspekti heroik i jetės nė malėsi ėshtė njė nga tiparet qė fiset shqiptare tė veriut e kanė tė pėrbashkėt me fqinjėt e vet sllavė tė jugut e sidomos me malazezėt. Tė dy popujt, edhe pse tė ndarė nga gjuha dhe nga rrjedha e hidhur e historisė, kanė mjaft gjėra tė pėrbashkėta mes tyre. Edhe pse malazezėt si personazhe janė 'negativė' nė qėllimin e Fishtės pėr t'i thurur lavdi atdheut tė vet, ai nuk kishte mbetur i pandikuar e i paemocionuar nga arritjet letrare tė sllavėve tė jugut nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė, sidomos tė poezisė epike pėr qėndresėn sllave kundėr turqve. Kemi pėrmendur rolin e atit franēeskan Gėrga Martiq, veprat e tė cilit i shėrbyen djaloshit Fishta si model gjatė studimeve nė Bosnjė. Fishta u frymėzua gjithashtu nga shkrimet e njė shkrimtari mė tė hershėm franēeskan, Andrija Kaēiq-Mioshiq (Andrija Kačię-Miošię, 1704-1760), poet dhe publicist dalmat i periudhės sė Iluminizmit, i cili pėrmendet sidomos pėr veprėn e tij Razgovor ugodni naroda slovinskoga, 1756 (Bisedė e kėndshme e popullit sllav), pėrmbledhje me prozė e poezi pėr historinė serbo-kroate; po ashtu, edhe nga veprat e poetit kroat Ivan Mazhuraniq (Ivan Mažuranię, 1814-1890), autor i poemės sė njohur epike Smrt Smail-age Ęengięa, 1846 (Vdekja e Smail Aga Qengiqit). Burim tjetėr frymėzimi letrar pėr Fishtėn ka qenė poeti e princi malazez Petar Petroviq Njegosh (Petar Petrovię Njegoš, 1813-1851). Nuk ėshtė rastėsi qė titulli Lahuta e malcķs ėshtė mjaft i ngjashėm me titullin Gorski vijenac, 1847 (Kurora e maleve), poemė epike e Njegoshit pėr qėndresėn heroike tė Malit tė Zi ndaj pushtuesve turq, e cila tani pėrgjithėsisht konsiderohet si eposi kombėtar i malazezėve dhe serbėve. Fishta arriti tė vėrtetonte se edhe gjuha shqipe ishte nė gjendje tė jepte njė epos letrar tė pėrkryer me po ato pėrmasa heroike.

Edhe pse Gjergj Fishta pėrmendet kryesisht si poet epik, arritjet e tij si poet lirik e satirik nuk janė mė pak tė mėdha se ato nė gjini tė tjera. Shumė studiues vlerėsojnė mė lart poezinė e tij lirike.

Botimi i parė i Fishtės me poezi lirike, Vierrsha i pershpirteshem t'kthyem shcyp, Shkodėr 1906, pėrmblidhte krijime me frymėzim tė fortė katolik. Aty gjejmė pėrkthime poetėsh tė mėdhenj italianė si arkadiani Pjetro Metastazio (Pietro Metastasio, 1698-1782) nga Roma; romancieri e poeti romantik Alesandro Manxoni (Alessandro Manzoni, 1785-1873) nga Milano, tė cilin Fishta e adhuronte pa masė; patrioti Silvio Peliko (Silvio Pellico, 1769-1845) nga Torino; liriku dhe historiani i letėrsisė Xhakomo Xanela (Giacomo Zanella, 1820-1888) nga Viēenca si edhe tė tjerė.

Pėrmbledhja e parė e Fishtės me lirika origjinale u botua me titullin Pika voėset, Zadar 1909, kushtuar bashkėkohėsit tė tij Luigj Gurakuqi (1879-1925). Pas saj vjen mė 1913, nė agim tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, botimi i parė i librit Mrizi i zānave, Shkodėr 1913, qė pėrfshin edhe disa poezi fetare nga Pika voėset. Fryma e pėrgjithshme qė pėrshkon pėrmbledhjen Mrizi i zānave ėshtė mė fort kombėtare se fetare. Karakteri patriotik i saj bie nė sy edhe mė fort nė botimet e tjera tė zgjeruara tė viteve 1924, 1925 dhe nė njė botim tė fundit pas vdekjes mė 1941. Vjersha si Shqypnija, Gjuha shqype, Atdheut, Shqypnija e lirė dhe Hymni i flamurit kombtįr shprehin gėzimin dhe krenarinė e Fishtės pėr historinė e Shqipėrisė dhe pavarėsinė e re tė saj. Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė edhe melodrama alegorike Shqyptari i gjytetnuem dhe vazhdimi i saj Shqyptarja e gjytetnueme.

Krahas poezisė me tema atdhetare tė pėrqėndruara nė vėllimin e mėsipėrm, poezinė e vet me tema fetare Fishta e pėrmblodhi nė vėllimin me 235 faqe Vallja e Parrīzit, Shkodėr 1925. Poezia e kėsaj pėrmbledhjeje, ndėr to vjershat si Tė kryqzuemit, Tė zānun e pafaj tė Virgjėres Mri, Nuntsiata dhe Shė Franēesku i Asizit, pėrbėjnė njė kulm nė letėrsinė katolike nė Shqipėri.

Robert Elsie: Historia e Letėrsisė Shqiptare



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:09

Vepra - Poezia Satirike
Gjergj Fishta ishte gjithashtu mjeshtėr i pėrkryer i poezisė satirike, qė e pėrdori zgjuarsinė dhe penėn e mprehtė pėr tė qortuar cenet e sjelljes dhe plogėshtinė intelektuale tė bashkėvendėsve tė vet. Ai nuk kishte ironinė dashamirėse e kėshilluese tė Ēajupit, por satirėn therėse e djegėse, shpesh tė pamėshirshme, njė ekuivalent ky nė poezi i prozės satirike therėse tė Faik bej Konicės. Fishta kishte botuar mjaft vjersha tė tilla nė revistėn Albania me pseudonimin kuptimplotė 'Castigat ridendo' (qorton duke qeshur). Mė 1907, ai botoi pa vėnė emrin e tij pėrmbledhjen satirike me 67 faqe Anxat e Parnasit, Sarajevė 1907, e cila hodhi themelet e satirės si gjini poetike nė letėrsinė shqiptare, e qė nga mjaft kritikė konsiderohet si vepra mė e mirė poetike e tij. Nė tė parėn e satirave tė tij, Nakdomonicipedija (Mėsim pėr Nakdo Monicin), ai i drejtohet mikut tė tij, shkrimtarit dhe botuesit jezuit Dom Ndoc Nikaj (1864-1951), tė cilin me dashuri e thėrret me pseudonimin e tij Nakdo Monici, pėr t'i shprehur simpatinė e vet, ngaqė vepra 416 faqesh e kėtij tė fundit, Historia é Shcypniis, e botuar nė Bruksel mė 1902, nuk ishte pritur me interesimin e duhur nga bashkatdhetarėt. Shqiptarėt qenė shumė indiferentė ndaj historisė sė vet e madje ndaj gjendjes sė tashme tė vajtueshme nė pėrgjithėsi. Arsyeja e kėtij indiferentizmi, na thotė Fishta, ėshtė konkurrenca midis Shėn Nikollės dhe djallit. Shėn Nikolla kishte kapėrcyer dete me urdhėr tė Zotit pėr tė shitur arsye dhe shije. Djalli, nga ana e tij, konkurronte me njė vapor plot me ēizme tė vjetra qė donte t'i shiste. Kur tė dy tregtarėt mbėrritėn nė portin e Shėngjinit, shqiptarėt biseduan me njėri-tjetrin dhe vendosėn tė blejnė ēizmet veresie. Me masa tė tilla tė pashkolluara, Fishta i rekomandon Nikajt tė ngushėllohet me sjelljen gjakftohtė dhe pėrbuzėse tė Tartufit tė Molierit. Anxat e Parnasit, e shkruar mė pas Anzat e Parnasit, me shumė shprehje therėse, por tė bukura, qė nuk mund tė priteshin nė njė masė tė tillė nga njė prift franēeskan i butė, u ribotua mė 1927, 1928, 1942 dhe 1990, dhe i solli Fishtės shumė miq e armiq. Gomari i Babatasit ėshtė njė tjetėr vėllim satirik-humoristik, i botuar me pseudonimin Gegė Toska, nė kohėn kur Fishta qe anėtar i Parlamentit shqiptar. Nė kėtė vepėr, qė fitoi popullaritet tė madh nė kohėn e vet, ai godet patriotėt e rremė dhe dembelėt.

Pėrveē melodramave tė pėrmendura mė sipėr Shqyptari i gjytetnuem dhe Shqyptarja e gjytetnueme, Fishta ėshtė autor edhe i disa veprave tė tjera pėr teatėr, ndėr to edhe pėrshtatje nga njė varg klasikėsh tė huaj, p.sh. I ligu per mend, Shkodėr 1931, komedi nė tri akte e Molierit, dhe Ifigenija n'Aulli, Shkodėr 1931, e Euripidit. Ndėr veprat e tjera dramatike qė hartoi apo pėrshtati nė njė kohė kur dramaturgjia shqiptare ishte nė shpėrgėnj janė edhe disa pjesė tė shkurtra me tema fetare. Ndėr to pėrmendet pjesa me tri akte pėr Krishtlindjen Baret e Betlemit; Sh' Franēesku i Asisit, Shkodėr 1912; tragjedia Juda Makabé, Shkodėr 1923; Sh' Luigji Gonzaga, Shkodėr 1927; dhe Jerina, ase mbretnesha e luleve, Shkodėr 1941, e fundit ndėr veprat e tij, qė u botua sa qe gjallė.

Deri para daljes sė Gjergj Fishtės nė skenėn letrare, letėrsia kombėtare e Shqipėrisė kishte marrė njė farė toni tosk. Ai vėrtetoi se Shqipėria e veriut mund tė ishte partner i barabartė me jugun mė tė pėrparuar nė krijimin e njė kulture kombėtare. Por Lahuta e malcķs nuk u prit me brohori nga tė gjithė, nė veēanti nga kritikėt toskė. Disa autorė e kanė shikuar shkrirjen e letėrsisė gojore e asaj tė shkruar si tė pafrytshme, kurse tė tjerė e kanė parė kėtė poemė epike mbi njė temė vėrtet bashkėkohėse thjesht si njė anakronizėm nė shekullin e njėzetė. Ismail Kadare (l. 1936) e ka nėnēmuar Lahuta e malcķs si njė "poemė tė gjatė monotone, njė kronikė sterile, e cila duke qenė, veē tė tjerash, moralizuese e didaktike, ngjante me epet e veriut aq sa ē'mund tė ngjante ujėt e distiluar me ujvarat e bjeshkėve." Vetėm koha do ta tregojė nėse Fishta do ta rifitojė vendin e vet si 'poet kombėtar' pas njė gjysėm shekulli lėnie nė harresė pėr arsye politike.

Shkolla katolike shkodrane e letrave, qė nė krye tė vendit kishte Gjergj Fishtėn, hyri nė epokėn e vet tė artė nė dekadat e para tė shekullit tė njėzetė dhe, pėr kėtė lulėzim tė kulturės gege, atij i takon njė meritė tė madhe. Poetė dhe studiues franēeskanė si Pashko Bardhi (1870-1948), Shtjefėn Gjeēovi (1874-1929), Pal Dodaj (1880-1948), Vinēenc Prennushi (1885-1949), Marin Sirdani (1885-1962), Anton Harapi (1888-1946), Justin Rrota (1889-1964), Bernardin Palaj (1894-1947), Donat Kurti (1903-1969), Benedikt Dema (1904-1960) dhe Gjon Shllaku (1907-1946), e madje nė tė vėrtetė tė gjithė ata intelektualė tė tjerė shqiptarė, qė kaluan vitet e tyre krijuese nė Shkodėr gjatė kėsaj apo asaj periudhe tė katėr dekadave tė para tė shekullit, u ndikuan nga figura madhore e atė Gjergj Fishtės. Studiuesi Eqrem Ēabej (1908-1980) shkruante:

"I rrėnjosur thellė nė vendin e tij, tė cilin e linte vetėm pėr pak, pėr t'u kthyer gjithmonė rishtas atje, Fishta fuqitė e tija njerėzore e poetike i thithi prej kėsaj toke. Atje te godina e dytė e Kuvendit, qė ndodhet jashtė qytetit tė Shkodrės, ku pemė tė lashta japin njė qetėsi tė ėmbėl, atje jetoi jetėn e tija dhe pėrgjoi frymėzimet e qeta tė zanavet. Ay nuk qe asish shkrimtarėsh jo aq tė rrallė nė Ballkan, tė cilėt mė tė shumtėn e jetės sė tyre e kalojnė nėpėr qytete tė mėdha tė viseve tė huaja. Ay qe njė nga ato natura, tė cilat ngrihen e rriten dalngadal prej qarkut tė tyre. Nė kėtė qe njė bir i vėrtetė i polemit (popullit) tė tij dhe bash nga kjo rrėnjosje te trualli i vet ay u bė, nė njė tjetėr kuptim sesa Naim Frashėri, poeti kombėtar i Shqipėrisė18."

Nė prag tė shpėrthimit tė Luftės sė Dytė Botėrore Gjergj Fishta vėrtet u njoh nga tė gjithė si 'poet kombėtar'. Albanologu austriak Maksimilian Lamberc (1882-1963) e ka cilėsuar si "poetin mė tė talentuar qė ka pasur Shqipėria19", kurse Gabriele D'Anuncio (1863-1938) e ka quajtur "poeti mė i madh i popullit tė lavdishėm tė Shqipėrisė". Pėr tė tjerė ai ishte "Homer shqiptar".

Por pas luftės Fishta u godit e u pėrgojua ndoshta mė shumė se ēdo shkrimtar tjetėr i paraluftės dhe u la menjėherė nė harresė. Poeti kombėtar u kthye nė mallkim. Historia e Letėrsisė Shqiptare e vitit 1983, histori zyrtare e Tiranės, e cila pati bekimin e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, i linte trajtimit tė Fishtės njė minimum hapėsire absolutisht tė kufizuar:

"Pėrfaqėsuesi mė kryesor i kėtij kleri, Gjergj Fishta (1871-1940), poet, publicist, pedagog, politikan, drejtoi pėr njė kohė tė gjatė shtypin e urdhėrit franēeskan dhe veprimtarinė kulturore e arsimore tė kėtij urdhėri. Pėr tė, interesat e kishės e tė fesė qėndronin mbi interesat e atdheut e tė popullit, gjė qė ai e shpallte dhe e mbronte me tėrė demagogjinė, por edhe cinizmin, dhe e kishte vėnė nė themel tė punės sė tij si letrar. Vepra e tij kryesore, poema epike 'Lahuta e Malėsisė', duke sulmuar shovinizmin e fqinjėve tė Veriut, propagandonte antisllavizmin dhe vinte nė plan tė dytė luftėn kundėr pushtuesit osman. Ajo i ngrinte himnin patriarkalizmit e bajraktarizmit, obskurantizmit fetar e klerikalizmit, dhe spekullonte me ndjenjat patriotike, kur ishte fjala pėr tė ngritur lart ngjarje dhe figura tė historisė kombėtare tė periudhės sė Rilindjes sonė. Vepra tė tjera, si poema satirike 'Gomari i Babatasit', ku u sulmuan me tėrbim laicizmi i shkollės dhe idetė demokratike, ishin karakteristike tė luftės sė egėr qė bėri kleri katolik pėr tė ruajtur e pėr tė rritur ndikimin e tij nė jetėn mendore tė vendit. Kėtij arti pėrpiqej t'i shėrbente njė formė qė i qėndronte pranė folklorit. Atė e shoqėronin shpesh proliksiteti, efektet e kėrkuara, retorizmi, brutaliteti i shprehjes e i stilit, gjer nė banalitet, argumentimet e tyre false, qė orvaten tė imponohen me pahir, si dhe njė qėndrim i theksuar konservator nė lėmin e gjuhės. Fishta i mbaroi ditėt si akademik i Italisė fashiste."

Arsyeja e vėrtetė pėr rėnien e Fishtės pas 'ēlirimit' mė 1944 duhet kėrkuar jo nė gjoja pro-italianizmin e tij, por nė zanafillėn e vetė Partisė Komuniste Shqiptare. PKSH, mė pas Partia e Punės e Shqipėrisė, ka qenė themeluar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nėn kujdesin e tė dėrguarve jugosllavė Dushan Mugosha (1914-1973) dhe Miladin Popoviq (1910-1945). Nė korrik 1946, Shqipėria dhe Jugosllavia nėnshkruan njė Traktat tė Miqėsisė, Bashkėpunimit dhe Ndihmės Reciproke si dhe njė numėr marrėveshjesh tė tjera, qė i dhanė Jugosllavisė kontrollin real mbi tė gjitha ēėshtjet shqiptare, pėrfshirė edhe fushėn e kulturės. Serbokroatishtja u fut si lėndė e detyrueshme nė tė gjitha shkollat e mesme shqiptare, kurse nė pranverė 1948, po pėrgatiteshin plane pėr bashkimin e tė dy vendeve. Nuk ka dyshim se ndjenjat antisllave tė shprehura nė Lahuta e malcķs bėnė qė vepra dhe autori i saj tė ndaloheshin nga autoritetet jugosllave, edhe pse Fishta qe shkolluar nė Bosnjė dhe qe frymėzuar nga letėrsia serbe dhe kroate. Elementi antisllav i veprės sė Fishtės ėshtė gjithashtu i vetmi qė theksohet nė botimin e parė tė pasluftės tė Enciklopedisė sė Madhe Sovjetike nė Moskė. Nė tė ėshtė shkruar (Mars 1950):

"Veprimtaria letrare e priftit katolik Gjergj Fishta pasqyron rolin qė ka luajtur kleri katolik nė pėrgatitjen e agresionit italian kundėr Shqipėrisė. Si ish agjent i imperializmit austro-hungarez, Fishta, nė vitet e para tė veprimtarisė sė tij letrare, mori njė qėndrim kundėr popujve sllavė, tė cilėt ishin kundėr planeve grabitqare tė imperializmit austro-hungarez nė Shqipėri. Nė poemėn e tij shoviniste antisllave 'Lahuta e malcķs', ky spiun ngrinte lart ndjenjat armiqėsore tė shqiptarėve kundėr popujve sllavė, duke bėrė thirrje pėr luftė tė hapur kundėr sllavėve."

Pasi marrėdhėniet me Jugosllavinė u prishėn mė 1948, kishte shumė gjasa qė shprehjet e ndjenjave antimalazeze e antiserbe tė mos konsideroheshin mėkat i madh sipas mendimit tė Partisė, por pėr sa i pėrket Fishtės tashmė ishte marrė njė qėndrim zyrtar dhe, ndoshta pėr shkak tė respektit pėr aleatėt e rinj sllavė nė Moskė, ky qėndrim nuk mund tė hiqej pa shkaktuar ndonjė skandal. Gjergj Fishta, ai qė veēse pak vite mė parė ishte vlerėsuar si poet kombėtar i Shqipėrisė, u zhduk nga skena letrare dhe nuk i dukej mė asnjė gjurmė. Aq frikė e patėn, saqė mė vonė thonė se edhe eshtrat ia nxorrėn fshehurazi nga dheu e ia hodhėn nė lumė.

Por me gjithė katėr dekadat e propagandės sė vazhdueshme partiake, e cila e quante Fishtėn 'poet klerik e fashist', populli i Shqipėrisė sė veriut, e sidomos banorėt e Shkodrės ku kishte lindur, nuk e kishin harruar. Vepra e tij ka qarkulluar fshehurazi dorė mė dorė, dhe ėshtė lexuar nėpėr brezat e shqiptarėve. Pas afro gjysmė shekulli, Gjergj Fishta u pėrkujtua hapur pėr herė tė parė mė 5 janar 1991 nė Shkodėr. Gjatė tė parit recital me vepra tė Fishtės nė Shqipėri pas dyzet e pesė vjetėve, aktori nė njė ēast ngeci nė recitim, por menjėherė e nė mėnyrė spontane u ndihmua nga salla, e cila e mbante mend ende pėrmendėsh Lahuta e malcķs.

Robert Elsie: Historia e Letėrsisė Shqiptare



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:09

Vepra - Dramaturgjia dhe Publiēistika

Dramaturgjia

Njė vend tė vėllimshėm nė krijimtarinė e Fishtės zė dramaturgjia. Ai shkroi drama, drama lirike (melodrama) dhe tragjedi. Nė dramat dhe tragjeditė konflikti ėshtė i ndjeshėm. Tonet qė i pėrshkrojnė janė ato heroike. Personazhet dhe karakteret arrihen tė skaliten. Nė dramat lirike dialogu ėshtė mė tepėr mjet organizues i jashtėm sesa element ndėrtues i brendshėm qė t'i japė mundėsi zhvillimit tė veprimeve dhe ashpėrsimit tė konflikteve. Pėrsa i pėrket mjeshtėrisė artistike, zotėrojnė po ato cilėsi qė i mishėron edhe krijimtaria poetike. E gjithė dramarturgjia e Fishtės ėshtė e shkruar nė vargje. Tema e atdhedashurisė ėshtė nė qendėr tė pjesės mė tė madhe tė veprave: nė dramat "Odisea" dhe "Kthimi i Uliksit nė Itakė", nė dramat lirike: "Shqyptari i qytetnuem", "Shqyptarja e qytetnueme", "Jerina ose Mbretėresha e Lulevet", e sidomos tragjedinė "Juda e Makab", e cila ēmohet si vepra mė e mirė dramaturgjike e Fishtės. Tema biblike, e pastrimit shpirtėror tė njeriut nė luftė me veset pėr hir tė virtyteve dhe tė amshuesmėrisė sė qenies njerėzore ėshtė nė qendėr tė dramave lirike. "Baritė e Betlemit", "Luigj Gonzaga". Tema e padrejtėsive shoqėrore ėshtė nė qendėr tė tragjedisė "Hajria" ku mbizotėron realizmi, fryma demaskuese ndaj klasave tė pasura.
Njė lėndė prej qindra faqesh pėrmban proza e Fishtės. Ėshtė njė prozė e frymėzuar, ku lirizmi krejt natyrshėm ndėrthuret me humorin, satira me groteskun. Shtresat e fjalorit janė mė tė larmishmet. Bashkėjetojnė fjalėt, shprehjet, ndėrtimet sintaksore krahinore me arkaizmat, barbarizmat, zhargonet, me fjalėt e shprehjet e latinishtes, tė gjuhėve moderne, perifrazimet, citimet etj., etj. E pasur nė llojet e lėvrimit ėshtė publiēistika. Pėr patetikėn e fuqishme, argumentin, kritikėn shėndoshėse si dhe stigmatizuese dallohen shkrimet me temė shoqėrore.
Nė shėnjestėr ai vė dembelizmin, pėrtacinė, indiferencėn e shtetasve tė shtetit tė ri shqiptar, por edhe lakminė ndaj kolltuqeve, grykėsinė ndaj privilegjeve, prirjen regresive ndaj aziatizmit si dhe imitimin banal ndaj perėndimores. Ai bėnte thirrje qė nė krye tė shtetit tė vinė njerėz tė kulturuar, atdhetarė, vizionarė largpamės tė shtetit e tė kombit. Fishta ėshtė edhe polemist i fuqishėm, ai polemizon me pena tė shtypit vendės si dhe me ato tė letrave tė huaja. Merr nė mbrojtje kulturėn, dinjitetin, pastėrtinė shpirtėrore tė kombit. Nė polemikat nuk mungon kurrė argumenti bindės autentik, si dhe shoqėrimi i tyre me argumente nga filozofitė e ndryshme, shkencat shoqėrore e natyrore, por edhe vėrshimet patetike ku shpotit, tall e dermon pa mėshirė kundėrshtarin. Tė njohura janė dhe ligjėratat e Fishtės, ku mbizotėron fryma solemne dhe argumentuese.

Publiēistika
Pėr vlera tė rralla artistike, pėr frymėn objektive e shkencore, shquhet prova eseistike e Fishtės. Njė model i pėrkryer nė llojin e vet ėshtė reportazhi. "Njė udhėtim nė Turkinė e re". Njohės i thellė i botės shqiptare, adhurues i saj gjer nė kult paraqitet ai nė parathėnien kushtuar "Kanunit tė Lekė Dukagjinit" tė Shtjefėn Gjeēovit. Njeri me kulturė tė gjerė e pasione tė mėdha na shfaqet nė esetė pėr Gėten, pėr arkitekturėn, muzikėn etj.
Nė trashigimninė e tij kanė mbetur edhe qindra faqe tė epistolarit, dorėshkrime tė ndryshme.
Fishta duke qenė njohės i latinishtes, greqishtes sė vjetėr, italishtes, frengjishtes, gjuhėve sllave, nė disa prej tė cilave edhe krijoi, duke qenė njohės i pėrkryer i shqipes qė flitej nė viset e Veriut, si dhe i traditės letrare shqiptare qė nga Budi e Bogdani, dha shembullin e tij se si mund tė sillen nė kulturėn vendėse thesaret shpirtėrore tė njerėzimit. Tė freskėta e trasparente janė pėrkthimet nga poezia e Silvio Pelikos, Aleksandėr Manxonit, Metastazios etj. Shembull pėr pėrkthyesit e Homerit, pėrgjithsisht tė poezisė antike e asaj klasike mbetet Kėnga V (fragment) e "Iliadės", pėrkthyer prej tij. Frymėn e lashtėsisė heroike, madhėshtinė e heronjve dhe tė betejave ai i mishėron nė kompozitat burimore tė shqipes, nė fjalėt e ralla tė tė folmeve tė saj, nė brumin e gjallė tė shqipes. Tepėr kėrkues e i saktė ėshtė edhe nė pėrkthimet e Kanconiereve tė Petrarkės. Fishta pėrshtati nė shqip edhe komedinė "i sėmuri pėr mend" dhe "Dredhitė e Patukut" tė Molierit, pėrshtatje qė shquhen pėr kolorit e pasuri gjuhėsore.
Me veprėn e tij tė gjerė dhe komplekse Fishta pasuroi ndjeshėm nė radhė tė parė poezinė, por, gjithashtu, letėrsinė tonė dhe kulturėn nė pėrgjithėsi. Vepra e Fishtės ndikon gjithnjė nė zvillimin e letėrsisė me vėllimshmėrinė e saj, me llojshmėrinė e gjinive, me pasurinė e mjeteve tė shprehjes, me autencitetin e saj. Ajo ka meritėn e veēantė tė ketė prekur terrene qė deri atėherė, dhe mė vonė mbetėn tė paprekura nė letėrsinė tonė. Ai ka, gjithashtu, meritėn tjetėr se kultivoi pėr herė tė parė edhe me mjeshtėri tė lartė shtresa gjuhėsore tė gjalla deri atėherė tė pashfrytėzuara. Prandaj ndikimi i tij nė letėrsinė tonė ėshtė i madh ei shumllojshėm.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:10

Vepra - Lirika

Kryevepėr e lirikės sė Fishtės konsiderohet pothuaj njėzėri nga njohėsit e tij "Mrizi i zanave". Ai e ndante lirikėn e tij nė dy lloje: atdhetaret dhe tė pėrshpirtshmet ose ato tė jehonės sė shpirtit.
Nėse e gjithė krijimtaria e Gjergj Fishtės ėshtė quajtur pėrmendore e gjallė e gjuhės shqipe, poezia e tij "Gjuha shqype" mund tė quhet lirika mė e bukur qė i ėshtė kushtuar asaj nė krejt poezinė tonė. Krahasimet e njėpasnjėshme, me thelb metaforik sublim, qė shkallėzohen drejt ngjitjes e bėjnė atė krijim himn tė pėrkryer.
Nėse sublimiteti i poezisė sė mėsipėrme realizohet nėpėrmjet shprehjeve delikate tė brishta e flladitėse, ky tipar nė poezinė "28 Nanduer 1913", "Nji gjamė desprimit", "Syrgite mortui", "Emancipacioni i kombit shqiptar" etj., realizohet pėrmes vrullit tė papėrmbajtur, pėrmes ashpėrsisė ngjethėse, pėrmes thirrjeve dhe kushtrimeve luftarake. Poezia "Nji gjamė desprimit" ėshtė njė gjėmė e njė klithmė qė akuzon agresionin e Malit tė Zi tė 16 prillit 1914 ndaj Shkodrės dhe viseve tona veriore. Poezia "Surgite mortui" qė fajėson Evropėn pėr tė gjithė tragjeditė qė po i ndodhnin Shqipėrisė, e cila s'ka marrė ende frymė nga varfėria pesėshekullore turke, ishte shembull i ashpėrsisė sė skajshme tė stilit tė Fishtės ku nuk kursehen pėrbuzjet, sharjet neveritėse, sarkazma, grotesku, ku u bėhet apel luftarak tė gjallėve dhe tė vde*****, varreve dhe djepave.
Nė lirika filozofike ai trajton ēėshtje tė pėrgjithshme tė jetės e tė botės. Ndėr mė tė realizuarat janė "Burrnia", "Kataklizmi i rruzullimit", "Njė lule vjeshtet", "Gurrave tė Jordanit" etj. Nė poezinė "Burrnia" me njė plastikė tė pėrsosur, me njė ndėrtim tė saktė klasik, ndeshen jeta dhe vdekja. Epėrsia apsolute ėshtė nė anėn e vdekjes, e cila zotėron ēdo mjet pėr ta asgjėsuar bukurinė fizike tė natyrės dhe tė njeriut. Nė tė kundėrtėn lirika "Katalikizmi i rruzullimit", ndonėse ka thelb filozofik, fillesėn dhe misionin e ka tė natyrės etike, morale. Nė emėr tė sė mirės sė pėrdhosur, tė sė bukurės sė shkelur, ai nxit gjithė forcat kaotike, me qėllim qė tė rivendosė harmoninė mes pėrbėrėsve tė rruzullit dhe, njėkohėsisht nė harmoni gjithė rruzullin nė Gjithėsi. Nė poezinė "Nji lule vjeshtet", me njėmbėdhjetėrrokėsha tė bardhė, poeti ankohet pėr vdekjen, ngrihet nė mbrojtje tė idealit tė sė bukurės, sė mirės, sė dobishmes. Nė odėn "Gurrave tė Jordanit" nė strofa safike ai e pėrjeton me dhembje tė kaluarėn qė vete e nuk kthehet mė, por mbresėn, ia ka lėnė tė pashlyeshme njerėzimit, si vetė rrjedha e ujit qė, ndonėse ėshtė e pėrjetshme, sipas dukjes, nė tė vėrtetė rinohet, ndėrron paprerė.
Ndėr lirikat e buta shquhen "Mbi vorr t'Anton Xanonit" qė i afrohet lirikės sė llojit intim tė shoqėrisė e miqėsisė pėr nga fryma e qortimit, e lavdėrimit, e mirėkuptimit mes heroit lirik dhe bashkėbiseduesit. Lirikė e mallit universal, pėr atdheun, nėnėn, mjediset intime, vatrėn familjare, fėmijėrinė e rininė ėshtė "I dėbuemi".
Mė 1907 Fishta botoi pa emėr pėrmbledhjen e parė satirike "Anzat e Parnasit" e cila u ribotua mė 1928 dhe 1942, e pasuruar. Studiuesit hamendeshin nėse Fishta ėshtė mė i madh si epik, lirik, ose si satirist. Sidoqoftė ai mbetet satiriku mė i madh i letėrsisė sonė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 02:10

Gjuha Shqipe

Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli flladi i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjāma e rrfčs zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu ā' gjuha e jonė shqyptare.
Ah! po; ā' e ambėl fjala e sajė,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhč ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubinit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'amėshimit.
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i Pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lčn mbas dore.
Nė gjuhė shqype nanat tona
qi prej djepit na kanė thānun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhānun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn kta djalė mbas djali.
Shqyp na vete, po pik' mā para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mā s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė kta pėr dhč tė't'Parvet.
Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xūni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kźnė ndera e trimnive.
Pra, shqyptarė ēdo fčs qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr tź gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
Nper gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.
Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 3rd January 2008, 22:47

Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.

I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".
Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.
Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).
Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.

VEPRA
Poezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin E popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila, pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimatia e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ai pėrdori 24 pseudonime.
Si krijues Fishta, nė radhė tė parė ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve, rrethanave qė kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit , mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėmė me Gėten e Danten.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 10th January 2008, 23:06

Me rastin e 136-vjetorit tė lindjes

I formuar nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e XX. Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės nė krijimtarinė e tij janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi. Gjergj Fishta lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės, mė 23 tetor 1871. Fillimisht punoi si bari, por shumė shpejt, kur ishte 6- vjeēar, zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė, afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm. Vdiq nė Shkodėr, mė 30 dhjetor 1940.

Krijimtaria artistike

Gjergj Fishta ishte i pari shkrimtar shqiptar, i propozuar pėr Ēmim "Nobel", prozator, poet, pėrkthyes; "Militant i letėrsisė shqipe" - cilėsuar nga Lasgush Poradeci dhe "Poet kombėtar i shqiptarėve" nga Eqrem Ēabej. Poezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin e popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimtaria e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ku ai pėrdori 24 pseudonime. Si krijues, Fishta, nė radhė tė parė, ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve dhe rrethanave, kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit, mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės, kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėm me Gėten dhe Danten. Fishta arriti tė botojė kėngėt e para te "Lahuta e Malcisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Tre vjet mė vonė botoi pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit" dhe mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voset". Mė 1913 boton "Mrizi i Zanave". Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare, Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931, Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939, Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj. Nė tetor 1913 botoi revistėn "Hylli i dritės", ndėrsa mė 23 tetor 1913 shpalosi flamurin kombėtar nė kishėn e Shkodrės, duke e lidhur atė me drita me xhaminė, pėr tė treguar unitetin mes shqiptarėve. Gjergj Fishta mori shumė medalje tė ndryshme nga populli i Shkodrės, Beratit, mbreti i Austrisė, nga Greqia dhe Turqia. Vetėm pas viteve '90-tė, krijimtaria e Fishtės zuri vendin e merituar nė letėrsinė dhe kulturėn tonė kombėtare.

Aktiviteti i tij patriotik

Deri mė 1899, Fishta shkruante me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė 1899, ai u bė bashkėthemelues dhe pjesėtar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr, deri atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai instaloi gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Shpejt, Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908, ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit. Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e priti me entuziazėm tė veēantė, por luftėn ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publicistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor tė 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917) dhe mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, "Komisinė letrare" qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare. Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, intelektual dhe politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit tė 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes, nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar, ku kreu veprimtari tė denduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit mė 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri dhe vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali, ku ndėrkohė krijon, boton e riboton parreshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive, etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malcisė", nė 1937.

Korrespondenca e Fishtės me Musolinin dhe Jakomonin

Njihen dy letra qė Pater Gjergj Fishta i ka drejtuar Benito Musolinit. Letra e parė i takon vitit 1934 dhe ėshtė e postuar nė Livorno, Itali. Kjo letėr ėshtė e shkruar italisht, herė-herė me fjalė jo tė italishtes sė sotme. Duke ndjerė se nuk i mbetej shumė pėr tė jetuar, Fishta i kėrkoi Musolinit qė vepra e tij tė botohet e plotė dhe "e paraqitshme", gjė qė nuk mund ta bėnte Urdhri Franēeskan dhe as Provinca e Fishtės, ndėrkohė qė tė ardhurat nga shitja e veprės t'i kalonin kėsaj province. Deri nė atė kohė, dijetari shqiptar thuajse e kishte mbyllur ciklin e gjithė krijimtarisė sė tij, pavarėsisht rishikimeve tė mėvonshme. Lutja konsistonte nė botimin e tė shtatė vėllimeve tė veprės, ku pėrfshihen poezia ajo epike me "Lahutėn e Malcisė", lirika, drama, satira politike dhe sociale, proza, pėrkthimet nga "Iliada" e Homerit, Molieri, etj. Ndėrsa letra e dytė e Fishtės drejtuar Musolinit ėshtė shkruar nė Romė, mė date 27 prill tė 1940 dhe po ashtu si letra e parė, mban edhe vitin pėrkatės fashist, viti XVIII, i drejtohet tashmė Udhėheqėsit - Duēe. Nė kėtė letėr tė shkurtėr i shkruan pėr prof. Gino Bottiglioni, i Universitetit tė Bolonjės, qė nė atė kohė ishte thirrur nga Akademia Italiane - anėtar i kėsaj Akademie Gjergj Fishta u bė nė 1939 - i ngarkuar me misionin pėr tė promovuar studime nė tė gjitha fushat e dijės dhe pėr tė drejtuar tė rinjtė studentė. "Qendra jonė e Studimeve Shqiptare do donte njė impuls tė dukshėm nga profesori i Universitetit tė Bolonjės ku me iniciativėn e tij, po organizohet njė grup tė rinjsh, veēanėrisht i pėrkushtuar ndaj albanologjisė". Pėr kėtė, Fishta "guxoi" t'i drejtohet Duēes dhe "gjykimit tė tij tė ndritur" pėr t'u gjetur njė mėnyrė qė ta shtyjė mė tej kėtė nismė. Letra drejtuar Jakomonit, mėkėmbėsit tė mbretit Viktor Emanuel III, ėshtė njė lutje pėr tė ndihmuar albanologun Norbert Jokl.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 23rd February 2008, 02:20

albxAntarAnėtarėsuar : 25 Dec 2007Mesazhe : 73Location : Al
Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.VEPRAPoezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin E popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila, pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimatia e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ai pėrdori 24 pseudonime. Si krijues Fishta, nė radhė tė parė ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve, rrethanave qė kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit , mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėmė me Gėten e Danten.



Shiko profilin e anėtarit


#30

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 2 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi