Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
Ismail Kadare

Share

Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 7th January 2008, 23:14

Ismail Kadare lindi mė 1963 nė Gjirokastėr, ku pėrfundoi dhe arsimin e mesėm. Mė 1958 mbaroi degėn e gjuhės e tė letėrsisė nė Univesitetin e Tiranės.

Mė pas shkoi nė Moskė me studime pėr dy vjet nė institutin "Gorki" . Ėshtė poet ,prozator dhe njė nga pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė letėrsisė shqiptare.

RRugėn e krijimtarisė letrare e nisi si poet qė nė vitet e gjimnazit, por u bė i njohur sidomos me vėllimin "Shekulli im "(1961),
qė u pasua nga vėllimet e tjera poetike ,si :"Pėrse mendohen keto male" (1964)," Motive me diell "(1968), dhe "Koha" (1976)
Vepra mė e shquar poetike e Kadares ėshtė poema lirike-epike ,"Pėrse mendohen keto male" (1964) njė pasqyrim i pėrgjithėsuar artistik i rruges dhe fatit historik tė popullit shqiptar.

Vepra poetike e Ismail Kadares shquhet pėr idetė e thella dhe pėr figuracionin e pasur e origjinal;rol me rėndesi pėr pasqyrimin e letėrsisė shqiptare.

Prozėn e tij e karakterizojnė pėrgjithėsimet e gjera historiko-filozofike ,subjekti i ngjeshur dhe mendimi i thellė i shprehur
shpesh me anė tė parabolės, mbi bazėn e asociacionit apo tė anologjive historike.

Ideja e romanit "GJenerali i ushtris se vdekur" (1964) Ėshtė shpirti liridashės i popullit shqiptar.
Temėn e shpirtit tė pamposhtur tė shqiptarėve nėpėr shekuj, autori e trajtoi edhe nė romanin "Kėshtjella "(1975).
Nė romanin "Kronikė nė gur" (1970) Kadare kritikoi psikologjin provinciale dhe traditat prapanike.

E veēanta e talentit tė Ismail Kadares shfaqet sidomos nė trajtimin, nga njė kėndvėshtrim i ri, i temės historike dhe nė tingėllimin e mprehtė aktual qė ėshtė i aftė t'i jap asaj.

Njė nga krijimet mė tė shquara tė Ismail Kadares dhe tė gjithė letėrsisė sė re shqiptare ėshtė romani "Dimri i madh" (1977).
Veprat mė tė mira tė Ismail Kadares janė pėrkthyer nė shumė gjuhė tė botės dhe janė pritur shumė mirė nga publiku lexues.

Libri qė botoi Kadare nė 2006 "Identiteti evropian i shqiptarėve" ka shkaktuar njė polemike nė mes te tij dhe Rexhep Qosjes. Kėshtu pėr derisa Kadare e karakterizon identitetin shqiptar si perendimor, Qosja nė librin e tij te quajtur
"Realiteti i shperfillur" , thotė se identiteti shqiptar ėshtė njė miks i atij perendimor dhe lindor , krishterė dhe mysliman



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:29

*
POPULAR

POEZIA E KADARESĖ

Poezia e Ismail Kadaresė ėshtė njė prej zhvillimeve mė novatore nė vjershėrimin shqip gjatė njė gjysmė shekulli. Ajo shprehu vendosmėrinė e shkrimtarėve tė brezit tė viteve '60 pėr tė realizzar qėllime estetike tė ndryshme prej paraardhėsve.
Frymėzime dialoshare (1954), Ėndėrrimet (1957), Endėrr industriale (1960), Shekulli im (1961), Poemė e blinduar (1962), Pėrse mendoben kėto male (1964), Shqiponjat fluturojnė lart (1966), Motive me diell (1968), Koha (1976), Shqipėria dhe tri Romat, pėrbėjnė titujt kryesorė tė veprės poetike tė Kadaresė.
Ismail Kadare, ndryshe nga Agolli, nė periudhėn e parė tė krijimtarisė sė tij, u tėrhoq pas poemės epiko-lirike. Nė prirjen e pėrgjithshme ai nuk u shkėput prej frymės monumentalizuese tė poezisė sė mėparshme, por e kushtėzoi kėtė me tipin e njeriut shqiptar, tė historisė sė tij kombėtare, tė fatit tė tij nėpėr shekuj. Thuajse nė tė gjitha poemat e shkruara nė vitet '60 -'70 ka njė gėrshetim tė mjeteve tė reja tė tė shprehurit me mėnyrėn tradicionale tė tė vėshtruarit tė jetės dhe tė historisė:

Po s'ndėrron ai kurrė
Art i skulpturės
Gėnjeshtrėn mbi mua ka ngrķrė pėrgjithnjė.
I mbėrthyer nė dėshminė e saj tė rremė
Tė vėrtetėn kujtoj dhe qaj pėr tė.
(Laokonti)

Poezia e Kadaresė, ndryshe prej prozės sė tij, ėshtė pėrgjithėsisht e qartė, pa ekuivoke, shpesh marciale, thuajse pėrherė optimiste. Ajo, nė kritikėn zyrtare, ėshtė pritur si pasurim problematik i poezisė shqipe, veēanėrisht me temėn e qėndresės shumėshekullore tė popullit shqiptar nė rrugėn e tij tė gjatė tė historisė. Poezia e Kadaresė ėshtė poezi e sfidave tė mėdha shqiptare. Ajo ėshtė e pėrshkuar nga qėndrimi hyjnizues ndaj historisė kombėtare, ndaj lavdisė sė tyre, ndaj tokės sė tė parėve, ndaj gjuhės shqipe.
Qėndresa hyn nė poezinė e Kadaresė qysh prej kohėrave antike, deri nė periudhat mė tė afėrta tė historisė. Veēmas ajo lidhet me "motin e madh", tė epokės sė Gjergj Kastriotit; por Kadare hyjnizoi njė periudhė mė tė hershme se kjo, qė ishte mitizuar mė herėt prej Rilindjes Kombėtare: periudhėn e humanizmit evropian (siē mendon shkenca e historisė, kjo periudhė e gjeti Shqipėrinė nė tė njėjtėn shkallė zhvillimi me anėn tjetėr tė Adriatikut), e cila pati shprehjen e saj dhe nė njeriun dhe qytetėrimin shqiptar:

Njėzet e katėr luftra bėri,
Njėzet e katėr vdekje theu.
ēka mangut linte ditėn Gjergji,
Plotėsonte natėn Skėnderbeu.
(Portreti i Skėnderbeut)

Pėrgjithėsisht poezia e Kadaresė ėshtė e sunduar prej mitit tė sė shkuarės, evokimit tė lavdisė sė dikurshme. Kadare synon, pėrmes poezisė sė tij, ta ēlirojė njeriun shqiptar prej akuzash qė e kanė ndjekur ndėr shekuj, duke pėrfshirė akuzėn si popull i lindur me instinktin e luftės dhe tė mercenarizmit, binjak me armėn dhe peng i saj:

Dhe kur binin nė prille a nė vjeshtra
Nėpėr brinja tė shtrirė, nėpėr lugje,
Si me zjarre tė vegjėl tė pėtjetshėm
Era loste me xhufkat e kuqe.
(Nisja e shqiptarėve pėr nė luftė)

Poema epiko-lirike shqipe arriti njė nivel tė lartė afirmimi me vepra tė tilla tė I. Kadaresė, si "Pėrse mendohen kėto male" dhe "Shqiponjat fluturojnė lart", pastaj me "Shekulli i 20-tė", "Poemė e blinduar", "Shqipėria dhe tri Romat" e vepra tė tjera.
Poezia e Kadaresė ėshtė e prirur drejt sintetizmit dhe abstraksionit. Nė kėtė cilėsi poezia e Kadaresė tė sjell ndėrmend vjershėrimin e Migjenit. Sintetizmi shfaqet nė mungesėn e ēfarėdo subjekti apo elementi tė subjektit. Poemat e Kadaresė, pėrgjithėsisht poezia e tij, janė art mendimi, pa elemente tė rrėfimit (narracionit). Si tė tilla, si poema mendimi, ato ofrojnė shumėsi leximesh, nė kohė dhe nė miedise tė ndryshme.
Kadare nė problematikėn e poezisė shqipe, krijoi emėrtesėn e "temės sė madhe". dhe jo vetėm kaq, ai e ktheu nė mit atė, duke e bėrė mbizotėruese nė jetėn letrare tė vendit pėr mė shumė se dy dekada. Para sė gjithash poezinė e Ismail Kadaresė e intereson ajo qė shpesh quhet gojėdhėnė kombėtare ose mit i origjinės. Sfidat mė tė rėndėsishme tė historisė sė popullit shqiptar janė stacione tė poezisė sė tij.
Kadare i shkroi disa prej veprave tė tij mė tė rėndėsishme nė vargje tė lira, duke pėrvetėsuar vlera tė rėndėsishme tė vjershėrimit tradicional, prej De Radės deri tek Migieni. Nė fillimet e veta ishte i ndikuar prej poezisė ruse, veēmas prej Majakovskit. Poezia intime e Kadaresė ėshtė mjaft e ngrohtė, e drejtpėrdrejt, njė bashkėbisedim me tė dashurėn qė pėrgiithėsisht ėshtė larg si vend apo si kohė:

Do shkoj tė ulem pėrmbi pellgjet,
Tė pi nė gjunjė duke rėnė,
Nė grykė e di qė do mė ngelet
I ftohti medaljon i hėnės.

Gjithashtu poezia intime e Kadaresė pėrshkruhet nga malli pėr qytetin e lindjes, pėr njerėzit qė lanė gjurmė nė fėmijėrinė e tij,
pėr atdheun kur ndodhet larg tij, pėr kohėn studentore, vajzat dhe rrugėt e Moskės kur ėshtė nė atdhe, e mbi tė gjitha, pėr vajzėn qė le gjurmė nė shpirtin e tij, por qė pėrgjithėsisht ndodhet larg.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:30

RAPORTI NDĖRMJET JETĖS DHE VDEKJES--I.KADARE

Raporti midis jetės dhe vdekjes, midis tė gjallėve dhe varreve, midis brezit qė shkoi dhe atij qė vjen, njė nga raportet mė thelbėsore tė qenies njerėzore, pėrbėn njė rregullator tė mbifuqishėm tė gjithė yllėsisė sė veprave tė Kadaresė. Synimi parėsor i ēdo letėrsie serioze qė tė qėndrojė mbi kohėn dhe hapėsirėn zuri vend kryesor qė tek romani "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur". Ky roman i kushtohet misionit tė njė shtabi ushtarak tė gjallė, i cili duhet t'i bėjė nderet e fundit njė armate tė tėrė ushtarėsh tė mbuluar me dhč. Vlera e jetės, ēmimi i vdekjes, taksa e gjakut, varrimi dhe zhvarrimi, muranat anonime dhe piramidat hijerėnda, ringjallja dhe rivdekja (rivrasja), arka e hirit dhe dosja e zezė, kamarja e turpit dhe pėrmendorja e nderit, harrimi dhe pėrjetėsia, vetėflijimi dhe kurbani, trupi dhe hija (fantazma, sozia, spiritus), janė nocione themelore artistike tė shkrimtarit.
Nė mėnyrė tė veēantė vdekja pėrbėn njė zgjedhje tė dendur tė autorit pėr tė dhėnė qėndrimin e tij ndaj jetės njerėzore. Ajo paraqitet nė formė individuale dhe kolektive, natyrore dhe heroike, tė mirėqenė dhe tė sajuar. Ajo vjen nga fati, nga hakmarrja, nga lufta, nga gjyqi, nga sėmundja nga mplakja; nė tė gjitha pamjet e saj, si ndėrprerje e zakonshme e jetės, si shpagim pėr vdekjen e tjetrit, si prurje e lėngatės, si varje apo pushkatim nga shteti, si zvarrisje apo linēim nga hakmarrja.
"Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", vepra qė i dha njohjen ndėrkombėtare Kadaresė, nuk ėshtė e para qė trajton raportin midis jetės dhe vdekjes. Qysh tek "Balada e zhvarrimit", kushtuar fatit pas-vdekjes tė prijėsit arbėr Gjergj Kastrioti, duket qartė prirja pėr tė zbuluar, nėpėrmjet qėndrimit ndaj varrit, kulturėn nga barbaria, dhunimin nga shenjtėrimi, sundimin e tė vdekurve mbi tė gjallėt.
Nė tregimin "E krehura", vdekja dhe varret, nė heshtjen e tyre, marrin vlerė fisnikėruese. Njeriu qė edhe me vdekjen dėshiron tė tregojė dinjitet dhe fuqi shpirtėrore ka njė varr tė thjeshtė, pa shenjė, nė njė kėnd tė padukshėm tė varrezave verilindore tė kryeqytetit, ndryshe nga shumė tė tjerė, qė, nė pėrputhje me hierarkinė zyrtare mbitokėsore, mbajnė mbi krye statuja, ornamente, lule dhe figura. Por ata nuk kanė bėrė mė shumė se Egla e vogėl pėr Shqipėrinė dhe s'kanė asnjė meritė pėr tė qenė tė diferencuar edhe pėrpara vdekjes e varrit. Nėpėrmjet varreve Kadareja ka stratifikuar gjithė shoqėrinė shqiptare, nė kuadrin e sė cilės veprojnė personazhet e tij.
Shtresėzimi i shoqėrisė nė veprėn e Kadaresė fillon me varret pa emėr, me muranat e thjeshta nė gryka malesh e pusish, me varrezat e zakonshme shqiptare, pranė kishės, rrethuar me selvi; pėr tė vazhduar mė tej me pėrmendoret dhe lapidarėt, me varret e shenjtėruar pėr motive patriotike, siē janė varret e dėshmorėve (le tė kujtojmė, pėr shembull, varrin e veēantė tė Alush Tabutgjatit; varrin e Skėnderbeut ose edhe tė pashait turk nė Orikum) dhe pėr tė pėrfunduar me piramidėn e faraonit Keops ose arkėn e hirit tė trupit tė djegur tė Ēu En Lait, qė, sipas testamentit tė tij, u derdh mbi hapėsirėn ndėrkontinentale tė Kinės, pėr ta pushtuar me frymėn e vet.

Ismail Kadare ėshtė nga personalitetet mė tė shquara tė letėrsisė shqiptare. Me veprėn e tij, qė ka shėnuar njė numėr rekord tė pėrkthimeve (nė rreth 32 gjuhė tė huaja) ai e bėri tė pranishme Shqipėrinė nė botė, me historinė dhe me kulturėn e saj shekullore.
Kadareja qė nė vitet '60 shėnoi kthesė nė letėrsinė shqiptare me poezinė dhe prozėn e tij. Brenda potencialit tė tij krijues janė mitet dhe legjendat, e shkuara dhe e ardhmja, raportet e pėrkohshmėrisė dhe tė pėrjetėsisė, dramat e kaluara dhe ato tė tashmet, veset dhe virtytet shqiptare, kullat dhe pallatet moderne, qėndresa dhe humbja, zhdukja dhe ringjallja, tė gjitha labirintet e jetės dhe tė vdekjes. Duket sikur asgjė ēka ėshtė shqiptare, nuk mund t'i shpėtojė syrit tė shkrimtarit tė madh.
E gjithė vepra e Ismail Kadaresė qė nga botimi i parė deri te i fundit ndrit nga mesazhi dhe shpresa pėr njė Shqipėri tė barazuar me shtetet mė tė qytetėruara tė botės, sepse asktu e meriton, ndihet tė pohojė autori.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:32

Kronikė nė Gur (analizė) I. KADARE

"Kronikė nė gur" ėshtė njė prej romaneve tė hershėm tė Ismail Kadaresė. Ndryshe nga letėrsia e deriatėhershme pėr Luftėn Antifashiste, e karakterizuar nga dy kampe personazhesh - partizanė e pushtues - ky roman solli njė imazh mė tė ndėrlikuar tė saj, ku ndėrthuren fate ushtrish tė huaja tė pakteve tė ndryshme kundėrshtare, fate shtresash tė ndryshme brenda pėr brenda tyre, fate tė njerėzve tė lidhur vullnetarisht me rezistencėn ose tė mobilizuar prej komandės, fate tė indiferentėve, tė sehirxhinjve dhe tė kundėrshtarėve.
Qė lufta ishte njė kohė mjaft mė e ndėrlikuar se ajo qė shėrbehej prej njė tradite letrare skematike; kjo mund tė shihet edhe nė fatin e njė familjeje qytetare nė vendin e "kronikės nė gur", ku konflikti hyn brenda saj, duke ia tronditur regjimin tradicional. Me kėtė roman I.Kadare pasuroi temėn e Luftės Antifashiste, duke sjellė njė shikim prej fėmije pėr evokimin e ngjarjeve tė saj. Rrėfimi nė vetėn e fėmijės, nė vetėn e personazhit qė evokon fėmijėrinė e autorit, me "pafajėsinė" e vet, megjithėse i ka dhėnė romanit njėfarė karakteri autobiografik, njėherėsh e ka mbrojtur atė prej qėndrimit tė kritikės.
Duke qenė vėshtrimi prej fėmije njė vėshtrim thelbėsor nė roman, lexuesi e ka tė vėshtirė tė dallojė se ku fillon koncepti i arsyetuar i saj e ku mbaron tė konceptuarit si lojė.
Nė studimin "Subversion kundėr konformizmit" njė studiues ka kėmbėngulur se romani "Kronikė nė gur" ėshtė njė vepėr hyjnizuese e Luftės Antifashiste, njė "roman komisarėsh", dhe se pėrpjekja e autorit pėr tė hyrė nė lėkurėn e fėmijėrisė sė vet nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė procedim letrar pėr tė mbuluar konformizmin. Pėrkundėr kėtij mendimi, shumica e studiuesve bashkohen nė vlerėsimin se "Kronikė nė gur" ėshtė njė vepėr atipike nė pikėpamjen metodologjike, e shkruar me njė liri qė tejkalonte kufizimin ideologjk dhe vlerėsimin e partishėm pėr luftėn.
Sipas njė pjese tė studiuesve, "Kronikė nė gur", duke pasur kėtė vėshtrim, nė fakt sjell tek lexuesi njė pėrqasje psikanalitike frojdiste rreth luftės, ose jetės sė qytetit nė kohė lufte. "Kronikė nė gur" ėshtė njė prozė me subjekt tė reduktuar, gjė jo fort e pėrshtatshme nga pikėpamja teorike pėr njė letėrsi tė orientuar.
Me kėtė vepėr Kadare bėri pėrpjekjen e parė pėr t'i dhėnė vlerė letrare sė zakonshmes, sė rėndomtės, madje sė shėmtuarės dhe absurdes. "Kronikė nė gur" ėshtė njė vepėr e pėrshkuar nga grotesku. Vėshtrimi i luftės me sytė e fėmijės i ka dhėnė mundėsi autorit qė t'i shohė ngjarjet dhe personazhet e saj pa ndonjė partishmėri tė dukshme.
"Kronikė nė gur" pėrmban vlera tė rėndėsishme tė njė letėrsie tė mirėfilltė etnografike. Tradita e kėsaj letėrsie nė qytetin e Gjirokastrės ėshtė mė e hershme, ajo afirmohet mirė me botimet e Musine Kokalarit nė vitet '40, sidomos me "Siē mė thosh nėnua plakė" dhe "Sa u tunt jeta". Etnografizmi nė romanin e Kadaresė u jep edhe mjediseve njė cilėsi jotipike, ndryshe prej kėrkesave tė rrepta tė metodės sė realizmit socialist.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:33

Edhe kur Kujtesa--I. KADARE

Edhe kur kujtesa ime e lodhur
Ashtu si ato tramvajet e pasmesnatės
Vetėm nė stacionet kryesore do tė ndalojė,
Une ty s'do tė harroj.

Do tė kujtoj
Mbrėmjen e heshtur, tė pafund tė syve tė tu,
Dėnesėn e mbytur, rrėzuar mbi supin tim
Si njė dėborė e pashkundshme.

Ndarja erdhi
Po iki larg teje...
Asgjė e jashtėzakonshme,
Veē ndonjė nate
Gishtat e dikujt do tė mpleksen nė flokėt e tu
Me tė largėtit gishtat e mi, me kilometra tė gjatė...



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:33

*
POPULAR

Gjuha Shqipe--I. KADARE

Kur nė sulm hodhėn turqit
Hordhitė e pambaruara,
Kėshtjellat e sintaksės
S'i muar, qė s'i muar.

Nė bedena poemash
Popullore mbetėn
Kufoma divanesh e
Kufoma bejtesh.

Kur panė se gjuhės
S'i hodhėn dot prangat,
Lėshuan drejt saj
Gjithfarė merimangash...

Nė pėrēartje ta kthenin
Nė delir nė jerm,
Ishin vite tė rėnda,
Ishin shekuj plot helm.

Tė tė bėnin ty, donin
Shqipėri memece,
Po ja erdhi Naimi,
Si yll mbi ty ecte.

Dorėn e zbehtė
Mbi ballė tė vuri,
Tė tė hiqte zjarrllėkun
Prej tė sėmuri.

Dhe vdisnin pjesėzat,
Thaheshin merimangat,
Ndriste si perlat
Poezia e madhe.

Kjo gjuhė, qė provoi
Akrepėt e shkretėtirės,
Ē'do tė thotė pėrēartje
E di, oh, e di mirė.
E di ē'do tė thotė

Kllapi hermetizėm,
Qoftė e ardhur nga Roma,
Qoftė e ardhur nga Parisi.

Kjo gjuhė martire,
Lehonė e pėrjetshme
Qė lindi mes dhimbjesh
Art tė pavdekshėm.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:35

Mall--I. KADARE


Ca pika shiu ranė mbi qelq.
Pėr ty unė befas ndjeva mall.
Jetojmė tė dy nė njė qytet,
Dhe rrallė shihemi sa rrallė.

Edhe m'u duk pak e ēuditshme
Si erdh kjo vjeshtė, ky mėngjes.
Qiejt e ngrysur pa lejlekė
Dhe shirat pa ylber nė mes.

Dhe thėnia e vjetėr e Heraklitit
Seē m'u kujtua sot pėr dreq:
"Tė zgjuarit janė bashkė nė botė,
Kurse tė fjeturit janė veē".

Nė ē'ėnderr kemi rėnė kaq keq,
Qė dot s'po zgjohemi vallė?...
Ca pika shiu ranė mbi qelq
Dhe unė pėr ty seē ndjeva mall



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:35

Malli i Shqipėrisė--I. KADARE

Mė ka marrė malli pėr Shqipėrinė tonė
Sonte, kur po kthehesha me autobuz,
Tymi i cigares "Partizani" qė pinte dikush
Dridhej, kaltėronte bėnte spirale,
Sikur tė fshehta mė thosh me gjuhėn e shqiptarėve
Mua bashkėatdhetarit

Tė shikoj dua mbrėmjes nė rrugėt e Tiranės,
Ku kam bėrė dikur ndonjė marrėzi.
Dhe nė rrugėt ku s'kam bėrė marrėzi.
Me njohin ato porta tė vjetra tė drunjta,
Inatin akoma do ta mbajnė,
Kokėn do ta tundin,
Po unė s'do ta marr pėr keq,
Se malli mė ka marrė.

Dhe t'eci rrugicave plot gjethe tė thara
Gjethe tė thara gjethe vjeshte,
Pėr tė cilat krahasimet gjenden aq lehtė.

Mė ka marrė malli pėr Shqipėrinė tonė;
Pėr atė qiell tė madh, tė gjerė e tė thellė,
Pėr vrapin e kaltėr tė dallgėve adriatike
Pėr retė qė nė muzg si kėshtjella digjen,
Pėr alpet mjekėrbardha e mjekėrgjelbra,
Pėr netėt e najlonta qė nga flladet fėrgėllojnė,
Pėr mjegullat qė si indianė tė kuq
muzgjeve shtegtojnė.

Pėr lokomotivat e kuajt,
Qė tė djersitur avullojnė e hungėrojnė,
Pėr qiparisat, kopetė, e varret
Malli mė ka marė, malli mė ka marė,
pėr shqiptarėt.

Mė ka marė malli e sė shpejti vij atje
Duke fluturuar mbi mjegullat si mbi dėshira,
Sa i largėt, aq edhe i dashur je, Atdhe.

Aerodromi do tė dridhet nga uturima
Mjegulla do tė rrijė pezull mbi humnera.
Ata qė shpikėn shpejtėsinė reaktive
Larg Atdheut sigurisht do tė kenė qenė
ndonjėherė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:36

Nė Leksion--I. KADARE

Shi nė rrugė bie pa pushim
Ē'po mendon atje ti shpirti im?
Nė atė kėnd, e vetme, ē'tė mundon?
S'mban shėnime, vija vizaton.

Tetėmbėdhjetė vjeēe nuk ėshtė shpejt
qė menduar xhamat t'i vėresh
duhemi por zemra seē tė ndjell
Sytė e bukur trembur pse mi hedh?

Koha ikėn klasėn do kujtosh
do tė gdhihet befas njė mėngjes
sytė rreth do hedhėsh tė shikosh
se si derdhet shiu nė mes resh
Por nė bankėn pranė s'do ta gjesh
djalin qė e deshe dhe tė desh



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:37

Kėrcėnimi--I. KADARE

Shtat'qind vjet kam pėr t'i djegur kullat,
Do tė t'i vras qentė shtat'qind vjet.
Kėshtu Mujo me modesti pat deklaruar,
Ndėrsa eposi po hynte nė shekullin e tetė.

Erdh' pas tij i nėnti, i dhjeti rradhazi.
Sa ngadalė nė epos mllefi del...
Shtat'qind vjet kam pėr t'i djegur kullat,
Do tė t'i vras qentė shtat'qind vjet



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:37

Kinema e Vjetėr--I. KADARE

Kinema e vjetėr,
Kinema e braktisur,
Ku prej kohėsh mė s'lozin filma tė pėrsėritur,
Ku s'bėjnė mė zhurmė njerėzit me karriget,
Ku nė pushimet e seancave
S'shesin kikirikė.
Ekrani me njolla,
Megafonėt prishur,
Stolat janė boshe si radhė tė pashkruara;
Kėtė poemė stolash tė gjatė, tė braktisur
Nga dera e vėshtroj
Plot mall e i menduar.
Kinema e fėminisė,
Kinema e rrėmujės,
Kam parė aq vende,
Kam parė aq salla,
Por n'asnjė prej tyre s'kam hyrė me aq bujė,
Sa tek ti,
E shtrenjta barakė,
E rralla!
Mė mirė asgjėkund veten s'e kam ndier,
As nė sallat luksoze me kadife qė shndrit,
Megjithėse nė to me leshverdha kam qenė,
Kurse tek ti vija
Me jevgun Rakip.
Lekė, lekė,
Tė mbledhura me mundim paret,
Tingulli i gėzuar nė biletari,
Afishet tek xhamia
Dhe tek Qafė e Pazarit
Tė shkruara nga vetė portieri Qani.

Pėr tė njėjtin film tek njėra afishe
Shkruhej titulli ndryshe,
Te tjetra.
Por kjo asnjeriu punė s'i prishte.

T'i falnin ty tė gjitha,
E dashura,
E vjetra.

Nė atė copė ekran,
Pėr herė tė parė,
Njė copė tė botės sė gjerė ne pamė.
Nė gjashtė metra katrore.

Bota fund s'kish e anė,
Bota ngjante e shkėlqyer,
Ndonėse ekrani ish me arna.

Dhe ne ishim me arna,
Me arna ish Republika,
Koha, bėrrylat, shtetet ishin me arna.
Por nė sytė tanė
Kish tė tillė dritė,
Qė nuk e patėn kurrė
Mė tė ndriturat ekrane.

Kinema e vjetėr,
Kinema e braktisur,
Stola ku janė ulur varg
Ditėt e fėminisė,
Cicėronjėse gjithmonė
Si njė rresht zogjsh
Mbi njė tel telefoni.

Kinema e vjetėr,
Kinema e braktisur,
Stola tė rėndė, tė gjatė, tė vithisur.
Nė ēdo moshė qė tė hyj,
Nė ēdo vend qė tė vete
Si hamall kėto stole
Do t'i marr me vete.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:38

Koha e Pamjaftueshme--I. KADARE

S'kam kohė tė harroj shumė gjėra
Qė nga mendja ti nxjerr pėrjetė.
Pėr tragjiket e vjetėr e shkreptimat
Do t'mė duhen sė paku dy vjet.

Dhe ndoshta po aq pėr Danten,
Pėr frengjishten tok me plazhet po aq,
Ndoshta gratė do tė jem duke fshirė
Kur muzgu do tė afrohet ndėrkaq.

Si udhėtari me peshė tė tepėrt
Para avionit qė niset pas pak
I ngarkuar rėndshėm ende
Do t'afrohem tek varri humbak.

Nga supet si ta heq kėtė barrė?
Ku ta hedh kėtė peshė, si?
Me tė s'mund tė zbres atje poshtė
Por as lart dot s'e lė kurrsesi.

I menduar gjer nė ēast tė fundit
Nga mosthėnia, nga pengu tragjik,
Njė shenjė ndoshta tė pakuptueshme
Do t'ju bėj tė gjithėve e do ik.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:38

Kristal--I. KADARE

Ka kohė qė s'shihemi dhe ndiej
Si tė harroj unė, dalngadal,
Si vdes tek unė kujtimi yt
Si vdesin flokėt dhe gjithēka
Tani kėrkoj unė posht' e lart
Njė vend ku ty tė tė lėshoj.
Njė strofė, notė a njė brilant
Ku tė tė lė, tė puth, tė shkoj.

Nė s'tė pranoftė asnjė varr
Asnjė mermer a morg-kristal.
Mos duhet vallė prap tė tė mbart
Gjysėm tė vdekur, gjysmė tė gjallė?

Nė s'gjetsha hon ku tė tė hedh
Tė gjej njė fushė a njė lulnajė
Ku butėsisht porsi polen
Gjithkund, gjithkund tė tė shpėrndaj.

Tė tė mashtroj ndoshta kėshtu
Dhe tė tė puth e t'ik pa kthim
Dhe nuk do tė dimė as ne, askush
Harrim ish ky, a s'ish harrim



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:39

Ky Dimėr--I. KADARE

Ē'i gjatė ish ky dimėr, ē'i pafund.
E lodhur pudra mbi fytyrėn tėnde.
I mpirė ėshtė gėzimi, thua s'ngjallet dot.
Apo si ai q'u dergj nga njė lėngatė e gjatė.
S'do mėkėmbet kurrė ashtu siē qe?

Ē'i gjatė ish ky dimėr, ē'i ftohtė ish.
Nė pusin e ndėrgjegjjes mezi ndihen
Tinguj kambanash si rėnkim tė mbyturish.
Ato gjithashtu vdiqėn, dot s'i ngjall,
Sa gjėra u vyshkėn, mė e keqe se vetė vdekja
Ish vyshkja e tyre e ngadaltė, o zot.

Ē'i gjatė ish ky dimėr, ē'i pashpresė ish.
Kinezėt qė s'duken mė nė udhėkryqė rrugėsh
Por vetė ata s'kanė vdekur: qelqe dritaresh
Tė stilit q'ata sollėn vezullojnė ngriraz
Duke dėrguar ftohtėsinė e tyre
Mbi mijėra fytyra si prej maske kalimtarėsh

Sa kohė vallė do ti duhet
Genit tė racės atė maskė tė shpėlajė.
Apo nė luftėn e maskės me lėkurėn
Maska do tė fitojė mė nė fund?

Ē'i gjatė ish ky dimėr, ē'i acartė ish,
Mbi varrin e tiranit monoton
Shiu po bie.
Ka gjumė a s'ka nėn dhč?

Ē'i gjatė ish ky dimėr, ē'i vrerosur ish.
E lodhur pudra mbi fytyrėn tėnde.
Nėn pluhur tempujsh,
i lodhur shpirti im.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:40

Laokoonti--I. KADARE

Mė shihni tek mbytem nga gjarpėrinjtė
nė muze tė Luvrit, nė Madrid , nė Nju-jork
Para syve tuaj e aparate turistėsh.
qindra vjet kam qė vuaj
ngaqė sflas dot

Si tė flas?
A mundet njė nofull mermeri
tė lėvizė njė grimė, tė korrigjojė diēka?
vini re sytė e mi, te zgavrat e thella
njė enigmė, si amebė tė tharė atje ka.

Njė tė fshehtė tė madhe ndrydh brenda gjoksit
para syve tuaj, nė Paris, nė Madrid.
Ah, do tė doja dyfish tė m'i shtonit,
veē sekretin e madh tė shkarkoja njė ditė.

Tek mė vini rrotull, unė them me vete
kaq tė verbėr tė jeni sa tė mos tė ndjeni kėtė,
qė ky ngėrē e ky ankth nė qenien time
s'ėshtė nga gjarpėrinjtė, por nga njė tjetėr gjė?

Mijėra herė nė mijėra net e ditė
tė vėrtetėn e frikshme pėrsėris pa pushim.
Me shpresėn e marrė se nga kjo pėrsėritje
ndoshta mermeri pėson njė ndryshim.

Po s'ndėrron ai kurrė.
Art i skulpturės
gėnjeshtrėn mbi tė ka ngrirė pėrgjithnjė.
I mbėrthyer nė dėshminė e saj tė rremė,
tė vėrtetėn kujtoj e qaj pėr tė.

Si ēdo gjė e tmerrshme ėshtė i thjeshtė sekreti,
qė brenda boshllėku i gjoksit mban.
Afroni, pra, kokat tė dėgjoni tė vėrtetėn,
mua s'mė mbytėn gjarpėrinjtė
por trojanėt mė vranė.

O, sikur tė mundja gjithēka tė tregoja.
Si do tė ngrinit para meje si gur,
kur unė i dėnuar mes rropamės suaj moskokėēarėse
monologun tė thurr.

Ju e dini se pėrpara Trojės ahere,
kali i drunjtė, dhurata e grekėve u shfaq.
Ky kalė nė dy grupe i ndau trojanėt:
ta pranonin atė, ose ta flaknin sakaq.

Pajtim me armikun, ulėrinin tradhtarėt
mjaft mė me luftė, zjarr edhe helm.
Erdhi koha qė shpatat ti kthejmė nė parmenda
armiqtė nė miq erdh koha tė kthejmė.

Nė mbledhje tė gjatė "pro" dhe "kundra" kalit,
unė "kundra", kryesova me tėrbim.
Dhe juve ju kanė thėnė ahere se hyjnitė
gjarpėrinjtė mė dėrguan si ndėshkim.

Ē'pėrralla kalamajsh, ē'trillim pėr budallenjtė
unė gjarpėrinjtė do t'i mbrapsja me njė shkelm.
Po ē'ti bėj fushatės sė tradhtarėve kundėr meje
shantazheve,letrave anonime plot helm.

Ditė e natė e me javė polemika vazhdonte,
nga shtresat e mesme e gjer lart nė qeveri.
Ishte vjeshtė.
Nėn qiellin e hirnosur me erė
kali i drunjtė pėrjashta priste nė shi.

Atė kalė unė i pari e kisha goditur,
ndaj, e dija, kėtė s'do tė ma falnin pėrjetė.
Mė nė fund "vijė e butė" fitoi mbi tė "ashprėn",
dhe ne "kokėfortėt" na vunė nė arrest.

Nė burg, me gotėn e ujit, nė mesnatė
helmin na dhanė ata tė pijmė
ata qė ulėrinin kundėr dhunės e shpatės
Qė dinin tė kafshonin tamam si gjarpėrinjtė.

Nė mėngjes qė pa gdhirė nė breg tė detit
ma hodhėn kufomėn drejt mbi zhavor.
Rapsodėt anembanė pėrhapėn
versionin fals tė gjarpėrinjve hyjnorė.

Ky ishte mbarimi i polemikės pėr kalin,
ju e dini me Trojėn se ē'ndodhi pastaj.
Tre mijė vjet rrjesht,
nga muzeu nė muzera,
unė hamalli i mermertė, gėnjeshtrėn mbaj.

Tre mijė vjet...Akoma zjarret e Trojės
si floknajė e kuqe mė rrinė nė sy.
Po mė i tmerrshėm se zjarret, kumet e vomet
ishte fundi fare,
kur u bė qetėsi.

Trojė e braktisur.
Gėrmadhė.
Hi i ftohtė;
dhe poshtė ne tė vdekurit shtrirė rresht.
Dhe papritur, nė muzg sipėr tokės sė mardhur
u ndje diēka qė atė ēante pėrmes.

Ē'ish kjo gėrvimė kėshtu, kjo jehonė?
Vumė veshin. Kuptuam. grekėt e ligj
pėrmbi qendrėn e qytetit me parmendė lėronin
pėr tė thėnė se Troja pėrjetė vdiq.

Ja mė nė fund dhe parmenda e tyre.
Ah, plugu i saj si na ēante mė dysh!
Nga tradhėtia e Trojės, nga gjithė dhembjet,
ky kafshimi i parmendės mė i hidhur ish.

T'i kthejmė shpatat mė nė fund nė parmenda.
Kėshtu thėrritnin atėherė ata.
Midis fjalėve tuaja, si mallkim, si gjėmė
veshėt mė kapėn edhe kėtė hata.

Mė kanė lodhur mė shumė, besomėni, ca fjalė,
se kjo peshė e neveritshme gjarpėrinjsh.
Ju, qė gjer nė hėnė kini shkuar, si vallė
s'depėrtoni dot deri nė gjoksin tim?

Gumėzhima juaj si zhaurimė deti
mė vjen nga ēdo anė mė pėrplaset nė vesh,
nga copėra bisedash shumėgjuhėshe rreth meje
shqetėsimet e mėdha tė botės marr vesh.

Degjoj emra shtetesh tė reja qė kanė dalė,
emra kombesh e popujsh tė rinj dėgjoj,
veē ai, i vjetri, i tmerrshmi kalė,
ashtu si ahere ka mbetur njėlloj.

Prej potkonjve tė tij unė rrėqethem akoma
dhe kėshtu nė mermer i mbrojtur siē jam,
kurse ju, tė panjohurit, ju prej mishi dhe kocke
vėrtiteni mospėrfillės nga salla nė sallė.

Vėrtiteni,
flisni pėr teatrin e pėr plazhet,
pėr gjithfarė motorėsh e gjithfarė qeverish,
pa ju shkuar mendja qė ai mund tė shfaqet
nė njė ditė tė rėndomtė, njė mėngjes me shi.

Ashtu si ahere...
po mjaft,
u lodha.
Nga vėrtitja juaj po mė erren sytė,
nga rropama juaj veshėt mė gjėmojnė
nė muze tė Londrės nė Luvėr e Madrid,

nė pafshi ndonjė ditė tė behem copėra,
nga marazi, siē thonė, tė plas, t'ia bėj "krak"
jo kujtimet e Trojės, as gjarpėrinjtė monstra,
por indiferenca juaj
do tė bėhet shkak.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:41

Nė Parkun qė e Mbuluan Fletėt--I. KADARE


Nė parkun q'e mbuluan fletėt
Tė dy ne ecim qetėsisht,
Pas shijes saj ka shtruar vjeshta
Qilim tė verdhė natyrisht.

Dhe ndoshta si njė ėndėrr e zbehtė
Ju fanit njė muzg i vonė
Ky park q'e kan' mbuluar fletėt
Ku pas kaq shekujsh ti po shkon.

Nga vagabondėt me cigare
Ti mos u tremb e dashur kot
Imazhin tėnd as dinosaurėt
Shekuj mė parė s'e shtypėn dot.

Qė ti tė vije kaq e bukur
Me kėta flokė, me kėtė hap
Toka tė egrėn klimė e zbuti
Dhe akullnajat ktheu mbrapsht.

Dhe s'kish se si tė ndodhte ndryshe
Tė ndodhte ndryshe s'kish se si.
U desh tė zhdukeshin pėrbindshat
Qė te kjo botė tė vije ti...



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:41

Njė Vajzė--I. KADARE

Duke tė puthur, pa tė dashur
Nė shpirt ai ty tė plagoi
Buzėpėrgjakur nga tė kuqtė e tu,
si vrasės tinėz shkoi


Krenar qė ty "tė shtiu nė dorė"
Gjith' shokėve emrin tėnd ua tha.
Pranė gotės sė birrės pėr ty folėn
nė park, tė dielave ata.


Dhe ti e vetme mbete, bosh
mbenė sytė e ty nė net bilbilash
Si sheshi i shkretė, ku posa ndodhi
Njė katastrofė automobilash.


Tani kur shkon Rrugės sė Dibrės
Ata me sy tė ndjekin pas
Pataj me bėrryl i bien shokut
"E sheh filanen? E ka pas..."


Dhe ti ul kokėn shpejton hapin
T'arrish tek shoqja sa mė shpejt
Tė pėrsėrisėsh fjalėt standart:
"Ah, njėlloj janė tė tėrė djemtė"


Tė dyja t'ulura pranė radios
Do ndizni heshtur njė cigare
tek supi i saj, nėn fjalė lajmesh
njė ēast dremitja do tė t'marrė


Dhe do tė tė ēojė tek njė rrugė tjetėr
M'e gjerė, m'e bukur dhe mė e re
Atje nė sfond fabrikash, njerėzit
Nga kembėt s'do tė tė venė re.


Atje ku t'ecėsh midis turmash
Nė njė grup djemsh, ndoshta midis
Dikush me brryl do t'i bjerė shokut:
"E sheh filanen? Ishim miq..."



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:42

Tetor--I. KADARE

Ti ike udhės sė pafundme
Ku zverdhin drurėt gjetherėnės
Mbi gjokse pellgjesh tani tundet
I arti medalion i hėnės.

Lejleket ikėn, fill pas teje
Si stof i keq u zbeh blerimi
Dhe ngjajnė toka, pylli, reja,
Me negativin e njė filmi.

Tani nė fusha shkoj menduar
Ku nis tė fryjė erė e ftohtė,
Ku ca mullarė tė gjysmuar
Duken qė larg si Don Kishotė.

Ē'tė bėj, po them me vehten time,
Nė kėtė orė tė vonė tė muzgut,
Ku qerrja baltave bėn shkrime.
Tė lashta sa tė Gjon Buzukut?

Do tė shkoj tė ulem pėrmbi pellgjet,
Tė pi nė gjunjė duke rėnė,
Nė grykė e di, do tė mė mbetet
I ftohti medalion i hėnės.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:42

Fund Vjeshte--I. KADARE

Autobuzėt urbanė nga periferitė
drejt qendrės mbi xhama bien brymėn
vjeshta si luaneshė krifėverdhė
ruan ditėt e fundit nga dimri.

Te vitrinat, tek xhamat e kafeve
kalimtarė tė shumtė ka
nė reflekset e flokėve tė tua
njė nuancė e kuqėrremtė rą.

Pranė ditėve tė tua tė bardha,
kalova sot rastėsisht
ti u trembe?...unė ujk nuk jam,
as dele nuk jam natyrisht.

Po ti eja andej tė shkojmė
pa i pėrfillur fjalėt e botės
ku nga avulli xhamat e kafeneve
ngjajne si pamje qė s'janė nė fokus

Nė autobuzėt urbanė eja
tė kalojmė periferive me brymė,
tė shohim se si vjeshta krifėverdhė
ruan ditėt e fundit nga dimri.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 12:43

Qiell Dimri--I. KADARE
Qiell dimri,
Dyndje kujtimesh.
Unė ndeza njė cigare, u afrova te dritarja.
Mė ngjan, se nuk bien flokė dėbore nga qielli.
Por mijėra letra, qė kurrė nuk i mora.
Letra tė largėta,
Shkruar nga duar tė largėta,
Edhe se retė mė tė largėta.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi