Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Gjuha shqipe »
BISEDĖ PĖR GJUHĖN SHQIPE

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 22nd April 2008, 19:58

BISEDĖ PĖR GJUHĖN SHQIPE


Gjuha jonė mban njė vend qendror nė mjedis tė gjuhėve motra, dhe si e tillė ka lidhje afrie tė shumanshme. Problemi i vendit tė shqipes nė rrethin gjuhėsor indoeuropian ende nuk mund tė thuhet se ka marrė njė zgjidhje pėrfundimtare

Nga Eqrem Ēabej
Die, 20 Pri 2008 08:18:00


Gjuha jonė mban njė vend qendror nė mjedis tė gjuhėve motra, dhe si e tillė ka lidhje afrie tė shumanshme. Problemi i vendit tė shqipes nė rrethin gjuhėsor indoeuropian ende nuk mund tė thuhet se ka marrė njė zgjidhje pėrfundimtare


Dihet se gjuha ėshtė njė nga elementet kryesore qė pėrbėjnė konceptin e njė kombėsie, tė njė nacionaliteti. Kėshtu edhe populli shqiptar, sikundėr ka historinė e tij, ashtu ka edhe gjuhėn e vet, e cila e dallon nga popujt e tjerė.

Populli shqiptar ėshtė njė nga fiset e lashta tė Europės, dhe shqipja ėshtė njė nga gjuhėt e lashta tė kėtij kontinenti. Burimet e saj janė tė pashkruara. Ato humbin nė muzgjet e kohėve prehistorike, aq sa dijetarėt ende grinden nė punėn se prej cilės gjuhė tė moēme tė Gadishullit ballkanik ajo buron. Gjuha shqipe na paraqitet si njė pasqyrė e gjallė e jetės sė popullit qė e ka folė prej kohėsh e qė e flet. Nė tė na pasqyrohet mė sė miri historia e kėtij populli, me fatet e tij e me ngjarjet e saj shpeshherė dramatike. Ndėr popujt e ndryshėm tė Europės shqiptarėt shquhen pėr faktin se kanė mundur tė ruajnė nėpėr valėt e shekujve, bile edhe gjatė mijėvjeēarėve, gjuhėn e trashėguar nga tė parėt e tyre dhe t'ua lėnė trashėgim brezave tė mėpastajme.

Shqipja, si njė gjuhė mė vete, e veēantė e Gadishullit Ballkanik, dhe qė sikundėr dihet, jashtė kėsaj treve flitet edhe nė Itali, nė Greqi, e nė vise tė tjera, ka tėrhequr prej kohėsh vėmendjen e dijetarėve, sidomos qė prej shekullit tė kaluar e kėtej ajo ėshtė bėrė objekt studimesh shkencore nga ana e disa gjuhėtarėve tė shquar kombėsish tė ndryshme, meritat e tė cilėve gjuhėsia shqiptare i vlerėson nė masėn e duhur. Nė ditėt tona ndėrkaq, shqiptarėt vetė i janė pėrveshur me sukses studimit tė gjuhės sė tyre. Me kėtė veprimtari fisnike gjuhėtarėt qė e kanė shqipen gjuhė amtare kryejnė njėkohėsisht njė punė shkencore dhe pėrmbushin njė detyrė nacionale.

Kur flasim pėr detyrat qė i dalin sot gjuhėsisė shqiptare, ato pėr mendimin tim pėrfshijnė dy fusha kryesore: mbledhjen e materialit dhe studimin e tij.

Me punėn e kryer nga brezat e mėparme, me Kostantin Kristoforidhin nė krye, dhe me veprimtarinė e organizuar me rrugė shtetėrore qė po zhvillohet sot, ėshtė mbledhur njė pjesė e madhe e lėndės gjuhėsore, e visarit tė fjalėve qė janė nė pėrdorim nė trevėn ku flitet shqip. Megjithatė, nė kėtė fushė kėrkimesh mbetet njė punė jo e vogėl pėr tė kryer; njė pjesė e mirė e kėsaj pasurie duhet edhe sot tė mblidhet nė mėnyrė sistematike nga goja e popullit. Shumė emra drurėsh, bimėsh, shtazėsh, sidomos zogjsh, tė gjalla ende nėpėr dialekte, presin ndėr tė tjera tė regjistrohen. Dhe kjo ėshtė njė punė qė nuk pret; sepse me industrializimin e shpejtė tė vendit, me ndėrrimin e brezave, shumė fjalė po marrin rrugėn e zhdukjes pėrgjithmonė.

Po tė kalojmė tani nė fushėn e studimit tė gjuhės, kjo fushė duhet tė rroket nė tėrėsinė e saj, njėkohėsisht duke u gjurmuar nė pjesėt e saj tė veēanta, sikundėr edhe veprohet nga ana e kuadrove shkencore. Gjuha e pėrditshme nė tė cilėn ne ligjėrojmė, pėrbėhet prej njėsish tė mėdha qė quhen fjali, fjalitė pėrbėhen prej fjalėsh, njėsi kuptimore mė vete, fjalėt prej njėsish mė tė vogla tė quajtura tinguj ose fonema; tė gjitha kėto, natyrisht, njėsi qė nė tė vėrtetė nuk ekzistojnė materialisht nė vetvete, mėsa ėshtė njeriu, folėsi, qė i realizon ato nė bisedėn e tij. Ndėr kėto njėsi, kuptohet se si element kryesor, kryet e vendit e zė fjala, me ndryshimet e trajtave qė pėson sipas rasave tė ndryshme tė bisedės qė zhvillojmė. Kėshtu pra, studimi i gjuhės pėrfshin mė njė anė fonetikėn, mė anė tjetėr morfologjinė nė njė vėshtrim mė tė hapėt (bashkė me fjalėformimin), mė anė tjetėr sintaksėn, ndėrsa mbarė pasuria e fjalėve tė gjuhės pėrbėn leksikun e saj. Njė rėndėsi tė veēantė kanė nė kėtė mes dialektet, gurrė e pashtershme ku gjallėrohet vazhdimisht gjuha e shkrimit dhe e literaturės. Nė pasurinė leksikore hyjnė nė analizė tė fundit edhe emrat e njerėzve e tė vendeve, tė cilėt i pėrfshin onomastika.

Tė gjitha kėto degė kėrkimesh studiojnė njėsinė e pandarė tė gjuhės, nė aspektet, nė pamjet e ndryshme tė sajat, nga anė tė ndryshme. Po duke qėnė ndėrkaq gjuha njė dukuri shoqėrore nė kuptimin e plotė tė fjalės, me zhvillimin e vazhdueshėm tė shoqėrisė zhvillohet paprerė edhe ajo vetė, ka karakter dinamik, ose mė drejt tė themi, brezat e njėpasnjėshme qė flasin, ato zhvillojnė dhe ndryshojnė hap mė hap e vazhdimisht gjuhėn qė pėrdorin. Nė kėtė mėnyrė gjuha pėrshkohet nėpėr faza tė ndryshme tė zhvillimit tė saj. Po tė kthehemi nga ky vėshtrim i pėrgjithshėm te gjuha jonė, edhe aty vrejmė njė zhdrivillim tė pėrhershėm nė rrjedhė tė kohėve. Shqipja qė flitet e qė shkruhet nė ditėt tona, megjithėse si gjuhė mbetet po ajo qė ka qenė, prapėseprapė paraqitet me njė formė pak a shumė tė ndryshme, tė zhvilluar mė tej. Kjo vrehet nė trajtat e tingujve dhe tė fjalėve poashtu si dhe nė ndėrtim tė fjalisė, si sidomos edhe nė leksik; mjaft fjalė mbeten aty jashtė pėrdorimit, fjalė tė reja duke ua zėnė vendin atyre, ose pėrgjithėsisht duke hyrė nė fushėn gjuhėsore. Kėshtu pra gjuha qė flitet e qė shkruhet sot nuk ėshtė, dhe s'mund tė jetė njėsoj me gjuhėn qė flitej e qė shkruhej katėr shekuj mė parė. Pėr tė parė kėtė, mjafton tė marrim e tė lexojmė p.sh. njė copė nga Meshari i Gjon Buzukut qė ėshtė, si dihet, i vitit 1555, e ta krahasojmė me njė tekst ēfarėdo tė ditėve tona.

Sikundėr shihet, gjendja e tanishme e gjuhės ėshtė rezultat i zhvillimit tė saj gjatė kohėve, zhvillim nė hapėsirė e nė kohė. Nė pajtim me kėtė, edhe studimet gjuhėsore mund tė rrokin gjuhėn nė paraqitjen e saj sot ose nė njė epokė tė caktuar, si i thonė, nė sinkroninė e saj, e mund tė ngjiten shkallė-shkallė nė tė kaluarėn e saj, tė ndjekin diakroninė, rrugėn e zhvillimit qė ka marrė ajo prej fazash mė tė vjetra nė mė tė reja, sado qė duhet tė themi se aty kufitė nuk janė tė prera, ngase nė ēdo gjendje aktuale pėrmbahet njėkohėsisht edhe thelbi i zhvillimit, i evolucionit. Nė kėtė mėnyrė, pranė gramatikės pėrshkruese aktuale ka gramatikė historike, pranė studimit tė sistemit tė gjuhės nė paraqitjen e sotme, ka histori tė gjuhės. Kur kjo degė gjurmimesh merr nė vėshtrim zhvillimin gjuhėsor tė brendshmin, ne flasim pėr histori tė brendshme tė gjuhės. Kur shtrihet nė shqyrtimin e marrėdhėnieve me gjuhė tė tjera, kemi tė bėjmė me atė qė quhet histori e jashtme e gjuhės; megjithėse duhet tė themi se edhe nė kėtė fushė caqet e kufive nuk janė tė dalluara nė mėnyrė tė prerė. Edhe visari i fjalėve, leksiku, mund tė gjurmohet nė gjendjen e tij tė sotmen, edhe nė historinė e tij, nė ndryshimet nėpėr tė cilat ėshtė pėrshkuar nė rrymė tė kohėve. E kur synohet tė depėrtohet nė shkallėt mė tė moēme tė fjalėve, e mundėsisht nė zanafillėn, nė burimin, nė gurrėn e tyre, kjo punė kryhet me parimet e metodat e asaj dege studimesh qė quhet etimologjia.

Nė lėmin e shqipes gjuhėsia gjer mė sot i ka kushtuar vėmendje mė fort historisė sė jashtme tė kėsaj gjuhe sesa historisė tė brendshme tė saj. Nė historinė e brendshme ajo ka hetuar mė thellė periodat e lashta sesa periodat e vona, mė tė reja tė historisė gjuhėsore. Nė historinė e jashtme gjuhėsia ka hulumtuar mė fort elementet qė ka marrė shqipja prej gjuhėve fqinje sesa elementet qė u ka dhėnė atyre. Nė kėto fusha studimesh albanistikės i dalin pėrpara detyra tė shumėllojshme dhe i hapen horizonte tė reja. Qė tani vihet re se gjuhėsia shqiptare, pa synuar tė zvogėlojė me frymė subjektive rolin marrės tė shqipes, ka vėnė nė dukje, me rrugė objektive, edhe rolin dhėnės tė saj ndaj gjuhėve tė popujve fqinj me shqiptarėt nė tė kaluarėn ose nė kohėn e sotme. Sikundėr qė disa elemente tė jetės popullore, tė etnografisė e tė folklorit, tė kostumeve, tė muzikės e tė valleve popullore me burim shqiptar, kanė depėrtuar te popujt fqinj, ashtu kanė shkuar edhe elemente gjuhėsore tė shqipes nė gjuhėt e tyre, megjithėse duhet thėnė se shqipja mė shumė ka marrė sesa ka dhėnė.

Pėr hir tė sė vėrtetės do tė shtohet ndėrkaq qė edhe pėrmasat e elementit qė shqipja ka huazuar, qė ka marrė sė jashtmi, janė tepruar disi nga ana e dijes gjuhėsore. Nė leksik tė shqipes ka mė shumė fjalė me burim vendės nga sa ėshtė menduar gjer mė sot. Pėrqindja e kėsaj pjese tė leksikut ėshtė mė e lartė nga sa ka dalė nga statistikat qė kanė qenė hartuar mė parė. Ajo qė bie nė sy nė kėtė mes me njė vėzhgim mė tė thelluar, ėshtė veēanėrisht kjo, qė fjalė vendi, me burim vendės, nė shqipen popullore ka jo vetėm nė sferat e kulturės materiale, si bie fjala nė blegtori, nė botėn e shtazėve e nė bimėsi, po edhe nė ato tė fushės abstrakte mendore. Kjo gjė mė duket me rėndėsi pėr tė dhėnė njė gjykim pėr karakterin e kulturės popullore shqiptare.

Duke pėrfunduar, do tė themi se gjuhėsinė shqiptare e presin punė tė rėndėsishme nė tė ardhmen. Nė lidhje me ē'u shtjellua mė sipėr, le tė mė lejohet tė pėrmend se disa nga ēėshtjet qė u prekėn aty, i kam trajtuar nė njė vepėr disa vėllimesh nė tė cilėn jam duke punuar. Vėllimi i parė i kėsaj vepre ėshtė pėrfunduar prej disa kohėsh dhe ėshtė gati tė vejė nė shtyp e tė shohė dritėn e botimit. Aty janė shqyrtuar nė mėnyrė objektive sidomos disa tipare tė leksikut dhe tė zhvillimit tė brendshėm tė tij qė janė me peshė pėr historinė e shqipes dhe pėr karakterin e marrėdhėnieve tė saj me gjuhėt fqinje, duke i ndriēuar kėto marrėdhėnie nga disa anė qė nuk janė vėnė re sa duhet mė parė. Edhe pėr fushėn e lidhjeve tė shqipes me gjuhėt e tjera indoeuropiane besoj tė ketė aty disa tė dhėna qė mund tė shpien nė rezultate tė reja, tė cilat i kalojnė caqet e gjuhės shqipe.

Sa u pėrket kėtyre lidhjeve, shqipja, si njė gjuhė indoeuropiane qė ėshtė, brenda tipit tė kėsaj familjeje gjuhėsore ka afri me tė gjitha gjuhėt qė bėjnė pjesė nė tė. Po aty ndėrkaq del ēėshtja se me cilat ndėr to afrohet mė shumė e me cilat mė pak. Kjo ēėshtje lidhet me problemin se ē'vend ze shqipja nė mjedis tė rrethit gjuhėsor indoeuropian. Aty gjuhėsia krahasimtare sot ėshtė larguar nga mendimi i disa dijetarėve tė shekullit tė kaluar se gjuha shqipe afrohet mė fort me latinishten e sidomos me greqishten. Nė strukturėn e saj shqipja ka disa tipare karakteristike qė e largojnė prej atyre dy gjuhėve. Gjuha jonė mban njė vend pak a shumė qendror nė mjedis tė gjuhėve motra, dhe si e tillė ka lidhje afrie tė shumanshme, nė drejtime tė ndryshme. Problemi i vendit tė shqipes nė rrethin gjuhėsor indoeuropian ndėrkaq ende nuk mund tė thuhet se ka marrė njė zgjidhje pėrfundimtare. Studimet qė duhet tė kryhen nė kėtė fushė nė tė ardhmen pas njė shoshitjeje tė imtė tė materialit tė gjuhės nė vėshtrim historik, kanė pėr t'i dhėnė njė pėrgjegje kėtij problemi tė rėndėsishėm tė gjuhėsisė shqiptare.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi