Forumi Zeri YT! » Mė pranė njėri tjetrit » Diskutime shoqėrore »
Si e mendoni te ardhmen e Shqiperise?

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 8th May 2008, 01:10

Duke u nisur nga pozitat aktuale te zhvillimit si e mendoni ju te ardhmen e Shqiperise?



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 8th May 2008, 01:12

Me politiken e sotme nuk shoh ndonje prespektive ne shqiperi.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 8th May 2008, 01:14

Marre nga gazeta ‘Shekulli’
Zhvillimi dhe mirė-menaxhimi i ekonomisė ėshtė, nė thelb, shqetėsimi i ēdo qeverie normale. Nė fund tė fundit, njė politikė qeverisėse apo njė politikė, nė pėrgjithėsi, ėshtė e suksesshme, kur dhe ekonomia nė vetvete, ecuria e saj ėshtė e tillė. Vendin e njė politike abstrakte, ideologjike apo klasore, nė botėn e sotme globale, pavarėsisht shformimeve tė ndryshme apo abuzimeve pushtetore, e ka zėnė sot politika ekonomike. Madje, ekonomia ėshtė dhe mbetet thelbi, pikėnisja e vlerėsimi, baza dhe rezultati, pėrcaktimi i ēdo politike, i vetė njė qeverisje tė mirė apo tė keqe. Si e tillė ekonomia dhe menaxhimi i saj, piketat apo orientimet kryesore tė zhvillimit ekonomik nuk mund tė "ngjyrosen" nga flamujt partiakė. Ato duhet tė jenė nė funksion tė qytetarėve (si konsumatorė mallrash e shėrbimesh) dhe tė mirėqenies sė tyre. Prandaj dhe programet ekonomike e pikat kyēe tė tyre duhet tė jenė njė rrjedhojė e debateve dhe analizave tė gjithanshme, rezultate tė njė vendimmarrje sa mė tė gjerė, me pjesėmarrjen e pozitės dhe tė opozitės.
Fatkeqėsisht, tek ne, nė politikėn shqiptare, veēanėrisht nė atė qeverisėse vazhdon tė mbizotėrojė njė koncept i kundėrt. Ai, nė mjaft aspekte, ėshtė njė pasqyrė e njė trashėgimie tė kaluar, bile shumė mė anakronike se ajo komuniste. Nė pak fjalė sinteza e kėtij koncepti primitiv ėshtė qė "politika e pėrcakton ekonominė"(!), madje mė keq, qė "individi me pushtet tė pėrqendruar politik e orienton dhe e komandon ekonominė"(!). Pėr tė ēdo alternativė tjetėr ėshtė e papranueshme, njė "mohim mohimi"...
Kėtu duhet ta ketė bazėn dhe mungesa e pėrfaqėsimit tė institucioneve shtetėrore apo e specialistėve tė ekonomisė tė kampit qeverisės nė panelin e parė mbi ekonominė, me temė "Zhvillimi dhe mirė-menaxhimi i ekonomisė shqiptare", tė organizuar disa ditė mė parė nga njė fondacion me orientim tė majtė, sė bashku me ekspertė, analistė tė pavarur. pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile apo ekspertė tė institucioneve ndėrkombėtare, qė asistojnė Shqipėrinė nė zhvillimin ekonomik, pėrfaqėsues tė fakulteteve ekonomike si tė Universitetit tė Tiranės, ashtu dhe tė universiteteve private, pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit tė madh e tė vogėl etj. Panele ekonomike u organizuan nė ditėt nė vazhdim edhe nga struktura tė tjera shtetėrore apo tė shoqėrisė civile; u raportua nė Kuvend nga Banka e Shqipėrisė, u organizua dhe njė ballafaqim i Kryeministrit me analistė tė medias, etj. Dhe, nė fakt, na ekspozohen dy pozicione. Njėri euforist i "stilit kryeministror", ku ēdo gjė shkon vaj, me pėrjashtim tė disa "shqetėsimeve tė vogla"(!) nė rrafshin global me ēmimet e drithėrave e tė karburanteve, por qė zerohen pėrkundrejt sukseseve shqiptare (!) nė reforma e ekonomi; dhe nga ana tjetėr, njė vėshtrim realist e kritik, me preokupimin e pėrgjegjshėm pėr tė reduktuar e shpėtuar aq sa mund tė reduktohet e shpėtohet...
***
Ndėr shqetėsimet kryesore tė specialistėve realistė, ėshtė dhe fakti qė ekonomia shqiptare ndodhet nė prag stranjacioni, me potencial tė lartė pėr t'iu afruar fazėn sė njė recensioni tė rrezikshėm. Deficiti tregtar mjaft i lartė dhe gjithnjė nė rritje (qė ka kapur vlerėn e 2.3 miliardė eurove), deficiti buxhetor i rritur me gati dy herė nė buxhetin e vitit 2008, problematika e mprehtė nė llogarinė rrjedhėse, rritja galopante e ēmimeve tė mallrave tė konsumit (sidomos ushqimore) dhe e shėrbimeve apo inflacioni pėrtej kufijve tė pranuar janė disa nga treguesit qė flasin jo pak nė kėtė drejtim. Po aq shqetėsuese mund tė rezultojė dhe njė rritje tjetėr e ēmimit tė energjisė, qė dhe nė kushtet e sotme ėshtė shumė mė i lartė nga kostoja reale, pavarėsisht importeve tė konsiderueshme njė vit mė parė. Duhet shtuar kėtu dhe dėshtimi i luftės kundėr korrupsionit, mungesa e vizionit dhe harmonizimi i strategjive afatgjata, diletantizmi e kaotizmi nė reforma, mungesa e maturimit nė hartimin e legjislacionit tė ri, etj.
Me tė drejtė, njė nga specialistėt me zė tė ekonomisė dhe tė politikės monetare ka nėnvizuar nė mėnyrė sintetike se: "Progresi ekonomik i Shqipėrisė mbetet i brishtė e mjaft larg standardeve qė garantojnė njė zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik dhe shfaq njė rrezik relativisht tė lartė tė prishjes sė tij". Dhe pėr arritjen nė kėtė pėrfundim ai, ndėr tė tjera, konsideron pikėrisht ato elementė tė prekur pak mė sipėr dhe konkretisht: PBB pėr frymė, edhe pse nė rritje, akoma nė nivele nga mė tė ulėtat nė Europė; papunėsinė nė nivele mbi dyshifrore; treguesin e deficitit mbi normėn e kėrkuar pėr integrim nė BE dhe pėr me tepėr, me njė parashikim pėr dyfishim nė 2008; deficitin e lartė tregtar nė pėrkeqėsim; krizėn energjetike, me cikle te shpeshta pėrsėritėse dhe pa ndonjė perspektivė pėr zgjidhje tė shpejtė; informalitetin dhe korrupsionin nė nivele tė frikshme, etj.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 8th May 2008, 01:18

Nga ana tjetėr, biznesi shikohet vetėm si "njė instrument pėr tė realizuar tė ardhurat e buxhetit tė shtetit dhe jo si motori i vėrtetė i zhvillimit ekonomik dhe social tė vendit". Miratimi i ligjit tė gjobave, ligji i ri i procedurave tatimore qė do tė hyj sė shpejti nė fuqi, aplikimi ndaj biznesit i ēmimeve tė referencės, pagave tė referencės, fitimeve tė referencės, etj., kanė prekur rėndė elementin e besimit tė ndėrsjellė. Me iniciativat e pakonsultuara me grupet e interesit dhe pa konsensusin e opozitės nuk po bėhet gjė tjetėr veēse po pėrkeqėsohet klima e biznesit dhe e investimeve. Si tė tilla, ato po zbehin pėrfundimisht iniciativat pro biznes tė qeverisė, duke dėshmuar qartazi se kėto politika, nė fakt, nuk kanė si qėllim inkurajimin e investimeve dhe tė sipėrmarrjes private, por rritjen e mundėsisė sė administratės tatimore pėr tė ushtruar me tepėr presion ndaj biznesit privat, me qėllimin e vetėm shtimin e tė ardhurave buxhetore. Por kjo lloj politike ekonomike nuk mund tė jetė afatgjatė! Ajo mund ta rrisė "korrjen monetare" pėr 1-2 vitet e para, por pastaj prodhon ngėrē, bllokim e ngurtėsim ekonomik, deri recesionin. Sipas njė specialisti tjetėr tė pavarur, kėto janė arsye tė mjaftueshme qė tė ushqejnė sot nė Shqipėri krijimin e njė fryme paniku dhe pasigurie nė bizneset private, pėrballė qėndrimeve jo pozitive tė administratės shtetėrore. Aq mė keq kur nėpėrmjet kėsaj sjelljeje, biznesi shihet "si kundėrshtar dhe jo si njė resurs i ēmuar, pa tė cilin ekonomia dhe shoqėria jonė nuk mund tė ecin pėrpara dhe tė zhvillohen"...
Njė shqetėsim i tillė ndeshet me tė drejtė dhe nė raportin e Bankės Botėrore, lidhur me kushtet e tė bėrit biznes ("Doing bussiness 2008"), ku Shqipėria renditet nė vendin e 136-tė nė listėn prej 178 vendesh, duke mbetur pas tė gjitha vendeve tė rajonit tonė. Po ashtu, pavarėsisht nga disa pėrpjekje apo nisma (mė shpesh tė pastudiuara) si ajo e Shqipėrisė 1 Euro, e krijimit tė Qendrės Kombėtare tė Regjistrimit, e Taksės sė Sheshte, etj., niveli i investimeve tė huaja tė drejtpėrdrejta mbetet nga mė tė ulėtit nė rajon.
Pra, pa vazhduar mė tej, ekzistojnė mjaft ngėrēe serioze ekonomike qė kanė prodhuar dhe po gjenerojnė shqetėsime reale politike e qytetare. Debatet serioze, pa eufori pozitare apo pa nxirrje absolute opozitare, janė mė se tė nevojshme. Madje, kėtu duhet tė ishte pėrqendruar dhe vėmendja parlamentare, dhe jo nė "lojėn" e panevojshme, deri tė rrezikshme, me amendamente kushtetuese!
***
Sipas drejtorit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Pascal Lamy, "ekonomia botėrore po kalon njė periudhė tė pasigurt dhe preokupante". Madje ai, duke vėnė gishtin nė plagėn aktuale, thekson dhe ndikimin negativ qė po ushtrojnė "presionet proteksioniste nė rritje", qė po vihen re sidomos pėr drithėrat apo mallrat ushqimore me kėtė origjinė. Pėr kėto tė fundit, konstatohen dy muajt e fundit dhe rritje tė reja ēmimesh, duke kėrcėnuar me jetėn shtresat e varfra nė shume vende tė botės...
***
Nė kėto kushte tepėr tė pėrkeqėsuara globale, tė rrish indiferent apo tė "pėrplasėsh duart", apo tė gėnjesh veten dhe tė tjerėt se gjithēka po shkon mirė nė Shqipėri ėshtė mė shumė se iluzion, madje njė qėndrim i rrezikshėm e antikombėtar. Ndėrsa, pozicionimi apatik dhe heshtja, apo ai "pėr ta thėnė sa pėr ta thėnė e pėr tė qenė brenda", nuk mund tė shpėtojė askėnd nga pėrgjegjėsia politike e qytetare, sepse njė pėrkeqėsim nė vazhdimėsi i situatės aktuale do tė pėrbėnte faktikisht hapjen e pashmangshme tė gropės gėrdeciane ekonomike-financiare! Shkundja e fortė, zgjimi e debatimi, veprimi urgjent dhe vendimmarrja sa mė serioze janė mėse tė domosdoshme! Pėrndryshe mund tė jetė vonė, tepėr vonė. Madje, duke u vonuar mė tej, dhe "ilaēi" i rotacionit politik mund tė ketė efekt minimal.
Rolit i elitės intelektuale nė pėrgjithėsi dhe asaj politike veēanėrisht, konsiderohet si njė nga treguesit thelbėsorė tė sistemit demokratik tė formuar. Problemi i vlerėsimit tė saj nė politikėn tonė ende nuk ėshtė i qartė nė pikėpamje institucionale. Ai, sipas mendimit tim, ėshtė problem social sepse me vlerat e “elitės” qė drejton politikisht vendin tonė, ėshtė e lidhur jeta politike, ekonomike, sociale, prosperiteti demokratik i saj. Kėtė rol e “koncentron teorikisht” nė fjalėt e veta socio-psikologu Vilfredo Pareto, i cili ka thėnė se “qytetėrimi pėrparon prej gjenialitetit tė elitės qė lartėson masėn, e edukon duke e udhėhequr”. Duke parė realitetin, nivelin, kulturėn, pėrgjegjėsinė personale dhe kolegjiale tė “elitės politike” shqiptare nė kėto 17 vjet, duket se ai nuk ėshtė mė problem i thjeshtė nominal, qė “qarkullon brenda” politikės.
Nėse do tė analizojmė situatėn e partive politike shqiptare, tė paktėn tė atyre qė janė kryesore, qė kanė peshė elektorale dhe janė alternativa tė qeverisjes sė vendit, do tė vėmė re se nė to, ka mė shumė vlerėsim pėr njerėz tė zakonshėm, kryesisht militantė. Kjo kategori “militanto-politike”, ėshtė “salduar” pas partive dhe spekulon prej vitesh me “mekanizmin e deformuar” tė votimeve. Njė pjesė prej tyre, pa qenė as nė elitėn politike, intelektuale apo profesionale kanė siguruar megjithatė poste politike dhe qeveritare, duke sfiduar dhe mbajtur larg elitat e vėrteta.

Ēėshtjet e politikės, problemet e shumta me tė cilat ajo pėrballet, roli udhėheqės qė duhet tė luajė si “lokomotive”, qė do tė pėrshpejtojė procesin e integrimit evropian tė vendit tonė, nuk mund tė plotėsohen kur radhėt e saj janė tė mbushur me tė tillė njerėz. Problemet e politikės moderne nuk janė ēėshtje qė mund tė perceptohen saktė, tė zgjidhen nga njerėz qė mendojnė se politika bėhet me njė “tufė sloganesh”, tė pėrsėritura si papagall dhe nga ana tjetėr, le tė vazhdojmė tė “bėjmė lekė”.

Situata politiko-ekonomike ne vend krahasuar me Kriteret e Kopenhagenit

Ne se i behet nje analize situates aktuale politike dhe social-ekonomike te Shqiperise e po t’i krahasosh treguesit tane te cdo fushe me kriteret e Kopenhagenit, rezulton se Shqiperia ne stadin aktual eshte shume larg plotesimit te ketyre kritereve. Ka akoma sfida tё shumta qё duhen kapёrcyer si: zhvillimi i njё mire-qeverisjeje, pёrforcimi i demokracisё dhe sigurimi i zgjedhjeve tё lira dhe tё ndershme, forcimi i shtetit ligjor, zhvillimi i shoqёrisё civile, mbrojtja dhe respektimi i tё drejtave tё njeriut, intensifikimi i luftёs kundёr krimit tё organizuar, trafiqeve dhe korrupsionit. Tё tjera sfida tё rёndёsishme pёrfshijnё pёrmirёsimin e administratёs publike dhe strukturave tё tjera qё kanё lidhje me implementimin e MSA-sё, si dhe sigurimin e pёrafrimit tё legjislacionit tё BE-sё. Ne lidhje me kriterin e dyte te Kopenhagenit, ndonёse indikatorёt makro-ekonomikё janё tё kёnaqshёm, ekonomia reale ёshtё nё krizё, pёr faktin qё kjo rritje vjen kryesisht nga remitancat (parate e emigranteve) dhe pastrimi i parave, ekonomia “gri” zё njё pёrqindje tё lartё tё GDP-sё, buxheti varet nё masё tё madhe nga financimet e jashtme, sektori privat ёshtё i dobёt, ngarkesa fiskale ёshtё e lartё dhe niveli i FDI-sё i ulёt. Problemet sociale jane gjithashtu te mprehta, si polarizim i madh dhe pabarazi tё theksuara, varfёri e madhe dhe papunёsi e lartё, rėnie e nivelit tė sistemit arsimor dhe shёndetёsor, emigracion i lartё, urbanizim i pakontrolluar dhe probleme tё rёnda mjedisore (pa u ndalur ketu tek uji e dritat – akoma probleme kronike te pazgjidhura ne nje vend europian ne shekullin e 21te!).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 8th May 2008, 01:21

As une nuk pres ndonje permiresim...Jemi shume prapa dhe po vazhduam keshtu...
S'mbaj mend ne cilin artikull lexova qe Shqiperia renditej e 7 persa i perket shkalles se rrezikshmerise per investimet e huaja.I vetmi vend ne paqe kaq i rrezikshem!!!
Seriozisht po mendoj te studioj jashte.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 8th May 2008, 16:49

THjesht e shikoj gri te ardhmen e Shqiperise!!!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm

Posted prej 8th May 2008, 20:19

dhe une ne gri po te zbardhur e shikoj te ardhmen



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 17th May 2008, 02:01

nuk mund te mbesi e ardhemja e shqiperis ne gri apo ne zi ,jemi ne kohen etranzicionit ende ,me hyrjen ne nato duhet gjerat te ecin perpara ,per arsyje se shqiprija duhet te hyj ne evropen e bashkuar te mbeshtillet po me ate flamuer qe ka evropa ,keshtu qe nuk ka rruge tjeter pa ber zhvillimin dhe standartin jetsore .



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 21st May 2008, 22:55

Duhet duhet po as 1gja spo bahet



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 25th January 2016, 20:48

Te zymte e shoh, perderisa te mos votohet me per te keqen me te vogel nuk do ket ndryshim.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 31st March 2016, 08:28

Me te varfer e te mbushur me njerez me te korruptuar e me egoist nga sa jan mbushur sot



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 31st March 2016, 12:45

drit ne tunel duket ama deri sa te shkojme tek tuneli eshte cik larg



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 31st March 2016, 14:28

Me shume pak ndryshime per te mire....



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 1st April 2016, 21:13

si 97



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 2nd April 2016, 23:05

Uria dhe egoja nuk njohin tituj,percaktime,limite...Fatkeqesisht ligesia ka kaluar tek konceptet relative dhe ai kufiri qe e ndan te miren nga e keqja eshte shume,po shume i brishte...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 4th April 2016, 11:12

e ardhme e larget



Shiko profilin e anėtarit


#17

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi