Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
KULTURA SHQIPTARE DHE BASTARDUESIT E SAJ

Share

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 6th October 2008, 23:41

*
POPULAR

KULTURA SHQIPTARE DHE BASTARDUESIT E SAJ

Shundi,kiēi,pseudovlera nė artin tonė ėshtė nė atė masė qė kalon ēdo kufi.Ajo pseudovlerė ka futur rrėnjė nė shumė lėmi tė artit,nė letėrsi,shtyp,por veēmas nė kulturėn muzikore.
Populli shqiptar,si njė popull i lashtė i e i shumėvuajtur ėshtė dashur tė rrijė i zgjuar,sepse ka qenė i tėri i rrethuar me armiq kalimtarė,qė nė ēdo ēast donin ta gllabėronin,tķa sshpėrfillnin traditė e kulturė dhe me anė tė kėtyre shpėrfilljeve tė dėpėrtonin nė jetėn tonė,qė mė pas tė na i impononin doket dhe zakonet e tyre joshqiptare.Nėpėr ato momente mjaft tė vėshtira,populli ynė asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesve,kurrė nuk pushuan rrėpatjet pėr tė u ēliruar dhe ia doli me sukses tė ruaj traditė e kulturė,tė cilat shumė popuj nuk arritėn ti ruajnė dhe u shuan nė tėrėsi.Studiues tė ndryshėm tė botės kanė bėrė stėrvitje tė shumta pėr tė njohur kulturėn tonė,disa nga ndjenjat miqėsore hulumtuan drejt ēėshtjen dhe kulturėn tonė,siē ishte gruaja angleze Edit Durham,e cila pati shkruaraq shumė pėr kulturėn tonė tė begatshme,vetitė e mira tė karakterit e traditės sonė shqiptare.Vallė,a nuk ėshtė kjo diēka pėr tė u mburrur?Po,dhe mburrje mė tė madhe nuk ka,por a do tė guxojmė qė gjitha kėto tė mira tė i lėmė nėn hijen e kohės,duke i konsideruar ato si gjėra tė vjetruara kinse nuk i pėrshtaten jetės sė sotme moderne?!Themi jo,por fatkeqėsisht po ndodh qė kėto tradita tė ēmuara po shkojnė njė rruge tė huajėsimit!!!Mė e keqja ėshtė qė neato po i tėhuajėsojmė vet,dhe ato pėrmes vet punės tonė tė artit.Vėrtetė arti ėshtė mjet lidhės,qė lidh njerėzit profesionist,talentėt me talentė,pėrmes tė cilit mund tė tregojmė tė bukurėn,pėr tė treguar menēurinė tonė tė kulturės,duke e civilizuar atė e duke ngritur lart civilizimin tonė me botėn.Se arti ėshtė urė qė lidh kulturat ndėrmjet popujve tė ndryshėm,kjo ėshtė e vėrtetė,por kulturėn tonė mė tė begatshme nuk mund tė e civilizojmė duke i shtuar asaj elemente tė huaja.Vėrtetė nė art nuk dihet ēka mund tė sjell e ardhmja dhe ne bekojmė tė na sjell art tė ndritshėm e tė mirėfilltė,por rruga qė ka zėnė sot arti ynė ėshtė jashtė binaresh dhe tė lė tė brengosesh.Shundi,kiēi,pseudovlera nė artin tonė ėshtė nė atė masė qė kalon ēdo kufi.Ajo pseudovlerė ka futur rrėnjė nė shumė lėmi tė artit,letėrsi,gazeta,por mė sė shumėti nė kulturėn muzikore.Sot flitet pėr poet tė moderuar qė vėrtetė janė tė rrallė,por ėshtė mbushur fusha me tėashtuquajturit modernistė,qė nuk i kuptojnė vargjet qė i kanė shkruar vetė,e tė mos flasim si mund tė i kuptojnė tė tjerėt.Pėr tė mos u futur nė analiza tė thella
nė ēdo lėmi tė pseudovlerės,bėjmė sot fjalė pak pėr muzikėn.Dikush mund tė pyes:Pėrse pėr muzikėn?Sepse bota qė sot po na rrethon ėshtė mbushur pėrplotė kėngėtarė,tė gjithė kėndojnė,tė gjithė bėjnė estrada,grupe muzikore,pop grupe,hit grupe,SHKA.........E keqja nuk ėshtė pse kėndojmė,por njė e keqe qė na dėmton rėndė po na vjen pikėrisht nga kėto turma kėngėtarėsh.Ata kulturėn tonė e kanė mbushur fund e krye vlera tė dyshimta.Nė kėtė fushė janė mbledhur njerėz tė pandėrgjegjshėm,ata adaptojnė kėngėn tonė me tekst banal,me melodi tė huaj,orkestrim tejet amatoresk,qesharak dhe pėr qudi kanė guxim tė dalin para auditorit me kokėn lart se kinse kanė krijuar vlera artistike,vlera kėto qė janė stėrvjedhur,e janė mbushur me elemente tė huaja turke,serbo-sllave,ēergare qė tė shtojnė neverinė.Edhe nė veshje e sjellje kanė kopjime tė elementeve tė huaja.E keqja mė e madhe ėshtė se ata mbijetojnė duke mashtruar masėn,duke tjetėrsuar shpirtin e njerėzve tė rėndomtė,duke ia zhveshur gjepat,duke ia imponuar kulturat e huaja.Pse ne heshtim dhe e lėmė tė kalojė kjo dukuri negative nė heshtje?!Nuk ka popull nė botė qė rri indiferent nė kėso rrethanash.Te ne etėra kjo po kalon pa pengesa,sepse rininė tonė e ka kapluar njė realitet i zymtė.Pasojat qė ua solli lufta e pushtuesit,e kanė lėnė rininė tonė nė lloz,ka mbetur e luhatshme dhe nuk di nga tė orientohet.Megjithatė ata duan tė e gjejnė vetėn dikund,me qė as vet ende nuk e kanė tė qartė ēka duhet tė jenė dhe ku duhet tė jenė.Nė mesin e rrugėve qė nuk kanė zgjidhje,ata mund tė futen edhe kafeneve,ku muzika antivlerė tė bėnė tė shurdhėr,muzikė e cila bėnė krim mbi kulturėn tonė kombėtare pėr pak paga,e pėr tė pėrballuar kėtė patjetėr duhesh tė joshesh me ndonjė pije tė fortė,e cila tė trullos e tė nxitė tė i thuash vetės:Ja edhe unė jam diku,ku dėgjohet muzikė shqip!!!Paramendo edhe ajo muzikė qė u ngjanė krrokatjeve tė korbave duhet tė thirret muzikė shqipe!Njė e keqe e madhe ėshtė se tė rinjėt kanė prirje tė adaptohen mė shpejt dhe mė lehtė ndaj asaj qė ėshtė e dėmshme,dhe pak ngapak ajo vjen duke shtėnė rrėnjė nė kokė e deri thell nė zemėr.Asimilimi vjen qetė dhe padiktueshėm,por dalngadalė e bėnė tė vetėn.Kėsaj dukurie tė shėmtuar ėshtė dashur tėn ia ndalim hovin,pėr hirrė tė shpėtimit tė rinisė tonė nga ky infektim.Po,dhe sot %shtė nė dorėn tonė tė e zhbėjmė,sa nuk ėshtė bėrė vonė.Kjo bėhet edhe pse jo lehtė,sepse ka futur rrėnjė!Si mund tė ndalet ky hov qoroditės?Ja se si:Tė mos e mbėshtesim asesi kėtė ēoroditje!Asnjė art nuk mund tė krijohet pa mbėshtetje kombėtare.Bizneso-patriotizmi i cili ka ndėrtuar binarėt e palogjikshėm vjen nga njerėz tė pandėrgjegjshėm qė nuk qajnė kokėn pėr kulturė kombėtare,por synojnė biznes me krrokatje dhe ulurima,kurse ne na lėnė tė varfur nė kulturėn tonė kombėtare dhe pagat e djersės tė hargjuara pėr antivlerė!Pse po i japim krah vetė me paratė tona tė djersės tė blejmė vlera tė kulturės tė huaj,dhe po ndihmojmė tė zbehim kulturėn tonė tė mirėfilltė kombėtare?!Ėshtė mbushur pseudovlera nė ēdo shtėpi,nė televizionin tonė kombėtar,shtėpi kulture,,kaseta e dasma!Kėshtu kemi humbur orientimin,nuk dijmė mė tė zgjedhim dhe as tė dallojmė cila ėshtė kultura jonė!Ēka na duhen neve shqiptarėve shundi ekiēi,qė nuk paraqesin asgjė tjetėr,pos disa jovlerave tė kopjuara tė pėrziera me elemente sllave?Ato i pėlqejnė vetėm ata qė nuk kanė nivel tė duhur tė kulturės kombėtare.A jemi vėrtetė ne shqiptarėt nė atė nivel?Asesi,pėrkundrazi ne kemishumė njerėz tė aftėsuar tė artit tė mirėfilltė.Ėshtė dobėsi e institucioneve tona qė nuk i tubojnė artistėt e mirėfilltė,aq sa edhe ėshtėdetyrė e shoqėrisė sonė tė luftojnė bastardimin ekulturės sonė kombėtare.Tė hedhim dhe tė mos pėrfillim tregun e komercializmit qė pėr tė u pasuruar i ofrojnė tregut vlera edhe serbo-sllave nė emėr tė kulturės tonė.Ti kthehemi kulturės institucionale,atėhere tregtarėt detyrohen tė na ofrojnė vlera tė mirėfillta tė kulturės sonė kombėtare tė tė gjitha sferave tė artit



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 16th March 2014, 15:40

MODERNIZIMI DHE KULTURA SHQIPTARE

Nga Ervin Shkulaku*/
Njeriu gjatё jetёs fiton dhe humbet shumё identitete. Kёto i pёrdor pёr tё identifikuar personalitetin nё shoqёrinё ku banon. Njё i ri pasi fiton tё drejtёn pёr tё studiuar nё universitet pajiset me kartёn e studentit qё pёrfaqёson identitetin si student, ose njё polic pasi e ndalon njё shofer automjeti kёrkon nga ai patentёn, qё pёrfaqёson identitetin e tij si shofer. Edhe shtetet kanё identitetet qё i pёrdorin nё situata tё ndryshme. Karta identifikuese qё pёrdorin shtetet ёshtё kultura. Njё student pasi  pёrfundon proēesin e studimit pёrfundon dhe identiteti i tij si student prandaj ёshtё e rёndёsishme tё theksojme se ēdo identitet ёshtё i ndryshueshem.dhe kultura ёshtё njё faktor i rёndёsishem nё pёrbёrjen e njё kombi.
Ē’ёshtё Kultura?
Fjala Kulturё nё gjuhen shqipe ka ardhur nga gjuha latine, “Cultura”. Deri nё revulucionin francez kuptimi i fjalёs “Cultura” ishte kultivimi i njё produkti buqёsor. Pёrpara fillimit tё revulicionit francez Voltiare, termin “Cultura” e pёrdori pёr njё person tё kulturuar e tё edukuar.[1] Kёshtu pёr herё tё parё termi “Cultura” merr njё kuptim tё ri. Edhe nё gjuhёn arabe termi “Hars” ose “Kultura” ka kuptimin e njёjtё si nё gjuhёn latine. Deri nё ditёt e sotme studiuesit i kanё shtuar kuptime tё ndryshme fjalёs “Kulturё”. Nё vitin 1950 antropologёt Kroeber dhe Clyde Kluckholn nё literaturёn amerikane dhe angleze kanё gjetur 150 kuptime tё fjalёs Kulturё.[2] Sot nё gjuhёn shqipe termi “Kulturё” pёrdoret nё buqёsi, mjekёsi, histori, nё pёrcaktimin e njё shteti. Nё mёnyrё te pёrmbledhur me kulturё kuptojmё tё gjitha zakonet, gjuha, besimi, traditat qё ka njё shoqёri. Edhe shoqёria shqiptare kёto cilёsi i ka patur qё nё antikitekt dhe pёrgjatё historisё kёto cilёsi kanё ndryshuar vetёm pjesёrisht dhe nuk kanё shkrirё pёrballe ndonjё kulture joshqiptare. Ka ndryshuar pjesёrisht sepse pёrgjatё historisё vazhdimisht bota ёshtё sunduar vetёm nga disa shtete tё fuqishme dhe kёto shtete nuk kishin mundёsi qё tё shkrinin kulturat e tё gjithё popujve. Por megjithatё kёto shtete me fuqinё, kanё ndikuar edhe nё pёrhapjen e kulturave tё tyre nё shtetet e vogla. Si pёr shembull perandoria Ottomane pasi pushtoi Ballkanin ka pёrhapur edhe kulturёn ottomane. Nё bazё tё studimit tё pёrgatitur nga studiuesi gjerman Osёald Spenger historia e njerёzimit ka kaluar nё tetё kultura ndikuese. Kёto kultura janё :
Kultura e Egjiptit.
Kultura e Babilonisё.
Kultura e Kinёs.
Kultura e İndisё.
Kultura e Romёs dhe Greqisё tё lashtё.
-
Kultura Arabe.
Kultura Meksikane.
Kultura Perёndimore ose Evropa dhe Shtetet e Bashkuara te Amerikёs.[3]
Kultura perёndimore njihet edhe me konceptin Modernizёm. Edhe fjala Modernizёm vjen nga latinishtja Modernus. Kuptimi i termit Modernizёm ёshtё “e Re” pra zvёndёsimi i njё subjekti me njё subjekt tjetёr. Ēfarё ёshtё moderne dhe ēfarё nuk ёshte moderne diskutohet shumё nga studiuesit dhe gjithashtu nё ēfarё kohe ka filluar Modernizmi ёshtё e     diskutueshme. Sipas studiuesit Jurgen Habermas fjala “Modern” ёshtё pёrdorur pёr herё tё parё nё shek.V nga pasuesit e fesё tё krishtёrё kundёr Romёs pagane. Kjo fjlalё ёshtё pёrdorur pёr tё dalluar fenё e krishterё nga feja pagane. Fjala “Modern” u pёrdor pёrsёri nё shek.XVII nga mbreti i Francёs Karli i Madh(charlemagne). Ai e pёrdori kёte fjalё pёr tё bёrё dallimin e Evropёs nga Lindja, saktёsisht nga Kalifati Arab.[4]  Gjatё revulicionit Amerikan e  Francez, modernizmi do tё theksohet edhe mё tepёr dhe do tё ketё rёndёsi nё rёnjen e  ndikimit tё  fesё tё krishterё nё Evropё dhe asimilimin e popullsisё indiane nё Amerikё. Kёtё periudhё nё vёndin e zotit  do tё jetё  Modernizmi qё pas revulucioneve do tё pёrhapet nё tё gjithё kontinentin europian. Modernizmi nuk u krijua nga kultura e njё populli tё vetem por ёshtё bashkimi i disa elementёve  kulturorё tё popujve europianё. Nё kёtё periudhё shqiptarёt ishin tё pushtuar nga perandoria Ottomane dhe shqiptarёt megjithse e ruajtёn identitetin[5] modernizmi nuk pati shumё ndikim sepse ligjet Ottomane nuk e mbёshtesnin kёtё rrymё.
Me formimin e shtetit, shqiptarёt filluan edhe njё kapitull tё ri nё ēdo aspekt. Amerika dhe Evropa e njohёn edhe e mbёshtetёn shtetin shqiptar prandaj dhe shqiptarёt do tё shkёputen nga ndikimi i kulturёs tё lindjes dhe do tё fillojnё tё njihen me kulturёn perёndimore. Kjo lёvizje e re e shqiptarёve ёshtё njё veprim i mirё dhe qё do tё ndikoje ne rinjohjen e kulturёs shqiptare nё perёndim.  Pёr shёmbull programi i Fan Nolit ishte i mbёshtetur nё sistemin perёndimor. Por Noli do tё largohet nga Shqipёria pёr nё Shtetet e Bashkuara tё Amerikёs dhe nё krye tё shtetit shqiptar do tё vijё Ahmet Zogu. Ai nuk do ta drejtojё plotёsisht Shqipёrine drejt modernizmit Evropian dhe kultura shqiptare do tё jetё akoma nё ndikimin e kulturёs Ottomane. Pas largimit tё mbretit Zogu dhe me ardhjen e sistemit komunist nё pushtet pёr kulturёn shqiptare do tё jetё njё nga momentet me tё rёndёsishme tё saj brёnda territorit tё republikёs tё Shqipёrisё. Sistemi nga vetё ideologjia e tij totalitare ngre lart kultin e kulturёs. Emrat e qyteteve dhe krahinave u zvёndёsuan me emra shqiptarё, u ndalua me ligj pёrdorimi e emrave te huaj nga banorёt. U organizuan shumё festivale kulturorё dhe ankande folklorikё. Pavarёsisht nga kёto reforma nё kulturё siē e theksova edhe mё lart kultura shqiptare lulёzoj vetёm brёnda territorit tё republikёs sepse qeveria komuniste zbatoi rrugёn e vetizolimit me popujt e tjerё. Kjo do tё sjellё edhe mosnjohjen e kulturёs shqiptare nё arenёn ndёrkombёtare dhe mosndikimin e modernizmit nё shoqёrine shqiptare. Gjithashtu komunizmi ndaloi me ligj edhe pёrdorimin e fesё dhe duhet theksuar qё feja ёshtё nje faktor i rёndesishёm nё kulturёn e njё populli.
Nё kёtё kohё modernizmi ishte pёrhapur me hapa gjigandё pothuajse nё shumicёn e kulturave tё botёs. Njё nga mёnyrat qё u pёrdor nё pёrhapjen e modernizmit ishte kinematografia. Mё anё tё telenovelave dhe filmavё pёrhapej edhe kultura e modernizmit amerikan ose perёndimor. Nё vitin 1980  studiuesi Ien Ang bёri kёrkime pёr ndikimin e telenovelёs amerikane “Watching Dallas” dhe ai u shpreh :  “Qё nga Turqia deri nё Australi dhe qё nga Hong Kong deri nё Britani, mё shumё se nё 90 shtete, pasi fillon telenovela rrugёt boshatisen dhe njerёzit rrinё para televizionit”.[6]
Kjo telenovelё bёnte propogandё pёr kulturёn amerikane edhe pёr tё mirat e saj. Vetёm pas 3 vitesh pra nё vitin 1983 ministri i kulturёs tё republikёs Franceze do ta shpallte kёtё telenovelё si simbol tё kulturёs amerikane dhe tё kapitalizmit. Pavarёsisht kёsaj, media nё kёtё formё krijonte edhe pika tё pёrbashkta pёr njerёzimin. Seriali komik i Charli Chaplin shikohej nё tё gjitha shtetet e botёs tё industrializuar dhe shtetet e botёs tё tretё. Pra pavarёsisht shtetit dhe kulturёs tё ndryshme, njerёzimi qeshte njёkohёsisht nё serialin e Charli Chaplin.
Pas rёnjes tё sistemit komunist nё vitet 1990 Shqipёria e ndryshoj qeverisjen e saj drejt demokracisё perёndimore. Drejt kёtij drejtimi filloi ndryshimin edhe kultura shqiptare. Pas viteve 90’ kemi emigrim masim tё shqiptarёve drejt Evropёs dhe Shteteve tё bashkuara tё Amerikёs. Nё kёto shtete shqiptarёt hasёn shumё vёshtirёsi nё integrim sepse kishin jetuar pёr 40 vjet nё njё kulturё tё ndryshme. Shumё emigrantё pa shikuar qytetet kryesore tё Shqipёrisё ose edhe vetё Tiranёn emigruan nga fshati direkt nё Romё, Paris, New-York etj. Prandaj ata hasёn vёshtirёsi nё kёtё kulturё tё modernizmit dhe shpesh herё ata u dorzuan para modernizmit duke punuar nё fushёn e krimit. Kjo solli edhe njё imazh tё keq tё kulturёs shqiptare nё perёndim. Por pas  viteve 2000 ky imazh i keq ka filluar tё zhduket nё shtetet europiane sepse shqiptarёt kanё filluar tё integrohen nё kulturёn e modernizmit. Ky integrim ёshtё faktor pozitiv pёr emigrantёt sepse nё kёtё mёnyrё bёhet mё e thjeshtё jetesa nё shtetin ku banojnё. Por megjithkёtё ata nuk duhet tё harrojnё edhe kulturёn shqiptare, tё paktёn gjuhёn shqipe duhet ta kalojnё nё brezat nё vijim. Edhe kjo duket se po realizohet sepse gjatё viteve tё fundit janё formuar shumё shoqata shqiptare nё Evropё. Tani duhet qё emigrantёt ti mbёshtesin shoqatat shqiptare qё janё themeluar nё Evropё e Amerikё.
Pёr shqiptarёt qё qёndruan pas viteve 90’ nё Shqipёri hasёn shumё probleme. Shumё objekte kulturorё u vodhёn ose u shkatёrruan. Kёto veprime nxorrёn nё pah dobёsinё e edukimit qё kishte patur sistemi komunist. Me kёto shkatёrrime shohim ndryshimin e komunizmit me demokracinё. Deri nё vitin 2000 strukturat e qeverisё drejtoheshin nga figura qё ishin edukuar nё komunizёm prandaj treguan paaftёsi nё mbrojtjen e kulturёs sepse nuk kishin marrё edukim tё plotё nё komunizёm megjithse ata tani mbronin demokracinё por demokracia fitohet dhe nuk mёsohet pёrmёndёsh. Kjo mungesё e edukimit beri qё mё shpejt tё pёrvetёsoheshin elementёt negativё tё modernizmit nё shqiptarёt si : droga, prostitucioni dhe mё e keqja MOSLEXIMI I LIBRAVE.
Pas vitit 2000 megjithse ka patur evimente pёr ruajtjen e kulturёs shqiptare si psh. Festivali folklorik i Gjirkosatrёs, ose Maratona e kёngёs popullore, kёto nuk janё tё mjaftueshme. Themi nuk janё tё mjaftueshme sepse shumё qytet muze nuk po restaruhohen, po ndihet mungesa e krijimit tё
muzikёs popullore shqiptare, mosbotimi i letёrsisё lirike dhe epike shqiptare si psh. tё Mujit dhe Halilit, nuk po bёhen pёrpjekje pёr gjetjen e objekteve kulturore shqiptare qё kanё humbur gjatё luftrave. Si psh. sot shpata e heroit tonё kombёtar gjendet nё Vienё.
Prandaj sot Shqipёria nё vitin 2012 duhet ta pёrkrahё modernizmin por duhet tё behet pjesё e tij dhe jo tё humbasё nё tё duke shtuar fjalё tё huaja tё panevojshme nё literaturёn shqipe, duke dёgjuar mё shumё muzikё tё huaj, apo duke rёnё pre e medias ndёrkombёtare e cila po ndikon edhe nё shtimin e divorceve. Ose nё vёnd tё kampionatit shqiptar shikohet mё shumё kampionati italian apo anglez. Kёshtu duhet tё marrim anёt e mira tё modernizmit tё cilat janё shumё dhe e para prej tyre ёshtё dёshira e leximit tё librave. Sot numri i librave nё Japoni ёshtё 20 herё mё i lartё se sa popullsia e saj. Ukrainasi me origjinё Izralite Gaugin thekson se pёr shkak tё kulturёs dhe zakoneve tona sot e gjithё bota e njeh popullin e Izraelit.[7]
Njё popull i prapambetur nёse elementёt e kulturёs nuk i pёrhap deri nё fshatrat mё te thella, ai popull do ta humbasё garёn me qytetёrimin ( M. Ghandi )[8]
-



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 16th March 2014, 15:40

Kultura Shqiptare
N� kuzhinat shqiptare zakonisht p�rdoreshin en� balte, prej druri dhe prej bakri p�r gatimin e ushqimit, pjekjen e buk�s dhe ruajtjen e bylmeteve. P�rdorimi m� shum� i nj�rit grup apo tjetrit varej nga forca ekonomike e familjes dhe nga mjedisi gjeografik i vendosjes s� objektit. N� familjet e varf�ra fshatare mbizot�ronin en�t prej druri dhe ato prej balte. Raporti i tyre ndryshonte var�sisht nga vendodhja e fshatrave. N� zonat malore mbizot�ronin en�t prej druri si n� ato t� ngrenies, t� bylmetit apo ato t� ruajtjes s� zahireve (ushqimet e konservuara). N� zonat fushore mbizot�ronin �n�t prej balte si ato q� p�rdoreshin p�r ngr�nie dhe p�r ruajtjen e ushqimit, ato p�r mbajtjen e bulmetit dhe en�t e ujit. Rrall� ndonj� en� mund t� ishte prej druri apo prej bakri. N� familjet me t� ardhura mesatare dhe p�r m� shum� n� familjet e pasura, mbizot�ronin en�t prej bakri dhe ato prej porcelani. Edhe mobilimi i mjediseve t� p�rdorura p�r fjetje ndryshonte sipas pozicionit gjeografik dhe forc�s ekonomike t� familjes. Zakonisht k�to mjedise ishin mjaft t� thjeshta. N� zonat malore me klim� t� ftoht� antar�t e familjes flinin n� shtret�r prej druri mjaft t� thjeshte t� shtruar me fier t� that� ose me kasht�, t� mbuluara me plafe prej leshi. N� zonat fushore t� Shqip�ris� s� mesme dhe sidomos n� Myzeqe flinin n� shtroje t� vendosura mbi dysheme. N� qytete k�tyre mjediseve u kushtohej m� shum� v�mendje, duke i paisur me shtret�r, me dyshek dhe �ar�af� t� endur n� avl�mend sht�pish. Nj�koh�sisht me k�to mjedise zinin vend dhe baule t� madh�sive t� ndryshme, ku ruheshin rrobat e �iftit dhe t� f�mijve t� tyre. Kujdes m� i ve�ant� u kushtohej dhomave t� caktuara p�r pritjen e miqve. N� disa raste ato ambjente u ngjanin ekspozitave t� vogla etnografike n� t� cilat mund t� admiroje llojet e shtrojeve m� t� mira, si qilima, sexhade, velenca, jastek� etj; gdhendje t� ndryshme n� dru si tavanet, kapak�t e dollapeve, trapazan�t etj, etj. Perve� k�tyre n� k�to dhoma gjithnj� ishin t� pranishme en� t� ndryshme prej bakri apo prej balte e porcelani, tak�mi i kafes�, instrumentet popullor t� krahin�s, arm� t� varura n� mur etj. Ve�an�risht n� qytete dhomat e miqve shquheshin p�r paisjet e shumta e t� punuara me mjeshtri, sidomos n� familjet e pasura, mund t� shiheshin mobilje e paisje t� ardhura nga qendrat e zhvilluara t� vendeve evropiane
si dhe nga vendet e Lindjes. T� gjitha k�to mjedise dhe paisje t� tjera ishin pjes� e m�nyr�s s� jetes�s t� krahinave t� ndryshme shqiptare. Nd�rkoh� edhe veglat e pun�s t� p�rdorura nga bujqit, bleg�tor�t apo zanat�injt� e ndrysh�m, pasqyrojn� m�nyr�n e jetes�s.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 16th March 2014, 15:48

Veshje Popullore Shqiptare

Nga Aferdita Onuzi
Fotot e ketij artikulli mund ti gjeni dhe tek Galeria e Shqiperia.Com duke klikuar ketu
Bashkė me zhvillimin e banesės popullore u zhvillua dhe u pasurua edhe mėnyra e mobilimit tė mjedisit tė saj.
Nė kuzhinat shqiptare zakonisht pėrdoreshin enė balte, prej druri dhe prej bakri pėr gatimin e ushqimit, pjekjen e bukės dhe ruajtjen e bylmeteve. Pėrdorimi mė shumė i njėrit grup apo tjetrit varej nga forca ekonomike e familjes dhe nga mjedisi gjeografik i vendosjes sė objektit.
Nė familjet e varfėra fshatare mbizotėronin enėt prej druri dhe ato prej balte. Raporti i tyre ndryshonte varėsisht nga vendodhja e fshatrave. Nė zonat malore mbizotėronin enėt prej druri si nė ato tė ngrenies, tė bylmetit apo ato tė ruajtjes sė zahireve (ushqimet e konservuara). Nė zonat fushore mbizotėronin ėnėt prej balte si ato qė pėrdoreshin pėr ngrėnie dhe pėr ruajtjen e ushqimit, ato pėr mbajtjen e bulmetit dhe enėt e ujit. Rrallė ndonjė enė mund tė ishte prej druri apo prej bakri. Nė familjet me tė ardhura mesatare dhe pėr mė shumė nė familjet e pasura, mbizotėronin enėt prej bakri dhe ato prej porcelani.
Edhe mobilimi i mjediseve tė pėrdorura pėr fjetje ndryshonte sipas pozicionit gjeografik dhe forcės ekonomike tė familjes. Zakonisht kėto mjedise ishin mjaft tė thjeshta. Nė zonat malore me klimė tė ftohtė antarėt e familjes flinin nė shtretėr prej druri mjaft tė thjeshte tė shtruar me fier tė thatė ose me kashtė, tė mbuluara me plafe prej leshi. Nė zonat fushore tė Shqipėrisė sė mesme dhe sidomos nė Myzeqe flinin nė shtroje tė vendosura mbi dysheme. Nė qytete kėtyre mjediseve u kushtohej mė shumė vėmendje, duke i paisur me shtretėr, me dyshek dhe ēarēafė tė endur nė avlėmend shtėpish. Njėkohėsisht me kėto mjedise zinin vend dhe baule tė madhėsive tė ndryshme, ku ruheshin rrobat e ēiftit dhe tė fėmijve tė tyre.
Kujdes mė i veēantė u kushtohej dhomave tė caktuara pėr pritjen e miqve. Nė disa raste ato ambjente u ngjanin ekspozitave tė vogla etnografike nė tė cilat mund tė admiroje llojet e shtrojeve mė tė mira, si qilima, sexhade, velenca, jastekė etj; gdhendje tė ndryshme nė dru si tavanet, kapakėt e dollapeve, trapazanėt etj, etj. Perveē kėtyre nė kėto dhoma gjithnjė ishin tė pranishme enė tė ndryshme prej bakri apo prej balte e porcelani, takėmi i kafesė, instrumentet popullor tė krahinės, armė tė varura nė mur etj. Veēanėrisht nė qytete dhomat e miqve shquheshin pėr paisjet e shumta e tė punuara me mjeshtri, sidomos nė familjet e pasura, mund tė shiheshin mobilje e paisje tė ardhura nga qendrat e zhvilluara tė vendeve evropiane si dhe nga vendet e Lindjes.
Tė gjitha kėto mjedise dhe paisje tė tjera ishin pjesė e mėnyrės sė jetesės tė krahinave tė ndryshme shqiptare. Ndėrkohė  edhe veglat e punės tė pėrdorura nga bujqit, blegėtorėt apo zanatēinjtė e ndryshėm, pasqyrojnė mėnyrėn e jetesės.
    * * *
Njė nga aspektet e rėndėsishme tė mėnyrės sė jetesės janė veshjet popullore tė cilat me larminė dhė variantet e tyre pasurojnė trashėgimine kulturore shqiptare.
Ashtu si veglat e punės, banesa dhe ushqimi edhe veshjet konsiderohen ndėr mjetet kryesore tė jetės sė njeriut. Gjurmėt e para tė pėrpjekjeve tė njeriut pėr tė veshur trupin e tij, vėrehen nė paleolitin e vonė (nė fillim tė rendit gjinor). Ndonse kategori tė ndryshme e shpjegojnw origjinėn e veshjeve me arsye estetike, magjike, etj, mendojmė se arsyeja mė bindėse ishte nevoja, pėr tė mbrojtur trupin nga faktorėt klimatikė, pėr t'u ndjerė mė ngrohtė e mė i mbrojtur edhe nga faktorė tė tjerė. Gjithmonė duhet ditur se zhvillimi i saj ka ecur paralelisht me zhvillimin shoqėror, historik e kulturor tė njeriut, duke patur si qėllim kryesor mbrojtjen e komoditetin e trupit dhe pastaj zbukurimin e pjesėve tė veēanta.
Gradualisht nė proēesin e zhvillimit tė shoqėrisė njerzore u krijuan veshje nė pėrshtatje me stinėn, me seksin, me rastin kur pėrdorej, me moshėn, profesionin si dhe shtresėn shoqėrore. Tė gjitha kėto kanė krijuar atė pasuri e larmi tė madhe veshjesh. Ashtu si tė gjithė popujt e botės edhe shqiptarėt, ndonwse tw vogwl nw numwr, e kanė kėtė begati kulturore. Me kohė u krijuan edhe tipet etnike tė veshjeve popullore shqiptare. Shijet estetike tė pėrdorura pėr zbukurim, por edhe mėnyra e stilimit janė ato qė pasqyrojnė veēanti etnike. I gjithė zhvillimi i veshjeve, ėshtė i lidhur ngusht me historinė e zhvillimit te kjo popullsi, pėr pasojė edhe me historinė  e popullit shqiptar.
Elemente mė tė hershėm tė veshjeve konsiderohen llojet e shalleve qė hidheshin krahėve, brezat, pėrparjet, strukat (si kapuēonė), lėkurėt e kafshėve tė egra etj. Si dėshmi pėr mėnyrėn ė pėrgaditjes sė tyre janė llojet e fibulave, boshtet e pėrdorura pėr tjerrje, peshat e avlėmendeve etj. Me kalimin e kohės pjesėt e veshjeve dhe materialet e pėrdorura pėr pėrgaditjen e tyre u shtuan dhe u pasuruan mė tej.
Pėr veshjet popullore shqiptare mund tė flitet pas formimit tė kombėsisė shqiptare. Siē dihet formimi i bashkėsive ekonomike e kulturore tek shqiptarėt filloi nė shek. XII me Principatėn e Arbėrit. Mė pas pasuan tė tjera, e kėshtu gradualisht muarėn zhvillim tė fuqishėm qendra ekonomiko-tregtare, tė cilat prodhonin mallra jo vetėm pėr tregun vendas por edhe pėr eksport. Nė kohėn e formimit tė principatave feudale, filluan tė marrin pamjen e tyre edhe veshjet popullore. Siē dihet kėto principata ishin tė ndara e tė mbyllura nė vetvehte, ēka bėri tė krijohen dallime tė ndjeshme edhe nė kulturėn materiale e shpirtėrore. Nė kėtė kontekst u krijua edhe ajo larmi e pasurisė sė  kostumeve popullore, gjurmėt e tė cilave u ruajtėn deri nė shek. XX. Por dallimet janė edhe rezultat i proēeseve kulturore, qė ndodhėn pas pushtimit turk. Njė kategori popullsie e cila pėrqafoj fenė muslimane ra mė shumė nėn ndikimin e kėsaj kulture. Nderkohė dallimet u krijuan edhe nga krijimi i shtresave tė ndryshme shoqėrore si dhe nga krijimi i profesioneve tė ndryshme. Megjithatė duhet theksuar se pavarsisht nga ndikimet e kulturave pėrendimore
e lindore (pėr shkak tė pozicionit gjeografik tė Shqipėrisė dhe kushteve tė zhvillimit historik) apo dallime klasore, tipologjia e hershme e veshjeve popullore shqiptare nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me ato tė huajat.
Pjesėn mė tė madhė tė veshjeve masat e gjera fshatare i pėrgatisnin brenda ekonomisė familjare, pra tė endura e tė qepura me pėlhura liri, leshi, pambuku e mė pak prej mėndafshi. Ndersa nė qytet, krahas pjesėve tė endura nė avlėmend, shpesh njė pjesė e mirė e veshjeve qepeshin e qėndiseshin nga mjeshtrit rrobaqepės e qėndistare tė specializuar sipas shijeve e kerkesave tė ndryshme tė popullsisė.
Koleksionet muzeale pėr veshjet popullore shqiptare kanė filluar tė krijohen mbas  Luftės sė Dytė Botėrore. Para kėsaj pėriudhe kanė ekzistuar koleksione tė vogla private, tė grumbulluara nga priftėrinjtė franēeskanė (rreth 300 objekte), Aktualisht nė fondet muzeale tė Insitutit tė Kulturės Popullore ruhen mbi 18 mijė pjesė veshjesh tė marra nga krahina tė ndryshme shqiptare brenda dhe jashtw Shqipėrisė.
Krahas grumbullimit tė tyre nė fondet e IKP ekzistojnė edhe mjaft veshje tė ruajtura dhe ekspozuara nė disa muze tė tjerė nė Shqipėri.
Mbas grumbullimit tė pjesės mė tė madhe tė veshjeve tė krahinave tė ndryshme, ėshtė bėrė dokumentimi i tyre nė regjistra dhe kartela tė ndryshme, tė cilat pasqyrojnė nė mėnyrė shkencore tė dhėnat e nevojshme pėr emėrtimin e tyre, materialin e pėrdorur, mėnyrėn e zbukurimit e tė pėrpunimit, vendin e prejardhjes, etj, etj. Tė gjitha kėto tė dhėna kanė bėrė tė mundur, qė ato tė pėrdoren pėr studimin e botime tė ndryshme studimore dhe ilustrative. Veēanėrisht me shumė vlerė janė vėllimet e albumeve qė pėrmbajnė veshjet popullore tė krahinave tė ndryshme shqiptare, si dhe ato tė minoriteteve. Me shumė vlerė konsiderohen studimet e bėra pėr klasifikimin e veshjeve shqiptare, veēanėrisht pėr klasifikimin e veshjeve popullore shqiptare e hartuar nga Prof. Rrok Zojsi, i cili ka edhe meritėn mė tė madhe pėr grumbullimin e tyre nė fondet muzeale, studimi madhor i Prof, Andromaqi Gjergji i titulluar Veshjet Shqiptare nė Shekuj, si dhe njė varg studimesh e botimesh tė tjerė tė kryera nga A. Dojaka, S. Shkurti, M. Tirta, Ll. Mitrushi, A. Onuzi, Y. Selimi etj.
Klasifikimi i bėrė ėshtė bazuar nė fazėn e zhvillimit tė kostumeve popullore nė fillim tė shek. XX.
Pėr tė dy gjinitė klasifikohet 10 tipe veshjesh: pesė pėr gra dhe pesė pėr burra.
Nė kostumet e grave dallohen kėto tipa, tė emėrtuar nga pjesė mė dalluese tė tyre.
 1 - Veshja me Xhubletė. E merr kėtė emėr nga njė lloj fundi nė formė kėmbane tė valėzuar, i qepur me rripa prej shajaku tė vendosur njėri pas tjetrit nė linjė horizontale, bashkimi i tė cilėve realizohet me gajtana tė hollė prej leshi.
Xhubleta shoqėrohet edhe me disa pjesė tė tjera prej shajaku me ngjyrė tė zezė, si tė xhubletės tė cilat quhen grykės, mangė, dhe krahol. Pjesė tjetėr ėshtė edhe brezi i gjerė i zbukuruar me rruaza dhe gajtana i cili nė tė folmen vendore quhet kėrrdhokėll. Nė kokė mbahej njė shami e bardhė, e lėshuar mbi shpatulla. Kėmbėt mbroheshin me kėllēi shajaku ose me ēorape tė gjata si dhe me opinga lėkure.
Nė kėtė veshje bie nė sy forma e xhubletės, krejt e veēantė nga ēdo veshje tjetėr, mėnyra e zbukurimit tė pjesėve tė saja me motive dhe ngjyra tė plota, por shumė tė zgjedhura; si ngjyra e zezė, ēiklamin, vjollcė ose blu. Kjo veshje ėshtė mbajtur nė tė gjitha malėsitė  e Alpeve tė Shqipėrisė pėrfshirė edhe pjesėn e alpeve nė Malin e Zi. Xhubleta pėrfaqėson veshjen mė tė hershme nė Shqipėri dhe nė Ballkan. Ajo sjell mesazhet e qytetėrimit ilir nė kulturėn popullore shqiptare.
2- Veshja mė kėmishė tė gjatė dhe pėrparje. Pjesė kryesore e kėsaj veshje ėshtė kėmisha e gjatė, me mėngė tė gjata, tė gjėra ose tė ngushta. Nė mes ajo shtėrngohej nga njė brez leshi me ngjyra tė ndryshmė dhe shoqėrohej nė pjesėn e pėrparme nga njė pėrparse e leshtė ose e pambuktė me madhėsi e zbukurime qė ndryshonin nga njėra krahinė nė tjetrėn.
 Nė stinėn e verės, nė pjesėn e sipė rme gruaja e veshur me kėtė kėmishė mbante njė jelek, kurse nė dimėr sipėr tij shtohej edhe njė mintan me mėngė tė gjata si dhe njė xhoke prej shajaku. Gjatėsia, ngjyra dhe zbukurimi i xhokes ndryshonte veēanėrisht nga pozita gjeografike apo zhvillimi i krahinave ku mbahej kjo veshje, duke krijuar kėshtu veēori tė shumta lokale. Kjo veshje qe e pėrhapur nė Mirditė, Dibėr, Mat, Shpat, ēermenikė, Dumre, Myzeqe, Berat, Korēė, Kolonjė, Gjirokastėr, Sarandė. etj.
 3- Veshja me dy futa.  Edhe kjo veshje pėrbėhej nga njė kėmishė  e gjatė, jelekun apo mitanin, brezi disa ngjyrėsh, porse shoqėrohej edhe me dy futa tė gjata (pėrparje), njėra e ngjeshur nė pjesėn e pėrparme dhe tjetra pak mė e vogėl vendosej prapa. Nė kėtė variant (tė gjata) ishin pėrparjet (futat) qė mbanin gratė e Postrripės (Shkodėr) ato tė fshatrave Baz, Vinjoll, Karricė etj, tė rretjhit tė Matit. Nė njė variant tjetėr futat kishin formė trapezi dhe ajo qė vihej pėrpara ishte mė e madhe dhe quhej paranik, ndersa e pasmja kishte pėrmasa mė tė vogla dhe quhej mbrapanik. Ky variant ishte i pėrhapur nė disa fshatra tė rrethit tė Pukės, nė Malėsinė  e Gjakovės (rrethi Tropojė), nė disa fshatra tė rrethit tė Hasit, si dhe nė disa fshatra tė Rrafshit tė Dukagjinit (Kosovė). Futat kishin formė katėrkėndėshi, gjithashtu edhe nė kėto krahina ajo qė vihej pėrpara ishte mė e madhe se e pasmja. Si nė variantin e dytė edhe nė tė tretin, ato prej leshi pelqeheshin nė ngjyra tė errėta (tė zezė, kafe ose vishnjė).
4- Veshje me mbėshtjellėse. Pjesė kryesore nė kėtė tip vėshje ėshtė njė lloj fundi i gjėrė, me pala tė vogla. Nėn tė vishej njė kėmishė e ngushtė, kurse nė pjesėn e siperme vishej jeleku dhe njė si fanellė me mėngė tė ngushta. Nė fshatrat e krahinės sė Zadrimės mbahej njė variant mbėshtjellsje palat e sė cilės vendoseshin vėtėm nė pjesėn e pasme tė trupit. Zakonisht ajo kishte ngjyrė tė zezė. Nė disa fshatra tė Pukės dhe tė Malėsisė sė Gjakovės, mbėshjellsa, e cila zakonisht kishte ngjyrė vishnje ose tė gjelbėr dhe mė rrallė ngjyrė vjollce, kishte njė pamje mjaft elegante dhe shoqėrohej me ēorape tė leshta tė zbukuruar me disa motive disa ngjyrėshe.
Ndersa varianti i mbajtur nė disa fshatra tė krahinės sė Lumės (Kukės) dhe ai i mbajtur nė Shishtavec (Kukės) shoqėrohej me mbathje tė gjata, kėmbėzat e tė cilave bėheshin tė gjėra dhe prej leshi me ngjyra tė ndryshme.

Veshje Popullore Shqiptare

Nga Aferdita Onuzi
Fotot e ketij artikulli mund ti gjeni dhe tek Galeria e Shqiperia.Com duke klikuar ketu
Bashkė me zhvillimin e banesės popullore u zhvillua dhe u pasurua edhe mėnyra e mobilimit tė mjedisit tė saj.
Nė kuzhinat shqiptare zakonisht pėrdoreshin enė balte, prej druri dhe prej bakri pėr gatimin e ushqimit, pjekjen e bukės dhe ruajtjen e bylmeteve. Pėrdorimi mė shumė i njėrit grup apo tjetrit varej nga forca ekonomike e familjes dhe nga mjedisi gjeografik i vendosjes sė objektit.
Nė familjet e varfėra fshatare mbizotėronin enėt prej druri dhe ato prej balte. Raporti i tyre ndryshonte varėsisht nga vendodhja e fshatrave. Nė zonat malore mbizotėronin enėt prej druri si nė ato tė ngrenies, tė bylmetit apo ato tė ruajtjes sė zahireve (ushqimet e konservuara). Nė zonat fushore mbizotėronin ėnėt prej balte si ato qė pėrdoreshin pėr ngrėnie dhe pėr ruajtjen e ushqimit, ato pėr mbajtjen e bulmetit dhe enėt e ujit. Rrallė ndonjė enė mund tė ishte prej druri apo prej bakri. Nė familjet me tė ardhura mesatare dhe pėr mė shumė nė familjet e pasura, mbizotėronin enėt prej bakri dhe ato prej porcelani.
Edhe mobilimi i mjediseve tė pėrdorura pėr fjetje ndryshonte sipas pozicionit gjeografik dhe forcės ekonomike tė familjes. Zakonisht kėto mjedise ishin mjaft tė thjeshta. Nė zonat malore me klimė tė ftohtė antarėt e familjes flinin nė shtretėr prej druri mjaft tė thjeshte tė shtruar me fier tė thatė ose me kashtė, tė mbuluara me plafe prej leshi. Nė zonat fushore tė Shqipėrisė sė mesme dhe sidomos nė Myzeqe flinin nė shtroje tė vendosura mbi dysheme. Nė qytete kėtyre mjediseve u kushtohej mė shumė vėmendje, duke i paisur me shtretėr, me dyshek dhe ēarēafė tė endur nė avlėmend shtėpish. Njėkohėsisht me kėto mjedise zinin vend dhe baule tė madhėsive tė ndryshme, ku ruheshin rrobat e ēiftit dhe tė fėmijve tė tyre.
Kujdes mė i veēantė u kushtohej dhomave tė caktuara pėr pritjen e miqve. Nė disa raste ato ambjente u ngjanin ekspozitave tė vogla etnografike nė tė cilat mund tė admiroje llojet e shtrojeve mė tė mira, si qilima, sexhade, velenca, jastekė etj; gdhendje tė ndryshme nė dru si tavanet, kapakėt e dollapeve, trapazanėt etj, etj. Perveē kėtyre nė kėto dhoma gjithnjė ishin tė pranishme enė tė ndryshme prej bakri apo prej balte e porcelani, takėmi i kafesė, instrumentet popullor tė krahinės, armė tė varura nė mur etj. Veēanėrisht nė qytete dhomat e miqve shquheshin pėr paisjet e shumta e tė punuara me mjeshtri, sidomos nė familjet e pasura, mund tė shiheshin mobilje e paisje tė ardhura nga qendrat e zhvilluara tė vendeve evropiane si dhe nga vendet e Lindjes.
Tė gjitha kėto mjedise dhe paisje tė tjera ishin pjesė e mėnyrės sė jetesės tė krahinave tė ndryshme shqiptare. Ndėrkohė  edhe veglat e punės tė pėrdorura nga bujqit, blegėtorėt apo zanatēinjtė e ndryshėm, pasqyrojnė mėnyrėn e jetesės.
    * * *
Njė nga aspektet e rėndėsishme tė mėnyrės sė jetesės janė veshjet popullore tė cilat me larminė dhė variantet e tyre pasurojnė trashėgimine kulturore shqiptare.
Ashtu si veglat e punės, banesa dhe ushqimi edhe veshjet konsiderohen ndėr mjetet kryesore tė jetės sė njeriut. Gjurmėt e para tė pėrpjekjeve tė njeriut pėr tė veshur trupin e tij, vėrehen nė paleolitin e vonė (nė fillim tė rendit gjinor). Ndonse kategori tė ndryshme e shpjegojnw origjinėn e veshjeve me arsye estetike, magjike, etj, mendojmė se arsyeja mė bindėse ishte nevoja, pėr tė mbrojtur trupin nga faktorėt klimatikė, pėr t'u ndjerė mė ngrohtė e mė i mbrojtur edhe nga faktorė tė tjerė. Gjithmonė duhet ditur se zhvillimi i saj ka ecur paralelisht me zhvillimin shoqėror, historik e kulturor tė njeriut, duke patur si qėllim kryesor mbrojtjen e komoditetin e trupit dhe pastaj zbukurimin e pjesėve tė veēanta.
Gradualisht nė proēesin e zhvillimit tė shoqėrisė njerzore u krijuan veshje nė pėrshtatje me stinėn, me seksin, me rastin kur pėrdorej, me moshėn, profesionin si dhe shtresėn shoqėrore. Tė gjitha kėto kanė krijuar atė pasuri e larmi tė madhe veshjesh. Ashtu si tė gjithė popujt e botės edhe shqiptarėt, ndonwse tw vogwl nw numwr, e kanė kėtė begati kulturore. Me kohė u krijuan edhe tipet etnike tė veshjeve popullore shqiptare. Shijet estetike tė pėrdorura pėr zbukurim, por edhe mėnyra e stilimit janė ato qė pasqyrojnė veēanti etnike. I gjithė zhvillimi i veshjeve, ėshtė i lidhur ngusht me historinė e zhvillimit te kjo popullsi, pėr pasojė edhe me historinė  e popullit shqiptar.
Elemente mė tė hershėm tė veshjeve konsiderohen llojet e shalleve qė hidheshin krahėve, brezat, pėrparjet, strukat (si kapuēonė), lėkurėt e kafshėve tė egra etj. Si dėshmi pėr mėnyrėn ė pėrgaditjes sė tyre janė llojet e fibulave, boshtet e pėrdorura pėr tjerrje, peshat e avlėmendeve etj. Me kalimin e kohės pjesėt e veshjeve dhe materialet e pėrdorura pėr pėrgaditjen e tyre u shtuan dhe u pasuruan mė tej.
Pėr veshjet popullore shqiptare mund tė flitet pas formimit tė kombėsisė shqiptare. Siē dihet formimi i bashkėsive ekonomike e kulturore tek shqiptarėt filloi nė shek. XII me Principatėn e Arbėrit. Mė pas pasuan tė tjera, e kėshtu gradualisht muarėn zhvillim tė fuqishėm qendra ekonomiko-tregtare, tė cilat prodhonin mallra jo vetėm pėr tregun vendas por edhe pėr eksport. Nė kohėn e formimit tė principatave feudale, filluan tė marrin pamjen e tyre edhe veshjet popullore. Siē dihet kėto principata ishin tė ndara e tė mbyllura nė vetvehte, ēka bėri tė krijohen dallime tė ndjeshme edhe nė kulturėn materiale e shpirtėrore. Nė kėtė kontekst u krijua edhe ajo larmi e pasurisė sė  kostumeve popullore, gjurmėt e tė cilave u ruajtėn deri nė shek. XX. Por dallimet janė edhe rezultat i proēeseve kulturore, qė ndodhėn pas pushtimit turk. Njė kategori popullsie e cila pėrqafoj fenė muslimane ra mė shumė nėn ndikimin e kėsaj kulture. Nderkohė dallimet u krijuan edhe nga krijimi i shtresave tė ndryshme shoqėrore si dhe nga krijimi i profesioneve tė ndryshme. Megjithatė duhet theksuar se pavarsisht nga ndikimet e kulturave pėrendimore e lindore (pėr shkak tė pozicionit gjeografik tė Shqipėrisė dhe kushteve tė zhvillimit historik) apo dallime klasore, tipologjia e hershme e veshjeve popullore shqiptare nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me ato tė huajat.
Pjesėn mė tė madhė tė veshjeve masat e gjera fshatare i pėrgatisnin brenda ekonomisė familjare, pra tė endura e tė qepura me pėlhura liri, leshi, pambuku e mė pak prej mėndafshi. Ndersa nė qytet, krahas pjesėve tė endura nė avlėmend, shpesh njė pjesė e mirė e veshjeve qepeshin e qėndiseshin nga mjeshtrit rrobaqepės e qėndistare tė specializuar sipas shijeve e kerkesave tė ndryshme tė popullsisė.
Koleksionet muzeale pėr veshjet popullore shqiptare kanė filluar tė krijohen mbas  Luftės sė Dytė Botėrore. Para kėsaj pėriudhe kanė ekzistuar koleksione tė vogla private, tė grumbulluara nga priftėrinjtė franēeskanė (rreth 300 objekte), Aktualisht nė fondet muzeale tė Insitutit tė Kulturės Popullore ruhen mbi 18 mijė pjesė veshjesh tė marra nga krahina tė ndryshme shqiptare brenda dhe jashtw Shqipėrisė.
Krahas grumbullimit tė tyre nė fondet e IKP ekzistojnė edhe mjaft veshje tė ruajtura dhe ekspozuara nė disa muze tė tjerė nė Shqipėri.
Mbas grumbullimit tė pjesės mė tė madhe tė veshjeve tė krahinave tė ndryshme, ėshtė bėrė dokumentimi i tyre nė regjistra dhe kartela tė ndryshme, tė cilat pasqyrojnė nė mėnyrė shkencore tė dhėnat e nevojshme pėr emėrtimin e tyre, materialin e pėrdorur, mėnyrėn e zbukurimit e tė pėrpunimit, vendin e prejardhjes, etj, etj. Tė gjitha kėto tė dhėna kanė bėrė tė mundur, qė ato tė pėrdoren pėr studimin e botime tė ndryshme studimore dhe ilustrative. Veēanėrisht me shumė vlerė janė vėllimet e albumeve qė pėrmbajnė veshjet popullore tė krahinave tė ndryshme shqiptare, si dhe ato tė minoriteteve. Me shumė vlerė konsiderohen studimet e bėra pėr klasifikimin e veshjeve shqiptare, veēanėrisht pėr klasifikimin e veshjeve popullore shqiptare e hartuar nga Prof. Rrok Zojsi, i cili ka edhe meritėn mė tė madhe pėr grumbullimin e tyre nė fondet muzeale, studimi madhor i Prof, Andromaqi Gjergji i titulluar Veshjet Shqiptare nė Shekuj, si dhe njė varg studimesh e botimesh tė tjerė tė kryera nga A. Dojaka, S. Shkurti, M. Tirta, Ll. Mitrushi, A. Onuzi, Y. Selimi etj.
Klasifikimi i bėrė ėshtė bazuar nė fazėn e zhvillimit tė kostumeve popullore nė fillim tė shek. XX.
Pėr tė dy gjinitė klasifikohet 10 tipe veshjesh: pesė pėr gra dhe pesė pėr burra.
Nė kostumet e grave dallohen kėto tipa, tė emėrtuar nga pjesė mė dalluese tė tyre.
 1 - Veshja me Xhubletė. E merr kėtė emėr nga njė lloj fundi nė formė kėmbane tė valėzuar, i qepur me rripa prej shajaku tė vendosur njėri pas tjetrit nė linjė horizontale, bashkimi i tė cilėve realizohet me gajtana tė hollė prej leshi.
Xhubleta shoqėrohet edhe me disa pjesė tė tjera prej shajaku me ngjyrė tė zezė, si tė xhubletės tė cilat quhen grykės, mangė, dhe krahol. Pjesė tjetėr ėshtė edhe brezi i gjerė i zbukuruar me rruaza dhe gajtana i cili nė tė folmen vendore quhet kėrrdhokėll. Nė kokė mbahej njė shami e bardhė, e lėshuar mbi shpatulla. Kėmbėt mbroheshin me kėllēi shajaku ose me ēorape tė gjata si dhe me opinga lėkure.
Nė kėtė veshje bie nė sy forma e xhubletės, krejt e veēantė nga ēdo veshje tjetėr, mėnyra e zbukurimit tė pjesėve tė saja me motive dhe ngjyra tė plota, por shumė tė zgjedhura; si ngjyra e zezė, ēiklamin, vjollcė ose blu. Kjo veshje ėshtė mbajtur nė tė gjitha malėsitė  e Alpeve tė Shqipėrisė pėrfshirė edhe pjesėn e alpeve nė Malin e Zi. Xhubleta pėrfaqėson veshjen mė tė hershme nė Shqipėri dhe nė Ballkan. Ajo sjell mesazhet e qytetėrimit ilir nė kulturėn popullore shqiptare.

2- Veshja mė kėmishė tė gjatė dhe pėrparje. Pjesė kryesore e kėsaj veshje ėshtė kėmisha e gjatė, me mėngė tė gjata, tė gjėra ose tė ngushta. Nė mes ajo shtėrngohej nga njė brez leshi me ngjyra tė ndryshmė dhe shoqėrohej nė pjesėn e pėrparme nga njė pėrparse e leshtė ose e pambuktė me madhėsi e zbukurime qė ndryshonin nga njėra krahinė nė tjetrėn.
 Nė stinėn e verės, nė pjesėn e sipė rme gruaja e veshur me kėtė kėmishė mbante njė jelek, kurse nė dimėr sipėr tij shtohej edhe njė mintan me mėngė tė gjata si dhe njė xhoke prej shajaku. Gjatėsia, ngjyra dhe zbukurimi i xhokes ndryshonte veēanėrisht nga pozita gjeografike apo zhvillimi i krahinave ku mbahej kjo veshje, duke krijuar kėshtu veēori tė shumta lokale. Kjo veshje qe e pėrhapur nė Mirditė, Dibėr, Mat, Shpat, ēermenikė, Dumre, Myzeqe, Berat, Korēė, Kolonjė, Gjirokastėr, Sarandė. etj.

 3- Veshja me dy futa.  Edhe kjo veshje pėrbėhej nga njė kėmishė  e gjatė, jelekun apo mitanin, brezi disa ngjyrėsh, porse shoqėrohej edhe me dy futa tė gjata (pėrparje), njėra e ngjeshur nė pjesėn e pėrparme dhe tjetra pak mė e vogėl vendosej prapa. Nė kėtė variant (tė gjata) ishin pėrparjet (futat) qė mbanin gratė e Postrripės (Shkodėr) ato tė fshatrave Baz, Vinjoll, Karricė etj, tė rretjhit tė Matit. Nė njė variant tjetėr futat kishin formė trapezi dhe ajo qė vihej pėrpara ishte mė e madhe dhe quhej paranik, ndersa e pasmja kishte pėrmasa mė tė vogla dhe quhej mbrapanik. Ky variant ishte i pėrhapur nė disa fshatra tė rrethit tė Pukės, nė Malėsinė  e Gjakovės (rrethi Tropojė), nė disa fshatra tė rrethit tė Hasit, si dhe nė disa fshatra tė Rrafshit tė Dukagjinit (Kosovė). Futat kishin formė katėrkėndėshi, gjithashtu edhe nė kėto krahina ajo qė vihej pėrpara ishte mė e madhe se e pasmja. Si nė variantin e dytė edhe nė tė tretin, ato prej leshi pelqeheshin nė ngjyra tė errėta (tė zezė, kafe ose vishnjė).
4- Veshje me mbėshtjellėse. Pjesė kryesore nė kėtė tip vėshje ėshtė njė lloj fundi i gjėrė, me pala tė vogla. Nėn tė vishej njė kėmishė e ngushtė, kurse nė pjesėn e siperme vishej jeleku dhe njė si fanellė me mėngė tė ngushta. Nė fshatrat e krahinės sė Zadrimės mbahej njė variant mbėshtjellsje palat e sė cilės vendoseshin vėtėm nė pjesėn e pasme tė trupit. Zakonisht ajo kishte ngjyrė tė zezė. Nė disa fshatra tė Pukės dhe tė Malėsisė sė Gjakovės, mbėshjellsa, e cila zakonisht kishte ngjyrė vishnje ose tė gjelbėr dhe mė rrallė ngjyrė vjollce, kishte njė pamje mjaft elegante dhe shoqėrohej me ēorape tė leshta tė zbukuruar me disa motive disa ngjyrėshe.
Ndersa varianti i mbajtur nė disa fshatra tė krahinės sė Lumės (Kukės) dhe ai i mbajtur nė Shishtavec (Kukės) shoqėrohej me mbathje tė gjata, kėmbėzat e tė cilave bėheshin tė gjėra dhe prej leshi me ngjyra tė ndryshme.

5- Veshja me brekesha. Emėrtimi i kėtij tipi pėrcaktohet nga njė lloj pantallonash shumė tė gjėra dhe mė ngjyrė tė zezė. Nė pjesėn e sipėrme tė trupit gratė e veshura me brekesha vishnin kėmishė tė shkurtėr, jelek ose mitan. Nė kėmbė mbathnin ēorape leshi me shumė ngjyra. Gjithnjė mbi brekesha nė pjesėn e pėrparme vishej edhe njė pėrparje prej leshi e zbukuruar me kuadrate disa ngjyrėshe. Ndersa nė kokė mbanin shamia shumė ngjyrėshe tė lidhura nėn gushė, pa i palosur nė formė trėkėndėshi. Nė fakt kjo veshje ėshtė futur nė pėrdorim nga fillimi i shek. XX dhe pati pėrdorim tė kufizuar, kryesisht nė disa fshatra tė Malėsisė  sė Tiranės, nė Martanesh, nė Polis, Berzeshtė, Gur i Bardhė etj.
Pavarsisht nga pėrcaktimi i zonave ku janė mbajtur kėto tipe veshjesh, ka raste ku nė tė njėjtėn krahinė apo zonė janė mbajtur disa tipe, gjė qė lidhet me lėvizjet e popullsisė, marrdhwniet e krushqive etj, etj.
Siē pėrmendėm mė lart edhe veshjet e burrave klasifikohen nė pesė tipa kryesore.
1- Veshja me fustanellė.  Edhe kjo veshje burrash kėtė emėrtim e merr  nga njė lloj fundi i bardhė, i bėrė me pėlhurė pambuku dhe me shumė rrudha. Nėn kėtė fund mbatheshin tė mbathura tė gjata, mbi tė cilat nga nyjė e kėmbės e deri tek gjuri visheshin kallēi prej shajaku. Nė disa raste kėto zgjateshin deri nė rrėzė tė kofshėve, prandaj dhe quhen kofshare. Nė pjesėn e sipėrme vishej njė kėmishė e shkurtw me mėngė tė gjėra, jeleku dhe mėngorja (nė mėnyrė  tė varura pas). Nė bel vinin njė brez tė gjėrė leshi, mbi tė dhe njė tjetėr prej lėkure tė zbukuruar mbi tė cilin futeshin e vareshin armėt e brezit. Nė stinėn e ftohtė pjesė e kėsaj veshje ishte edhe flokata e leshit. Ndonse nė kokė vihej njė festė e bardhė me njė thumb nė mes. Deri nė fillim tė shek. XX kjo veshje ėshtė mbajtur nė tė gjitha trevat shqiptare, qė nga Kosova e deri nė ēamėri. Mė pas ajo u kufizua vetėm nė fshatrat e Shqipėrisė sė Jugut.
2- Veshja me kėmishė tė gjatė e dollamė (ose cibun). Pjesėt mė tė rėndėsishme tė kėsaj veshje pėr burra janė; kėmisha e me ngjyrė tė bardhė si dhe dollama ose cibuni i gjatė prej shajaku. Nė stinėn e verės nė vend tė dollamės vishej njė lloj xhamadani prej shajaku. Nėn kėmishė visheshin mbathje tė gjata tė shoqėruara me kėllēinjė. Dollama apo cibuni paraqitet me disa ndryshime nė zona tė ndryshme. Diku ishte e gjatė deri mbi gju, diku tjetėr deri nė pulpėt e kėmbės. Diku me ngjyrė tė bardhė dhe e zbukuruar me gajtana tė zi, e diku me ngjyrė tė zezė. Kjo  veshje ėshtė pėrdorur nė Mirditė, Mat, nė Dibėr, nė Malėsi tė Madhe, nė Korēė, Kolonjė,Gjirokastėr etj. Mbas Luftės II Botėrore ky tip veshje u zėvendėsua me veshjen me tirē. Dollama vazhdoi tė mbahet si veshje ceremoniale e veshur mbi tirē ose perdoret nė raste kuvendesh.
3- Veshja me tirq. Elementi mė  tipik i kėsaj veshje janė  tirqit tė  cilėt kanė  formėn e pantollonave tė  ngushta prej shajaku (mė tė shumtėn e rasteve tė bardhė  dhe mė rrallė tė zi ose tė murmė). Pėrgjithėsishtė  ato lidhen poshtė belit (nė  kėrdhokėll) shoqėruar edhe me njė brez tė lesht me vija disangjyrėshe. Nė  pjesėn e sipėrrme vishej njė  kėmishė  me mėngė tė gjata, jelek pa mėngė dhe xhamadan me mėngė tė gjata, tė dy prej shajaku. Nė stinė tė ftohta mbi xhamadan vishej edhe njė xhaketė me mėngė tė shkurta dhe me jakė  marinari (prej shajaku me ngjyrė tė  zezė) e quajtur diku xhurdi, diku tjetėr kaporane ose herkė . Tirqit zakonisht janė  mbajtur nė Shqipėrinė Veriore, nė Kosovė dhe nė Shqipėrinė  Verilindore, duke arritur deri nė  rrethin e Beratit.
4- Veshja me Brekesha. Edhe nė kėtė tip veshjesh emėrtimi lidhet me pjesėn e poshtme tė  veshjes, e cila ka formėn e pantollonave tė gjėra, tė  bėra me pėlhur leshi ose pambuku tė endura nė avlėmend shtėpiak. Gjithmonė ato ishin tė  gjata deri nė  nyjėn e kėmbės si dhe shoqėroheshin me njė brez tė gjėrė  leshi me ngjyrė tė  kuqe nė vishnje. Nė  pjesėn e sipėrme tė trupit vishej kėmishė  me mėngė  tė gjata dhe tė ngushta. Nė  stinėt e ftohta perveē jelekut e xhamadanit prej shajaku, vishej edhe jakucja me xhufka (njė  lloj xhakete me mėngė tė shumta). Kjo veshje ėshtė pėrdorur nė  fshatrat e Zadrimės (nė stinė tė ngrohta) nė Shqipėrin e Mesme dhe disa fshatra tė Matit, Martaneshit, Mirditės, Librazhdit, ēermenikės etj.
5- Veshje me poture. Poturet kanė  formėn e pantollonave tė gjėra e tė gjata deri nė gju. Ndryshe nga veshjet e tjera kėto lloj pantollonash kanė mjaft ndikim (nė formėn e prerjes) nga e njėjta veshje e pėrdorur nė vendet orientale. Nė pjesėn e poshtme tė kė mbėve (poshtė gjurit) visheshin kalce prej shajaku. Ndersa nė pjesėn e siperme vishej kėmisha me mėngė tė gjata e shoqėruar me njė jelek prej shajaku, i cili mbėrthehej nė pjesėn anėsore tė gjoksit. Nė stinė tė ftohtė vishej dhe njė xhamadan me mėngė qė i vareshin nė  pjesėn e pasme tė trupit. Kjo veshje kishte edhe njė  pjesė tjetėr qė dallonte nga krahinat e tjera, ėshtė  pikėrisht qeleshja e lartė ose takija gjysmė sferike.
Kjo veshje ka patur pėrhapje tė kufizuar, kryesisht nė Labėri, Mallakastėr, Myzeqe etj. Poturet kanė zėvendėsuar veshjen me fustanellė aty nga fundi i shek. XIX.
Klasifikimi i veshjeve popullore ėshtė bėrė duke u mbėshtetur nė  pjesėt e veshjeve qė vishen nė pjesėn e poshtme tė trupit. Ndėrsa pjesėt e veshura sipėr belit janė mė tė ngjashme me pjesėn tjetėr, sideomos ato tė  burrave.
Pėrsa i pėrket larmisė dhe pasurisė sė veshjeve tė ndryshme, ato janė  krijuar si rezultat i dallimeve tė grupmoshave, gjinisė, rasteve kur pėrdoren, shtresave shoqėrore tė ndryshme, profesioneve, stinėve tė  ndryshme etj, etj
Jo tė gjitha elementet e veshjeve i pėrkonin tė njėjtės pėriudhė lindje dhe zhvillimi. Midis tyre ndėr mė tė vjetrat konsiderohen kėmishėt e gjata, pėrparjet e zbukuruara me theka, xhubleta, fustanella e burrave, llabania (mbuloje koke pėr burra dhe pėr gra, e cila pėrdoret nė  kohė  tė  ftohta, pelerinat, kėllēijt, opingat etj. Nė  pėrgjithėsi veshjet popullore shqiptare trashėgojnė mjaft elemente qė vijnė nga pėriudhat mė tė hershme tė kulturės ilire, gjė qė percakton pėrkatėsinė  etnike tė  tyre.
Studimi dhe ruajtja e veshjeve popullore ka rėndėsi jo vetėm pėr tė njohur kėtė pasuri tė madhe kulturore, por edhe pėr zhvillimin e aktiviteteve tė ndryshme etno-kulturore, veēanėrisht pėr zhvillimin e turizmit kulturor nė Shqipėri.



Shiko profilin e anėtarit


#5

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi