Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
Jeronim De Rada (1814 - 1903)

Share

avatar
Fillestar
Fillestar

Posted prej 8th November 2008, 17:15



Jeronim De Rada (1814 - 1903)



Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit. Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij. Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. 

Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Nė shekullin XIX ngulmimet arbėreshe, sidomos ato tė arbėreshėve tė Italisė kishin ruajtur tė paprekur ndjenjėn e dashurisė pėr atdheun e tė parėve, gjuhėn, zakonet e tradiat stėrgjyshore, e shfaqėn me njė forcė tė veēantė vetėdijen e tyre shqipatre edhe nė fushėn e lėvizjes kulturore e letrare. Letėrsia e re qė lindi tek arbėreshėt pėrtej Adriatikut nga dhjetėvjetėshi i tretė i atij shekulli, me gjithė tiparet e veēanta qė buronin nga kushtet nė tė cilat ndodheshin tė mėrguarit, ishte njė degė e letėrsisė shqiptare tė kohės, e lindur si shprehėse e idealit tė ēlirimit tė atdheut. Prandaj, nė qendėr tė kėsaj letėrsie ishte ideja patriotike, evokimi i traditav e tė lavdishme tė popullit tonė dhe, nė rradhė tė parė, i kohės sė Skėnderbeut. Tipari themelor i jetės politike tė Italisė nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX nė Itali eci pėrpara proēesi i shuarjes sė marrdhenieve feudale dhe i zhvillimit tė marrdhėnieve tė reja kapitaliste. Italinė, veēanėrisht pjesėn jugore tė saj e dallonte njė prapambetje dhe varfėri e madhe

Pikėrisht nė kėto kushte i dhanė hov lėvizjes kombėtarepėr ēlirimin e vendit. Nė krye tė lėvizjes sė masave nė vitet `20 u vu borgjezia liberale dhe organizata e fshehtė e karbonarėve.

Lufta e tyre arriti njė rezultat tė pjesshėm: kufizimi i absolutizmit pėrmes kushtetutės. Nė vitet `30 doli nė skenė oragnizata "Italia e Re„, e themeluar nga revolucionari Maxini, qė rrithte nga shtresat e borgjezisė sė vogėl. Ajo veproi pėrmes kompllotesh e kryengritjesh, tė cilat dėshtuan, sepse organizata nuk nuk mbėshtetej nė masat e gjera tė popullit. Tė njėjtin fat pėsuan edhe aksionet revolucionare popullore nė vitet 1848-`49, kur levizja pėr ēlirimin e Italisė u ngrit nė njė shkallė tė re dhe mori pėrpjestime shumė tė gjera. Si rrjedhim, bashkimi i Italisė u arrit vetėm nė vitin 1867 dhe u konsolidua plotėsisht me 1870. Frytet e fitores i korrėn borgjezia e madhe dhe ēifligarėt liberalė, tė cilėt nuk i plotėsuan kėrkesat e masave pėr ndryshime shoqėrore, madje as pėr republikė dhe e bashkuan Italinė nėn dinastinė e Savojės. Njė rol tė ndjeshėm nė ngjarjet e kohės luajtėn edhe arbėreshėt, qė nė lėvizjen pėr ēlirimin e zhvillimin demokratik tė vendit shfaqėn njė heroizėm e shpirt sakrifice tė rrallė. 

Nė kėto kushte, te bashkatdhetarėt tanė pėrtej detit lindi njė veprimtari aktive politiko-kulturore e letrare, qė u dendėsua sidomos nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Kjo veprimtari mori hov nga kontaktet pėrherė e mė tė dendura me lėvizjen kombėtare tė Shqipėrisė, me rrethet politike tė ngulimeve tė ndryshme shqiptare dhe me personalitetet mė tė shquara qė ishin nė krye tė kėsaj lėvizjeje. Letėrsia arbėreshe e shekullit XIX kishte si tipar tė saj kryesor patriotizmin. Duke qenė shprehje edhe e aspiratave demokratike dhe e pakėnaqėsisė ndaj kushteve shoqėrore, ajo, qė nė fillim i kushtoi vėmendje tė veēantė problematikės shoqėrore.

Pėr frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe dėshmon edhe interesi qė u tregua pėr luftėn ēlirimtare tė popujve tė tjerė. Kjo letėrsi gjeti shprehjen e vet pėrmes drejtimit letrar tė romanticizmit, po u ushqye nga njė filozofi qė, me racionalizmin e saj, dukej se binte nė kundėrshtim me "etjen pėr pafundėsi„ dhe "kultin e ndjenjės„, qė e dallonte kėtė drejtim nga filozofia iluministe.

Figura mė e ndritur e kėsaj letėrsie dhe njė nga figurat mė tė mėdha tė Rilindjes sonė ėshtė Jeronim De Rada.

Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit.
Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij.

Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Djali u njoh me folklorin, qė i zbuloi atij shpirtin e popullit tė vet. Po nė kėtė kohė ai njohu njė vajzė tė varfėr, tė bijėn e njė bariu, qė e afroi me njerėzit e thjeshtė dhe i frymėzoi vjersha tė ngrohta dhe tė ndiera. Njė botė mė e gjerė u hap para De Radės sė ri mė 1834, kur i ati e dėrgoi tė studionte pėr drejtėsi nė Napoli, qendėr e madhe kulturore-politike e Italisė sė Jugut. Aty i riu arbėresh u njoh me lėvizjen letraree politike tė kohės, shkroi dhe botoi krijimet e para letrare. Aty lindi vepra e tij e parė e botuar "Kėngėt e Milosaos„, qė shėnonte agimin e njė periudhe tė re pėr letėrsinė kombėtare. Kjo vepėr hodhi kushtrimin pėr ēlirimin e atdheut tė stėrgjyshėrve:

"Erdhi dita e Arbėrit„!

Vepra "Kėngėt e Milosaos„ u botua mė 1836. Poema, me vlerat e saj tė spikatuar ideore dhe artistike, e bėri tė njohur poetin dhe ngjalli entuziazmin e arbėreshėve. Qė nga ajo kohė fillon pėr De Radėn njė rrugė e re: rruga e pėrpjekjeve aktive pėr t'i dhėnė dritė atdheut tė tė parėve. Po atė vit ai u shtrėngua tė ndėrpriste studimet dhe tė kthehej nė fshat, pėr shkak tė kolerės qė kishte rėnė nė Napoli. Pa shkuar asnjė vit poeti mori pjesė nė njė komplot pėr tė pėrmbysur regjimin absolutist tė Burbonėve. Komploti dėshtoi dhe poeti, pėr t'i shpėtuar burgosjes ose dėnimit me vdekje, u detyrua tė jetonte gjashtė muaj si komit.

Edhe mė vonė, kur ai bėnte praktikėn si avokat nė Napoli, policia e gjurmonte si njeri tė dyshimtė. Mė nė fund e arrestoi dhe e burgosi. Pas lirimit nga burgu, De Rada mbeti pa punė dhe u shtrėngua tė hynte si mėsues privat nė njė familje fisnike tė Napolit.

Mė 1840 ai botoi poemėn e vet tė dytė, "Serafina Topia„ e cila mė tepėr sesa njė poemė dashurie, ishte njė himn pėr bashkimin dhe vllazėrimin e shqiptarėve. Censura burbone, duke kuptuar idetė liridashėse tė librit, nuk lejoi qarkullimin e tij. Megjithatė, poeti vazhdoi rrugėn e krijimtarisė, duke plotėsuar "Milosaon„ me kėngė tė tjera, duke botuar, pėr herė tė dytė poemėn "Serafina Topia„ dhe tragjedinė "Numidėt„(italisht). Nė kėtė periudhė De Rada u bė i njohur edhe jashtė kufijve tė Italisė. Veprimtaria letrare nuk e largoi poetin nga politika. Baticat revolucionare tė vitit 1848 e gjetėn De Radėn duke mbrojtur aktivisht pikėpamjet pėrparimtare pėrmes gazetės sė tij "Arbėreshi i Italisė„. Shpėrthimi i reaksionit tė egėr e detyroi atė tė mbyllte gazetėn e tė tėrhiqej nė fshatin e lindjes "pėr tė pritur kohė mė tė mira„. Megjithatė, poeti, nėpėrmjet punės sė vet, nuk e reshti veprimtarinė politike. Nė kėtė kohė ai iu kushtua mė tepėr ēėshtjes kombėtare shqiptare. Mė 1849, pas pėrpjekjeve aktive tė De Radės, nė kolegjin e Shėn-Adrianit u vendos mėsimi i shqipes dhe poeti u bė mėsues is saj., po pas tre vjetėsh u pushua nga puna pėr idetė e tij pėrparimtare. 

Mė 1847 dhe mė 1848 De Rada kishte nxjerrė nė dritė Rrėfimet e Arbrit, katėr novela nė vargje, ku ideja patriotike vinte duke u fuqizuar nė krahasim me krijimet e tij tė para. Kėto novela dalloheshin pėr njė romantizėm me karakter tė stuhishėm, pėr thellėsi lirizmi, por kishin edhe ėrrėsi dhe copėzim. Mė 1850 poeti u martua me arbėreshen Madalena Melkji, me tė cilėn pati katėr djem. Pas vitit 1860 ai filloi tė boronte njė sėrė veprash estetike, gjuhėsore, politike, folklorike, qė mbėshtetnin aktivisht ēėshtjen shqiptare, si "Parimet e estetikės„(1861), "Lashtėsia e kombit shqiptar„(1864), "Rapsodi tė njė poeme arbėreshe„(1866) etj. Mė 1878 poeti ngriti hapur zėrin nė mbrojtje tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit, duke protestuar me forcė kundėr cėnimit tė terėsisė tokėsore tė Shqipėrisė. Ai tashmė ishte lidhur ngushtė me lėvizjen kombėtare dhe atdheun e tė parėve dhe militonte nė dobi tė kėsaj ēėshtjeje edhe nėpėrmjet publiēistikės. Kėshtu, mė 1883-`87 De Rada nxorri revistėn e parė shqiptare "Flamuri i Arbrit„, qė u bė tribinė atdhetarizimi dhe mbrojtėse e interesave tona kombėtare ndaj synimeve grabitqare tė shovinistėve fqinjė dhe tė imperializmit austriak e italian, duke shtruar kėrkesėn pėr autonominė e Shqipėrisė. Vitet e fundit tė jetės qenė tė rėnda e tė mundimshme. Fatkeqėsitė e rėnda familjare (vdekja e gruas dhe e djemve) nuk e mposhtėn poetin, pėrkundėrazi ai u bė mė i zjarrtė se kurrė nė veprimtarinė e tij poetike e krijuese. Nė kėtė kohė ai pėrfundoi poemėn e gjatė "Skėnderbeu i pafat„, poemėn "Gjon Huniadi„ variantin e fundit tė "Serafina Topisė„, me titull "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„. De Rada organizoi edhe dy kongrese gjuhėsore pėr ēėshtjen e shqipes (Koriljano Kalabro, 1895, Ungėr, 1897), mori pjesė nė Kongresin XII tė orientalistėve ne Romė, ku foli pėr gjuhėn tonė dhe, me pėrpjekjet e tij u cel njė katedėr e shqipes nė Institutin e Gjuhėve Orientale nė Napoli.

Nė kėtė periudhė ai ishte pėrsėri mėsues i shqipes nė Shėn-Adrian. Vdiq me 1903, nė moshėn nėntėdhjetėvjeēare, nė njė dhomė tė shkretė, pa dritė, pa zjarr, pa bukė, duke lėnė pas pikėllimin e gjithanshėm tė arbėreshėve.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:48

Hyrje

Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit. Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij. Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Nė shekullin XIX ngulmimet arbėreshe, sidomos ato tė arbėreshėve tė Italisė kishin ruajtur tė paprekur ndjenjėn e dashurisė pėr atdheun e tė parėve, gjuhėn, zakonet e tradiat stėrgjyshore, e shfaqėn me njė forcė tė veēantė vetėdijen e tyre shqipatre edhe nė fushėn e lėvizjes kulturore e letrare. Letėrsia e re qė lindi tek arbėreshėt pėrtej Adriatikut nga dhjetėvjetėshi i tretė i atij shekulli, me gjithė tiparet e veēanta qė buronin nga kushtet nė tė cilat ndodheshin tė mėrguarit, ishte njė degė e letėrsisė shqiptare tė kohės, e lindur si shprehėse e idealit tė ēlirimit tė atdheut. Prandaj, nė qendėr tė kėsaj letėrsie ishte ideja patriotike, evokimi i traditav e tė lavdishme tė popullit tonė dhe, nė rradhė tė parė, i kohės sė Skėnderbeut. Tipari themelor i jetės politike tė Italisė nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX nė Itali eci pėrpara proēesi i shuarjes sė marrdhenieve feudale dhe i zhvillimit tė marrdhėnieve tė reja kapitaliste. Italinė, veēanėrisht pjesėn jugore tė saj e dallonte njė prapambetje dhe varfėri e madhe
Pikėrisht nė kėto kushte i dhanė hov lėvizjes kombėtarepėr ēlirimin e vendit. Nė krye tė lėvizjes sė masave nė vitet `20 u vu borgjezia liberale dhe organizata e fshehtė e karbonarėve.
Lufta e tyre arriti njė rezultat tė pjesshėm: kufizimi i absolutizmit pėrmes kushtetutės. Nė vitet `30 doli nė skenė oragnizata "Italia e Re„, e themeluar nga revolucionari Maxini, qė rrithte nga shtresat e borgjezisė sė vogėl. Ajo veproi pėrmes kompllotesh e kryengritjesh, tė cilat dėshtuan, sepse organizata nuk nuk mbėshtetej nė masat e gjera tė popullit. Tė njėjtin fat pėsuan edhe aksionet revolucionare popullore nė vitet 1848-`49, kur levizja pėr ēlirimin e Italisė u ngrit nė njė shkallė tė re dhe mori pėrpjestime shumė tė gjera. Si rrjedhim, bashkimi i Italisė u arrit vetėm nė vitin 1867 dhe u konsolidua plotėsisht me 1870. Frytet e fitores i korrėn borgjezia e madhe dhe ēifligarėt liberalė, tė cilėt nuk i plotėsuan kėrkesat e masave pėr ndryshime shoqėrore, madje as pėr republikė dhe e bashkuan Italinė nėn dinastinė e Savojės. Njė rol tė ndjeshėm nė ngjarjet e kohės luajtėn edhe arbėreshėt, qė nė lėvizjen pėr ēlirimin e zhvillimin demokratik tė vendit shfaqėn njė heroizėm e shpirt sakrifice tė rrallė.
Nė kėto kushte, te bashkatdhetarėt tanė pėrtej detit lindi njė veprimtari aktive politiko-kulturore e letrare, qė u dendėsua sidomos nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Kjo veprimtari mori hov nga kontaktet pėrherė e mė tė dendura me lėvizjen kombėtare tė Shqipėrisė, me rrethet politike tė ngulimeve tė ndryshme shqiptare dhe me personalitetet mė tė shquara qė ishin nė krye tė kėsaj lėvizjeje. Letėrsia arbėreshe e shekullit XIX kishte si tipar tė saj kryesor patriotizmin. Duke qenė shprehje edhe e aspiratave demokratike dhe e pakėnaqėsisė ndaj kushteve shoqėrore, ajo, qė nė fillim i kushtoi vėmendje tė veēantė problematikės shoqėrore.
Pėr frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe dėshmon edhe interesi qė u tregua pėr luftėn ēlirimtare tė popujve tė tjerė. Kjo letėrsi gjeti shprehjen e vet pėrmes drejtimit letrar tė romanticizmit, po u ushqye nga njė filozofi qė, me racionalizmin e saj, dukej se binte nė kundėrshtim me "etjen pėr pafundėsi„ dhe "kultin e ndjenjės„, qė e dallonte kėtė drejtim nga filozofia iluministe.
Figura mė e ndritur e kėsaj letėrsie dhe njė nga figurat mė tė mėdha tė Rilindjes sonė ėshtė Jeronim De Rada.
Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit.
Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij.
Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Djali u njoh me folklorin, qė i zbuloi atij shpirtin e popullit tė vet. Po nė kėtė kohė ai njohu njė vajzė tė varfėr, tė bijėn e njė bariu, qė e afroi me njerėzit e thjeshtė dhe i frymėzoi vjersha tė ngrohta dhe tė ndiera. Njė botė mė e gjerė u hap para De Radės sė ri mė 1834, kur i ati e dėrgoi tė studionte pėr drejtėsi nė Napoli, qendėr e madhe kulturore-politike e Italisė sė Jugut. Aty i riu arbėresh u njoh me lėvizjen letraree politike tė kohės, shkroi dhe botoi krijimet e para letrare. Aty lindi vepra e tij e parė e botuar "Kėngėt e Milosaos„, qė shėnonte agimin e njė periudhe tė re pėr letėrsinė kombėtare. Kjo vepėr hodhi kushtrimin pėr ēlirimin e atdheut tė stėrgjyshėrve:
"Erdhi dita e Arbėrit„!
Vepra "Kėngėt e Milosaos„ u botua mė 1836. Poema, me vlerat e saj tė spikatuar ideore dhe artistike, e bėri tė njohur poetin dhe ngjalli entuziazmin e arbėreshėve. Qė nga ajo kohė fillon pėr De Radėn njė rrugė e re: rruga e pėrpjekjeve aktive pėr t'i dhėnė dritė atdheut tė tė parėve. Po atė vit ai u shtrėngua tė ndėrpriste studimet dhe tė kthehej nė fshat, pėr shkak tė kolerės qė kishte rėnė nė Napoli. Pa shkuar asnjė vit poeti mori pjesė nė njė komplot pėr tė pėrmbysur regjimin absolutist tė Burbonėve. Komploti dėshtoi dhe poeti, pėr t'i shpėtuar burgosjes ose dėnimit me vdekje, u detyrua tė jetonte gjashtė muaj si komit.
Edhe mė vonė, kur ai bėnte praktikėn si avokat nė Napoli, policia e gjurmonte si njeri tė dyshimtė. Mė nė fund e arrestoi dhe e burgosi. Pas lirimit nga burgu, De Rada mbeti pa punė dhe u shtrėngua tė hynte si mėsues privat nė njė familje fisnike tė Napolit.
Mė 1840 ai botoi poemėn e vet tė dytė, "Serafina Topia„ e cila mė tepėr sesa njė poemė dashurie, ishte njė himn pėr bashkimin dhe vllazėrimin e shqiptarėve. Censura burbone, duke kuptuar idetė liridashėse tė librit, nuk lejoi qarkullimin e tij. Megjithatė, poeti vazhdoi rrugėn e krijimtarisė, duke plotėsuar "Milosaon„ me kėngė tė tjera, duke botuar, pėr herė tė dytė poemėn "Serafina Topia„ dhe tragjedinė "Numidėt„(italisht). Nė kėtė periudhė De Rada u bė i njohur edhe jashtė kufijve tė Italisė. Veprimtaria letrare nuk e largoi poetin nga politika. Baticat revolucionare tė vitit 1848 e gjetėn De Radėn duke mbrojtur aktivisht pikėpamjet pėrparimtare pėrmes gazetės sė tij "Arbėreshi i Italisė„. Shpėrthimi i reaksionit tė egėr e detyroi atė tė mbyllte gazetėn e tė tėrhiqej nė fshatin e lindjes "pėr tė pritur kohė mė tė mira„. Megjithatė, poeti, nėpėrmjet punės sė vet, nuk e reshti veprimtarinė politike. Nė kėtė kohė ai iu kushtua mė tepėr ēėshtjes kombėtare shqiptare. Mė 1849, pas pėrpjekjeve aktive tė De Radės, nė kolegjin e Shėn-Adrianit u vendos mėsimi i shqipes dhe poeti u bė mėsues is saj., po pas tre vjetėsh u pushua nga puna pėr idetė e tij pėrparimtare.
Mė 1847 dhe mė 1848 De Rada kishte nxjerrė nė dritė Rrėfimet e Arbrit, katėr novela nė vargje, ku ideja patriotike vinte duke u fuqizuar nė krahasim me krijimet e tij tė para. Kėto novela dalloheshin pėr njė romantizėm me karakter tė stuhishėm, pėr thellėsi lirizmi, por kishin edhe ėrrėsi dhe copėzim. Mė 1850 poeti u martua me arbėreshen Madalena Melkji, me tė cilėn pati katėr djem. Pas vitit 1860 ai filloi tė boronte njė sėrė veprash estetike, gjuhėsore, politike, folklorike, qė mbėshtetnin aktivisht ēėshtjen shqiptare, si "Parimet e estetikės„(1861), "Lashtėsia e kombit shqiptar„(1864), "Rapsodi tė njė poeme arbėreshe„(1866) etj. Mė 1878 poeti ngriti hapur zėrin nė mbrojtje tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit, duke protestuar me forcė kundėr cėnimit tė terėsisė tokėsore tė Shqipėrisė. Ai tashmė ishte lidhur ngushtė me lėvizjen kombėtare dhe atdheun e tė parėve dhe militonte nė dobi tė kėsaj ēėshtjeje edhe nėpėrmjet publiēistikės. Kėshtu, mė 1883-`87 De Rada nxorri revistėn e parė shqiptare "Flamuri i Arbrit„, qė u bė tribinė atdhetarizimi dhe mbrojtėse e interesave tona kombėtare ndaj synimeve grabitqare tė shovinistėve fqinjė dhe tė imperializmit austriak e italian, duke shtruar kėrkesėn pėr autonominė e Shqipėrisė. Vitet e fundit tė jetės qenė tė rėnda e tė mundimshme. Fatkeqėsitė e rėnda familjare (vdekja e gruas dhe e djemve) nuk e mposhtėn poetin, pėrkundėrazi ai u bė mė i zjarrtė se kurrė nė veprimtarinė e tij poetike e krijuese. Nė kėtė kohė ai pėrfundoi poemėn e gjatė "Skėnderbeu i pafat„, poemėn "Gjon Huniadi„ variantin e fundit tė "Serafina Topisė„, me titull "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„. De Rada organizoi edhe dy kongrese gjuhėsore pėr ēėshtjen e shqipes (Koriljano Kalabro, 1895, Ungėr, 1897), mori pjesė nė Kongresin XII tė orientalistėve ne Romė, ku foli pėr gjuhėn tonė dhe, me pėrpjekjet e tij u cel njė katedėr e shqipes nė Institutin e Gjuhėve Orientale nė Napoli.
Nė kėtė periudhė ai ishte pėrsėri mėsues i shqipes nė Shėn-Adrian. Vdiq me 1903, nė moshėn nėntėdhjetėvjeēare, nė njė dhomė tė shkretė, pa dritė, pa zjarr, pa bukė, duke lėnė pas pikėllimin e gjithanshėm tė arbėreshėve.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:48

Kėngėt e Milosaos

Kėngėt e Milosaos ėshtė vepra e parė e De Radės dhe mė e njohura. Me kėtė poemė liroko-epike tepėr tė veēantė poeti afirmohej si individualitet i fuqishėm dhe origjinal. Skema e subjektit tė poemės ėshtė e njohur nė letėrsinė sentimentale dhe romantike, njė dashuri e kundėrshtuar nga mjedisi. Po kėrij motivi tė njohur De Rada i jep njė freski tė jashtėzakonshme. Thjeshtėsia nė dukje e fabulės dhe subjektit lind iluzionin pėr thjeshtėsi tė idesė. Nė tė vėrtetė, mesazhi i kėsaj vepre ėshtė kuptuar nė mėnyra tė ndryshme nga studjuesit: disa mendojnė se nė qendėr tė poemės ėshtė ideja patriotike, disa janė pėr idenė e dashurisė nė luftė me paragjykimet shoqėrore, tė tjerė thonė se qėndrore ėshtė ideja e afirmimit tė dashurisė si ide e madhe njerėzore.
Po tė analizojmė me kujdes veprėn, do tė shohim se ideja e luftės sė ndjenjės sė pastėr me paragjykimet e mjedisit ėshtė tepėr e fuqishme, ajo i pėrshkon tė gjitha kėngėt, ajo organizon konfliktin e protagonistėve me shoqėrinė dhe me rethanat, kurse ideja patriotike rrjedh nė vepėr mė tepėr si rrymė e nėndheshme, e cila, megjithatė, njeh shpėrthime tė fuqishme e tronditėse. Edhe kjo ide bėhet bazė pėr njė konflikt tjetėr ndėrmjet ndjenjės dhe detyrės: protagonisti disa herė shpreh dėshirėn e vet pėr tė luftuar pėr ēlirimin e atdheut, dėshirė qė mbėshtetet nga e ėma dhe nga populli si figurė kolektive. Kjo dėshirė pėrleshet me ndjenjėn e dashurisė nė vetėdijen e protagonistit dhe me vetė qėndrimin e sė dashurės qė do t`a mbajė pranė vetes. Kurorėzimi i idesė patriotike, triumfi i ndjenjės sė detyrės nė shpirtin e protagonistit ėshtė rėnia e tij heroike nė luftė, tė cilės i kushtohet njė kėngė e shkurtėr, po tepėr shprehėse (sikur konflikti kryesor tė ishte ai midis dashurisė dhe mjedisit, logjikisht poema do tė merrte fund me kurorėzimin e kėsaj dashurie me martesė). Pra, sipas mendimit tonė nė poemė problemi patriotik dhe problemi i luftės sė ndjenjės me mjedisin janė ide paralele njėsoj tė rėndėsishme. Andaj edhe poeti e quante kėtė vepėr tė vet "roman dyfish lirik„, meqėnėse ajo kish lindur nga dy shqetėsime tė thella tė tij. Poeti pohon nėpėrmjet kėsaj vepre dy ide: tė drejtėn e individit pėr tė qenė i lirė tė zgjedhė fatin e vet dhe pashmangshmėrinė e luftės sė armatosur pėr tė ēliruar atdheun. Kjo ide e fundit shprehet nė vargjet kushtruese:

Erdhi dita e Arbrit!
Doemos do vdesim
nė shtrat, nė mos rėnēim
nė prag tė shtėpive tona!
Vazhdimėsi dhe thellim tė kėsaj ideje gjejmė nė vallen e grave qė e pėrcjellin Milosaon pėr luftė:
Sjellsh ti njė ushtri fatmirė,
tė na i hapė kėto brigje
lirisė qė borėm.
Nėpėrmjet shkatėrrimit tė shpejtė tė lumturisė familjare tė Milosaos, shprehet ideja se nuk mund tė ketė lumturi vetjake, kur atdheu ėshtė i robėruar, se detyrės sė madhe tė luftės pėr ēlirim i duhet nėnshtruar ēdo gjė. Njė ide tjetėr e poemės ėshtė ajo e barazisė midis njerėzve. Kjo pohohet pėrmes dashurisė sė dy tė rinjve prej klasash tė ndryshme, pėrmes figurės sė bijės tė Kallogresė, vajzė me virtyte tė larta; po kėshtu pėrmes pėrshkrimit tė idealizuar tė lumturisė sė tyre tė thjeshtė, qė i mposht vėshtirėsitė materiale si dhe pėrmes pėrshkrimit, nė disa vende, tė jetės sė rėndė tė tė varfėrve dhe simpatisė qė tregon autori pėr ta. De Rada e shfaq veten demokrat nė kėtė poemė. Ai shpreh edhe filozofinė e qėndresės morale nėpėrmjet vargjeve tė thjeshta e tė madhėrishme tė frymėzuara nga poezia popullore:

Duro, zemėr, duro,
si duron mali me borė

si dhe nėpėrmjet fatit tė protagonistit, qė u bėri ballė nė fillim tėrė pengesave qė ndesh pėr tė realizuar dashurinė e tij dhe, mė vonė, humbjes sė tėrė njerėzve tė dashur. Nė zgjidhjen e dy konflikteve tė poemės ka njėfarė artificialiteti. Si pėr konfliktin e parė, si pėr tė dytin poeti pėrdor mjete tė kėrkuara: nė rastin e parė njė tėrmet qė rrafshon Shkodrėn dhe varfėron Milosaon; nė rastin e dytė vdekjen e Rinės. Megjithatė, deri diku ruhet logjikė e veprimit dhe e karaktereve: edhe pas tėrmetit familja e Milosaos nuk heq dorė nga paragjykimet, kurse vdekja e Rinės vetėm e forcon ndjenjėn atdhetare nė shpirtin e Milosaos.
Nė poemė pėrdoret forma e vetėrrėfimit, e dashur pėr romantikėt. "Kėngėt e Milosaos„ ėshtė njė shembull tipik i "parregullsisė lirike„ romantike. Poema ėshtė e ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė qė kalimi nga njė kapitull nė tjetrin ėshtė krejt i befasishėm madje kėngėt e poemės mund tė duken si vjersha tė veēanta. Unitetin poemės nuk ia jep bashkrendimi logjik i ngjarjeve pėrmes subjektit, por ideja poetike. Copėzimi i poemės ėshtė nė pėrputhje me parimet krijuese tė De Radės, qė poezia duhet tė japė kulmet e jetės dhe tė shfrytėzojė nėntekstin. Veēse ky parim krijues herė-herė e kalon masėn.
Poezia popullore e ka ushqyer kėtė vepėr me frymėn patriotike dhe me optimizmin e natyrshėm, tė shėndetshėm, pėrmes tė cilit populli kupton jetėn, vdekjen, dashurinė. Kjo poezi i ka dhėnė veprės figuracionin e pasur, tė freskėt dhe tepėr origjinal si dhe metrikėn ku zotėron vargu i bardhė tetėrrokėsh trokaik.
Personazhet e poemės paraqiten nė ēastin e tendosjes mė tė lartė tė mendimeve e tė ndjenjave, qė gjen shprehje nė njė lirizėm tė vrullshėm. Poeti depėrton thellė nė botėn shpirtėrore tė personazheve tė vet, e pasqyron atė me larmi nuancash. Ai pėrshkruan po me atė forcė shprehėse dashurinė e zjarrtė tė djalit ("Veē me sy shihemi, bota tė pėrmbyset„) ashtu edhe ndjenjės sė ndrojtur tė vajzės, qė nuk di t'ia shpjegojė as vetes sė saj ("nga m'erdhi te kurmi gjithė ky gėzim„). Poeti ėshtė treguar mjeshtėr nė dhėnien e mjedisit patriarkal tė fshatit, ku vajzat nuk guxojnė tė dalin nga dera, veēse kur nuk janė "etėrit e vrenjtur", mjedis ku sundojnė thashethemet.
Milosaoja ėshtė edhe hero lirik, edhe personazh veprues. Ai mishėron heroin romantikme botė tė gjerė shpirtėrore qė ngrihet mė lart se mjedisi; njėkohėsisht edhe taė hero qė kryen njė faj tragjik dhe, disi zbehtė, nga fundi dhe heroin luftėtar. E dashura e tij. Rina, mishėron idealin romantik tė vajzės sė dashuruar, bashkėshortes dhe nėnės, po ka edhe disa tipare reale tė fshatares arbėreshe. Nėna e Milosaos dhe e motra janė mė tepėr silueta, sesa personazhe, por qė tė mbeten nė mendje. E para mishėron aristokracinė patriote dhe prandaj dallohet si nga atdhetarizmi, ashtu edhe nga konservatorizmi. Motra e Milosaos mishėron vetėmohimin e e lartė dhe tė heshtur tė motrės pėr vėllanė.
Vepra ėshtė vendosur nė shekullin XV, kur populli shqiptar, nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, i bėri ballė perandorisė sė fuqishme osmane. Kjo vendosje ėshtė mė tepėr simbolike e konvecionale (karakteret e pasqyruara dhe sfondi i pėrgjigjen realitetit tė jetės arbėreshe bashkėkohore), por poeti ka mundur tė japė frymėn kombėtare, nėpėrmjet filozofisė, veēorive tė karaktereve, zakoneve. Sipas estetikės sė De Radės poezia duhet jo vetėm tė paraqesė me saktėsi format plastike tė gjėrave, por duhet edhe tė pėrdorė dhe tingėllimin muzikor, ritmin onomatopeik, pėr tė shprehur diēka mė tė thellė, thelbin e brendshėm tė gjėrave. Dhe "Kėngėt e Milosaos", ku brendia dhe forma shkrihen nė njė tėrėsi tė harmonishme, i mishėrojnė nė mėnyrė tė goditur kėto parime estetike. Tė gjitha dukuritė e realitetit jepen aty me njė dorė piktori; dhe njėkohėsisht muzikaliteti i vargut, ndonėse mungon rima, ėshtė i lartė.

Njė element me rėndėsi te "Kėngėt e Milosaos„ ėshtė natyra, pothuajse gjithnjė e shkrirė me ndjenjat e personazheve. Shqetėsimin e djalit gjatė grindjes mė tė dashurėn ai e jep me lėvizjen e deleve nėpėr vathė, kurse dhembjen e tij te thellė pėr vdekjen e gruas e jep pėrmes kontrastit me pėrtėritjen e pėrhershme tė natyrės.
Vepra ka njė origjinalitet tė veēantė qė i vjen nga shkrirja e mahnitjes, gėzimit fėminor nė soditjen e botės, karakteristike pėr poezinė popullore, me shqetėsimet, dyshimet e forta tė poetit romantik.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:49

Serafina Topia dhe Skėnderbeu i Pafat

Veprat kryesore poetike tė De Radės janė "Kėngėt e Milosaos", "Serafina Topia„ dhe "Skėnderbeu i pafat". "Kėngėt e Milosaos„ ishte njė poemė lirko-epike, ku frymėzimi i poetit ka qenė tepėr i kulluar dhe ėshtė arritur harmonia midis brendėsisė dhe formės. "Serafina Topia„ dhe "Skėnderbeu i pafat„ janė poema me vėllim tė gjerė, tė cilave poeti u kushtoi pothuajse tėrė jetėn. Nė kėto vepra ėshtė forcuar epizmi dhe ėshtė rritur thellėsia e problematikės nė krahasim me krijimet e rinisė. Ideja patriotike qė ishte si njė rrymė e nėndheshme tek Milosaoja kėtu ka dalė nė plan tė parė. Poeti ka synuar tė japė tabllo tė gjera tė kohės sė Skėnderbeut. Skenat e betejave alternohen me skena intime, qė tė jepet kėshtu sa mė i plotė shekulli XV nė Shqipėri. Kėtu ėshtė forcuar edhe pėrpjekja pėr ngjyrim historik… Poeti shpreh frymėn heroike tė kohės nė mėnyrė madhėshtore te "Skėnderbeu i pafat", nėpėrmjet skenave tė heroizmit masiv dhe atij tė veēantė, siē janė skena e betejės sė Shkodrės, skena e vrasjes sė pashait turk nga Astriti, njė trim shqiptar, dhe skena e ndeshjes sė Skėnderbeut me dy tartarėt. Epoka e Skėnderbeut kėtu pasqyrohet nė pėrpjestime tė mėdha vigane. Nė veprimin e poemės marrin pjesė jo vetėm individė tė veēantė me veti tė jashtėzakonshme, po gjithė kombi, si masat popullore, ashtu edhe aristokracia. Kėto poema dallohen pėr shkrirjen e epizmit, lirizmit, dhe dramatizmit, kėtu poeti i jep jetė njė galerie tė pasur personazhesh, midis tė cilėve spikatin Skėnderbeu, qė ėshtė i pranishėm nė tė dyja poemat, dhe Serafina Topia, protagonistja e poemės, "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„ qė shfaqet edhe te "Skėnderbeu i pafat„. Skėnderbeu mishėron idealin e udhėheqėsit -si ushtarak dhe burrė shteti,- por De Rada ndalet edhe nė anėn e tij thjeshtė njerėore tė tij. Serafia Topia mishėron idealin e gruas shqiptare dhe njėkohėsisht idealin e njeriut tė zhvilluar nė mėnyrė tė gjithanshme. Romatizmi i De Radės merr nė kėto poema ngjyra tė forta, heroikja ndėrthurret me tragjiken. Problematika patriotike (ēėshtja e ēlirimit me luftė tė armatosur, problemi i bashkimit tė shqiptarėve, ēėshtja e udhėheqjes) nė kėto poema ėshtė nė qendėr tė vėmendjes, por shoqėrohet edhe nga njė larmi problemesh shoqėrore, morale dhe filozofike, siē janė: shfrytėzimi feudal, e drejta e njeriut pėr tė vendosur pėr fatin e vet, ēėshtja e sė mirės dhe sė keqes, e drejta e njeriut pėr lumturi. Kėto probleme mishėrohen te personazhe nga mė tė ndryshmet. Poeti shfaq njė thellėsi tė veēantė zhbirimi nė botėn e brendėshme tė krijesave tė veta. Veēanėrisht tė gjalla janė figurat e grave, si: Imotea, Agata, Frosina, Vantisana, te "Skėnderbeu i pafat"; Serafina, Evoda, Parayllja, Olimpia te "Njė pasqyrė e jetės njerėzore".
"Skėnderbeu i pafat" shkrin elementė tė eposit me elementė tė poemės kombėtare-historike dhe tė poemės filozofike. "Njė pasqyrė e jetės njerėzore"ėshtė edhe ajo origjinale pėr nga lloji, shkrin llojin e poemės shoqėrore-psikologjike me llojin e poemės epiko-heroike.
Tė dyja poemat kanė marrė nga poezia popullore hiperbolizmin e figurave tė kreshnikėve dhe pasurinė e figuracionit. Vargu afrohet me vargun e lirė.


De Rada mbetet poeti qė hodhi themelet e letėrsisė me tė vėrtetė artistike arbėreshe, dhe dha njė ndihmesė tė madhe pėr tėrė letėrsinė kombėtare. Ai qe i pari qė ngriti nė art epokėn e lavdishme tė Skėnderbeut. Duke pasqyruar "Motin e madh", kohėn e "Skėnderbeut". De Rada hodhi kushtrimin pėr luftė tė armatosur kundėr zgjedhės osmane. Ai ėshtė njėkohėsisht i pari qė ēeli traditėn e mbėshtėtjes sė letėrsisė arbėreshe nė poezinė popullore. De Rada qe edhe lėvruesi i parė i poemės epiko-lirike, i novelės nė vargje dhe i poemės epike. Gjithashtu ai ka meritėn qė lėvroi deri diku poemėn shoqėrore, ndonėse nuk i kuptonte deri nė fund kontradikatat klasore. Poeti ka simpati pėr njerėzit e thjeshtė, pasqyron me dhembje mjerimin dhe shfrytėzimin, ka besim tė madh te njeriu dhe te mundėsitė e tij, megjithatė deri diku ndikohet nga fatalizmi dhe misticizmi, qė vende-vende ia dėmtojnė krijimtarinė nga ana ideore, madje edhe estetike. Nė thelb vepra e De Radės i pėrket romantizmit pėrparimtar, njė romantizmi veēanėrisht origjinal, qė nuk i kėndon vetėm tė jashtėzakonshmes, por zbulon edhe poezinė e sė zakonshmes. De Rada ėshtė mjeshtėr i stilit tė pėrmbledhur dhe tepėr shprehės, i pėrdorimit tė figuracionit, qė dallohet pėr freski dhe ndikim tė fortė emocional. Gjuha me tė cilėn shprehet De Rada, ėshtė e pasur, por disi e errėt, Poeti pati njė ndikim tė madh nė veprat e shkrimtarėve arbėreshė dhe njė ndikim mė tė vogėl te shkrimtarėt e tjerė tė Rilindjes.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:53

Pjese nga K E N G E T E M I L O S A O S




Kangjelji I


Ljis jeta kishe nderruar,
uj te ri nde dejtit
kaljtheruar te dit e re;
por llumbardh e Anakreontit
ronej Temp e moceme.
N`duj nje dit vate te malji
e s`u pruar si kish zakon.
Vet ce ate s`e thajti bora,
s`e pergjaku akulli,
se m`u resht njera ce ra
tek e bardha shpia ime.
Kur te drita dheu me shpi
u sbuljua je dejti,
si garea ce delj per sish,
mua me zgjoi, tue fjuturuar
qeljqevet finesteres.
M`u pataksa e ruata jashtin :
rusht pak skallankur
dheut en i kin hje;
ljulje ljiu te gapura,
nd`era i tunden e perzien
nd`at ninulj qeshenjen.

si ato ljulje qielli.
Ti ruaje e se kuljtoje.
nje mbuin njerezish.
Kallezoret mbe dhemat
mbajn kangjelje.Ka i goi
ahjena nder time motera
kishi arren e mema ime
emerin tim thoj per nde shpi.
Nje gare m`u rodh te kurmi,
si garea mbremjes te shtrati,
kur vajza e ngrohet
ndien per te parezen
sist ce m`i frihjen


Kenga I


Bota kish nderruar lisa,
uji i ri ne det
kaltronte n`ditn` e re;
por lumbardha e Anakreontit
ne Temp rronte e mocme.
Nd`uj nje dit` vate te mali
e s`u kthye si e kish zakon.
Vec`qe ate s`e thau bora,
s`e pergjaku heshteza,
po u largua gjersa ra
tek e bardha shpia ime.
Kur n`agim toke edhe shpi
u zbuluan bashk` me detin,
si hareja qe del sysh,
me zgjoi duke ferfelluar
qelqeve t`dritares.
U pataksa e ruajta jashte:
rrusht` , pak aguridhe,
dheut tone i kishin hie;
lule liu te hapura,
n`i tund era e i perzien,
ne ate ninull qeshin;
Si ato lule –qielli.
Ti veshtroje dhe s`kujtoje
asnje mbehi njerezish.
Kallezoret neper duajt
po kendonin.Dheut huaj
ahere nder time motra
kisha arritur; mema ime
emrin tim thosh neper shpi.
Nje hare me rrodhi kurmit,
si hareja kur te shtrati,
mbremanet, vajza e ngrohte
ndien per te parazen
siset qe m`i fryhen.




Kangjeli II


Vreshtat in te vardhurore:
erth ka malji dheljpera
me te ljodheta te bijlat
porsa paru in te vjelja;
e te hera ce nder sheshet
sqepet djelli, si te bota
ema ce kentuan nje valle,
vet Fjokat u m`u hjimisa.
E perveshurez, e ljart,
me keshen te pjeksurith
nde nje jetullez te bardh,
ish te kroi nje vash.Te balli,
nje keshill i kish hje.
I ljidhur te brezi kaljther,
skemantilj`i ngit mbe truall.
Mua sa me ndieti,
shtuara vasha m`u pruar,
gjifritur, pjono hje,
me te trembur nje gare.
Trimi : -vajz, me jep ti nje pik uj?
Vajza : - sa te duash ti, bire zoti.
- Kuj e bilje je ti ,vash?

Mos me je ti e dheut guaj?
Kur jesh djalj e Salloniq
vajta, vajza neng ishin
nde katund me aq gadhi,
Nde ceret e dhezures,
vucen ajo ngrenej,
- Jam e bilje kollogres,
ngrejti ballet e sbuljuar.
Na vejim asaj udh,
gjembat ce vireshin tek udha
se gervishtetin at kopilje :
me llort te pergjakura,
ka ballt u me ja reshta.
Di buz te qesheme,
nje herje te bardh,
at mbrema dukeshim



Kenga II


Vreshtat ishin verdhellore.
Erdh nga mali dhelpera
Me te lodhurat te bijat,
me te mbaruar te vjelat;
e at`here kur nder sheshe
fshihet dielli ( si nen toke
memat qe kenduan ne valle),
kur ne Fjokat une rashe.
E perveshur e e larte,
me gershet te pleksur
ne nje lidhese te bardhe,
ish te kroi nje vash`.Te balli
nje mendim i kishte hie.
I lidhur te brezi i kalter,
mbi truall i cik mandili.
Posa qe me ndjejti,
vasha drejt nga une u suall,
gjifyre edhe plot hie,
me nje te trembur hare.
Trimi : - Vajze, a m`ep ti nje pike uje?
Vajza: - sa te duash t`i , bir zoti.
- kuja bije je ti, vashe?
.
Mos me je nga dheu i huaj?
Kur, djalosh, ne Selanik
vajta, vashezat nuk ishin
ne katund me kaq hir.
Ne ceret e ndezur,
vucen ajo ngrinte:
-Jam e bije e Kollogrese,
ngriti ballet e zbuluar.
Duke shkuar asaj udhe,
gjembat qe vareshin udhes
s`e gervishtnin ate cupe:
me lleret pergjakur,
une nga ballet ia reshtja.
Dy buze te qeshura,
njej here te bardhe,
at mbremje dukeshim.

Kangjeli III

Ish e mbreme shen Meris
e vashat ljeshuame
ka te bridhurit, nder dier
fjisin, se nde vateret
s`in te jaterat e vreret.
Paru e zej nj`anankasi:
Ndaheshin ar e ljiner,
pritej nata tek na.
Gavnare bilja zonjash
Te ljuajin te perdorme
me te nderem bilj buljari.
Engjeljit ashtu nder qiell,
me te mire se njerezit,
mbanjen vece garen e tire,
Dolla u Rodh e kopshtin
Paru eljpit e perflushur,
ecia per nden ullinjet.
Posht te kroi, me kater vasha,
me te bardh sqepe nder kriet,
erth`e bilje Kollogres.
Dukeshin kallez te karpisur.
Vajza : - Fanemir kush na duall?


mbi Rodhen fushamir
si vantilje Arberit!
Fanemir ajo kopilje
ka e jema e puthurez,,
ce te kragu t`i pushonj!
Ka te niset e magjepsur?
Ka vorea si dejti,
o ka e bardha mjezedit?





Kenga III


Ish te mbremja e shen Merise.
Vashat kishin lene lodrat
E te dyert kuvendonin,
se nuk qene ne shtepi
eterit e vrenjtur.
Kudo niste nje nxitim:
ndaheshin ar e kandile,
tek ne pritej nata.
Bija madheshtore zonjash
perdorez do luanin
me te nderem bij bujaresh.
ashtu si engjejt ne qiell,
me te mir` nga njerezit,
bejne vec harene e tyre.
Dola ne Rodh e , te kopshti,
ku po frushullonte elbi,
eca nen ullinjte.
Posht` te kroi, me kater vasha,
me te bardhe cip kreit,
erdh e bije e Kollogrese.
Dukeshin kallez te pjekur.
Vajza : -Fatmirosh ai qe na del,

mbi Rodhen e gjetheruar
si flamur i Arberit!
Fatmiroshe ajo cupe ,
qe, e puthur nga e ema,
do pushoje n`at krah!
Nga do niset, e magjepsur?
Nga veriu si deti,
Apo nga e bardha Juge?
Kangjelji IV


Ish e diella menat
e i biri zonjes madhe
ngjitej tek e bukura
te m`i ljipen nje pik uj,
se ish et` i djegurith.
Vetem e coi nde vateret,
ce keshen me pjeksenej.
Ata duheshin e s`e thoshin.
Vajza , me buzen mbe gaz:
-C`eshte e iken si ajri?
-Me presen nde roljiet.
-Di moll t`ardhura
qendro , u tij t`i ruata.
Me nje dor ngrejturith
mbanej mbi veshin e bardh
ljesht e saj te shpjeksurith;
kalli jeteren te gjiri
e me goljq mollezit,
me ja e vu nde dorjet,
nde ceret e dhezurez.
Thomnie ju, te dashurit,
nd`embelj aqe te puthurit.

Kenga IV


Ish e diela menate
e i biri i zonjes madhe
ngjitej tek e bukura
te m`i lypte nje pike uje,
se ish etit djegur.
Vetem e gjeti te vatra,
qe me plekeste gershetin.
Ata duheshin e s`e thoshin.
Vajza, me buzen me gaz:
-C`ke qe po iken si era?
-Me presin ne roliet.
-Dy molle te ardhura,
qendro, se t`i ruajta.
Me nje dore ngritur
mbante mbi veshin e bardhe
leshte e saj te shpleksur,
kalli tjeteren te gjiri
e me hoqi mollezet,
me ia vu ne doret,
ne ceret e ndezur.
Thomni ju, te dashurit,
m`embel e` te puthurit.
VJERSH I TE BILJES KOLLOGRES


Ka m`erth te kurmi gjith kejo gadhi?
Si e paftes u xheshiem te shtrati
E zgjonem e garepsur se u zegjova,
si ajo ce dihet me nje fat te bardh.





VJERSHE E BIJES SE KOLLOGRESE

Nga m`erdh te kurmi gjith` ky gezim?
Si e pafaj une zhvishem te shtrati
E zgjohem e hareshme se u zgjova,
si ajo qe gdhihet me nje fat te bardhe.


Kangjelji V


Ce te ven nde dejtit
noerit, zemera ime?
Sbardhetin anizit,
ruatin pran` u shehetin…
Erth dita e Arberit!
Ndo mos vedekurith
mbi shtrat na vemenith
mos perpara shpivet;
e te bota na garronen
shoket e vellezerit,
kronjet e katundi in.
Nani ce nata e zez
me te butethin nje shi
paru me perbaljten udhet,
gapni ju derjen
tek te hjedhura kopiljet
ljotenjen garruamith.
Vasha formadhja
me rempeft per dorje
at buzehjeshemen
mua m`e sjellt perparanith.
Cera me i dhezjet
me nde mest shengethin,
ce te qeshinj e dhuremez
vet ce sit na ruhjen,
jeta e te permisjet.



Kenga V


Pse te vene ne det
mendimet, zemra ime?
Zbardhuan anijezat,
pane kendej e u fshehen…
Erdhi dita e Arberit!
Doemos do vdesim
ne shtrat, ne mos rencim
perpara shtepive tona,
e nen dhe do na harrojne
shoket e vellezerit,
krojet e katundi yne.
Tani qe nata e zeze
me shiun e saj te bute
kudo i perbalti udhet,
hapnie ju deren
tek te perhedhurat cupa
lozin te harruara.
Vasha foremadhja
ma rrembeft` nga dora
ate buzehieshmen
e ma sjellte mua perpara.
Kane per t`iu ndezur faqet.
Me ate shenjezen ne mes,
Kur e drojtur te me qeshe.
Vec ne sy te shihemi,
pa dhe bota te permbyset.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:54

Kangjelji VI

Ra bora nde dejtit
e me sbardhi vudhevet
krahet ce shqitezes.
Gjumi mua me ljodhenith,
kurmi vete tue m`u reshtur
Porsi grua te Marebelja
mbremanet i reshtjet
shtrushi taraftivet,
ljehemi e qenevet
mbi miljonet, sheh si shuhet
zjarri e dhezet vreshtavet.
Gjell edhe ce se qelloi.
O vasha kriekeshtenj,
but shtran te m`uljenej,
pra te vehej ture tjerr,
gjims nde t`erret e te drita,
te ljeren kentimethin!
De te garroja se te bora
biren kronjet e te mbjellat
ket gjell ce nga ruanjen;
se te biljt e zonjavet
Samerankat, me tumparin,
gjemonjen te vresht e larg,
i thon : - Na ju ruami.
Me qellonej tue fjantaksur,
se te perdorem, ashtu posht,
veim, se shpit e njerezet
na fanepsejin mbe t`ngaraksur;
na ljerejin iljezit.
Ndo se kalji me ljeshonej,
iken nde nje leg gra
gjith te shprishura, ajo vet
zej terkuzen te pertrollem:
kurm` e bukur i njeriut
sit i ruanej e m`e buten.
Te dersiturin stomahje
me shinej me skemantilj,
e kuqe se me e shihin.
Ajo vash zakonbukur
se ljeu nder te mundasha;
porsa mua nde sbardhen dita,
nje kaljivez e ljeriem,
ajerjartur tek firaksen,
dhestra e bardh, maljet e ljumi,
sa me disheron te kragu
vajzen dethiniazemer,
ajo mua me ka hje.






Kenga VI

Ra bora mbi det
e nder leshteriqe zbardhi
kraht` e shqitezes.
Gjumi mua me lodh :
thuajse trupi me largohet,
si nje gruaje qe , Marbeles,
mbremjes , i largohet,
zhurma e trokashkave
dhe te lehurit e qenve
mbi mullinjte, e sheh si shuhet
zjarri e ndizet vreshtave.
Jeta ende s`fjet.
O , vasha kryegeshtenje
shtratin bute te ma shtronte,
pra te vihej duke tjerre
gjysme ne terr e ne drite,
me kenge ne goje!
Te harroja se nen bore
biren krojet e te mbjellat
qe na mbajne jeten;
edhe djemte e zonjave
Samerankut qe gumojne
me tambur vreshten e larget
e i thone : - Ne te ruajm.
I kotur do enderritja
Se , perdore, fushave
Veme dhe shtepite e njerzve
na faniten me te aguar
edhe yjt- na lene;
apo se me zgjidhet kali
dhe shkon te nje turme gra,
qe perndahen, vec asaj
qe i ze lakun e pertrollem:
syri i bukur i njeriut,
dhe veshtrimi i tij e zbut.
Kraherorin e dersitur
Ajo e fshin me mandil,
e skuqur se po ma shohin.
Ajo vashe zakonbukur
nuk leu nder te mendafshta;
Porse mua, kur zbardh dita,
ne nje kasolle te lene
e te hapur ernave,
prej ku duken, neper te,
brinja e bardhe,malet, lumi,
fort ma kenda ta kem prane
vajzen qe me mori zemren;
ajo mua me ka hije.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:58

Kangjelji VI

Ra bora nde dejtit
e me sbardhi vudhevet
krahet ce shqitezes.
Gjumi mua me ljodhenith,
kurmi vete tue m`u reshtur
Porsi grua te Marebelja
mbremanet i reshtjet
shtrushi taraftivet,
ljehemi e qenevet
mbi miljonet, sheh si shuhet
zjarri e dhezet vreshtavet.
Gjell edhe ce se qelloi.
O vasha kriekeshtenj,
but shtran te m`uljenej,
pra te vehej ture tjerr,
gjims nde t`erret e te drita,
te ljeren kentimethin!
De te garroja se te bora
biren kronjet e te mbjellat
ket gjell ce nga ruanjen;
se te biljt e zonjavet
Samerankat, me tumparin,
gjemonjen te vresht e larg,
i thon : - Na ju ruami.
Me qellonej tue fjantaksur,
se te perdorem, ashtu posht,
veim, se shpit e njerezet
na fanepsejin mbe t`ngaraksur;
na ljerejin iljezit.
Ndo se kalji me ljeshonej,
iken nde nje leg gra
gjith te shprishura, ajo vet
zej terkuzen te pertrollem:
kurm` e bukur i njeriut
sit i ruanej e m`e buten.
Te dersiturin stomahje
me shinej me skemantilj,
e kuqe se me e shihin.
Ajo vash zakonbukur
se ljeu nder te mundasha;
porsa mua nde sbardhen dita,
nje kaljivez e ljeriem,
ajerjartur tek firaksen,
dhestra e bardh, maljet e ljumi,
sa me disheron te kragu
vajzen dethiniazemer,
ajo mua me ka hje.
Kenga VI

Ra bora mbi det
e nder leshteriqe zbardhi
kraht` e shqitezes.
Gjumi mua me lodh :
thuajse trupi me largohet,
si nje gruaje qe , Marbeles,
mbremjes , i largohet,
zhurma e trokashkave
dhe te lehurit e qenve
mbi mullinjte, e sheh si shuhet
zjarri e ndizet vreshtave.
Jeta ende s`fjet.
O , vasha kryegeshtenje
shtratin bute te ma shtronte,
pra te vihej duke tjerre
gjysme ne terr e ne drite,
me kenge ne goje!
Te harroja se nen bore
biren krojet e te mbjellat
qe na mbajne jeten;
edhe djemte e zonjave
Samerankut qe gumojne
me tambur vreshten e larget
e i thone : - Ne te ruajm.
I kotur do enderritja
Se , perdore, fushave
Veme dhe shtepite e njerzve
na faniten me te aguar
edhe yjt- na lene;
apo se me zgjidhet kali
dhe shkon te nje turme gra,
qe perndahen, vec asaj
qe i ze lakun e pertrollem:
syri i bukur i njeriut,
dhe veshtrimi i tij e zbut.
Kraherorin e dersitur
Ajo e fshin me mandil,
e skuqur se po ma shohin.
Ajo vashe zakonbukur
nuk leu nder te mendafshta;
Porse mua, kur zbardh dita,
ne nje kasolle te lene
e te hapur ernave,
prej ku duken, neper te,
brinja e bardhe,malet, lumi,
fort ma kenda ta kem prane
vajzen qe me mori zemren;
ajo mua me ka hije.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 08:59

Kangjelji VII


Dreq rahjet e dejtit
gezoi dita e kaljtherez
vallevet kopiljevet :
i ruatin te dashurit.
Nde kte jet ce kemi me?
Henen e mbremanes,
kur dalen te dera ime
vashat e besheme,
motrat e ushtertorevet.
U trinteljinj qitharien,
ato te shperveshta
ljotenjen e t`embeljit
ceren me i shuanith.
Kemi me te miren ender
C`i qell trimit vajzen.
Pra ce shpit m`u mbilletin,
tek dera e erretez
ai e pret e me e uljen.
Ajo gapen preherin :
Vajza : - Mir za, trim,di lajthi.-
Se t“e shih, se te m`i fjit;
ajo e gjegjen e me si
ruan nj`ill e jeterin :
se doj t`ikenej, por trembjet.
Vajza : - Trim, ri mir,mos sgjonet mema.
Ajo ben buzen mbe gaz.
Trimi : - vash, puthem perparanith.
Ajo reshten kriethit :
pra ce e holjq, dalje m`i bie
nde cerkut je mbjeth nde gji.
- Via, ri mir.- Ec me shendet.
-Mbe te nisurit e ruan,
njer ce dolli e neng e pan.
Zegjonet e nde ket gjell
at dit me ri me mall.






Kenga VII


Kundrejt kodravet e detit,
dita e kalter gezoi
valleve te vashave:
i shohin te dashurit.
Ne ket` jete c`kemi me ?
Henezen e mbremjes,
kur te dera ime dalin
vashezat e beshme,
motrat e ushtareve.
Une tringellij kitaren,
ato, te perveshura,
lozin e nje embelsi
faqet ua zben.-
Kemi me te miren enderr,
qe i sjell trimit vajzen.
Kur shpite mbyllen, te dera,
ne te erret ai e pret,
e ul, prehrin ajo hap :
- Trim, na merr dyze lajthi.
Ai m`i tregon se c`beri
qe ta shih e te m`i fliste ;
ajo degjon e me sy
ruan nje yll e nje tjeter,
nuk do t`ike, por dhe trembet.
- Lamtumir`, trim, zgjohet mema, -
ben ajo buzen me gaz.
- Vashe, puthme me pare.
Ajo e resht kryethit,
ai e heq e vasha i bie
daleze te zverku
e pushton trimi ne gji.
- Lamtumir`- Ec me shendet.
Ai e ruan ne te ikur :
u zhduk e njeri s`e pa.
Djali zgjohet e ne jete
ate dit` me rron me mall.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 09:00

Kangjelji VIII


Mniz e veres bardhullore
biu nje re monosaqe
per nde mest gurevet :
kan gare te shtrushi ljumit.
Pa nje re, malji me bor
i buthetonet njerezet :
ata ljutenjen te korrat.
Si thelleza te foljea
u pushonj nde ket dimer.
Ngrejti deg ulliri shkundur
e kopiljia me hje,
e garruam vellezeret,
vetemith kur u m`e dredh
parasten nde valljet.
Jeta e madhe, ce se qetet
ajravet e fjaljevet,
ate e ka si nje ljinar,
gajdhi e sheljqerorit,
pa drit perjashta shpis.
Kur ngrehja paidhet
shegur, ljuc, ullishterjes,
sa monu frija
nd`era tundenej vadhezit.
U ljutja per hjen e memes
te me coja mbremanet
ndrishe zogj te gjallis.
Shkonej vajza mespurtek,
shtija gur e llastimisej.
Pra ce u rit si me rempeu!
Noerit me bienith
sa t`e shoh e kurmi
me rodhet e se di te frinj.
Dita ka diellin
ce e sbardhen para sivet;
porsa c`ill ate kopilje
ruan e mua nde ket mall?
Kur u dalj nde Shurezet,
vucen mer e vjen te ljumi ;
porsa mb`udh e trembeme
priret e me ruan katund.
Ashtu ljulje e gapurez
nje te hen pjono gare,
t`enjeten benet e bardh,
di u nde pat te diellen.



Kenga VIII


Mu ne mes te gureve
mbiu nje re manushaqesh,
shenje e pranveres se bardhe;
me gazmend i vene vesh
zhurmerimese se lumit.
Pa nje re mali me bore
u buthtohet njerezve :
ata lutin per te korra.
Ketij dimri kam pushuar
si thelleza te foleja.
Ngriti degt` ulliri i shkundur
edhe vasheza e bukur,
harruar vellezerve,
duket ne valle
vetem kur une e dredh.
Bote e madhe, qe s`qetohet
ernave dhe fjaleve,
ate e ka si llambadhe
qe hieshon shelqerorin,
po qe jashta shpis` nuk ndrin.
Kur i ngrija fshehur grackat,
qullur, ullishtave,
sa mezi qe merrja fryme
po t`i tundte era vadhet ;
lutja per hirin e memes
qe te zija mbremanet
plot me zoq te gjalle.
Shkonte vasha mespurteke,
shtija gur e me mallkonte.
Pra qe u rrit, - si me rrembeu!
Kur e shoh, me iken mendja,
dridhem e nuk marr dot fryme.
Dita ka diellin qe e zbardh
para syve tane,
porse c`yll e ruan vashen
edhe mua ne ket mall?
Kur un` dal te Shureza,
vucen merr e vjen te lumi,
porse mb`udhe e trembur
kthehet e veshtron katundin.
Luleja e celur
nje te hene plot hare,
t`enjten, duke u bere e bardhe,
ku ta dish a e sheh te dielen.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 09:00

Kangjelji IX

Ender e ljig e c`enderri trimi!
Dhjet dit vasha e ben,
ndo ahjimaz, ndo te shpia,
mbahej me gjitoniet.
Trimi hipenej murxharin,
t`egerin, te tremburin,
Kroiri te m`e potisen;
porsi ajo si kish zakon
me se vinej Kroiri,
pra m`i vate nd`enderret.
Mbremanet, nje leg kopilje,
ka arat t`ardhura,
te tries e t`et ganjunit
pjot gare u gapetin.
S`erth me to, por tir mbe shpi
vajza e mjelj shume e dashur.
Ashtu bilj te nemurish,
pa veshur, pa ngren,
si te ndajtur ka te ljumet,
ka in zot se shohen mir,
besen e kan mbi vethen.
Fjejti trimi i heljemuar,
nd`enderr pa deren e saj:
nde nje gur e porsiljisur,
zgjith te nje sarua rez
e m`e vej nde preherit.
Ajo ngrejti sizit
e me pa te dashurin:
pruar e ulji kreithit
e me shkundi rezjen
dhja se i goi ruhjet.




Kenga IX


C`enderr te keqe pa trimi!
Dhjete dit vajza e beshme,
ndo ne are e ndo ne shpi,
rrinte vetem me gjitonet.
Trimi i paske hypur atit,
te egrit, te tmerrshmit,
te Kroi i Ri t`i jip uje,
porse ajo, si e kish zakon,
s`vinte me te Kroi i Ri ,
po m`i vate ne enderret.
Mbremanet, nje varg me vasha,
te ardhura prej arave,
ne tryeza e t`et te cunit
plot hare u hapen.
S`erdh me to, po tirr ne shpi
vajza e mjere, kaq e dashur,-
si bijte e te varferve,
te paveshur, te pangrene,
thuaj ndare nga te lumet,
nga zotyne s`shohin mire,
besen e kane mbi veten.
Trimi fjeti i helmuar,
ne enderr pa deren e saj:
te nje gur e ne shulle,
zgjidhte nga nje tufe reze
e m`i vij ne preher.
Ajo ngriti syte
e me pa te dashurin,
u pruar e uli kryet
e me shkundi rezen,
thuajse pa nje te huaj.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 09:01

Kangjelji X

Valle Pashkes


Zgjou , trim, i agezuam,
in zot ljereu var,
perendonjen iljezit,
shuhen zjarret, derdhet ujt,
jeta veshet nder te rea.
Ashtu, zemer ljipisjare,
ti te priresh e garepsur.
Si nj`ani nkarkuar me trima,
Ce te mesi dejtit
pan katund e disheruar,
erdhe i hjeshim, pjot gare.
Kush te mori sishit ?

Nj`an e valles

Kush porsiti ren e maljit
mon me shi te na kuljtonej?
Zonja e madhe u anankas
jasht katundit te me vej
nde nje dasem me kopiljet.
Kish nder sit dejtin,
kish mbe zemer hjen e shpis,
kurna pa djalin e saj
te perdorem me nje kopilje.
Vajza ndjeti nd`eshterat
gazin te pershuatur ;
si nje marmur me llogaz
ruanej e perpara sivet
dherat i vejin e i vijin.
Djali u resht e u buar te llaka:
te perljotem drodhi sit
qiellit vetem, tundu dhes,
perenduar dielli,
pa dalj iljezit.
Ish si zemer ce varesi
ket jet te pa njohur
e se sheh ku te me vej.


Gjithe vallja


Vija , ljevrosu i gadhjar :
vajza ce ti deshe mir
e me ne nde valljet.
Prana di zonja jot em,
ndomos se neng e thot,
se katundit i pesove
porsi vera trieses,
porsi dheut njeriu me fjalj.



Kenga X

Vallja e nates
Se pashkes


Zgjohu trim, gezuare!
Zotyne la varrine,
perendojne yjezit,
shuhen zjarret , derdhet ujet,
bota vishet nder te reja.
Po keshtu, zemer e dhemshur,
priresh edhe ti e gezuar.
Si nje ani ngarkuar me trima,
qe te mesi i detit shohin
fshane e deshiruar,
erdhe gjith` hir e hare,
Po kush te mori me sysh?



Nje pjese e valles

Kush porsiti rene e malit
mon` me shi te na kujtonte?
Zonja e madhe u nxitua
jashte katundit te veje,
ne nje dasme tok me cupat.
Kishte detin ne sy,
hien e shpise ne zemer,
kur na pa djalin e saj
doreperdore me nje cupe.
Vajza ndjeu nd`eshterat
gazin t`i pershuhet;
si nje mermer qe mendon
shihte dhe perpara syvet
dherat i venin e i vinin.
Djali iku e humbi brinjes:
te perlotur ktheu syte
qiellit qe rrethonte dheun
vetem, se dielli kish rene,
yjet edhe s`kishin dale.
Ish si zemer qe merzitet
nga kjo bote e panjohur
e nuk sheh se ku do veje.


Gjithe valleja


Ngreu, levendi djale!
Vajza qe ti dashurove
esht` me ne ne vallet.
E di mir`zonja jot eme,
ndonese nuk e thote,
se ti dole ne katund
porsi vera ne tryeze
e mbi dhe njeriu me fjale.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 09:04

Kodi pellazg i De Radės


Zenel Anxhaku

1

Ishin takuar nė Maki.De Rada ishte kthyer nė njė qėndėr pelegrinazhi pėr tė gjitha shqiptarėt qė dėshironin tė takonin kėtė njeri tė shėnjtė tė ēėshjes shqiptare.

Dhe ja,tani mori vesh se De Rada kishte vdekur…Dhe nė prill tė vitit1903 Faik Konica do tė shkruante ca fjalė brilante pėr De Radėn e madh kur mori vesh vdekjen e tij.

…Jam prej atyre qė mendojne se pėrpara varrit tė njė njeriu si De Rada duhen pak fjalė dhe pak fjalė arrijnė.Jeta e De Radės ėshtė e kulluar si ujėt e njė kroi nė malet.

Po ku ėshtė madhėshtia e De Radės? Sė pari nė dashurinė e nxėhtė dhe kurrė tė lodhur pėr Shqipėrinė.Ky plak nėntėdhjetėvjetėsh kish edhe pėr pėr Atdheun e shkretė njė zemėr njezetė vjeēe djali.Ēmėsim i madh pėr ne tė gjithė…

Kėtij shqiptari tė vėrtetė ti falemi o shqiptarė.

2

Por ajo qė do ta shtinte gjithmonė nė mendime Faik Konicėn ishte pikėrisht poema madhore Milosao qė De Rada e kishte shkruar kur ishte vetėm22 vjeē.Pikėrisht kjo e habiste atė sė tepėrmi.Si ka mundėsi qė ky brilant poetik tė shkruhet si vepėr e parė nga njė djalosh njezetė e dy vjeēar?Mos ishte vetė perėndia e muzave qė fliste…
…Duke hyrė njė ditė nė libėrtoren time mė ra syri nė vjersha tė De Radės dhe mora Kėngėt e Molosaos.Shkova nė dorė duke kthyer fletėt e kėtij libri tė vogėl tė cilin De Rada ma kish falur duke shkruar disa fjalė mė ato duar qė i dridheshin nga shumėsia e vjetėve.

3

Po ku qėndron bukuria e brishtė dhe e papėrsiritėshme Milosaos?Ku i kish marrė ai ato metafora tė ēuditėshmedhe tė paharrueshme?Po ja ,le tė kujtojmė tė paktėn dy vargje si margaritarė tė pashoq qė ndrisin nė fund tė oqeanit tė shpirtit

Ku dyer tė hapura

Zjarret dritėsojnė nė udhė…

…De Rada na vė para syve pamje tė bukurae tė gjalla,na kujton katundet tanė,ku mė tė zėnė tė natės,nė verė dyert hapen tė shtėpive,dritat ndizen dhe fshtarėt dalin nė prag…

4

Pse Milosau zė vėndin e parė pas njė pune mė se gjashtėdhjetėvjeēare sė kėrkuari poezinė nė rapsoditė arbėreshe?Ku qėndronte ky mister i heshtur si lumenjtė e nendheshėm?

…Ai qė meriton vėndin e parė ėshtė padyshim poemi Milosao.Shkrimtarė e dijetare tė medhenj me zė si tanėt dhe tė huaj dhanė gjykime tė larta dhe tė lavdėrueshme.Nė poemėn Milosao De Rada kėndoi tė ndodhurat e njė djali me kėtė emėr,por me tė vėrtetė nuk bėri gjė tjetėr,veē se dėftoi tė ndjerat e zemrės sė vet me dashurinė pėr tė bijėn e Kallogresė.

5
Ah,dashuria,dashuria,dhe pėrsėri dashuria…

Ka dyer tė hapura

Zjarret dritėsojnė nė udhė…

6

Ishin takuar nė Maki.De Rada ishte kthyer nė nje qėndėr pelegrinazhi pėr tė gjitha shqiptarėt.I kishte dhuruar Milosaon.

7

…Ndoshta nga vobegtėsia nuk vajti askurrė nė Shqipėri.Sikur tė kish bėrė njė udhėtim gjashtėmuajsh nė vėndin e tė parėve,do tė kishim sot nė gjuhėn tonė jo njė ,por disa kryevepra…

…Duke hyrė njė ditė nė libėrtoren time mė ra syri nė vjersha tė De Radės dhe mora Kėngėt e Milosaos….

…Zjarret dritėsojnė nė rrugė…

8

Mendoi se nuk ka poet tjėtėr si De Rada qė kaq bukur ,ndritėshėm dhe bindshėm tė jėtė dhėnė portretin e vėndlindjes sė tij.
Maki ėshtė nė kujtimet,nė poezitė,nė personazhet,nė qindra letrat e dėrguara ,nė porositė dhe ne mesazhet.

Autobiografinė e tij De Rada e fillon me Makin dhe e mbaron me Makin.Maki ėshtė njė personazh kryesor nė jetėn dhe krijimtarinė e De Radės.

…Kam lindur mė 28 nentor 1814 nė Maki,koloni e vogėl arbėreshe e Italisė,e vendosur mbi njė kodrinė tė hapur pėrballė detit Jon….

I fillon me kėto fjalė kujtimet e veta De Rada.Nė Maki ai limi,u rrit,kaloi fėmijėrinė,u burrėrua,u dashurua,gjeti muzėn e tij tė frymėzimit,u ndesh me jetėn,rriti krahėt e pegasit,u forcua dhe u brumos me nje botė tė veēantė shpirtėrore.Aty kaloi njė jetė tė gjatė ,u plak dhe vdiq.Dhe nė fund tė kujtimeve ndėrsa qiriri po shuhej ai shkruajti duke kujtuar pleqėrinė e thellė…

…Tė shumtėn e rasteve i kaloja tek Markezi Volkano.Njė mbrėmje bija mė e vogėl e Markezit mė lajmėroi pėr qėllimet hakmarrėse tė Princit,kryetar i reaksjonit monarkist qė po krijohej dhe ngulmonte duke mė kėshilluar qė tė mos e lija Napolin.

Pėrkundrazi tregimet e saj pėrherė e mė tepėr mė bėnė si vendndalesė Makin tim tė bukur,gjashtėqindsh banorėsh,pa gjyqtar,pa kryetar bashkie,pa xhandarė,ku kisha lindur i lirė ,pa mė urdhėruar kush…

E ky fshat gjashtėqind banorėsh,pa xhandarė dhe pa e urdhėruar kush,pėrveē frymės sė pėrjetėshme tė lirisė tė ardhur nga koha e Motit tė Madh nėpėrmjet gjakut tonė tė shprishur kishte pėr De Radėn njė bukuri tronditėse.
Kjo bukuri do tė vėrshojė si valėt e detit tek Kėngėt e Milosaos,tek Serafina Topia,tek Skėnderbeu i pafat,madje edhe tek publicistika e tij te Flamuri i Arbėrit.

…Pa pikėzime tė gjata unė shoh ato kasolle nga perdet e sė cilės duket trualli i zbehtė i buzės sė ujit,lumi dhe mali dhe zogu o vogėl qė kėndon nė mes tė kllzave, bulėzat e pemėve duke pėrshėndetur ditėn e plotė…

…Deti i soditur nėpėrmjet kodrinash larg ėshtė njė kujtim i gėzueshėm i rinisė sime.Por mua nuk kish ndodhur kurrė tė vėrej borėn qė duke zbritur mbi leshterikėt mbulon krahėt e zhytrave kah fluturojnė nė sipėrfaqen e ujit.Asnjėhėrė nuk mė shkoi mėndja tek ujėrat e detit dhe kodrave si njė valle…

…Nė Psallmet kemi kodrat qė gėzohen si qėngjat e ndoshta nuk ngjasonin nėn dritėn e hėnės…

Nga kėto kujtime na shfaqet vargu i parė i eposit tė madh tė dashurisė sė De Radės

Lisa jeta kish ndėrruar…
9

Shumėkush qė ka shkruar pėr De Radėn e ka paraqitur atė gabimisht si njė romantik dhe ėndėrimtar jo shumė vepronjės qė nė fund vdiq i varfėr me ca sardele te thata nė xhepat…

Ky ėshtė njė imazh i gėnjeshtėrt.Jeta e De Radės ėshtė tepėr e vrullėshme dhe ai ka qėnė dhe autor dhe aktor i jetės sė vet tė gjatė prej militanti politik,artistik dhe nacjonalist njėherėsh.Ai mblodhi rapsoditė e vjetra arbėreshe,botoi njė gazetė duke bėrė njė punė tė madhe praktike,bėri projekte pėr hapje shkollash dhe kolegjesh,studjoi nė mėnyrė tė thellė rrėnjėt e gjuhėsdhe tė historisė shqiptare.

Gjatė gjithė jetės sė vet ai pėrpunoi njė kod tė veēantė,njė sistem tė veēantė artistik dhe etik.por edhe politik dhe strategjik pėr rilindjen tonė kombėtare ,njė kod qė mė vonė do ta merrnin dhe do ta bėnin tė tyren tė gjithė rilndėsit e mėdhenj shqiptarė.

Pas njė pune kėmbėngulėse me mendjen det dhe me zemrėn zjarr ai shpall me krenari….

…Nė kėto pėrpjekje doli zbulimi botėror se me emėra tė gjuhės shqipe janė shėnuar nė Europė idhuj tė natyrės dhe heronjtė traditės mė tė lashtė klasik.Sot ėshtė e qartė se tė paktėn prej katėr mijė vjetėsh folėsit e kėsaj gjuhe tė quajrur nga Homeri ,Pellazgėt hyjnorė,banorė qytetesh qė qenė tė shkelqyeshėm pėr doktrinė dhe fuqi…

Ja pra kush ėshtė zbulesa hyjnore e De Radės.Ja ku e gjente ai atė fuqi tė mbinatyrėshme qė e bėnte tė pamposhtur dhe i jepte flakė dhe sharm pėr tė shkruar ato xhevahire tė rrallė dhe pėr tė marrė ato inisjativa tė papara.

Jemi kėtu nė vėndin tėnė
Qė pa lerė diell dhe hėnė,thoshte kėnga e popullit.

Duke studjuar thellė folklorin dhe Homerin e madhėrishėmai arriti vėrtet nė njė zbulim tė madh e tronditės.Shqipja ėshtė bijė e vjetėr e pėllazgjikes dhe shqiptarėt vijnė nga pellazgėt.Ai vinte nga njė vend ku shkrepėtinte dhe farkėtohej vetėtima,ku ka kėngė bilbilash ,gjelbėrim trėndafilash dhe xhevahirė vjetėrsirash…

10

Pellazgėt…

A nuk kishin ata njė qytet tė mahnitėshėm Dodonėn ?A nuk e kishin ata Tempullin e parė nė botėn e qytėtėruar ,Tempullin e Dodonės ?A nuk u fal Akili dhe Aleksandri i Madh,Pirro Burri dhe zulmėtarė tė tjerė tė hyjnishėm ?

Dodona do tė ishte ai qytet dhe Tempull qė do tė ndriēontė dhe do tė bėnte hyjnore lirėn delikate por tė pathyeshme tė De Radės .Brėnda krijimtarisė sė De Radės ndihet kumbueshėm dhe rrėzėllitės

ky qytet mė mendimet mė tė larta dhe me ndjenjat mė fine dhe humane.Dodona do tė ishte ai diell mirėsie dhe historie ,nxehtėsie dhe mrekullie qė do tė mbinte nė shpirtin e De Radės atė zjarr gjenerues tė epiteteve, metaforave,personifikimeve ,atė rapsodi tė njė poemi arbėresh

Pellazgėt…

A nuk thoshte Marin Barleti se Arbėrit janė fis bujarėsh,fis mbrėtėrish ?A nuk krenohej Skėnderbeu nė letrat dėrguar papėve dhe princave se ….Tė parėt tanė kanė qėnė epirotas nga tė cilėt ka dalė ai Pirroja me nam hovin e tė cilit nuk mud ta pėrmbanin romakėt dhe qė pushtoi me armė Torandon dhe dhe shumė qytete tė tjera tė Italisė
Tė parėt tanė kanė qėnė edhe mė fisnik sepse ata nėn Aleksandin u futėn gjer nė Indi…

A nuk deklaronte i madhi Homer …

…O Zeus,mbret Dodanas,pellazg,qė banon larg,qė kujdesesh pėr Dodonėn,ku ishte qėndra e pellazgėve…

De Rada mahnitet nga ky zbulim dhe ėshtė i vetėdijshėmse qė aty nga Maki ka bėrė njė zbulim tė madh.Dhe kėtė kumt e ka shpėrndarė nė qindra e qindra letra ,nė mijėra faqe krijimtarie.

Kėtė zbulim do tė merrnin edhe vėllėzėrit Frashėri,edhe Kostandin Kristoforidhi,edhe Jani Vreto,

Mė tej stėrnipėrit e tyre si Konda,Falaski dhe Pilika do tė shkruanin libra tė paharruar pėr mbrojtjen e kėtij zbulimi.

Pellazgėt kanė jetuar dikur edhe aty nė Maki,nė brigjet e Italisė dhe tė Greqisė sė sotme dhe pėr kėtė De Rada ndihet krenar se ėshtė pikėrisht nė vėndin e stėrgjyshėrve.

Ndaj De Rada dyfish krenar pėr takimin me Lamartinin nė vitin 1884 shkruan…

…Nė shtator erdhi nga Franca nė Napoli nė banjot e Iskias poeti Lamartin.Ai ishte nė kulmin e karjerės sė tij tė shkėlqyer e tė brohoritur.Me anė tė njė marinari i dėrgova atij njė kopje tė Milosaos.Unė isha shtrirė nė shtrat nga dhimbjet e shpirtit kur pas pesė ditėsh marinari u kthye me kėtė letėr

…Zotni

Jam i lumtur pėr kėtė shėnjė vllazėrore poetikedhe politike midis jush dhe meje.Poezia ka ardhur nga brigjet Tuajae aty duhet tė tė kthehet.

Pėr ēfarė brigjesh bėhet fjalė?Pėr brigjet e Makit?Kur flet Lamartini pėr vėllazėri poetikedhe politike dhe pėr brigjet Tuaja,mos vallė edhe ai ka para sysh lashtėsinė e arbėreshėve deri tek pellazgėt ?
Libri i jetės qė na rri pėrpara syve ka nė vetvete nje qėnie tė dyfishtė e tė amėshuar ,shkruan nė biografinė e tij De Rada.

Pėr kėtė qėnie tė dyfishtė do tė shkruajnė mė tej edhe tė tjerė….



E Shtune, 19 Maj 2007-gazeta ndryshe



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 09:04

KENGE E SERAFINES
Fragment

Arte, shtator 1443
Ishim vasha bujaresha
dhe tek bredherinim.
Une , nga Himara e ardhur
me lemsh ne gji ate jave,
gezim s'kisha, ndonse orne
shkumbebardhes vale, e buzet
nga puhiza plasaritur.
Valandritur nje anije
nga larg me Bozdarin vinte.
Gjer ne cast kur beri kthesen,
gjithe degjuan nje kenge,
qe humbiste e ngrihej prape
permbi djep te valeve.
" Per nje jave patem mjergull,
dhe nga shkuam , ne na fshehu,
si ta kishme armiqte boten.
Por pastaj , te djelen mbrema
shkrepi hena dhe u mbushen
udhet,tempujt edhe deti.
Nga pallati tash me sheh
vasha qe mua me do !
Keshtu mua me tha zemra . "
Dhe vertete , ne drite hene,
ndonese larg , ne qeme afer.



Shiko profilin e anėtarit


#14

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi