Forumi Zeri YT! » Rubrikat » Shtypi - Aktualitet »
Projekti “Lungo Mare”, Rama: Ti japim bregdetit njė pėrmasė tė re zhvillimi

Share

avatar

Posted prej 29th November 2013, 07:15

VLORĖ-Nė teatrin “Petro Marko" u prezantua sot projekti “Lungo Mare”, ku dhe u shpall konkursi ndėrkombėtar pėr projektin e vijės bregdetare tė qytetit tė Vlorės. I pranishėm nė aktivitet kryeministri Rama u shpreh optimist pėr konkursin nė funksion tė zhvillimit tė vijės bregdetare. “Ne kėtu nė Vlorė jemi tė gjithė tė bindur se kemi nė dispozicion njė thesar. Njė thesar, qė pėr shumė vite na humbi nga sytė dhe qė mjaftoi njė ndėrhyrje e shpejtė dhe jo fort e vėshtirė pėr ta riparė me sy bregdetin e mrekullueshėm tė qytetit qė ėshtė para nesh, tanimė si njė sfidė pėr tė ndėrtuar Vlorėn e shekullit tė ri.

Sigurisht qė ne kemi edhe njė fat, se sot nuk ka asgjė qė na duhet ta shpikim, por ka shumė shembuj nga tė cilėt ne mund tė mėsojmė nė tė gjithė Mesdheun. Shembuj tė shkėlqyer tė mėnyrės se si vija bregdetare e njė qyteti mund tė transformohet nė njė nga burimet mė tė rėndėsishme tė zhvillimit ekonomik dhe tė mirėqenies, jo vetėm pėr atė qytet, por pėr mbarė vendin. Kemi shembuj tė shkėlqyer edhe pėr tė mėsuar nga gabimet e tė tjerėve nė projektimin dhe nė shfrytėzimin mbi bazėn e projekteve tė bėra, tė vijės bregdetare urbane, qė ėshtė njė element shumė i brishtė pasi bashkon bashkė, shumė afėr pranė njėra-tjetrės, natyrėn dhe nevojėn pėr zhvillim ekonomik.

Por, unė besoj qė ne kemi dhe eksperiencėn e nevojshme, gjė qė u reflektua edhe nė paraqitjen qė bėri Adelina pėr tė ndėrtuar njė konkurs qė tė pėrfshijė, jo vetėm talente dhe forcėn e imagjinatės sė shumė arkitektėve dhe urbanistėve me famė nė botė, por edhe energjinė dhe mendimet e vetė njerėzve qė jetojnė realitetin, ku nuk ėshtė domosdoshmėrisht talenti dhe imagjinata qė vjen nga jashtė qė mund tė garantojė sukses, po ku ėshtė sinergjia mes tė dyjave qė garanton sukses.

Kemi marrė njė zotim qė t’i japim bregdetit tė Shqipėrisė, njė pėrmasė tė re zhvillimi, por njėkohėsisht t’i japim kėtij zhvillimi, qėndrueshmėri dhe ta bėjmė kėtė zhvillim nė harmoni me natyrėn dhe sa mė pranė standardeve qė sot pėrcaktojnė edhe cilėsinė e industrisė sė turizmit nė botė dhe veēanėrisht nė Mesdhe.

Ky konkurs dhe ky projekt janė hapi i parė drejt realizimit tė kėtij zotimi. Ndėrkohė qė ky qytet dhe vija e tij bregdetare janė me siguri njė sfidė pėr t’u fituar, nė funksion tė transformimit tė gjithė vijės sė pėrcaktuar nga konkursi, nga pylli i Sodės deri lart tek tuneli, nė njė realitet tė ri evropian dhe urban tė Shqipėrisė sė re turistike”, tha ai.

Sipas Ramės pavarėsisht dėmtimit tė vijes bregdetare nga ndėrtimet pa kriter, ėshtė i mundur transformimi i saj nė harmoni tė plotė me natyrėn nė funksion tė turizmit. Ai theksoi se objektivi i qeverisė mbetet realizmi i kėtij projekti brenda harkut kohor tė dy viteve.
“Unė jam i bindur se pavarėsisht dėmeve tė bėra pėr shkak tė mungesės sė eksperiencės apo pėr shkak tė ngutjes pas njė zhvillimit tė paqėndrueshėm, potenciali ėshtė i gjithi aty.

Unė jam i bindur qė kushdo qė kalon nė pjesėn e bregdetit tė Vlorės nė kėmbė, pas pastrimeve tė bėra, qė do tė vazhdojnė tė kryhen deri nė fund dhe shumė shpejt, e ndjen se aty ėshtė e gjithė hapėsira pėr tė ndėrtuar njė nga vijat urbane mė tė bukura tė Mesdheut, nė funksion tė zhvillimit tė qytetit, nė funksion tė zhvillimit tė tė gjithė vendit, si dhe nė funksion tė thithjes sė njė numri jo vetėm mė tė madh, por sigurisht edhe mė cilėsor turistėsh, drejt Vlorės. Turistėve shqiptarė, qė vijnė nga tė gjitha trojet shqiptare nė rajon dhe turistėve tė huaj, qė me siguri me realizimin e kėtij projekti do tė jenė shumė mė tė tėrhequr drejt Vlorės dhe me ecurinė e kėtij projekti nė tėrėsi pėr tė gjithė vijėn bregdetare, do tė jenė shumė mė tė tėrhequr drejt vijės bregdetare tė Shqipėrisė.

Ne e kemi tė gjithė vullnetin pėr ta realizuar projektin e ri tė gjithė vijės bregdetare tė Shqipėrisė, duke filluar nga vija bregdetare qytetit tė Vlorės dhe jam i bindur se nė njė kohė realitivisht tė shkurtėr, besoj do tė na duhen afro dy vjet, ne do tė mund ta prekim me sy dhe ta jetojmė si realitet kėtė projekt qė fillon sot.

Objektivi ynė ėshtė qė projekti tė jetė realizuar para sezonit tė verės tė vitit 2015. Unė jam i bindur se i kemi tė gjitha mundėsitė qė ta bėjmė realitet kėtė objektiv.

Ndėrkohė, mė lejoni tė shtoj se jemi duke u pėrgatitur intensivisht edhe me projekte qė janė komplementare, nė mėnyrė qė ky zhvillim tė mos mbetet si njė zhvillim i izoluar, por tė shtrihet nė tė gjithė bregdetin Jon, si njė zhvillim i qėndrueshėm jo vetėm urban, por dhe ekonomik dhe social.

Njė numėr i konsiderueshėm projektesh janė tanimė tė pėrfunduara dhe presin burimet e financimit. Sigurisht ėshtė e lehtė tė thuhet, por ėshtė mė e vėshtirė tė bėhet. Ndėrkohė qė unė jam i bindur se pėr projektin qė po flasim, ne do ta vėmė nė dispozicion nė kohėn e duhur dhe pa vonesė edhe burimin e financimit.

Sfida ėshtė qė kėsaj shėtitoreje t’i japim pėrmasėn e njeriut dhe qė gjithė lėvizjen e makinave qė sot ėshtė shumė e rėnduar ta devijojmė, duke krijuar kėshtu kushte qė edhe lėvizja e makinave tė jetė e garantuar pėrmes njė segmenti tjetėr dhe vija urbane tė jetė e gjitha nė dispozicion tė qytetarėve. Ka qenė njė emocion i veēantė pėr mua, dhe sinqerisht edhe pse fjala emocion nė gojėn tonė qė jemi pėrditė nė televizor duket nganjėherė sikur s’ka kuptim kur e dėgjoni, po ka qenė njė emocion i veēantė kur para disa ditėsh erdha kėtu dhe pashė nė njė ditė tė bukur pėrgjatė gjithė vijės bregdetare mijėra njerėz qė shėtisnin. Aty akoma nuk ka njė shėtitore, por aty tani ka njė hapėsirė dhe qytetarėt e Vlorės, por kishte dhe shumė qė kalonin pėr tė shkuar mė poshtė nė njė ditė pushimi dhe qė ishin bashkuar me atė shėtitje, shijonin njė hapėsirė tė rifituar.

Jam i bindur qė nė qoftė se ashtu, mes rrugės, njė trotuari qė ėshtė e vėshtirė tė ecėsh me gruan apo me tė dashurėn se duhet tė ecėsh pėrpara dhe duhet tė zgjedhėsh se kush duhet tė ecė pėrpara burri apo gruaja dhe pjesės tjetėr qė akoma ėshtė e mbushur me rrėnoja, kishte aq shumė njerėz, kur ne tė ndėrtojmė shėtitoren, me siguri do tė jetė njė vend ku jo vetėm qytetarėt e Vlorės, por do tė vijnė dhe nga qytete tė tjera pėr tė ardhur pėr tė shėtitur nė Vlorė dhe jo vetėm gjatė kohės sė verės.

Me kėtė bindje le ta ēojmė pėrpara kėtė konkurs, tė bindur qė Vlora e ka absolutisht tė mundur qė tė rreshtohet ndėr pikat mė atraktive tė Mesdheut dhe nė portėn qė lidh Mesdheun, jo vetėm me Shqipėrinė, por me gjithė rajonin tonė.

Kemi njė fat, jetojmė nė njė kohė kur rajoni ynė ėshtė nė paqe. Ne shqiptarėt e Shqipėrisė kemi dhe njė fat tjetėr, qė jemi pjesa e rajonit me dy dete, me Adriatikun dhe me Jonin. Por deri kėtu nuk ėshtė merita jonė, ky ėshtė fati ynė. Merita jonė do tė jetė kur kėtė fat ta transformojmė nė njė burim tė qėndrueshėm zhvillimi ekonomik, punėsimi, mirėqenie, pėr sa mė shumė qytetarė. Dhe, kur ta bėjmė Vlorėn jo thjesht njė qytet ku do jetosh se linde kėtu, por njė qytet ku shumėkush tė ndihet me fat qė lind kėtu dhe tė mos ketė nevojė tė ikė gjetkė, sepse kėtu do tė ketė edhe shtėpinė, edhe familjen po edhe njė punė tė siguruar ”- pėrfunoi Rama.

Nė fund tė fjalės sė tij kryemin istri Rama uroi pjesmarrėsit pėr festėn e Flamurit dhe atė tė Ēlirimit me 29 nėntor.

(a.n/BalkanWeb)



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi