Forumi Zeri YT! » Shkencat sociale » Historia » Krimet e regjimit komunist nė Shqipėri »
Kadare: Nexhmija, kriminele, nuk debatohet nė mbretėrinė e idiotėve

Share

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 28th February 2014, 00:59

Shkrimtari i njohur shqiptar Ismail Kadare ka thyer heshtjen nė lidhje me procesin gjyqėsor pėr dorėshkrimin e librit “Dimri i vetmisė sė madhe”. Nė njė intervistė qe u publikua sot, Ismail Kadare flet me tone tė ashpra pėr qėndrimin e Nexhmije Hoxhes, bashkėshortes sė ish-diktatorit, por edhe qėndrimin qė media dhe shoqėria mban ndaj kėtij procesi.

Mė poshtė po botojmė intervistėn e plotė tė shkrimtarit, bashkė me shėnimin redaksional tė gazetės Shekulli pėr publikimin e saj.

Kjo bisedė ėshtė bėrė mė datė 19 shtator 2012, nė orėt e mbrėmjes nė linjė telefonike. Nga redaksia ėshtė telefonuar banesa e z.Kadare nė Francė. Shkrimtari u ėshtė pėrgjigjur pyetjeve nė mėnyrė disi nervoze dhe nė fund ka kėrkuar qė biseda tė mos botohet me premtimin qė do dėrgonte pėrgjigje tė tjera via-mail. Pyetjet janė ridėrguar po atė natė. Z.Kadare ka refuzuar tė pėrgjigjet, duke mos kthyer asnjė pėrgjigje as nė linjė telefonike as pėr 3 emaile tė tjerė pasues tė dėrguar pas 19 shtatorit.

Zoti Kadare, unė kam ndjekur procesin gjyqėsor pėr ēėshtjen e dorėshkrimit dhe sot kemi botuar ato letrat qė janė paraqitur si prova nga pala e paditur...

Nuk dua tė merrem me njė kriminele...Nuk kam dėshirė tė flas me thėnė tė drejtėn. Shkrimin tuaj e pashė dhe tė tjerėt nuk e di ēfarė kanė bėrė...

Unė kam botuar edhe prononcimin e avokates, tė bėrė dje nė sallėn e gjyqit...

Keni nxjerrė vetėm anėn e keqe. Keni theksuar shumė, si tė thuash anėn e keqe tė kėsaj ēėshtje, anėn e pabesueshme, anėn absurde...

Nuk e di nėse e keni ndjekur shtypin, por, ne kemi botuar edhe kėrkesė-padinė paraqitur nė Gjykatė nga avokatja juaj, e kemi botuar tė plotė, siē ka qenė!

Kėrkesė padinė e ka bėrė avokatja. Mirė dakord. Nuk e kam parė unė. Pėrshtypja qė kam pėr shkrimin nė gazetėn tuaj... Unė e pashė edhe nė njė gazetė tjetėr nuk mė kujtohet cila.. Ju keni theksuar kėtė anėn e keqe. I mbani njėfarė ane kėsaj gruaje qė, ėshtė e drejta juaj tė mbani cilėn anė tė doni. Nuk ka nevojė unė nuk ndėrhyj po... Kėtu ėshtė njė shkrimtar qė ka njė dorėshkrim dhe ėshtė njė grua qė thotė njė gjė absurde thotė ma ka dhėnė thotė, unė nuk kam dokument qė ma ka dhėnė, por ai ishte dashamirės dhe kėrkoi qė tė ndėrhyja pėr njė shtėpi. Ju nuk thoni apartament, por njė shtėpi tė madhe. Unė kam patur njė apartament mizerabėl 40 metra katrorė. Kam qenė shkrimtar i botuar nė gjysmėn e Europės nė 72-shin dhe detyrohem t’i kėrkoj njė gjė kėtyre njerėzve, njė apartament, sepse ata ishin pronarėt e gjithēkaje. Mė kuptoni apo jo. Dhe ju shkruani kėtė gjė pa gajle fare si njė gjė normale. Sigurisht, ajo ishte njė padrone. Duhet t’i jepte ajo apartamentet. Sepse ajo i jepte pėr njerėzit e kulturės. Pikė. A mė dėgjoni apo jo?

Por, ideja ishte...

Ja pra, kėshtu shkruani... I shkruan me kėtė sens domethėnė. Keni mbajtur anėn kundėr shkrimtarit, pėr njė ish-padrone komuniste qė mburret se kishte marrė letra nga unė, ku i drejtohesha me letėr, pasi mė torturonin pėr 3 vjet pėr kėtė apartamentin. Nė vend qė ju tė shqetėsoheshit pėr kėtė gjė, tė thoshit: “si ėshtė e mundur shkrimtari mė i njohur i Shqipėrisė nė atė kohė sepse unė isha mė i njohuri, ka tre vjet qė torturohet pėr njė apartament, pėr njė dhomė pune. Dhe nuk i bėnė pėrshtypje asnjėrit, sepse ky ėshtė njė popull skllav qė e quan akoma, se Shqipėria ka qenė pronė e Enver Hoxhės dhe Nexhmije Hoxhės. Dhe thonė se duhet tė jesh mirėnjohės qė tė ndihmoi pėr tė marrė njė apartament. Nga i nxori apartamentet ajo, nga xhepi i saj??

Nė botuam kėrkesė padinė tuaj, botuam edhe provat qė u paraqiten nė gjyq. Letrat...

Punė e madhe, i paskam bėrė njė letėr kėsaj para 40 vjetėsh dhe njė tjetėr...qė e harrova ēfarė ishte. Po kėto 40 vjet qė nuk i kam bėrė mė asnjė letėr unė kėsaj, kėsaj zonje, kėsaj zuske, mė fal, kjo ka 40 vjet qė nuk ka libėr nga unė. I paskam bėrė njė letėr pėr njė apartament.

Ne jemi treguar korrekt me pasqyrimin e kėsaj ēėshtje nė gjyq...

Ju jeni treguar... Ka atje te ju njė dashakeqėsi. Unė nuk ju njoh fare juve. (...) Ju atje keni dashakeqėsi ndaj meje, i keni trashėgim, ca njerėz qė ju punojnė atje, dashakeqėsi tė trashėguar. Keni njė (pėrmend njė emėr gazetari) aty qė ka njė urrejtje ndaj meje... Ėshtė shumė turp qė njė gazetė ta vazhdojė kėtė.

Ne jemi munduar tė jemi tė paanshėm nė pasqyrimin...

Unė nuk ju njoh fare. Madje avokatja mė tha qė kam folur me njė gazetar tė “Shekullit”, qė ishte shumė i mirė kuptueshėm. Nuk e di tani nėse ju ishit i mirė kuptueshėm apo tani unė jam subjektiv...

Unė e kam pasqyruar procesin gjyqėsor dhe e kam ndjekur kėtė ēėshtje. Letrat qė ne i botuam, janė paraqitur si prova nė seancė gjyqėsore dhe ne, si nė rastet e tjera, i kemi siguruar dhe kemi vendosur t’i botojmė, por, nė asnjė mėnyrė nuk ka patur dashakeqėsi karshi jush...

Mė falni, ju jeni gazetar i vitit 2012 dhe ju shikoni njė shkrimtar tė njohur qė i drejtohet pėr tė marrė njė dhomė pune pėr tė punuar, qė ėshtė gjėja mė normale nė botė. Dhe juve nuk ju bėn asnjė pėrshtypje kjo: mor, po si ėshtė e mundur qė ky shkrimtar, mė i lexuar i asaj kohe, paska nevojė pėr njė dhomė, pasi nuk ka ku tė banoj, e ka njė dhomė 40 metra katrorė, e kupton? Si ėshtė e mundur, asnjeri nuk e thotė... Tė gjithė thonė, banon nėpėr vila Kadareja, dilte jashtė, kishte privilegje tė kėtilla... Gėnjeshtra. I sajojnė ish-kėlyshėt e sigurimit tė djeshėm dhe partisė sė djeshme. Dhe vazhdojnė gėnjejnė kėto nė Shqipėri. Vetė kjo duhet t’ju shqetėsonte si ndėrgjegje gazetari... Si ėshtė e mundur qė unė nuk kisha njė dhomė ku tė punoja, nė ’72 isha i botuar nė 10 vende tė Europės.

Dorėshkrimi i romanit, si i ka rėnė nė dorė znj.Nexhmije Hoxha, nė kėrkesė-padi? Avokatja juaj ndėr tė tjera thotė “qė pas kėrkesės sė znj.Hoxha, z.Kadare ia ka dhėnė, pasi ajo ishte e pushtetshme dhe mund t’i shkatėrronte jetėn, me njė fjalė nga “frika dhe presioni”?

Nuk ėshtė e vėrtetė. Nuk kam thėnė kėtė unė. E ka thėnė, ėshtė thėnė gabim. Nė intervistėn qė kam dhėnė nė media, unė kam thėnė qė nuk kam patuar asnjė presion e kam dorėzuar vetė.

Nė padi shkruhet nė njėfarė mėnyre, se ju keni qenė nė presion kur ėshtė dorėzuar...

Ėshtė thėnė gabimisht siē duket, kėshtu mund tė jetė formuluar, por, ē’mė duhet mua.

Si ka pėrfunduar atėherė dorėshkrimi nė duart e znj.Nexhmije Hoxha?

Jua them unė. Dorėshkrimi... Ajo gėnjen nė ēdo gjė. Ka ardhur nė ‘72 tek unė nė shtėpi. Romani nuk kishte dalė ende nga shtypi. Sapo e kishte marė shtėpia botuese. Dhe kjo zonjė ka gėnjyer, sepse ajo e ka lexuar me siguri bashkė me burrin e saj dhe bashkė me kėlyshėt e tjerė, kuptoni? Dhe ka ardhur me njė qėllim tė keq, tė marrė dorėshkrimin. Me shpresė se nuk do tė mė binte mė nė dore kurrė me sa duket. Po tė njihni Bashkimin Sovjetik dhe Stalinin do e kuptoni kėtė gjė. Ajo ka treguar qė kudo gėnjen. Pėr ēdo gjė. Absolutisht. Ka ardhur pra, pa dalė romani. Dhe e dinte ku ishte dorėshkrimi im, dinte edhe vendin bile. Me ata spiunėt e tyre qė sinjalizojnė ēdo gjė. Dhe tha ma jepni...se mos tė dėmtohet. Po i thashė unė. As mė bėri ndonjė pėrshtypje tė keqe me thėnė tė drejtėn. Ia dhashė me...

Qė nga ajo kohė nuk keni tentuar mė ta kėrkoni?

E para kujtova se ishte nė arkiv. Nė njė institucion shtetėror. Ēdo shkrimtar ėshtė i qetė kur e ka nė njė arkiv shtetėror veprėn. Parvjet e kam marrė dorėshkrimin e “Pėrbindėshit” nga njė miku im, Gjergj Vlashi ma ka dhėnė. “Pėrbindėshi” ka qenė njė nga veprat e mia mė problematike. Pati shumė ngatėrresa, u quajt vepėr anti-partie, nuk e kėrkova mė. Ika nė ‘90 nė Francė kam thėnė shyqyr qė i kam nė arkiv ca, sepse tė tjerat i mori policia andej kėtej u shpėrndanė. Po shyqyr nuk u dėmtuan, mė kuptoni apo jo? S’ishte ndonjė gjė e keqe pse ishte nė njė arkiv. Krimi i saj ėshtė qė e ka marrė nga arkiva e ka ēuar mė shtėpinė e vet.

Dhe njė gėnjeshtėr tjetėr.. Qė ia kam dhėnė me dhurim. Ku e ka atė, ku i ka? 5 radhė, 2 radhė qė “ia dhuroj pėr kujtim zonjės Hoxha, shoqes Hoxha dorėshkrimin tim... Plus pastaj njė gėnjeshtėr e madhe qė ia kam dhuruar nė ‘75... Nė tetor ‘75 unė isha nė gjendjen time mė tė errėt pėr shkak tė poemės “Pashallarėt e kuq”. Ishte tamam nė atė kohė po dėnohesha nga ajo poemė”.

Njė ditė pas ditėlindjes sė Enver Hoxhės....

(qesh) Pikėrisht nė tetor tė ‘75 pėr shkak tė “Pashallarėve tė Kuq”... Dhe tė guxoja unė tė merresha me dhurata? Nuk kisha as tė drejtėn ta takoja. Absolut. Gėnjeshtra tė tilla janė tė pafundme nga kėta qė kanė vrarė njerėz, i kanė torturuar, djegur, ēfarė mund tė presėsh prej tyre? Habitem se si shtypi shqiptar nuk i vė njė... Ėshtė fjala e njė njeriu qė ka pėrgjegjėsi tė rėndė pėr krimet e mėdha nė Shqipėri, ka pėrgjegjėsi numėr njė nga ato tė gjallėt qė janė sot.

Te kėto letrat, po lexoja qė ju e falėnderonit pėr ndihmėn me “Dimrin...” Ju ka dhėnė ndihmė?

Mė ka dhėnė ndihmė, mė ka ndihmuar tė shoh dosjet sekrete. Kjo ėshtė e vėrtetė, ēfarė ka? Ēdo njeri do ta falėnderonte, ėshtė normale, ēfarė ka kėtu?

Ajo pretendon se ju ka ndihmuar...

Punė e madhe se mė ka ndihmuar e pastaj...

Por pretendon qė pikėrisht nė shenjė mirėnjohje pėr kėtė ndihmė ma ka dhuruar dorėshkrimin e “Dimrit”...

Ajo pretendon. Jo unė ta vėrtetoj...

Ajo pretendon kėtė thashė edhe unė...

Ajo ėshtė idiote, ėshtė injorante, nuk kupton qė nuk ka dhurim dorėshkrimesh, nė botė nuk ekziston njė gjė e tillė; vetėm nė fantazinė e saj tė sėmurė. Nuk ka dhurim dorėshkrimesh, asnjė shkrimtar nuk dhuron dorėshkrimet. Nuk ėshtė ky zakon botėror, nuk njihet.

Nga Nexhmije Hoxha dhe nga avokati nė gjyq pretendohet qė prej vitesh nuk e ka kėrkuar?

Ishte komunizėm. Le njėherė qė nuk jam kujtuar fare. Se nuk ishte problem. Ishte nė Arkiv. Punė e madhe, ēfarė tė keqe kishte... Qė ajo e ka ēuar nė shtėpinė e saj, e kam marrė vesh pasi ra komunizmi. I jam drejtuar Arkivit tė Shtetit, i kam pyetur ku ėshtė Arkivi i Partisė. Ėshtė tek ne, - mė thanė. Do mė jepni dorėshkrimin ose ta bisedojmė si ta bėjmė... Kur papritur pas tre ditėsh mė thonė nuk ekziston dorėshkrimi, nuk ėshtė. Pastaj bėjnė kėrkime, del se e ka nė shtėpinė e vet Nexhmije Hoxha. Ju mund tė pyesni Shaban Sinanin, ish-drejtorin e Arkivit. I jam drejtuar pėr tė marrė dorėshkrimin nga Arkivi i Shtetit. E ēdo me thėnė kjo: pse nuk e kam kėrkuar? E kėrkova kur m’u desh, ēfarė ka kėtu...

Nė gjyq u tha edhe qė fakti qė nuk e keni kėrkuar pėr kaq shumė vite me radhė....

Dėgjo... Ėshtė shumė e vėshtirė tė diskutosh nė mbretėrinė e idiotėve. Kjo ėshtė logjikė prej idiotėsh. Ai ėshtė dorėshkrim dhe i takon shkrimtarit. Ajo nuk e vėrteton dot kurrė qė e ka marrė dhuratė. Nuk ka asnjė radhė, asnjė dedikim, asnjė gjė. Ėshtė vetėm fjala e saj. Fjala e njė krimineleje kundėr fjalės sė njė shkrimtari.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 28th February 2014, 09:43

Nexhmije Hoxha: Kadare nuk po bėn gjyqin tim, por gjyqin e vetes

Nexhmije Hoxhėn e takojmė nė banesėn e saj nė periferi tė Tiranės. Ėshtė njė banesė qė nuk mund ta quash as apartament. Ėshtė njė hapėsirė e pėrshtatur si apartament banimi brenda njė ish-ndėrmarrje shtetėrore tė Laprakės. 92-vjeēarja del vetė tek dera. Pasi na pėrshėndet, bėn njė shaka pėr anulimin e njė takimi tė mėparshėm (nė tė cilin ne nuk u treguam korrektė) pastaj na bėn shenjė me dorė pėr tė hyrė brenda. Hyjmė fillimisht nė njė korridor tė ngushtė e mė pas nė njė dhomė me tavan tė ulėt me mobilim tė thjeshtė ku bien menjėherė nė sy njė bibliotekė e madhe qė ze thuajse 1 tė tretėn e sipėrfaqes, disa divanė tė vjetėr tė vendosur pėrballė njėri tjetrit, njė statujėz e vogėl e Enver Hoxhės nė cep (kopje nė miniaturė e monumentit tė shkulur nga qyteti i lindjes Gjirokastėr), njė telefon fiks, letra e gazeta tė shpėrndara mbi njė tryezė tė vogėl, ku ndodhet njė shishe e vogėl plastike me ujė. Gjendet vetėm nė shtėpi, pak mė vonė hyn njė grua me disa gazeta nė dorė e cila largohet menjėherė. Nė murin pėrballė shohim njė fotografi tė madhe tė Enver Hoxhės, njė foto tjetėr mė tė vogėl ku duket e gjithė ish-familja Hoxha, poshtė sė cilės shkruhet “Viti i ri 1984” (4 muaj para vdekjes sė Enver Hozhės). Mosha nuk ndikon nė bisedė. Nexhmije Hoxha nuk te le pėrshtypjen e njė tė moshuare nė asnjė moment. Gjatė gjithė bisedės na tregon shėnime dhe kopje ditarėsh tė hershėm ku verifikon vazhdimisht datat dhe shėnimet qė citon. Biseda nis duke na lexuar pjesė nga padia dhe shėnimet e avokatėve...

N.Hoxha: Kėrkesa kryesore e Ismail Kadaresė ėshtė rikthimi i dosjes me dorėshkrimin origjinal tė romanit tė tij, “Dimri i vetmisė sė madhe” dhe me akuzėn se atė ia kam marrė nga shtėpia e tij gjatė njė vizite nė vitin 1972. Si nė padi ashtu edhe nė intervistat e Ismail Kadaresė nė 10 ditėshin 21-31 korrik, nė prag tė séancės gjyqėsore, ngrihet akuza se dosjen me dorėshkrimin origjinal tė romanit “Dimri…” sipas tyre e kam marrė me mashtrim, madje nga disa zėra tė tjerė shtohet se e kam grabitur dhe pėrvetėsuar me arrogancė. Dhanė pastaj njė version tjetėr se Nexhmije Hoxha dėrgoi sekretaren e saj nė shtėpinė e Kadaresė, mori dorėshkrimin me justifikimin pėr ta vendosur nė njė arkiv, ku do tė mirėmbahej. Pastaj u hodh poshtė edhe versioni i arkivės. Ismail Kadare deklaroi nė shtyp: “Unė jetoja nė njė hyrje tė ngushtė e me lagėshtirė… Kemi biseduar pėr tė dhe mė tha “A mund ta ruaj unė nė shtėpi”.. Dorėshkrimin ja dhashe sipas njė mirėkuptimi nga ana ime: pėr ruajtje”. Pra, nxitojnė tė japin dėshmi pas dėshmie... 
 
“Shekulli”: Njė nga studiuesit e veprės sė Kadaresė prof.Shaban Sinani autor i librit “Dosja K” ka shkruar se dorėshkrimi ėshtė marrė nė apartamentin e Kadaresė dhe pėr kėtė ju keni shkruar vetė nė njė nga librat tuaj me kujtime...
 
Kjo ėshtė dėshmia mė skandaloze. Shaban Sinani me zell tė tepruar ka trilluar njė situatė tė rreme dhe gjėra qė unė s’i kam thėnė kurrė, madje gjoja tė cituara nga librat e mi tė kujtimeve. Ai ka shkruar
Dorėshkrimi ėshtė marrė nė apartamentin e Kadaresė, siē e pėrshkruan edhe ajo vetė nė librin e saj..” Librin e saj? Po e pyes cilin libėr?? Pastaj shkruan, me sa kujtoj: “Shkova pėr t’i bėrė njė vizitė nė shtėpi (kujt?) dhe pashė se tavolina e tij e punės ishte ngarkuar me dorėshkrime”. Pėr ironi tė fatit, pikėrisht nė shėnimet e Ditarit tim pėr kėtė vizitė nė shtėpinė e shkrimtarit (qė ka ndodhur mė 1971 e jo mė 1972) – kam shkruar ndėr tė tjera: “Nė dhomėn e ndenjies nuk kishte tryezė pune, ndoshta shkrimtari punon nė guzhinė ose nė dhomėn e gjumit”. Sinani e vazhdon rrėfenjėn e tij, sikur unė e paskam pyetur Kadarenė: “si punon ashtu, ja pėrshembull kėtė dosjen e trashė a mund ta marr ta ruaj unė dhe ai (dmth IK) mė tha merre…” !! Jo vetėm citimi e gjithė dėshmia janė tė trilluara, por edhe fjalėt qė mė ka vėnė nė gojė Shabani janė tė trasha sikur tė isha njė fshatare nė pazar.
 
Sipas mendimit tuaj, pse Ismail Kadare zgjodhi rrugėn e padisė nė gjykatė? Shumė njerėz madje pyesin “pėrse kaq vonė” kjo histori?

Ismail Kadare e pėrmend vetė pyetjen qė thoni ju “pse kaq vonė”. Unė po ju kujtoj - (shfleton disa gazeta qė ka pėrpara / shėn.autor) - njė shpjegim tė tij dhėnė nė gazetėn MAPO nė 31 korrik. Ja si thotė: “Nė tė vėrtetė historia ėshtė e vjetėr, mbi 15 vjet…” Po bėj unė kėtu njė parantezė se mė duket se shkrimtari i madh ka filluar tė harrojė, ē’ka thėnė dje e thotė ndryshe sot. Sepse nė njė intervistė tė disa ditėve mė parė thotė: “Historia ėshtė e vjetėr, ajo nis nga njė vizitė e znj. Hoxha, nė shtėpinė time, nė 1972...”. Pėrsėri versione tė ndryshme. Gjithsesi, meqė jemi tek datat, gjithė akuzat e Ismail Kadaresė nė padi flasin pėr ngjarje tė cilat ai i vendos nė vitin 1972. Dhe pikėrisht kėtu ato bien si kėshtjellat e fėmijėve prej rėre, sepse unė vizitėn e parė e tė vetme, nė shtėpinė e Ismail Kadaresė, e kam bėrė jo mė 1972, por mė 31 janar 1971. Kjo ėshtė e shkruar e zeza nė tė bardhė nė Ditarin tim tė kohės - (hap njė libėrth tė vogėl tė kuq me shėnime ku ne lexojmė pėrshkrimin e njė vizite nė shtėpinė e shkrimtarit / shėn.autor).
 
Nė kėtė vizitė ju shoqėroheshit nga dikush tjetėr qė mund tė konfirmojė datėn, qėllimin e vizitės dhe ēfarė ka ndodhur gjatė saj?
 
 
Kam qenė e shoqėruar nga Agim Mero, mund ta pyesni. Po dua tė them... Pėrse Ismail Kadare kujtohet tė kėrkojė rikthimin e dorėshkrimit origjinal tė romanit “Dimri…” vetėm 15 vitet e fundit e jo gjatė 40 vjetėve, gjersa ai nuk ma paska dhėnė si “dhuratė”, ose ma paska dhėnė pėr ruajtje dhe pėrkohėsisht?! Dhe ēuditėrisht ai thotė qė e mori vesh nga media se Nexhmije Hoxha e dispononte dorėshkrimin…(?!) Si mund tė harrohet se kujt ia ka dhėnė njė dorėshkrim si ai, i njė romani qė edhe nga personalitete tė shquar tė botės letrare, ėshtė konsideruar si kryevepra e tij.
Ndoshta harresė? Bėhet fjalė pėr 40 vite mė parė dhe ndoshta nuk ka mbajtur ditare tė hollėsishme si ju...
 
 
Nė kėtė mes nuk ėshtė harresa, por interesi i shkrimtarit qė tė mos merrej vesh lidhja e tij me krerėt e Partisė sė Punės. Ju i kini lexuar letrat qė mė drejtonte? Kur kishte aq kofidencė me mua sa tė mė kėrkonte shtėpi e ta ndihmoja pėr probleme tė tjera, pse paska patur frikė tė mė kėrkoj dorėshkrimin qė sipas tij ma kishte dhėnė nė ruajtje? Mirė, kur unė isha “e pushtetshme” nuk ma kėrkoi nga frika, po pse s’u ndie as pas ngjarjeve tė ’90-ės kur unė humba ēdo pushtet, sa edhe mė burgosėn, kurse ai po ngjiste shkallėt e Presidencės, si Haveli…Apo kur ai nga Parisi i pėrcillte ultimatum deri edhe shantazhe Presidentit tė Republikės, Ramiz Alia, qė tė mos prekej e tė sigurohej arkivi i tij, gjė qė u bė nga sigurimi i shtetit dhe u dorėzua i paprekur nė Arkivin e Shtetit. Si s’u kujtua shkrimtari pėr dorėshkrimin origjinal tė veprės sė tij mė tė rėndėsishme, dhe as t’i drejtohej veēanėrisht pėr kėtė Ramizit e t’i thosh: “Shiko, dorėshkrimin origjinal tė “Dimrit tė vetmisė sė madhe” ma ka marrė Nexhmije Hoxha, t’i merret e tė sigurohet edhe ai me dorėshkrimet e tjera. Ose, pse s’mė bėri mua njė letėr qoftė edhe ultimative e kėrcėnuese?
 
Ku ndodhej ky dorėshkrim kur ndodhėn ngjarjet e ’90-s?

Kur shtėpia jonė u kėrcėnua seriozisht tė digjej nga vandalėt, dosjen me dorėshkrimin e Kadaresė bashkė me dosjet e Enver Hoxhės, i dorėzuam nė njerėz shumė tė sigurtė. Kur si zeusi i letėrsisė shqiptare, ishte i pari dhe mė gojėndyri qė lėshoi rrufe nga Parisi kundėr Enver Hoxhės, Kadare mendoi se unė do ta kisha zhdukur e djegur dosjen qė mė kish; dhuruar nė shenjė mirėnjohjeje.
 
Po pse e keni ruajtur kaq gjatė dhe me kaq kujdes?
 
Pse e kam ruajtur, kur ma dha e pse ma dha do flasė mė pas. Unė do tė pyesja: Pse heshti? Pse s’e kėrkoi 40 vjet? Siē ju thashė mė parė, sepse nuk i leverdiste tė hapte perden e lidhjeve tė tij me udhėheqės tė “regjimit” komunist, siē duan t’a quajnė tani.
 
As gjatė kėtyre 15 viteve tė fundit nuk e ka kėrkuar?
 
As gjatė 15 vjetėve, qė Ismaili e thekson, nė fakt ai s’mė ėshtė drejtuar asnjėherė.
 
Ka deklaruar se dorėshkrimin e ka kėrkuar drejtori i Arkivit tė Shtetit, Shaban Sinani...


Nuk ėshtė e vėrtetė. Shaban Sinani mė ka kėrkuar, nė rast se disponoja, dokumente me vlera historike kombėtare, t’ia dhuroja Arkivit pėr pasurimin e fondit tė tij. Nuk ekziston asnjė shkresė qė tė mė ketė ardhur nga ky drejtor, ku tė pėrmendet dorėshkrimi i Ismail Kadaresė.
 
Ka patur raste kur ua kanė kėrkuar tė tjerė? Zyrtarisht?
 
Ka njė rast tė dytė kur Muzeu Kombėtar mė kėrkoi me shkresė e terma shumė korrekte, dorėshkrimin e romanit “Dimri…” si hua si pronare e tij, pėr njė ekspozitė qė do tė hapte mbi “jetėn dhe veprėn e Ismail Kadaresė” dhe qė menjėherė pas saj do ma kthenin. Kur kjo kėrkesė nuk eci Ismail Kadarengarkoi njė zyrė avokatore, tė mė jepte “ultimatumin” nga shkalla e lartė e klientit tė saj “tė jashtėzakonshėm” qė brenda 3 ditėve tė dorėzoja dorėshkrimin. Po nuk bėri punė as arroganca e avokates dhe e klientit tė saj tė shquar. Pas njė viti, mė erdhi kėrkesė nga Arkivi i Shtetit pėr dorėshkrimin. Duke gjykuar se kėrkesa po bėhej nė dobi tė Arkivit Shtetėror, studiuesve, etj., etj. unė vendosa tė japė fotokopjen e dorėshkrimit qė t’i jepja fund edhe dyshimit qė unė e kisha origjinalin tė paprekur, siē ma kish dhėnė me dorėn e tij Ismail Kadare.
 
Nėse Kadare do t’ua kėrkonte drejtpėrdrejt, ju do t’ia kishit ridhėnė?


Shiko... Sipas mendimit tim, kur Ismail Kadare mori fotokopjen e dorėshkrimit dhe u sigurua se origjinali ekzistoka i pacėnuar, pas 40 vjetėve, nė posedim tė Nexhmije Hoxhės, logjikisht, mund tė bėnte tentativėn e fundit: tė mė drejtohej me njė copė letėr, me njė lutje nė fillim e njė falenderim nė fund, siē kish bėrė nė tė kaluarėn me letra, madje disa shumė faqeshe, qė edhe ato i kam ruajtur – dhe unė do t’ia dorėzoja origjinalin e dorėshkrimit tė tij, sepse nuk doja mė tė merresha me kėtė ēėshtje e tė kisha tė bėja me tė. Por Ismail Kadare zgjodhi rrugėn e hedhjes sė personit tim nė gjyq. Pse zgjodhi ai kėtė rrugė tė bujshme? Pse nuk tentoi hapin e urtė, tė njė njeriu tė ndershėm e pa ato hilerat qė ia errėsojnė sytė? Sepse Ismail Kadaresė i duhej njė denim publik i Nexhmije Hoxhės, si mashtruese, si “vjedhėse”, ashtu si u akuzova edhe nga Sali Berisha kur mė burgosi, po me akuzėn si vjedhėse, nė vitin 1991.
Ju vetė e kini hapur shpesh kėtė dosjen me dorėshkrimin?
 
Dosjen unė e kam hapur, nė fillim kur m’u dha, thjesht nga njė kuriozitet pėr t'i parė shkrimin dhe ēfarė letra e fletore pėrdorte. E kam hapur edhe kur m’u kthye, bashkė me dosjet e Enverit, nga personi qė m’i ruajti, kur u largova nga shtėpia nė vitet ’90 dhe gjatė viteve tė burgut, pėr tė pare nėse kishin marrė lagėshti, pluhur apo mos ishin zverdhur fletėt apo zbehur shkronjat. Nga kujdesi dhe mirėmbajtja nuk kishte ndodhur asnjėra prej kėtyre. Pas kėsaj unė s’u mora mė me atė dosje tė dorėshkrimit origjinal dhe as me dosjen e bashkangjitur me letrat qė mė kish' dėrguar Ismail Kadare gjatė viteve tė pushtetit popullor.
 
Ju thatė qė ka patur momente kur nuk ju ka ardhur mirė kur Ismail Kadare bėnte deklarata ose mbante qėndrime kundėr jush pas viteve ’90. Atėherė pse e ruajtėt kaq gjatė njė dhuratė nga njė njeri qė konsideroni se ju zhgėnjeu?
 
Unė, Nexhmije Hoxha, e ruajta dosjen me dorėshkrimin origjinal, si njė vlerė pėrbėrėse nė historinė e letėrsisė shqipe. Si ēdo person, me njė farė kulture dhe ndjenjė pėrgjegjėsie pėr tė mbrojtur ēdo objekt ose krijimtari qė bėn pjesė nė thesarin e kulturės kombėtare. Unė atė dorėshkrim e ruajta, nuk e zhduka, edhe nė momentet mė tė vėshtira tė miat personale dhe tė familjes sime. Ēfarė duhet tė bėja sipas jush? Ta digjja nga zemėrimi? Pra nuk e bėra as kur shkrimtari Kadare, nga sallonet e Parisit e nė emisionet televizive franceze, zhvillonte atė fushatė tė egėr, me akuza shpifarake e monstruoze kundėr Enver Hoxhės
A nuk ishte e drejta e tij ta bėnte?
 
Jo thjesht nė plan politik e ideologjik, gjė qė ishte e drejta e tij ta bėnte. Por ai qe i pari qė me njė mllef tė papėrmbajtur, ngriti e sajoi akuza tė paimagjinuara, nė plan moral e si njeri. Unė isha kriminelja mė e madhe, nė mes tė “zonjave tė kriminelėve tė lindjes” !! Ai as sot pas gjithė kėtyre viteve s’ka hequr dorė nga lloj-lloj formulimesh lidhur me personin dhe rolin tim, duke u bėrė palė me Sali Berishen, sa herė ky rihap temėn e pėrjashtimit tė Enver Hoxhės nga historia e Shqipėrisė. Nė intervistėn e tij nė “Mapo” mė 31 korrik 2012shkruan: “Gjyqi me Nexhmijen [ėshtė] njė mesazh nga regjimi i pėrmbysur”. Po i pėrgjigjem: Z.Kadare, gjyqin e ke hapur ti, jo unė. Shkruan edhe qė “nė kėtė gjyq principesh, qė nė njė fare mėnyre ėshtė njė test, njė sprovė force, ai regjim kėrkon tė jape mesazhin se ėshtė ende i forte, me fjalė tė tjera tė pohojė: ne jemi kėtu. ashtu si mė parė...”. Vėrtet e beson kėtė Ismail Kadare?! Ne, tė gjallė a tė vdekur, si partizanė apo ndėrtues tė shoqėrisė socialiste kemi tė kaluarėn tonė, me tė mirat e dobėsitė e saj. Tė kaluarėn nuk e ē'bėn dot, ajo ėshtė njė hallkė e historisė qė po ta kėpusėsh, s’qėndron dot nė kėmbė as e ardhmja.
Rikthehemi te dorėshkrimi. Kur ua solli Ismail Kadare, dorėshkrimin?
 
17 tetor 1975 – ėshtė data qė Ismail Kadare mė solli nė zyrėn time, nė KQ tė PPSH, dosjen me dorėshkrimin origjinal tė romanit tė tij.
 
Ia kishit kėrkuar?


Unė? Nuk ia kisha kėrkuar! Po ju them konkretisht, ēfarė ka ndodhur atė ditė. Erdhi nė zyrėn time dhe pasi u pėrshėndetėm, ai lėshoi dosjen nė tryezėn e mbledhjeve dhe mė tha: “Shoqja Nexhmije, unė dorėzova nė Shtėpinė Botuese “Naim Frashėri” kopjen e romanit tim “Dimri…” pėr ribotim. Unė kėtu – dhe vuri pėllėmbėn e dorės mbi dosje - u kam sjellė dorėshkrimin e plotė, ku kam bėrė gjithė korrigjimet qė mė keni sugjeruar ju dhe kolegėt e kritikės. Po tė doni, ju mund t’i shikoni, u hoqėn ose u redaktuan disa vogėlsira qė nuk shkonin me pėrmbajtjen politike tė kėtij romani, natyrisht pjesa kryesore, mbledhja e Moskės dhe figura e shokut Enver, s’janė prekur fare.” Unė bėra njė ndėrhyrje, i kam thėnė madje: “Jo, nuk ka se pse ta bėsh kėtė gjė, unė t’i kam thėnė sinqerisht vėrejtjet e mia dhe kam besim se i ke redaktuar, nė tė mirė tė veprės tėnde.” Mė ėshtė pėrgjigjur: “Unė kėtė dosje me dorėshkrimin origjinal tė romanit “Dimri i vetmisė sė madhe” ua kam sjellė juve, nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmėn qė mė keni dhėnė pėr t'u njohur me dokumentet sekrete tė Mbledhjes sė Moskės, me fjalimin dhe qėndrimet e guximshme tė shokut Enver, tė cilat pėrbėjnė esencėn e romanit dhe e ngritėn kėtė vepėr nė vlerėn qė mori. Unė desha t’ua sjell dje, me rastin e 16 tetorit, pėr ditėlindjen e shokut Enver, por ju ishit nė shtėpi..”. Njė ditė mė parė kishim festuar ditėlindjen e Enverit. I kam thėnė mė pas “faleminderit, do ta mbaj si njė dhuratė me vlerė e si kujtim tė bashkėpunimit tonė miqėsor e shoqėror”. Dhe fill pas kėsaj Ismaili kaloi nė disa kėrkesa tė tij pėr ta ndihmuar me tė dhėna e dokumente pėr dy romane tė tjerė qė kish nė plan, sipas tijduke krijuar kėshtu njė trilogji ku “gjithnjė”, - siē mė theksoi vetė – do tė jetė nė qendėr figura e shokut Enver. Kėtė kėrkesė unė ia refuzua prerė qė nė kėtė takim, sepse unė e dija mirė qėndrimin kategorik tė Enverit, pėr mospėrfshirjen e tij si personazh nė letėrsinė artistike. I shpjegova Ismail Kadaresė se rasti me mbledhjen e Moskės ishte njė rast i veēantė dhe politikisht i nevojshėm.
Pas kaq vitesh, ju kujtohen shumė mirė detajet...
Mė kujtohen sepse atė ditė ndodhi diēka tjetėr. Ismail Kadare qėndroi rreth njė orė tek unė. Unė nuk e dija nė atė moment arsyen se pse insistoi aq shumė qė tė merrte njė farė miratimi nga unė pėr njė roman tė dytė, por kur dola nga zyra dhe shkova te Ramiz Alia, e gjeta atė tė shqetėsuar. Ai sapo ishte kthyer nga Enveri, tė cilit i kishte lexuar njė vjershė tė Ismail Kadaresė tė titulluar “Nė mesditė u mblodh Byroja”. Pėrmbajtja dhe historia e kėsaj vjershe janė tė njohura pėr publikun me emrin “Pashallarėt e kuq”. Kur e lexova, me tė vėrtetė, ishte njė vjershė e keqe, helm. Atė drekė, kur u mblodhėm nė shtėpi, Enveri mė tha se e kishte porositur Ramizin t’ia thoshte copė Ismailit se kjo vjershė ishte armiqėsore”, dhe shtoi: “Krijon pėrēarje. Unė nuk lejoj askėnd qė tė mė vėrė mbi Partinė dhe forumet qė ka zgjedhur ajo”. Edhe unė i tregova pėr takimin me Ismailin, ēfarė mė ngriti ai, qė mbi kėtė temė donte tė shkruante njė roman dhe kėrkonte ta ndihmonim tė njihej me dokumentet e partisė dhe tė shtetit, siē bėmė pėr romanin “Dimri i madh”. Enveri refuzoi kategorikisht. Kėto ndodhėn atė njėjtėn ditė qė Ismail Kadare mė solli nė zyrė dosjen mė dorėshkrimin e romanit tė tij “Dimri”. Kuptova pse ma solli. Siē duket, ishte shumė i preokupuar pėr dy ēėshtje jetėsore pėr vazhdimėsinė e krijimtarisė sė tij. E para: ishte ajo qė ngriti nė takim, qė kishte dėrguar pėr ribotim kopjen e korrigjuar tė romanit “Dimri...” dhe kėrkonte mbėrshtetjen timekuptohet, nėpėrmjet meje, atė tė Enverit. E dyta: ai e dinte qė pikėrisht atė ditė qė ishte nė takim tek unė, nė mėnyrė jo tė rregullt, ishte ēuar pėr botim nė gazetėn “Drita” vjersha e tij “Nė mesditė u mblodh Byroja”, pėr tė cilėn ai ishte i vetėdijshėm se do tė shkaktonte “furtunė”. Prandajerdhi tek unė, me qėllim qė tė mė joshte, t’i jepja paraprakisht njė farė miratimi, qė tė zbuste reagimin e opinionit tė kuadrove tė Partisė, po edhe tė kolegėve tė Lidhjes, qė nuk i pyeti fare. Ēfarė ndodhi po atė ditė dhe mė pas me vjershėn e Ismailit ėshtė shumė e njohur dhe s’ka pse tė zgjatem, aq mė shumė qė nuk ėshtė ky objekti i gjyqit qė ka hapur Ismail Kadare ndaj meje.
Po me dorėshkrimin ēfarė u bė fillimisht?
 
Nė gjendjen shpirtėrore qė m’u krijua lidhur me vjershėn “Pashallarėt e kuq”, kur u ktheva nga zyra e Ramizit, e mora dosjen dhe pa e hapur fare, e vura nė njė dollap metalik – tip kasaforte – tė dokumenteve tė mia tė punės qė ishte nė paradhomėn e zyrės sime. Ka qėndruar aty deri nė shtator 1978, kur Ismail Kadare na dėrgoi dy kopje tė romanit “Dimri...”, tė pėrkthyer nė frėngjisht, ku nė atė qė ia drejtonte Enverit shkruante: “Shokut Enver me dashuri tė pakufishme nga autori nė kujtim tė ditėve tė paharrueshme tė Moskės 1960, tė cilat ia ngritėn edhe mė lart nderin vendit dhe Partisė dhe epopenė e tė cilėve do tė vazhdojė pėrjetė”. Ja ku e keni lexojeni vetė... (na tregon dedikimet – shėn.autorit). Kurse nė librin qė mė dėrgonte mua, kishte kėtė dedikasė: “Shoqes Nexhmije, me dashuri tė veēantė dhe me mirėnjohje nga autori, Ismail Kadare, Tiranė 5 shtator 1978, Ismail Kadare.” Pas kėtij viti ai ka vazhduar tė komunikojė me letra. Pas zgjedhjes sė tij si zv/kryetar i Frontit Demokratik, nė kohėn qė unė isha kryetare, takoheshim mė shpesh dhe bashkėpunuam, derisa unė dhashė dorėheqjen dhe ai u largua nga Shqipėria.
 
Si do t’i konsideronit marrėdhėniet e para viteve ‘90 mes jush dhe Kadaresė?

Miqėsore ėshtė njė fjalė e pėrshtatshme? Ishit miq? Fjalė mė saktė do tė ishte marrėdhėnie shoqėrore nė kuadrin e zhvillimeve politike dhe kulturore tė asaj periudhe. Ne e njihnim mirė Ismail Kadarenė, me gjithė rezervat e mia tė brendshme, por disa herė hipokrizia dhe hiletė qė pėrdorte i kalonin caqet e pranueshme dhe bėheshin tė patolerueshme.Pas ngjarjeve tė 90-s erdhi kthesa e tij 180 gradė. Fola mė lart. Por ajo qė po ndodh sot ėshtė qė shkrimtari i madh, i propozuar edhe si pėr kandidat pėr President i Republikės, pikėrisht nė prag tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė, nė vend qė tė bėjė diēka pėr kėtė ngjarje tė madhe historike, bėhet palė me S.Berishėn nė pėrpjekjet e tij tė dėshpėruara po sakaq tė dėshtuara, pėr rishikimin e historisė.; bėhet palė me ata qė duan tė mbushin me tymin e harresės, pjesmarrėsit patriotė qė ēuan nė shpalljen e Pavarėsisė dhe pjesėmarrėsit nė luftėn NĒL; ata qė ndėrtuan njė Shqipėri tė re. Bėjnė ēmos t’i mohojnė vendin dhe rolin e merituar, Enver Hoxhės, harrojnė qė nga kėto 100 vjet, ai ka udhėhequr gjysmėn.
 
Ju e konsideroni Kadarenė njė shkrimtar tė madh?


Ismail Kadare ishte dhe mbetet i madh nė letėrsi, por ai ka treguar se ėshtė nė shpirt i vockėl. Me kėtė gjyq qė hapi kundėr meje, ai u bė shkas vetė qė tė hapen dosje tė vjetra qė e dėmtojnė pozitėn e tij nė prag edhe tė dhėnies sė ēmimeve “Nobel”. Edhe pėr kėtė debatin e bujshėm qė tashmė u hap, Ismail Kadare ėshtė vetė pėrgjegjės. Unė si nė tė kaluarėn, ashtu edhe kur isha nė burg nga S.Berisha, nuk e kam ndryshuar mendimin pėr tė si shkrimtar. Edhe kur ai gėzohej nga sallonet e Parisit pėr burgosjen time, unė korrespondentit tė gazetės “Le monde diplomatique”, qė mė erdhi nė qeli, i kam pohuar qė Ismail Kadare ta marrė ēmimin “Nobel”. Edhe pas kėtij gjyqi unė i pėrmbahem kėtij qėndrimi, sepse ai ėshtė njė ēmim qė nderon letėrsinė e Shqipėrisė, gėzon popullin dhe sidomos rininė shqiptare. Por me gjyqin qė Ismail Kadare hapi ndaj Nexhmije Hoxhės, gaboi rėndė. Ai po i bėn gjyqin vetes.



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi