Forumi Zeri YT! » Shkencat sociale » Filozofi dhe Psikologji »
Biografia e filozofeve te shquar!

Share

Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:19

*
POPULAR

Biografia e filozofeve te shquar!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:20

CIMERMAN, Johan Georg



CIMERMAN, Johan Georg (ZIMMERMANN, Johann Georg), filozof dhe mjek gjerm. (1728-1795). Nė veprėn e tij Mbi vetminė ėshtė i qartė ndikimi i Rusoit. Ėshtė i orientuar ashpėr dhe nė mėnyrė polemike kundėr krishterimit si dhe kundėr deizmit dhe iluminizmit.

Veprat kryesore: Ober die Einsamkeit (1756); Vom Nationalstolz (1758); Fragmente uber Friedrich den Grossen (3 vėll. 1789).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:20

CIMER, Patricius Benedikt



CIMER, Patricius Benedikt (ZIMMER, Patritius Benedikt), teolog dhe filozof gjerm. (1752-1820). Preo-kupimet themelore filozofike tė tij pėrqendrohen nė lidhshmėrinė e besimit dhe tė diturisė, tė teologjisė dhe tė filozofisė. Sidomos e pėrgėnjeshtroi ashpėr filozofinė e Kantit, duke provuar se sulmet e tij kundėr krishterimit medoemos dėshtojnė, sepse «kri-hterimi qėndron pėr njė shkallė mė lartė se filozofia e Kantit».

Veprat kryesore: Philosophische Religionslehre (1805); Philosophische Untersuchung uber den allgemeinen Verfall des menschlichen Geschle-chtes (3 vėll. 1807); Untersuchungen Hber den Begriff und die Gesetze der Geschichte (1817).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:20

CIMER, Patricius Benedikt



CIMER, Patricius Benedikt (ZIMMER, Patritius Benedikt), teolog dhe filozof gjerm. (1752-1820). Preo-kupimet themelore filozofike tė tij pėrqendrohen nė lidhshmėrinė e besimit dhe tė diturisė, tė teologjisė dhe tė filozofisė. Sidomos e pėrgėnjeshtroi ashpėr filozofinė e Kantit, duke provuar se sulmet e tij kundėr krishterimit medoemos dėshtojnė, sepse «kri-hterimi qėndron pėr njė shkallė mė lartė se filozofia e Kantit».

Veprat kryesore: Philosophische Religionslehre (1805); Philosophische Untersuchung uber den allgemeinen Verfall des menschlichen Geschle-chtes (3 vėll. 1807); Untersuchungen Hber den Begriff und die Gesetze der Geschichte (1817).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:20

CIMERMAN, Valter (ZIMMERMANN, Walter)



CIMERMAN, Valter (ZIMMERMANN, Walter), biolog dhe filozof gjerm. (1892 -). Sipas pozitės themelore C. ėshtė evolucionist i orientuar nė mėnyrė natyrore-shkencore.

Veprat kryesore: Grundfragen der Evolution (1948); Evolution (1953); Evolution und Naturphilosophie (1968).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:21

COHER, Rudolf (ZOCHER, Rudolf)



COHER, Rudolf (ZOCHER, Rudolf), filozof gjerm.(1887).Nė fillim i afėrm me Shkollėn neokantiste tė Hajdelbergut, ndėrsa mė vonė u orientua kah ontologjia e shtresave tė N. Hartmanit.

Veprat kryesore: Die objektive Geltungslogik und der Immanenzgedanke (1925); Geschichtsphilosophische Skizen (2 vėll. 1933-34); Die phi-losophische Grundlehre(l939); Philo-sophie in Begegnung mit Religion und Wissenschaft (1955); Kants Grundlehre (1959).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:21

CVINGLI, Ulrih (ZWINGLI, Ulrich)



CVINGLI, Ulrih (ZWINGLI, Ulrich), reformator fetar zviceran (1484-1531). Studioi nė Bernė, Vjenė dhe nė Bazel, nė vitin 1506 bėhet magjistėr; orientohej sidomos nė studimet skolastike, tė filozofisė greke, romake dhe hebraike dhe ishte shumė i arsimuar dhe njė nga humanistėt mė tė mėdhenj tė Zvicrės. Me reforma, pėr ēka ra nė konflikt me kishėn katolike (duke refuzuar qysh nė vitin 1519 t'i paguajė papės rentėn vjetore), filloi nė Cyrih. U vra nė betejėn e Kapelės, duke mbrojtur religjionin e ri tė reformuar, kurse kufomėn ia dogjėn dhe hirin ia hodhėn.

Nė punimet teorike tė tij (sidomos nė 67 Schlussreden) mbėshtetet edhe nė Shkrimin e Shenjtė dhe kėshtu hedh poshtė pushtetin absolut tė papės, paraqitet kundėr luksit dhe plangprishjes sė kishės, ishte kundėrshtar i beqarisė dhe i nderimit tė figurave tė shenjta. Ishte njohės i Erazmos dhe i takonte me disa teza teorike tė tij rrethit tė miqve dhe mbrojtėsve tė tij. I aferm ishte edhe me Piko dela Mirandolen, kurse nė tezat e tij etiko-praktike (ku orientohet gati gjithė veprimta ria e tij) janė tė dukshme edhe ndikimet e stoicizmit.

Veprat kryesore:Von Klarheit und Gewissheit der Wortes Gottes (1522); Comentarus de vera et fal



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:21

ĒADAJEV, Pjotėr Jakovleviē



ĒADAJEV, Pjotėr Jakovleviē (CAADAJEV, Pjotr Jakovljevic), filozof rus (1794-1856). Nė tetė Letrat filozoHke tė tij (tė botuara nė revistėn Teleskop) kritikoi radikalisht rrethanat shoqėrore nė Rusi, por konsideronte se shoqėria e re nuk mund tė themelohet me pėrmbysjen politike. Nė kėtė aspekt ai dallohej prej dekabristėve, ndaj tė cilėve ishte i afėrm. Pėrveē mendimit progresiv dhe kritik, Ē. nė letrat e tij paraqiti edhe njė seri tezash mistiko-religjioze. Kuptimin e ekzistimit tė popullit rus Ē. e pa nė krijimin e njė rendi tė ri dhe mė tė pėrsosur dhe nė frymėn i ideve tė krishtera «tė mėshirės sė frymėzimeve tė fundit dhe mė tė mrekullueshme», tė rendit ideal tė pėrgjithshėm njerėzor dhe «tė krijimit tė mbretėrisė sė perėndisė mbi tokė nė tė cilėn do tė zhduken tė gjitha pabarazitė dhe padrejtėsitė shoqėrore».

Kryevepra filozofike: Letrat filozofike (posth. 1862).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:22

ĒERĒ, Alonzo (CHURCH, Alonzo)


ĒERĒ, Alonzo (CHURCH, Alonzo), matematikan dhe filozof amer. (1903--). Profesor nė Prinston dhe njė nga logjicietėt kryesorė bashkėkohės tė logjikės simbolike. Pėrveē tjerash, Ē. u pėrpoq tė provojė se nuk mund tė zbulohet kurrfarė teknike e pėrgjithshme e cila do tė mundėsonte vėrtetimin nė mėnyrė efektive tė saktėsisė ose provueshmėrisė sė gjykimit arbitrar aritmetik. Nėpėrmjet aplikimit tė drejtpėrdrejtė tė metodės sė diagonalizimit ai nuk provoi vetėm se njė teknikė e tillė u tregua e pasigurt, por vėrtetoi se supozimi mbi ekzistimin e saj shpie nė absurditet. Statusi induktiv i llogaritjes efektive pėrjashton, sipas Ē., ēdo arsyetim tė plotė tė propozimit tė tij (tė njohur si tezė e Ēerēit), mirėpo ai paraqet arsyet qė identifikimi tė konsiderohet i pranueshėm e qė ėshtė pėrforcuar me zbulimin se tė gjitha pėrpjekjet e karakterizimit tė nocionit intuitiv u treguan ekuivalent tne noci-onin e rekursivitetit tė pėrgjithshėm. Ndonėse disa (pėr shembull E. Mendelsoni) mohuan shumė teza tė Ēerēit, ai me siguri - edhe si drejtor i revistės «The Journal of Symbolic Logic» ndikoi shumė pėr zhvillimin dhe pėr-hapjen e logjikės simbolike.

Veprat kryesore: Altemative to Zermelo's Assumption (1927); A Note on the Entscheidungsproblem (1936); Setnantic Analysis (1951); Introducti-on to Mathematical Logic 1956.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:22

ĒERMSHEVSKI, Nikolla Gavriloviē


ĒERMSHEVSKI, Nikolla Gavriloviē (CERNJlSEVSKI, Nikolaj Gavriloviē), kritik, letrar dhe estet rus (1828-1889). I takonte grupit tė kritikėve dhe tė mendimtarėve me orientim materialist tė filozofisė revolucionare-demokratike ruse tė shekullit XIX (bashkė me Bjelinskin, Hercenin, Dobrolubovin dhe Pisarevin). Preokupimet themelore filozofike gati tė tė gjithė kėtyre mendimtarėve rusė janė tė orientuara kryesisht nė planin estetik, pėrkatėsisht nė fushėn e kritikės ideore tė veprave letrare dhe artistike tė kohės sė tyre. Nė kėtė grup Ēernishevski pa dyshim ėshtė njohėsi mė i mirė i filozofisė sė atėhershme bashkėkohėse (sidoraos gjermane).

Si kritik letrar Ē. kėrkoi qė literatura tė bėhet armė e luftės dhe e pėrparimit shoqėror. Nė veprėn e tij mė tė njohur estetike «Marrėdhėniet estetike tė artit ndaj realitetit» e cila ndikoi dukshėm nė teorinė ruse tė artit deri nė ditėt tona, Ē. pohoi se nga pėrkufizimi «e bukura ėshtė jeta» -pėrkufizim tė cilin e konsideronte konstitutiv pėr gjithė konceptin estetik tė tij - del nga fakti se «bukuria mė e lartė ėshtė pikėrisht ajo tė cilėn njeriu e has nė botėn e realitetit, dhe jo bukuria qė krijohet nga arti». Ē., i cili pėrpiqet madje ta radikalizojė kritikėn kundėr Hegelit bėrė nga Fojerbahu, dhe i cili vazhdimisht dhe me kėmbėngulje thekson se «realiteti ėshtė mbi ėndrrat», me pozicionin e vet «materialist», shpesh edhe pa vetėdije pėr kėtė, degradon edhe njeriun dhe artin e tij dhe nė kėtė aspekt assesi nuk ėshtė - si mendojnė disa shumė i afėrm me Marksin, por bile ėshtė qenėsisht i kundėrt me tė.

Kryevepra filozofike: Marrėdhėni-et estetike tė artit ndaj realitetit (1855); (Ndėr ne nė serbokroatishte u pėrkthye N. G. Ēernishevski: Estetid-ki i knjizevno-krittėki Clanci, '50).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:23

ĒERONI, Umberto (CERRONI, Umberto)


ĒERONI, Umberto (CERRONI, Umberto), filozof dhe jurist ital. (1926-). Si marksist u mor mė shumė me ēėshtjet e teorisė sė pėrgjithshme dhe tė filozofisė sė tė drejtės. Redaktoi shumė anuarė (Teoria sovjetike e sė drejtės, 1964; Mendimi politik, 1966).

Veprat kryesore: Kanti dhe tė the-meluarit e kategorisėjuridike; Marksi dhe e drejta modeme (1962); Teoritė politike dhe socializmi.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:23

ĒEZARINI, Sforca Vidar


ĒEZARINI, Sforca Vidar (CESARINI, Sforza Vidar), filozof ital. (1886-1965). Profesor nė Romė. U mor kryesisht me filozofinė e sė drejtės. Kritikoi shumė teza tė neohegelianėve, duke provuar te kėta sidomos tė metat e natyrės epistomeologjikojuri-dike.

Veprat kryesore: Principi filosofici di una nuova teoria del diritto (1911); Corso di filosofia del diritto (1942); L'eterna ragion di stato (1952).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:23

ĒIRNHAUS, Ehrenfrid Valter


ĒIRNHAUS, Ehrenfrid Valter (TSCHIRNHAUS, Ehrenfried Valter), filozof gjerm. (1651-1708). Nė studimet e tij gnoseologjiko-teorike pėrpiqet tė ndėrmjetėspj midis racionalizmit dhe empirizmit. Ai anticipoi, sipas shumė historianėve tė filozofisė, disa mendime fundamentale tė kriticizmit tė Kantit. Ēirnhausi dallon tri shkallė tė tė menduarit filozofik: mė poshtė qėndrojnė «filozofėt e fjalėve» tė cilėt janė mashtruar nga gjuha dhe kėnaqen me poetizimin konceptual; diēka mė lartė janė filozofet qė merren me histori, kurse mė lartė janė fllozofet e njėmendėsisė.

Kryevepra: Medicina mentis ac corporis (1687).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:24

ĒOMSKI, Nouem (CHOMSKY, Noam)


ĒOMSKI, Nouem (CHOMSKY, Noam). linguist dhe filozof amer. (1928 -). Eshtė profesor ordinar i linguisti-kės nė Institutin e njohur Masaēusets pėr teknologji (M.I.T.). Ėshtė njėri nga teoricienėt mė tė shquar nga fsuha e linguistikės sė pėrgjithshme, pėrfaqėsues i gramatikės transformative-gjenerative, programi i sė cilės me tė madhe i tejkalon programet standarde tė linguistikės moderne. Ē. e kupton linguistikėn si degė tė psikologjisė sė njohjes, duke e kthyer nė kontekstin e psikologjisė dhe tė filozofisė. Dhe derisa transformuese konsiderohet ēdo gramatikė e cila strukturėn e dhėnė e shndėrron, transformon nė njė tjetėr, kurse gramatikė gjenerative ajo e cila prodhon fjalitė e ndonjė gjuhe, sistemi qė e pėrpunoi Ēomski me tė drejtė mban tė dy kėto atribute. Nė kėtė drejtim, gramatika te ai ka njė kuptim mė tė gjerė sesa ai tradicional, duke pėrfshirė kėtu pos sintaksės edhe mor-fologjinė dhe tė gjitha nivelet e tjera tė strukturės gjuhėsore. ndonėse shpeshherė i mohuar, Ē. me siguri ka luajtur rol tė madh pėr paraqitjen e problemeve tė reja, pastaj lidhur me shpjegimin e ri tė esencės sė gjuhės dhe pėr afirmimin e trajtimit teorik mbi atė deskriptiv tė pastėr.

Veprat kryesore: Syntactic Struktures (1957); Current Issues in Linguistic Theory (1964); Aspects of the Theory of Syntex (1965); Cartesian Linguistics (1966);.7bp/cs in the The-ory of Generative Grammar (1966); Language and Mind (1968); Pėrmbledhja e veprave tė N. Ē. ėshtė pėr-kthyer nė serbokroatishte nė '72 me titull Gramatika i um.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:24

D'ALAMBER, Zhan lė Ron d'


D'ALAMBER, Zhan lė Ron d'(D'ALEMBERT, Jean le Rond d'), filozof franc., fizikan dhe matematikan (1717-1783). Pėr shkak tė talentit tė rrallė pėr matematikė nė moshėn 23 vjeēare u pranua anėtar i Akademisė sė shkencave tė Francės. Shpirt i pavarur, i cili nė filozofinė e tij bashkon disa tendenca karakteristike tė ilumi-nizimit. D'A. i kushtohet shkencės dhe me kėtė bėhet sipas fjalėve tė tij pikėrisht «skllav i lirisė sė vet». Ėshtė pionier i shumė shkencave ekzakte tė shekullit XVIII. D'A. shtroi dhe zgjidhi disa ēėshtje jashtėzakonisht tė rėndėsishme fizike, astronomike, matematike dhe tė tjera (ekuacioni diferencial pėr vibracionin e telit, precesioni dhe mutacioni nė astronomi). Ėshtė njė nga bashkėpunėtorėt kryesorė tė pėrhershėm tė enciklopedisė dhe autor i veprės sė njohur Shqyrtimet hyrėse nė Enciklopedi, nė tė cilėn jep njė paraqitje tė pėrmbledhur dhe tė qartė tė parimeve themelore tė filozofisė sė tij. Siē bėn pak ose mė tė madhe tėrė iluminizmi, edhe filozofia e D'Alamberit pėrpiqet tė hedhė poshtė ēdo metafizikė, duke iu drejtuar pėrvojės si tė vetmit burim adekuat tė njohjeve tona. «Tė gjitha dituritė tona tė drejtpėrdrejta reduktohen nė ato qė i marrim nėpėrmjet shqisave; nga kjo del se ne pėr tė gjitha idetė tona u detyrohemi ndijimeve». Nė frymėn e tendencave tė shekullit tė ri D'A. e redukton detyrėn themelore tė filozofisė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve gnoseologjiko-teorike, sepse gnoseologjinė, kėtė «fizikė eksperfmentale tė shpirtit» e konsideron disiplinė themelore filozofike. Mė vonė shprehen mė shumė elementet agnostike dhe orientimi pozitivist-scientist i gjithė filozofimit tė tij i cili manifestohet nė «metodėn e re». Kjo metodė ėshtė antispekulative, empirike dhe natyrore-shkencore: parimi i kauzalitetit bėhet parim suprem. Filozofia nuk ėshtė shkencė mbi substancėn ose mbi parimet e pėrgjithshme tė qenies, por aplikimi i mendjes mbi sendet e ndryshme tė veēanta, mbi faktet e pėrvojės. Pikėrisht kjo metodė duhet tė sigurojė bazat e pėrgjithshme gnoseo-logjikoteorike pėr tė gjitha shkencat e veēanta.

Nė Shqyrtimin hyrės tė tij, D'A. studion kushtet e lindjes sė shkencės dhe konsideron se kėto, nė themel, korrespondojnė me shtimin e nevojave njerėzore sikurse edhe me kujdesin e njeriut pėr vetėekzistim. Tė gjitha dituritė i ndau nė 3 grupe tė mėdha, tė cilat u pėrgjigjen tri aftėsive tė njeriut: kujtesės i pėrgjigjet historia, arsyes filozofia, kurse imagjinatės shkathtėsitė e bukura.
Iluminist, mirėpo edhe shkencėtar i kabinetit, doktrina abstrakte scientiste e tė cilit nuk ka fituar popullarizim tė gjerė, empirist dhe agnostik qė nuk arrijti tė kapėrcente dualizmin e themeltė tė filozofisė sė shekullit tė ri, D'A. ėshtė pėrfaqėsues tipik i atyre rrymave te shumėllojshme dhe tė pasura nė mendimin francez pėr shkak tė cilave, pa marrė parasysh tė gjitha kundėrthėniet ideore dhe reale e quajtėn shekullin nė tė cilin jetoi «shekull filozofik».

Veprat kryesore: Traitė de dyna-mique (1743); Discours prėliminaire de L'Encyclopedie (1751) Mėlanges de littėrature, d'histoire et de philo-sophie (1752); Essai sur les ėlėments de philosophie (1759).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:25

DAMASKIO



DAMASKIO, filozof grek (470 -?). Neoplatonist qė drejtoi shkollėn filozofike tė fundit deri nė vitin 529, derisa e mbylli Justiniani. Preokupimet themelore tė D. synojnė qė tė ndėrmjetėsojė me filozofinė e tij ndėrmjet unitetit tė parė absolutisht tė pakuptueshėm dhe tė sferės inteligjibile.

Kryevepra: Ēėshtje mbi parimet e para (botuar nė latinishte nga J. Kopp nė vitin 1826).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:25

DARJES, Joahim Georg



DARJES, Joahim Georg (DARJES, Joachim,Georg), filozof gjerm. (1714-1791). Profesor nė Jenė dhe nė Fran-kfurt. Kundėrshtar i filozofisė sė Volfit, i cili mohonte ashpėr determinizimin dhe mėsimin mbi harmoninė e pėrcaktuar mė parė.

Veprat kryesore: Elementa metaphysica (1743-44); Erste Griinde der philosophischen Sittenlehre (1750); Via ad varitatetn (1755).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:25

DARVIN, Ēarls (DARWIN, Charles)



DARVIN, Ēarls (DARWIN, Charles), natyralist anglez (1809-1882). Ndikoi shumė nė gjithė botėkuptimin e ri natyror dhe shkencor me teorinė e njohur dhe epokale tė tij mbi lindjen dhe ndryshimin e llojeve, me tė cilėn tre-goi evolucionin organik dhe shpjegoi historinė e qenieve tė gjalla nga format mė tė thjeshta tė jetės. Nga faktet e ndryshimeve tė jetės organike dhe tė kushteve tė vėshtira tė ruajtjes sė llojeve, Darvini paraqiti edhe parimin e seleksionit, tė zgjedhjes sė mė tė fuqishėmve nė luftė pėr jetė dhe pėr ekzistencė (struggle for life). Ky parim, i bartur nė mėnyrė jokritike nė tė gjitha fenomenet, dhe sidomos nė shoqėri, pati nė shumė koncepte evolucioniste dhe filozofike, para sė gjithash, nė koncepcionet sociologjike (i ashtuquajturi darvinizėm social) shumė ithtarė, madje dhe disa «teoricienė» racistė.

Me problemin e tė bukurit Darvini u mor para sė gjithash nga aspekti i biologjisė. Njėkohėsisht ai theksoi sesi ndenja pėr tė bukurėn ėshtė jashtėzakonisht e fuqishme edhe te popujt primitivė, dhe kėshtu ėshtė e mbicaktuar edhe ndaj disa nevojave madje edhe themelore vituale. Kėshtu, te kėta edhe rrobat punohen mė tepėr pėr shkak tė stolisjes sesa pėr arsye tė mbrojtjes dhe nxehtėsisė.

Veprat kryesore: On the Origin of Species by Means of Natural Selection (1839); The Variation of Animals and Plants under Domestication (1866); The Descent of Man and Selection in Relation to Sex (1871); The expression ofthe Emotion (1872).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 10:26

DEBORIN, Abram Moisieviē


DEBORIN, Abram Moisieviē (DEBORIN, Abram Moisijevic), filozof rus (1881-1963). Nga viti 1903 pjesė-marrės nė lėvizjen punėtore, kurse nga viti 1928 anėtar i PKBS, dhe akademik (nga viti 1929). Njė nga filozofet kryesorė sovjetikė i cili qysh nga viti 1905 bėri luftė kundėr mahizmit. Nga viti 1926-1930 ishte kryeredaktor i revistės «Nėn flamurin e marksizmit». Shkroi shumė punime nga historia e filozofisė dhe e filozofisė sė mar-ksizmit. Nė punimin Lenini si mendimtar e karakterizoi Leninin si mendimtar tė rėndėsishėm, mirėpo nė filozofi e konsideronte vetėm nxėnės tė Plehanovit.

Sipas Deborinit, Plehanovi nė pėrgjithėsi dha arsyetimin mė tė plotė tė marksizmit nė frymėn e Marksit dhe tė Engelsit dhe vetėm ai arriti «ta shndėrrojė marksizmin nė botė-kuptim», kėshtu qė drejtimi i Plehanovit i filozofimit ėshtė i vetmi orientim korisekuent nė gjithė literaturėn marksiste botėrore. D. konsideronte se lėndė e vėrtetė e filozofisė ėshtė para sė gjithash metodologjia e pėrgji-thshme. «Dialektika materialiste si metodologji e pėrgjithshme duhet tė pėrshkojė tė gjitha shkencat empirike konkrete, sepse ajo ėshtė tė thuash algjebra e shkencės, e cila fut lidhje tė brendshme nė pėrmbajtjen konkrete». Divergjencat e mėvonshme nė mendi-me ndėrmjet nxėnėsve tė Plehanovit, Deborinit dhe L. Akselrodit, krijuan dy fronte nė filozofinė sovjetike, kurse lufta ndėrmjet «mekanistėve» (nė krye me L. Akselrodin) dhe «dialekti-kanėve» (nė krye me Deborinin) zgja-tėn nga viti 1925-1930. Nė rezolutėn e KQ tė janarit 1931, u kritikuan Deborini e «deborinasit» si «idealistė tė menjshevizuar». Kjo kritikė vazhdoi edhe mė vonė (Mitini e tė tjerė), pavarėsisht nga deklaratat «autokritike» tė atyre qė ishin nėn zjarrin e kritikėve tė pamėshirshėm (tė inspiruar para sė gjithash nga J. V. Stalini), kėshtu qė Deborini u tėrhoq nga jeta aktive filozofike nė mėnyrė qė nga viti 1956-1960 tė botoi njė vepėr nga historia e doktrinave socialo-politike dhe disa artikuj nė revistėn «Ēėshtje tė fi-lozofisė» siē janė: «Materializmi dhe dialektika nė filozofinė e vjetėr india-ne», «Teoricien i revizionizmit ba-shkėkohės Fric Stenberg» e tė tjerė.
Pavarėsisht nga njė seri njėanshmėrish (para sė gjithash tė karakterit natyror-shkencor), si dhe tė disa te zave dogmatike (pėr shembull kritika e tij kundėr Llukaēit), Deborini ėshtė njė nga emrat mė tė rėndėsishėm tė fi-lozofisė sovjetike, i cili dha shumė analiza origjinale dhe tė thella filozo-fike.
Veprat kryesore: Uvod u filozofiju dijalekttėkog materijalizma (Botimi 6, 1931); Ludwig Feuerbach (1923); Shqyrtime nga historia e materializmit e shekullit 17 dhe 18 (bot. 3, 1930); Hegeli dhe materializmi dialektik (1929); Lenini dhe kriza e fizikės mė tė re (1930); Filozofija dhe marksizmi (pėrmbledhje artikujsh, bot. 3, 1930); Socialno-politideskie udenia novoga vremeni (1958). Filozofia dhe politika (1961).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 17th March 2014, 12:57

ADAMSON, Robert ADAMSON, Robert (Adamson, Robert) filozof angl. (1852-1902). Prof. i filozofisė dhe i logjikės nė Manēester, Ebėdin dhe Glasgou. Empirist dhe realist kritik, i cili, duke ndjekur shembullin e Kantit, theksoi nevojėn e tė veēuarit rigoroz tė problemeve gnoseologjike-teorike dhe psikologjike. Ai konsideron se nė bazėn e teorisė sė njohjes qėndrojnė dy parime: 1. Dallimi i pėrmbajtjes sė pėrfytyrimeve dhe i aktit tė paraqitjes bėhet sipas vetė aktit unik tė paraqitjes. 2. Fenomenet kanė ekzistencėn e tyre dhe mund tė njihen plotėsisht pėrmes gjendjes sė vetėdijes, sė cilės nuk i takon asnjė modus ekzistencial.

Veprat kryesore: On the Philosophy of Kant (1 879); The Development of Modern Philosophy (1903).



Shiko profilin e anėtarit


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi