Forumi Zeri YT! » Shkencat Ekzakte » Kuriozitete »
A e dini se ekziston njė Shqipėri tjetėr ? Ja ku ndodhet

Share

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 11th January 2016, 03:32

*
POPULAR

Ndoshta ėshtė fakt i ēuditshėm, por se ekziston edhe njė Shqipėri nė Kaukaz dhe qė ndėrkombėtarisht njihet si “Caucasian Albania”.

Albania Kaukaziane si shtet shtrihej nė Kaukazin lindor, nė territorin e Azerbajxhanit tė sotėm, nė Dagestanin jugor dhe nė Gjeorgji. Nė vitin 387 pas Krishtit, gjatė ndarjes sė Armenisė nė mes tė Perandorisė Sasaniane dhe Perandorisė Romake, territori i Albanisė Kaukaziane u nda nė dy zona: Aghuak dhe Utik , tė cilat iu dhanė Armenisė. Pas luftėrave tė shumta qė pasuan ato u aneksua krejtėsisht nga Perandoria Sasaniane deri nė shekullin VIII-tė. Kryeqyteti i Albanisė Kaukaziane deri nė shekullin e VI-tė ishte Kabala. Mė pas u bė kryeqytet Partavi. Albania Kaukaziane deri nė shekullin e XIII-tė njihej me emrin Persian Arran (Ardhan), shkruan Shekulli.

Grupet etnike tė Albanisė Kaukaziane

Popullsia e Albanisė Kaukaziane ishte e pėrbėrė nga 26 grupe etnike. Grupi etnik mė i madh ishte grupi i shqiptarėve dhe pėr kėtė arsye emri i shtetit tė tyre u quajt Albania. Kėto grupe etnike kishin gjuhėn e tyre tė pėrbashkėt.

Grupet e tjera etnike pėrveē shqiptarėve ishin: gargarėt, utitė, gelėt, lezginėt, silvitė etj. Hapėsira gjeografike ku jetonin shtrihej nė mes tė Iberisė, detit Kaspik, maleve tė Kaukazit dhe lumit Kur. Kėto grupe etnike jetonin nė fillim tė maleve tė Kaukazit deri nė jug tė Dagestanit tė sotėm. Kur gjeografėt e lashtė dhe historianėt filluan tė flisnin pėr popullsinė e Albanisė Kaukaziane, ata e kishin fjalėn gjithnjė vetėm pėr popullsitė e pastra shqiptare nė zonė.

Disa prej ekspertėve mendojnė se ka pasur vetėm njė grup etnik tė madh, atė tė quajtur shqiptarėt, i cili kishte jetuar pėrgjatė bregut tė majtė tė lumit Kur. Pikėrisht, ky grup, sipas tyre, bashkoi dhe asimiloi nėngrupet e tjera etnike pėrreth dhe kėshtu u krijua shteti dhe mbretėria me emrin Albania e Kaukazit, i cili u pėrhap me pas nė njė territor tė gjerė.

Armenizimi i shqiptarėve tė Kaukazit

Nė librat e historisė nuk arrijmė dot tė gjejmė gjithė strukturėn e plotė etnike tė popullsive shqiptare tė Kaukazit. Pjesa mė e madhe e tyre, edhe pse fliste nė dialekte tė ndryshme tė largėta mes tyre, ruante fenė e krishterė. Por pas luftėrave tė mėdha dhe pas shembjes sė mbretėrisė sė shqiptarėve, njė pjesė e madhe e tyre u detyrua tė flasė gjuhėn e pushtuesit armen dhe kjo shkaktoj armenizimin nė masė tė shqiptarėve.

Gjuha armene u fut shpejt sidomos nė qytetet Arran dhe Shirvan. Vetėm popullsitė rurale shqiptare e ruajtėn shumė mė gjatė gjuhėn e tyre tė vjetėr. Janė gjetur gjuhė tė lidhura ngushtė me gjuhėn e shqiptarėve tė Albanisė Kaukaziane edhe nė Dagestanin e sotėm.

Shqiptarėt qė jetonin nė pjesėt lindore tė Albanisė Kaukaziane, e gjetėn mė vonė vetėn nėn sundimin e Perandorisė Persiane. Arabėt i konvertuan ata me forcė nė fenė islame. Mė pas kėtu erdhėn turqit dhe kjo ēoi nė krijimin e Azerbajxhanit tė sotėm.

Nė shekullin XII-tė dhe XV-tė filluan dėrgimet masive nė trojet shqiptare tė turqve tė pasur, tė familjeve aristokrate apo tė ushtarėve tė moshuar qė tė jetoni atje, pasi vendi bregdetar kishte klimė tė mirė, peizazhi ishte i mrekullueshėm dhe i begatė dhe ngjanė aq shumė me brigjet e Adriatikut, ku jeton pjesa tjetėr e shqiptarėve sot. Kjo ngjarje e ndryshoj emrin Arranit nė Karabak.

Nė gjuhėn turke ose nė gjuhėn iraniane kjo do tė thotė kopshti i gjelbėr. Mirėpo shqiptarėt nė pjesėt e sipėrme tė Karabakut nuk u zhduken dhe nuk u asimiluan dot nga muslimanėt.

Kjo ēoi nė krijimin e aleancėn sė tyre mė pas me Armenėt, tė cilėt ishin tė krishterė si shqiptarėt. Nė epokėn e mesjetės sė hershme nė kufirin mes Albanisė Kaukaziane dhe Gjeorgjisė, grupet shqiptare nga perėndimi u bėnė pjesė e kombit gjeorgjian dhe bashkimi i tyre njihet me emrin Erti. Rajoni mė i vjetėr i Albanisė Kaukaziane ka qenė pjesa veriore e luginės sė lumit Kur dhe e lumit Alazani. Pikėrisht kėtu filluan zhvillimin komunitetet urbane, duke pėrfshirė dhe kryeqytetin e Albanisė Kaukaziane, Kabala.

Faktet e ekzistencės sė Albanisė Kaukaziane

Ekzistenca e Albanisė Kaukaziane ėshtė e vėrtetuar edhe falė artefakteve. Ekzistojnė zbulime arkeologjike tė cilat tregojnė se Albania Kaukaziane ka pasur shkrimin dhe gjuhėn e vet popullore. Por nga shekulli i III-tė edhe gjuhėn zyrtare. Nė territorin e Azerbajxhanit dhe nė Gjeorgjinė e sotme janė ende nė kėmbė kishat e shqiptarėve tė Albanisė Kaukaziane, tė cilat thirrėn edhe sot si tė tilla dhe dallohen qartė nga arkitektura, edhe pse mund t’u kenė ndėrruar ndonjė simbol.

Mbretėrit shqiptarė nė Albaninė e Kaukazit

Mbreti i parė shqiptar quhej, Arranshahu. Ai u bė mbret kur pushtuesit e Albanisė Kaukaziane (Armenėt dhe Persianėt) deshėn tė vinin mbret tė shqiptarėve njeriun e tyre, (njė nga shqiptarėt lokal).

Pas luftėrave tė egra ēlirimtare kundėr pushtuesve, njeriu qė ēliroi Arranin, u bė mbret i gjithė Albanisė Kaukaziane dhe u thirr me emrin, Arranshah. Kėshtu u krijua familja e parė mbretėrore e Albanisė Kaukaziane.

Pas aleancės me Armeninė, mbreti shqiptar Urnair i Albanisė Kaukazian, i rikthyer nė fenė e krishterė, u pagėzua nė Armeni nė vitin 370 para Krishtit. Ai u bė mė pas njė partner besnik edhe i Perandorisė Persiane, e cila si dhuratė, i dha Urnairit krahinat: Aghuak, Utik dhe Shakashen gjatė copėtimit tė Armenisė nė mes tė Romės dhe Persisė.

Mė pas nė territorin e Utikėve mbreti pasues i shqiptarėve Vaqe ndėrtoi njė qytet, tė cilin, nė nderim tė Mbretit Persian,i dha emrin Peroz, qė mė vonė ndryshoi nė Partav.

Pushtuesit Arabė dhe Armenė filluan mė pas tė kacafyteshin me njėri-tjetrin pėr territorin e Albanisė Kaukaziane Pas luftėrave tė shumta tė historisė njė pjesė e popullsive tė Albanisė Kaukaziane, siē thamė mė lart, mbeti gjatė nėn qeverisjen e Armenisė dhe u detyruan tė pėrdornin gjuhėn Armene. Njė pjesė tjetėr e popullsive mbeti nėn qeverinė e Iranit. Ndėrsa njė pjesė e tretė mbeti nėn qeverinė e Turqisė.

Megjithatė deri nė shekullin tė VII-tė nė Albaninė Kaukaziane kishte shumė territore shqiptare qė pėrdornin masivisht gjuhėn e tyre tė vjetėr dhe dalloheshin lehtėsisht nga popujt e racat e tjera, qė mbetėn nė vendin e shqiptarėve siē janė popullsitė armene, iraniane, turke etj.

Kėshtu nga shekulli i IX-tė dhe i X-tė Albanisė Kaukaziane i mbeti vetėm emri i shteti qė nuk ekziston mė. Por popullsitė shqiptare nuk u shfarosen.



Ato jetojnė edhe sot nė Gjeorgji, nė Azerbajxhan dhe nė Karabak dhe dallohen shumė mirė nga popujt e tjerė jo vetėm nga karakteristikat e racės, por dhe ato tė kulturės, nga zakonet e doket, nga gjuha etj. Ata nuk ngjajnė me ju shqiptarėt e Shqipėrisė sė Adriatikut, por janė njėsoj si ju./albafax



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi