Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Trevat shqiptare »
Tė jesh shqiptarė i deklaruar ortodoks nė Maqedoni, sakrificė dhe sfidė me rreziqe

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 11th January 2016, 23:32



Prof.dr. Branislav Sinadinovski, shqiptari ortodoks dhe rrėfimi i tij nė intervistėn pėr INA pėr shqiptarėt ortodoks nėn Maqedoni.

Prof.dr. Branislav Sinadinovski nė njė intervistė ekskluzive pėr agjencinė e lajmeve INA flet pėr tė historinė e shqiptarėve ortodoks, rrugėtimin dhe golgotėn e jetės sė tyre drejt njė asimilimi monstruoz, heshtja dhe heqja dorė nga origjina dhe identieti kombėtar dhe problemet e tjera. Por edhe pėr rikthimin tek identieti dhe guximi i brezave pėr t’u deklaruar shqiptarė etnik.

INA: Profesor, ju jeni njė figurė e njohur publike nė Maqedoni qė pėrveē deklarimit tuaj si shqiptarė ortodoks, sė fundi keni publikuar librin mė tė ri tė titulluar “Shqiptarėt Ortodoks nė Maqedoni”. A mund tė na pėrshkruani njė historik tė shkurtėr pėr kėtė komunitet qė ėshtė pėrballur me sfida tė ndryshme drejt asimilimit ?

Sinadinovski: Me publikimin e librit tim doja tė tregoj se nė Maqedoni jo vetėm dikur, por edhe sot jeton njė numėr i madh i komunitetit shqiptarė me fe ortodokse. Qendra e tyre e dikurshme ka qenė Reka e Epėrme, por megjithatė jeta ka bėrė qė ata me kohė tė braktisin kėtė vend duke u shpėrngulur nė qytete tjera brenda vendit, por edhe pjesa tjetėr duke marrė rrugėn e mėrgimit, drejt vendeve evroperėndimore, SHBA-ve dhe kontinete tjera.

Dua tė theksojė se edhe pse shqiptarėt ortodoks e braktisėn kėtė zonė, sot atje jeton vetėm njė pjesė e vogėl e popullsisė, edhe ate tė moshės sė thyer. Dhe herė pas here gjeneratat e tjera vijnė nė vendin e tyre pėr vizitė. Edhe pse ata kanė braktisur vendin e tyre, por megjithatė ata janė shumė dhe ekzistojnė dhe janė kėtu nė Maqedoni.

Nė fillim tė shekullit 20, dokumente historike tregonin se nė Rekėn e Epėrme jetonin mes 8 mijė deri 10 mijė shqiptarė ortodoks, qė flisnin gjuhėn shqipe me dialekt geg. Nėse atėherė ka pasur 8 – 10 mijė, atėherė mund tė konkludojmė se nė bazė edhe tė natalitetit, sot kemi mbi 70 mijė shqiptarė ortodoks.

Shqiptarėt ortodoks janė gjithmonė aty dhe ata janė autokton dhe kjo ėshtė e qartė. Tė gjithė tjerėt kanė ardhur pas neve si shqiptarė. Dhe kush ka ardhur dhe ka pushtuar kėto territore, ka tentuar tė asimilojė shqiptarėt ortodoks, duke filluar nga turqit, serbėt, bullgarėt dhe tė tjerėt.

Megjithatė, libri im nuk ėshtė vetėm libėr pėr shqiptarėt ortodoks nė Maqedoni, por pėr tė gjithė shqiptarėt ortodoks, qė pėr shkak tė padrejtėsisė historike, sot jetojnė tė shpėrndarė nė vende tė ndryshme tė botės.

INA: Cilat kanė qenė peripecitė dhe vuajtjet qė ky komunitet ka pėrjetuar gjatė historisė, duke pėrfshirė edhe ate mė tė re ?

Sinadinovski: Ne si komunitet apo pjesė e popullit shqiptar kemi qenė historikisht nėn presione tė mėdha dhe tendenca tė asimilimit. Golgota dhe tmerri i pėrjetuar nė kėtė zonė, ka qenė vrastar, por mund tė pėrmenden edhe shumė faktorė dhe shkaqe qė ka ndodhur kjo. Por, edhe pėrkundėr kėsaj fushate qė ka ndodhur nė vazhdimėsi, popullata ortodokse shqiptare ka mbijetuar dhe ka ruajtur identitetin, duke u dėshmuar sot pėrmes kėtij libri dhe shumė protagonistėve se ne jemi pasardhės tė pellazgėve dhe ilirėve.

Ne jemi popull qė kemi rrėnjė dhe kur nuk mundėm turqit dhe tė tjerėt tė na asimilojnė, mė sė paku mund tė na bėjnė sot tė tjerėt. Asimilimi ka vazhduar edhe pas krijimit tė Jugosllavisė. Ky sistem nuk ka zgjedhur metoda pėr tė asimiluar shqiptarėt dhe nga ky presion kanė rėnė disa shqiptarė. Njė pjesė e madhe e patriotėve me ndjenja kombėtare ishin ndjekur nga UDB-ja, ndėrsa kishte edhe nga ata qė punonin kundėr popullit tonė. Sot dihet se kush janė njerėzit e tillė, por ėshtė njė fakt historik. Unė nuk dua tė pėrmend emra, por juve si gazetarė nėse doni hulumtoni dhe zbuloni. Represioni ka qenė i egėr dhe ishte mbjellė frika nė palcė, por edhe diferencimi, nė rast se do deklarohej dikush si shqiptarė ortodoks. Shumė familje brenda mureve tė shtėpive flisnin gjuhėn amtare, por jashtė shėndėrroheshin nė maqedonas.

INA: Sot ėshtė shqetėsuese se ky komunitet po shkon drejt asimilimit kombėtar. Cili ėshtė ky realitet sipas jush ?

Sinadinovski: Gjeneratat e reja janė tė vetėdijėsuara se rrėnjėt e tyre janė shqiptare dhe se janė pjesė e popullit shqiptar nė pėrgjithėsi. Kjo dėshmohet me faktin se nė promovimin e librit tim qė u mbajt mė 28 Nėntor nė Shkup, me rastin e festės sė Flamurit kishte mbi 120 tė rinj shqiptarė ortodoks. Por siē ju thash edhe mė lartė akoma nuk ka shpėrthyer guximi dhe se disa nuk duan tė bėjnė njė hap tė tillė, pėr shkak se ndoshta mund tė ballafaqohen me probleme dhe sfida tė ndryshme. Pra ka shumė qė nuk guxojnė tė deklarohen dhe tė shprehin pėrkatėsinė e tyre etnike, sepse e llogarisin ballafaqimin e tyre mė pas me reagime dhe komplikime brenda familjare dhe lidhjeve e interesave tė tjera. Ky komunitet kėrkon mbėshtetje dhe mbrojtje mė tė madhe, solidarizim dhe promovim tė vlerave tė pėrbashkėta. Pra mbėshtetja duhet tė vij nga tė gjithė shqiptarėt kėtu nė Maqedoni dhe jashtė saj.

Pas konfliktit tė vitit 2001 ishte njė vetėdijėsim mė i madh qė shqiptarėt ortodoks, tė cilėt pėrfituan njė inkurajim dhe guxim pėr tė rikthyer dinjitetin e humbur dhe duke rritur besimin se do tė vijnė ditė mė tė mira edhe pėr ne. Andaj mund tė them se nė vitin 2001 ndodhėn kthesa qė kanė domethėnie historike pėr tė gjithė ne. Sepse ky vend sa i takon maqedonasve na takon edhe neve. Dhe ardhmėria e tij ėshtė vetėm si njė shtet shumėetnik dhe shumėkulturor, sepse tė gjithė kanė kontributin e tyre gjatė historisė dhe mbijetesės.

Kontributi i shqiptarėve pėr kėtė vend ėshtė i madh dhe historikisht nuk duhet harruar se njė nga njerėzit kryesor qė kishte furnizuar VMRO-nė gjatė luftėrave historike me armė dhe barot ishte shqiptarė. Sekretari i parė i gjeneral tė pushtetit tė Repbulikės sė Krushevės quhej Gjergj Ēaēe dhe tė tjerė qė luftuan kundėr turqve. Pra ka momente tė rėndėsishme historike pėr kontributin e shqiptarėve edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

INA: Problem faktik ėshtė edhe boshatisja e gjithė zonės sė Rekės sė Epėrme. Sot tokat atje janė djerrė, po humben gjurmėt dhe themelet e kullave dhe shtėpive. A besoni se do rikthehet fryma dhe fjala shqipe nė kėtė zonė qė dikur ishte vatėr e arsimimit dhe trashėgimisė kulturore shqiptare ?

Sinadinovski: Reka e Epėrme ėshtė njė zonė e pasur me gjitha veēoritė dhe pasuritė e saj si vend piktoresk me vendbanime tė pasura, male, ujra dhe pasuri tjera natyrore. Kemi mbi 20 fshatra, por qė sot aty jeton vetėm njė popullatė e vogėl, kryesisht tė moshuar. Kryesisht janė disa shtėpiza qė shfrytėzohen pėr pushime verore dhe dimėrore dhe se ato tani shpesh po vizitohen edhe nga gjeneratat e reja. Gjatė periudhės sė ndėrtimit tė liqenit artificial tė Mavrovės, me qėllim tė pėrfitimit tė energjisė elektrike, u pėrmbytėn shumė zona, kullosa, pėrfshirė edhe shtėpi, pėrfshirė edhe njė pjesė tė fshatit Kiēinicė, qė dikur bashkė me Beliēicėn ishin qendrat e shqiptarisė dhe kultivitimit tė traditave dhe trashėgimisė shqiptare. Nė kėtė mėnyrė pėrveē qė u zaptuan shumė toka dhe kullosa, u thanė edhe ujrat dhe burimet qė vinin nga malet tona, duke u derdhur nė Liqenin e Mavrovės. Toka tona sot aty janė dhe ato askush nuk mund t’i zaptojė dhe pėrvetėsoj, ashtu siē nuk ka mundur askush ta bėjė kėtė gjatė historisė.

INA: Por, ju kur vendosėt tė deklaroni publikisht origjinėn tuaj shqiptare dhe rrėnjėt familjare dhe etnike. Cilat ishin arsyet e forta qė morėt njė vendim tė tillė ?

Sinadinovski: Unė e kisha amanaet nga babai im Jakim Sinadinovski qė tė ndėrmarrė njė hap tė tillė. Babai im ishte njė intelektualė i dalluar dhe profesor universitar me mė shumė se 39 vepra apo libra shkencor dhe me mė shumė se 500 punime shkencore dhe profesionale. Ai ishte njė nga themeluesit e sociologjisė rurale nė kuadėr tė Jugosllavisė. Ai ishte njė demokrat liberal , qė shpesh kritikonte pushtetin komunist. Ai nė njė kohė kishte filluar gjurmimet pėr rrėnjėt tona familjare dhe gjithnjė na thoshte se ne jemi shqiptarė. Unė para 4 viteve jam deklaruar hapur pėr pėrkatėsinė time etnike shqiptare. Kėtė e bėra me rastin e publikimit tė librit pėr Josif Bagerin, pishtarin dhe kolosin e letrave nga Reka e Epėrme.

INA: Por, kėto deklarime publike kanė edhe koston e rreziqeve, problemet me tė cilat mund tė ballafaqoheni, reagimi i rrethit ku jetoni dhe fqinjėve, kur dihet se akoma nė kėtė vend kemi urrejte dhe padurueshmėri ndėretnike ?

Sinadinovski: Po sigurisht siē thoni kjo ka ēmim dhe sfida tė rrezikshme. Unė pėrveē reagimeve publike dhe linēimeve tė ndryshme qė kam pėrjetuar, sė fundi jam ballafaquar edhe me sulme fizike. Me thėnė tė drejtėn nuk kam pritur se do tė sulmohem fizikisht dhe tė kėrcėnohem me vdekje, edhe ate me porosi mizore.

Menjėherė pas promovimit tė librit dhe deklarimeve tė mija pėr themelimin e Kishės Ortodokse Shqiptare nė Maqedoni, kam pėrjetuar njė tmerrė tė vėrtetė. Jam sulmuar ditėve tė fundit nė shtėpinė time nga persona tė panjohur. Fatmirėsisht kam arritur qė tė mbyll derėn dhe t’i shmangem kėtij sulmi qė ishte pėrgaditur pėr tė mė linēuar dhe terrorizuar. Gjatė konfrontimit dhe moslejimit tė kėtyre dhunuesve tė hyjnė nė shtėpinė time, unė kam arritur qė tė lajmėroj policinė, e cila ka mbėrritur nė shtėpinė time dhe kam dhėnė deklaratėn se si ka ndodhur ngjarja. Njė rast i dytė ėshtė edhe njė letėr kėrcėnuese e lėnė si porosi nėn derėn e shtėpisė sime, ku jepej njė mesazh tmerrues dhe mizor se do mė vrasin dhe therrin bashkė me familjen time.

INA: Opinioni ėshtė i njohur se janė shumė personalitete shqiptare, pra ortodoks me origjinė nga Reka qė sot janė akademikė, profesorė universitar dhe specialist e personalitete nė sfera tė ndryshme shoqėrore, institucionale dhe jeta publike. Por disa deklarohen, dhe disa heshtin. A mund qė ju tė thoni ndonjė emėr tė tyre ?

Sinadinovski: Po, ka shumė personalitete nė sfera tė ndryshme. Por unė nuk guxoj tė pėrmend emra, pėr arsye tė ndryshme dhe qė disa janė pėrmendur edhe mė lartė. Ėshtė me rėndėsi se ka nisur procesi i vetėdeklarimit tė disave. Nuk ka frikė dhe ditė pėr ditė kemi njerėz qė po vetėdeklarohen. Ky proces ka nisur dhe askush nuk mund ta ndėrpres. Ēdo popull ka kaluar kėtė proces. Kur maqedonasit thirren nė origjinėn e tyre duke shkuar edhe nė antikitet, pse ne tė mos deklarohemi pėr origjinėn tonė. Kjo nuk ėshtė turp, por krenari dhe njė mision i pėrmbushjes sė amanetit tė gjeneratave tona tė vjetra, apo baballarėve e stėrgjyshėrve tanė.

INA: A mendoni tė vazhdoni kėtė rrugėtim tė nisur fisnik dhe sfidues, duke nxjerrė tė vėrtetėn pėr shqiptarėt ortodoks nė Maqedoni dhe rikthimin tek identiteti ?

Sinadinovski: Unė do tė vazhdojė rrugėtimin e nisur deri sa tė jem gjallė dhe tė kam shėndet, dhe lus Zotin tė mos mė ndodhė diēka. Planifikojė tė publikojė shumė libra nga historia dhe rrėnjėt tona qė unė i takoj. Dhe nė kėtė mėnyrė do ta plotėsojė amanetin jo vetėm tė babait tim, por edhe borxhin tim ndaj popullit shqiptar, pėr shkak se unė nuk di se si ndryshe tė kontribohet pėr popullin tim. Dhe kėtė e bėj pėrmes veprave tė mija duke njerrė nė dritė tė vėrtetėn dhe historinė e popullit tonė, qė ka dy nobelistė dhe shumė personalitete gjatė historisė. Asnjė popull tjetėr nė Ballkan nuk ka kėtė. Mė mirė ėshtė njeriu tė shkruaj, ose tė sulmohemi.

INA: Por, sot Reka ėshtė e boshatisur dhe se kemi hasur nė banorė tė pakėt qė thonė se dijnė shqip, por janė maqedonas dhe se shqipen e kanė mėsuar nga prindėrit. Por hezitojnė tė deklarojnė origjinėn e tyre duke thėnė se janė maqedonas. Pse ndodhė kjo ?

Sinadinovski: Por, siē thash edhe mė lartė, njerėzit akoma kanė rezervat e tyre dhe frikėn e mbjellur. Ata frikėsohen dhe ky ėshtė realiteti i krijuar me shekuj e dekada. Problemi ėshtė mė i thellė siē thash. Unė kam parė qė njė familjar i Josif Bagerit thotė para mediave se ėshtė maqedonas, dhe nuk thotė tė vėrtetėn. Ai qė e deklaron ate nuk ėshtė e vėrtetė. Duhet mirėkuptim nga shqiptarėt nė Maqedoni, por edhe nga maqedonasit.

INA: Por, ky rrugėtim ka edhe sfidat qė thatė dhe ballafaqimin me njė rezistencė tė paparė. Cila ėshtė porosia e juaj kundėr atyre qė duan tė pengojnė kėtė rrugėtim apo mision fisnik dhe njerėzor ?

Sinadinovski: Unė do tė vazhdojė kontributin tim pėr tė nxjerrė tė vėrtetėn historike tė trungut dhe familjes sonė, pėrfshirė edhe populli tim. Kjo ėshtė e drejtė universale dhe nuk ka asgjė tė keqe. Misioni im ėshtė pėr tė forcuar bashkėjetesėn, pėr tė nxjerrė nė sipėrfaqe vlerat shumėetnike dhe shumėkulturore e fetare qė ka ky vend ku jetojmė. Do tė doja qė tė pėrcjellė njė porosi tek maqeodnasit se ne jemi tė dėnuar pėr tė jetuar bashkė dhe nuk kemi ēka tė ndajmė, jetojmė nėn njė qiell dhe nė kėtė copė toke dhe shteti. Andaj duhet dhe ėshtė imperativ i kohės qė tė njihemi mė mirė mes nesh, sepse pėr fat tė keq sepse akoma jetojmė nė dy botė tė ndara. Duhet thelluar miqėsia midis dy popujve nė ēdo sferė shoqėrore dhe vetėm nė kėtė mėnyrė do tė eliminojmė tė keqen e sė kaluarės. Kjo ėshtė porosia ime sidomos tek gjeneratat e reja, qė tė njohin njėri tjetrin dhe gjuhėt e tyre dhe tė ndėrtojmė njė vend tė pasur dhe tė zhvilluar dhe gjitha kėto probleme do tė ndėrpriten.

INA: Ju keni nxitur edhe ēėshtjen e kishės ortodokse shqiptare nė Maqedoni. Si mendoni ta realizoni kėtė projekt, pėr tė cilin u sulmuat nga klerikė maqedonas tė Kishės ortodokse maqedonase, duke u akuzuar si shovenist ?

Sinadinovski: Tani pėr tani kjo ėshtė njė ide dhe ne nuk kemi asgjė pėr tė bėrė jashtė Kushtetutės dhe ligjit. Andaj askush nuk duhet frikėsuar. Kjo nuk ėshtė kėrkesė e imja e imagjinuar, apo siē thotė prifti Timotej projekt politik. Kėrkesa pėr formimin e Kishės Ortodokse Shqiptare nė Maqedoni ėshtė njė shprehje e kėrkesės sė shqiptarėve ortodoks qė tė kenė kishėn e tyre, t’ju mundėsohet dėshira pėr tė cilėn ka luftuar edhe Josif Bageri qysh nga viti 1910 kur nė Bullgari kishte tentuar tė formojė Kishėn Ortodokse Shqiptare. Formimi i kėsaj kishe si pjesė e kishės amė, kurse kisha tė tilla shqiptare ka edhe nė Amerikė dhe disa vende tjera tė botės, ne vetėm do tė ndihmonim Kishėn Ortodokse Maqedonase qė tė zgjidh problemin disa dekadėsh me Kishėn Ortodokse Serbe dhe ti sigurojė vetės njohje ndėrkombėtare.

INA: Cila ėshtė porosia juaj dhe se a mendoni se njė ditė ky komunitet do tė ketė tė gjitha tė drejtat dhe liritė e deklarimit tė lirshėm dhe kultivimit tė vlerave kombėtare dhe fetare. Apo do tė jetė vėshtirė, pėr shkak tė gjeneratave tė reja tė asimiluara apo “frikėsuara” ?

Sinadinovski: Ne jemi pjesė e popullit shqiptar dhe presim ndihmė dhe pėrkrahje nga tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė. Presim pėrkrahje dhe solidarizim edhe nga vėllezėrit tanė tė pėrkatėsive tjera fetare, duke u mishėruar dhe kontribuar bashkėrisht pėr projekte tė ndryshme, jo vetėm kombėtare. Ne duam pėrfshirjen tonė mė tė gjėrė dhe mė solidarizuese. Qėllimi ynė ėshtė njė mision fisnik pėr pėrgjegjėsi tė pėrbashkėta, pėr edukim dhe kultivim tė vleraver tė pėrbashkėta historike, kombėtare, letrare dhe fusha tė tjera. Uniteti ynė duhet tė jetė nėn frymėn e njė unifikimi prosperues.(INA)

Intervistoi: Naser Pajaziti/Suat Saqipi



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi