Forumi Zeri YT! » Mė pranė njėri tjetrit » Diskutime shoqėrore »
Droga dhe llojet e saj

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 1st January 2008, 03:18

Heroina

Potenciali per adaptim. Varesia.

Ne Opiatet analgjezike perfshihen jo vetem drogat e derivuara nga "bocja" e opiumit (opiumin dhe morfinen) por gjithashtu drogat sintetike qe kane veprim te ngjashem mjeksor me morfinen, si psh petidinen, metadonin, e dekstropropoksifenin {pethidine,methadone dhe dextropropoxyphene} . Perdorimi frekuent i tyre sjell Tolerance, dhe te gjithe kane potencial per Varesi.

Ne mes tyre, HEROINA ESHTE ME E FORTA, ME E ABUZUARA, DHE ME E RREZIKSHMJA. Gjithashtu eshte e shoqeruar me sjellje kriminale. Vetem disa jave pas perdorimit, Simpomat e Terheqjes mund te shfaqen nese droga ndalohet; Frika nga keto Efekte te Terheqjes mund te jete nje incentive (shtytje) per te vazhduar perdorimin. Ne perdoruesit e rregullt, vesi i kesaj droge shpesh shoqerohet nga nje menyre jetese qe sillet e percaktohet nga kjo droge.


Menyra e perdorimit.
Nje puder ngjyre te bardhe ose si kafe e hapur, Heroina pihet si duhani, thithet me hunde, ose injektohet me shiringė. Opiatet e tjera mund te merren nga goja.


Perdorimet e ligjshme.
Heroina perdoret gjeresisht ne Britani e ne Belgjike, per trajtimin e dhimbjeve akute teper te forta, si p.sh ato qe vijne pas nje goditje ne zemer. Nuk perdoret nga mjekesia e vendeve te tjera.
Opiate te tjera, si morfina e metadoni, perdoren si analgjezike. Shumica e opiateve jane te klasifikuara si droga te klases A. Opiatet e "buta" si Koedina (codeine) perfshihen ndonjehere ne ilacet per supresimit e kolles dhe ne preparatet kunder diarrese, e jane te perfshira nen Skedinen e V .


Efektet afatshkurter.
Opiatet e forta induktojne nje ndjenje vetekenaqesie e lumturie. Dhimbja sikur iken dhe aktiviteti i sistemit nervor qendror depresohet; frymemarrja dhe ritmi i zemrės ulen e refleksi i kolles (te kolliturit) inhibohet. Ata qe i perdorin keto per here te pare kane marrje mendesh e te vjella. Me doza mė tė larta, rriten shancet pėr humbje tė vetėdijes, nganjėherė kjo sjell koma e nė raste tė rralla ēon nė vdekje nga arresti respirator.


Efektet afatgjate. Rreziqet. Perdorimi per nje kohe te gjate i Opiateve sjell konstipacion, ulje te deshires seksuale, crregullim te ciklit menstrual, e ulje te oreksit.
Mosushqimi, e cilesia e ulet nutricionale shoqeruar keto me neglizhim personal mund te sjellin nje shendet te dobet te individit.
Drogat e rruges jane shpesh te perziera "cut- ne anglisht " me substanca te tjera si Kafeine, Kinine, Puder (Talkum Powder), dhe miell, te cilat mund te demtojne enėt e gjakut dhe bllokojne mushkerite. Gjithashtu ka rrezik per abcese ne vendin e infektimit. Infeksionet e rrezikshme, sic jane hepatiti, sifilisi, dhe virusi i imuno-deficiences njerezore HIV, mund te transmetohen nga perdorimi i shiringave te papastra qe perdoren disa here rradhasi nga perdoruesit.


Disa jave pas perdorimit te rregullt, Lenia e Menjehershme e opiateve sjell nje tip sindromi te terheqjes te ngjashme me gripin, shenja te cilat fillojne nga 6-24 ore pas marrjes se dozes se fundit. Simptomat mund te perfshijne: rrjedhje ne hunde e ne sy, djerse te ngrohta e te ftohta, pagjumesi, dhimbje muskujsh, dridhje, marrje mendesh, te vjella, diarre, spasma muskulare e krampe abdominale. Keto efekte arrijne kulmin 48-72 ore pas ndalimit te droges e gradualisht zhduken pas 7-10 ditesh.


Shenjat e abuzimit.
Nje perdorues i opiateve mund te tregoje shenja te tilla si apati, neglizhim te paraqitjes personale e te higjenes, humbje oreksi dhe renie ne peshe, humbje te interesit per argetimet e hobby te meparshme, mosperfillje ndaj aktiviteteve sociale, personave qe e rrethojne dhe detyrimeve individuale.
Perdoruesit shpesh orientohen drejt krimit per te vazhduar financimin e vesit te tyre. Shenjat e intoksikimit perfshijne pupila si te ngurtesuara ne nje pike dhe nje paraqitje te paorientuar qe shpesh i ngjan sjelljes se nje te piri.


Bashkeveprimet.
Opiatet ne menyre te rrezikshme rrisin rreziqet Sedative te cdo droge me efekte qetesues ne sistemin nervor qendror, perfshire ketu barbituratet e alkoholin.



Shiko profilin e anėtarit http://albo-youth.gooforum.com


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 1st January 2008, 03:21

Ēfarė janė drogat? Teknikisht, drogat janėlėndė kimike tė cilat ndikojnė nė funksionimin normal tė trupit dhe/ose tė trurit.Jo tė gjitha drogat janė tė paligjshme. Pėr shembull, kafeina (e cila gjendet nė kafe ose nė pijen “Coca-Cola”), nikotina (e cila gjendet nė cigare) dhe alkooli teknikisht janė tė gjitha droga tė ligjshme edhe pse zakonisht nuk quhen tė tilla. Barnat, si ato qė shiten me recetė tė lėshuar nga mjeku ashtu edhe ato qė shiten pa recetė nėpėr farmaci, janė droga tė ligjshme tė cilat na ndihmojnė tė shėrohemi nga sėmundjet, megjithėse edhe me to mund tė abuzohet.Drogat e paligjshme janė droga tė cilat janė kaq tė dėmshme saqė vendet nė mbarė botėn kanė vendosur t’i vendosin nėn kontroll. Kėto vende kanė miratuar disa ligje ndėrkombėtare, nė formėn e konventave tė Organizatės sė Kombeve tė ashkuara, tė cilat pėrcaktojnė se cilat droga duhen vendosur nėn kontroll.
Tė gjitha drogat tė cilat trajtohen nė kėtė broshurė janė tė paligjshme. Kjo do tė thotė se, nė pėrgjithėsi, ėshtė kundėr ligjit nėse mban, pėrdor ose shet droga tė tilla nė gjithė botėn. Drogat, nė pėrgjithėsi, kanė disa emra me
tė cilėt quhen nė zhargonin e rrugės, dhe nė kėtė broshurė do tė gjeni disa prej tyre. Megjithatė, nuk bėhet fjalė pėr njė listė tė plotė dhe drogat mund tė kenė emra tė tjerė nė vendin apo nė qytetin ku jetoni ju. Gjithashtu, kėto emra mund tė ndryshojnė edhe me kalimin e kohės. Emrat e drogave nė zhargonin e rrugės nuk kanė lidhje me fuqinė apo pastėrtinė e njė droge. Tė gjitha drogat e paligjshme kanė njė efekt tė menjėhershėm fizik, pėr tė cilin mund tė lexoni nė kėtė broshurė. Por drogat mund tė pengojnė shumė edhe zhvillimin psikologjik dhe emocional, sidomos te tė rinjtė. Nė tė vėrtetė, drogat mund tė shkatėrrojnė potencialin e atyre qė i pėrdorin, tė cilin ata nuk mund ta rifitojnė kurrė mė, sepse drogat kthehen nė njė lloj zėvendėsuesi tė mekanizmave qė na duhen nė jetė. Edhe pse drogat nė kėtė broshurė pėrshkruhen veēmas, ato shpesh pėrdoren sėbashku. Kjo pėrzierje e drogave mund tė ketė pasoja tė rėnda dhe tė paparashikueshme pėr trupin dhe mendjen e pėrdoruesve. Sė fundmi, duhet thėnė se drogat turbullojnė
aftėsinė gjykuese tė pėrdoruesve tė tyre. Kjo do tė thotė se shpesh pėrdoruesit e drogave marrin rreziqe mė tė mėdha, siē ėshtė, pėr shembull, seksi i pambrojtur. Kjo shkakton infeksion me hepatit ose me HIV si edhe me sėmundje tė tjera tė transmetuara seksualisht.

Kokaina

Ēfarė ėshtė?
Kokaina ėshtė njė pluhur i bardhė ose ngjyrė qumėshti, i cili vepron si stimulues i fuqishėm. Kokaina nxirret nga gjethet e bimės sė kokės. Gjatė rrugės, mund tė tretet ose tė “pritet” me lėndė tė tjera me qėllim qė tė rritet sasia. Droga “crack” ėshtė njė kokainė e cila ėshtė pėrpunuar mė tej me amoniak ose bikarbonat natriumi (sodė buke) dhe ngjan si flokėza ose kokrriza tė vogla.

Si merret?
Zakonisht, kokaina thithet me hundė ose injektohet, ndėrsa droga “crack” tymoset si duhani.

Ēfarė ndikimi ka te pėrdoruesi?
Kokaina i jep pėrdoruesit njė ndjesi gjallėrie shpirtėrore dhe e vendos nė njė gjendje euforie. Gjithashtu, shpesh pėrdoruesi provon njė rritje tė pėrkohshme tė niveleve tė gatishmėrisė nervore dhe tė energjisė dhe njė shtyrje nė kohė tė urisė dhe tė lodhjes.

Cilat janė rreziqet qė lidhen me pėrdorimin e kokainės?
Efektet afatshkurtra pėrfshijnė humbjen e oreksit, shpejtimin e frymėmarrjes dhe rritjen e temperaturės sė trupit dhe tė rrahjeve tė zemrės. Pėrdoruesit mund tė sillen nė mėnyrė shumė tė ēuditshme dhe tė parregullt dhe, ndonjėherė edhe nė mėnyrė tė dhunshme.Doza tė tepėrta tė kokainės mund tė
shkaktojnė edhe konvulsione, krizė epilepsie,hemorragji cerebrale ose mosfunksionim tėzemrės.Pėrdoruesit afatgjatė tė kokainės rrezikojnė tė kenė njė mori problemesh shėndetėsore, disa prej tė cilėve varen nga mėnyra se si e marrin kėtė drogė. Thithja me hundė e kokainės dėmton shumė rėndė indet e hundės; tymosja mund tė shkaktojė probleme tė aparatit tė frymėmarrjes;
ndėrsa injeksioni mund tė shkaktojė abscese ose sėmundje infektive.
Rreziqe tė tjera,pavarėsisht mėnyrės si merret droga,pėrfshijnė varėsinė e fuqishme psikologjike,k equshqyerjen, rėnien nė peshė, humbjen e orientimit, apatinė dhe njė gjendje qė ngjan me psikozėn pananojake.

Rreziqe tė tjera
Pėrzierja e kokainės me alkoolin ėshtė njė kokteijl i rrezikshėm dhe mund tė rrisė ndjeshėm mundėsinė e vdekjes sė papritur.

EKSTAZA

Ēfarė ėshtė?
Ekstaza ėshtė njė stimulues psikoaktiv, i cili zakonisht prodhohet nė laboratorė tė paligjshėm. Nė tė vėrtetė, termi “ekstazė” ka evoluar dhe nuk pėrdoret pėr tė quajtur vetėm njė lėndė kimike por nė tė vėrtetė njė gamė lėndėsh tė tilla tė cilat kanė njė efekt tė ngjashėm te pėrdoruesi. Shpesh, farėdo tablete me stemė tani quhet “ekstazė”pavarėsisht pėrbėrjes ės vet kimike. Edhe pse kjo drogė zakonisht shpėrndahet nė formėn e njė tablete, ajo mund tė jetė edhe nė formė pluhuri ose kapsule. Tabletat mund tė kenė forma dhe madhėsi tė ndryshme.

Si merret?
Zakonisht gėlltitet por mund edhe tė thithet me hundė ose tė injektohet.

Ēfarė ndikimi ka te pėrdoruesi?
Ekstaza mund tė rrisė nivelet e ndjeshmėrisė tė pėrdoruesve dhe tė shkaktojė njė ndjesi afėrsie me njerėzit qė i rrethojnė. Kjo drogė mund ta bėjė pėrdoruesin mė shoqėrues dhe energjik.

Cilat janė rreziqet qė lidhen me pėrdorimin e ekstazės?
Nė periudhėn afatshkurtėr, ekstaza mund tė bėjė qė trupi tė mos i pėrfillė sinjalet e problemeve siē janė dehidratimi, vilania dhe rraskapitja dhe mund tė pengojė aftėsinė e trupit pėr tė rregulluar temperaturėn. Pėr mė tepėr, ekstaza mund tė dėmtojė rėndė organe tė tilla si mėlēia dhe veshkat.Ndonjėherė, mund tė shkaktojė edhe konvulsione dhe pushim tė zemrės. Doza tė mėdha tė ekstazės shkaktojnė njė gjendje acarimi, ankthi dhe halucinacionesh tė rėnda.Pėrdorimi afatgjatė i ekstazės mund tė dėmtojė disa pjesė tė caktuara tė trurit, duke shkaktuar kėshtu depresion dhe humbje tė kujtesės.

Rreziqe tė tjera
Tabletat ose pilulat qė shiten pėr ekstazė mund tė pėrmbajnė edhe lėndė tė tjera qė mund tė jenė tė rrezikshme dhe qė mund tė jenė tė ndryshme pėr sa i takon fuqisė dhe pasojave tė tyre.


HEROINA

Ēfarė ėshtė?
Heroina ėshtė njė drogė qė shkakton varėsi dhe qė ka veti kundra dhimbjes dhe e cila prodhohet pėrmes pėrpunimit tė morfinės, njė lėndė natyrore e cila nxirret nga bima e opiumit. Heroina e pastėr ėshtė njė pluhur i bardhė. Heroina e rrugės ėshtė zakonisht e bardhė nė ngjyrė kafe sepse pėrzihet me
lėndė tė papastra, ēka do tė thotė qė ēdo dozė ndryshon nga tjetra.

Si merret?
Zakonisht injektohet por mund edhe tė thithet me hundė ose tė tymoset.

Ēfarė ndikimi ka te pėrdoruesi?
Heroina mund t’u heqė pėrdoruesve tensionin, ankthin dhe depresionin.Pėrdoruesi ndjehet i shkėputur nga lodhja ose dhimbja emocionale ose fizike. Nė doza tė mėdha, pėrdoruesi mund tė provojė gjendje euforie.

Cilat janė rreziqet qė lidhen me pėrdorimin e heroinės?
Pasojat afatshkurtra pėrfshijnė zvogėlimin e bebes sė syrit, tė pėrzier, tė vjella, pėrgjumje, paaftėsi pėr t’u pėrqendruar dhe apati. Heroina shkakton varėsi tė madhe fizike dhe psikologjike te pėrdoruesi. Pėrdoruesit rrezikojnė tė zhvillojnė edhe njė shkallė tolerance ndaj kėsaj droge, ēka do tė thotė se me kalimin e kohės u duhet tė marrin doza gjithnjė e mė tė mėdha pėr tė provuar
efektin qė dėshirojnė.Pėrdorimi afatgjatė i heroinės ka njė shumėllojshmėri pasojash tė rėnda pėr shėndetin. Mes tė tjerash, mund tė shkaktojė rėnie tė shpejtė nė peshė, kequshqyerje dhe kapsllėk. Heroina mund tė shkaktojė edhe ērregullim tė ciklit mujor te femrat, pėrgjumje dhe apati kronike. Lėnia e menjėhershme e heroinės shkakton simptomat e tėrheqjes nga ky ves, tė cilat
mund tė jenė tė rėnda dhe pėrfshijnė ngėrē,diarre, dridhje, panik, sekrecione tė hundės,tė ngjethura dhe djersitje.

Rreziqe tė tjera
Pėrdoruesit rrezikojnė tė marrin mbidozė tė heroinės e cila mund tė shkaktojė gjendje kome dhe vdekje pėr shkak tė bllokimit tė aparatit tė frymėmarrjes.

Haluēinogjenėt

Ēfarė janė?
Haluēinogjenėt, ose drogat psikopatike, janė droga tė cilat ia ndryshojnė gjendjen e ndėrgjegjes pėrdoruesit si edhe shkaktojnė lloje tė ndryshme halucinacionesh.

Llojet kryesore tė halucinogjenėve janėdietilamidi i acidit dilisergjik (LSD), fenociklinida (PCP),amfetaminat, meskalina dhe psilocibina.

LSD
Dietilamidi i acidit dilisergjik

Ēfarė ėshtė?
LSD-ja ėshtė njė drogė gjysmė-sintetike e prodhuar nga acidi lisergjik, i cili gjendet nė njė kėrpudhė qė rritet nė bimėn e thekrės dhe drithėra tė tjera.
LSD-ja, e cila zakonisht quhet edhe “acidi”, ėshtė njė prej drogave halucinogjene mė tė fuqishme. Nė rrugė zakonisht shitet nė formėn e katrorėve tė vegjėl prej letre me flluska me kokrra ku brenda pėrmbahet droga, por shitet edhe nė formėn e tabletave, kapsulave si edhe nė formė tė lėngshme. Ėshtė njė lėndė pa ngjyrė dhe pa erė, me njė shije paksa tė hidhur.

Si merret?
Zakonisht gėlltitet.

Ēfarė ndikimi ka te pėrdoruesi?
Nėse merret LSD, ajo shkakton ndryshime tė forta nė mendime, humor dhe shqisa, krahas ndjenjave tė afėrsisė dhe shoqėrimit. Megjithatė, efektet e sakta tė LSD-sė ndryshojnė nė varėsi tė gjendjes mendore tė pėrdoruesit dhe mjedisit ku merret kjo drogė.

Cilat janė rreziqet qė lidhen me pėrdorimin e LSD-sė?
Nė periudhėn afatshkurtėr, LSD-ja shkakton zhgėnjim dhe perceptime tė shtrembėruara.Ndryshon sensi i thellėsisė dhe kohės i pėrdoruesit, ndėrsa bėhen mė tė mprehta ngjyrat, tingujt dhe prekja. Disa pėrdorues tė LSD-sė provojnė mendime dhe ndjenja tė forta dhe tė frikshme si pėr shembull frika se mos humbasin kontrollin, frika nga ēmenduria dhe vdekja dhe dėshpėrim.
Pasojat fizike janė tė vogla nė krahasim me pasojat psikologjike dheemocionale. Nė tė pėrf shihet zmadhimi i bebes sė syrit, shpeshtimi
i rrahjeve tė zemrės dhe rritja e tensionit tė gjakut, humbja e oreksit, pagjumėsia, thatėsirė nė gojė dhe tė dridhura.

METAMFETAMINA

Ēfarė ėshtė?
Metamfetamina bėn pjesė nė atė grup drogash qė quhen stimulues tė llojit tė
amfetaminės (ATS). Ėshtė drogė sintetike e cila zakonisht prodhohet nė laboratorė tė paligjshėm.Metamfetamina ėshtė nė formėn e pluhurit,tė tabletave ose kristaleve qė ngjajnė me copėza qelqi tė thyer.

Si merret?
Mund tė gėlltitet, tė thithet me hundė, tėtymoset ose tė injektohet.

Ēfarė ndikimi ka te pėrdoruesi?
Metamfetamina stimulon njė ndjesi mirėqenieje fizike dhe mendore, si edhe
njė valė euforie dhe gjendje tė gėzueshme shpirtėrore. Pėrdoruesi provon njė rritje tė pėrkohshme tė energjisė, e cila e bėn pėrdoruesin tė mendojė se mund t’i kryejė mė mira aktet fizike ose intelektuale.Pėrdoruesi ndjen edhe njė shtyrje nė kohė tė urisė dhe tė lodhjes.

Cilat janė rreziqet qė lidhen me pėrdorimin e metamfetaminės?
Nė periudhėn afatshkurtėr, pėrdoruesit humbasin oreksin dhe fillojnė tė marrin
frymė mė shpejt. Mund t’u shpeshtohen rrahjet e zemrės dhe mund t’u rritet tensioni i gjakut si edhe mund t’u rritet temperatura e trupit dhe tė djersijnė. Nė doza tė mėdha, pėrdoruesit mund tė ndjehen tė paqetė dhe tė acaruar dhe mund tė provojnė goditje paniku.Doza tė tepėrta tė metamfetaminės mund tė shkaktojnė edhe konvulsione dhe vdekje pėr shkak tė mosfunksionimit tė aparatit tė frymėmarrjes, hemorragji cerebrale ose
mosfunksionim tė zemrės. Pėrdorimi afatgjatė i metamfetamnės mund tė shkaktojnė kequshqyerje, rėnie nė peshė dhe zhvillim tė varėsisė psikologjike.
Kur ndėrpritet pėrdorimi i metamfetaminės,pėrdoruesi fle pėr njė kohė tė gjatė dhe pastaj zakonisht bie nė depresion.

Rreziqe tė tjera
Ndonjėherė, metamfetamina bėhet shkak pėr sjellje agresive, tė dhunshme dhe shumė tė pazakontė te pėrdoruesit.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 1st January 2008, 03:23


Ē’janė nė tė vėrtet drogat? Cilat janė rrugėt e marrjes sė drogave? Cilat janė komplikimet? Si bėhet diagnostikimi tek konsumuesit e drogės? Parandalimi.

Pėrdorimi mė i vjetėr i drogės mendohet tė jetė rreth 5000 vjet para epokės sonė. Sumerėt popullatė e vjetėr qė atė kohė jetonin nė Mesopotami rreth gjirit Persik pėrdornin opiumin pėr tė arritur efektin “hul” qė do tė thotė kėnaqėsi, ndėrsa nė Greqinė antike pėrdorej lėngu i opiumit. Rreth vitit 1000 tė epokės sonė opiumi pėrdorej gjithashtu nė Kinė dhe Orient.

Ē’janė nė tė vėrtet drogat?

Me droga kuptojmė kryesisht ato lėndė qė me sasi tė disa miligramėve ērregullojnė dhe destabilizojnė funksionet mendore, zvogėlojnė vigjilencėn, ēojnė nė rritjen progresive tė dozave dhe japin varėsi pas njė pėrdorimi disa ditėsh ose javėsh. Drogat qė japin varėsi quhen droga toxikomanogjene.

Cilat janė rrugėt e marrjes sė drogave?
Drogat merren me rrugė tė ndryshme, si:
* me inhalim (thithje me anė tė frymėmarrjes) (lėndė avulluese, eteri)
* me tymosje (duhani,hashashi, opiumi)
* me nuhatje (heroina, kokaina)
* duke i pirė (alkooli etj)
* tė pėrziera :

1. me letėr thithse (acide)
2. nė formė kulaqi (hashash)
3. nė formė tabletare (amfetaminat, barbiturikėt, ekstazi etj)

* me rrugė rektale (supozitorėt e ndryshėm opioid)
* me injeksione:

1. nėnlėkurore (kokainė)
2. intravenoze (heroinė, kokainė, morfinė, amfetamina, barbiturikė)

Cila prej rrugėve tė marrjes sė drogave ėshtė mė e kėrkuara nga toksikomanėt?
Rruga intravenoze ėshtė mė e kėrkuara sepse jep efektin shtesė “flashin”. Produkti nė kontakt tė drejtpėrdrejtė me gjakun jep njė gjendje kėnaqėsie, dėshire me karaker shpėrthyes ose me orgazėm qė zgjat disa sekonda, duke vazhduar pastaj me pėrshtypjen se toksikomani ndodhet nė njė botė pa brenga. Nga ana e libidos ėshtė e pranishme njė kėnaqėsi autoerotike jashtėzakonisht primitive.

OPIOIDET

Me opioide kuptojmė opiumin dhe derivatet e tij. Opioidet klasifikohen nė opioide natyrore dhe derivate sintetike.

Opoidet natyrore: Opium, Teintyra e opiumit, Morfinė, Kodeinė.

Derivatet sintetike:

* a. Morfina me derivatet e tė njėjtės familje: Morfinė, Heroinė, Hidromorfonė, Oksimorfonė.
* b. Meperidina me derivatet e tė njėjtės familje: Petidinė, Fentanyl, Loperamidi.
* c. Metadona dhe derivatet e tė njėjtės familje: Metadonė, LAAM (L – acetilmetadol), Dekstropropoksifeni.
* d. Derivatet e tjera: Nalokson, Naltrekson, Pentazocinė, Buprenorfinė.

Helmimi akut dhe ai kronik. Helmimi akut - vjen pas marrjes sė drogės dhe manifestohet me simptoma tė euforisė dhe deficit neuropsikologjik. Klinikisht paraqitet me shenjat: ankth, frikė, deprimim, cianozė, frymėmarrje tė thellė tė ngadalėsuar dhe tė vėshtirėrsuar. Ērregullim tė vetėdijės, puls tė ērregullt dhe tė dobėt, miozė. Nėse doza ėshtė mė e lartė paraqiten konvulsionet dhe gjendja komatoze.
Helmimi kronik refelektohet me alterimet profonde tė trurit si pasojė e ekspozimit tė pėrsėritur nga droga, duke shkaktuar zvjerdhjen (sindromėn e zvjerdhjes), eufori dhe dėmtime trupore e mendore.

Ē'ėshtė zvjerdhja ( sindroma e zvjerdhjes ose mangėsisė)? Kjo sindromė karakterizohet me simptoma tė detresit psikologjik dhe me shenja trupore qė shkaktohen nga braktisja e dozės sė zakonshme tė njė droge. Simptomat varėn nga lloji i drogės qė ėshtė pėrdorur. Kėto simptoma mund tė jenė:

1. tė lehta dhe pak tė shprehura klinikisht (kokainė, kanabis), ose
2. mjaft tė shprehura (opioide), dhe
3. nganjėherė tė rrezikshme edhe pėr jetėn (barbiturikė, alkool)

Opiumi
Opiumi ėshtė njė lėndė narkotike nė formė tė lėngut qumėshtor qė nxirret nga prerja e kapsolės sė njė bime ende tė papjekur tė quajtur papaver somniferum. Njihet si qetėsues i dhembjeve dhe mbi tė gjitha, si qetėsues i anksiozave akute dhe agjitacioneve anksioze.
Opiumi konsumohet nė shumė mėnyra. Mė karakteristike ėshtė forma e tymosjes nė llulla speciale. Janė tė njohura dehja euforike dhe efekti stimulues qė jep opiumi.

Morfina
Morfina ėshtė alkaloidi mė i rėndėsishėm i opiumit. Ka efekte analgjezike dhe ėshtė pėrdorur shumė nė mjekėsi. Deprimon funksionin e frymėmarrjes duke dhėnė nauze dhe tė vjella. Efekti i saj zgjat pėrafėrsisht 6 orė.

Kodeina
Kodeina ėshtė eter metilik i morfinės. Eshtė mė pak helmuse se morfina. Efekti i saj antalgjik ėshtė pėr 6-10 fish mė i dobėt se i morfinės. Nė terapeutikė kodeina pėrdoret pėr tė qetėsuar kollėn dhe dhembjen e dhėmbėve.

HEROINA

Heroina ėshtė njė derivat gjysmėsintetik i morfinės. Ėshtė mė helmuese se morfina (5 fish) duke dhėnė varėsi tė shpejtė. Njė injeksion me heroinė jep efekt pėr tre orė dhe si pasojė shumė shpejt hyhet nė ciklin kėnaqėsi / mungesė me njė varėsi tė ndjeshme fizike dhe psikike.
Heroina gjendet nė dy forma:

1. 1. Heroina e bardhė (kali), qė asnjėhere nuk shitet e pastėr, por e pėrzier me laktozė, aspirinė, bikarbonate, manitol etj.;
2. 2. Brown sugar, njė varietet i ardhur nga Azia, qė pėrmban 30% heroinė tė shoqėruar me kafeinė.

Heroina ėshtė droga mė e pėrdorur nga toksikomanėt. Ėshtė shumė e shtrenjtė. Pėr tė gjetur dozėn e vetė, toksikomanėt shumė shpejt futen nė aktet delikuente (vjedhje, prostitucion, trafik…).

Cilat janė rrugėt e marrjes sė heroinės? Heroina merret mė sė shumti me rrugė intravenoze (shoot) qė ėshtė mė e pėrdorura, dhe duke e thithur me anė tė frymėmarrjes me hundė (snif).

Efektet e heroinės. Injektimi intravenoz i heroinės jep efektin flash: njė reaksion shpėrthyes me instalim tė shpejtė tė ndjenjes sė kėnaqėsisė, nxehtėsisė dhe euforisė, qė shoqėrohet me ndryshime fiziologjike: ngrohje tė lėkurės, kruarje, bradikardi, hypotension, hyperglicemi, miozė, somnolencė, pastaj fillon tė instalohet faza e mirėqenies me ngadalėsim psiko–motor, nga ky ēast fillon largimi nga realiteti, qė nga toksikomanėt quhet “planet”.

Varėsia nga heroina. Varėsia nga heroina bėhet shumė shpejt, nganjėhere qė me injeksionet e para, nganjėhere pas disa javėsh. Nė fillim helmimi pėrshkruhet si “muaji i mjaltit” ku dominon dėshira intelektule dhe fizike. Kjo dėshirė ndiqet nga njė shpėrthim i imagjinatės dhe fantazisė. Mirėpo pas njė kohe kėto efekte pushojnė, injeksioni nuk bėhet mė pėr t’u pėrjetuar por nga se nuk mund tė ndėrpritet kjo gjendje. Pėr tė mos e ndier mungesėn e drogės injektimet shpeshtohen, dozat rriten. Fillojnė ērregullimet psikike, fizike, emocionale e sociale.

Ē'ėshtė gjendja e abstinencės (mangėsisė) nga heroina? Mangėsia, tabloja me e lartė e varėsise psikike dhe fizike, vjen pėrafėrsisht pas 6 deri 8 orėsh pas ndaljes sė intoksikimt, klinikisht shprehet me:

* * Gjendje shqetėsimi, ankth me rinorrhe, midriazė, ethe, dridhje, gogėsimė dhe djersitje tė mėdha;
* * Dhembje tė barkut dhe tė anėsive, tė shoqėruar nganjėherė me diarre dhe tė vjella. Mund tė kėtė gjendje konfuze, ndėrsa ērregullimet e gjumit janė konstante.
* * Ndjenjė tė tė ftohtit nė mbrendėsi tė ashtit dhe dhembje tė artikulacioneve.

Simptomat janė mė tė theksuara 3-4 ditėt e para dhe lehtėsohen nga dita e 8-tė ose e 10-tė. Heroina dhe opioidet e tjera shkaktojnė varėsi psikike dhe fizike.

Ē'ėshtė mbidozimi (overdoza)? Mbidozimi ėshtė ėshtė ajo gjendje e cila vie si pasojė e neglizhencės sė pėrqendrimit tė tepruar tė heroinės nga toksikomani, ose gjatė periudhės sė abstinencės, ose pėr tė arritur flashin qė nuk ndjehet mė me dozatė e zakonshme.

Ē’ėshtė koma opioide? Koma nga opioidet ėshtė ajo gjendje qė shkaktohet nga mbidozimi, dhe karakterizohet me; ngushtim tė bebzave tė syrit, depresion respirator. Paraqet rrezik edema pulmonare akute dhe kolapsi kardio–vaskular.
Individėt nė komė duhet transferuar nė qendra tė rianimacionit pėr tė luftuar depresionin respirator dhe pėr tė parandaluar kolapsin kardio–vaskular. Mė kėtė rast jepet naloksoni (Narcan), njė antagonist i opiatėve, qė pėrdoret kundėr depresionit respirator.

Cilat janė komplikimet trupore tė helmimit me heroinė (opioide)?

* * Helmimi akut: mbidozim, komė -> vdekje
* * Zvjerdhja: ankth, djersitje, dridhje, nauze dhe tė vjella, gogėsime, zgjerim i bebėzės sė syrit, krampe, asteni.
* * Helmimi kronik: pneumopati bakteriale, endokardite, hepatite (B, C, etj), septicemitė, tetanos, flebitėt, embolitė, SIDA, karies dentar (shumica e toksikomanėve nuk kanė dhėmbė nė moshėn 30 vjeēe), konstipacion, rėnie nė masė (peshė) etj.


Si bėhet diagnostikimi tek konsumuesit e drogės? Diagnostikimi i konsumuesve tė drogės bėhet me anė tė diagnostikimit klinik dhe biologjik.
Diagnostikimi klinik bazohet:

* • nė deklarimin e vet pacientit pėr varėsinė,
* • nė njė anamnezė tė kujdesshme e cila shpie drejt zbulimit tė toksikomanive.
* • nė disa shenja klinike, si: shenjat e gjilpėrave dhe trombozat e venave, sidomos, tė parakrahut; shenjat e absceseve; fshehja e parakrahėve duke pėrdorur mėngė tė gjata edhe nė njė periudhė vere tė nxehtė.

Ndėrsa tek pacientėt qė marrin drogėn duke e thithur me anė tė frymėmarrjes duhet t’u kushtohet njė kujdes organeve tė sipėrme tė frymėmarrjes. Ata janė pothujse gjithmonė me flamė dhe kanė frymėmarrje tė vėshtirėsuar.

Diagnostikimi biologjik:
Diagnostikimi biologjik bėhet ēdo herė kur ėshtė e mundshme tė konfirmohet diagnoza. Shumica e barnave qė abuzohen mund tė zbulohen nė urinė, me pėrjashtim tė kanabisit dhe LSD. Mostrat e urinės duhen ekzaminuar nė intervalin midis dozės sė barit tė marrė sė fundi dhe mbledhjes sė mostrės sė urinės.

Metadona
Si tė gjitha opioidet e tjera dhe metadona ka efekte analgjezike dhe antitusive (kundėr kollit). Edhe kjo ushtron varėsi farmakologjike. Ėshtė pak euforizant. Pėr shkak se qėndron gjatė nė organizėm (gjysmėjeta 24 orė) pėrdoret edhe pėr trajtimin zėvendėsues tek heroinomanėt.

LAAM – ORLAAM
LAAM (levo- alfa-acetil-metadol) ėshtė njė derivat i metadonės. Edhe ky si metadona, pėrdoret pėr trajtimin zėvendėsues tek heroinomanėt.

Buprenorfina - Subutex
Buprenorfina ėshtė njė derivat gjysmėsintetik i tebainės. Ėshtė agonist–antagonist i receptorėve opioidė me njė kohėzgjatje veprimi nė organizėm prej 24 orėsh. Pėrdoret si trajtim zėvendėsues nė varėsitė e mėdha nga opioidet tek adultėt.

Naloksoni – Narcan
Ėshtė njė antagonist specifik i opioideve qė bllokon tė gjithė receptorėt opioidė. Ėshtė antidot i opioideve dhe efikas nė depresionin respirator tė shkaktuar nga opioidet.

Naltreksoni – nalorex
Naltreksoni ėshtė njė derivat i N-metil–ciklopropilit, bėnė pjesė nė familjen e naloksonit. Ai ėshtė njė antagonist i opioideve me njė veprim tė zgjatur dhe pėrdoret nė trajtimin pėrfundimtar tek toksikomanėt e motivuar.

PSIKOSTIMULUESIT E MĖDHENJ
Nė grupin psikostimuluesve tė mėdhenj bėjnė pjesė:
1. Kokaina dhe
2. Amfetaminat

KOKAINA

Kokaina ėshtė alkalodi kryesor i bimės Eritroksilon koka. Ėshtė nė formė tė pluhurit tė bardhė, shpesh e pėrzier me laktozė ose glukozė.Vjen zakonisht nga Amerika Jugore (Kolumbi, Bolivi, Peru). Nė kėto vende kjo kulturė ėshtė legale. Pėrdoret si bimė mjekuese dhe nga ana e vendėsve pėrdoren fletėt e saj pėr t’u pėrtypur.

Si merret kokaina? Kokaina mė shumė inhalohet dhe shumė shpejt pėrthithet (absorbohet). Nganjėherė pėrdoret nė mėnyrė nėnlėkurore dhe, kur shoqėrohet me heroinėn nė mėnyrė intravenoze nga toksikomanėt kjo quhet “speed ball”.

Cilat janė efektet e kokainės? Kokaina provokon njė gjendje euforike: individi qė pėrdor kokainėn ka ndjenjėn se ėshtė i stimuluar intelektualisht dhe seksualisht, nuk ndien lodhje.

A jep varėsi kokaina? Kokaina jep varėsi psikike tė hershme dhe pas disa pėrdorimeve provokon rritjen e dozave.

Cilat janė komplikimet? Duke e thithur me hundė kokaina ngacmon mukozėn e hundės dhe krijon ulceracione. Ajo shkakton, gjithashtu, rrahje tė shpejta tė zemrės, hipertension, zgjerim tė bebėzave tė syrit, anoreksi, pagjumėsi, vdekje tė papritur.

Ēka ndodh pas njė pėrdorimi tė gjatė tė kokainės? Pėrdorimi kronik i kokainės shkakton pagjumėsi, nervozizėm, zemėrim dhe ērregullime kardiake tė vazhdueshme. Nė pėrgjithėsi pėrdorimi i kokainės shkakton njė rėnie (degradim) shėndetėsore:

* * nga ana psikike: ērregullime tė kujtesės, apati, ankth, lėkundje tė gjendjes shpirtėrore, psikozė;
* * nga ana trupore: shtangime, dridhje, ērregullime kardiake, ērregullime tė tė parit, kequshqyeshmėri drejt kaheksisė.


Si bėhet trajtimi i kokainomanėve? Trajtimi i kokainomanėve bėhet sipas rastit, si tek:

* * Helmimi akut - epizodet e takikardisė dhe hipertensionit duhen trajtuar me antagonistė kalcikė pėrzgjedhės (nifedipinė, nimopidinė, diltiazem). Alfa dhe beta bllokatorėt janė tė kundėrindikuar. Nė raste tė konvulsioneve, diazepami ėshtė njė antikonvulsivant i zgjedhur.
* * Zvjerdhja - janė administruar shumė kompozante psikoaktive pėr tė ēhelmuar kokainomanėt si: antidepresorėt, antikonvulsivantėt, trankilizantėt etj. Rezultatet kanė qenė tė paqarta. Sugjerohet pėrdorimi i antagonistėve tė kalciumit qė kanė efekt enėzgjerues nė enėt e gjakut tė trurit.
* * Helmimi kronik - trajtimi ambulator i kokainomanėve, qė veēanėrisht tek adoleshentėt e pamotivuar, bart njė pėrqindje tė lartė rreziku tė rikthimit tė tyre nė ferrin e drogės.


AMFETAMINAT

Janė stimulues madhorė tė sistemit nervor qendror, anoreksigjenė dhe largojnė gjumin. Nė mjekėsi ato janė pėrdorurur pėr efektet e tyre stimuluese, anoreksigjene dhe si dekongjestatorė hundorė. Nė regjimet pėr dobėsim amfetaminat janė dhėnė (dhe jipen) pėr ndėrprerjen e oreksit (si anoreksigjene).

Cilat janė rrugėt e marrjes sė amfetaminave? Amfetaminat merrėn me anė tė gojės dhe me rrugė intravenoze.

Cilat janė efektet e amfetaminave? Amfetaminat tė vrasin (speed kills) ose tė bėjnė tė ēmendėsh. “Speed” (marrja intravenoze) jep efektin kryesor. Injeksionet intravenoze provokojnė flashin qė shfaqet me njė dhunė tė skajshme, pastaj vendoset tabloja e ekscitimit maniak: me senzacione fizike dhe psikologjike tė rritura, logore, eufori, hiperaktivitet motor e seksual, pagjumėsi, mungesė oreksi.
Nė rrafshin somatik: ka hipertension, takikardi, bronkodilatacion, midriazė.
Duke kėrkuar flashin toksikomani injektohet disa herė brenda ditės.
Periudha e zbritjes ėshtė shumė e vėshtirė, me njė farė forme tė lodhjes (dėrmimit) mendore, me ankth, frikė, paqėndrueshmėri emocionale, paraqitje paranoike tė rrezikshme etj. Kjo periudhė ėshtė e rrezikshme pėr vetė individin dhe rrethin . Si rrjedhojė tė delirit paranoid, ekziston rreziku i autoagresionit dhe heteroagresionit nė raport me ndjenjat pėrsekutuese qė janė tė pranishme tek i helmuari gjatė kėsaj faze.

Ēfarė varėsie japin amfetaminat? Varėsia nga amfetaminat ėshtė psikike. Ndėrprerja e marrjes sė amfetaminave ka pėr pasojė: paqėndrueshmėri emocionale, asteni, mialgji, bulimi, hipersomni.
Toleranca ėshtė e hershme, humbet me ndėrprerjen e helmimit.

Pėrdorimi terapeutik i amfetaminave. Amfetaminat pėrdoren nė trajtimin e fėmijėve me ērregullime tė vėmendjes dhe hiperkinezi (me doza 5 deri 10 mg tė dekstroamfetaminės tre herė nė ditė). Pėrdorimi i amfetaminave pėr 8 deri 10 javė si anoreksigjen mbetet legal por shumė konrtavers.

Si bėhet trajtimi i helmimit me amfetamina?

* a. Trajtimi i helmimit akut: Eliminimi i drogės shpejtohet me acidifikimin e urinės duke dhėnė NH4Cl. Hipertensioni mund tė trajtohet me antagonist tė kalciumit (nimodipinė, nikardipinė, diltiazem), konvulsionet - me diazepam, hipertermia me tė ftohtė.
* Psikoza nga amfetaminat trajtohet me haloperidol.
* Me eksperimente tek shtazėt ėshtė vėrejtur se shoqėrimi i atropinės, diltiazemit dhe antagonistėve tė kalciumit luan njė rol antidot nė dozat vdekjeprurėse tė amfetaminave.
* b. Trajtimi i helmimit kronik: Pėrdoret teknika e modifikimit tė sjelljeve. Kjo teknikė ėshtė mė efikase kur pacienti ėshtė i shtruar nė spital se sa gjatė mjekimit ambulator.

KANABISI

Kanabisi klasifikohet nė drogat e buta. Derivatet e tij duhet klasifikuar nė kategori speciale sepse njėkohėsisht japin efekte psikostimuluese dhe efekte psikodepresive, ndėrsa nė doza tė larta mund tė provokojnė halucinacione. Kanabisi (kanabis sativa) ėshtė njėra nga bimėt mė tė vjetra tė kultivuara nga njeriu.
Janė tė njohura tri nėnprodukte tė kanabisit:
1) Marihuana (Marie – Juana) qė ėshtė pėrzierje e fletėve dhe lulės sė kanabisit,
2) Hashashi - qė prodhohet nga ekstrati i rrėshirės sė kanabisit, dhe
3) Vaji i kanabisit.

Si merret kanabisi? Kanabisi merret duke e tymosur si cigare. Ai shpesh pėrzihet me duhan. Nė disa vende pėrgatitet nė formė kulaqi. Kanabisi zakonisht merret nė grup, shumė senzacione varėn nga vetė mjedisi i krijuar. Podukti nuk ėshtė realisht afrodiziak, por ushtron njėfare lirie dhe ekzagjerim tė senzacioneve.
Njė cigare mund tė pėrmbajė prej 1 mg deri mė 40 mg tė lėndės aktive (THC).

Ēfarė efektesh jep kanabisi? Efektet e shkaktuara nga kanabisi janė tė ndryshme, duke filluar nga njė eufori e lehtė deri nė gjumė tė rėndė. Halucinacionet janė tė ralla, vetėm nė raste konsumimi tė tepruar. Efektet e kanabisit mund tė jenė fizike dhe psikologjike:

* * Efektet fizike: nė fillim mirėqėnie, pastaj fenomene vazomotore, nauze, tė vjella, si dhe njė midriazė e tėrthortė;
* * Efektet psikologjike: varėn nga sasia e marrė e produktit, dhe janė zakonisht njė eufori e lehtė me qeshje pa motivacion, ulje kapaciteti tė kujtesės me njė konstituim tė ideve fikse. Efekti i kanabisit zgjat disa orė.


A ėshtė kanabisi i helmueshėm pėr organizmin? Kanabisi ėshtė i helmueshėm. Ekzistojnė dy forma tė helmimit me kanabis:

* * Helmimi akut - ėshtė tepėr i dobėt, asnjėhere s’ka pasur vdekje nga mbidozimi, por ka pasur humbje tė vetėdijes dhe komė te fėmijet nga 1 deri 4 vjeē. Helmimi akut nga kanabisi mjegullon pėrpunumin e informatave nga truri. Kapacitetet e pilotit gjatė pilotimit janė tė dėmtuara edhe pas 24 orėsh tė marrjes sė produktit. Gjithashtu janė vėrejtur manifestime paranoike akute transitore, si dhe epizode akute tė iluzioneve dhe halucinacione.
* * Helmimi kronik: Kanabisi ėshtė ngacmues pėr mushkėritė dhe jep simptoma tė obstruksionit tė rrugėve tė frymėmarrjes. Gjithashtu zvogėlon aktivitetin bakterial tė makrofagėve pulmonarė. Shkakton dhe shumė ērregullime psikike, mund tė jetė si shkaktar i shpėrthimit tė krizave psikotike.

Zvjerdhja nga kanabisi. Simptomat e zvjerdhjes paraqiten pas ndaljes sė konsumimit tė kanabisit nė doza tė larta ditore, mė tė shpeshtat janė: ērregullime tė gjumit, agjitacion , nauze, disfori.

Trajtimi. Epizodet psikike akute nga pėrdorimi i kanabisit trajtohen simptomatikisht me anė tė benzodiazepinave. Haloperidoli ėshtė njė bar i zgjedhur pėr trajtimin e epizodeve psikotike rezistuese. Fizostigmina (eserina) ėshtė e kundėrindikuar. Nuk ka trajtim farmakologjik tė varėsisė me kanabis sikurse tė drogat e tjera. Pėrdoruesit e kanabisit refuzojnė tė njohin efektet negative tė produktit, meqenėse ky nuk jep efekte fizike dytėsore akute si opioidet, gjė qė vėshtirėson trajtimin e tyre.

HALUCINOGJENĖT

Halucinogjenėt janė lėndė qė japin ērregullime tė pėrcepcionit, halucinacione dhe psikoza.

Si klasifikohen halucinogjenėt? Halucinogjenėt klasifikohen nė dy grupe sipas asaj se kanė apo nuk kanė atom tė azotit nė kompozantėn psikoaktive.

* * Grupi pa azot: Nė kėtė grup hyjnė lėndėt qė me doza tė mėdha mund tė japin halucinacine, megjithatė kėto pėrdoren me doza tė vogla pėr efektet e tyre euforizante dhe tė kėnaqėsisė, p.sh. kanabisi.
* * Grupi me azot: Nė kėtė grup hyjnė lėndėt e mirėfillta halucinogjene, si: Dietilamidi i acidit lisergjik (LSD), Fenilciklidina (PCP), Meskalina, Psilocibina.


Cilat janė efektet e halucinogjenėve? Pas marrjes sė produktit efektet shfaqen brenda orės dhe zgjasin 10 deri 12 orė. Gjatė kėsaj kohe individi ndien: * Modifikime fizike: ftohje, paqėndrueshmėri psikomotore, djersitje, midriazė;

* * Modifikime psikike: ndjenjė e frikės dhe ankth gjatė tėrė udhėtimit imagjinar.

Pas njė kohe fillojnė:

* * Buzėqeshje tė pamotivuara,
* * halucinancione ose vizione me:

1. ndryshim tė kohės qė jeton (personi nuk mund tė orientohet nė kohė),
2. ndryshime nė hapėsirė (lėvizin muret, paraqiten imazhe tė ndryshme etj.),
3. ndryshime ndijimore ( pamore dhe dėgjimore),
4. ndryshime tė imazhit trupor ( i duket se ėshtė trashur ose dobėsuar etj.),
5. ndryshime emocionale ( nė kontekstin erotik),
6. ndryshime tė tė menduarit.


A japin varėsi halucinogjenėt? Halucinogjenėt japin varėsi psikike. Ndėrprerja e marrjes sė kėtyre produkteve nuk jep sindromė tė zvjerdhjes (mangėsisė).

Helmimi me halucinogjenė. Halucinogjenėt janė helmues tė masės trunore dhe shkaktojnė:

1. zgjerim tė bebėzės sė syrit, ērregullime tė tė parit,
2. inkoherencė, deluzione,
3. skuqje, takikardi, temperaturė deri nė komė.

Gjithashtu janė pėrshkruar ndryshime kromozomike nė limfocite tek pėrdoruesit e LSD, si dhe anomali kongjenitale tek fėmijėt e nėnave pėrdoruese tė LSD.

Pėrdorimi terapeutik i halucinogjenėve. Ėshtė menduar pėr ta futur LSD nė psikoterapi si metodė subjektive pėr tė pėrshpejtuar kthimin e pacientėve nė tė kaluarėn, por kėsaj metode i mungonte baza psikofarmakologjike gjė qė provokonte ērregullime pėrsistuese tė funksionit trunor.

Si bėhet trajtimi i helmimit me halucinogjenė? Reaksionet nga LSD rrallė vėnė jetėn nė rrezik, por nėse LSD ėshtė pėrdorur e pėrzier me droga tė tjera, atėherė pacienti duhet shtruar nė reanimacion ose nė kujdesin intensiv. Reaksionet psikotike nė fazėn akute duhen trajtuar me diazepam ose haloperidol.

TOKSIKOMANITĖ – SEKSUALITETI

Opioidet
Gjatė periudhės sė konsumimit tė opioideve (heroinės), pėrdoruesit kanė mundur t’i pėrshkruajnė kėto efekte: ejakulim tė vonuar me orgazėm cilėsisht tė zvogėluar, ulje tė libidos, ērregullime tė ereksionit. Vėshtirėsitė nė ejakulim shpjegohen me faktin se kontraktimet e sfinkterit zvogėlohen progresivisht.

Kokaina
Me marrjen e kokainės janė pėrshkruar senzacione tė forta tė orgazmės. Nėn efektin e drogės, aktiviteti seksual ėshtė i rritur, kjo shpjegohet me faktin se kokaina vepron drejtpėrdrejt nė neuronet e sistemit tė rikompenzimit duke rritur dėshirėn seksuale. Por ky fenomen nuk ėshtė gjithmonė konstant. Nė studimet e bėra del se 35% tė meshkujve kanė vėshtirėsi nė ejakulim, ndėrsa 80% e femrave kanė njė zvogėlim tė dėshirės seksuale. Tek femrat marrja kronike e produktit mund tė shkaktojė ērregullime tė ciklit menstrual me galaktorre, amenorrhe dhe vėshtirėsi nė orgazėm. Nga ana tjetėr kokaina jep efekte qendrore tė fuqishme (ndjenjen e fuqisė, hiperaktivitet, hipervigjilencė) dhe seksualiteti i kokainomanit mund tė shkojė nė hiperseksualitet duke rritjur numrin e partnerėve dhe rrezikun e kontaminimit me sėmundjet veneriane, SIDA etj.
Marrja kronike e kokainės tek meshkujt mund tė shkaktojė vėshtirėsi nė ereksion dhe ērregullime tė ejakulimit. Gjithashtu janė takuar edhe raste tė gjinekomastisė.

Kanabisi
Produkti nuk ka pėrparėsi afrodiziake tė drejtpėrdrejtė, mirėpo nga tė rinjtė pėrdorues tė kanabisit gjithmonė citohet aksioni stimulues i kėnaqėsisė seksuale, pra produkti ushtron njėfarė lirie dhe ekzagjerimi tė senzacioneve. Kanabisi dėmton aftėsitė riprodhuese, shkurton spermatogjenezėn (procesin e krijimit tė spermatozoideve) dhe rritė format jonormale tė qelizave spermatike.

PARANDALIMI

Pėrballė kėtij problemi ekonomik dhe politik botėror, parandalimi parėsor duhet bėrė nėpėrmjet sistemit juridik, duke nxjerrė dispozita ligjore dhe nėnligjore pėr tė ngushtuar sa mė shumė trafikun ilegal tė drogės dhe pėr tė pakėsuar sa mė tepėr shpėrndarjen e drogave legale.
Pikėsėpari duhet tė hidhen bazat kryesore tė sistemit pėr parandalimin dhe luftimin e drogės, siē janė:

1. Krijimi i bazės juridike: nxjerrja e ligjeve dhe e dispozitave tė tjera normative pėr parandalimin dhe luftimin e drogės etj.
2. Organizimi i aparatit gjygjės



Shiko profilin e anėtarit http://albo-youth.gooforum.com


avatar
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm

Posted prej 2nd January 2008, 19:47

Problem serioz per perderuesit e shtreses mesatare dhe te varfer perdorimi i droges.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 4th March 2016, 20:40

Droga

-Njėri nga problemet mė tė rėnda pėr rininė tonė ėshtė droga . Nė Kosovė ka filluar shkatrimi nga konsumimi i droges . Por disa kjo nuk i brengos fare, rinija jonė po shkon drejt vetėshkatrimit . Ka tė rinjė tė cilėt janė shumė tė pasur dhe paraja e tepert i ka prishur apo i ka bėrė narkoman .
-Shumė tė rinjė vetėm pėr arsye ekonomike ose mė qartė se si tė bėhen tė pasur nė njė afat kohe mė tė shkurtėr dhe pa participime tė tiera ,niset dhe merret me shitje, blerje droge, dhe pse e dinė qė e kishin kokėn nė traste akoma vashdonin tė merreshen me tė. E po nje here, dy , ja dhe tre por me gjate nuk vashdon ajo kontrabande ilegale dhe do tė perfundojnė nė dėshtim dhe ndėshkim tė vetėvetes. Njerėzit mendojnė se droga ėshtė e vetmja zgjidhja pėr problemet e tyre.
-Mendoj qė nuk ėshtė kaq e thjeshtė tė sqarohet pjesa e fillimit tė droges. Tė ishte keshtu do ishte bere dicka pėr shėrimin e kėsaj plage qe sa vjen e po shtohet ne shoqerine shqiptare dhe anemban botes.
-Jeta ėshtė shumė e bukur, ta harxhosh kot do tė thotė qė nuk ja di vlerėn dhe nuk di si ta jetosh.
-Megjithatė, droga dhe alkooli jane njė grackė vdekjeprurese , liria e tepruar apo si ekziston termi nga rinia e sotme modernizimi ne forme tė ndryshmete, bėn tė kuptosh se kjo ka ndikuar qė ata tė jenė pjesėmarrės tė kėtyre dukurive negative.
-Nuk i kuptoj njerzit pėrse merren me gjėra tė tilla , kur i dimė dėmet qė shkakton konsumimi i droges . 
-Unė do tė thosha se moskujdesi i prindėrve ėshtė ai qė tė sjellė deri tek gjėrat jo tė mira mirpo edhe shoqeria e dobėt tė qojnė deri tek futja nė binar tė gabuar.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 4th March 2016, 20:40

Rritje Alarmuese e Perdoruesve te Kokaines !
Nje milion konsumatore me shume brenda vitit . Shqetesim edhe per drogat sintetike.

Nje kontinent qe " thith " kokaine. Asnjehere ne permasa te tilla , pothuajse nje stuhi " debore " nga ngushtica e Gjibraltarit e deri ne Ballkan , nga Edinburgu deri ne Athine 4.5 milione evropiane pohojne se e kane provuar kokainen gjate ketij viti te fundit. Nderkohe , asnjehere me shume se tani droga e bardhe nuk perdorej kaq shume mes te rinjve , madje edhe mes adoleshenteve. Gjithsesi , edhe drogat e tjera , duke filluar nga tabletat e ekstazes e deri te substancat kimike stimuluese qe tashme , te pakten ne disa vende , jane bere te preferuarat e 11 apo 12 vjecareve , duke pasur cigaret e hashashit. Evropa nuk ka qene kurre kaq e intoksikuar sa sot. Ne kete perfundim , del raporti per vitin 2007 i " Observatorit Evropian te Drogave dhe Toksidipendences " qe eshte shperndare ne Bruksel. Observatori ose ndryshe Qendra e Informacionit mbi Drogat e Bashkimit Evropian , ka seline qendrore ne Lisbone dhe ka perpunuar te dhenat e mbledhura ne 27 vendet anetare te BE-se duke perfshire pra edhe anetaret me te rinj te Lindjes plus Norvegjine dhe Turqine. Hulumtimi zhvillohet cdo vit dhe kete radhe ajo qe rezulton eshte nje panorame e erret , por ne teresi ngushelluese. 
Evropa , gjithesesi , mbetet ne kushte me te favorshme sesa Amerika e Veriut per sa i takon perhapjes ne mase te kokaines , amfetaminave apo kanabisit.
Rreth 7.5 milion te rinj evropiane pohojne se e kane perdorur te pakten nje here ne jete dhe pese vende , Gjermania , Italia , Danimarka , Spanja e Mbreteria e Bashkuar , kryesojne klasifikimin , pasi te rinjte ne keto vende , nga 15-34 vjec , jane konsumatoret me te medhenje , duke kapercyer 5 % e numrit te pergjithshem.
Edhe rastet e vdekjes si pasoje e perdorimit te drogave , qe prej shume vitesh po shenonin renie , duket se tani po ringrihen.
Ndersa " tableta magjike " , ekstazi , kryesisht prodhohet ne vendet e uleta , cuditerisht po njeh rritje vetem ne Evropen Lindore dhe ne vendet baltike. 
Gjithsesi , ajo mbetet droga sintetike me e perdorur ne 17 vende evropiane dhe Evropa ne total konsumon 38 % te tere ekstazise se botes. E ne fakt , nga gjithcka qe shihet neper lajmet e kronikes se zeze keto vitet e fundit , ekstaza mbetet e frikshme.



Shiko profilin e anėtarit


#7

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi