Forumi Zeri YT! » Mė pranė njėri tjetrit » Natyra dhe bukuritė shqiptare »
Pogradeci, bukuri e rrallė e natyrės Shqiptare

Share

avatar

Posted prej 12th February 2016, 15:03

Pogradeci, bukuri e rrallė e natyrės Shqiptare

Pogradeci ka njė histori tė lashtė dhe dokumenta tė shumta kulturore, gjeologjike dhe natyrore. Gėrmimet arkeologjike nė kodrėn mbi qytet kanė zbuluar njė vendbanim ilir tė shekullit V para Krishtit, qė i pėrket fiseve tė lashta Desaret dhe mbase Enkelejve. Gjatė shekujve nė vazhdim njerėzit e fshatit zbritėn poshtė nė rrėzė tė kodrės dhe krijuan qytetin e Pogradecit, pėrgjatė bregut tė Liqenit tė Ohrit.



Zbulimet arkeologjike, qė konfirmojnė popullimin nė kėtė rajon, datojnė nga Periudha Neolitike (6000 vjet para Krishtit), me popullsi dhe ndėrtime nė rritje gjatė periudhave tė Bakrit, Broncit dhe Hekurit. 24 monumente natyre dhe 36 monumente tė kulturės janė zyrtarisht tė dokumentuara. Disa nga monumentet mė interesante ku vizitori mund tė qėndrojė janė:Rrėnojat e njė vendbanimi ilir dhe njė kishė Kristiane me mozaikė shumėngjyrėsh janė gjetur nė fshatin piktoresk tė Linit i cili ndodhet nė brigjet e Liqenit tė Ohrit. Fshati i Selcės sė sipėrme i populluar qė nga shekulli VI para Krishtit, kėrkonte tė bashkohej nė betejat e Alexandrit tė Madh. Pesė varre tė lashtė monumentalė me hyrje tė gdhendura tregojnė famėn e qytetit tė fuqishėm antik tė Pelionit, ku ka jetuar mbreti ilir,Klit. Rruga Romake “Via Egnatia” kalon pėrmes rajonit, nga Ohri, pėrgjatė fshatrave tė Mokrės dhe mbaron nė detin Adriatik nė Durrės. Ura e Golikut (shek. XVII) ndėrtuar mbi Lumin Shkumbin ėshtė gjurmė e kėsaj rruge tė vjetėr romake.Burime tė shumta ujore pėrfshi Burimet e Drilonit ku uji i pastėr dhe i kristaltė rrjedh nė Lumin Drilon dhe mė pas nė liqen.Shpella tė shumta dhe njė kishė ndodhen pranė Qafe-Thanės dhe kufirit me Maqedoninė. Pikturat e bėra nga heremitėt nė mesjetė mund tė shihen nė kishė dhe nė muret e shpellės.


Ura Golikut

Nė gadishullin e Linit mozaikėt qė datojnė shekullin e VI – VII tė magjepsin me bukurinė e tyre, por gojėdhėna pėr perandorin Justinian tė bizantit tė shekullit tė VI ėshtė shumė joshėse. Gojėdhėna thotė: Justiniani, perandori me origjinė ilire, nė njė moment kritik ka fshehur nė brigjet e liqenit tė Ohrit nė afėrsi me gadishullin e Linit njė pjesė tė rėndėsishme tė thesarit tė perandorisė bizantine. Kjo gojėdhėnė ka katėrmbėdhjetė shekuj qė vjen deri nė ditėt e P1sotme.



Rrėnojat e kalasė tė shekullit IV nė kodrėn mbi Pogradecit kanė disa formacione interesante me mure tė parregullt gurėsh. Qė nga kalaja e vjetėr, liqeni dhe pamjet e maleve janė tė mrekullueshme, si ėshtė dhe pamja e formacionit shkėmbor Guri i Kamjes.



Kalaja e Pogradecit ėshtė e vendosur nė majėn e kodrės, nė pjesėn perėndimore tė qytetit, me lartėsi 205 m mbi nivelin e liqenit tė Ohrit. Ka filluar tė banohej qė nė shekullin V para Krishtit, ndėrsa nė shekullin IV para Krishtit u pajis me mure mbrojtėse. Ka pasur njė vjetėrsi banimi prej 1400 vjetėsh, duke qenė njė kala iliro-shqiptare e hershme.



Prejardhja e emrit lidhet me invadimet avaro-sllave nė shekullin e VII-VIII dhe sidomos me ato tė perandorisė bullgare nė shekullin XI-XII,ku ndryshoi mėnyrėn e jetės nė kėtė zona nga ajo “polis” (jetohej brenda mureve tė kalave) nė atė sedentare fushore duke formuar vendbanime me toponime sllave. Pogradeci do tė shkruhej “Pogda grada”, qė do tė thotė “nėn qytet”. Tashmė qyteti i ri shtrihej nėn kalanė e vjetėr ilire qė ėshtė kalaja e Pogradecit.



Turizmi:Plazhi i Pogradecit ndodhet brenda nė qytet pėrgjatė vijės liqenore.Ėshtė njė plazh me rėrė, ujė tė pastėr dhe mundėsi pėr argetime. Nė Pogradec ka edhe disa plazhe tė tjerė privatė e publikė, me rėrė e guralece tė vegjėl. Jashtė qytetit janė plazhet me ujė tė kristaltė tė Linit dhe Tushėmishtit.P2



Pogradeci ka njė muze tė pasur me deshmi antikiteti dhe tė kohės sė luftės, ka kishėn e vjetėr ortodokse, qė quhet Kisha e Shėn Mėrisė dhe ndodhet nė lagjen e vjetėr tė Pogradecit, si dhe njė kishė tė re, mė arkitekturė shumė tė vecante tė quajtur Ringjallja. Qyteti gjithashtu ka dy xhami. Njera ndodhet nė qendėr tė qytetit dhe tjetra nė lagjen e quajtur Goricė.Katėr kilometėr nė lindje tė Pogradecit ndodhet pika turistike e Drilonit.




Drilon


Pogradeci ofron shumė mundėsi per turizėm ujor, malor dhe historike. Infrastruktura rrugore ėshtė shumė e mirė dhe ndodhet nė njė kryqėzim rrugėsh qė lidhin disa qytete tė zhvilluara tė vendit tonė si Korēa, Elbasani, Struga dhe rruga pėr tė udhėtuar drejtė Kapshticės dhe Greqisė. Hoteleria dhe akomodimi nė Pogradec ėshtė nė nivelin mė tė lartė. Gjithashtu edhe kuzhina dhe kulinaria Pogradecare ėshtė shumė e veēantė dhe e pėlqyeshme



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi