Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Enciklopedia letrare »
Reshida Ēoba, poete

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 13th February 2016, 11:27

Reshida Ēoba, poete

 
RESHIDA ĒOBA

Ka lindur nė qytetin e Korēės. Ka pėrfunduar studimet e larta nė Tiranė.
Tashmė jeton dhe punon nė SHBA. Talentin pėr letėrsi e ka shfaqur herėt. Ka botuar librin e suksesshėm “Gruaja R.” , i cili shquhet pėr modernitetin dhe larmishmėrinė tematike dhe surprizimin. Njė perceptim ndryshe i botės sė feminilitetit. Rashida po lėvron dhe haikun, madje duke sjellė dhe risi nė paraqitjen e tij. Ajo veprimohet edhe me Lidhje dhe organizma botėrore.
LUKSI ME ARIXHINJ
Nuk isha ende 15 vjeē
s’ shkoja nė disko… nė piano bar,
Kalldrėmeve tė Korēės, po lija pas vajzėn e vogėl,
perdorė me kėngėt…serenatat
dhe ahengun e arixhinjve nė mėhallė…
Filloi arixhiu…Ramadan
tė shtonte darkat dhe sazet,
njė herė pėr vete, njė herė pėr motrėn,
pėr vėllanė…darkėn tjetėr…e bėj pėr babanė.
Po ēmendej Ramadani me veten, si asnjėherė
flokėt gjithė brilantinė…mustaqet i ndėrroi,
shtoi njė dhėmb tjetėr floriri nė gojė,
por zėri po i mekej…, sa herė qė thosh:
“Do tė vijė prapė nė aheng…leshverdha e bukur,
ajo leshverdha prej soji…”.
Me dantella, si kurbatkat,
mė qepi mamaja njė fustan,
bleva njė ton fytyre, me ngjyrė fare tė errėt,
dhe pse nuk e ndryshova dot lėkurėn e bardhė,
shpirtin e qepa njėlloj, si ezmeret.
Tėrboheshin arixhinjtė,
kėngė kurbatēe po mėsonin
dhe gurėt plot aristokraci tė Korēės,
unė vetėm pėrcillja kureshtjen, gėzimet e tyre,
pėrcillja habitė…, pyetjet e moshės.
Qysh atėhere mbaj mend
dėshirėn pėr t’i mėsuar vetes
ēdo gjė tė re…, me tė kundėrtėn e shoqeve,
tė kundėrtėn e sė zakonshmes…
U rritėn pazaret dhe bastet,
nė lojėn e xhambazve, njėlloj si pėr gomarėt,
sa herė qė ziheshin pėr mua,
kush do tė ulej pranė…, kush do cikte pa dashje
gjoksin e madh tė leshverdhės.
…dhe xhelozia e arixhinjve u rrit,
por mė shumė ajo e grave,
unė besoja akoma nė mospėrzierjen e ngjyrave,
nė lehtėsinė e rrėshqitjes…, mėsuar nė format konkave.
Jetova, si grua e bukur…, e pėrkėdhelur,
me nazet e lėkurės sė bardhė.
Por njė ėndėrr qė doja…ta shihja me nje arixhi
(sa vite kam qė e pres)…nuk e kam parė.
Dhe nuk di akoma, …cilin tė zgjedh pėr kėtė ėndėrr,
Ramadanin, tė jatin, apo vėllanė … Gurali,
( mė mirė po ja u lė atyre ta zgjedhin)
pėr mua mjafton tė jetė,
veē njėri …nga kėta arixhinj…
Pastaj unė ika, i humba kalldrėmet,
erėn e mollėve tė Korēės,
por akoma kėndohet kėnga…, mbeti histori,
si ziheshin jo vetem arixhinjtė…por dhe klarinetat
kush do zgjaste kokėn mė afėr
tė vėshtronte sytė e bukur tė leshverdhės …gjoksin.
Shijova netė…me mė shumė muzikė,
dhoma me shumė luks…mė me shumė dėfrim,
por, akoma, s’e kam gjetur luksin e mendjes,
si nė dhomat pa mure…me arixhinj…
ĖNDĖRR ISHTE… MOS…?
E zemėruar mė rri nata,
kur humb rrugėt, mė nuk mė pret, ,
u lodha sė ecuri
nė ėndėrr me njė burrė,
mė duket nga gjestet…do tė jetė poet.
Nuk flasim, kur ecim,
(se nė fillim unė kam ca si turp )
tėrė kohėn recitoj rrugėve,
ulemi tė pimė kafe, gjithmonė nė West,
atje i shoh vetėm sytė,
nėn hijen e dy vetullave
dhe me mendje i mat…perimetrin e buzėve.
Pastaj mbledh fshehurazi avujt e kafeve,
(pak mė shumė ato tė tijtė),
gjithė format, sipėr nesh tė reve
dhe i ruaj nė njė gogėl qelqi,
(mė vonė t’i pyes);
besoj nė gjykimin e lartėsive,
nė menēurinė e densitetit tė vogėl.
Nganjėhere eci mbi shkrime,
por trembem mos e shkel diku
dhe rri e vras mendjen,
mos i kam parė atje kėto buzė burri,
kėta sy tė ēuditshėm tė tij?
Nė njė nga ėndrrat, m’u duk se donim,
u puthėm pak, nė cep tė buzėve,
pastaj tė trembur u zgjuam
bėrtitėm: “……mėkat!”
u shndėrruam nė forma, nė pika,
si pluhur… mbi kurrizin gungaē tė rrugėve.
Mos e lamė pėr mė vonė,
apo gabova unė qė e dija,
se ėndrrat e zgjedhin vetė
natėn, kur do dashurohen?
E di ē’bėra njė natė
e kapa ėndrrėn dhe me sytė e mi
dhe dy sytė e tij i vura afėr,
u bėmė katėr,
ngrita shpejt njė perėndi tė re
dhe iu luta tė dyve,
tė na mbante disi me hatėr.
Dhe u puthėm mė nė fund…!
U puthėm gjatė, sa njė shekull,
kur u zgjuam, nuk ishim mė nė tokė,
nė qiell kishim fjetur,
mbėrthyer…nė gjokset e njėri-tjetrit.
Ah…mos bėra gabim, qė fola kaq hapur
dhe ti Reshida nuk di tė gėnjesh,
aq sa tė devijosh njė ėndėrr …?!
Ose dhe mė keq akoma,
kėtė ėndėrr tė ēmendur?
Mos i ke parė nė ėndėrr
tėrė kėto ėndrra?…
Mos i ke lexuar nė letrat e tua
nga ato qė shkruhen vetė,
kur s’ke gjumė ?
Mos …..???
Puthja e lypsarit
Puthmė, puthmė…Lermė tė tė puth !
Nuk kam puthur kurrė
njė grua kaq tė bukur.
O Zot…ēfarė po ndodh,
nuk paskam vdekur?
Po ndiej tė puth njė grua…
Lermė, tė lutem, lermė tė tė puth,
i lumtur tė ndjehet vėrtet … njė lypsar
Nė dorė mbante njė shishe Wiski,
qė pėrkėdhelej andej – kėndej,
fliste fjalė tė bukura pėr gruan,
kėrcente, recitonte,
vargje nga i dehuri… Heminguej,
me vėshtrimet e shpirtit pėrkėdhelte trupin tim,
vazhdonte tė hapte krahėt, si meridiane
dhe lutej: “Eja…eja me mua,
mbėshtetu nė pėrqafimin tim…
Ju s’e dini sa tė lumtur
do bėni njė lypsar, si unė;
do tė dua tė rroj shumė,
do tė rroj vetėm pėr ty, do lutem pėr ty.
Tėrė jetėn…, nė netėt e mia
te akullta, nga tė ftohtit mbi sy,
shoh vetėm njė ėnderr…, sikur puth njė grua,
ja, …kėshtu si ty,
me kėtė fustan plot lule dhe sytė kaq tė kaltėr,
si e kaltra e luleve, qė buisin.
…e mbaj mend
dhe kėtė mėndafsh qe prek lėkurėn tėnde.
Tė lutem, lermė…lermė tė tė puth,
lermė tė tė gjej
ty…qė nuk di akoma nė tė kam gjetur!”
Dhe vazhdonte tė humbte nė kėrcim,
me pėrplasjet e fuqishme tė thembrės nė tokė.
U ngjanin puthjeve prej malli, obsessive,
tė pėrsosura nga buzė tė tendosura.
Hapa derėn…Hyra nė shtėpi pa zhurmė,
kisha frikė mos trembja lutjet, kėrcimin,
mos shurdhoja zėrin e bukur tė tij…
Kam qarė dhe kam kėrcyer,
nė dyshemenė e dhomės,
jashtė e nxora ajrin, gjithe puthjet e mia
dhe jeten time
e zbraza nga dhomėn nga ēdo orendi;
kėrceva dhe qava,
recitova ashtu e dehur…, si ai.
…ishte tronditur kujtesa ime,
mbi fytyre vizatoja hije dėshirash…, humbjesh,
jetė tė dhuruara keq…, dėshtime levizjesh;
ndjeva se isha kthyer nga njė funeral,
ku nuk kisha shkuar pėr tė vdekurin,
por pėr tė lindurin nga vdekja…, si detaj.
I mbylla sytė…dhe ai, ende
nė atė errėsirė tė trishtė nate, mė lutej:
“Lėrmė…lėrmė…tė tė puth…”.
Los Angeles, 30.07. 2014 2:09 AM
*
Autorja ėshtė e lidhur me fenomenet poetike tė kohės sė saj. Kėtė e dėshmon qartazi lėvrimi i sukseshėm i Haikut, njė lloj poetik i traditės japoneze, por qė nė kohėn tonė lėvrohet nė gjithė botėn me njė prizėm modern. Nė kėtė evolim tė Haikut ecėn dhe Ēoba me Haikun e saj trevargjesh. E veēanta e Reshida Ēobės qėndron se kjo autore lėvron pėr herė tė parė nė Shqipėri Haikun me njė varg dhe dy vargje…
Prof. Nasho Jorgaqi
Haiku me njė varg
Ēfarė hedh krahėve natėn… ky fshat pa male? …
Nė ēeljen e luleve…asgjė nuk ndodh gabim.
Vapa nuk e bezdis aspak hijen time.
….tek tespiet e babait…njė nga njė hidhėrimet e tij.
Miq tė paftuar te pasqyra e makinės sime.
Re e porsalindur …ecėn pa u mbajtur.
Nėn njė bluzė tyli thithkat e gjinjve shohin kalimtarėt.
…e shqetesuar, pse nuk shoh gjurmėt e komshiut nė dėborė.
Ky ylber ēapkėn e ka njė qėllim, kur del.
Haiku me 2 vargje
Ēfarė moshė ka ky grurė,
Qė hedh vėshtrimet te gjinjtė e grave?…
Prisja perėndimin jashtė,
Kishte perėnduar nga dhoma ime.
Mė lutet hija ime:
“Si nuk fjetėm njė herė bashkė?…”
Natė apo ditė ishte, kur rrugėt
humbėn rrugėn nga erdhėn.
Nė flokėt e mi njė rreze dielli
Pushon nė kohėn e drekės.
Sa larg rri kjo hije
Nga gabimet e mia.
*
Haiku me tre vargje:
Gji bredharak i gruas
Nė rrugėn midis…
Burrat bien, s’ngrihen dot.
Nė gjerdan me perla,
Fshehur rrinė si zonjat,
Marrėzitė e gruas.
Pagjumėsi e natės
Ul kėmishėn e mėndafshtė
Pyet… pse nuk flejnė gjinjtė.
Ndihem e pėrkėdhelur,
shoh qiellin
Fle ngjitur me mua.
Kur vdiq nėna,
Mėngjesi i parė mė dhuroi
Njė botė me errėsirė.
Mos e fik dritėn, xixellonjė,
Dhe njė rrjesht kam,
E mbaroj kėngėn.
Pa mbaruar fjalinė ,
njė pikė loti
Vuri pikėn dhe iku.
Sa shumė pika shiu sot
Humbėn rrugėn,
Pėrzier nė lotėt e mi.
S’gjeta asnjė mendim nga dje
Dhe pse shkunda
Gjithė shtėpinė.
Gjithmonė shkoj nė funerale
T’i them vdekjes:
“Do tė vonohem”.
Dyqan bizhuterie
Varset vrapojnė,
Nė ėndrrat e grave.
M’u kujtua njė puthje,
S’di pse u ngrita ,
Shkova te kutia e postės.
Asnjė kokėrr shegė,
nuk del jashtė ,
Pa prishur virgjėrinė.
Nė zairet e mamasė
Kuptoj sa i gjatė,
Do tė jetė ky dimri.
THE LUXURY WITH GIPSIES
I was not yet 15
I did not frequent discos… piano bars,
at the causeys of Korēa, I was leaving behind the small girl
holding the hands of songs …. Serenades
and the beano of gipsies in the neighborhood…
The gipsy named Ramadan began
to increase the parties and orchestra,
one time for himself and the other for his sister
For his brother … the other party make it for my father.
Ramadan was going mad with himself, like never before
the brilliant hair .. .. he also changed his moustache
he added another golden tooth in his mouth,
but his voice faded away…, every time he said:
“the beautiful yellow-haired girl .. will come again in the feast
That yellow-haired girl of noble origin…”
with flounces like gipsy women
my mother sewed mea dress
I bought a face powder, with dark color,
even though I could not change my white skin,
I sewed my soul the same as the dark skinned women.
the gipsies entertained,
gipsy songs they were learning
and the stones of Korēa full of aristocracy,
I only observed their curiosity, their joys,
I observed their wonders…, the questions of the age.
since then I remember
the desire to teach myself
everything new …, with the opposite of my friends,
opposing the normality. ..
the bargains and bets increased,
in the game of horse-dealers, the same as if for horses,
every time they quarreled for me
who would sit close to me …,
who of them would touch me as if unintentionally
The big breast of the yellow-haired girl.
and the jealousy of gipsies grew,
but more grew the jealousy of women,
I still believed in the taboo of mixing the colors,
In the easiness of slippery…, taught in the concave forms.
I lived like a beautiful, caressed woman,
With the coquetries of the white skin.
But a dream that I wanted .. to see with a gipsy
(how many years I have been waiting).. I have not seen it.
And I do not know yet.. who should I chose forthis dream,
Ramadan, his father, or his brother Gurali…
(I better let them chose)
for me it is enough to be,
only one… of these gipsies…
then I left, I lost the causeys ,
the scent of the apples of Korēa,
but the song is still be sang,… it remained history
how the gipsies enjoyed themselves,
not only the gipsies… but also the clarionets
who would stretch the head closer
To watch the beautiful eyes of the yellow-haired girl… her breast.
I tasted nights … with more music,
rooms with much luxury… with much entertainment…
but, still, I havenot found the luxury of mind,,
like in the rooms without walls of the gipsies.
The haik three stanzas:
errant breast of the woman
at the road in the middle
The men fall down, and cannot raise.
in a pearly circlet
hidden stay like ladies,
The stupidities of the woman.
sleeplessness of the night
lowers the silky shirt
Asking…. Why do not the breasts sleep.
I feel caressed,
I watch the sky
Sleeping close to me.
when my mother died,
the first morning gave me
A dark world.
Pėrkthyer nė anglisht nga Dritan Kardhashi



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi