Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Historia » 
Historia 2300-vjeēare e Qafiristanit!

#1

Admin

avatar
 
Administrator
Administrator

Posted prej 23rd February 2016, 20:55

 
Historia 2300-vjeēare e “shqiptarėve” tė Qafiristanit!

Kemi tė bėjmė me njė rast unikal tė ekzistestencės tė parardhėsve tanė, ilirėve, nė njė cep tjetėr tė botės, me mijėra e mijėra kilometra larg, qė mund tė hedh dritė mbi historinė e tyre, por edhe mund tė pasurojė historiogrfinė tonė. Ngaqė ka qenė njė vend i izoluar pėr mijėra vjet, atje janė ruajtur tė gjalla tiparet popullore, gjuhėsore e zakonore pellazge-ilire-arbėreshe-shqiptare.

 
Zbulimi
Ekzistencėn e Ilirėve nė rajonin e madh gjeografik tė Hindokinės, nė Qafiristan (sot Nuristan), njė vend ku piqen Afganistani, Pakistani, Kina e Taxhikistani, dhe pikėrisht nė atė zonė ku para disa kohėsh u vra Bin Ladeni, fillimisht e ka zbuluar skenaristi amerikan Xhejms Hilton, i cili xhiroi njė dokumentar tė titulluar “Horizonte tė humbura” (Lost Horizons). Mė pas, nė maj 1983, nė gazetėn “Lidhja” tė Antonio Bellushit ka shkruar Ernesto Skura shkrimin me titull “Ilirėt nė Afganistan”. Tė njėjtėn gjė ka bėrė nė librin “Arvanitasit”, historiani i madh me prejardhje shqiptare, Aristidh Kola, i cili dėshmon kohėn e vendosjes sė ilirėve nė atė vend tė largėt.
 


Hipoteza mė e qėndrueshme, pasardhės tė ushtrisė sė Aleksandrit
Historia e hulumtuar deri mė sot tregon se kėta janė pasardhėsit e 6000 luftėtarėve ilirė tė larguar nga shteti i tyre pas vrasjes sė mbretit Kliti, nga Aleksandri i Madh, rreth vitit 300 para erės sonė. Ata ngelėn andej, pėr shkak tė largėsisė nuk mund tė ktheheshin nė atdhe, por u vendosėn nė atė rajon, ku u detyruan tė martoheshin me gra vendase. Gjuha e tyre quhet burrashka, gjuha e burrave, ndėrsa gratė flisnin gjuhėn tjetėr. Tani kjo gjuhė pėrsėri quhet burrashka, por ėshtė e pėrzjerė dhe nuk shkruhet.
 
Gjuha, shumė fjalė janė rudimente tė shqipes

Karakteristikat e banorėve tė Hundėzės janė tė ndryshme nga ato tė pakistanezėve, ata jetojnė gjatė, janė shtatlartė dhe kanė flokė gėshtenjė, bėjnė dhe pijnė verė si askush tjetėr nga zonat dhe rajoni ku jetojnė. Lugina ku jetojnė quhet nė ditėt e sotme Hundėza (Hundė e vogėl) dhe me tė vertėte kjo fushė mbyllet me njė hundėz midis dy maleve qė e rrethojnė. Njė tjetėr vendndodhje moēalore quhet Balta. Mali pėrballė quhet Torabora (Tu ra borė). Njė mal tjetėr ngjitur me luginėn ėshtė i mbuluar me akullnaja, tė cilat rrėshqasin me kalimin e kohės. Ky mal quhet Rakaposhi (Ra kah poshtė).

Edhe pse vendi ėshtė malor, ai ėshtė shumė pjellor nė prodhimin e zarzavateve, frutave e drithėrave tė ndryshme, si pėr shembull: patate, bizele, kastraveca, grurė, misėr, elb, kajsi, dardhė, mollė, pjeshka, kumbulla, fiq, qershi, rrush, shalqi etj, qė nuk para i kultivojnė vendėsit. Banorėt janė bujq (ar-bėrės) tė shkėlqyer dhe kanė krijuar njė sistem mahnitės e madhėshtor taracash dhe vaditjeje pėr to. Kanalet kullues, qė lidhin dhe ushqejnė tarracat me ujė quhen Kulluse. Njerėzit janė shumė mikpritės dhe ndihmues tė njėri tjetrit. Kryetari i Hundzės e ka titullin Mir (Mė i miri). Festa mė e madhe ėshtė Viti i Ri diellor (ashtu si pellazgėt, arbėreshėt), quhet Naurosh (Na uro) dhe bie mė 21 mars.



Hundėzakėt janė shumė tė ndryshėm nė krahasim me pakistanezėt me lėkurė tė errėt apo me afganistanasit, taxhikistanasit e kinezėt. Hundėzakėt janė tė bardhė dhe me mollėza tė kuqe. Shumica e 50 mijė hundėzakėve kanė sy blu, tė gjelbėr ose bojė hiri dhe flokė qė kalojnė nga e verdha e misrit tek e zeza e korbit. Disa fėmijė kanė edhe flokė tė kuq. Lart nė male ėshtė njė fis i madh qė quhet Kalash dhe ngjashmėria e tyre me paraardhėsit evropianė tė lė me gojė hapur. Perėnditė e Kalasheve kryesohen nga perėndia Di-Zau (Diell-Zeus). Kalashėt skalisin nė portat e tyre edhe njė gjė qė shpreh origjinėn e tyre tė lashtė ilire dhe lidhjen e tyre me Aleksandrin e Madh: dy brirė dhije (edhe Skėnderbeu dy brirė dhije kishte nė pėrkrenare). Njė lule tė egėr me ngjyrė tė verdhė, qė fėmijėt e mbledhin nė mal apo fushė e quajnė Bisha. Burrat veshin pantallona tė bardha qė i quajnė Shalėvare (shalė tė varura), ndėrsa gratė bluzėn e tyre e quajnė Kamishė (qė vishet nė misht). Vallet e hundėzakėve shoqėrohen nga daullet, fyejt apo pipėzat dhe valltarėt kėrcejnė tė kapur dorė mė dorė nė formė rrethi. Njė valle popullore e rėndėsishme ėshtė Vallja e Shpatave, qė kėrcehet vetėm nga burrat dhe valltarėt vishen me rrobe me ngjyra tė quajtura Kamarbunde.


Banorėt e Hundėzės dhe Baltėzės e dinė origjinėn e tyre tė lashtė qė kanė qenė ushtarė tė Aleksandrit tė Madh. Ata e lidhin origjinėn e tyre me Greqinė, e cila ka patur mė shumė kontakt me ta dhe nuk kanė shumė dijeni pėr Shqipėrinė, gjuhėn e sė cilės flasin, pasi atje nuk ka shkelur asnjė kėmbė shqiptari, pavarėsisht se ka njėmijė e njė arsye pėr tė shkelur e pėr t’u ngulur mirė.
 


Konkluzionet e njė dijetari


Dijetari Dr. J. M. Hoffman ka vizituar dy herė Hundėzėn dhe ka nxjerrė kėto konkluzione: Vendbanimi i ilirėve ėshtė aty ku takohen Afganistani, Pakistani, Kina, Taxhikistani, nė pjesėn e Pakistanit. Lugina ku ata jetojnė sot quhet Hundėza (Hundė e vogėl). Kjo fushė mbyllet me njė hundėz, rrethohet nga dy male 6000-7500 metra mbi nivelin e detit. Njė vend moēalor aty quhet Balta. Pllaja e Hundėzės ėshtė 2300-2700 metra mbi nivelin e detit. Vendi ku banonin ilirėt mė pas u quajt Kafiristan (tė pafetė, qafirėt), sot e quajnė Nuristan.

 
Dialekti i tyre quhet Burrusheski (gjuhė e burrave), dhe e pashkruar
Pasardhėsit e ilirėve reaguan ndaj futjes sė fesė myslimane. Pijnė verė tė pėrzierė me ujė, si paraardhėsit e tyre.
Numri i tyre ėshtė 50 mijė. Janė tė gjatė, tė bardhė, me mollėza tė kuqe. Shumica e tyre kanė sy blu, tė gjelbėr ose bojė hiri, me flokė gėshtenjė, qė kalojnė nga e verdha e misrit tek e zeza e korbit. Jetojnė shumė vjet, pinė shumė ujė qė rrjedh nga akullnajat, pinė ēaj me rrėshirė shkėmbi (qė e quajnė shėlli-rė). Nuk pinė kafe. Janė 99% vegjetarianė.

 
Aleksandri i Madh i Maqedonisė

Aleksandri i Madh i Maqedonisė lindi nė Pela tė Maqedonisė nė vitin 356 p.e.r. Prindėrit e tij ishin mbreti i Maqedonisė Filipi II dhe nėna e tij princesha e Epirit, Olimpia. Origjina legjendare e Aleksandrit luajti rol tė rėndėsishėm nė formimin e karakterit, qė nė hapat e para tė jetės sė tij. Po aq e adhurueshme ishte dhe mėnyra e arsimimit, e ėma dhe i ati i tij u kujdesuan qė pranė Aleksandrit tė qėndronin njėrėz me nivel tė lartė arsimor, njėri prej tyre ishte dhe Aristoteli. Aleksandri i Maqedonisė fliste njė gjuhė qė nuk e kuptonin autorėt antikė, qė ishte ilirishtja.
Nė 340 p.e.r. pas vdekjes sė tė atit, Filipit II, i biri nė moshėn 32-vjeēare u ngjit nė fron pėr tė vazhduar taditėn mbretėrore. Aleksandri pėrfundoi bashkimin e tė gjithė qytet-shteteve greke tė kohės dhe pushtoi pjesėn mė tė madhe tė botės sė atėherėshme (Azisė sė Vogėl, Persisė, Egjiptit) duke arritur deri nė Indi.

Gjuha e Aleksandrit, shqipja


Gjuha e vendit illirian Makedhonia ishte Skipja; Shqipja e Lekės sė Madh, e tė atit tė tij, Filipit tė Makedhonisė. Ishte ajo gjuha qė nuk e kuptonin autorėt antikė, tė cilėt nga mėria ekspansioniste e quanin shqipen e vjetėr edhe gjuhė barbare (“Aleksandri i Madh fliste njė gjuhė, qė nuk ishte as greke dhe as latine”). Ishte ajo shqipja e Lekės sė Madh, e pėrcjellė gjatė pushtimeve tė tij nė Aleksandri, Hindi, po ashtu deri tej illerit gjėrman, nė rrafshin trekontinental afriko-azio-europian. Leka i Madh nuk pushtoi vetėm ushtarakisht, por edhe kulturalisht antikuitetin botėror tė kohės.

 
//Nga E.Ē  //Dita.al



http://www.zeriyt.net/


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi