Forumi Zeri YT! » Shkenca & Teknologjia » Kuriozitete »
10 fakte qė nuk i keni ditur pėr Luftėn e Dytė Botėrore

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 27th February 2016, 22:42



10 fakte qė nuk i keni ditur pėr Luftėn e Dytė Botėrore


Lufta e Dytė Botėrore, e cila konsiderohet si lufta e pėrgjakshme nė historinė, konsiderohet tė ketė marrė 70 milionė jetė njerėzish. Ndonėse kanė kaluar 71 vjet nga pėrfundimi i Luftė sė Dytė Botėrore nė Evropė, vazhdojnė tė dalin nė shesh fakte tė reja nga kjo luftė e cila zgjati gjashtė vjet.
1 – Franca kishte mė shumė tanke, armė dhe njerėz se sa Gjermania nė vitin 1940

Ėshtė supozuar gjithmonė se gjatė Luftės sė Dytė Botėrore gjermanėt kryesonin nė rrugėn e tyre pėr fitore, me njė ushtri shumė moderne dhe tė mekanizuar dhe Forcat Ajrore qė ishte superiore ndaj ēdo aleati nė 1940. Realiteti ishte krejt ndryshe. Mė 10 maj 1940, kur gjermanėt sulmuan, vetėm 16 nga 135 divizionet e tyre ishin tė mekanizuar. Pjesa tjetėr pėrbėhej nga kuaj dhe qerre ose kėmbėsorė. Vetėm Franca kishte 117 divizione. Franca gjithashtu kishte armė mė shumė: Gjermania kishte 7,378 copė artilerie ndėrsa Franca 10.700. Gjermanėt mund tė grumbullonin 2,439 tanke, ndėrsa francezėt kishin 3,254, shumica e tė cilave ishin mė tė mėdha, mė mirė dhe tė blinduara se panzerat gjermane.

2 – Prioriteti pėr fuqinė punėtore nė Mbretėrinė e Bashkuar ishte i habitshėm

Britania kishte vendosur qė para se tė fillonte lufta se do tė vinin fuqinė e ajrit dhe atė detare nė qendėr tė aftėsive tė saj luftarake, dhe kėtė e bėri tė mundur vetėm pas rėnies sė Francės. Megjithatė deri nė pranverėn e vitit 1944, prioritet pėr fuqi punėtore nė Mbretėrinė e Bashkuar nuk ishte marina, apo ushtria, por Ministria e Prodhimit tė Avionėve. Nė luftė, Britania hyri e vetme e pėrbėrė nga 132,500 avionė, njė arritje tronditėse – sidomos kur merret parasysh se Komanda e Luftėtarėve nė betejėn e Britanisė nuk kishte mė shumė se 750 luftėtarė.

3 – Humbjet tregtare tė Aleancės ishin vetėm 1%

Humbjet e anijeve tregtare tė Aleatėve nė Luftėn e Dytė Botėrore nė Atlantikun e Veriut, Arktik ishin vetėm 1.48%. Nė pėrgjithėsi, ka pasur 323,090 lundrime individuale, nga tė cilat 4786 ishin mbytur. Nga kėto, 2.562 ishin britanike, por mesatarisht, ka pasur rreth 2.000 anije britanike me vela rreth botės nė ēdo ditė. Autokolona, pėr pjesėn mė tė madhe tė kohės, ishin mjaft tė sigurt, edhe pse disa vuajtėn tmerrėsisht.

4 – Britania pėrfitonte racionin mė tė pakėt ushqimor nė Europė

Franca dhe Britania filluan luftėn pa racionim dhe, ndėrsa ajo u prezantua nė mėnyrė modeste nė Britani nė janar tė vitit 1940, Franca ende kishte rezistuar deri nė kohėn qė ata u mposhtėn nė qershor tė vitit 1940. Gjermania, nga ana tjetėr, prezantoi racionimin para luftės dhe luftuan pėr tė ushqyer forcat e saj tė armatosura dhe popullatėn. Kėrkesa e vendit pėr ushqim nga territoret e pushtuara ēoi nė njė depresion tė urisė pėr shumė njerėz, duke pėrfshirė edhe urbanėt francezė. Britanikėt kurrė nuk pėrfunduar tė uritur, edhe pse njė numėr tė ushqimeve ishin me racion. Sigurisht, nga 1945, Britania e kishte shumė tė lehtė nė krahasim me pjesėn tjetėr tė Evropės

5 – Japonezėt kishin raketa kamikaze

Nuk ishin vetėm gjermanėt tė cilėt pėrdorėn avionėt raketa nė Luftėn e Dytė Botėrore. Pas fitoreve tė tyre fillestare, japonezėt luftuan pėr tė mbajtur ritmin me teknologjinė amerikane dhe britanike, por ata prodhuan njė raketė anti-anijesh, e cila ėshtė pėrdorur nė fund tė luftės si njė armė kamikaze. Ajo duhej tė shoqėrohej nga njė avion “nėnė” pėr tė pėrfshirė brenda rrezes, pastaj sapo lėshohej do tė kalonte nė drejtim tė objektivit – zakonisht njė anije. Arrinte njė shpejtėsi deri nė 600 mph. Falė kėtyre raketave arritėn tė mbysin tri anije tė aleatėve. Kjo ishte mė shumė njė pėrpjekje dhe sakrificė se sa u arrit ajo qė kėrkohej.

6 – Marshalli Alexander ishte komandanti mė me pėrvojė nė fushėbetejė

Marshalli Alexander ishte i njohur pėr ēdo britanik nė vend deri nė fund tė luftės, por ai ėshtė mė pak i njohur sot. Ai kishte njė karrierė tė jashtėzakonshme, dhe ishte i vetmi prefekt i luftės pėr tė udhėhequr trupat e vijės sė parė nė ēdo gradė. Pas ngjitjes nė detyrė nė Luftėn e Parė Botėrore, ai e udhėhoqi Brigadėn Noėshera nė kufirin veriperėndimor nė vitin 1930, Divizioni i parė nė Francė nė vitin 1940, dhe forcat britanike nė Birmani nė vitin 1942. Ai urdhėroi Forcat e Lindjes sė Mesme dhe dy grupe tė ushtrisė nė linjėn e parė duke u bėrė kėshtu Komandant Suprem i Aleancės nė Mesdhe. Ai gjithashtu udhėhoqi trupat gjermane nė Letoni nė 1919-20 gjatė luftės kundėr Rusisė.

7 – Ka pasur njė ndryshim midis avionėve luftarakė gjermanė dhe atyre tė aleatėve

Gjermanėt kanė pasur njė qasje krejtėsisht tė ndryshme ndaj avionėve tė tyre. Jo vetėm qė ishin pilotėt qė pritesh tė fluturonin nė operacione mė tė gjata pa pushim, ata gjithashtu pėrmirėsuan nė mėnyrė aktive tė shtėnat e tyre kryesore pėr tė marrė rezultate mė pozitive. Nė Frontin Lindor ata dolėn kundėr avionėve tė armatosur rėndė dhe tė trajnuar tė Sovjetikėve. Bibi Hartmann ishte njė nga pilotėt kryesorė tė tė gjitha kohėrave me 352 vrasje.

8 – Avioni i munguar luftarak Luftvaffe

Nė tė njėjtėn kohė ndėrsa Messerschmitt po ndėrtonte avionin Bf109, firma rivale Heinkel gjithashtu kishte vėnė pėrpara njė luftėtar tė ri monoplan i gjithi metalik, He112. Prototipet e para tė secilit krahasoheshin nė aspektin e shpejtėsisė dhe shkallės sė ngjitjes me dy avionė tė tipit Me109E. He112E kishte shpejtėsi prej mė shumė se 350mph. He112 do tė kishte qenė partner ideal pėr Me109 . Megjithatė, duke qenė se Willy Messerschmitt ishte njeri partie dhe Göring kishte njė simpati tė veēantė (dhe irracionale) pėr Me110, Heinkel kishte njė lidhje gjaku hebreje – ky avion u hoq nga pėrdorimi.

9 – Xhaketat amerikane Parson kishin si qėllim rehatinė e ushtarėve

Xhaketa standarde dhe mė gjerėsisht e pėrdorur e ushtrisė amerikane ishte M41, ose ndryshe e quajtur Xhaketa Parson. Ajo u prezantua nė vitin 1941 nga divizioni i 5 amerikan gjatė strėvitjeve nė Perėndim dhe Alaskė. Dizajni ishte i bazuar nė xhaketat civile tė paraluftės. Pjesėn mė tė madhe tė tė rekrutuarve tė rinj, ushtria amerikane i vishte me kėtė xhaketė. Ajo ishte njė xhaketė e thjeshtė, dhe e ngrohtė, dhe ishte stiluar nė konsultim me stafin e revistės sė modės Esquire.

10 – Transporti me motor i Gjermanisė ishte minimal

Propaganda gjermane e kohės sė luftės qė Rajhu i Tretė kishte njė ushtri shumė tė mekanizuar dhe moderne ende besohet gjerėsisht, por nė tė vėrtetė, nė vitin 1939, Gjermania ishte njė nga shoqėritė me mė pak automobila nė botėn perėndimore, pavarėsisht nga fitoret nė Grand Prix tė Mercedes.

Me shpėrthimin e luftės, nė Gjermani kishte njė automjet pėr ēdo 57 persona. Nė Britani, kjo shifėr ishte 14, nė Francė ajo ishte tetė, dhe nė SHBA ka qenė 4. Kjo do tė thotė qė ushtria gjermane ishte kryesisht e varur nga hekurudhat, kuajt dhe karrocat. Mė e rėndėsishmja, kėto numra relativisht tė ulėta tė automjeteve do tė thotė se ka pasur mė pak fabrika, pak punėtorė./History Extra/Tirana Observer/



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi