Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Gjuha shqipe »
“Para 3000 vjetėve janė shkruar vepra shkencore dhe letrare nė gjuhėn shqipe.”

Share

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 4th March 2016, 00:18

[You must be registered and logged in to see this image.]
“Para 3000 vjetėve janė shkruar vepra shkencore dhe letrare nė gjuhėn shqipe.”

PELLAZGĖT HYJNORĖ
prof.rizaj

Prof. dr. Skėnder Rizaj

Ēėshtja e pellazgėve ishte dhe ėshtė objekt shqyrtimi tė dijetarėve antikė, mesjetarė dhe tė kohės sonė.

Pra, problemi pellazgjik dhe ēėshtja e prejardhjes sė ilirėve- shqiptarėve nga ky popull, mbetet gjithnjė aktual, aq mė parė kur kėtė tė vėrtetė historike mundohen ta mohojnė historishtkruesė tė ndryshėm tė arealit ballkanik. Kėtu prinė padyshim pseudoshkenca serbe dhe greke, kryekėput nė shėrbim tė politikės ditore e jo tė shkencės sė mirėfilltė. Kjo madje edhe nuk do tė na befasonte, sikur tė mbetej me kaq, por pėr fat tė hidhur, nė kėtė valle, sado tė kamofluar, janė futur edhe disa shqiptarė, pėr fat, jo nga rradhėt e shkencėtarėve dhe publicistėve tė mirėfilltė, por disa anonumisa, padyshim rrogėtarė tė atyre qė nuk e kanė guximin e vet tė dalin para publikut me qėndrime tė tilla denigruese, jo vetėm ndaj personaliteteve tė shquara tė jetės shkencore kosovare, por madje edhe ndaj gjithė historiografisė dhe albanologjisė kosovare.

Qė nė krye mė duhet tė pėrmendi njė tė dhėnė me interes. Arkeologėt serbė, nė lokalitetin Vinēi ( Serbia e sotme), nė afėrsi tė lumit Danub, d.m.th. nė Dardaninė shumė tė lashtė, kanė gjetur: portretin (busten) e profetit Adam tė gdhendur nė gur; themelet e faltoreve nė dy forma “A” qėq e simbolizonin: All-llahun, Adamin dhe Abecenė (Librin e Shenjtė); disa tekste tė shenjta tė gdhendura nė gurė me shkrimin pellazgjik.

Speleologėt serė, me rastin e hulumtimit tė shpellės sė Gadimės (pranė Prishtinės0, kanė hasur nė kafkėn e njeriut adamian, kafkė kjo e gurėzuar me stalagmite dhe stalagmitet, e kam parė me sytė e mi, me rastin e vizitės sė shpellės nė fjalė. Speleologėt serbė kėtė kafkė e kanė shkoqur dhe e kanė dėrguar nė Beograd pėr ta studiuar, mirėpo kėtė zbulim epokal pėr arsye qė vetėm ata i dinė nuk e kanė publikuar deri mė sot.

Gjykuar sipas kėtyre burimeve shkencore tė dorėsa sė parė etnonomet pellgaz (sipas metatezės (venkėmbimit): pellazg, ilir, shqiptar (alban, arban, arnaut) janė sinonime. Pellgazėt (pellazgėt) – ilirėt- shqiptarėt janė popull hyjnor. Edhe gjuha e tyre (pellgfazishtja (pellazgjishtja) – ilirishtja- shqipja ėshtė gjuhė hyjnore dhe universale, gjuhė kjo e cila nga koha e Profetit Adam (Adem) e deri para 3400 vjetėve ėshtė pėrdorur nga tė gjithė popujt e rruzullit tokėsor.

Porse, pėr shkak tė mėkateve tė bėra i Plotfuqishmi dhe i Gjithėdijshmi All-llah nė Babiloni tė Mesopotamisė jo vetėm qė i dėnoi pellazgėt mėkatarė me dėnime tė ndryshme, me fenomene natyrore, por edhe gjuhėn e tyre e pėrziu, nė mėnyrė qė tė mos mundin mė tė merren vesh ndėrmjet vedi. Nė kėtė mėnyrė, nga gjuha universale dhe unike Zoti krijoi tri familje gjuhėsore: Familjen gjuhėsore evroindiane (e jo indoevropiane siē pohojnė indoveropeistėt) shqipja, armenishtja, gjuhėt gjermane, greqishtja; gjuhėt kelte; gjuhėt indiane- sanskrite; gjuhėt iraniane (persiane); gjuhėt balto-sllave; gjuhėt italo-latine); Familjen gjuhėsore semite (fenikishtja, hebraishtja, arabishtja, etiopishtja…); Familjen gjuhėsore uralo-altajte (turqishtja, mongolishtja, japonishtja…). Pėr mė tepėr, profeti Dhylkarnejni (= Dybrinori) – Skėnderi i Madh- Aleksandri i Madh (nė formė tė greqizuar) (para 2.400 vjetėve) nė Gadishullin Ilirik (Ballkanik), nė Afrikėn Veriore dhe nė Azi deri nė Indi, ku i shtriu fushatat e veta ushtarake, ka komunikuar me popujt e kėtyre viseve dhe me ushtarėt e vet me gjuhėn amtare – me pellgazishten (pellazgjishten) – ilirishten- shqipen. Vetėm kur ėshtė kontaktuar me jexhuxhė- mexhuxhėt (turqit) nė Taxhikistan nuk e ka kuptuar plotėsisht gjuhėn e tyre.

Nė tė mirė tė kėtij konstatimi flet edhe njė shkrim i ditėve tona, sipas tė cilit:”Hulumtuesit u befasuan kur nė zonėn midis Afganistanit, Pakistanit, Kinės dhe Taxhikistanit hasėn njė popullsi krejt tė ndryshme nga ata qė e rrethonin. Derisa popujt pėrreth ishin aziatikė, shihej qartė nga shikimi i parė se kjo popullsi ishte evropiane, domethėnė e racės sė bardhė. Hulumtimet e hollėsishme nxorėn nė shesh tė dhėna edhe mė befasuese. Vendi quhet Hundėza (nga shqipja hundė), sepse pėrfundon vėrtet me njė hundė, nė njė vend moēalik Balta, kurse banorėt e quajnė veten hundėzakė.

Gjuha e tyre nuk ėshtė e shkruar. E quajnė burreshski (gjuhė burrash). Njė fis qė jeton nė mal quhet Kalash (ka lashtė- ka lashtėsi- ėshtė i vjetėr- ėshtė i moēėm). Kryeperėndinė Kalashėt e quajnė Di zau (Zau, Zou, Zoti i Gjithė – di – jshėm), kurse nė dyert e tyre skalisin dy brirė dhije (trashėguar qė nga Aleksandri i Madh,q ė i pėrdori nė pėrkrenare edhe Skėndereu). U shėnuan edhe plot fjalė shqipe, tė cilat pėrdoren ende: shkruam nė… unė jam…, kam, baj, ēila (ēela), bubullima, kullse (kanalet kulluese), kamishė (kėmishė), Rakjaposht (Ra-kah – poshtė (Ra pjertas, Ra tė poshtė, tė poshtėze) emėr mali etj.

Eshtė pėr tė pėrmendur se hundėzakėt e kanė pranuar me vėshtirėsi islamizmin, se pinė verė (me ujė) si ilirėt, se jetojnė gjatė (100-140 vjet), se ushqehen kryesisht me bimė etj… Njė valle e pėrhapur ėshtė vallja e shpatave (si vallja e Rugovės). Kryetari Hundėzės e ka titullin I Miri. Gratė nuk i pėrfillin rregullat e Fesė Islame qė tė mulohen. Viti i Ri festohet mė 21 mars (si te pellazgėt) dhe quhet Na urosh. Tė gjitha martesat bėhen nė njė ditė tė dhjetorit. Tradita gojore rrėfen sesi ata janė vendosur aty qė nga koha e Aleksandrit tė Madh, mbretit tė Maqedonisė (para 2400 vjetėve), nėna e tė cilit ishte ilire. Edhe tė dhėnat historike tregojnė se 6000 luftėtarė ilirė pas vrasjes sė Kilit nga Aleksandri i Madh, mbetėn pėrafėrsisht nė kėtė vend ku janė hundėzakėt sot.

Hundėzaku nė fotografi i ka 108 vjet. Jeton nė njė shtėpi pėrdhese e ndėrtuar prej gurėve dhe prej baltės. Dera e shtėpisė ėshtė e ulėt, ashtu qė njeriu pėr tė hyrė nė shtėpi duhet tė pėrkulet. Misafirėt, sikurse shqiptarėt e katundeve tona, i pret me zemėr dhe i shėrben me ēaj dh eme tamel”.

Shqipja jo vetėm qė ishte gjuhė universale e tė folurit, por ishte edhe gjuhė e shkrim-leximit, nė tė cilėn janė shkruar veprat shkencore, letrare dhe fetare. Lidhur me kėtė tė vėrtetė tė pakontestueshme kryetari i “Akademisė sė Dijetarėve Shqiptarė” (Cemmiyet-i Ilmiyye-i Arnavudiyye) Hoxha Tahsini, nė organin e Akademisė nė fjalė “Revista e Shkencave” (Mecmua- i Ulum) (1877) ka shkruar:” Para 3000 vjetėve janė shkruar veprat shkencore dhe letrare nė gjuhėn shqipe…”. Kėshtu ishte ngase greqishtja, latinishtja, hebraishtja, persishtja, araishtja si gjuhė e shkrim-leximit janė formuar shumė mė vonė, madje mbi substratin e shkrim-leximit shqip.

Djepi i pellgazve (pell;azgėve) ishte Pellgu i Dardanisė, e cila jo vetėm qė ishte dhe ėshtė e pasur me pellgje, por nė kėtė pellg tė gjerė- nė Pellgun e Dardanisė, kanė ekzistuar dhe ekzistojnė sot e kėsaj dite tė gjitha kushtet optimale pėr paraqitjen e njeriut dhe tė zhvillimit tė qytetėrimeve.

Edhe toponimi dhe antroponimi Dardan ėshtė fjalė pellgazgjishte – dardanishte – shqipe: Dard (h) + An (ė)= ana e dardhave. Dhe vėrtet nė Pellgun e Dardanisė sot e kėsaj dite ka shumė dardha, madje tė llojeve tė ndryshme dhe me shije dhe erė tė llojllojshme.

Nė Iliadėn e Homerit (shek VIII para e.s.) pellazgėt hyjnorė pėrmenden si banorė tė Larisės pjellore, kurse Zeusi (Zoti) quhet mbret dodonas e pellazgjik.

Sipas Homerit Zeusi (Zoti) qenka mbret (krijues, sundues, drejtues) i pellazgėve hyjnorė dhe tė Dodonės (qytet i madh, apo tempull, vend i shenjtė, shenjtore nė Epir- Shqipėri) ku janė shpallur (njoftuar) shpalljet (njoftimet) hyjnore (profecitė, parashikimet, ajetet) orakle) tė Zeusit (Zotit).

Herodoti (484-425), ndėrkaq, nė veprėn e vet tė shquar “Historia e”, pėr pellazgėt jep edhe kėto tė dhėna: me jonėt (njė nga shumė fiset e pellgazėve) u pėrzien arkadasit pellazgė; pellazgėt qė jetonin (nė kohėn e Heroditit) nė Kreston (qytet nė bregdetin e Trakisė) banonin nė Tesali; pellazgėt e kanė themeluar Plakenė dhe Skylakenė nė Helespot (Dardanele); pellazgėt dikur jetonin me athinasit, dhe banorėt e qyteteve tė tjera pellazgjike, emri i tė cilėve ėshtė ndryshuar; pellazgėt janė popull barbar (jo grekė, sepse grekėt tė cilėt nuk e dinin pellazgjishten, pellazgėt i quanin barbarė) dhe kanė pasur gjuhė barbare (jo e folur nga helenėt); popullsia e Atikės (gadishull) nė juglindje tė Greqisė,me prejardhje pellazgjike, duke u kthyer nė helenė (grekė), harroi tė folmėn e saj, fiset pellazgjike- krestonasit dhe plakiesit- ende (nė kohėn e Herodotit) e ruajnė gjuhėn e vet: pellazgėt duke pėrdorur gjuhėn helene (greke) nuk u shtuan kurrė, pėrkundrazi, helenėt qė ishin nė pakicė, u shtuan derisa u bėnė njė popullsi e madhe.

D.m.th. pellazgėt hyjnorė dhe tė qytetėruar qysh nė kohėn e Herodotit kishin filluar tė asimilohen nė helenė (grekė), pra, pellazgėt autoktonė dhe tė qytetėruar tė Ballkanit kishin filluar tė shkrihen nė helenė ardhacakė dhe barbarė. Kishte filluar, prandaj procesimi i asimilimit dhe i barbarizmit tė pellazgėve, si dhe procesi i fuqizimit dhe i qytetėrimit tė helenėve (grekėve), ose mė mirė me thėnė, pellazgė duke e harruar gjuhėn e vet- pellazgjishten hyjnore, u tjetėrsuan. Nė kėtė mėnyrė qytetėrimi pellazgjik filloi tė shndėrrohet nė qytetėrim helen (grek), e gjuha hyjnore pellazgjike nė gjuhė artificiale greke.



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi