Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia »
Historia e Letersise Shqipe

Share

Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 18th March 2016, 08:36

10. RRYMAT E LETĖRSISĖ SHQIPTARE NGA FILLIMI I SHEKULLIT XX DERI MĖ 1944







10.1 Vėshtrim i pėrgjithshėm historik i periudhės sė pavarėsisė





Pas pesė shekujsh sundimi osman Shqipėria u shpall e pavarur mė 28 nėntor 1912 nga Ismail Qemal bej Vlora (1844-1919), i njohur mė pas thjesht si Ismail Qemali, dhe nga njė grup prej 36 delegatėsh, shumica myslimanė nga Shqipėria e mesme dhe e jugut. U formua njė qeveri e pėrkohėshme, pushteti i tė cilės nuk dilte jashtė krahinės sė Vlorės. Kryeministėr u caktua Ismail Qemal bej Vlora dhe ministėr i punėve tė jashtme nga 5 korriku 1913 Myfit bej Libohova (1876-1927). U formua dhe njė pleqėsi prej tetėmbėdhjetė antarėsh. Durrėsi dhe Tirana mbetėn nė dorė tė ēifligarit Esad pashė Toptani (1863-1920), kurse kalaja e Shkodrės, fortesa e fundit turke nė Ballkan, vetėm mė 22 prill 1913 u braktis nga forcat osmane e iu la nė dorė malazezėve, e pastaj iu kalua Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit. Pėrveē rrėmujės dhe intrigave tė brendshme nga konflikte interesash ndėrmjet ēifligarėve tė ndryshėm feudalė, fiseve dhe grupeve tė ndryshme fetare brenda vendit, fqinjėt Greqia, Serbia dhe Mali i Zi u pėrpoqėn tė gjithė tė ushtronin ndikim sa mė tė madh nė Shqipėri. Edhe pse pavarėsia e Shqipėrisė u njoh de facto mė 17 dhjetor 1912 nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr, vetėm mė 29 korrik 1913, pas Luftės sė Dytė Ballkanike e pas zgjidhjes sė problemit delikat tė Shkodrės, bashkėsia ndėrkombėtare u mor vesh tė mbėshteste Shqipėrinė si principatė asnjanėse, sovrane dhe e trashėgueshme. Dėtyra si kryetar i kėtij shteti tė ri tė Ballkanit i takoi princ Vilhelm Vidit (Wilhelm zu Wied, 1876-1945). Ky princ gjerman pa tė keq, njė zgjidhje kompromisi ndėrmjet fuqive, mbėrriti nė portin e Durrėsit mė 7 mars 1914.

Me shpėrthimin e Luftės sė Parė Botėrore princi Vilhelm e humbi gjithė mbėshtetjen ndėrkombėtare zyrtare dhe u largua nga Shqipėria mė 3 shtator 1914 pas jo mė shumė se gjashtė muajsh sundimi tė palavdishėm. Ndonėse Esad pashė Toptani ia doli tė mbajė pushtetin kryesisht nė Shqipėrinė e mesme pėr njė farė kohe, njė pjesė e mirė e vendit u shkel me radhė nga trupat italiane, greke, serbe, bullgare, malazeze, austriake dhe franceze. Kėsaj periudhe tė mbrapshtė i dha fund Kongresi i Lushnjės nga 28-31 janar 1920, ku Tirana u shpall kryeqytet i ri i vendit e ku u formua njė qeveri e re me Sulejman pashė Delvinėn (1884-1932) si kryeministėr e me njėzetekatėrvjeēarin Ahmet Zogu (1895-1961) si ministėr tė brendshėm. Nė shtator 1920, praktikisht e gjithė Shqipėria ishte nė dorė tė qeverisė sė re dhe mė 17 dhjetor tė atij viti ajo u pranua nė Lidhjen e Kombeve si shtet sovran.

Nė vitet mė pas u pa ngjitja autoritare e Ahmet Zogut (86), nė fillim si ministėr i brendshėm e pastaj mė 2 dhjetor 1922 si kryeministėr. Zogu, i mbėshtetur kryesisht nga aristokracia e ēifligarėve dhe klasa e mesme, u shtrėngua tė ikė nga vendi nė kohėn e Revolucionit tė Qershorit 1924, gjatė tė cilit peshkopi Fan Noli (1882-1965) e drejtoi vendin pėr njė periudhė tė shkurtėr prej gjashtė muajsh si kryetar i njė qeverie pak a shumė demokratike. Njeri me shkollim amerikan, Noli u hyri ndryshimeve tė thella, pėrfshirė edhe njė reformė agrare tepėr tė domosdoshme nė Shqipėri, por pa kaluar shumė kohė, idealizmi i tij do tė pėsonte disfatė nėn peshėn e traditės. Me ndihmėn e Beogradit e tė mbeturinave tė ushtrisė ruse tė gjeneral Vrangelit, i eturi pėr pushtet Ahmet Zogu u kthye nė Shqipėri dhe mori nė dorė vendin me njė

__________________________________________________ _________________

86 Pėr Shqipėrinė nėn Ahmet Zogun, kr. Fischer 1984 dhe Schmidt-Neke 1987.
__________________________________________________ _________________

grusht shteti mė 24 dhjetor 1924. Mė 21 janar 1925, Shqipėria, zyrtarisht ende principatė, u shpall republikė me Ahmet Zogun si tė parin president tė saj. Duke mbytur ēdo opozitė brenda vendit e duke luajtur herė me Italinė e herė me Jugosllavinė, Zogu krijoi njėfarė shkalle qėndrueshmėrie politike e autoriteti nė vitet mė pas. Kjo vazhdoi deri nė gjysmėn e dytė tė viteve njėzet, kur varėsia ekonomike pėrherė nė rritje e Shqipėrisė nga Italia fashiste fqinje e kishte kthyer tashmė kėtė vend tė vogėl tė Ballkanit nė protektorat italian, sidomos pas pėrfundimit tė Paktit tė parė tė Tiranės nė nėntor 1926. Mė 1 shtator 1928, Ahmet Zogu u shpall Zog I, 'Mbreti i Shqiptarvet', me bekimin e Musolinit.

Synimet ekspansioniste tė Italisė ndaj Shqipėrisė arritėn kulmin me pushtimin e vendit tė Premten e Pashkėve, mė 7 prill 1939. Mbreti Zog, e shoqja hungaro-amerikane Gjeraldinė dhe i biri triditėsh Leka u arratisėn nė Greqi, kurse vendi ra brenda katėr ditėsh nė duart e Italisė. Pas largimit tė Zogut, nė Tiranė u mblodh asambleja kombėtare e cila, nė prani tė ministrit tė Jashtėm italian Kontit Ēano (1903-1944), e shpalli Viktor Emanuelin III (1869-1947) Mbret tė Shqipėrisė. Shteti shqiptar pushoi sė qeni.

Nė tetor 1940 Italia fashiste sulmoi Greqinė dhe, me gjithė suksesin e fillimit, shumė shpejt u spraps nga njė kundėrmėsymje e vendosur greke. Sundimi italian u sigurua pėrsėri nė pranverė tė vitit 1941 kur Jugosllavia dhe Greqia ranė nė dorė tė Gjermanisė naziste. Nė kėto vite tė pushtimit tė huaj dhe luftės civile Kosova u ribashkua me Shqipėrinė. Por Shqipėria vetė u nda thellė nga prania e tre grupeve rivale tė rezistencės: komunistėt nėn Enver Hoxhėn (1908-1985), Balli Kombėtar antikomunist nėn Mid'hat Frashėrin (1880-1949) dhe lėvizja mė e vogėl monarkiste Legaliteti nėn Abaz Kupin (1891-1976). Me kapitullimin e Italisė fashiste mė 8 shtator 1943, Ministria e Jashtme gjermane u orvat tė krijonte njė shtet shqiptar asnjanės e tė pavarur pėr tė mbrojtur interesat strategjike gjermane nė Ballkan. Administrata e re e ngritur nė Tiranė nuk qe nė gjendje tė ushtronte autoritetin e duhur nė tė gjithė vendin, i cili po zhytej tani nė njė luftė civile tė pėrgjakshme. Ndėrkaq kur trupat gjermane u shtrėnguan tė tėrhiqen nga Shqipėria nė fund tė nėntorit 1944, komunistėt me Enver Hoxhėn nė krye morėn pushtetin dhe ngritėn mė pas Republikėn Popullore tė Shqipėrisė.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 18th March 2016, 08:36

10.2 Poetė tė periudhės kalimtare: Andon Zako Ēajupi, Ndre Mjeda dhe
Asdreni.



Ēfarė rrjedhimesh pati pavarėsia e Shqipėrisė mbi letėrsinė? Nė fillim kurrfarė rrjedhim. Dhjetėvjeēari i parė i pavarėsisė nga shpallja nė Vlorė mė 1912 deri nė daljen e Ahmet Zogut nė fillim tė viteve njėzet u shėnua nga trazira politike tė skajshme, nga gjakderdhje e vuajtje. Qėllimi politik zyrtar i lėvizjes kombėtare, d.m.th. pavarėsia, ishte arritur, e ndėrsa shqipja ishte bėrė gjuhė zyrtare nė vend, rrėmuja e vazhdueshme politike u jepte shkrimtarėve dhe intelektualėve brenda vendit tepėr pak kohė pėr tė pėrsiatur pėrmasat e reja tė kulturės kombėtare. Kultura e romantizmit kombėtar tė Rilindjes, e rrėnjosur thellė nė letėrsinė shqiptare, jo vetėm vazhdoi tė ndihet, por edhe tė ndikojė gjatė gjithė periudhės sė pavarėsisė. Vazhdimėsia e ideve dhe aspiratave tė shprehura nė shkrimet shqipe do tė arrinte brenda pak kohe njė nivel shumė mė tė lartė artistik nga ēfarė ishte arritur ndonjėherė nė letėrsinė e Rilindjes nė fund tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė.

Tė shkruarit nė shqip pushoi sė qeni thjesht njė akt atdhetarie kundėr imperializmit kulturor tė huaj, dhe intelektualėt shqiptarė filluan, ndoshta pėr herė tė parė, tė shohin se mundėsitė e zhvillimit letrar e kulturor ishin tė pakufizuara. Institucionet shkollore katolike tė ngritura nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė nga franēeskanėt dhe jezuitėt nė Shkodėr dhe pas pavarėsisė shkollimi nė gjuhėn shqipe nė mbarė vendin, kishin ēarė rrugėn pėr krijimin e njė elite nė Shqipėri. Ato dhanė frytet e veta nė vitet njėzet. Letėrsia e krijuar nga kjo shtresė intelektualėsh tė shkolluar nė gjuhėn dhe kulturėn e tyre u shpreh pėrsėri kryesisht nė poezi, ndonėse praktikisht u shfaqėn tė gjitha gjinitė letrare. Periudha e pavarėsisė dėshmoi lindjen e tre poetėve, krijimtaria e tė cilėve pasqyron fuqishėm vazhdimėsinė e kulturės sė Rilindjes. Ata ishin Andon Zako Ēajupi nė Egjipt, Ndre Mjeda nė Shkodėr dhe Asdreni nė Rumani.

Andon Zako Ēajupi (87) (1866-1930) lindi mė 27 mars 1866 nė Sheper, fshat nė krahinėn e Zagorisė sė Sipėrme nė Shqipėrinė jugore, bir i njė tregtari tė pasur duhanesh, Harito Ēako, i cili bėnte tregti nė Kavallė e nė Egjipt. Nė vogėli Andon Zakoja, i cili mė pas pėlqente ta thėrrisnin me pseudonimin Ēajupi sipas emrit tė njė mali jo larg vendlindjes sė tij, ndoqi shkollat nė gjuhėn greke nė krahinėn e lindjes, kurse mė 1882 emigroi nė Egjipt, ku studioi pesė vjet nė liceun francez 'Sainte Catherine des Lazaristes' nė Aleksandri. Mė 1887 vajti tė studiojė pėr drejtėsi nė Universitetin e Gjenevės. Pėrfundoi atje studimet pėr jurisprudencė mė 24 tetor 1892 dhe mbeti nė Zvicėr pėr nja dy a tre vjet tė tjerė, ku edhe ishte martuar me njė vajzė tė quajtur Evgjeni, me tė cilėn pati njė djalė, Stefanin. Evgjenia vdiq aty nga viti 1892, humbje tragjike kjo pėr poetin, dhe Ēajupi u kthye nė Kavallė pėr ta lėnė tė birin nė kujdesin e sė ėmės Zoica. Rreth viteve 1894-1895 Ēajupi u kthye nė Egjipt dhe u lidh me njė firmė juridike gjermane nė Kajro. Por karriera e tij juridike mori fund shpejt pėr shkak se bėri njė gabim strategjik, mbrojti njė shoqėri franceze nė njė konflikt kundėr interesave tė khedivit (88). Megjithatė, duke mos qenė i varur financiarisht, Ēajupi e kaloi kėtė katastrofė profesionale pa dhimbje. U tėrhoq nė vilėn e tij nė Heliopolis afėr Kajros dhe iu pėrkushtua letėrsisė e mė pas edhe forcimit tė mėtejshėm tė lėvizjes sė gjallė kombėtare shqiptare nė Egjipt. Nė vitet pas pavarėsisė sė Shqipėrisė Ēajupi vazhdoi tė luajė njė rol aktiv nė bashkėsinė shqiptare tė Nilit, e organizuar sikundėr ishte nė klube e nė shoqėri tė ndryshme atdhetare, qė ishin nė grindje me njėra-tjetrėn pėr ēėshtje politike. Vdiq nė shtėpinė e tij nė Heliopolis mė 11 korrik 1930. Eshtrat e tij u sollėn nė Shqipėri mė 1958.

Etapa mė e rėndėsishme e veprimtarisė letrare e kombėtare tė Ēajupit ėshtė nga 1898 deri mė 1912. Mė 1902 ai ishte anėtar dhe veprimtar i Vėllazėrisė sė shqiptarėve tė Egjiptit dhe po atė vit botoi vėllimin me poezi pėr tė cilin ka mbetur i mirėnjohur, Baba-Tomorri, Kajro 1902. Kjo pėrmbledhje, me emrin e malit Tomorr, Parnasi i mitologjisė shqiptare, pėrmban lirika, shumica me tema atdhetare, dhe ndahet nė tre krerė: 1) Atdheu, 2) Dashuria, dhe 3) Pėrralla tė vėrteta e tė rreme. Suksesi qe i menjėhershėm. As edhe njė pėrmbledhje tjetėr me poezi shqiptare nuk qe bėrė kaq popullore ndėr shqiptarėt brenda e jashtė vendit qė me pėrmbledhjet e Naim Frashėrit. Ēajupi nuk u mjaftua me mallin romantik tė poetėve tė mėparshėm tė mėrgimit si Filip Shiroka. Sigurisht qė ai ishte njė nacionalist, por ai ishte edhe i vetėdijshėm pėr realitetin e zymtė tė jetės nė atdhe. Njė nga baladat mė tė spikatura nė kėtė pėrmbledhje, Fshati im, ka nė qendėr pėr shembull pabarazitė nė shoqėrinė patriarkale:


"Maletė me gurė,
Fushat me bar shumė,
Aratė me grurė,
Mė tutje njė lumė.

Fshati pėr karshi
Me kish' e me varre,
Rrotull ca shtėpi

__________________________________________________ _________________

87 kr. Gj. Zheji 1966, Shuteriqi 1977, f. 373-417, dhe Dado 1983.

88 d.m.th. princ i Egjiptit nėn suzerenitetin osman.

__________________________________________________ _________________

Tė vogėla fare.

Ujėtė tė ftohtė,
Era pun' e madhe,
Bilbili ia thotė,
Gratė si zorkadhe.

Burrat nėnė hie,
Lozin, kuvendojnė,
Pika qė s'u bie,
Se nga gratė rrojnė!

Gratė venė nd'arė
Dhe nė vreshta gratė,
Gruaja korr barė,
Punon dit' e natė.

Gratė nė tė shirė
Nė tė vjela gratė,
Ikinė pa gdhirė,
Kthenenė me natė.

Gruaja pėr burrė
Digjetė nė diell,
Punon e s'rri kurrė
As ditėn e diel.

O moj shqipėtarkė,
Qė vet' e nget qetė,
Edhe drek' e darkė
Kthenesh e bėn vetė;

Moj e mjera grua
Ē'e do burrėzinė,
Qė ftohet nė krua
Dhe ti mban shtėpinė!"


Edhe pse ky vėllim poetik ishte mė i rėndėsishmi i viteve tė para tė shekullit tė njėzetė, Baba-Tomorri nuk ishte i vetmi botim i Ēajupit. Mė 1921 ai botoi 113 fabula tė La Fontenit (La Fontaine, 1621-1695) nė Pėrralla, Heliopolis 1920/1921, dhe menjėherė pas atij libri njė pėrmbledhje poezish sanskrite, Lulé te Hindit, Kajro 1922, tė cilat i kishte pėrkthyer nga njė antologji frėnge e me njė pėrkushtim pėr Faik bej Konicėn (1875-1942). Veprat e tjera poetike tė tij mbetėn tė pabotuara sa qe gjallė. Ndėr to janė njė poemė satirike me 6000 vargje Dhiat' é vjéter é chfacure, e njohur edhe me titullin Baba Musa lakuriq, e cila u shkrua rreth viteve 1903-1905 mbėshtetur nė ngjarjet e Dhiatės sė Vjetėr.

Ndonėse me shumė tė meta teknike nė vjershat, metri tetėrrokėsh i drejtpėrdrejtė qė tė kujton kėngėt popullore tė Shqipėrisė sė jugut, idetė e qarta dhe frymėzimi atdhetar i tyre e bėnė kėtė poezi jashtėzakonisht tė pėrhapur nė tė rritur e nė fėmijė, kurse vetė Ēajupin - poetin mė tė rėndėsishėm shqiptar pas Naim Frashėrit (1846-1900). Ēajupi ishte edhe dramaturg, autor i njė tragjedie nė vargje pėr Skėnderbeun me titull
P.S (Vazhdon)



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 4 e 4)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi