Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:08

Ramazani po afrohet veq se po troket ne dere, po i pret muslimanet t'ia hapin deren : Kush eshte ajo familje qe e pret me gezim ? Kush eshte ajo familje qe e pret me sinqeritet ? Kush eshte ajo familje qe e pret per Ibadet ? 
Dyert e pendimit jane qele Pendohu para se te pendohesh kur te vdesesh.
Allahu, azze ue xhel, thotė: "O ju, qė keni besuar! Kthehuni tek Allahu me njė pendim tė sinqertė, qė Zoti juaj t’jua shlyejė gabimet e t’ju shpjerė nė kopshte, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, Ditėn, kur Allahu nuk do ta turpėrojė Profetin dhe ata qė besuan bashkė me atė. Drita e tyre do tė shkėlqejė para tyre dhe nė tė djathtė tė tyre. Ata do tė thonė: “O Zoti ynė, pėrsose dritėn tonė dhe falna ne! Vėrtet Ti je i Fuqishėm pėr ēdo gjė”.
( Surja Tahrim :



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:10

Agjėrimi ėshtė njė karakteristikė,morale dhe shpirtėrore nė Islam.Nė kuptimin e plotė tė fjalės,Agjėrim do tė thotė tė pėrmbajtur "tėrėsishtė"nga ushqimi,pirja,mardhėniet intime si dhe pirja e duhanit prej syfyrit deri nė iftar,gjatė tėr muajit te Ramazanit(muaji i nentė sipas kalendarit hėnor).Por nėse ne e kufizojmė domethėnien e agjėrimit nė kuptim tė drejtėperdrejtė,ne do tė bėnim njė gabim tė madh.
Mė poshtė janė domethėniet qenėsore tė agjėrimit nė Islam:
1 Ramazani i mėson njeriut principin e dashurisė sė sinqertė,sepse kur ai e zbaton agjėrimin,ai e bėn atė pėr dashurin e thellė tė mbrendshme ndaj Zotit.Njeriu qė e do me tė vėrtet Zotin ėshtė njeri qė vėrtet e din se qka ėshtė dashuria.
2.Ai e pais njeriun me ndjenjė kreative tė shpresės dhe njė botė kuptim optimist mbi jetėn,sepse kur ai agjėron,shpreson nė falje nga Zoti dhe kerkon mirėsin e Tij.
3.Ai e mbush njeriun me vyrtyt tė sinqertė tė devoteshmė risė efektive ,pėrkushtim tė ndershėm dhe afėsi te Zoti,sepse kur ai agjėron,ai e bėn atė pėr Zotin dhe vetėm pėr hirė tė tij.
4.Ramazani kultivon te njeriu vigjilencė dhe vetėdije tė fuqishme,sepse personi e mban agjėrimin nė sekret mė mire s e sa nė publik..Veqanėrishtė nė Agjerim ,nuk ka autoritet tokėsore pėr tė kontrolluar sjelljet e njeriut ose pėr ta detyruar atė nė zbatimin e Agjėrimit.Agjėruesi e mban Agjėrimin pėr falje nga Zoti dhe pėr tė plotėsuar vetėdijen e tij duke qenė besnikė nė fshehtėsi dhe publik.Nuk ka rrugė mė tė mirė pėr tė pėrsosur njė vetėdije tė fuqishme te njeriu.
5.Ramazani e mbush njeriun me durim dhe vetėmohim,pėrmes Agjėrimit ai ndjen dhembjet e humbjes ,por ai u qėndron atyre durueshėm.
6.Ai ėshtė njė mėsim efektiv nė pėrqėndrim,vetėpermbajtje dhe forcėn e vullnetit.
7.Agjėrimi gjithashtu i siguron njeriut njė shpirtė tė sinqertė me mendje tė kthjellėt dhe trup tė ndritur.
8.Ai i tregon njeriut rrugėn e re tė ruajtjes sė diturisė.
9.Ramazani i jep mundėsinė njeriut tė kontrollojė mjeshtėrinė e pėrshtatshmėrisė.Ne lehtė mund tė kuptojmė se qėshtja e zbatimit tė Agjėrimit,e bėn njeriun tė ndėrrojė,rrjedhėn e jetės sė pėrditshme tė tij.
10.Ai e ngulitė fortė njė disiplin dhe mbijetesė tė shėndetshme.
11.Formon te njeriu shpirtėmirėsi tė vėrtet nė shoqėrinė qė i takon,nė miqėsi dhe vėllazėri,tė barabartė para Zotit me mirė se para ligjit.
12.Ramazani ėshtė njė porosi nga Zoti pėr vetė-qetėsi dhe vetė disa muslimanė ,mjerishtė,nuk e zbatojnė Agjėrimin ose mė mirė tė themi e kanė pranuar qėndrimin e tė qenit indeferentė.Nė anėn tjetėr,disa nga ata qė e zbatojnė atė,nuk e bejnė siq nė tė vėrtet e ka domethėnien,dhe si rrezultat pėrfitojnė shumė pak dobi,nė fakt jo tė gjitha dobitė.Kjo ėshtė pse sot disa musliman nuk ndjenjė kėnaqėsi,privilegje reale nga Agjėrimi.
Tani me ėshtė e ditur se koha e obliguar pėr Agjėrim ėshtė muaji i Ramazanit.Koha e zbatimit tė Agjėrimit ditor fillon para agimit dhe perfundon me perėndimin e diellit.Kuptohet ka kalendarė tė cilėt tregojne kohėn e saktė tė agjėrimit(vaktia e Ramazanit),nė mungesė tė kėtyre duhet ti referohemi orės dhe pozicionit tė diellit,gazetave vendore ose zyreve tė institutit metereologjik etj
Agjėrimi i Ramazanit ėshtė obligim dhe pėrgjegjėsi pėr cdo musliman tė shėndoshė,por ka edhe kohė tė tjera kur agjerimi eshte i rekomanduar ne kontestin vullnetar,ashtu siq ka vepruar i Dėrguari i Allahut,Muhamedi a.s.Kėto janė e hėna dhe e enjėta e cdo jave,ca ditė nė sicilin muaj,nė dy muajt para ardhjes sė Ramazanit(Rexheb,Shaban),gjashtė ditė nė pėrcjellje tė Ramazanit pas Fitėr Bajramit.Pėrveq kėsaj,ka gjithmonė shpėrblim pėr agjėrimin e ndonje dite tė muajve tė vitit,nė pėrjashtim tė ditės sė Bajramit dhe tė premteve,ku nė rast tė tillė asnjė musliman nuk duhet tė agjėrojė.Megjithatė , ne duhet tė pėrsėrisim obligimin e vetėm-agjėrimin e Ramamzanit,i cili mund tė jetė 29 ose 30 ditė,varėsisht nga pozicionet e hėnės.Kjo ėshte shtyllė e Islamit dhe cdo dėshtim nė zbatimin e tij pa arsye tė qėndrueshme ėshtė mėkat i rėnde tek Zoti.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:11

Ju ka ardhur Ramazani



Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar. Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė veē Allahut, i Vetėm dhe i Pashoq, dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar Tij. I Dėrguar i mėshirės, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, mbi familjen e tij tė pastėr dhe mbi tė gjithė shokėt e tij e kėdo qė pason rrugėn e tij.

Ėshtė e natyrshme qė njeriu ta shprehė gėzimin nė momente tė veēanta; disa gėzohen pėr ēėshtjet e kėsaj bote tė pėrkohshme, disa gėzohen kur u jepet rasti pėr tė shpalosur adhurimin ndaj Allahut pėrmes asaj qė Ai ka urdhėruar.
Pa dyshim, besimtari i pėrkushtuar gėzohet kur thėrret mysafiri dhe troket nė derė, kėshtu me nderimet mė tė larta, shprehjet mė tė bukura dhe me respektin mė tė sinqertė i uron mirėseardhjen.

Ky hadith ėshtė bazė pėr urimin dhe pėrgėzimin e njėri tjetrit me rastin e fillimit tė muajit tė bekuar tė Ramazanit.

Po vjen Ramazani me bereqete, atėherė duhet t’i kemi nė konsideratė mysafirin e nderuar me begatė. I Dėrguari i Allahut, Muhamedi (lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė), i pėrgėzonte shokėt me kėtė rast tė veēantė duke i thėnė: “Ju ka ardhur Ramazani, muaj i bekuar. Allahu ua ka obliguar agjėrimin e kėtij muaji. Nė kėtė muaj hapen dyert e qiellit, mbyllen dyert e xhehenemit, lidhen nė pranga shejtanėt. Allahu nė kėtė muaj ka (veēuar) njė natė, e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Ai qė privohet nga tė mirat e kėsaj nate, ėshtė privuar nga ēdo e mirė.”1

Tė nderuar besimtarė!
Me kėtė rast tė gjithėve u shprehi urimet dhe pėrgėzime me rastin e fillimit tė muajit mėshirės dhe faljes.

Pse mos tė gėzohet besimtari me muajin e bereqetit, dhuratave, namazit, durimit, faljes, pendimit, devotshmėrisė, mėshirės, pastėrtisė, bamirėsisė, fitores dhe ngadhėnjimit?

Mirėsevjen mysafir i nderuar dhe ne gėzohemi inshaAllah me ramazanin, muajin mė tė nderuar ndėr muajt dhe ditėt mė tė ėmbla.
Mirėsevjen pas njė pritjeje tė gjatė e tė pėrmallueshme.
Mirėsevjen i nderuari mik, me erėn tėnde tė kėndshme do tė kėnaqen zemrat tona, me vizitėn tėnde do tė na pastrosh nga gjynahet dhe do tė na mbulosh tė metat tona.
Allahu i Lartėsuar thotė: “Thuaj: Vetėm Mirėsisė sė Allahut dhe Mėshirės sė Tij le t’i gėzohen. Kjo ėshtė mė e mire se ajo (pasuri) qė ata grumbullojnė.’’2

Tė nderuar muslimanė!

Dymbėdhjetė muajt janė si shembulli i bijve tė Jakubit, alejhi selam, muaji i Ramazanit nė mesin e muajve ėshtė si Jusufi, alejhi selam, nė mesin e vėllezėrve. Ashtu siē ishte Jusufi, alejhi selam, mė i dashur te Jakubi, alejhi selam, kėshtu muaji ramazan ėshtė njėri ndėr muajt mė tė zgjedhur tė Krijuesi. Jusufi, alejhi selam, ishte i sjellshėm dhe mėshirshėm ndaj vėllezėrve pėrkundėr sjelljes sė tyre tė egėr, ai me butėsi dhe falje i mishėron duke thėnė: “Asnjė qortim pėr ju nė kėtė ditė, Allahu ju fali dhe Ai ėshtė mė Mėshirėploti se ēdo mėshirues!’’3

Po kėshtu, ky muaj do tė jetė falje dhe mėshirė pėr besimtarėt, prangosje pėr shejtanėt.. Gėzohu me faljen e Allahut tė Lartėsuar. Gėzohu qė Ai tė dha mundėsinė e pėrmirėsimit dhe pendimit. Gėzohu me hapjen e dyerve tė xhenetit dhe mbylljen e dyerve tė xhehenemit.

Vėlla agjėrues!
Ē’pret, pra? Lidhe kontratėn (marrėveshjen) pėr ripėrtėritjen e imanit, duke kryer veprime qė e kėnaqin Allahun, duke e rifreskuar shpirtin me adhurim dhe duke stopuar veten nga ēdo ndalim. Kthehuni te Allahu i Lartėsuar me pendim.
Tė nderuar muslimanė!
Muhamedi (lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė) ka thėnė: “Natėn e parė tė muajit Ramazan prangosen shejtanėt dhe xhinėt, mbyllen dyert e xhehenemit dhe nuk hapet asnjė derė. Hapen dyert e xhenetit dhe nuk mbyllet asnjė derė. Thėrret njė thirrės: “O kėrkues i sė mirės, urdhėro, kurse ti o kėrkues i sė keqes ngurro. Allahu nė ēdo natė liron njerėz nga zjarri i xhehenemit.” (Tirmidhiu)

Urdhėroni besimtarė dhe besimtare, drejtohuni kah Krijuesi juaj tė penduar dhe tė pėrulur!
Po nėse edhe nė kėtė muaj nuk mendon pėr pendimin, nuk e di kur do tė pendohesh!
Po nėse edhe nė kėtė muaj nuk e ndien mėkatin, nuk e di kur do ta ndiesh!
Le tė jetė ky muaj fillimi i pendimit tė sinqertė dhe tė vėrtetė para Allahut.
Vėlla, mos shiko madhėsinė e mėkatit, por shiko kujt po i bėn mėkat!
Vėlla, mendo pėr mbikėqyrjen e Allahut ndaj teje!
Vėlla, kujto se mėkatet tė shndėrrohen nė tė mira: “Allahu do t’ua shndėrrojė gjynahet nė vepra tė mira dhe Allahu ėshtė vazhdimisht Falės i madh, kurdoherė Mėshirėplotė.’’4

Allahu t’i zėvendėson tė kėqijat me tė mira, sa dhunti dhe fitim i madh!
Muhamedi (lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė) thotė: “Allahu gėzohet mė shumė me pendimin e robit tė Tij sesa njeriu qė gjendet nė shkretėtirė, tė cilit i ka humbur deveja, nė tė cilėn ka pasur ushqimin e tij, dhe e gjen.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu i Lartėsuar gėzohet pėr pendimin e robit tė Vet, prandaj shpejto tė pendohesh dhe tė kėrkosh falje.

I nderuari agjėrues!

Nė fund e lus Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur dhe cilėsitė e Tij tė Larta tė na ndihmojė nė pėrkujtimin dhe falėnderimin e Tij tė sinqertė.
Allahu im, na mundėso qė nė kėtė muaj tė shijojmė kėnaqėsinė e adhurimit Tėnd.
Me admirim dhe kėnaqėsi shijoni Ramazanin me mirėsitė e Allahut drejt xheneteve tė larta.

“Ata nuk do ta dėgjojnė as zėrin mė tė lehtė tė tij (xhehenemit) dhe do tė banojnė ku ata tė dėshirojnė. As tmerri mė i egėr e mė i madh (nė Ditėn e Kiametit) nuk do t’i shqetėsojė ata dhe melekėt do t’i takojnė ata (me pėrshėndetjen): “Kjo ėshtė dita juaj e cila ju qe premtuar.”5

Agjėruesi ėshtė i pėrkushtuar pėr tė garuar nė devotshmėri, nėse rreh tė pėrjetojė dhe shijojė gėzimin dhe lumturinė. Gėzohet shpirti i muslimanit sepse aktiviteti i tij do tė jetė pėrpjekja dhe gara pėr tė fituar njė mbiemėr cilėsor, njė shprehje tė bukur artistike, me karakteristika lavdėrimi, pra epitetin “i devotshėm”.
Ata tė cilėt dėshirojnė tė cilėsohen “tė devotshėm”, le tė urdhėrojnė dhe tė rreshtohen mos ta humbin rastin.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:12

Pritja e muajit Ramazan



Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
"O ju qė keni besuar, keni frikė Allahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" Ali Imran, 102.

"O ju njerėz! Kini frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje dhe nga ajo krijoi palėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe keni frikė Allahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikėqyrės mbi ju." Nisa, 1.

"O ju besimtarė, keni frikė Allahun dhe thoni fjalė tė drejta. Ai (Allahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, jua shlyen mėkatet e juaja,e kush respekton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." Ahzab, 70:71.

Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, kurse udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit (salallahu alejhi ue selem). Veprat mė tė kėqija janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr.

O ju besimtarė! Kijeni frikė Allahun dhe binduni Atij, shpresoni nė tė mira, sepse muaji i ramazanit u afrua, muaj nė tė cilin zbriti Kurani qė ėshtė udhėzim pėr njerėzimin, muaj nė tė cilin hapen dyert e mėshirės dhe mbyllen dyert e dėnimit. Nė kėtė muaj lidhen shejtanet dhe tė gjithė xhindėt jobesimtarė, muaj nė tė cilin sevapet shumėfishohen dhe gjynahet zvogėlohen, muaj i pėrgjigjes sė duasė, muaj i durimit, i sakrificės dhe i sadakasė, ėshtė pyetur i dėrguari i Allahut se kush sadaka ėshtė sadakaja mė e mirė, ėshtė pėrgjigjur: “Sadakaja nė ramazan.”
Ėshtė transmetuar nga Selman el Farisij (radiallahu anhu) i cili ka thėnė se Pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: “O ju njerėz! Ju ka ardhur juve njė muaj i madhėruar dhe i bekuar, nė kėtė muaj ėshtė nata mė e vlefshme se njėmijė muaj. E bėri Zoti agjėrimin e ditėve tė tij obligim dhe faljen e natės nė tė tė vlefshme. Kush shton gjatė muajit ndonjė tė mirė prej veprave tė mira, ėshtė sikur obligimi i kryer gjatė muajve tė tjerė. Kush kryen njė farz (obligim) nė kėtė muaj ėshtė sikur ai qė kryen shtatėdhjetė obligime gjatė muajve tė tjerė dhe ky ėshtė muaji i sabrit (durimit), kurse shpėrblimi i sabrit ėshtė xheneti. Ėshtė muaj nė tė cilin shtohet rrėsku (furnizimi) i besimtarit. Ai qė jep iftar njė agjėruesi ėshtė shpagim pėr mėkatet qė ka bėrė dhe largon nga ai zjarrin e xhehenemit dhe e ka shpėrblimin e njėjtė me agjėruesin pa u zvogėluar asgjė nga shpėrblimi i agjėruesit.”

Njerėzit thanė: “O i dėrguar i Allahut, ēdonjėri prej neve nuk ka nga pasuria aq sa tė ushqente agjėruesit?” I dėrguari i Zotit tha: “Allahu jep kėtė shpėrblim edhe atij i cili jep pėr iftar agjėruesit vetėm njė hurmė, njė gllėnkė ujė apo qumėsht. Dhe ky ėshtė muaj fillimi i tė cilit ėshtė mėshirė, mesi falje e gjynaheve, kurse fundi i tij mbrojtje nga zjarri i xhehenemit.”

E shikoni, Allahu ju mėshiroftė, kėtė ligjėratė profetike tė nderuar, i pėrgėzoi nė tė i dėrguari i Allahut shokėt e tij duke ju treguar pėr shumėfishimin e punėve tė mira dhe se ai ėshtė muaj i madhėrishėm, duke ju thėnė: “Nuk ka pėr muslimanėt muaj mė tė mirė se ky muaj dhe nuk ka pėr munafiket muaj mė tė keq se ky muaj.”

Gjithashtu, nė hadithin kudsij nga Ebu Hurejra transmetohet se i dėrguari i Allahut ka thėnė: “Ka thėnė Allahu i Madhėruar: ‘Ēdo punė e mirė e birit tė Ademit ka dhjetė tė mira deri nė shtatėqind tė mira, pėrveē agjėrimit, ai ėshtė pėr Mua dhe Unė shpėrblej pėr tė, i largohet kėnaqesive tė tij, ngrėnies dhe pijes pėr Mua. Pėr agjėruesin ka dy gėzime, njė kur hap iftarin dhe tjetra kur tė takojė Zotin e tij, era e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė tek Allahu se era e miskut’.”

Dhe e ka emėruar atė, muajin e durimit, pėr durimin qė bėn njeriu nga uria, etja, dhe rėnia e fuqisė trupore. Nga Ibn Amr transmetohet se thuhet se Agjėrimit nuk ia di sevapin askush pėrveē Allahut tė Madhėruar.
Mundet qė sevapi i punėve tė mira tė shtohet edhe mė shumė nė vendet e shenjta si nė Mekė apo nė Medine, siē ėshtė transmetuar nė hadithin e saktė ku thuhet se i dėrguari i Allahut ka thėnė: “Namazi nė xhaminė time ėshtė i barabartė me 1000 namaze jashtė tij, pėrveē Mesxhidi Haramit.”

Gjithashtu, shtohen sevapet sipas kohėve, p.sh.: nė muajin ramazan apo nė 10 ditėt e fundit tė dhulhixhes, etj.

Nga veēoritė e kėtij muaji, gjithashtu, ėshtė edhe shumėfishimi i tė mirave deri nė 700 fish e mė shumė pėr atė qė e ka pastruar nijetin pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar dhe qė jep sadaka nga fitimi i tij i mirė se Allahu nuk pranon vetėm se tė mirėn.

Nga Enesi transmetohet nė hadith tė mirė se ka thėnė: “Sadakaja e fik zemėrimin e Allahut, e largon tė keqen.” Ėshtė transmetuar, gjithashtu, se hija e besimtarit Ditėn e Gjykimit ėshtė sadakaja e tij.

Gjithashtu, ajetet kuranore pėr mirėsitė e sadakasė janė tė shumta, ndėrmjet tyre Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Nė rast se jepni sadaka, nė tė hapet kjo, ėshtė e mirė, por nė rast se e fshihni dhe ua jepni atė tė varfėrve, kjo ėshtė mė e mirė pėr ju, ju pastron gjynahet tuaja e Allahu ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēka punoni.”

Nga veēoritė e kėtij muaji ėshtė edhe falja e natės pėr tė cilėn Pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: “Ai i cili fal teravitė nė ramazan me besim tė plotė dhe me nijet tė pastėr, i falen atij gjynahet e kaluara.”

Pra, jini tė kujdesshėm pėr shfrytėzimin e kėtyre kohėve tė mira, me vepra tė mira qė tė fitoni xhenetin, hapėsira e tė cilit ėshtė sa qielli e toka i pėrgatitur pėr tė devotshmit.

Dhe sė fundi, Allahu e di mė sė miri pėr ēka thashė dhe Paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dėrguarin e tij mbi familjen dhe shokėt e tij tė nderuar.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:14

Qėllimi i agjėrimit nė Islam

Namazi i mbrėmjes ka tėrhequr mė shumė adhurues sė zakonisht. Hėna e re mund tė lajmėrojė fillimin e muajit tė shenjtė tė Ramazanit. Nė pėrpjekje pėr tė zbatuar sunetin e Muhamedit (a.s.), disa adhurues po mundohen tė shikojnė hėnėn, ndėrsa thirret ezani. Pas faljes sė namazit imami njofton se ėshtė parė hėna e re. Edhe anėtarėt e kėshillit e konfirmojnė kėtė lajm. Atėherė adhuruesit urojnė njėri-tjetrin dhe xhamia mbushet me fjalėt Allahu Ekber (Allahu ėshtė mė i madhi!).

Pėr kėtė grup muaji i shenjtė i Ramazanit ka filluar. Myslimanėt nė shumė xhami tė tjera po debatojnė pėr hėnėn. Myslimanėt sunitė zakonisht e presin pėrgjigjen nga Arabia Sauditė pėr kėtė, po ashtu si pėr shumė ēėshtje tė tjera fetare. Megjithėse Shoqėria Islame e Amerikės sė Veriut ka krijuar pėr myslimanėt e Amerikės sė Veriut njė shura (ose njė kėshill konsultimi) pėr tė trajtuar ēėshtjet e debatueshme, shumė imamė nė xhamitė lokale i vendosin kėto ēėshtje vetė.

Kjo histori pėrsėritet vit pas viti nė shumė qytete rreth botės. Kjo shtyllė e Islamit fillon me debat mes myslimanėve dhe pėrfundon po kėshtu. Shiat kanė sistemin e tyre klerikal dhe imamėt e tyre e presin pėrgjigjen e tyre nga Irani mė shumė se Arabia Saudite.

Njerėzit mund tė pyesin nėse kjo ishte mėnyra se si profeti Muhamed dhe shokėt e tij e fillonin dhe e pėrfundonin kėtė muaj tė shenjtė.

Nė ēdo rast, brenda njė ose dy ditėsh, Ramazani fillon pėr gjithė myslimanėt nė gjithė botėn. Ligjėrata standarde e Ramazanit ėshtė kėshtu:

“Tė dashur motra dhe vėllezėr! Allahu i Plotfuqishėm hap dyert e xhenetit kėtė muaj. Shejtani mbyllet nė ferr, kėshtu qė nuk mund t’i ēojė nė rrugė tė gabuar ata qė agjėrojnė. Shpėrblimi pėr veprat e mira shumėfishohet 10 herė gjatė kėtij muaji. Allahu i Plotfuqishėm ėshtė shumė bujar kėtė muaj dhe u fal atyre qė agjėrojnė mėkatet e kaluara”.
Objektivi i agjėrimit

A ka agjėrimi si qėllim vetėm faljen e mėkateve dhe marrjen e shpėrblimeve tė shumėfishuara nė botėn tjetėr? Po pėr problemet e jetės nė kėtė botė? A ėshtė agjėrimi vetėm njė ritual apo ka dhe kuptim tjetėr?

Dijetarėt bashkėkohorė islamė u kushtojnė vėmendje dobive fizike dhe shpirtėrore tė agjėrimit. Por pėrderisa dobitė fizike dhe mjekėsore tė agjėrimit i ndodhin kujtdo qė agjėron, pavarėsisht nga besimi tek Zoti, ėshtė e qartė se dobitė mjekėsore dhe fizike nuk janė qėllimi primar i agjėrimit nė Islam.

Ēfarė mund tė themi pėr dobitė shpirtėrore? Pėrderisa fe tė ndryshme kanė koncepte tė ndryshme pėr spiritualitetin, ēfarė do tė thotė spiritualitet nė Islam dhe si mund tė zhvillohet nėpėrmjet agjėrimit. Ithtarėt e feve tė tjera, duke pėrfshirė dhe shumė myslimanė pretendojnė se spiritualiteti ėshtė njė pėrvojė individuale dhe subjektive. Atėherė si mund ta dimė se zhvillimi shpirtėror po ndodh pėr shkak tė agjėrimit? Pėrveē kėsaj a do tė ishte zhvillimi shpirtėror i njė budisti apo hindusi, aq i rėndėsishėm sa i njė myslimani pėr shkak tė agjėrimit? Nė fakt murgjit budistė dhe shenjtorėt hindu pėrjetojnė ritualė mė rigorozė sesa myslimanėt. A do tė thotė kjo se zhvillimi i tyre shpirtėror ka njė nivel mė tė lartė? Pa dyshim asnjė dijetar islam nuk do e pranonte kėtė.



Sipas Kuranit, ēdo mysliman (qė ka mundėsi) duhet tė agjėrojė nė muajin e Ramazanit. Dhe agjėrimi duhet tė bėhet nė mėnyrė kolektive nė nivel komuniteti. Ndryshe nga njė murg budist apo shenjtor hindus, myslimani nuk ka pėrse tė shkojė nė njė mal apo pyll qė ta zhvillojė spiritualitetin nėpėrmjet agjėrimit dhe faljes. Pėr mė tepėr nuk ėshtė e nevojshme qė ky zhvillim shpirtėror i vetmuar, larg tė tjerėve, tė bėhet gjatė Ramazanit. Ai mund tė bėhet ēdo muaj. Kjo tregon se njė mysliman nuk mund tė pėrkrahė njė spiritualitet qė bazohet nė pėrvojė individuale dhe subjektive. Si rrjedhim nė Islam zhvillimi shpirtėror subjektiv dhe individual nuk ėshtė qėllimi i agjėrimit nė muajin e Ramazanit.

Pėrderisa Kurani e ka pėrshkruar agjėrimin nė mėnyrė tė veēantė gjatė muajit tė Ramazanit, ėshtė e rėndėsishme tė dimė rėndėsinė e kėsaj kohe tė veēantė. Njė karakteristikė e veēantė e Kuranit ėshtė se sa herė qė jepet njė urdhėr, qė duhet tė vihet nė veprim, shpjegohet dhe urtėsia qė fshihet pas tij. Ai na tregon se kush ėshtė rezultati pėrfundimtar i kėtij veprimi nė kėtė botė, nėse kryhet me sukses. Nė kėtė mėnyrė, Kurani bėn njė kontroll pragmatik pėr njerėzit, qė ata ta shohin nėse po shkojnė apo jo drejt rezultatit tė dėshiruar. Zoti thotė nė Kuran pėr agjėrimin:


“O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm”. (Sure Bekare, 2:183)



(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme. Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju. (Tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, ta madhėroni Allahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falėnderoni. (El-Bekare, 2: 185)



Nė vargjet e mėsipėrme, janė pėrmendur tre rezultatet e agjėrimit nė Ramazan:



1. Takva: mėsimi i vetėkontrollit.
2. Tekbiri: lartėsimi i Allahut tė Plotfuqishėm sepse je i udhėzuar.
3. Shukra: tė qenėt mirėnjohės.



Ēfarė ėshtė takva-ja?

Nga arabishtja takva mund tė pėrkthehet si “vetėkontroll; i vetėdijshėm pėr ekzistencėn e Zotit; ose t’i druhesh Zotit”. Por asnjėri prej tyre nuk e tregon kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Ajo do tė thotė “tė jesh vigjilent nė mėnyrė tė palėkundur gjatė praktikimit tė urdhrave tė Allahut tė Plotfuqishėm, dhe pėr shkak tė kėsaj tė mbrohesh nga tė gjitha tė kėqijat, veprat e degjeneruara, dhe forcat shkatėrruese. Me fjalė tė tjera themeli i takvas ėshtė zhvillimi i njė karakteri tė fortė, duke ndjekur parimet e caktuara nga Allahu i Plotfuqishėm nė Kuran. Ai njeri qė e ka kėtė karakter, i cili pasqyrohet nė veprimet e tij apo tė saj ėshtė i devotshėm (mutekij) para Allahut tė Plotfuqishėm.
Keqkuptimet aktuale mes myslimanėve

Shumė myslimanė sot, tė cilėt pohojnė se i frikėsohen Zotit dhe janė tė vetėdijshėm pėr ekzistencėn e Tij, besojnė se janė prej tė devotshmėve (mutekin), duke u bazuar nė kryerjen e disa riteve. Sipas kėtij besimi, cilėt myslimanė cilėsohen si tė devotshėm (mutekin)?



1. A quhet i devotshėm i pasuri, i cili falet rregullisht, agjėron gjithė muajin e Ramazanit, jep zekatin e caktuar nga pasuria e tij dhe bėn haxhin rregullisht?
2. A mund tė quhen mutekin tė ashtuquajturat qeveri myslimane dhe myslimanėt qė punojnė pėr ta?
3. A janė tė tillė dijetarėt dhe udhėheqėsit islamė tė grupeve tė ndryshme fetare dhe ndjekėsit e tyre, qė u kėrkojnė qeverive tė zbatojnė sheriatin?
4. A quhen tė tillė profesionistėt si mjekėt, inxhinierėt, profesorėt, avokatėt e tij, tė cilėt fillimisht punojnė shumė pėr tė bėrė karrierė dhe pastaj u kthehen vullnetarisht aktiviteteve islame?
5. A cilėsohen tė tillė sufsitėt qė e kalojnė jetėn e tyre nė dhikr (pėrkujtim) tė Allahut tė Plotfuqishėm nė xhami ose vende tė izoluara, dhe nuk interesohen pėr atė qė ndodh jashtė nė botė?
6. A quhen tė tillė ata qė lėnė pas tė varfrit, jetimėt dhe gratė e veja nė komunitetin e tyre dhe shkojnė nė vende tė largėta pėr disa muaj, duke ftuar njerėzit nė Islam?
7. A janė mutekin imamėt e kualifikuar, tė cilėt drejtojnė namazet nė xhami dhe japin ligjėrata pėr Islamit?
8. A quhet i devotshėm i varfri, i cili falet rregullisht dhe agjėron gjithė muajin e Ramazanit, por nuk mund ta kryejė pelegrinazhin?
9. A quhen mutekin miliona myslimanėt, tė cilėt luftojnė gjatė gjithė jetės sė tyre qė tė plotėsojnė nevojat bazė tė familjeve tė tyre, dhe tė cilėt pėrpiqen tė falen dhe tė agjėrojnė, por nuk kanė kohė ose energji pėr tė bėrė gjė tjetėr?

Sa prej 1.2 miliardė myslimanėve hyjnė nė kategoritė 1-7 dhe sa nė kategorinė 8 dhe 9? Pa dyshim, 99% e myslimanėve hyjnė nė kategoritė e fundit. A nuk duhet tė quhen tė devotshėm sepse nuk mund t’i zbatojnė tė pesta shtyllat? Apo duhet tė themi se tė gjithė myslimanėt janė tė devotshėm? Asnjė debat, asnjė diskutim, asnjė problem? Ēdo mysliman, duke qenė se ėshtė mysliman, do tė shkojė nė parajsė herėt a vonė.



Pėrkufizmi kuranor i mutekin-it (tė devotshmit)



Njė pėrkufizim i hollėsishėm i mutekin-it jepet nė ajetin e mėposhtėm:



Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) t’i ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson Allahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, pejgamberėve dhe pasurinė qė e do ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė varfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit. (El-Bekare, 2: 177)



Ky ajet krahason ritet e Islamit qė ne i praktikojmė, me thelbin dhe qėllimin e Islamit, qė i praktikuan i dėrguari Muhamed (a.s.) dhe sahabėt. Ithtarėt e Islamit tė bazuar nė rite, duan qė ne tė besojmė se nėse ritet kryhen siē duhet, me pėrpikėri dhe sinqeritet e kemi siguruar shpėtimin nė botėn tjetėr. Kurani e hedh poshtė kėtė kėndvėshtrim pėr Islamin nė kėtė ajet. Kurani thotė se kėta njerėz janė nė rrugė tė gabuar, kanė trilluar njė sheriat dhe e kanė bashkuar me Librin e Allahut, qė deklarojnė se ėshtė hyjnor (2: 176: 177).
Sipas ajetit 2: 177 qėllimi thelbėsor i Islamit nuk pėrmbushet nga kryerja mekanike e riteve, p.sh. tė kthehesh nga lindja apo perėndimi gjatė faljes, por nė vend tė kėsaj kėrkon:



1. Bindje 100%, iman, besim tek Allahu i Plotfuqishėm; nė ditėn e gjykimit; nė jetėn e pėrtejme; nė forcat qė Zoti i ka krijuar pėr pėrfitimin tonė, melaiket; nė tė gjithė tė dėrguarit e Zotit; dhe nė gjithė librat e shpallur prej tyre.
2. Krijimin e njė sistemi ku burimet pėrdoren pėr tė ndihmuar ata tė cilėt (a) nuk kanė pėrkrahje dhe mbrojtje nė shoqėri; (b) humbasin mjetet e jetesės ose nuk kanė mundėsi tė punojnė; © nuk punojnė aq sa duhet pėr tė plotėsuar nevojat e tyre. Ky sistem ndihmon dhe tė jashtmit, tė cilėt kur kalojnė nė njė territor bėhen tė varfėr, si dhe pėrgatitjen pėr ēlirimin e skllevėrve.



Sipas kėtij ajeti, myslimanėt duhet tė krijojnė njė sistem ku anėtarėt e shoqėrisė zbatojnė vullnetarisht kodin hyjnor – kjo ėshtė kėrkesė e imanit – dhe mjetet e zhvillimit u jepen tė gjithė atyre qė kanė nevojė. Myslimanėt duhet t’i mbajnė premtimet e tyre. Nėse pėrballen me forca armiqėsore duhet tė tregohen tė fortė dhe tė qėndrueshėm, dhe nuk duhet tė lejojnė frikėn ose dėshpėrimin t’i dobėsojė.

Vetėm ata qė e ndjekin kėtė rrugė tė patundur mund tė thonė se janė besimtarė tė vėrtetė dhe mund tė pretendojnė se janė tė devotshėm.

Vargjet e mėposhtme pėrshkruajnė karakterin e tė devotshmit:



Jo, (nuk ėshtė ashtu si thonė ata) po kush e pėrmbush amanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s’ka dyshim, Allahu i do ata qė ruhen. (Ali imran, 3: 76)

Kėta janė ata prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do t’i ndihmojnė idhujtarėt), e tė cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e tyre. (8: 56)
E ai qė e solli tė vėrtetėn dhe ai qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė ata tė ruajturit. (Ez-Zumer, 39: 33)

O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė Allahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kini dro Allahun se Allahu di hollėsisht pėr atė qė veproni. (El-Maide, 5: Cool

Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr njė xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė ua falin (tė keqen) njerėzve, e Allahu i do bamirėsit. (Ali Imran, 3: 133-134)



Pėrfundim



Agjėrimi ėshtė njė mėnyrė pėr t’u bėrė i devotshėm. Pa dyshim, agjėrimi ka dobi shėndetėsore dhe shpirtėrore, por asnjėherė nuk duhet tė largohemi nga qėllimi kryesor i tij. Ramazani krijon njė mjedis qė ndihmon nė zhvillimin dhe formimin kolektiv tė karakterit. Myslimanėt duhet tė zbatojnė dhe tė shfaqin gjatė gjithė vitit cilėsitė qė janė treguar nė ajetet e mėsipėrme, si rezultat i agjėrimit nė muajin e Ramazanit. Pėrderisa ndėrtimi karakterit ėshtė njė proces i vėshtirė, i gjatė dhe i vazhdueshėm, Ramazani pėrsėritet ēdo vit si pėrkujtues dhe pėrforcues. Ne duhet t’i gjykojmė arritjet tona me anė tė standardeve tė caktuara nga Kurani.

Ne nuk mund tė mendojmė se zhvillimi ynė shpirtėror po ndodh ndėrsa jeta vazhdon normalisht. Ne duhet tė ndjekim shembullin e tė dėrguarit Muhamed (a.s.) dhe tė sahabėve qė ta dimė nėse jemi pre tė devotshmėve.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:15

Shfrytėzojeni kėtė muaj para se tė shkojė pa e kuptuar



Falėnderimi i takon Allahut i cili e bėri muajin e Ramazanit, muajin mė tė mirė tė vitit dhe na begatoi qė ta arrijmė kėtė muaj kaq tė madh. Ditėt e tė cilit janė tė mbushura me agjėrim, ndėrsa netėt tė ndriēuara me namaz dhe paqja e bekimi i Allahut qofshin mbi vulėn e Profetėve Muhamedin, mė tė mirin agjėrues dhe falės, si dhe mbi familjen dhe shokėt e tij deri nė ditėn e Gjykimit.

Madhėshtia e Ramazanit dhe bukuria e tij, ka filluar tė duket qartė nė horizont, sepse muslimanėt kanė filluar tė shfaqin dukshėm bindjen nė ēdo drejtim. Bindje kjo e cila pėrfshin ēdo kuptim nė lartėsimin e shpirtit, dhe e cila i frenon tekat e trupit, e kėshtu vetvetja ėshtė mė e pėrgatitur pėr tė pranuar dhuratat e Krijuesit tė saj.

O ju muslimanė! Para disa netėsh u shfaq nė qiell hėna e re e Ramazanit. Doli kjo hėnė, pėr tu bėrė me dije muslimanėve nė tė gjitha anėt e globit se Krijuesi i tyre e solli kėtė muaj, i cili ka ndikime tė veēanta nė mesin e tyre, duke ua pėrmirėsuar moralet dhe ua zgjon ndjenjat dhe sikur ai tė ishte njė pranverė e vėrtetė.

Lindi kjo hėnė, pasi e kanė pritur me padurim pėr njėmbėdhjetė muaj, duke ecur nėpėr rrugėt e jetės, ku marrin prej saj dhe merr prej tyre.

Lindi kjo hėne e re dhe njerėzit tė habitur do tė thonė: Sa shpejtė qė ikėn ditėt dhe kaloi koha?!

Nuk ka dyshim se koha kalon shpejt, ajo ėshtė gjithmonė nė lėvizje, natėn dhe ditėn, saqė ata tė cilėt i kanė kaluar tė tridhjetat nga jeta e tyre, apo mė pak a mė shumė habiten se si ato kanė kaluar e kėshtu shohin nė ditėt e shkuara tė cilat nuk kthehen mė.

Tė gjithė njerėzit e kanė kėtė ndjesi, tė mėdhenjtė dhe tė vegjlit, veēanėrisht kjo do tė jetė mė e madhe kur tė dalin pėrpara Zotit tė tyre pa rroba e kėmbėzbathur. "Ai (Allahu) do tė thotė: “Sa vite qėndruat nė tokė?” Do tė thonė: “Njė ditė ose njė pjesė tė saj. Pyeti ata qė mbajnė llogari.” Muminun 112-113.
Me kėtė atmosferė rriten fėmijėt dhe thinjen tė rinjtė e megjithatė ēdonjėri prej tyre nuk gjen nga jeta e tij vetėm se njė tė kaluar tė cilės nuk ia di fillimin dhe mbarimin. Porse ai njeri i cili nuk e di se cili ka qenė duhet tė ketė parasysh se Allahu ka regjistruar ēdo gjė qė ai e ka vepruar. "Ky Shkrimi Ynė flet pėr ju me tė vėrtetėn. Vėrtet qė Ne ishim qė shkruam gjithė ē’bėnit ju vazhdimisht." Xhathije, 29.

Ramazani muaj i seriozitetit dhe pėrpjekjes

O ju muslimanė! Shumė njerėz e kanė bėrė zakon qė Ramazanin ta bėjnė muaj gjumi dhe dembelizmi dhe pakėsim tė punės e seriozitetit, megjithėse Ramazani nė histori njihet si muaji i seriozitetit dhe pėrpjekjes. Mė shumė se kaq ai njihet si muaj i heroizmave dhe krenarisė, me tė gjitha ngjyrat e heroizmit e krenarisė. Heroizėm nė fushėbetejė midis kufrit dhe Islamit, heroizėm nė edukimin e veteve dhe frenimin e tyre. Tė gjitha kėto heroizma i ka shėnuar historia nė kėtė muaj tė bekuar nė tė kaluarėn dhe tė tashmen, ndaj nuk ėshtė e denjė qė muslimanėt tė dembelosen nė kėtė muaj kaq tė madh.

Ramazani muaj i Kuranit

Ramazani ėshtė muaj i begatė, nė tė vihen re shumė dukuri. Ai ėshtė muaj i zbritjes sė Kuranit dhe studimit tė tij, muaj nė tė cilin profeti alejhi salatu ue selam takonte Xhebrailin alejhi selam dhe e mėsonin dhe lexonin sė bashku Kuranin.

Vėrtet, ai ėshtė muaj i Kuranit. Po ku e di ti se ē’ėshtė muaji i Kuranit? Njeriu pa Kuranin ėshtė si jeta pa ujė dhe ajėr dhe pa tė njeriu ėshtė i humbur dhe i mjeruar, kjo sepse ai ėshtė ilaē dhe shėrim. "Dhe Ne kemi zbritur nga Kurani atė qė ėshtė shėrim e mėshirė pėr ata qė besojnė (nė Islam dhe punojnė sipas tij), ndėrsa nuk u shton gjė dhalimunėve (keqbėrėsve, mohuesve) veēse humbje" Isra 82

“Ai pėr besimtarėt ėshtė udhėzim dhe shėrim.” Dhe sa pėr ata qė nuk besojnė, veshėt e tyre janė tė rėnduar (janė shurdhuar e nuk dėgjojnė) dhe ai (Kur’ani) ėshtė verbėrim pėr ta." Fusilet 44
Ai ėshtė shėrim pėr zemrat dhe shėrim pėr trupat, sa herė qė njeriut i mbyllen rrugėt e jetės e rrugicat e saj dhe humb dritėn nėpėr errėsira, do ta gjejė Kuranin shokun mė tė mirė. Nuk velitet njeriu sė lexuari atė, pėrsėritja e tij ia shton bukurinė dhe hijeshinė. Nuk ka dyshim se ai do ė gjejė tek Kurani siguri dhe vendmrojtje. "Sigurisht qė ky Kuran udhėzon drejt mė tė drejtės dhe mė tė vėrtetės dhe pėrgėzon besimtarėt (e vėrtetė tė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij Muhamed.) qė punojnė me drejtėsi, se do tė kenė shpėrblim tė madh (Xhenetin)." Isra, 9.

Kurani i nxit dhe i drejton njerėzit pėr nga kapja pas fesė. Ai i pėrmend ata me tė drejtat qė kanė karshi Allahut. Nuk ka dyshim se nė kėtė do tė ndiesh aromėn e fesė nė ēdo grumbullim apo vend ulje, ndien se njerėzit janė bėrė mė tė dashur pas librit tė Allahut, e lexojnė dhe e dėgjojnė me meditim, nuk ka dyshim se ai shton tek ata pėrgatitjen pėr tė ndryshuar vetvetet drejt mė sė mirės. "Sigurisht qė Allahu nuk do tė ndryshojė (pėr mirė) gjendjen e njė populli (qė bėn gjynahe, qė ėshtė mosmirėnjohės e i pabindur ndaj Allahut) pėrderisa ata vetė ta ndryshojnė atė pėr mirė (duke ndryshuar shpirtin e tyre dhe punėt e tyre). " Rrad, 11.

Kurani i bėn njerėzit tė kuptojnė rėndėsinė qė ka kjo fe pėr ta, se ajo ėshtė pėr ta mė e domosdoshme se uji dhe ajri. Ēdo bashkėsi qė e lė pas dore ēėshtjen e fesė sė Allahut, sigurisht qė ajo po lė pas dore fuqinė mė tė madhe qė posedon dhe nė tė njėjtėn kohė po humb shkaqet e suksesit nė dynja dhe ahiret.

Vazhdon...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:16

Ramazani muaj i bamirėsisė dhe fisnikėrisė

Ramazani ėshtė vėrtet muaj i dhėnies dhe bamirėsisė. Transmetohet se Ibnu Abasi – Allahu qoftė i kėnaqur me tė! – ka thėnė: “I Dėrguari i Allahut ishte njeriu mė bujar, nė mėnyrė tė veēantė kur i vinte Xhibrili alejhi selam. Xhibrili i vinte Pejgamberit alejhi selatu ue selam nė Ramazan ēdo natė dhe me tė studionte Kuranin. Vėrtet kur Pejgamberi takohej me Xhibrilin, ishte mė bujar nė veprat e mira se sa era qė sjell shiun.” (Muttefekun alejhi)

Nuk ka dyshim se Profeti ynė ka qenė njeriu mė bujar dhe xhymerti mė i madh ndėr bijtė e Ademit. Ai tregonte bamirėsi nė ēdo drejtim, ai tregohej bamirės duke dhėnė dije dhe pasuri, e sakrifikonte veten e tij qė ta nxirrte nė pah fenė e Allahut. I udhėzonte njerėzit dhe u bėnte atyre bamirėsi nė ēdo drejtim, duke i ushqyer tė varfrit, duke kėshilluar injorantėt, duke i kryer nevojat dhe duke e pėrmbajtur veten nga sjelljet e kėqija qė ata bėnin.

Nga kėtu ne mėsojmė se ky muaj ėshtė njė shtytės i mirė qė njeriu ta mėsojė veten me bamirėsi. Qetėsia e vetes, ngrėnia e pakėt dhe studimi i Kuranit i cili nxit pėr bujari, tė gjitha kėto faktorė kanė ndikimin e tyre tek njeriu, sikurse dhe shihet e qartė njė gjė e tillė nė realitet.

Tė mbledhėsh midis agjėrimit dhe sadakasė, sigurisht qė ke mbledhur ato qė janė shkak pėr hyrjen e njeriut nė xhenet. Profeti salallahu alejhi ue selam ka thėnė: "Nė xhenet ka dhoma nga tė cilat shikohen ēka rreth tyre dhe shihet nga jashtė se ēka nė to." Ata (tė pranishmit) thanė: “Pėr kė janė ato o i dėrguar i Allahut?” Ai tha: "Pėr atė qė ėshtė fjalė mirė, qė ushqen nevojtarėt, qė agjėron vazhdueshėm dhe qė falet natėn, kur njerėzit janė nė gjumė." (Ahmed, Tirmidhiu dhe Hakim i cili ka thėnė se ėshtė i saktė).

O ju tė pasur nė ēdo vend qofshi! Nėse Allahu ju ka nderuar, ju ka furnizuar me tė mira, ju ka dhėnė pasuri dhe i ka ruajtur fytyrat tuaja qė t’i prekė turpi i lypjes, dijeni se Allahu e ka bėrė obligim falėnderimin dhe mirėnjohjen e Tij pėr ato qė ju ka dhuruar. “Nėse falėnderoni (duke pranuar besimin e duke adhuruar vetėm Allahun), Unė do t’ju jap akoma mė shumė (nga bekimet e Mia), por nė qoftė se jeni tė pakėnaqur e mosmirėnjohės, atėherė me tė vėrtetė qė ndėshkimi Im ėshtė i rreptė.” Ibrahijm, 7.
Frikėsojuni Allahut ndaj tė mjerėve tė cilėve i kanė rėnė fatkeqėsi dhe ndaj tė varfėrve tė cilėt i kanė zėnė hallet dhe kanė familje tė mėdha.

Ėshtė ashpėrsi nėse nuk i ndihmoni e ti shtrėngoni duart duke treguar koprraci.

A vallė ėshtė prej mėshirės qė ju tė jeni nė bollėk dhe jetė tė kėndshme, ndėrsa ata tė jenė tė mbėrthyer nga nevojat e jetės dhe vėshtirėsitė e dhimbjet e pamundėsisė.

A ėshtė e njerėzishme qė ju tė kėnaqeni me veshjet luksoze, ndėrsa vėllezėrit tuaj i djeg vapa e verės dhe i kafshon i ftohti i dimrit. Ai pasanik i cili nuk ndien se ka tė drejta dhe detyrime karshi tė varfėrve, zemra e tij ėshtė e ngurtė e ka humbur ndjenjėn e dhembshurisė dhe ėshtė shumė larg mėshirės. "Sigurisht qė Mėshira e Allahut ėshtė kurdoherė pranė mirėpunuesve." Araf, 56.

Ndėrsa Profeti alejhi selatu ue selam ka thėnė: "Ata qė tregohen tė mėshirshėm do t’i mėshirojė Mėshiruesi (Allahu). Mėshironi ata qė janė nė tokė t’ju mėshirojė Ai qė ėshtė nė qiell." (Ebu Daud dhe Tirmidhi hadithi ėshtė i saktė).

Ka tė pasur tė cilėt nuk i ndjejnė rėnkimet e tė lėnduarve dhe nuk kanė dhimbsuri pėr tė varfrit, ėshtė larguar prej tyre ndjenja e vėllazėrisė. Pėrpara tyre ndodhin gjėra nga tė cilat lėndohen zemrat dhe lotojnė sytė, ndėrsa atyre nuk i bėn aspak pėrshtypje njė gjė e tillė, zemrat e tyre janė ngurtėsuar aq shumė saqė nuk kanė asnjė ndjenjė. Por ata nuk e dinė se Sunduesi i Gjithėsisė dhe Krijuesi i ēdo gjėje, ėshtė i mundshėm qė ta marrė prej tyre pasurinė dhe bollėkun dhe t’ua japė atė tė varfėrve e nevojtarėve. "Thuaj! O Allah! Zotėrues i Mbretėrimit! Ti ia jep mbretėrimin atij qė Ti do dhe Ti ia merr mbretėrimin atij qė Ti do. Ti e vesh me nder atė qė Ti do dhe Ti e poshtėron atė qė Ti do. Nė Dorėn Tėnde ėshtė mirėsia. Vėrtet, Ti je i Zoti pėr tė bėrė gjithēka." Ali Imran, 26.

Frikėsojuni Allahut o ju tė pasur dhe bėni bamirėsi ndaj tė varfėrve sa tė mundeni se ndoshta do tė jeni prej tė shpėtuarve, dhe dijeni se ato qė humbin disa prej jush nė gjėrat e qejfit e qė i prishni brenda pak ēasteve, tė varfėrve do t’i mjaftonin pėr ditė apo muaj tė tėrė. Fusni gėzimin nė zemrat e tė varfėrve duke u treguar ndaj tyre bamirės, se ndoshta Allahu do tė na mėshirojė tė gjithėve dhe largon prej tė varfėrve gjendjen e mjerueshme nė tė cilėn ata gjenden.

Ramazani muaj i namazit

O robėr tė Allahut! Muaji i Ramazanit ashtu sikur ėshtė muaj i bamirėsive ėshtė edhe muaj i faljes. Profeti alejhi selatu ue selam ka thėnė: "Kush i kalon netėt e Ramazanit me falje, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke pasur qėllim tė sinqertė, do t'i falen tė gjitha gabimet e tij tė mėparshme.” (Mutefekun alejhi)
Nuk ka dyshim se Profeti ynė ka qenė njeriu mė bujar dhe xhymerti mė i madh ndėr bijtė e Ademit. Ai tregonte bamirėsi nė ēdo drejtim, ai tregohej bamirės duke dhėnė dije dhe pasuri, e sakrifikonte veten e tij qė ta nxirrte nė pah fenė e Allahut. I udhėzonte njerėzit dhe u bėnte atyre bamirėsi nė ēdo drejtim, duke i ushqyer tė varfrit, duke kėshilluar injorantėt, duke i kryer nevojat dhe duke e pėrmbajtur veten nga sjelljet e kėqija qė ata bėnin.

Nga kėtu ne mėsojmė se ky muaj ėshtė njė shtytės i mirė qė njeriu ta mėsojė veten me bamirėsi. Qetėsia e vetes, ngrėnia e pakėt dhe studimi i Kuranit i cili nxit pėr bujari, tė gjitha kėto faktorė kanė ndikimin e tyre tek njeriu, sikurse dhe shihet e qartė njė gjė e tillė nė realitet.

Tė mbledhėsh midis agjėrimit dhe sadakasė, sigurisht qė ke mbledhur ato qė janė shkak pėr hyrjen e njeriut nė xhenet. Profeti salallahu alejhi ue selam ka thėnė: "Nė xhenet ka dhoma nga tė cilat shikohen ēka rreth tyre dhe shihet nga jashtė se ēka nė to." Ata (tė pranishmit) thanė: “Pėr kė janė ato o i dėrguar i Allahut?” Ai tha: "Pėr atė qė ėshtė fjalė mirė, qė ushqen nevojtarėt, qė agjėron vazhdueshėm dhe qė falet natėn, kur njerėzit janė nė gjumė." (Ahmed, Tirmidhiu dhe Hakim i cili ka thėnė se ėshtė i saktė).

O ju tė pasur nė ēdo vend qofshi! Nėse Allahu ju ka nderuar, ju ka furnizuar me tė mira, ju ka dhėnė pasuri dhe i ka ruajtur fytyrat tuaja qė t’i prekė turpi i lypjes, dijeni se Allahu e ka bėrė obligim falėnderimin dhe mirėnjohjen e Tij pėr ato qė ju ka dhuruar. “Nėse falėnderoni (duke pranuar besimin e duke adhuruar vetėm Allahun), Unė do t’ju jap akoma mė shumė (nga bekimet e Mia), por nė qoftė se jeni tė pakėnaqur e mosmirėnjohės, atėherė me tė vėrtetė qė ndėshkimi Im ėshtė i rreptė.” Ibrahijm, 7.

Frikėsojuni Allahut ndaj tė mjerėve tė cilėve i kanė rėnė fatkeqėsi dhe ndaj tė varfėrve tė cilėt i kanė zėnė hallet dhe kanė familje tė mėdha.

Ėshtė ashpėrsi nėse nuk i ndihmoni e ti shtrėngoni duart duke treguar koprraci.

A vallė ėshtė prej mėshirės qė ju tė jeni nė bollėk dhe jetė tė kėndshme, ndėrsa ata tė jenė tė mbėrthyer nga nevojat e jetės dhe vėshtirėsitė e dhimbjet e pamundėsisė.
A ėshtė e njerėzishme qė ju tė kėnaqeni me veshjet luksoze, ndėrsa vėllezėrit tuaj i djeg vapa e verės dhe i kafshon i ftohti i dimrit. Ai pasanik i cili nuk ndien se ka tė drejta dhe detyrime karshi tė varfėrve, zemra e tij ėshtė e ngurtė e ka humbur ndjenjėn e dhembshurisė dhe ėshtė shumė larg mėshirės. "Sigurisht qė Mėshira e Allahut ėshtė kurdoherė pranė mirėpunuesve." Araf, 56.

Ndėrsa Profeti alejhi selatu ue selam ka thėnė: "Ata qė tregohen tė mėshirshėm do t’i mėshirojė Mėshiruesi (Allahu). Mėshironi ata qė janė nė tokė t’ju mėshirojė Ai qė ėshtė nė qiell." (Ebu Daud dhe Tirmidhi hadithi ėshtė i saktė).

Ka tė pasur tė cilėt nuk i ndjejnė rėnkimet e tė lėnduarve dhe nuk kanė dhimbsuri pėr tė varfrit, ėshtė larguar prej tyre ndjenja e vėllazėrisė. Pėrpara tyre ndodhin gjėra nga tė cilat lėndohen zemrat dhe lotojnė sytė, ndėrsa atyre nuk i bėn aspak pėrshtypje njė gjė e tillė, zemrat e tyre janė ngurtėsuar aq shumė saqė nuk kanė asnjė ndjenjė. Por ata nuk e dinė se Sunduesi i Gjithėsisė dhe Krijuesi i ēdo gjėje, ėshtė i mundshėm qė ta marrė prej tyre pasurinė dhe bollėkun dhe t’ua japė atė tė varfėrve e nevojtarėve. "Thuaj! O Allah! Zotėrues i Mbretėrimit! Ti ia jep mbretėrimin atij qė Ti do dhe Ti ia merr mbretėrimin atij qė Ti do. Ti e vesh me nder atė qė Ti do dhe Ti e poshtėron atė qė Ti do. Nė Dorėn Tėnde ėshtė mirėsia. Vėrtet, Ti je i Zoti pėr tė bėrė gjithēka." Ali Imran, 26.

Frikėsojuni Allahut o ju tė pasur dhe bėni bamirėsi ndaj tė varfėrve sa tė mundeni se ndoshta do tė jeni prej tė shpėtuarve, dhe dijeni se ato qė humbin disa prej jush nė gjėrat e qejfit e qė i prishni brenda pak ēasteve, tė varfėrve do t’i mjaftonin pėr ditė apo muaj tė tėrė. Fusni gėzimin nė zemrat e tė varfėrve duke u treguar ndaj tyre bamirės, se ndoshta Allahu do tė na mėshirojė tė gjithėve dhe largon prej tė varfėrve gjendjen e mjerueshme nė tė cilėn ata gjenden.

Ramazani muaj i namazit

O robėr tė Allahut! Muaji i Ramazanit ashtu sikur ėshtė muaj i bamirėsive ėshtė edhe muaj i faljes. Profeti alejhi selatu ue selam ka thėnė: "Kush i kalon netėt e Ramazanit me falje, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke pasur qėllim tė sinqertė, do t'i falen tė gjitha gabimet e tij tė mėparshme.” (Mutefekun alejhi)
Ndėrsa Allahu thotė: "O ti (Muhamed) i mbuluar me rroba! Ngrihu pėr falje natėn, pėrveē njė pjese tė vogėl tė saj. Gjysmėn e saj, ose mė pak se aq, Ose pak mė shumė dhe kėndo Kuran (me zė) me ngadalė, bukur dhe qartė. Vėrtet qė Ne do tė tė zbresim ty mesazh tė rėndė (ligje, detyrime etj). Vėrtet qė ngritja natėn (pėr faljen Tahaxhud) ėshtė shumė e rėndė, e fortė dhe mjaft e mirė pėr tė pėrmbajtur (vetveten, shpirtin) dhe mė e pėrshtatshmja (pėr tė kuptuar) Fjalė (e Allahut)." Muzemil, 1-6.

O ju muslimanė! Ky ėshtė muaji i Ramazanit ju ka ardhur qė tė jetė pėr t'ju edukuar. Ai e mėson njeriun se si jetė i qetė, si t’i frenojė kėrkesat, dėshirat dhe epshet e vetvetes. Kėshtu e sheh besimtarin qė e frenon vetveten nga ngrėnia dhe pirja edhe pse ēdo ushqim e ka rreth vetes, edhe pse nuk mund shohė e kontrollojė me imtėsi kush pos Allahut. Allahu ka thėnė: "Ēdo punė e birit tė Ademit ėshtė shlyeje gjynahesh pėr tė, ndėrsa agjėrimi ėshtė pėr Mua dhe Unė do ta shpėrblejė atė." (Buhari)

O ju muslimanė! Frikėsojuni Allahut dhe kryeni pėr tė vepra tė mira, sepse Allahu ka vėnė pėr kėtė muaj dhurata, tė cilat kush i humb vėrtet ka humbur mirėsi tė mėdha.

Nė mėnyrė qė tė mos humbni shpėrblimin e agjėrimit

Vėllezėr dhe motra muslimanė, sikurse gjenden nė Ramazan gjėra tė cilat ndikojnė nė pėrmirėsimin e gjendjes sė muslimanėve, gjen nė kėtė muaj edhe gjėra shqetėsuese tė cilat kanė filluar tė bėhen tė modės, shkaku i sė cilave ėshtė neglizhimi i disa prej muslimanėve, tė cilėve u duket i rėndė ky muaj i begatshėm dhe qė e ekzagjerojnė vėshtirėsinė e tij. Ai pėr kėta njerėz ėshtė si mysafir i rėndė, mbarimin e tė cilit e presin me padurim. Ata janė mėsuar tė hanė pafund e tė pinė pambarim e tė flenė pa pushuar edhe nėse zgjatet dita. Ata i ka mbytur tufani i marrėzisė sė pasurisė, duke i bėrė tė tillėt qė ta mbledhin e tė mos e japin, tė cilėt janė tė pėrsosur nė llogari dhe qė nuk e njohin ndarjen e saj. I sheh tė tillėt natėn si ujqėr dhe ditėn si kufoma. Ndaj tė mos na duket habi se tė tillėt nuk shijojnė mirėsinė dhe qetėsinė e kėtij muaji sikurse besimtarėt.

Shqetėsimi i dytė ėshtė pėr gruan muslimane; kush ėshtė roli i saj nė muajin e Ramazanit? Mos vallė i gjithė mundi i saj duhet tė jetė nė artin e gatimit? Ēfarė ka punuar pėr Krijuesin e saj nė kėtė muaj? Si mendon ajo se do tė shpėrblehet kur shkon nė xhami dhe fėmijėt e saj sillen sikur xhamia tė jetė vetėm e saj (nuk kujdeset pėr ta e as nuk i flet). A mos vallė ajo mendon se shpėrblehet nga shkuarja nė xhami dhe nė fytyrėn e saj duken ngjyrat e ylberit nga makijazhi i shumtė qė ka vendosur, e aroma e parfumit tė saj ndihet qė nga larg?!
Vėllezėr dhe motra! Shfrytėzojeni kėtė muaj para se tė shkojė pa e kuptuar, sepse nėse do tė tregoheni tė pakujdesshėm, tė jeni tė sigurtė se nė fundin e tij keni pėr t’u penduar.



Kjo temė ėshtė pėrzgjedhur nga hytbja e imamit tė Haremit nė Meke Su'ud bin Ibrahijm esh Shurejm



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:17

Ēfarė do tė bėj gjatė muajit Ramazan





1. Do ta agjėroj tėrė muajin Ramazan duke shpresuar nė shpėrblimin e

2. Do t’i fal tė pesė namazet nė orėt e pėrcaktuara, pa lėnė t'u kalojė koha.

3. Do t’i fal tė gjitha namazet me xhemat nė xhami, duke mos munguar asnjėherė.

4. Do ta fal namazin e teravive ēdo natė dhe nuk do tė neglizhoj nė kėtė.

5. Sė bashku me barkun tim do tė agjėrojė syri, veshi, dora, kėmba dhe tė gjitha gjymtyrėt e mia; do t’u largohem mėkateve ashtu siē u largova nga ushqimi e pija.

6. Gjatė Ramazanit nuk do tė ofendoj, shaj apo flas keq pėr askėnd, ndėrsa nėse dikush mua mė ofendon apo mė shanė, atėherė do t`i pėrgjigjem: “Unė jam agjėrueshėm".
7. Raporti im ndaj Kuranit do tė ndėrrojė, do tė lexoj sė paku njė xhuz nė ditė. Nėse leximi im ėshtė i dobėt, atėherė deri nė fund tė Ramazanit do ta pėrforcoj atė. Nėse nuk di tė lexoj fare, atėherė nuk do tė kalojė Ramazani pa i mėsuar shkronjat e Kuranit.

8. Ditėt e Ramazanit pėr mua nuk do tė jenė ditė tė zakonshme, por tė mbushura me vepra tė mira e adhurime, si: lutje, falje, lexim, lėmoshė (sadaka), mirėsjellje e pėrkujtim tė Allahut (dhikėr). Ndėrsa dhjetė ditėt e fundit do t`i dalloj me njė angazhim mė tė shtuar.

9. Do tė jem mė dorėlirė, mė bujar dhe mė solidar me nevojtarėt.
10. Do ta vazhdoj namazin edhe pas Ramazanit, pasi namazi ėshtė shtylla e fesė, pa tė cilėn nuk do tė mund tė qėndrojė Islami im.


E lus Allahun e Lartėsuar tė mė japė sukses nė realizimin e kėtyre gjėrave!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:18

Agjėrimi dhe devotshmėria



Lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr Allahun, Zotin e tė gjitha botėve. (Fatiha, 2)
Lavdėrimet dhe falėnderimet i takojnė vetėm Allahut, i Cili krijoi qiejt dhe tokėn, solli errėsirėn dhe dritėn (Enam, 1).
Lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr Allahun, i Cili na udhėzoi. Kurrė nuk do ta kishim gjetur drejtimin, po tė mos na kishte udhėhequr Allahu (Araf, 43).
Lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr Allahun, i Cili i ka dėrguar robit tė Tij (Muhamedit alejhi selam) Librin (Kuranin) dhe nuk ka sjellė e nuk ka lejuar nė tė asnjė shtrembėrim (Kehf, 1).
Lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr Allahun, i Cili nuk ka lindur bir dhe nuk ka asnjė shok a tė barabartė nė Mbisundimin e Tij (Israė, 111).
Lavdėrimet janė pėr Allahun, i Cili na shpėtoi ne nga populli dhalimun (politeist, mohues, keqbėrės, shtypės).
Lavdėrimet dhe falėnderimet qofshin pėr Allahun dhe paqja qoftė mbi robėrit e Tij, tė cilėt Ai i ka zgjedhur (Nemėl, 59).
Lavdėrimet dhe falėnderimet janė pėr Allahun, tė Cilit i pėrkasin gjithė ē’ėshtė nė qiej dhe gjithė ē’ėshtė nė tokė. Pėr Tė janė gjithė lavdėrimet dhe falėnderimet nė Jetėn e Pastajme dhe Ai ėshtė mė i Urti Gjithėgjykues, Gjithėnjohėsi.
Lavdėrimet dhe falėnderimet i qofshin Allahut, i Cili ka larguar prej nesh (gjithė) hidhėrimet (Fatir, 34).
Salavatet dhe selamet qofshin mbi mė tė zgjedhurin e njerėzimit, mė tė dashurin e Allahun, vulėn e pejgamberisė, ndėrmjetėsuesin e parė nė Ditėn e Llogarisė, Muhamedin salallahu alejhi ue selem.

Tė nderuar agjėrues!
Sė bashku le tė kujtojmė suren Bekare, e zbritur nė Medinė. Po nė kėtė sure tė kalojmė tek ajeti 183, te fjala e Allahut, nė tė cilėn u drejtohet adhuruesve tė Tij me thirrjen mė tė bukur:

“O ju qė keni besuar! Ju ėshtė urdhėruar juve edhe Es-Seum (agjėrimi) siē u qe urdhėruar edhe atyre pėrpara jush, me qėllim qė tė mund tė bėheni El-Muttekunė (tė pėrkushtuar).” (Bekare, 183)
Qėllimi i agjėrimit ėshtė qė besimtari tė ngjitet nė shkallėn e takvallėkut (devotshmėrisė, pėrkushtimit). Dijetarėt dhanė disa pėrkufizimi mbi takvallėkun, si:
- muttekunė janė ata qė ruhen nga dėnimi i Allahut, duke u larguar prej asaj qė e ka ndaluar Allahu dhe njėherazi zbatojnė urdhrat dhe obligimet e Allahut;
- muttekunė janė ata qė largohen prej gjynaheve;
- muttekunė janė ata qė ruhen nga shirku (idhujtaria), ndėrsa adhurimin e kanė tė sinqertė ndaj Allahut tė Lartėsuar.
Tė devotshėm janė ata qė e kanė frikė mė sė tepėrmi Allahun dhe zbatojnė urdhrat e Tij. Tė devotshmit janė shėmbėlltyrė e vlerave tė larta, janė miq tė Allahut qė kanė frikė tė vėrtetė dhe nuk vdesin ndryshe vetėm se besimtarė besnikė. Nuk i kundėrshtojnė urdhrat e Allahut, nuk janė shpikės nė fenė e Allahut, por janė zbatues tė Sunetit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem.
Le tė kujtojmė sė bashku fjalėt e Allahut tė Lartėsuar qė flasin mbi tė devotshmit, tė pėkushtuarit:
“O njerėz, adhurojeni Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve edhe ata qė ishin para jush ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).” (El-Bekare, 21)

“…e kush iu pėrmbahet dispozitave tė Allahut, atij Ai i hap rrugė, dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare…” (Et-Talak, 2-3)

“E kush i frikėsohet Allahut, Ai atij ia lehtėson punėn.” (Et-Talak, 4)

“Ky ėshtė vendim i Allahut qė ua zbriti juve, e kush e ka frikė Allahun, Ai atij ia shlyen tė kėqijat dhe ia shton shpėrblimin.” (Et-Talak, 5)

“Kush respekton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ia ka frikėn Allahut dhe i pėrmbahet udhėzimit tė Tij, tė tillėt janė ata qė do tė arrijnė atė qė dėshirojnė.” (Nur, 52)

Tė nderuar agjėrues!
Sa pėrparėsi tė mira: shlyerje mėkatesh, shpėrblim tė madh tek Allahu, hapje e dyerve tė bereqetit nga qiejt dhe toka, furnizim nga nuk e pret, lehtėsim tė punėve, zmadhim tė shpėrblimit, shpėtim nė dynja dhe ahiret, mėshirė e madhe dhe sukses i sigurt.
Pra, devotshmėri ėshtė ibadeti (adhurimi) i drejtė, organizimi i jetės sipas mėsimeve tė fesė, pėrqendrimi serioz nė fenė e Allahut tė Lartėsuar, largimi nga rrugėt dhe rrugicat e shejtanit.

Tė nderuar agjėrues!
Kėshtu, sė bashku, le tė kujtojmė edhe disa porosi nga Suneti i Muhamedit salallahu alejhi ue selem:

"Kush agjėron Ramazanin me bindje dhe shpresim nė shpėrblim, i falen mėkatet e bėra."

"Pesė namazet, prej xhumasė nė xhuma dhe prej Ramazanit nė Ramazan falen (mėkatet), pos atyre qė janė tė mėdha (kebair)." (Transmeton Muslimi)
Po vėlla, tė falen gjynahet, tė shpėrblen Allahu me falje, me mėshirė, me tė mira tė pafundme. Nė Ditėn e Gjykimit do tė jesh i priviligjuar. Pėrparsia jote do tė jetė nėpėr hyrjen e veēantė, e rezervuar vetėm pėr agjėruesit, hyrja me emrin “Rejan’’. Muhamedi salallahu alejhi ue selem na pėrgėzon:

“Vėrtet, nė xhenet ėshtė njė derė, e cila quhet Rejan, nėpėr tė cilėn do tė hyjnė nė Ditėn e Gjykimit vetėm ata qė agjėrojnė. Nėpėr atė derė tė tjerėt nuk do tė hyjnė. Do tė thirret nė atė derė ku janė agjėruesit. Do tė ēohen agjėruesit dhe nuk do tė mund tjetėrkush tė hyjė nga ajo derė. E, pasi tė hyjnė ata, dera do tė mbyllet e nuk do tė mund tė hyjė askush tjetėr.’’ (Transmeton Buhariu)
Pastaj, mos harro vėlla! A dėshiron qė agjėrimi tė ndėrmjetėsojė pėr ty nė Ditėn e Llogarisė, nė tė cilėn jemi nevojtarė tė gjithė pėr pėrkrahjen e veprave tona. Muhamedi salallahu alejhi ue selem na lajmėron duke thėnė:

“Kurani dhe agjėrimi ndėrmjetėsojnė pėr robin nė Ditėn e Gjykimit. Agjėrimi thotė: “O Zot, e kam ndaluar nga ushqimin dhe epshet gjatė ditės”, ndėrsa Kurani thotė: “O Zot, e kam ndaluar nga gjumi gjatė natės. Mundėsona qė tė ndėrmjetėsojmė pėr tė!” dhe ndėrmjetėsojnė.” (Transmeton Ahmedi)

E lusim Allahu e Lartėsuar tė na lehtėsojė shtimin e ibadeteve nė kėtė muaj tė bekuar!
Allahu im! Na udhėzo nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e atyre qė i begatove me shumė tė mira!
Kėrkoj faljen nga Allahu i Lartėsuar pėr veten time dhe pėr ju muslimanė tė nderuar!
Allahu im! Na bėj prej muttekunėve, tė devotshmėve, tė pėrkushtuarve nė rrugėn Tėnde!



Pergatit: Ulvi Fejzullahu



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:18

Njė ditė nė jetėn e njė agjėruesi
(projektet gjatė muajit Ramazan)



Me emrin e Allahut, tė Gjithėmėshirshmit e Mėshirėplotit. Falėnderimi i takon Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Zotit qoftė mbi tė Dėrguarin Muhamed.
Vėlla i dashur! Gėzuar muajin e Ramazanit!
A dėshiron ta ruash veten nga etja pėr pesėdhjetė mijė vjet Ditėn e Kiametit?
Nėse agjėron njė ditė nė muajin Ramazan, atėherė ti agjėron katėrmbėdhjetė orė, respektivisht pesėdhjetė mijė sekonda afėrsisht.
A mund tė imagjinosh se agjėrimi i pesėdhjetė mijė sekondave nė muajin Ramazan tė ruan nga etja e pesėdhjetė mijė viteve nė Ditėn e Kiametit?
Kjo do tė thotė qė njė sekondė e vetme nė Ramazan ėshtė si njė vit i plotė nga vitet e nxehtėsisė dhe etjes sė Ditės sė Kiametit!
Vėlla i dashur! Nėse tė kalon Ramazani, asnjėherė nuk do tė kompensohet. A nuk janė pak ato muaj tė Ramazanit tė humbur nga jeta jote mė parė? Nėse rrėzohesh, ngrihu, mos e humb shpresėn. Bėje sikur tė jetė ky Ramazani i fundit nė jetėn tėnde. Bėhu i vendosur dhe bashkohu me ne nė kėto projekte aq sa ke mundėsi.

Projekti si tė grumbullosh njė miliardė pėr tridhjetė ditė:

A e di se shpėrblimet me rastin e pėrfundimit tė leximit tė Kuranit (hatme Kurani) nė ditėt e zakonshme arrijnė nė 3.3 milionė shpėrblime nėse i pranon ato Allahu i Lartėsuar (do tė thotė qė shlyen 3.3 milionė gjynahe). Shumėfishimi i shpėrblimeve gjatė muajit Ramazan ka bėrė qė shpėrblimi i umres nė Ramazan tė arrijė shpėrblimin e haxhit me tė Dėrguarin e Allahut. E ēfarė mendon pėr shpėrblimin me rastin e pėrfundimit tė leximit tė Kuranit nė Ramazan? Qindra miliona mirėsi janė para teje. A thua do t'i humbasėsh ato e pastaj tė pendohesh pėr njė mirėsi tė vetme Ditėn e Kiametit? Kėshtu qė kredia jote ėshtė mė e lartė sesa kredia e pronarėve tė kompanive tė shumta!

Njė projekt pėr tė filluar:

Bėje fillimin e muajit mė tė fortė sesa tėrė muajin. Menjėherė pas fillimit tė natės sė parė nė Ramazan, bėhu i vendosur dhe pėrqendrohu qė kjo natė tė jetė nata e lirimit nga zjarri. Qė nga nata e parė me lejen e Allahut tė Lartėsuar. Ēdo natė pas iftarit bėhu i vendosur qė ajo natė tė jetė nata e lirimit nga zjarrit: "Allahu liron ēdo ditė e natė njerėz nga zjarri." Albani e cilėson si tė saktė. Para vetes ke gjashtėdhjetė mundėsi pėr lirim nga zjarri. Ēdo ditė njė mundėsi dhe ēdo natė njė mundėsi tjetėr gjatė muajit tė Ramazanit.
Projekti Ramazani mė ka ndryshuar (projekti i pėrgatitjes pėr teravi):

Bėhu gati pėr dėgjimin e pjesės sė caktuar tė Kuranit gjatė natės nė namazin e teravisė, me leximin e tij pas ikindisė me meditim dhe pėrsiatje. Kėshtu ke pėr tė vėrejtur dallim tė madh nė devotshmėrinė tėnde gjatė teravive (kėsisoj, ti bėn dy hatme nė tė njėjtėn kohė, hatme dėgjimi gjatė teravisė dhe hatme leximi pas ikindisė). Ndėrsa nėse arrin tė lexosh komentimin e asaj pjese ose tė dėgjosh ndonjė kasetė pėr komentimin e asaj pjese, do tė kishe bėrė njė hatme qė pakkush e praktikon sot! Kėsisoj vjen ndryshimi nė Ramazan (mos thuaj se ėshtė vėshtirė).

Projekti ēelėsat e depove tė Allahut:

A e di se gjatė Ramazanit ke gjashtėdhjetė lutje tė pranuara? Kjo do tė thotė se gjashtėdhjetė probleme prej problemeve nė jetėn tėnde mund tė zgjidhen. Gjashtėdhjetė ėndrra prej ėndrrave nė jetėn tėnde mund tė realizohen. "Ēdo musliman ēdo ditė dhe natė ka njė lutje tė pranueshme." (Albani e cilėson si tė saktė). Sikur njė njeri prej mė tė pasurve tė tė jepte gjashtėdhjetė ēeēe tė bardhė – si do tė ishte gėzimi yt? Allahut i takon shembulli mė i lartė, Ai tė ka dhėnė gjashtėdhjetė lutje tė pranuara ēdo ditė e natė.
Ndryshoje jetėn tėnde pėr gjysmė ore (ruaj njė libėrth lutjesh nė xhepin tėnd dhe lexo ēdo ditė me pėrulėsi e mos i humb ēelėsat e depove tė Allahut nė jetėn tėnde).

Projekti tė kryesh haxh me tė Dėrguarin e Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė:

"Umreja nė Ramazan (ka shpėrblim) sikur haxhi me mua." Nuk ka ndonjė punė e cila tė bėn tė jesh me tė Dėrguarin e Allahut sikur sahabėt, si umreja nė Ramazan.

Projekti shtimi i furnizimit dhe zgjerimi i tij:
Ke ndonjė hall me furnizimin? Dėshiron ndonjė pozitė shpėrblyese? Dėshironi bashkėshort/e? Dėshironi fėmijė? "Kush dėshiron t'i shtohet furnizimi dhe pasuria, le t'i mbajė lidhjet familjare."
Mos harro t'i ftosh nė iftar tė afėrmit dhe komshinjtė.

Projekti tridhjetė pallate nė xhenet:

Nuk bėhet fjalė pėr tridhjetė pallate nė bregdet, nė bregdetet e Havait apo Nisės nė Francė, por nė xhenet. Kujdesu ēdo ditė pėr dymbėdhjetė rekate sunet (dy para sabahut, katėr para drekės dhe dy pas, dy pas akshamit dhe dy pas jacisė).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:19

Gėzohu, o agjėrues se nė Xhenet ėshtė njė derė nė tė cilėn nuk ka pėr tė hyrė askush tjetėr pėrveē teje!

Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

E lusim Allahun, subhanehu ve teala, tė na falė gabimet tona, tė na pastrojė zemrat tona, tė na pranojė agjėrimin e kėtij muaji tė nderuar dhe tė bėj qė nga ky muaj tė dalim me mėkate tė shlyera sikur atė ditė qė kemi lindur!
Salavatet dhe selamet qofshin mbi krijesėn tonė mė tė dashur, Muhamedin, salAllahu alejhi ve selem, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė e kanė pasuar dhe do ta pasojnė rrugėn e tij!
Jemi nė prag tė kalimit tė njė muaji tė Madhėrishėm dhe aq sa pikėllohemi qė po kalon ky muaj nė tė cilin kemi bėrė ibadet dhe kemi agjėruar pėr hir tė Allahut, aq edhe po gėzohemi se shpresojmė se Allahu do tė na falė mėkatet dhe do tė na shpėrblejė pėr adhurimin qė ia kemi bėrė Atij nė kėtė muaj.
Ky muaj kaloi si pėr agjėruesin ashtu edhe pėr mosagjėruesin. Ditėt shkuan pėr tė dy njėlloj mirėpo te kėta ėshtė njė dallim sikur midis qiellit dhe tokės, pėr ta ėshtė njė dallim qė s’mund pėrshkruhet e veē Allahu e din.

Gėzohu agjėrues pėr sabrin qė e ke bėrė! Gėzohu pėr shpėrblimin qė ty Allahu ka pėr ta dhuruar!

Gėzohu, se Allahu, subhanhehu ve teala, agjėrimin e ka zgjedhur pėr vete dhe Ai shpėrblen pėr tė.

Pejgamberi, salAllahu alejhi ve selem, ka treguar nė njė hadith kudsij se Allahu thotė:

''Agjėrimi ėshtė i Imi dhe Unė jam Ai qė e jep shpėrblimin pėr tė.'' (Transmeton Buhariu: 1904)

SubhanAllah! Nimet i madh o ju qė keni bėrė durim nė kėtė muaj, o ju qė e keni falėnderuar Allahun nė kėtė muaj, o ju qė jeni larguar nga ushqimi dhe pija nė kėtė muaj me besim nė Allahun duke shpresuar shpėrblimin e Tij. Gėzohuni pėr shpėrblimin qė ju ka premtuar Allahu pėr shpėrblimin pa llogari!

“Vlera e agjėrimit nuk ka kompensim”.

Gėzohu o agjėrues, se inshaAllah duaja jote ėshtė pranuar! Gėzohu me hadithin e Muhamedit salAllahu alejhi ve selem:
''Lutja e agjėruesit nuk refuzohet.”
(Bejhekiu: 3/345/, gjithashtu gjendet nė Es-Silsiletus-sahihati:1797)

Pėr gėzimin tėnd nė kėtė muaj tė madhėrishėm ka treguar Muhamedi, salAllahu alejhi ve selem, i cili ka thėnė:
''... e ai qė agjėron ka dy gėzime: kur han iftarin dhe kur takohet me Zotin e vet''
(Transmeton Muslimi)

Gėzohu, o agjėrues i nderuar se agjėrimi yt do tė ndėrmjetėsojė atė ditė qė nuk bėn dobi as nėna e as baba, atė ditė qė nėna se ka hallin e fėmijės sė vet, atė ditė kur gruaja shtatzėnė hedh barrėn e saj, atė ditė qė s’ka ndėrmjetėsim as me para e as me pasuri! SubhanAllah! Gėzohu, se atė ditė ndėrmjetėson agjėrimi pėr ty!

Muhamedi, salAllahu alejhi ve selem, ka thėnė:

''Pėr robin Ditėn e Kiametit thotė (agjėrimi): o Zot ai ėshtė ndaluar nga ushqimet dhe epshet e tij ditėn, atėherė mė lejo tė jem ndėrmjetėsues i tij''. (Transmeton Ahmedi, 2/174)

Gėzohu, o agjėrues, se ty Allahu inshaAllah do ta largojė fytyrėn nga zjarri pėr njė ditė 70 pranvera, kurse ti je agjėrues i gjithė Ramazanit!

Muhamedi, salAllahu alejhi ve selem, ka thėnė:

''Ai i cili agjėron njė ditė nė rrugėn e Allahut, Allahu i Lartėsuar ia largon (pėr kėtė ditė) fytyrėn e tij nga zjarri shtatėdhjetė pranvera.'' (Transmeton Muslimi, 2/807)

Gėzohu, o agjėrues se nė Xhenet ėshtė njė derė nė tė cilėn nuk ka pėr tė hyrė askush tjetėr pėrveē teje!

Vėrtet nė Xhenet ėshtė njė derė, e cila quhet Rejjan, nėpėr tė cilėn do tė hyjnė Ditėn e Gjykimit vetėm ata qė agjėrojnė, nėpėr atė derė tė tjerėt nuk do tė hyjnė. Do tė thirret nė atė derė: ku janė agjėruesit. Do tė ēohen agjėruesit dhe nuk do tė mund tjetėrkush tė hyjė nga kjo derė, e pasi tė hyjnė agjėruesit dera do tė mbyllet e nuk do tė mund tė hyjė nė tė askush tjetėr.” (Transmetohet Buhariu: 1797)

Gėzohuni, ju o agjėrues, se ju kaluat njė natė qė ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj!

Gėzohuni ju agjėrues, se inshaAllah Allahu ju ka shlyer mėkatet! Muhamedi, salAllahu alejhi ve selem, ka thėnė:
''Ai cili e agjėron muajin e Ramazanit me besim dhe sinqeritet, i falen mėkatet e mėparshme.” (Transmeton Buhariu)

Lus Allahun qė tė gjithė agjėruesve qė kanė agjėruar me sinqeritet dhe besim t’ua falė mėkatet dhe tė dalim nga ky agjėrim sikur atė ditė qė kemi lindur pa mėkate!

Ju uroj tė gjithė agjėruesve Bajramin! Sepse vėrtet Bajrami pėr agjėruesin ėshtė festė dhe gėzim se shpreson tek Allahu ta shpėrblejė, t’ia pranojė agjėrimin, t’ia pranojė lutjet dhe t’ia falė mėkatet!


Selam Alejkum



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:19

Dialog me musafirin e nderuar



Nė atmosferėn me aromė imani bėmė kėtė takim me musafirin e nderuar dhe me pozitė shumė tė madhe nė zemrat tona.
-Kush jeni ju?
-Unė jam musafiri juaj, udhėtari, vizituesi juaj i pėrkohshėm, kėshilluesi juaj i sinqertė.
-Si quheni ju, o musafir i nderuar?
-Unė quhem Ramazani, pasardhės i ditėve.
-Sa vjeē jeni?
-Jam pėrafėrsisht 1430 vjeē.
-Prej nga jeni ju?
-Unė jam nga Rrahmani (i Gjithmėshirshmi).
-Ku banoni ju?
-Nė zemrat e besimtarėve.
-A keni gjetur ndonjė vėshtirėsi nė banim?
-Po, kalova nė ēdo vend e pranė ēdo shtėpie, kėrkova banim me ēmime mė tė larta, por fatkeqėsisht mė refuzuan koprracėt, fatligėt e tė mjerėt si dhe ata fytyrėvrenjturit ndaj meje, injorantėt, por unė nuk e humba shpresėn dhe fillova tė gjurmoja pėr ata tė cilėt mė duan mua nga radhėt e besimtarėve tė sinqertė e bamirės dhe i gjeta duke mė pritur me mall.
-Sa do tė qėndroni te ne?
-Ditė tė caktuara, 29 apo 30 ditė.
-Cili ėshtė profesioni juaj?
-Profesionet e mia janė tė shumta, ja disa prej tyre:
1- Agronom: Mbjell imanin (besimin nė Zot) nė zemra, mbjell dashuri, mirėsjellje, bėj tranguj tė moralit, e ujis me ujė tė pastėr dhe jap si fryt devotshmėrinė, shpirtdėlirėsinė fisnikėrinė e bujarinė.
2- Ndėrtues: Ndėrtoj trupa tė fortė, pamje tė kėndshme dhe shpirtra tė pastėr.
3- Tregti: Jap shpėrblime tė mėdha, shlyej mėkatet e kush punon me mua, fiton xhenetin.
4- Mjekėsi: Mjekoj trupat dhe shpirtrat sėmurė me agjėrim e namaz.
5- Mėsime: I mėsoj njerėzit qė tė ndjekin rrugėn e drejtė.
-Neve po na shtohet edhe mė shumė kureshtja pėr tė biseduar me ju e tė dėgjojmė pėr ju.
-Unė jam muaji i pendimit, muaji i faljes, muaji nė tė cilin zbriti Kurani Kerim. Unė kam njė natė e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Unė i kam shoqėruar baballarėt tuaj muslimanė nė betejėn e Bedrit, nė Jermuk, nė Hitin dhe u mėsova sabrin e qėndrueshmėrinė, e fitorja ishte pėrherė me ta.
-Sė fundi, ēfarė do tė na kėshillosh?
-I kėshilloj tė gjithė muslimanėt qė tė bėjnė sa mė shumė ibadet (adhurim), tė lexojnė sa mė shumė Kuran, t'i bėjnė sa mė shumė dua (lutje) Allahut, tė bėjnė sa mė shumė istigfar (lutje Allahut pėr falje mėkatesh) e tė japin sa mė shumė lėmoshė.
-Tani ne tė njohim ty shumė mirė dhe e pėrkujtuam mirėsinė tėnde tė vjetėr. Ah, sikur tė na shoqėrosh tėrė jetėn, tė banosh nė zemrat tona e tė jetosh me shpirtrat tanė!
Lusim Allahun e Madhėruar qė tė na ndihmojė tė agjėrojmė sa mė mirė e tė falim namaz nė kėtė muaj sa mė mirė!
O Allah, na e prano agjėrimin!
O Allah, Ti me tė vėrtetė e do faljen e ne tė lutemi, na fal ne!
O Allah, na ruaj nga zjarri i xhehenemit!
O Allah, fali tė gjithė muslimanėt, tė gjallėt e tė vdekurit!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:20

Kurani Kerim dhe Ramazani



Falėnderimi i takon Allahut tė Madhėruar, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi Muhamedin salallahu alejhi ue selem, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė e pasojnė rrugėn e tij deri nė Ditėn e Kiametit.

Kurani dhe Ramazani kanė njė lidhshmėri tė ngushtė. Kurani Kerim e do Ramazanin e po ashtu edhe Ramazani e do Kurani Kerimin. Kėta tė dy pra janė dy shokė tė ngushtė e tė dashur pėr njėri-tjetrin. Thotė Allahu i Madhėruar nė Kuranin Famėlartė: ”(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit, qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėzit dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra).” (El-Bekare: 187)

Kurani Kerim ka zbritur nga Leuhi Mahfudhi nė qiellin e dynjasė nė muajin Ramazan dhe e ka nderuar kėtė muaj zbritja e Kurani Kerimit. Gjithashtu, Muhamedi salalllahu alejhi ue selem sė bashku me Xhibrilin alejhi selam e mėsonin Kurani Kerimin sė bashku nė kėtė muaj, e dėgjonte atė, e studionte, e recitonte, mendonte thellė rreth kėshillave tė tij, e shijonte njomėsinė e tij dhe kėrkonte me dėshirė nga margaritarėt e ēmuar tė tij.

Muslimani gjatė muajit Ramazan bėn koordinimin ndėrmjet agjėrimit dhe leximit tė Kurani Kerimit dhe e gjallėron jetėn e tij shpirtėrore me Kuranin e Madhėruar, me kėtė libėr pėr tė cilin Allahu i Madhėruar thotė: "(Ky ėshtė) Libėr i begatshėm, Ne ta shpallėm ty kėtė, qė t'i studiojnė argumentet e tij dhe qė tė marrin mėsim prej tij ata qė kanė mend.” (Sad: 29)

"A nuk e studiojnė me vėmendje Kuranin? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat e vet!” (Muhamed: 24)

"A nuk e pėrfillin ata (me vėmendje) Kuranin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej Allahut, do tė gjenin nė tė shumė kundėrthėnie.” (Nisa: 82)

Kurani gjatė muajit tė Ramazanit ka njė ushqim mahnitės pėr shpirtin dhe imanin. Kurani gjatė muajit tė Ramazanit na bėn qė ta kujtojmė zbritjen e tij ato ditė kur Muhamedi salallahu alejhi ue selem e mėsonte me Xhibrilin alejhi selam dhe se si selefi (tė parėt tanė tė mirė) i kushtonin rėndėsi aq tė madhe leximit, mėsimit dhe studimit tė Kuranit.
Transmetohet nė hadithe tė vėrteta nga Muhamedi salallahu alejhi ue selem se ka thėnė mbi vlerėn e leximit tė Kuranit: "Lexojeni Kuranin, se ai do tė vijė ndėrmjetėsues nė Ditėn e Kiametit pėr ithtarėt e tij.” (Transmeton Muslimi)

Ibėn Mesudi transmeton nga Muhamedi, paqja dhe lavdėrimi i Allahut qoftė mbi tė: “Kush lexon Kuran, pėr ēdo germė i ka nga dhjetė sevape. Nuk them se elif lam mim ėshtė njė shkronjė, por elif ėshtė shkronjė, lami ėshtė shkronjė dhe mimi ėshtė shkronjė.” (Termidhiu)

Uthmani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, se ka thėnė: “Mė i miri prej jush ėshtė ai cili e mėson Kuranin dhe ua mėson tė tjerėve.” (Buhariu)

"Lexoni “zehravejn” (suret El-Bekare dhe Ali Imran), ngase kėto dyja do tė vijnė Ditėn e Kiametit sikurse dy re apo si dy grumbuj zogjsh tė rreshtuar duke i bėrė hije pronarit tė tyre Ditėn e Kiametit.”

“Ai qė lexon Kuran me pėrpikėri ėshtė me melaiket e ndershėm. Ai qė lexon duke i ardhur vėshtirė, e ka shpėrblimin e dyfishuar.” (Buhariu dhe Muslimi)

Selefėt (tė parėt tanė tė mirė), kur vinte Ramazani, i hapnin mus'hafėt dhe i kushtoheshin vetėm leximit tė Kuranit, me endje.

Imam Maliku gjatė muajit tė Ramazanit nuk angazhohej me diēka tjetėr, vetėm me leximin e Kurani Kerimit dhe e ndėrpriste mėsimin e njerėzve nė xhami dhe dhėnien e fetveve, duke thėnė se ky ėshtė muaji i Kurani Kerimit.

Shtėpitė e selefit gjatė muajit tė Ramazanit gumėzhinin si shushurima e bletėve, shndritnin nga Kurani dhe mbusheshin me kėnaqėsi shpirtėrore nga leximi i Kuranit dhe e lexonin atė me texhvid (lexim me tė gjitha rregullat, lexim tė drejtė e tė plotė), ndalonin nė ēudirat e tij, qanin nga kėshillat e tij e gėzoheshin nga pėrgėzimet e tij, frikėsoheshin nga kėrcėnimet e Tij dhe vepronin sipas urdhrave tė tij dhe ndaleshin nė kufijtė e tij.
Transmetohet nė hadith tė vėrtetė se Ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i ka lexuar Muhamedit salallahu alejhi ue selem fillimin e sures Nisa e kur mbėrriti nė ajetin: ”Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė nuk besuan), kur Ne do tė sjellim dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė mbi ata (qė nuk tė besuan)?" (Nisa: 41), Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha mjaft. Thotė Ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: "E shikova dhe sytė e tij po rridhnin lot.” (Shėnon: Buhariu dhe Muslimi)

Nė transmetimin e vėrtetuar se Muhamedi salallahu alejhi ue selem e kishte dėgjuar Ebu Musa El-Eshariun, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, duke lexuar Kuran e pastaj i tha: "Sikur tė mė kishe parė mua duke tė dėgjuar kėndimin tėnd tė Kuranit. Ty tė ėshtė dhėnė njė melodi e mirė e kėndimit nga meloditė e Daudit alejhi selam.” Ebu Musa i tha: "Sikur ta dija unė se ti je duke mė dėgjuar, do tė kėndoja edhe mė mirė o i Dėrguar i Allahut.” (Shėnon Buhariu dhe Muslimi)

Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e kishte zakon qė kur takohej me sahabėt, i thoshte Ebu Musa El-Eshariut: "Na pėrkujto Zotin tonė", e ai fillonte tė kėndonte Kuranin me zėrin e tij tė mirė, kurse ata (sahabėt) qanin. Nė kohėn e sotme ėshtė lėnė pas dore leximi, mėsimi, studimi dhe dėgjimi i Kuranit, edukimi i gjeneratave tani bėhet i shtrembėr. Natyrshmėria ėshtė devijuar dhe tė kuptuarit ėshtė i dobėt.

Kur filluan qė Kuranin ta zėvendėsojnė me diēka tjetėr, filloi korruptimi, ēoroditja, tė keqkuptohen gjėrat dhe tė dobėsohen ambiciet.
Qėllimi kryesor i Kuranit ėshtė qė njerėzit t'i udhėzojė nė rrugėn e drejtė tė Allahut tė Lartėsuar.
Kurani Kerimi ėshtė dritė, shėrim pėr zemrat, dituri, kulturė, argument i qartė.
Kurani Kerimi ėshtė jetė dhe shpėtim, shkėlqim pėr shpirtrat, shpėrblim dhe forcim.
Kurani ėshtė mėsim hyjnor, ligj i Allahut, urtėsi e pėrjetshme.
A ka mundėsi qė ne tė jetojmė me Kuranin Kerimin nė Ramazan, por edhe pas Ramazanit? A thua mund ta kuptojmė madhėrinė e kėtij libri, qė ta mbushim jetėn tonė plot kėnaqėsi me Kuran Kerim dhe qė rrugėn tonė nė errėsirė ta ndriēojmė me Kurani Kerimin, qė tė shkėlqejmė me tė?
Allahu na e bėftė tė mundur t'i realizojmė tė gjitha kėto!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:20

Agjėrimi i tipit tė obliguar dhe agjėrimi shpirtėror
Agjėrimi shpirtėrorė kėrkon largimin si nga ana e brendshme, si nga ajo e jashtmja ..

Autor: Abd al-Kadir el Xhilani



Agjėrimi qė urdhėron Ligji (saum el-shari'a) ėshtė ai nė tė cilin njerėzit largohen nga ushqimi, nga pija dhe nga mardhėniet seksuale nga agimi nė perėndim, ndėrsa agjėrimi shpirtėrorė (saum el-tarika) kėrkon qė tė ndalohemi t'i afrohemi haramit edhe me shqisat dhe mendimet. Ai kėrkon largimin, si nga ana e brendshme si nga ajo e jashtmja, nga gjithēka qė nuk ka harmoni dhe dobėsia mė e vogėl e kėtij qėllimi e prish agjėrimin. Agjėrimi qė urdhėron Ligji kufizohet nė kohė, ndėrsa ai shpirtėrorė vazhdon gjithmonė nė jetėn kalimtare si nė atė tė pėrjetshmen.

Pejgamberi – paqja dh bekimet e Allahut qofshin mbi tė - ka thėnė: "Shumė ka prej atyre qė nga agjėrimi i tyre kanė vetėm uri dhe etje". Ka edhe prej tyre qė e prishin agjėrimin kur hanė dhe prej tyre agjėrimi i tė cilėve vazhdon tė jetė i vlefshėn edhe pasi tė jen ushqyer. Kėta tė fundit janė ato qė mbajnė shqisat dhe mendimet largė tė keqes ndėrsa duart e tyre dhe gjuha e tyre nuk fyejnė tė tjerėt. Pikėrisht kėtyre iu drejtohet premtimi i Zotit: "Agjėrimi ėshtė pėr Mua, dhe Unė shpėrblejė pėr tė".

Rreth dy mėnyrave tė tė agjėruarit Pejgamberi – paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė – ka thėnė:

"Agjėrusi ka dy shkaqe me tė cilat gėzohet: gėzohet kur t'bėn iftar dhe gėzohet me agjėrimin e tij kur 'sheh'". (Kur do tė takoj Krijuesin e tij).
Ata qė njohin aspektin e jashtėm tė fesė thonė qė shkaku i parė i agjėruesit ėshtė kėnaqėsia e tė ngrėnit pas njė dite agjėrimi. Ndėrsa me 'kur sheh' nėnkuptohet kėnaqėsia e atij qė ka agjėruar gjatė gjithė muajit Ramazan dhe e sheh hėnen e re qė tregon fundin e agjėrimit dhe fillimin e kremtimit tė Festės. Ata qė njohin kuptimin e agjėrimit nga ana tjetėr pohojnė qė gėzimi pėr tė prishur agjėrimin ndjehet atė ditė kur besimtari do tė hyj ne Parajsė dhe do tė marrė pjesė nė kėnaqėsitė e saj, dhe qė kuptimi i gėzimit mė tė madh do tė arrihet atherė kur besimtari do tė shohė tė Vėrtetėn hyjnore, do tė takoj Krijuesin e tij.

Ende mė i lavdėruar se kėto dy lloje agjėrimi ėshtė agjėrimi i tė Vėrtetės (saum el-hakika), qė do tė thotė tė ndalosh zemrėn tė dojė diēka qė nuk ėshtė Allahu. Ky agjėrim kryhet duke larguar nga zemra gjithėēka qė ekziston, bile edhe ē'ka nė botėn e fshehur pėrveē asaj ē'ka nė botėn tonė, me pėrjashtim tė dashurisė ndaj Allahut.

Edhe pse i Lartėsuari ka krijuar gjithēka pėr njeriun, megjithatė ka krjuar njeriun pėr Vete, dhe ka thėnė: "Njeriu ėshtė sekreti Im dhe Unė jam sekreti i tij. Ky sekret ėshtė njeØdritė qė vjen nga Drita hyjnore e Zotit. Ėshtė qendra e zemrės, e bėrė nga substanca mė e hollė; ėshtė shpirti ai qė njeh tė gjitha tė vėrtetat e fshehura; lidhja sekrete mes krijesave dhe Krijuesit. Ky sekret nuk don dhe nuk i nėnshtrohet askujt pėrveē Allahut.

Nuk ka asgjė pas tė cilės ia vlen tė lakmohemi, asnjė qėllim, asnjė objekt dashurie nė kėtė botė e nė tjetrėn, pėrveē Allahut. Nėse njė atom diēkaje qė nuk ėshtė dashuria pėr Atė hyn nė zemėr, agjėrimi i tė Vėrtetės, agjėrimi i vėrtetė, prishet. Atėherė njeriu duhet ta pėrsėrisė atė, duke ringjallur atė aspiratė dhe qėllim madhėshtor, duke iu kthyer dashurisė sė Tij, kėtu e nė Amshueshmėri, pasi qė i Lartėsuari ka thėnė: "Agjėrimi ėshtė pėr Mua, dhe Unė shpėrblejė pėr tė".


Pėrktheu nga Italishtja: Rexhije Ameti



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:21

Kapitulli i agjėrimit (1)



Agjėrimi (Es-sijam)

Rrėnja e fjalės “sijam” nė gjuhėn arabe rrjedh nga fjala imsak, qė nė gjuhėn shqipe ka kuptimin “tė ndalohesh nga diēka”. Kurse pėrkufizimi i agjėrimit sipas sheriatit ėshtė ndalimi nga gjėrat qė e prishin agjėrimin1.

Agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė shtylla e katėrt e Islamit. Agjėrimi ėshtė njėri ndėr ibadetet (adhurimet) mė tė vlefshme, ngase ai i pėrfshin tė tre llojet e durimit.

1- Sabri nė adhurimin e Allahut tė Lartėsuar.
2- Sabri ndaj mėkateve.
3- Sabri ndaj caktimeve tė vėshtira e tė dhimbshme tė Allahut.

Gjithashtu, Allahu ka thėnė se agjėrimi i pėrket Atij e gjithashtu edhe shpėrblimi i agjėrimit ėshtė nga Allahu i Madhėruar2. Pra, Allahu shpėrblimin e ka premtuar se do ta japė Ai vetė3.

Agjėrimi ėshtė fshehtėsi ndėrmjet Allahut tė Lartėsuar dhe robit tė Tij si dhe amaneti mė i madh. Sa i pėrket urtėsisė sė agjėrimit, do tė pėrmendim diēka shkurtimisht nga urtėsitė e shumta tė agjėrimit, nė mėnyrė qė sado pak lexuesi tė ketė mundėsi qė ta kuptojė fshehtėsinė e urtėsisė sė Allahut tė Lartėsuar mbi obligimin e agjėrimit dhe t’i shtohet imani nė kėtė kohė kur besimet e njerėzve po luhaten dhe drita e imanit tė tyre po zbehet. Ina lilahi ue ina ilejhi rraxhiun, ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi.

Do tė pėrmendim disa nga urtėsitė madhėshtore tė agjėrimit, tė cilat janė: adhurimi i Allahut tė Lartėsuar, nėnshtrimi absolut ndaj Allahut, qė agjėruesi ta kryejė agjėrimin me pėrulėsi ndaj Allahut tė Lartėsuar duke mbizotėruar forcėn e epsheve.

Gjithashtu, forca dhe shėndeti e bėn njeriun qė tė mendojė se ėshtė i pavarur, t’i tejkalojė kufijtė, ta mohojė tė vėrtetėn e tė jetė i pakujdesshėm ndaj saj. Siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Famėlartė: “Jo, ėshtė e vėrtetė se ai i kalon kufijtė pėr shkak se e ndien veten tė pavarur.” (Sure Alak: 5-6)
Kėshtu, le ta dijė se ėshtė krijesė e varfėr, e dobėt tek Allahu i Lartėsuar. Kur pas ndikimit tė agjėrimit nė qenien e tij ai sheh dobėsinė e vet, pamundėsinė e tij, atėherė e kundėrshton arrogancėn dhe mendjemadhėsinė e vet, i nėnshtrohet Krijuesit tė tij dhe sillet me butėsi ndaj tė tjerėve .

Nga urtėsitė shoqėrore tė agjėrimit janė kryerja e tė njėjtit ibadet nga tė gjithė muslimanėt nė njėjtėn kohė dhe sabri i tė gjithėve nė kėtė ibadet, qoftė i tė fortit edhe i tė dobėtit, i shtresave tė larta tė shoqėrisė dhe tė tė ulėtave, i tė pasurve dhe tė varfėrve, duke pėrjetuar qė tė gjithė mundin dhe vėshtirėsinė e atij adhurimi, gjė qė ua lidh zemrat dhe i bashkon shpirtrat e tyre qė tė jenė kolektiv. Agjėrimi i bashkon fjalėt e tyre nė tė vėrtetėn.

Pra, nuk ka forcė mė tė madhe e mė triumfuese ndaj ideologjive raciste tė gabuara mbi ndėrtimin e shoqėrisė si dhe ndalimin e shtypjes sė klasave tė ultė tė shoqėrisė duke mos i bėrė padrejtėsi asnjėrės klasė. Gjithashtu agjėrimi ua shton muslimanėve dashurinė, mėshirėn e ndihmėn ndaj njėri-tjetrit. Kur i pasuri ndien urinė gjatė agjėrimit, i kujtohet se vėllai i tij musliman e ka atė uri tėrė jetėn e tij dhe ia dhuron njė pjesė tė pasurisė sė tij, me tė cilėn largon urrejtjen e tė varfrit ndaj tė pasurit dhe ajo urrejtje zėvendėsohet nga dashuria dhe harmonia ndėrmjet tyre e me kėtė arrihet paqja dhe mirėkuptimi ndėrmjet shtresave tė shoqėrisė.


Urtėsia e edukimit dhe moralit

Agjėrimi e bėn njeriun mė tė durueshėm dhe e mėson si t’u pėrballojė vėshtirėsive tė rėnda dhe ia shton bindjet, ia rrit ambiciet.


Urtėsia e shėndetit

Stomaku ėshtė shtėpia e pothuaj tė gjitha sėmundjeve, kurse ruajtja nga sėmundjet ėshtė kryet e shėrimit, kėshtu qe ėshtė e domosdoshme pėr stomakun qe tė marrė pushim e freskim pėr njė kohė, qė tė ketė mundėsi tė ripėrgatitet pėr punė tė re pas mundimeve nė tretjen e ushqimit.

Pra, kėto ishin pak nga urtėsitė e fshehtėsitė e Allahut tė Lartėsuar nė obligimin e agjėrimit. Pėr numėrimin e tė gjitha urtėsive tė agjėrimit do te ishte e nevojshme tė shkruheshin vėllime tė shumta pėr aq sa dinė pėr urtėsitė e agjėrimit dijetarėt, kurse urtėsitė qė di Allahu i Lartėsuar janė tė panumėrta.


Agjėrimi

Hadithi i parė

Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi salallahu alejhi ue selam se ka thėnė: “Askush mos tė agjėrojė para Ramazanit pėr njė apo dy ditė, pėrveē nėse dikush zakonisht ka agjėruar, atėherė le tė agjėrojė.”


Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Qėllimi i sheriatit ėshtė qė tė bėjė dallimin ndėrmjet ibadeteve dhe adeteve, po ashtu qėllimi i sheriatit ėshtė qė tė bėjė ndarjen nga ibadetet farz dhe ibadetet sunet (vullnetare), qė tė kuptohet ndarja ndėrmjet tyre.

Pėr kėtė qėllim e ka ndaluar agjėrimin para Ramazanit pėr njė apo dy ditė, nė mėnyrė qė pėrgatitja e njeriut pėr agjėrimin e Ramazanit tė jetė sa ma e mirė.

Kėtu pėrjashtohet ai qė ka agjėruar pėrherė tė hėnėn apo tė enjten apo i ka mbetur agjėrim kaza e nuk i ka mbetur mė kohė apo agjėrimi i zotimit (kur ėshtė zotuar se do tė agjėrojė pėr Allahun). Nė kėto raste i lejohet qė tė agjėrojė, se ky ėshtė agjėrim i shkakut, pėr dallim nga agjėrimi nafile (vullnetar), e mė sė paku pėr ndalesėn e tij mund tė themi se ėshtė mekruh (e qortuar).


Dobitė qė mund tė marrim nga ky hadith
1- Ndalimi i agjėrimit njė apo dy ditė para Ramazanit.

2- Lejimi i agjėrimit njė a po dy ditė para Ramazanit, tė hėnėn apo tė enjten, pėr atė qė e ka pasur zakon t’i agjėrojė kėto ditė.

3- Urtėsia pėr kėtė ndalesė: Qė tė bėhet ndarja e adhurimeve farze (tė obligueshme) nga ato sunete si dhe pėrgatitja mė e mirė pėr Ramazan, me vullnet mė tė madh dhe me mall mė tė madh pėr agjėrimin e tij. E po ashtu kur tė pėrmendet agjėrimi i Ramazanit, tė ketė njė kuptim tė veēantė e tė dalluar nga agjėrimet e tjera vullnetare.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:22

Kapitulli i agjėrimit (2)



Hadithi i dytė

Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Kam dėgjuar Resulullahun salallahu alejhi ue selem tė thotė: “Agjėroni pasi ta shihni atė (hėnėn e re) dhe ndėrpriteni agjėrimin (nė fund tė muajit), kur ta shihni atė. Nėse ėshtė e fshehur, atėherė prisni derisa tė kalojnė tridhjetė ditėt e muajit Shaban.”


Fjalėt e panjohura

Gume: qė do tė thotė nėse shikimi i Hėnės ėshtė i penguar nga retė.
Fkduru leh: qė do tė thotė llogaritni dhe plotėsoni 30 ditėt e Shabanit (i cili ėshtė para Ramazanit).


Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Rregullat e sheriatit vendosen sipas argumenteve tė vėrtetuara dhe ndėrrohen vetėm me ndonjė argument bindes.

Shembull i kėsaj: Konsiderimi i muajit Shaban (mosobligimi me agjėrim) pėr derisa nuk shihet hėna e re e Ramazanit. Pėr kėtė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem e ka bėrė tė varur fillimin e muajt Ramazanit si dhe pėrfundimin e tij nga shikimi i hėnės, ashtu qė kur muaji Shaban i ka 29 ditė dhe nuk ka mundėsi qė ta shohim hėnėn e re pėr shkak tė reve tė dendura, nė kėtė rast plotėsohen 30 ditė tė muajit Shaban e atėherė ėshtė vėrtetuar se ka mbaruar muaji i Shabanit e ka filluar muaji i Ramazanit dhe ėshtė obliguar agjėrimi. Siē e cekėm mė parė, konsiderimi i rregullave nė baza e argumente themelore pėrderisa nuk ka argumente bindėse pėr ndėrrimin e tyre.
Mospajtimi i dijetarėve rreth agjėrimit tė ditės sė 29-tė tė muajit Shaban

Dijetarėt islamė nuk janė nė ujdi lidhur me agjėrimin e ditės sė 29-tė tė muajit Shaban, nėse shikimi i hėnės pengohet nga retė.


Mendimet e dijetarėve pėr kėtė ēėshtje

Siē ėshtė e njohur nė medhhebin hanbeli , mendimi i shumė nga dijetarėve tė kėtij medhhebi ėshtė agjėrimi i ditės sė 29-tė tė Shabanit. Sipas komentimit tė hadithit ku thuhet: “dajku” (kufizim apo ngushtim) ngase kėta e kanė kuptuar dajku (ngushtoj) ashtu qė tė llogaritet Shabani 29 ditė.

Ky ėshtė njėri nga transmetimet e Ahmed bin Hnbelit. Ky mendim ėshtė i transmetuar edhe nga njė grup sahabėsh, si: Ebu Hurejra, Ibėn Omeri, Aishja dhe Esma, Allahu qoftė i kėnaqur me ta.

Kurse xhumhuri (shumica e dijetarėve) si: Maliku, Ebu Hanifja, Shafii, kanė mendimin se nuk ėshtė obligim qė tė agjėrohet kjo dit. Po edhe nėse agjėrohet me nijet pėr Ramazan, nuk do tė numėrohet pėr tė.

Kėtė mendim e zgjodhi edhe dijetari i njohur Ibėn Tejmije dhe ka thėnė: “Transmetime tė shumta nga dijetarėt e medhebit hanbeli se ky ėshtė edhe mendimi i Ahmed Ibėn Hambelit.” Thotė shkrimtari i librit tė njohur “Elfuru”, i medhhebit hanbeli: “Nuk kam gjetur askund nė medhhebin hanbeli se ai e konsideron tė obligueshme agjėrimin e kėsaj dite e as qė vlen t’i atribuohet atij ky mendim.”

E zgjodhėn kėtė transmetim tė medhhebit hanbeli edhe dy nga dijetarėt mė tė mėdhenj tė medhhebit hambeli, Ebu Hatabi dhe Ibėn Akili.
Argumenti i kėtyre dijetarėve ėshtė hadithi qė transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra: “Agjėroni pasi ta shihni atė (hėnėn e re) dhe ndėrpriteni agjėrimin (nė fund tė muajit) kur ta shihni atė (hėnėn e re). Nėse ėshtė e fshehur, atėherė plotėsoni tridhjetė ditėt e muajit Shaban.” Ky hadith si dhe hadithe tė ngjashme me kėtė na bėjnė qė tė kuptojmė se fjala e Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Fakduru leh” (llogariteni apo pėrcaktoni), qė ka pėr qėllim llogariteni Shabanin 30 ditė tė plota.

Mė sė miri e ka perceptuar kėtė temė dijetari i njohur Ibn El-Kajiim El-Xheuzijeh nė librin e tij tė shquar “El-Hedji”, ku ka pėrkrahur mendimin e xhumhurit tė dijetarėve si dhe e bėri tė pavlefshėm mendimin e tė tjerėve. Ai e ka bėrė tė qartė se nuk ka asnjė transmetim tė qartė prej sahabėve, pėrveē Ibėn Omerit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, qė ka medhheb elhtijat (qė do tė thotė se Ibėn Omeri e ka pasur zakon qė nė ēėshtje tė fesė tė zgjedhė atė mendim i cili ėshtė mė shumė i saktė, edhe nėse ka qenė mė i vėshtirė, por mė i sigurt), siē thotė edhe Ibėn Tejmije: “Obligimi i agjėrimit tė ditės sė dyshimtė (29 Shabanit) nuk ka kurrfarė baze nė medhebin hanbeli e as ndonjė nga dijetarėt e medhhebit hanbeli, edhe nėse disa prej tyre kanė menduar se ėshtė obligim agjėrimi i saj. Argumentet e sheriatit janė shumė tė qarta se kujdesi i tepėrt dhe zgjedhja e asaj qė ėshtė mė e vėshtirė gjithmonė, vetėm qė ta qėllojmė hakun, nuk ėshtė e obliguar e as e ndaluar.


Mospajtimi i ulemave rreth ēėshtjes se nėse shihet hėna nė njė vend, a ėshtė obligim agjėrimi pėr gjithė besimtarėt e tjerė nė botė?

Ajo qė ėshtė mė e njohur nė medhhebin hanbeli dhe pasuesit e tij ėshtė obligimi i agjėrimit pėr tė gjithė muslimanėt ne tė gjitha vendet e botės meqė ėshtė vėrtetuar hyrja e Ramazanit. Atėherė ėshtė bėrė obligim edhe agjėrimi si dhe rregullat e tjera qė i pėrkasin agjėrimit. Kėtė mendim e ka Imam Ahmedi dhe Ebu Hanifja.
Kurse shumė tė tjerė nga fukahatė kanė mendimin se nuk ėshtė obligim qė tė agjėrohet nė tė gjithė botėn nė tė njėjtėn ditė pėr arsye se pėr banorėt e ēdo qyteti ka shikim tė veēantė tė hėnės. Ky ėshtė mendimi i Kasim ibn Mumamedit, Salim bin Abdullahut dhe Is’hakut. Ky mendim ėshtė i bazuar nė kėtė transmetim nga Kurejbi, qė thotė: “Udhėtova pėr nė Sham. Erdhi muaji i Ramazanit e unė isha nė Sham dhe e pamė hėnėn natėn e xhuma. Pastaj u ktheva nga Shami nė Medinė nė fund tė muajit tė Ramazanit. Duke biseduar me Ibėn Abasin mė pyeti se kur e keni parė hėnėn e Ramazanit nė Sham. I thashė natėn e Xhuma, kurse ai mė tha se ne e kemi parė natėn e shtunė dhe do tė vazhdojmė tė agjėrojmė derisa t’i plotėsojmė 30 ditė tė Ramazanit, vetėm nėse e shohim hėnėn e re tė Shevalit. I thashė: A nuk mė mjafton pėrcaktimi i shikimit tė hėnės nga Muaviu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e mė tha jo.” Kėshtu na ka urdhėruar ne Muhamedi salallahu alejhi ue selem.”

Kurse pėr Imam Shafiun, ajo qė ėshtė mė e njohur prej tij, ėshtė se nėse ndryshon shikimi i njė vendi nga vendi tjetėr sipas lartėsive mbidetare qė shikohet hėna prej tyre, atėherė ēdo vend do tė ketė rregulla tė veēanta. E nėse lartėsia e atyre vendeve ėshtė njėsoj, atėherė pėr ata do tė jenė tė njėjtat rregulla. Ky ėshtė edhe mendimi i Ibėn Tejmijes. Thotė dijetari Ibn El-Meerakishi nė librin e tij “Adhbė ezelzalė fi mebahith rujet elhilal”, se nėse ėshtė largėsia ndėrmjet dy vendeve mė pak se 2226 km, atėherė hėna e tyre (agjėrimi i tyre) ėshtė njėsoj e nėse largėsia ndėrmjet dy vendeve ėshtė mė e madhe, atėherė edhe fillimi i agjėrimit tė tyre ka mundėsi qė tė ndryshojė.


Dobitė qė mund tė marrim nga ky hadith

1-Fillimi i agjėrimit tė Ramazanit ėshtė i varur nga shikimi i hėnės. Dijetari Ibn Dekik el-Iid e konsideron si tė pavlefshme llogarinė sipas astronomėve. Po ashtu dijetari Sana-ani thotė: “Nėse do e konsideronim shikimin e hėnės sipas astronomėve tė cilėt konstatojnė fillimin e muajit sipas studimeve planetare, atėherė nuk do ta dinte fillimin e agjėrimit askush pėrveē njė pakice shumė tė vogėl tė njerėzve. Kurse ligjet e sheriatit janė tė vendosura nė atė formė qė kanė mundėsi t’i kuptojnė tė gjitha shtresat e njerėzimit.

2- Gjithashtu edhe fundi i Ramazanit ėshtė i varur nga shikimi i hėnės.
3- Nėse nuk shohin hėnėn e re, atėherė e lėnė derisa tė plotėsohen 30 ditė tė Shabanit, e atėherė ėshtė i sigurt fillimi i Ramazanit. E po ashtu, nėse nuk e shohin hėnėn e Shevalit pas 29 ditėve tė Ramazanit, duhet t’i plotėsojnė 30 ditė agjėrim tė Ramazanit.

4- Nėse hėna ėshtė e padukshme nga retė, atėherė e lėmė derisa tė plotėsohet muaji Shaban 30 ditė. Sana-ani thotė: “Xhumhuri i fukahave dhe muhadithinėve ėshtė se qėllimi i fjalės sė Muhamedit salallahu alejhi ue selem “fakduru” (pėrcaktoni) ka pėr qėllim plotėsimin e muajit Shaban me 30 ditė.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:23

Njė ditė nė Ramazan!

Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, ndėrsa salavatėt dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].

Nė vijim:
Muaji i Ramazanit veē ka filluar gjithashtu me tė kanė filluar adhurimet e ēmuara. Qė mos t’i humbasim tėrė mirėsitė e mėdha tė kėtij muaji, duhet patjetėr qė t’ia bėjmė vetės njė program, se si duhet tė angazhohemi gjatė kėtij muaji.

Disa kėshilla:
• Ky program i pėrgaditur mund tė realizohet sipas mundėsive tė secilit person.
• Namazi duhet tė jetė bazė kaluese prej njė kohe nė tjetrėn.
• Nėse tė ka humbur diēka nga ky program mundohu ta kompenzosh mė vonė, mos e le tė tėrin!
• Kujdesu qė kohėn e lirė ta shfrytėzosh tė tėrėn, siē mund tė jetė: Udhėtimi, pritja e namazit, ndonjė pushim nė punė. Shfrytėzoi kėto duke pėrmendur All-llahun, duke bėrė istigfarė apo duke lexuar Kur’an!
• Mundohu qė kėtė program ta praktikojnė edhe tė afėrmit e tu!
• Kujdesu qė ta pėrmirėsosh besimin tėnd!




Dhjetė kohėt

1. Koha e syfyrit
• Dy rekate namaz, apo mė tepėr, jo tė gjata (namaz nate).
• Tė hash syfyr. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Hani syfyr, sepse nė syfyr ka bereqet!”
• Tė bėsh Istigfarė, tė kėrkosh falje nga All-llahu pėr mėkatėt e bėra.
2. Koha e Sabahut
• T’a pėrsėritėsh ezanin kur muezini e thėrret.
• Kur tė hysh nė xhami ta bėsh nijetin pėr itikaf, sado qė tė rrish dhe kurdo qė tė hysh.
• Thuaje duanė e hyrjes nė xhami (Bismil-lah, ves-salatu ves-selamu ala resulilah. All-llahume Igfir li dhunubi vef-tah li ebvabe rahmetik, Shqip: Nė Emėr tė All-llahut, Salavate dhe Selame mbi tė Dėrguarin e All-llahut. O All-llah, m’i fal mėkatėt e mia dhe m’i hap dyert e mėshirės sate!).
• Duaja nė mes tė Ezanit dhe Ikametit nuk kthehet.
• Duatė pas namazit.



3. Koha deri nė lindjen e diellit
• Kush e fal namazin e Sabahut me xhemat dhe mė pas qėndron duke e pėrmendur All-llahun deri qė tė lind dielli dhe pastaj i fal dy rekate e ka sevapin sikur sevapin e haxhit dhe umres, tė plotė... tė plotė... tė plotė... (Hadith i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]) Gjatė kėsaj kohe mund tė lexohet edhe Kur’an, lutjet e mėngjesit apo edhe dua. Pastaj, 20 minuta pas lindjes sė diellit t’i falėsh 2 rekate, 4, 6, apo 8 rekate.



4. Koha nė punė apo nė shkollė
• Tė punosh nė mėnyrė tė pėrpiktė dhe pa hile ėshtė adhurim dhe kjo ta mundėson qė ta fitosh rriskun hallall.
• Kujdes qė mos ta lėndosh dikė dhe mos ia kthe dikujt tė keqen me tė keqe, por me tė mirė!



5. Pas punės deri nė kohėn e Ikindis
• Tė pushoh nė kėtė kohė ėshtė sunnet, kuptohet nėse nuk i takon gjatė orarit tė punės. Kjo duke pasur pėr qėllim qė tė fuqizohesh pėr adhurim.
6. Prej Ikindis deri nė Aksham
• Ta falėsh namazin e Ikindis me xhematė.
• Pas namazit tė Ikindis tė jetė ulja ditore me familjen pėr t’ua lexuar (mėsuar) Kur’anin apo ndonjė libėr tjetėr fetar.
• Thėnia e lutjeve tė mbrėmjes.



7. Prej Akshamit e nė Jaci
• Ta presėsh i gėzuar Iftarin.
• Tė bėsh dua-lutje kur tė bėsh iftar, sepse lutja nė kėtė kohė nuk kthehet.
• Ta bėsh duan e Iftarit: Dhehebe Edh-dham’u veb-telet el-uruk ve thebete el-exhru, in-sha All-llahu. Shqip: U shua etja, u mbushen damarėt dhe u fitua shpėrblimi, nėsė do All-llahu.
• Falja e namazit tė akshamit me xhematė.



8. Namazi i Jacis dhe Taravija
• Tė mos e teprosh me ushqim nė iftar sepse kjo tė ndihmon tė jesh i zellshėm dhe i vėmendėshėm nė namaz.
• Nėse ke mundesi ta zgjedhėsh xhamin, nė tė cilėn pėrfundohet i tėrė Kur’ani duke e lexuar nė namaz tė taravisė.
• Ėshtė mirė qė t’i thėrrasėsh shokėt e tu pėr nė xhami, qė tė jetė kjo njė mėnyrė e davetit.
• Tė shkohet nė xhami pa fėmijė, nėse ka mundėsi. Sepse fėmijėt mund tė bėjnė zhurmė dhe kjo i pengon falėsit gjatė namazit.



9. Pas Taravije e deri nė kohėn e gjumit
• Tė lexosh diēka nga Kur’ani.
• Tė bėsh ndonjė punė tė vlefshme, siē mund tė jetė: T’i vizitosh tė afėrmit, etj.



10. Koha e Gjumit
• Ta bėsh nijet se po fle pėr t’u fuqizuar pėr ibadet.
• Tė flesh i pastėr, nė krahun e djathtė dhe t’i thuash lutjet.
• Nuk bėn qė ta humbėsh kohėn duke shikuar televizorin.



Disa ditė tė veēanta

Dita e Xhuma (gjatė tėrė vitit, jo vetėm nė ramazan).
• Tė pastruarit nė ditėn e Xhuma.
• Tė thėnurit e tekbirėve gjatė shkuarjes nė namaz.
• Tė parfumosurit.
• Leximi i sures Kehf.
• Ruajtja e kohėve kur pranohet Duaja (nė orėt e fundit tė ditės deri nė aksham).
• Tė thėnurit shpesh tė salavatėve mbi Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].
• Tė pėrqendruarit gjatė ibadetėve.
• Vizita e tė afėrmėve dhe shoqėrisė.



Dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit

• Kur hynin dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] falte namaz tėrė natėn dhe zgjonte familjen e tij dhe ishte i rreptė pėr tė bėrė Ibadet.
• Ėshtė mirė qė mos tė angazhohemi me punė tjera gjatė kėtyre ditėve.
• Tė qėndruarit nė Itikafė.
• Falja e namazit tė natės.
• Tė kujdesurit pėr natėn e Kadrit (qė ėshtė nė netėt teke gjatė tė dhjetave tė fundit. Kjo ėshtė njė dhuratė nga All-llahu, e cila nuk luan nga caku pėrveē pėr atė, qė ėshtė munduar gjatė tėrė muajit.
• Dhėnia e sadekatul-Fitrit, sepse ėshtė farz.
• Mos ta humbim shumė kohėn me pėrgaditje pėr bajramin, kjo le tė bėhėt para Ramazanit, ose para dhjetė ditėve tė fundit.
Ditėt e Bajramit
• Vizita e tė afėrmėve, shokėve, fqinjėve dhe miqėve duke ua uruar atyre Bajramin me duanė: “All-llahu na i pranoftė ibadetet!”
• Duhet t’i gėzojmė fėmijet duke u blerė dhurata; rrobe, lojra, etj.
• Tė shtrohet sofra mė mirė se herėve tė zakonta.
• T’i gėzojmė tė varfėrit me sadaka.



Ēka pas Ramazanit?
• Ramazani ėshtė program qė tė ushtron pėr ibadet pėr tėrė vitin.
• Si shenjė qė tė ėshtė pranuar ibadeti gjatė Ramazanit ėshtė vazhdimi i ibadetit edhe pas ramazanit, duke e shtuar edhe mė tepėr atė. Gjithashtu tė realizohet devotshmėria e plotė nė Ramazan dhe pas tij.
• Ramazani tė pėrcillet me 6 ditė agjėrim nė muajin qė vjen pas, shevalin.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:24

Kapitulli i agjėrimit (3)



Hadithi i tretė

Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Muhamedi salallahu alejhi ue selem se ka thėnė: “Bėni syfyr ngase ne syfyr ka bereqet.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka preferuar vonimin e syfyrit, domethėnė tė ngrėnėt dhe tė pirėt nė fundin e natės (deri nė kohėn e imsakut), nė mėnyrė qė pėrgatitja pėr agjėrim tė jetė sa mė e mirė. Le tė numėrojmė disa urtėsi tė Allahut nė zgjimin pėr syfyr.

Zbritja e bereqetit, qė pėrfshin dobi pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė ajo qė i mundėson njeriut tė pėrgatitet qė tė bėjė mė shumė ibadet gjatė ditėve te agjėrimit, ngase i urituri dhe i eturi bėhen mė neglizhentė ndaj adhurimit tė Allahut.

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė se ai qė zakonisht ngrihet nė syfyr, nuk ėshtė i neveritur nga agjėrimi, pėrkundrazi. Kush nuk ngrihet nė syfyr ėshtė shumė i lodhur nga agjėrimi dhe agjėron me vėshtirėsi.

Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė shpėrblimi i madh qė arrihet me pasimin e Sunetit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem.

Po ashtu nga bereqeti i syfyrit ėshtė se ai qė ngrihet pėr syfyr nė fundin natės me kėtė rast pėrmend Allahun dhe kėrkon falje tė mėkateve, pastaj fal namazin e sabahut me xhemat nė xhami. Ndėrsa atij qė nuk zgjohet nė syfyr edhe namazi i sabahut mund t’i kalojė me xhemat nė xhami apo e fal pas lindjes sė diellit dhe nė kėtė rast i humb shpėrblim shumė i madh. Kjo ėshtė mė se e vėrtetuar, pasi shohim se numri i atyre qė falin namazin e sabahut gjatė Ramazanit ėshtė shumė mė i madh se jashtė Ramazanit.
Prej bereqetit tė syfyrit ėshtė se ai ėshtė adhurim, nėse ai qė ngrihet e bėn nijet pėr tė ndihmuar veten nė adhurimin e Allahut tė Lartėsuar dhe nė pasimin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem me kėtė veprim. Allahu nė fenė e Tij ka shumė urtėsi dhe sekrete qė nuk i di askush pėrveē Tij dhe kjo arrihet me pasimin e urdhrave tė Tij.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Ngritja pėr syfyr ėshtė mustehab (diēka e pėlqyeshme, shpėrblehet ai qė e vepron dhe nuk ndėshkohet ai qė e lė anash). Zbatohet urdhri i sheriatit me kryerjen e kėtij suneti.

2- Arrihet bereqet me ngritjen nė syfyr dhe nuk ėshtė mirė tė lihet ky rast pa u shfrytėzuar. Bereqeti kėtu pėrfshin veprimin e personit dhe ushqimin qė ka pėr tė ngrėnė .

3- Urdhri i Muhamedit salallahu alejhi ue selem pėr ndonjė ēėshtje nė fe (sipas ulemave tė usulit) e bėn kryerjen e atij obligimi vaxhib (qė ai urdhėr tė kryhet medoemos). Por nė kėtė rast bėhet pėrjashtim duke marrė parasysh veprimin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem, kur ai lidhte agjėrimin e njė dite me ditėn tjetėr pa ngrėnė iftar e as syfyr ndėrmjet tyre. Kėshtu qė urdhri me kėtė rast bie prej vaxhibit (qė tė kryhet medoemos) nė mustehab (gjest i pėlqyeshėm qė shpėrblehet nga Allahu i Lartėsuar).

4- Mendimi i sufistėve ėshtė se nuk bėn tė hahet shumė nė syfyr, ngase ngrėnia e tepėrt ėshtė nė kundėrshtim me urtėsinė e agjėrimit, si zbutjen e epshit nga ushqimi si dhe marrėdhėniet intime. Kurse tė tjerėt iu pėrgjigjėn atyre se qėllimi i agjėrimit nuk ėshtė pėr qėllim pakėsimi i ushqimit dhe i pijes, por zbatimi i urdhrit tė Allahut pėr tė mos ngrėnė dhe pirė nė kohė tė caktuar.

Hadithi i katėrt

Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton nga Zejd bin Thabiti se ka thanė: “Kemi bėrė syfyr me Muhamedin salallahu alejhi ue selem e mė pastaj u ngritėm pėr tė falur namazin e sabahut.” Thotė Enesi: “E pyeta Zejdin se sa ka pasur diferencė kohe ndėrmjet ezanit dhe syfyrit? Ai tha “pesėdhjetė ajete”.

Sqarim: Fjala ezan nė kėtė hadith ka pėr qellim ikametin (e pėr tė kuptuar kėtė mė mirė do tė pėrmendin njė hadith tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Ndėrmjet ēdo dy ezanėve falen dy rekate.” E pėrsėriti kėtė tri herė e nė tė tretėn tha pėr atė qė do.” (Ajo qė ne deshėm tė argumentojmė me kėtė hadith ėshtė se ka mundėsi qė edhe ikameti tė quhet ezan.)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Transmeton Enesi bin Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nga Zejd bin Thabiti, se ai ka bėrė syfyr me Muhamedin salallahu alejhi ue selem. Nga kjo kuptohet se ka qenė sunet i Muhamedit salallahu alejhi ue selem qė tė ngrihej pėr syfyr pak para sabahut. E pėr kėtė, kur e mbaroi syfyrin, u zgjua menjėherė pėr tė falur sabahun. Enesi e pyeti Zejdin se sa ishte diferenca kohore ndėrmjet ikametit dhe syfyrit dhe ai iu pėrgjigj sa kėndohen pesėdhjetė ajete kuranore.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Vlera e vonimit te syfyrit deri nė kohėn e sabahut
2- Shpejtimi me faljen e namazit tė sabahut pas imsakut posa tė hyjė koha e tij.
3- Koha e imsakut ėshtė kur drita e agimit fillon tė vėrehet, siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuran: “Hani e pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim.” (El-Bekare: 187) Dhe nga kjo kuptojmė se atė ajo qė bėjnė njerėzit nė lidhje me dy kohėt: koha e imsakut dhe koha pėr ezanin e sabahut ėshtė bidat dhe pėr kėtė nuk ka asnjė argument nė fenė e Allahut tė Madhėruar, po ajo nė realitet ėshtė vetėm ves (cytje) nga shejtani, qė t’ua koklavisė njerėzve ēėshtjet e fesė sė tyre, se sipas Sunetit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem se imsaku ėshtė nė fillim tė agimit, kur ku fillon koha e namazit tė sabahut.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:24

Kapitulli i agjėrimit (4)



Hadithi i pestė: “Transmeton Aishja dhe Esma, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, se Muhamedi salallahu alejhi ue selem pas imsakut ėshtė zgjuar nė mėngjes i papastėr – xhunub nga kontakti martesor, pastaj ėshtė pastruar ( ka marrė gusul) dhe ka vazhduar agjėrimin.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Ka pasur raste kur Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka pasur me bashkėshortet e tij marrėdhėnie seksuale gjatė netėve tė Ramazanit e ka ndodhur qė ka ardhur koha e sabahut dhe ai ishte xhunub (ende i papastruar nga kontakti bashkėshortor) dhe e kapte koha e sabahut e pas hyrjes sė kohės sė sabahut, pastrohej dhe e falte namazin e sabahut dhe e plotėsonte agjėrimin e asaj dite.

E kjo ėshtė rregull pėr agjėrimin e muajit tė Ramazanit si dhe pėr agjėrimin vullnetar jashtė muajit tė Ramazanit. Ky ėshtė mendimi i xhumhurit tė ulemave (shumica e dijetarėve). Nuk e ka kundėrshtuar kėtė mendim pėrveē njė pakice, kundėrshtimi i tė cilėve ėshtė i pavlefshėm. Disa nga dijetarėt transmetojnė se nė kėtė ēėshtje ka ixhma tė ulemave (bashkimi i mendimit tė dijetarėve tė umetit tė Muhanedit salallahu alejhi ue selem nė njė kohė tė caktuar pėr njė ēėshtje tė caktuar).

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith:

1- Atė qė e ka mbėrritur koha e sabahut duke qenė xhunub, agjėrimi i tij ėshtė i plotė .

2- Me kėtė rast bėhet kijas (krahasim) me atė qė ejakulon nė gjumė (ėshtė zgjuar xhunub) e kjo ka mė shumė pėrparėsi sesa rasti i parė (qė agjėrimi ėshtė i plotė kur njeriu me vetėdėshirėn e tij e mbėrrin sabahu duke qenė xhunub), kurse atij qė i ndodh pa dėshirė ka pėrparėsi mė shumė pėr kėtė lehtėsim.

3- Nuk ka dallim pėr kėtė ēėshtje, kjo vlen si pėr agjėrim farz edhe pėr atė qė ėshtė sunet (vullnetar), si pėr atė agjėrim qė ėshtė gjatė muajit tė Ramazanit po ashtu edhe pėr atė agjėrim qė ėshtė jashtė Ramazanit.

4- Lejimi i marrėdhėnieve seksuale bashkėshortore gjatė netėve tė muajit Ramazan qoftė edhe pak para kohės sė imsakut. Disa dijetarė kanė argumentuar lejimin e agjėrimit tė atij qė ėshtė xhunub me kėtė ajet kuranor:” Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi te gratė tuaja.” (El-Bekare: 187). Ngase ky ajet lejon marrėdhėniet seksuale bashkėshortore gjatė netėve tė Ramazanit nė tėrėsi pa pėrjashtuar ndonjė pjesė tė natės, e nga ajo pjesė e natės ėshtė edhe pjesa para kohės sė imsakut. Kėshtu qė ka mundėsi qė pas marrėdhėnieve nuk mjafton koha pėr (gusul) pastrim nga xhunubllėku e kjo ėshtė njė nga argumentet qė nxjerrin dijetarėt e usuli fikhut.

5- Vlera e madhe e grave tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem si dhe bamirėsia e tyre ndaj kėtij umeti.

Ngase gratė e Muhamedit salallahu alejhi ue selem (nėnat e besimtarėve), Allahu qoftė i kėnaqur me to, na kanė transmetuar dituri shumė tė madhe pėr kėtė umet, posaēėrisht pėr ato ēėshtje qė i pėrkasin rrethit tė ngushtė familjar. Kėto sunete (vepra tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem) nuk do tė kishte mundėsi dikush tjetėr tė na i transmetonte pėrveē tyre, Allahu i Lartėsuar qoftė i kėnaqur me to dhe i bėftė tė kėnaqura.

Hadithi i gjashtė

Transmetohet nga Ebu Hurejra se Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Kush harron gjatė agjėrimit dhe pi e ha, le ta vazhdojė agjėrimin sepse Zoti e ka ushqyer dhe i ka dhėnė tė pijė." (Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Maliku.)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit
Ky hadith na jep tė kuptojmė se feja islame ėshtė e lehtė dhe nuk e ngarkon njeriun me atė qė nuk ka mundėsi, por vetėm brenda mundėsive tė tij si dhe duke mos e marrė nė llogari pėr atė qė nuk ka mundėsi dhe pėr atė qė ndodh jashtė dėshirės sė tij.

Pėr kėtė arsye, kushdo qė gjatė agjėrimit tė tij duke filluar nga ai i Ramazanit e po ashtu edhe agjėrimi vullnetar jashtė Ramazanit ha ose pi nga harresa apo ka bėrė gjėra tė tjera qė e prishin agjėrimin nga harresa, le ta plotėsojė agjėrimin e tij se agjėrimi i tij ėshtė i plotė. Duke u nisur nga ajo se ai ato veprime nuk i ka bėrė me vetėdėshirė e me qėllim, por ajo ishte njė mirėsi nga Allahu, qė deshi ta ushqejė e ta freskojė, por edhe njėherė do tė themi, qė tė mos keqkuptohet, se kjo vlen vetėm nė atė rast kur ndodh nga harresa.

Mospajtimi i dijetarėve pėr kėtė ēėshtje.

Xhumhuri (shumica) e dijetarėve mendon se ngrėnia apo pirja nga harresa nuk e prish agjėrimin.
Kurse mendimet e tyre ndryshojnė sa i pėrket ēėshtjes sė marrėdhėnieve seksuale gjatė agjėrimit, se a ėshtė e njėjtė sikurse ēėshtja e ngrėnies dhe e pirjes apo jo.
Mendimi i imam Ahmedit dhe i pasuesve tė tij ėshtė se marrėdhėniet seksuale e prishin agjėrimin qoftė edhe nga mosdija apo harresa. Po ashtu, nėse ndodh gjatė ditėve tė Ramazanit ėshtė obligim kefarja (shpagimi i shkeljes sė kėsaj rregulle agjėrimit) e ky ėshtė si mendim i veēantė i imam Ahmedit . E argumentimi i tij pėr kėtė ēėshtje ėshtė pėrkufizimi i hadithit vetėm pėr ato gjėra qė i ka pėrmendur, si : ngrėnien dhe pirjen, duke pėrjashtuar marrėdhėniet seksuale, ēka jep tė kuptohet se ato bėjnė pėrjashtim nga kjo rregull. Gjithashtu edhe bėrja e marrėdhėnieve nga harresa pothuajse ėshtė e pamundshme pėr dallim nga ngrėnia dhe pirja.

Mendimi i shumicės sė dijetarėve, si Ebu Hanifja, Shafiiu, Daudi, IbnTejmije e shumė tė tjerė, se marrėdhėniet seksuale nga harresa nuk e prishin agjėrimin duke e argumentuar mendimin e tyre si vijon:

Njė: Siē transmeton Hakimi hadithin nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Kush e prish agjėrimin nė Ramazan nga harresa, nuk e pėrsėrit atė ditė e po ashtu nuk ka nevojė pėr shpagim tė asaj dite.”
Thotė Ibėn Haxheri: “Ky ėshtė hadith sahih.” Pra, kjo ėshtė pėrfshirės si pėr marrėdhėnie seksuale apo gjithēka tjetėr qė e prish agjėrimin.

Dy: Argumentet e sheriatit argumentojnė pėr kėtė. Nga Kurani: "Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė.” (El-Bekare: 286) Po ashtu edhe nga Suneti: “I ėshtė falur umetit tim ajo qė bėhet nga paqėllimi, nga harresa si dhe ajo pėr tė cilėn janė detyruar me dhunė.”
Tre: Kundėrshtuesit e kėtij mendimi bashkohen me mendimin e dytė tė dijetarėve, se pėr bėrėsin e kėtij veprimi nuk ka mėkat.
E nėse sheriati i ka lėnė arsye pėr diēka nga harresa (ngrėnie e pirje), ajo pėrfshin nė tėrėsi tė gjitha gjėrat qė e prishin agjėrimin, edhe marrėdhėniet seksuale bashkėshortore, e pėr pėrjashtim nuk ka kurrfarė argumentimi
Xhumhuri i ėshtė pėrgjigjur argumentit tė hanbelive se nė kėtė hadith ėshtė pėrmendur ushqimi, por pėr qėllim ėshtė gjithė ajo qė e prish agjėrimin.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Agjėrimi i atij qė ha e pi apo ka bėrė marrėdhėnie seksuale bashkėshortore nga harresa, ėshtė i plotė. Nuk ėshtė e nevojshme tė pėrsėritet.

2- Nuk ka mėkat pėr ngrėnie dhe pirje nga harresa sepse ai nuk e ka e bėrė me vetėdije e me vetėdėshirė.

3- Kuptimi se “Allahu e ka ushqyer” ėshtė se ajo ka ndodhur pa dėshirėn e tij, se Allahu ia ka bėrė kader (caktim) harresėn qė tė hajė e tė pijė dhe se prapė agjėrimi i tij ėshtė i vlefshėm dhe i plotė.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:25

Kapitulli i agjėrimit (5)



Hadithi i shtatė: Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Kemi qenė ulur me Profetin, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė me tė, dhe erdhi njė person dhe i tha: “O i Dėrguari i Allahut, u shkatėrrova!” Ai tha: “Ēfarė ke?” Tha: “Bėra marrėdhėnie me gruan time ja Resulallah.” I Dėrguari tha: “A ke rob qė ta lirosh?” Tha: “Jo.” I tha: “A mund tė agjėrosh dy muaj tė njėpasnjėshėm?” Tha: “Jo.” I tha: “A mund tė ushqesh gjashtėdhjetė tė varfėr?” Tha: “Jo.” Duke qenė kėshtu, vjen Profeti me njė sahan me hurma dhe tha: “Ku ėshtė pyetėsi?” Tha: “Ja, kėtu.” Profeti i tha: “Merri dhe jepi sadaka kėto.” Personi tha: “A ka mė tė varfėr se unė, o i Dėrguar? Nuk ka mes kėtyre dy kodrave njėri mė tė varfėr se unė.” Profeti qeshi dhe i tha: “Shko e ushqe familjen tėnde.” (Buhariu dhe Muslimi)

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Sahabi i quajtur Seleme bin Sah’r erdhi te Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tronditur pėr atė qė i kishte ndodhur dhe tha: “Jam shkatėrruar o i Dėrguar i Allahut!” Muhamedi salallahu alejhi ue selam i tha: “Ēfarė ke bėrė qė tė shkatėrrohesh?” E ai i tha qė ka bėrė marrėdhėnie intime me gruan e tij duke qenė agjėrueshėm nė muajin Ramazan. Muhamedi salallahu alejhi ue selem nuk u soll ashpėr me tė, por qetazi i tha: “A ke mundėsi qė ta lirosh njė rob si shpagim pėr atė qė ke bėrė?’’ Ai tha jo. “A ke mundėsi tė agjėrosh dy muaj pa ndėrprerė?” Ai tha se nuk mundej, sepse kjo i kishte ndodhur vetėm nga agjėrimi, pėr shkak se ishte i goditur nga njė lloj sėmundjeje e jashtėzakonshme, qė kishte njė mundim shumė tė madh dhe qė i largohej vetėm pas marrėdhėnieve intime bashkėshortore.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “A ke mundėsi t’i ushqesh 60 te varfėr, pėr ēdo tė varfėr nga njė “mud” shinik (enė druri e rrumbullakėt, qė shėrben si njėsi matėse e drithit) me grurė apo diēka tjetėr?” Ai tha jo. Heshti Muhamedi salallahu alejhi ue selem pėr disa ēaste. Mbas njė kohe erdhi njė sahab, siē e kishin traditė me njė enė me hurma me masė 15 sa’a (sa’i ėshtė njė lloj ene e cila pėrdoret si njėsi matėse dhe arrin vėllimin e katėr palė grushteve tė njė njeriu tė rėndomtė. Pesha e kėsaj sasie (vėllimi i njė sa’i) sipas njėsive matėse bashkėkohore sillet pėrafėrsisht rreth 2156 gramė.) Sahabi erdhi qė t’i jepte ato sadaka (lėmoshė) te Muhamedi salallahu alejhi ue selem. Muhamedi salallahu alejhi ue selem tha: “Ku ėshtė pyetėsi?” Ai tha: “Ja, kėtu.”

I tha: “Merri kėto hurma dhe jepi sadaka, qė tė jenė shpagim pėr mėkatin qė ke bėrė.” Sahabi, i cili pak mė herėt erdhi i thyer shpirtėrisht pėr mėkatin qė kishte bėrė, mbasi gjeti te Muhamedi salallahu alejhi ue selem qetėsi, siguri e mėshirė, filloi tė shpresonte edhe mė shumė te mirėsia e Allahut me atė qė ishte nė dorėn e mė tė mėshirshmit pėr njerėzimin nga njerėzit (Muhamedi salallahu alejhi ue selem) dhe i tha: “A t’i jap ato hurma sadaka kur nuk ka mė tė varfėr se unė nė Medinė, o i Dėrguar i Allahut?” Ai u betua pėr Allahun e Madhėruar se nuk kishte mė tė varfėr nė Medinė se ai.

Atėherė Muhamedi salallahu alejhi ue selem u mahnit me atė sahab, se si ai nė fillim kishte ardhur i frikėsuar me brengė nė shpirt duke kėrkuar zgjidhje nga ajo qė kishte bėrė, por pastaj u kthye i qetė dhe me ushqim pėr tė dhe familjen e tij. Me nė fund i dha leje atij qė tė hante prej tyre dhe tė ushqente familjen e tij.
Paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi njeriun mė tė mirė e mė tė mėshirshėm, Profetin e Allahut tė Lartėsuar, Muhamedin salallahu alejhi ue selem.

Mendimet e dijetarėve pėr kėtė ēėshtje

1- Tė gjithė dijetarėt janė tė pajtimit pėr kefaren (shpagimin) e atij qė me qėllim ka bėrė marrėdhėnie intime nė Ramazan.
2- Kanė rėnė nė mospajtim pėr atė qė ka bėrė marrėdhėnie nga harresa. Siē e kemi pėrmendur mė parė, ajo qė ėshtė e saktė ėshtė se nuk ka nevojė pėr kefare (shpagim) nga harresa.

3- Dijetarėt janė nė mospajtim nėse shpagimi ėshtė sipas zgjedhjes sė personit tė caktuar apo sipas radhitjes, siē ėshtė pėrmendur nė hadith?
Imam Maliku, imam Ahmedi nė njėrin nga dy transmetimet e transmetuara nga ai, kanė mendimin se shpagimi ėshtė sipas dėshirės qė zgjedh shpaguesi nga kėto tri gjėra. E kėta dijetarė mendimin e tyre e argumentojnė me hadithin qė transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra, se njė njėri kishte prishur agjėrimin e Ramazanit dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem e kishte urdhėruar pėr shpagimin e prishjes sė agjėrimit me lirimin e njė robi apo agjėrimin e dy muajve pa ndėrprerė apo ushqimin e 60 tė varfėrve. Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia bėri tė mundshme qė tė zgjedhė se cila i vjen mė lehtė.

Kurse mendimi i dytė, qė ėshtė mendimi i xhumhurit (shumicės sė dijetarėve), si: Shafiij, Ebu Hanife, ajo qė mė shumė ėshtė e njohur nga transmetimet nga imam Ahmedi, Thouri si dhe Euzai, flet se ata janė tė mendimit se shpagimi i marrėdhėnieve intime nė Ramazan ėshtė sipas radhitjes sė cekur nė kėtė hadith, duke u bazuar nė hadithin tė cilin e pėrmendėm nė fillim, dhe i janė pėrgjigjur mendimit tė parė tė dijetarėve, se hadithi i cili jep mundėsi pėr tė zgjedhur nga kėto tri gjėra ėshtė hadith i pėrgjithshėm, kurse hadithi tjetėr ka sqaruar se qėllimi i shpagimit ėshtė sipas radhitjes. Pra, hadithi i dytė e ka shpjeguar tė parin, nė mėnyrė qė tė pėrfitojmė dituri nga tė dy hadithet.

Po ashtu, nėse marrim pėr bazė vetėm hadithin qė jep mundėsi pėr zgjedhje, atėherė nuk mund tė punojmė me hadithin i cili jep tė kuptojmė se shpagimi ėshtė sipas radhitjes, edhe pse tė dy hadithet janė sahih (tė sakta).

Mendimet e dijetarėve se a bie obligimi i shpagimit nė rast tė pamundėsisė

Ajo qė njihet nė medhhebin hambeli si dhe njė mendim nė medhhebin shafij thonė se shpagimi bie nė rast pamundėsie, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia lejoj atij njeriu qė me atė ushqim tė ushqejė familjen e tij. Po tė ishte shpagimi pėr tė, nuk do tė kishte drejtė ta bėnte atė.
Kurse mendimi i xhumhurit ėshtė se shpagimi nuk ka rėnė nė rast pamundėsie, ngase nė hadith nuk ka diēka me tė cilėn mund tė argumentojmė pėr rėnien e shpagimit. Pėrkundrazi, hadithi na jep tė kuptojmė se shpagimi pėr tė nuk ka rėnė, duke u nisur nga ajo se Muhamedi salallahu alejhi ue selem, kur e pėrmendi shpagimin sipas radhitjes derisa arriti nė ushqimin e tė varfėve, nė fund nuk i tha se ti je i liruar nga ky shpagim. Kjo na jep tė kuptojmė se shpagimi atij i ka mbetur pėr ta kryer kur tė ketė mundėsi dhe kjo bazuar te kijasi, duke e krahasuar me tė gjitha borxhet dhe kefaratet (shpagimet e tjera). Njeriu nuk lirohet prej tyre, por kurdo qė i jepet mundėsia, e ka obligim shpagimin. I tillė ėshtė edhe ky rast.

Kurse sa i pėrket asaj se si i ėshtė lejuar qė me atė qė shpaguan pėr vete tė hajė edhe familja e tij, disa dijetarė kanė thėnė se nėse shpagimin pėr tė e bėn dikush tjetėr, atėherė i lejohet qė edhe ai e familja e tij tė hanė nga ai ushqim. Shpjegimi i kėtij hadithi vijon inshallah nė artikullin e radhės.



Shiko profilin e anėtarit


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi