Shko tek faqja : Previous  1, 2

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:26

Kapitulli i agjėrimit (6)



Plotėsimi i shpjegimit tė hadithit tė shtatė

Ahkamet (rregullat) e nxjerra nga ky hadith

1- Marrėdhėniet intime gjatė muajit tė Ramazanit janė nga gjėrat e shėmtuara qė e ēojnė njeriun nė shkatėrrim, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem u solidarizua me mendimin e atij sahabit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili tha: “U shkatėrrova o i Dėrguar i Allahut.” E po tė mos ishte ashtu, atėherė Muhamedi salallahu alejhi ue selem do ta zbuste situatėn e do t’i thoshte mė ngadalė, mos u merakos, nuk ėshtė ēėshtja aq tragjike, por Muhamedi salallahu alejhi ue selem heshti dhe me kėtė kuptuam se mėkati me kėtė rast vėrtet ėshtė shkatėrrues.

2- Ai qė bėn marrėdhėnie intime gjatė muajit tė Ramazanit me qėllim ka obligim kefaren (shpagimin). Siē e kemi sqaruar mė herėt, ajo ėshtė sipas radhitjes, siē ka ardhur nė hadith: lirimi i njė robi, e nėse nuk ka mundėsi, atėherė agjėrimin e dy muajve pa ndėrprerė, e nėse nuk mundet, atėherė ushqen 60 tė varfėr.

3- Shpagimi nuk bie nė rast pamundėsie, ngase Muhamedi salallahu alejhi ue selem nuk e liroi atė sahab nga kefarja, gjė qė na jep tė kuptojmė se atij sahabi i ka mbetur obligim shpagimi kurdo qė tė ketė mundėsi ta shpaguajė.

4- Lejimi i shpagimit nga dikush tjetėr, qoftė edhe nga personi i panjohur.

5- Shpaguesit dhe familjes sė tij i lejohet tė hajė nga ushqimi i shpagimit, i cili ėshtė bėrė nijet si shpagim pėr tė, po me kusht, nėse shpagimin pėr tė e ka bėrė dikush tjetėr.

6- Ajo qė na jep tė kuptojmė nė shikimin e parė tė kėtij hadithi ėshtė se robi i liruar pėr kefare konsiderohet si i vlefshėm sido qė tė jetė, besimtar apo mosbesimtar. Ky ėshtė mendimi i Ebu Hanifes.
Por ajo qė ėshtė e saktė ėshtė ajo qė thotė xhumhuri i detarėve, se robi qė lirohet patjetėr duhet tė jetė musliman besimtar. Kėshtu qė hadithi ėshtė i kushtėzuar pėr besimin e robit tė liruar me hadithe tė tjera, si pėr shembull hadithi mbi shpagimin e vrasjes, ku pėrmendet se patjetėr duhet tė jetė besimtar.

7- Besnikėria, fisnikėria dhe bujaria e Muhamedit salallahu alejhi ue selem, se si erdhi ai njeri i frikėsuar dhe i turpėruar, por u largua i gėzuare dhe i kėnaqur me ushqim pėr veten dhe familjen e tij.

8- Kushdo qė bėn mėkat, pėr tė cilin nuk ka ndonjė dispozitė sheriatit dhe vjen i penduar dhe i mėrzitur, nuk kritikohet ashpėr.


Pėrmbledhje shpjegimesh pėr kėtė hadith nga dijetari i njohur Ibėn Tejmije
Ėshtė e vėrtetuar prishja e agjėrimit nga ngrėnia dhe pirja si dhe marrėdhėniet intime nga argumentet e sheriatit si dhe ixhmaja e dijetarėve. Po ashtu ėshtė vėrtetuar se femrat gjatė kohės sė menstruacioneve dhe gjatė lehonisė nuk kanė mundėsi qė tė agjėrojnė pėrderisa janė nė atė gjendje (edhe nėse agjėron, agjėrimi nė atė gjendje nuk pranohet), por mbas pastrimit i agjėrojnė ato ditė kaza (si kompensim), pas muajit tė Ramazanit. Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: “Pastroje hundėn mė shumė, pėrveē nėse je agjėrueshėm.” (Atėherė me ngadalė, qė tė mos depėrtojė uji nė fyt.) Nga ky hadith kuptuam se zbritja e ujit nga hunda nė fyt e prish agjėrimin.

Thotė dijetari Hatab:”Nuk di qė ndonjė dijetar ta kundėrshtojė kėtė mendim se : Kush vjell pa dashje nuk duhet ta kompensojė atė ditė , dhe se kushdo qė vjell me qėllim duhet ta kompensojė, e po ashtu kushdo qė ejakulon spermėn pa dėshirėn e tij si ai qė ėshtė nė gjumė nuk e prish agjėrimin sipas mendimit tė gjithė dijetarėve . Ejakulimi e prish agjėrimin nėse ėshtė si pasojė e masturbimit e po ashtu puthjes apo pėrqafimit .

Ėshtė e vėrtetuar me argumentet nga Kurani dhe Suneti se kushdo qė bėn ndonjė ndalesė nga harresa apo duke gabuar, Allahu i Lartėsuar nuk e merr nė pėrgjegjėsi pėr tė. Madje konsiderohet sikur mos tė kishte bėrė fare, si dhe nuk i shkruhet mėkat pėr tė, e po ashtu nuk ia prish ibadetin ( adhurimin) e tij. Agjėruesi nėse ha ose pi apo bėn marrėdhėnie intime nga harresa apo gabimisht, nė kėtė rast nuk duhet ta kompensojė atė ditė , e ky ėshtė mendim i njė grupi tė dijetarėve tė selefit ( tė parėve ) si dhe dijetarėve halef ( tė mėvonshėm).

Kurse pėrdorimi i “kohlit” (bojė pėr sytė), injeksionet si dhe pikat qė merren nė rast nevoje nė kanalin e urinės, klizma, mjekimin e plagėve qe mbėrrin nė brendėsi tė kokės si dhe plagė tė thella nė trup duke i lyer me melhem.
Kėto janė disa gjėra pėr tė cilat ka ihtilaf (kundėrthėnie) tek dijetarėt. Prej tyre kanė mendime se agjėrimi nuk prishet me asnjė nga kėto, e ka prej tyre qė agjėrimin e konsiderojnė tė prishur me tė gjitha kėto.

E ajo ēka ėshtė mė e saktė ėshtė se agjėrimi nuk prishet me asnjėrėn nga kėto duke u nisur nga ajo se agjėrimi ėshtė nga feja e muslimanėve, qė ka nevojė ta njohė atė te dijetarėt si dhe njerėzit e rėndomtė, e nėse do tė ishin kėto gjėra tė ndaluara nga Allahu i Lartėsuar si dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem pėr agjėruesin do ta prishnin agjėrimin e tij. Atėherė shpjegimi pėr kėto gjėra do tė ishte obligim pėr Muhamedin salallahu alejhi ue selem, e po ti kishte pėrmendur atėherė do ti dinin edhe sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, dhe do t’ia pėrcillnin umetit sikurse na kanė transmetuar fenė nė tėrėsi. Mbasi nuk e ka transmetuar asnjėri nga dijetarėt nga Muhamedi sal Allahu alejhi ue selem asnjė hadith sahih apo qoftė edhe i dobėt kjo na jep tė kuptojmė se Muhamedi sal Allahu alejhi ue selem nuk ka pėrmendur asgjė pėr kėto, kurse hadithi
pėr “kohl” (bojė pėr sytė) ėshtė i dobėt.

E ata qė mendojnė se kėto gjėra prishin agjėrimin nuk kanė argumentim nga bazat e para tė sheriatit, por vetėm kijasin (analogjinė). Argumenti mė i fortė i tyre ėshtė hadithi: “Shpėlaje hundėn mė shumė (gjatė abdestit), pėrveē nėse je agjėrushėm.” Ky kijas ėshtė i pabazė pėr shkak se ai i cili gjatė abdestit lan hundėn shumė dhe e thith ujin me frymėmarrje edhe mė shumė, atėherė atij uji i zbret nė fyt e m pas nė brendėsi te trupit e nė kėtė rast ėshtė njėsoj si tė kishte pirė ujė me gojė; ai e ushqen trupin e tij me atė ujė si dhe e largon etjen. Por edhe po tė mos kishte argument bazė pėr kėtė, do tė kuptohej nga mendja e shėndoshė, ngase kjo konsiderohet pirje dhe ėshtė e ditur se agjėruesit i ėshtė ndaluar ngrėnia dhe pirja, ngase ajo ėshtė shkaktare pėr forcimin e tij. Kurse pėrdorimi i kohlit (bojės pėr sytė), i klizmės, i pikave qė merren nė rast nevoje nė kanalin e urinės, mjekimi i plagėve me melhem nė brendėsi tė kokės si dhe nė plagė tė thella kudo nė trup dhe injeksionet nuk e prishin agjėrimin ngase nuk e ushqejnė trupin.

Kurse marrėdhėniet intime janė prej epsheve kryesore dhe u ėshtė dhėnė i njėjti trajtim sikurse ngrėnia dhe pirja. Allahu i Lartėsuar nė hadith kudsij thotė: “Robi i Im i lė epshet e tij dhe ushqimin vetėm pėr Mua.” Largimi i njeriut nga epshet e tij ėshtė ibadet (adhurim) qė bėhet me qėllim pėr tė arritur shpėrblim. Duke u nisur nga kjo, pra nxjerrja e spermės ėshtė lloj shfryrje e epshit dhe duke pasur parasysh se agjėruesit i ėshtė ndaluar tė konsumojė atė qė e forcon dhe e ushqen, si ngrėnia e pirja, e po ashtu i ėshtė ndaluar qė tė lirojė, tė nxjerrė nga trupi i tij atė qė e dobėson si dhe tė nxjerrė materie nga tė cilat trupi i tij ushqehet. Kjo duke pasur parasysh se ajo qė e dobėson trupin ka pėrparėsi pėr ndalesė mė shumė sesa ngrėnia e pirja.

Dijetarėt kanė ihtilaf (kundėrthėnie) lidhur me hixhamin (hixhame ėshtė diēka qė kryhet me anė tė brisqeve tė rrojės pėr tė bėrė vrima nė lėkurė, pėr tė nxjerrė gjakun e keq nga trupi), se a e prish agjėrimin apo jo. Hadithet e Muhamedit salallahu alejhi ue selem lidhur me atė se hixhami prish agjėrimin janė tė shumta, si hadithi: “Ka prishur agjėrimin ai i cili bėn hixhamin si dhe ai tė cilit i ėshtė bėrė hixhami.” E shumė hadithe tė tjera qė i kanė sqaruar dijetarėt e mėdhenj tė hadithit.

Disa nga sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e kanė parė tė papėlqyeshėm hixhamin pėr agjėruesin. Mendimi i shumicės sė dijetarėve tė hadithit ėshtė se hixhami e prish agjėrimin, e kėta janė njerėzit tė cilėt e pasojnė me pėrpikėri Muhamedin salallahu alejhi ue selem.

Kurse ata tė cilėt kanė mendimin se hixhami nuk e prish agjėrimin kanė argument hadithin sipas tė cilit Muhamedi salallahu alejhi ue selem e ka bėrė hixhamin duke qenė agjėrueshėm si dhe duke qenė nė ihram (duke kryer haxhin apo umren).

Megjithatė, Imam Ahmedi dhe disa dijetarė tė tjerė tė hadithit e kanė bėrė tė dobėt kėtė pjesė shtesė tė hadithit: “duke qenė agjėrueshėm”. Ata kanė thėnė se ėshtė vėrtetuar se ka bėrė hixhamin duke qenė nė ihram (duke kryer haxhin apo umren), kurse ēfarėdo metode pėr tė nxjerrė gjakun me qėllim e prish agjėrimin.

Kurse misvaku ėshtė i lejuar pa kurrfarė kundėrshtimi, por ka disa mendime tė ndryshme tė dijetarėve pėr kerahetin (mospėlqimin) e pėrdorimit tė misvakut pas “zevalit” (pasi dielli tė kalojė kupėn qiellore, nė zenit). Po megjithatė,. prapėseprapė nuk ka ndonjė argument tė saktė qė ta pėrkufizojė kohėn e misvakut vetėm para dite, ashtu qė mbetet i lejuar pėrdorimi i tij pėr ēdo kohė, paradite apo pasdite.

Ėshtė mekruh (i papėlqyeshėm) shijimi i ushqimit me majė tė gjuhės, ėshtė i urryer, pa nevojė, por nuk e prish agjėrimin, kurse nė raste nevoje nuk ėshtė mekruh (i qortuar) shijimi i ushqimit me majė tė gjuhės (por duke pasur kujdes qė mos tė shkojė nė fyt).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:27

Kapitulli i agjėrimit (7)



Agjėrimi gjatė udhėtimit

Sheriati ėshtė i pėrpiluar nė mėnyrėn mė tė pėrsosur dhe si i tillė i pėrshtatet gjithė njerėzimit, tė gjitha kohėrave dhe tė gjitha gjendjeve dhe situatave, duke mos i ngarkuar apo rėnduar njerėzit me atė qė i mundon apo nuk kanė mundėsi pėr ta bėrė, siē thotė Allahu i Madhėruar nė Kuran: “Dhe nuk ju obligoi nė fe me ndonjė vėshtirėsi.” (Haxh: 78)
Si dhe ajeti tjetėr: “Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju.” (El-Bekare: 185)

Pasi udhėtimi zakonisht shoqėrohet nga vėshtirėsitė, siē ėshtė transmetuar nė hadith: “Udhėtimi ėshtė pjesė e dėnimit”, Allahu i Mėshirshėm ka bėrė lehtėsime nė udhėtim pėr njerėzimin.

Nga kėto lehtėsime ėshtė edhe lejimi pėr tė ngrėnė dhe pirė gjatė udhėtimit nė ditėt e Ramazanit. Ky ėshtė njė lehtėsim i pėlqyer, duke u bazuar nė hadithin e Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “Nuk ėshtė prej mirėsisė sė plotė agjėrimi nė udhėtim.” Ky hadith ka pėr qėllim atė qė e mundon shumė agjėrimi gjatė udhėtimit.

Pra, ky ėshtė njė lehtėsim pėr atė qė has vėshtirėsi nė udhėtim e po ashtu edhe pėr ata tė cilėt udhėtimin e kanė tė lehtė dhe argėtues, ngase rregulla ėshtė vendosur pėr atė qė zakonisht ka (vėshtirėsi), por nė kėtė rast i pėrfshin tė gjithė ata qė kanė vėshtirėsi apo nuk kanė vėshtirėsi.

E bazuar nė kėto rregulla plot urtėsi, mund ta kuptojmė se sa ėshtė tolerante kjo fe dhe sa shumė i kushton rėndėsi mėshirės dhe lehtėsimit pėr njerėzit sipas situatave dhe gjendjeve tė tyre, duke kėrkuar nga njerėzit vetėm atė qė kanė mundėsi tė bėjnė. Nuk na mbetet tjetėr vetėm se tė themi: “Jemi tė kėnaqur qė Zoti ynė ėshtė Allahu, feja jonė ėshtė Islami dhe i Dėrguari i ynė ėshtė Muhamedi salallahu alejhi ue selem.”
Hadithi i tetė

Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se Hamzete Bin Umeru El-Eslumij i ka thėnė Muhamedit salallahu alejhi ue selem: “A tė agjėroj nė udhėtim?” Ai e kishte zakon tė agjėronte shumė dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “Nėse dėshiron, agjėro e nėse dėshiron, mos agjėro.”

Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Pasi sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, e kishin kuptuar se sheriati ėshtė i mėshirshėm dhe ua ka lehtėsuar qė tė mos agjėrojnė gjatė udhėtimit nė shenjė mėshire pėr ta.

Hamza Eslemij, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ishte nga ata sahabė qė kishin durim tė madh nė adhurimin e Allahut dhe po ashtu edhe nė agjėrim. Ai dėshironte tė bėnte sa mė shumė adhurim dhe e kishte zakon tė agjėronte shumė.

Ai shkoi dhe e pyeti Muhamedin salallahu alejhi ue selem: “A tė agjėroj nė udhėtim?” Muhamedi salallahu alejhi ue selem ia dha mundėsinė qė tė zgjidhte ndėrmjet agjėrimit apo mosagjėrimit gjatė udhėtimit dhe i tha: “Nėse do, agjėro e nėse do, mos agjėro.”

Ēfarė mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Lejimin e ngrėnies dhe tė pirjes gjatė udhėtimit nė Ramazan, ngase zakonisht nė udhėtime ka vėshtirėsi.

2- Mundėsia pėr zgjedhje ndėrmjet agjėrimit apo mosagjėrimit pėr atė qė ka mundėsi tė agjėrojė. Kėtu kemi pėr qėllim agjėrimin gjatė muajit tė Ramazanit. Qė ta kuptojmė mė mirė kėtė rregull, do tė sjellim hadithin qė e transmeton Ebu Daudi dhe Hakimi, se Hamza bin Umeru, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “O i Dėrguar i Allahut, unė rėnkoj nga plaga nė shpinė, jam duke u mjekuar. Ndodh qė kėtė vit tė udhėtoj, por mua mė lehtė mė vjen qė tė agjėroj nė udhėtim sesa tė mos agjėroj e tė mė mbetet borxh pas Ramazanit.” Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “Cilėndo tė duash o Hamzah (agjėrimin apo mosagjėrimin).”

Hadithi i nėntė

Enes bin Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton: “Ishim nė udhėtim me Muhamedin salallahu alejhi ue selem (nė muajin e Ramazanit). Disa nga ne agjėruan e disa jo. Ata qė nuk agjėronin nuk e shihnin si tė gabuar veprimin e atyre qė agjėronin dhe anasjelltas.”
Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit

Sahabėt, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, udhėtonin me Muhamedin salallahu alejhi ue selem dhe disa prej tyre agjėronin e disa nuk agjėronin. Muhamedi salallahu alejhi ue selem solidarizohej me veprimin e tyre, ngase agjėrimi ėshtė si bazė, kurse ngrėnia dhe pirja gjatė udhėtimit) konsiderohet lehtėsim.
Marrja e lehtėsimeve tė lejuara nė fe nuk kritikohet dhe pėr kėtė sahabėt nuk e fajėsonin njėri-tjetrin pėr agjėrim apo mosagjėrim.

Ē’mund tė pėrfitojmė nga ky hadith?

1- Lejimi i mosagjėrimit nė udhėtim.

2- Solidarizimi i Muhamedit salallahu alejhi ue selem me sahabėt pėr agjėrimin apo mosagjėrimin e tyre gjatė udhėtimit na jep tė kuptojmė se qė tė dyja janė tė lejuara nė udhėtim (agjėrimi apo mosagjėrimi).



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:28

Ramazani dhe xheneti



Falėnderimi i takon Allahut. Salavatet e selamet qofshin pėr tė Dėrguarin e fundit, Muhamedin.
Dikush mund tė pyesė: Pėrse biseda rreth xhenetit bėhet pikėrisht nė kėtė muaj? Pėr faktin se nė qiell, kur vjen muaji i Ramazanit, ndodh njė ngjarje e madhe, e ajo ėshtė hapja e dyerve tė xhenetit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kur vjen muaji i Ramazanit, hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe prangosen djajtė.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Kėto fakte argumentojnė pėr madhėshtinė, vlerėn dhe pozitėn e lartė qė ka ky muaj tek Allahu i Lartėsuar. Nga kjo pikėnisje dėshiroj t’ia kujtoj xhenetin atij qė e arrin pėrjetimin e kėtij muaji, t’ia kujtoj begatinė e tij si dhe veprat qė e ndihmojnė dhe ia lehtėsojnė muslimanit hyrjen nė tė.

Imam Neveviu, Allahu e mėshiroftė, duke transmetuar fjalėt e Kadi Ijadit thotė: “Ėshtė e mundshme qė hapja e dyerve tė xhenetit nėnkupton se Allahu nė kėtė muaj i bekon robėrit e Tij me disa adhurime tė cilat nuk bėhen nė muajt e tjerė, si agjėrimi, falja e namazit tė teravive e tė tjera. E, kėto pa dyshim se konsiderohen shkaqe pėr hyrjen nė xhenet.

Kėtė tematikė, me ndihmėn e Allahut, do ta trajtoj nga dy kėndvėshtrime:
1)- Karakteristikat motivuese pėr hyrjen nė xhenet.
2)- Veprat tė cilat janė pėrcaktuar nga ana e fesė si ndihmė dhe lehtėsim pėr hyrjen e muslimanit nė xhenet.

Pa dyshim se Ramazani ėshtė rast i mirė pėr vepra tė mira, ngase zemra ėshtė e gatshme t’u nėnshtrohet urdhrave tė Allahut, ashtu siē ėshtė edhe shpėrblimi i shumėfishuar. Nė hadithin e lartpėrmendur aludohet pėr kėtė domethėnie, pra pėr shpėrblimin dhe pėr faljen e madhe.
O ti kėrkues i sė mirės, dyert e xhenetit janė tė hapura!
O ti kėrkues i sė keqes, dyert e xhehenemit janė tė mbyllura!
Pikėnisjet pėr nė xhenet

1- Allahu e obligoi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, qė t’i pėrgėzojė me xhenet ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, gėzoji me kopshte tė xhenetit, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj.” (Bekare, 25)
2- Shokėt e tė Dėrguarit, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, gjithmonė e pyesnin atė pėr veprat tė cilat janė shkak pėr t’u futur nė xhenet. Kjo pa dyshim se ėshtė argument pėr kujdesin dhe interesimin e tyre pėr xhenetin si dhe pėr veprat tė cilat i afrojnė pranė tij.
3- Hyrja nė xhenet konsiderohet fitorja reale. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kushdo qė shpėton nga zjarri i xhehenemit dhe hyn nė xhenet, ai ka fituar (gjithēka qė mund tė dėshirohet).” (Ali Imran, 185)
4- Respektimi dhe bindja ndaj Allahut tė Lartėsuar dhe ndaj tė Dėrguarit tė Tij janė prej shkaqeve mė tė rėndėsishme pėr hyrjen nė xhenet. Allahu thotė: “Atė qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, Ai e shpie nė kopshte, nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj dhe ku do tė qėndrojė pėrherė. Kjo ėshtė fitorja e madhe.” (Nisa, 13)
5- Vendi sa zė njė kamxhik nė xhenet ėshtė mė i mirė sesa kjo botė dhe ēfarė ka nė tė.
6- Begatia e xhenetit e tejkalon imagjinatėn e as nuk mund tė pėrshkruhet, siē thotė Allahu i Lartėsuar nė hadithin kudsij: “Pėr robėrit e Mi tė mirė kam pėrgatitur atė qė syri nuk e ka parė asnjėherė, as veshi nuk ka dėgjuar pėr tė e as qė i ka shkuar ndėr mend kurrė.” Shėnon Buhariu.

Prandaj, eja tė flasim sė bashku pėr xhenetin dhe begatitė e tij nė kėtė muaj. Eja tė njihemi me punėt tė cilat na ndihmojnė tė hyjmė nė xhenet, tė jetojmė nė tė me shpirtrat tanė, edhe pse jemi ende nė kėtė botė. Le tė kemi mall pėr tė nė zemrat tona para se tė na fusė Allahu i Lartėsuar nė tė, inshallah. Allahu Fuqiplotė thotė: “Dhe njė zė do t’i thėrrasė: “Ky ėshtė xheneti qė ju e keni merituar pėr atė qė keni punuar.” (A'raf, 43)
O Allah, ne tė kėrkojmė xhenetin!

Pesėmbėdhjetė karakteristika motivuese pėr tė hyrė nė xhenet

1- Allahu na ka premtuar se do tė na fusė nė xhenet. Ai thotė: “Nė tė vėrtetė, Allahu ka blerė nga besimtarėt jetėn dhe pasurinė e tyre, nė kėmbim tė xhenetit.” (Tevbe, 111)
2- Qėndrim i pėrhershėm nė xhenet. Allahu i Lartėsuar thotė: “Me tė vėrtetė, ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, do tė kenė pėr banesa kopshtet e Firdeusit, ku do tė qėndrojnė pėrherė, duke mos dėshiruar asnjė ndryshim.” (Kehf, 107-108)
3- Toka e xhenetit ėshtė prej miskut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Hyra nė xhenet… toka e xhenetit ishte prej misku.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
4- Lumenjtė e tij janė tė shumėllojshėm. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ja pėrshkrimi i xhenetit, qė u premtohet tė pėrkushtuarve (ndaj Allahut): njė vend ku ka lumenj me ujė tė pandotur, lumenj
qumėshti me shije tė pandryshuar, lumenj vere me shije tė kėndshme pėr ata qė e pinė dhe lumenj prej mjalti tė kulluar. Ata do tė kenė aty lloj-lloj frutash.” (Muhamed, 15)
5- Burimet e tij janė tė shumta. Allahu i Lartėsuar thotė: “Pa dyshim, ata qė i frikėsohen Allahut do tė jenė nė kopshte dhe burime.” (Dharijat, 15)
6- Pallatet e tij janė tė mrekullueshme. Allahu i Lartėsuar thotė: “...si dhe pallate tė mrekullueshme nė xhenetin e Adnit.” (Tevbe, 72)
7- Numri i dyerve tė tij ėshtė tetė dhe ato janė tė gjera. Allahu i Lartėsuar thotė: “...nė kopshtet e Adnit, dyert e tė cilit janė tė hapura pėr ta.” (Sad, 50)
8- Pemėt e tij janė mė tė ėmblat dhe mė tė kėndshmet. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do tė prehen e do tė kėnaqen me pemė dhe pije tė llojllojshme.” (Sad, 51) Gjithashtu thotė: “Punėdrejtėt do tė jenė mes hijesh e burimesh si dhe frutash nga ato qė dėshirojnė.” (Murselat, 41-42)
9- Ushqimi i tij ėshtė i zgjedhur. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do tė ketė ēfarė t’ju dojė shpirti dhe gjithēka qė ta kėnaq syrin dhe atje do tė qėndroni pėrgjithmonė.” (Zuhruf, 71)
10- Verėrat e tij janė tė mira, tė kėndshme, tė shijshme; ata qė e pinė, as nuk do tė trullosen dhe as nuk do tė dehen. Allahu i Lartėsuar thotė: “Aty do t’u shėrbehet njė gotė e mbushur nga njė burim i rrjedhshėm, (me pije) tė bardhė e tė shijshme pėr ata qė do ta pinė. Prej saj as nuk do tė trullosen dhe as nuk do tė dehen.” (Safat, 45)
11- Rrobat e tij janė tė shtrenjta. Allahu i Lartėsuar thotė: “...dhe do tė vishen me rroba tė gjelbra prej mėndafshi tė hollė dhe armaēi, duke ndenjur tė mbėshtetur nė shtretėr tė lartė. Sa shpėrblim i mrekullueshėm dhe sa vendbanim i bukur!” (Kehf, 31)

vazhdon...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:28

12- Shtretėrit e tij janė tė shtrirė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata (banorėt e devotshėm qė do tė hyjnė nė kėto kopshte) do tė jenė tė mbėshtetur nė shtroje, anash me armaē mėndafshi.” (Rahman, 54)
13- Bashkėshortet e banorėve tė xhenetit (hyritė). Allahu i Lartėsuar thotė: “Po, kėshtu do tė jetė dhe Ne do t’i martojmė ata me hyri sybukura.” (Duhan, 54)
14- Kėnaqėsia e madhe, shikimi i Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė: “Atė ditė disa fytyra do tė shkėlqejnė dhe Zotin e tyre do tė shohin.” (Kijame, 22-23)
15- Ėshtė i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nxitoni drejt faljes sė gjynaheve nga Zoti juaj dhe xhenetit, hapėsira e tė cilit ėshtė sa qiejt e toka dhe qė ėshtė pėrgatitur pėr tė devotshmit.” (Ali Imran, 133)

Ēfarė karakteristikash, tė cilat zemrave u shtojnė gėzim, kėnaqėsi dhe mall!

Njėzet shkaqe qė ndihmojnė pėr tė hyrė nė xhenet

Ekzistojnė vepra tė mira tė cilat, me vullnetin e Allahut, tė ndihmojnė pėr tė hyrė nė xhenet. Mirėpo, para se tė fillojmė t’i pėrmendim disa prej kėtyre veprave, ėshtė e domosdoshme tė dihet se nė xhenet nuk do tė hyjė kush tjetėr pėrveē besimtarit. Prandaj, imani (besimi) ėshtė kusht thelbėsor pėr hyrjen nė tė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kurse ata qė besojnė e bėjnė vepra tė mira, do tė jenė banorė tė xhenetit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.” (Bekare, 82)
Ndėrsa disa nga veprat ndihmuese pėr hyrjen nė xhenet janė:

1- Devotshmėria, e cila pa dyshim konsiderohet si dobi shpresėdhėnėse nga agjėrimi i Ramazanit. Allahu i Lartėsuar thotė: “Vėrtet tė devotshmit do tė jenė nė kopshtet e xhenetit pranė burimeve.” (Hixhr, 45). Gjithashtu, Ai thotė: “Ky ėshtė xheneti qė Ne ua japim nė trashėgim robėrve Tanė tė pėrkushtuar.” (Merjem, 63). Kurse devotshmėria ėshtė qė tė vėsh nė mes teje dhe Allahut njė mburojė ndaj mėkateve, duke respektuar urdhrat e Tij dhe duke u larguar nga ndalesat e Tij.
2- Qėndrueshmėria dhe vendosmėria haptazi dhe fshehurazi deri nė vdekje. Allahu i Lartėsuar thotė: “Me tė vėrtetė, atyre qė thonė: “ Zoti ynė ėshtė Allahu”, e pastaj vazhdojnė tė vendosur nė rrugėn e drejtė, do t’u zbresin engjėjt (para vdekjes) e do t’u thonė: “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni! Dhe gėzojuni xhenetit qė ju ėshtė premtuar.” (Fusilet, 30). Ndėrsa nė hadith qėndron: “Thuaj: “Besova nė Allahun” e pastaj pėrqendrohu nė tė (nė atė qė aludon kjo fjalė).” Shėnon Muslimi. Qėndrueshmėria dhe pėrqendrimi do tė thotė vazhdimėsi nė respektimin e Allahut deri nė vdekje.
3- Marrja e tė Dėrguarit si shembull dhe model jete. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kush i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, do tė shkojė nė xhenete, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj, kurse ai qė shmanget, do tė ndėshkohet me dėnim tė dhembshėm.” (Fet’h, 17). Ndėrsa i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “I gjithė umeti im do tė hyjė nė xhenet, pėrveē atij qė refuzon.” Thanė: “Kush ėshtė ai qė refuzon?” Tha: “Kush mė bindet mua, do tė hyjė nė xhenet, ndėrsa kush mė kundėrshton, ka refuzuar.” Shėnon Buhariu.
Marrja shembull e tė Dėrguarit tė Allahut nėnkupton ndėrtimin e sjelljes sė muslimanit si dhe tė tė gjitha akteve tė tij, qofshin ato fjalė ose vepra, nė pajtim me atė qė ka sjellė i Dėrguari nga ana e Zotit tė tij, duke e pasuar atė si dhe duke i pranuar prej tij kėto veprime pėr shkak se ai konsiderohet i Dėrguar i Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nė tė Dėrguarin e Allahut ka njė shembull tė mrekullueshėm.” (Ahzab, 21)
4- Pendimi i sinqertė tek Allahu. Allahu i Lartėsuar thotė: “...pėrveē atyre qė pendohen, qė besojnė dhe bėjnė punė tė mirė. Kėta do tė hyjnė nė xhenet dhe nuk do t’u bėhet kurrfarė padrejtėsie.” (Merjem, 60). Kurse me pendim nėnkuptohet largimi nga tė gjitha mėkatet e gabimet, pendim pėr ēdo mėkat tė kaluar si dhe vendosmėri pėr tė mos iu kthyer atij mėkati nė tė ardhmen.
5- Kėrkimi i diturisė pėr hir tė Allahut si dhe pėr hir tė kėnaqėsisė sė Tij. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “…kush trason rrugėn pėr tė kėrkuar dituri, atij Allahu do t’ia lehtėsojė rrugėn pėr nė xhenet.” Shėnon Muslimi. Kėrkimi i diturisė nė muajin e Ramazanit mund tė manifestohet pėrmes shumė formash:
a)- tė mėsuarit e dispozitave tė agjėrimit;
b)- njohja me gjendjen e tė parėve tanė nė Ramazan;
c)- komentimi i ajeteve tė agjėrimit si dhe kuptimi i domethėnieve tė tyre;
ē)- njohja me ngjarjet historike qė kanė ndodhur nė kėtė muaj.

6- Mirėsjellja me njerėzit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Ajo qė mė sė shumti i fut njerėzit nė xhenet ėshtė devotshmėria dhe sjellja e mirė…”
“Morali i tij (Muhamedit alejhi selam) ishte Kurani.” Shėnon Muslimi.
Kurse me moral tė mirė nėnkuptohet stolisja me mirėsi dhe largimi nga shthurja.
7- Shqiptimi i dėshmisė pas abdestit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush merr abdest nė mėnyrė tė pėrpiktė e pastaj thotė: “Dėshmoj se nuk ka hyjni tjetėr pos Allahut, tė Vetmit, i Cili nuk ka shok, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij”, i hapen tetė dyert e xhenetit dhe hyn nga cila derė tė dėshirojė.” Shėnon Muslimi.
8- Shkuarja nė xhami pėr kryerjen e pesė namazeve apo tė adhurimeve tė tjera. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush shkon nė xhami apo kthehet nga xhamia, Allahu ia pėrgatit njė vend nė xhenet sa herė qė shkon apo vjen.” Shėnon Muslimi.
9- Vizita e tė sėmurit apo e vėllait nė fe pėr hir tė Allahut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush viziton njė tė sėmurė apo ndonjė vėlla tė tij pėr hir tė Allahut, thėrret njė thirrės: “Tė lumtė dhe lum ti pėr ecjen tėnde! Ke pėrgatitur nė xhenet njė shtėpi.” Shėnon Tirmidhiu.
10- Pėrsėritja e ezanit me sinqeritet pėr hir tė Allahut. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Nėse muezini thotė: “Allahu Ekber, Allahu Ekber”, e dikush nga ju thotė: “Allahu Ekber, Allahu Ekber”…(pastaj ka pėrmendur ezanin)…, pastaj (muezini) thotė: “Hajje ales- salah”, e dikush nga ju thotė: “La haule ue la kuuete il-la bil-lah”, pastaj (muezini) thotė: “Hajje alel felah”, e dikush nga ju thotė: “La haule ue la kuuete il-la bil-lah”… e pastaj (muezini) thotė: “La ilahe il-la Allah”, e pėrcjellėsi thotė: “La ilahe il- la Allah” me zemėr tė sinqertė, do tė hyjė nė xhenet.” Shėnon Muslimi.
11- Falja e dy rekateve pas abdestit. Ukbete b. Amiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kush merr abdest nė mėnyrė tė pėrpiktė dhe pastaj i fal dy rekate i pėrqendruar me zemrėn dhe fytyrėn e tij (gjatė namazit), atij i obligohet xheneti.” Shėnon Muslimi.
12- Kryerja e nafileve tė shumta. Rebia b. Es’habi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, rrėfen duke thėnė: “I shėrbeja dhe i sillja ujė tė Dėrguarit, kurse ai mė tha: “Mė kėrko”. Thashė: “Tė kėrkoj shoqėrimin tėnd nė xhenet!” Ai tha: “Mė ndihmo duke bėrė shumė sexhde.” Shėnon Muslimi.
13- Kujdesi ndaj jetimit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Unė dhe kujdestari i jetimit jemi nė xhenet kėshtu”, dhe bėri me shenjė me gishtin tregues dhe gishtin e mesėm.” Shėnon Buhariu.
14- Pėrhapja e selamit, ushqimi i tė tjerėve si dhe falja e namazit natėn. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “O ju njerėz, pėrhapeni selamin (pėrshėndetjen), jepni ushqim, faluni natėn kur njerėzit janė nė gjumė, do tė hyni nė xhenet me selam (paqe).” Shėnon Ibn Maxheh.
15- Leximi i Ajetul Kursisė pas ēdo namazi farz (obligativ). I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kush lexon ajetin kursij pas ēdo namazi tė detyruar, e pengon atė nga hyrja nė xhenet veēse vdekja.” Shėnon Nesaiu.
16- Zotėria i istigfarit (lutja mė e mirė e kėrkimit tė faljes). “O Allahu im! Vetėm Ti je Zoti im, nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje. Mė krijove dhe unė jam robi Yt...” Shėnon Buhariu nga Shedad b. Evsi e pastaj ka thėnė: “Kush e thotė ditėn duke qenė i bindur nė tė dhe vdes atė ditė ende pa u ngrysur, ai do tė jetė prej banorėve tė xhenetit. Ndėrsa kush e thotė natėn dhe ėshtė i bindur nė tė si dhe vdes pa u gdhirė, ai po ashtu do tė jetė prej banorėve tė xhenetit.”
17- Kujdesi pėr abdestin. Qė nėnkupton vazhdimėsinė e pastrimit pas ēdo ndyrėsire. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, i ka thėnė Bilalit: “O Bilal, mė trego cila punė qė ke bėrė nė Islam tė jep mė shumė shpresė? Vėrtet unė e kam dėgjuar zhurmėn e nallaneve tė tua para meje nė xhenet.” Bilali u pėrgjigj: “Puna qė kam bėrė dhe prej sė cilės shpresoj fitimin mė tė madh ėshtė ajo qė asnjėherė ditėn apo natėn, kur kam marrė abdest, me atė abdest tė mos kem falur atė qė mė ėshtė urdhėruar tė fal.” Buhariu dhe Muslimi.
18- Largimi i pengesave nga rruga e muslimanėve. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kam parė njė burrė nė xhenet qė ka hyrė nė tė pėr shkak tė njė peme tė cilėn e ka hequr nga rruga, pemė e cila i pengonte njerėzit.” Shėnon Muslimi.
19- Fjala e mirė. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Nė xhenet ka njė dhomė, pjesa e jashtme e sė cilės shihet nga brenda, kurse brendėsia e saj shihet nga jashtė.” Ebu Malik El Esh’arij tha: “Pėr kė ėshtė ajo, o i Dėrguar i Allahut?” Ai tha: “Pėr atė qė flet mirė, qė i ushqen tė varfrit si dhe pėr atė qė falet kur njerėzit flenė.” Shėnon Taberani dhe Hakimi.
20- Nėse njė sėrė veprash tė mira bashkohen te muslimani gjatė ditės, ai do tė hyjė nė xhenet:
a) agjėrimi;
b) pėrcjellja e xhenazes;
c) vizita e tė sėmurit;
d) tė ushqyerit e tė varfrit.

Argument lidhur me kėtė kemi hadithin tė cilin e transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ku i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: -Kush prej jush u zgjua sot agjėrueshėm?
Ebu Bekri tha:-Unė.
-Kush prej jush pėrcolli sot ndonjė xhenaze?
Ebu Bekri tha: -Unė.
-Kush ushqeu sot ndonjė tė varfėr?
Ebu Bekri tha: -Unė.
-Kush vizitoi sot ndonjė tė sėmurė?
Ebu Bekri tha: -Unė.
Atėherė i Dėrguari tha: -Nuk bashkohen te ndonjėri kėto cilėsi e tė mos hyjė nė xhenet. Shėnon Muslimi.

Kėto ishin njėzet forma tė cilat e ndihmojnė muslimanin qė ta fitojė xhenetin me dėshirėn e Allahut. Muslimani gjatė kėtij muaji ka mundėsi t’i aplikojė kėto forma nė mėnyrė qė tė jenė ndihmė pėr tė. Kurse ne xhenetin nė kėtė muaj e kemi pėrmendur vetėm pėr shkak tė dėshirės sė madhe tė zemrave tona pėr tė. Rikujtimi i begative tė tij pa dyshim se ėshtė njė motivim pėr tė punuar vepra tė mira, veēanėrisht kur ne e pėrjetojmė kėtė muaj tė vlefshėm.
I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kur vjen muaji i Ramazanit, hapen dyert e xhenetit.” Shėnon Buhariu.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:29

Si e kanė kaluar Ramazanin paraardhėsit tanė besimtarė



Ne duhet tė shikojmė shembullin e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, tė shokėve tė tij dhe tė gjeneratave tė hershme tė muslimanėve, nėse dėshirojmė tė pėrfitojmė maksimumin prej muajit tė bekuar. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thoshte: “Mė tė mirėt e umetit tim do tė jenė gjenerata pas meje. Pastaj ata pas tyre, dhe pastaj ata pas tyre.” (Sahihul Buhari: 2652 dhe Sahihu Muslim: 2533)

Ne do tė shikojmė disa nga veprat tė cilave paraardhėsit e devotshėm u kanė kushtuar vėmendje gjatė Ramazanit.


Leximi i Kuranit

Allahu thotė: “Muaji i Ramazanit ėshtė muaj nė tė cilin ka zbritur Kurani.” [El-Bekare, 185]

Pėr kėtė arsye, ne shohim se paraardhėsit tanė tė devotshėm e kanė shtuar pėrsėritjen e Kuranit nė Ramazan. Ibrahim En-Nehaiu tregon se El-Eswed Bin Jezidi e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė dytėn natė nė Ramazan. Ai ka fjetur vetėm ndėrmjet akshamit dhe jacisė. Jashtė Ramazanit, ai ka bėrė hatme Kuranin ēdo gjashtė net.

Abdul-Melik Bin Ebi Sulejmani ne tregon se Seid Bin Xhubejri po ashtu e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė dytėn natė.

Po ashtu ėshtė thėnė qė Velidi e ka bėrė hatme Kuranin ēdo tė tretėn natė, por nė muajin e Ramazanit ai e bėnte hatme atė 17 herė.
Selam Bin Ebu !!!!!!!!!’ na tregon qė Katades i ėshtė dashur normalisht shtatė ditė pėr tė lexuar Kuranin, por nė Ramazan atij i duheshin vetėm tri ditė pėr ta bėrė kėtė. Vėrtet ai e bėnte hatme Kuranin ēdo natė.

Kasim Bin Ali e pėrshkruan babanė e tij, Ibėn Asakirin, autorin e famshėm tė librit “Historia e Damaskut”, kėshtu: “Ai gjithnjė i ka kushtuar vėmendje namazit tė tij me xhemat dhe ishte i pėrhershėm nė kėndimin e Kuranit. Ai gjithnjė e bėnte hatme Kuranin tė premteve. Mirėpo nė Ramazan ai e bėnte kėtė ēdo ditė dhe tėrhiqej nė minaren lindore tė xhamisė.”

Dhehebiu shkruan kėshtu pėr Ebu Barakat Hibetullah Bin Mahfudh: Ai lexonte tė drejtėn islame dhe lexonte Kuran. Ai ishte i njohur pėr bamirėsinė e tij dhe veprat e mira. Gjatė muajit tė Ramazanit ai e bėnte hatme Kuranin tridhjetė herė.”


Zgjimi pėr namazin e natės

Saib Bin Jezidi rrėfen: “Omer Ibėn Hattabi ka urdhėruar Ubej Ibėn Ka’bin dhe Temim Ed-Dariun pėr t’i udhėhequr nė namazin e Ramazanit. Secili prej tyre lexonte njėqind ajete nė njė rekat, derisa ne duhej tė mbėshteteshim nė shkop pėr shkak tė gjatėsisė qė duhej tė qėndronim. Ne arrinim ta mbaronim namazin vetėm pak para kohės sė sabahut.” [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7730 dhe Suneni i Bejhekiut: 4392]

Abdullahu, djali i Ebu Bekrit, rrėfen se ka dėgjuar babanė e tij duke thėnė: “Derisa ne pėrfundonim namazin nė Ramazan, shėrbėtorėt duhej tė nguteshin pėr tė pėrgatitur ushqimin nga frika se mos po agonte dita.” [El-Muwatta’: 254]

Abdurr-Rahman Ibėn Hurmuzi na tregon se imamėt e teravive e pėrfundonin leximin e Sures Bekare gjatė tetė rekateve tė namazit. Ndėrsa kur ata e pėrfundonin leximin nė dymbėdhjetė rekate, njerėzit konsideronin se lexuesit ishin duke ua lehtėsuar gjėrat atyre. [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7734 dhe Suneni i Bejhekiut: 4401]

Nafiu tregon se Ibėn Omeri falte namaz nė shtėpinė e tij gjatė muajit tė Ramazanit. Kur njerėzit dilnin nga xhamia, ai shkonte nė Xhaminė e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, duke marrė me vete ujė. Ai nuk dilte nga xhamia derisa e falte namazin e sabahut. [Suneni i Bejhekiut: 4384]
Imran Ibėn Hudajri na tregon se Ebu Mijlazi i printe xhematit nė Ramazan nė lagjen e tij. Ai e bėnte hatme Kuranin gjatė shtatė ditėve. [ Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 7677]


Bujaria nė dhėnien e lėmoshės

Ibėn Abbasi thotė: “I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ishte mė bujari nga tė gjithė nė bėrjen e veprave tė mira dhe ishte nė bujarinė mė tė lartė gjatė muajit tė Ramazanit. Xhibrili e ka takuar atė ēdo vit gjatė muajit tė Ramazanit dhe i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, i recitonte Kuran atij. Ēdo herė qė Xhibrili takohej me tė, ai bėhej edhe mė bujar se era e dėrguar (e freskėt).” [Sahihul Buhari: 1902 dhe Sahihu Muslim: 2308]

El-Muhal-lebi ka bėrė kėtė analizė mbi kėtė hadith [shih Ibėn Batal, Komentimi mbi Sahihun e Buahriut: 4/22-23]:
“Kjo tregon pėr mirėsinė e veprave tė mira dhe qė angazhimi nė disa veprime tė mira hap rrugė pėr kryerjen edhe tė veprave tė tjera. Praktika e kryerjes sė veprimeve tė mira ndihmon njėkohėsisht nė punėt e mira tė mėtejshme. Kėtu shohim qė mirėsia e agjėrimit dhe takimi me Xhibrilin ka ngritur bamirėsinė dhe bujarinė, aq shumė saqė ai bėhej shumė bujar, si era e dėrguar (e freskėt).”

El-Zyan Ibnul-Muniti sqaron krahasimin e “e erės sė dėrguar (tė freskėt)” kėshtu [shih El-Askalani, nė “Fet-hul-Bari”: 4/139]: “Bamirėsia e tij dhe trajtimi i mirė pėr njerėzit e varfėr dhe ata nė nevojė po ashtu edhe pėr ata tė pasurit dhe qė posedojnė mjete tė mjaftueshme ėshtė e gjithanshme, si ndihma qė sjell era e dėrguar (e freskėt).”

Shafiu thotė: “Ėshtė e pėlqyeshme pėr njeriun tė shtojė bamirėsinė nė muajin e Ramazanit. Kjo ėshtė pasim i praktikės sė tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė. Kjo po ashtu arsyetohet me nevojat e njerėzve dhe mirėqenien e tyre, meqenėse shumė prej tyre anė tė shkėputur nga fitimi i mjeteve tė jetesės pėr arsye tė preokupimit me agjėrim dhe namaz.”
Ibėn Umeri nuk e ka prishur agjėrimin nafile asnjėherė, me pėrjashtim kur ka qenė duke u shoqėruar me tė varfrit. Gjithnjė kur dikush ka ardhur gjersa ai ishte duke ngrėnė dhe kėrkonin lėmoshė nga ai, Ibėn Omeri merrte prej bukės sė tij atė qė konsideronte se ėshtė e drejtė e racionit tė tij dhe ngrihej dhe e linte pjesėn tjetėr tė bukės pėr lypėsin. Dhe merrte nga ajo qė kishte mbetur nė duart e tij dhe i jepte familjes sė tij, kėshtu qė kur zgjohej nė mėngjesin tjetėr agjėrueshėm, ai nuk kishte ngrėnė asgjė prej natės sė kaluar. [Letaiful-Me’arif: 314]

Junus Ibėn Jezidi na tregon se gjatė muajit tė Ramazanit, Ibėn Shihabi nuk angazhohej nė asgjė tjetėr pėrveē leximit tė Kuranit dhe ofrimit tė ushqimit tė varfėrve.

Hammad Bin Ebi Sulejmani ka marrė pėrsipėr ofrimin e ushqimit pėr pesėqind njerėz, pėr t’u dhėnė atyre iftar gjatė muajit tė Ramazanit. Dhe nė ditėn e Bajramit, ai u dhuronte kėtyre njerėzve nga njėqind pjesė argjendi.


Ruajtja e gjuhės

Ebu Hurejra rrėfen se i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Kush nuk braktis fjalėt e pavėrteta dhe veprimet false, Allahu nuk ka nevojė pėr braktisjen e tij nga ushqimi dhe pija." [Sahihul Buhari: 1903]

El-Muhal-lebi ka bėrė kėtė shpjegim rreth kėtij hadithi [Ibėn Battal, Komentimi i Sahihul Buhariut: 4/23]: “Kjo tregon qė agjėrimi obligon pėrmbajtjen prej gėnjeshtrave dhe fjalėve tė pahijshme ashtu siē obligon ndalimin nga ushqimi dhe pija. Personi qė gėnjen dhe flet fjalė tė pahijshme pakėson vlerėn e agjėrimit, i nėnshtrohet pakėnaqėsisė sė Zotit tė tij dhe ka mundėsi qė agjėrimi i tij tė mos pranohet.

I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Nėse dikush nga ju fillon tė agjėrojė, ai duhet tė shmanget prej fjalėve tė pahijshme dhe sjelljeve injorante. Nėse dikush e nėnēmon ose dėshiron tė rrihet me tė, ai duhet tė pėrgjigjet duke thėnė: “Unė jam agjėrueshėm, unė jam agjėrueshėm.” [Sahihu Muslim: 1151]

Shpjegimi i El-Mezarit pėr kėtė hadith: “Kjo bėhet pėr arsye se personit i ėshtė rekomanduar tė thotė ”Unė jam agjėrueshėm, unė jam agjėrueshėm” pėr ta pėrmbajtur nga pėrfshirja e tij nė shkėmbimin e fyerjes.”
Omer Ibėn Hattabi ka thėnė: “Njeriu nuk duhet tė ndalet vetėm nga ushqimi dhe pijet, por po ashtu edhe prej rrenave, tė pavėrtetave, pėrgojimit dhe mallkimit.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8882]

Ali Ibėn Ebu Talibi ka thėnė: “Agjėrimi nuk ėshtė largimi nga ushqimi dhe pijet, por largimi nga gėnjeshtrat, tė pavėrtetat dhe fjalėt e kota.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8884]

Talk Ibėn Kajsi na tregon se Ebu Dherri ka thėnė: “Kur tė agjėroni, kontrollojeni veten aq sa keni mundėsi.” Sa pėr Talkun, kur ai agjėronte, ai shihej duke dalė nga shtėpia vetėm nė rastet kur shkonte tė falte namaz. [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8878]

Xhabir Ibėn Abdullahu ka thėnė: “Kur tė agjėroni, dėgjimi, shikimi dhe gjuha juaj duhet gjithashtu tė agjėrojnė, duke iu shmangur gėnjeshtrave dhe mėkateve. Ju nuk duhet tė abuzoni shėrbėtorin tuaj. Ju duhet tė ruani vetėpėrmbajtjen dhe dinjitetin gjatė ditės, nė tė cilėn ju agjėroni. Mos e bėni ditėn tuaj tė agjėrimit tė ngjashme me njė ditė tė zakonshme.” [Musannefi i Ibėn Ebi Shejbes: 8880]

Atau na tregon se Ebu Hurejra ka thėnė: “Kur tė agjėroni, mos u sillni nė mėnyrė injorante dhe mos i ofendoni njerėzit. Nėse dikush sillet me injorancė ndaj jush, thuaj: “Jam agjėrueshėm.” [Musannefi i Abdurr-Rezzakut: 7456]

Muxhahidi ka thėnė: “Nėse u shmangeni dy gjėrave, atėherė agjėrimi juaj ėshtė nė rregull. Ju duhet t’u shmangeni pėrgojimeve dhe gėnjeshtrave.”

Ebul-Alia ka thėnė: “Agjėruesi ėshtė i zėnė nė adhurim derisa nuk pėrgojon dikė.”



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:30

A e di o agjėrues?


A e di se Ramazanin do ta pėrjetojnė vitin e ardhshėm vetėm tė gjallėt e ti mund tė mos jesh prej tyre? Prandaj bėj vepra tė mira, pendohu tek Allahu, qaj pėr mėkatet tua, shfrytėzoje kėtė muaj, i cili mund tė jetė i fundit pėr ty.

A e di se nėn tokė ka njerėz qė qajnė dhe vajtojnė, jo pėr shkak tė ndarjes nga fėmijėt dhe pasuria e tyre, por pėr shkak tė humbjes sė shumė Ramazaneve? Nuk kanė depozituar vepra tė mira, prandaj falėndero Allahu qė tė la tė jetosh e nuk tė bėri tė vdesėsh.

A e di se nė spitale ka shumė tė sėmurė, tė cilėt janė tė privuar nga agjėrimi dhe falja e namazit? Lotėt e tyre rrjedhin nga vajtimi pėr shkak tė mospranisė sė tyre me vėllezėrit e tyre nė kėtė muaj. Falėndero Allahun, i Cili tė dha shėndet, ndėrsa tė tjerėt i ka sprovuar me sėmundje.

A e di se agjėrimi i Ramazanit pranohet vetėm prej atyre qė falin namaz? Ki kujdes nga humbja e fesė tėnde me neglizhencėn tėnde ndaj namazit, pėr shkak tė gjumit apo kalimit nga koha e tij.

A e di se kujt i agjėron stomaku dhe nuk i agjėron syri, veshi dhe gjuha nga tė ndaluarat, ai ka pėrfituar nga agjėrimi vetėm urinė dhe etjen?

A e di se shejtanėt nga lloji i njerėzve nuk prangosen nė Ramazan? Ata janė mė tė rrezikshėm pėr fenė tėnde sesa shejtanėt nga lloji i xhinėve. Prandaj ki kujdes prej tyre.

A e di se nata e Ramazanit ėshtė e barabartė me ditėn pėr sa i pėrket shenjtėrisė? Mos u bė prej atyre tė cilėt agjėrojnė ditėn nga e lejuara, kurse gjatė natės hanė harame.

A e di se dallimi ndėrmjet agjėrimit tonė dhe agjėrimit tė ēifutėve dhe tė krishterėve ėshtė ngrėnia e syfyrit? Kundėrshtoji ata dhe pasoje tė dashurin tėnd, i cili thotė: “Hani syfyr, se nė tė ka bereqet.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

A e di se dhjetė netėt e fundit tė Ramazanit janė mė tė vlefshme se ato tė mėparshmet? Ki kujdes nga plogėshtia dhe molisja me ardhjen e kėtyre netėve.
A e di se ta kėrkosh Natėn e Kadrit dhe tė falėsh namaz nė tė me besim dhe duke llogaritur nė shpėrblimin e Allahut, veprat e tua do tė ngrihen sikur tė kishe punuar tetėdhjetė vite? Mos e humb kėtė mundėsi duke shėtitur nėpėr tregje dhe duke humbur kohėn nė atė qė nuk sjell dobi.

A e di se itikafi ėshtė i vlefshėm qoftė edhe njė pjesė tė natės apo tė ditės me qėllim afrimi ndaj Allahut? Mos e privo veten nga kėnaqėsia e veēimit me Allahun nė ndonjė prej shtėpive tė Tij. Ushtroje veten me itikaf, qoftė edhe njė pjesė te ditės ose tė natės.

A e di se shikimi i serialeve pėrmes ekraneve televizive, dėgjimi i muzikės nė Ramazan konsiderohet pėrdhosje e shenjtėrisė sė kėtij muaji? Ki frikė Allahun dhe tė mos bėjnė amoralitet syri dhe veshi yt!

A e di se nėse nuk i braktis fjalėt e kėqija (gėnjeshtrėn, shpifjen, pėrgojimin, sharjen, mallkimin), Allahu nuk ka nevojė qė tė lėsh ushqimin dhe pijen tėnde, ashtu siē thuhet nė hadithin autentik.

A e di se kush nuk e pėrfundon leximin e Kuranit nė kėtė muaj brenda dhjetė ditėsh ndoshta llogaritet prej atyre qė e kanė braktisur atė? Si tė mos jetė kėshtu kur ky ėshtė muaji nė tė cilin zbriti Kurani. Shfrytėzoji ditėt dhe netėt e kėtij muaji pėr leximin e fjalės sė Allahut tė Lartėsuar.

A e di se muaji i Ramazanit ėshtė mundėsi e artė pėr duhanxhinjtė qė ta braktisin atė dhe ta zėvendėsojnė me misvak?

A e di se umreja nė Ramazan e ka shpėrblimin sikur tė kryesh haxhin me tė dashurin tėnd, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė? Shfrytėzoje kėtė mundėsi.

A e di se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė amin nė lutjen e Xhibrilit pėr atė qė e ka arritur Ramazanin, ka pėrfunduar ai dhe nuk i janė falur mėkatet? Ai do tė futet nė zjarr.

A e di se gjumi i natės ndihmon pėr shfrytėzimin e ditės me vepra tė mira? Shfrytėzoje atė brenda njė pjesė tė natės dhe ki kujdes nga pagjumėsia nė gjėra tė kota.

A e di se Allahu i Lartėsuar i jep agjėruesit shpėrblimin e shumėfishuar pėr atė qė i jep ushqim agjėruesit qoftė edhe me njė gotė ujė? Prandaj i privuar llogaritet ai qė ėshtė privuar nga kjo mirėsi e madhe me kėtė vepėr tė lehtė.
A e di se i lumturi nė festėn e Bajramit nuk ėshtė ai i cili vesh rroba tė reja, mirėpo kush do tė lirohet dhe do tė shpėtojė nga dėnimi. Sa prej tė varfėrve, tė ngratėve nė ditėn e Bajramit i mirėpresin melekėt nė rrugėt duke i pėrgėzuar me lehtėsim dhe
shpėrblim dhe se Allahu ėshtė Bujar Fisnik. Varfėria dhe nevojat e tyre nuk i dėmtuan fare, ndėrsa shumė tė tjerė tė pasur janė tė larguar nga mėshira e Allahut.

E lusim Allahun e Lartėsuar tė na mundėsojė ta pėrfundojmė Ramazanin duke qenė Allahu i kėnaqur me ne!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:30

Sezoni i Kuranit



Nga zakoni i tė menēurve ėshtė qė nė kohėn e sezoneve tė shfrytėzojnė dhuntitė e ndryshme dhe t’i shtojnė ato. Pra, kur ėshtė sezoni i njė peme, njerėzit marrin prej saj dhe kjo ėshtė menēuri.
Kėshtu ėshtė edhe me ibadetet, tė cilat nganjėherė janė sezonale e duhet tė shtohen dhe tė shfrytėzohen nga njerėzit maksimalisht. Pėr shembull, namazi i natės, qė ėshtė namaz nafile, ka njė vlerė tjetėr prej nafileve tė tjera, ose dy rekate sunet tė sabahut nuk janė tė ngjashme nė vlerė sikurse nafilet e tjera tė ditės.

Edhe agjėrimi ka sezone kur preferohet, siē janė dhjetė ditėt e Dhil-hixhes, gjashtė ditėt e Shevalit, ose agjėrimi i ditės sė Ashuras dhe njė para apo pas saj.
Gjithashtu nuk ėshtė e njėjtė umreja nė Ramazan me atė jashtė tij apo sadakaja dhe lėmosha qė jepen nė Ramazan me ato jashtė tij.
Nė muajin Ramazan, edhe pse ėshtė sezon i ēdo ibadeti, Kurani ka pėrparėsi dhe karakteristikė tė veēantė. Thotė Allahu i Lartėsuar: “Muaji i Ramazanit, qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra).” (El-Bekare, 185)
“Ne e zbritėm atė nė njė natė tė bekuar (nė natėn e begatshme tė Kadrit).” Ed-Duhan, 3)
“Ne e zbritėm atė (Kuranin) nė Natėn e Kadrit.” (El-Kadr, 1)
Allahu i Madhėruar thotė: “Ti lexo atė qė po tė shpallet nga libri (Kurani), fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irrituarat, e pėrmendja e Allahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); Allahu e di ē’punoni ju.” (El-Ankebut, 45)
“Ne do ta lexojmė ty e nuk do tė harrosh (Kuranin).” (El-A’la, 6)
“Ata qė lexojnė librin e Allahut, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet. Qė Ai (Allahu) do t'ju plotėsojė shpėrblimin e tyre, e edhe do t'ju shtojė nga mirėsia e Tij, vėrtet Ai ėshtė mėkatfalės dhe shumė mirėnjohės.” (Fatir: 29- 30)
Kurse Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Lexojeni Kuranin, vėrtet ai do tė ndėrmjetėsojė Ditėn e Gjykimit pėr tė zotėt e vet.”
“Kush e lexon njė shkronjė nga Kurani, e meriton njė shpėrblim, kurse njė e mirė vlen sa dhjetė tė ngjashme me tė. Nuk jam duke thėnė: Elif lam mim, ėshtė njė shkronjė, por elifi ėshtė njė shkronjė, lami ėshtė njė shkronjė dhe mimi ėshtė njė shkronjė.”
“Mė i miri prej jush ėshtė ai i cili mėson Kuran dhe ia mėson atė dikujt.”
“Nuk ka xhelozi vetėm se nė dy veta: njeriut tė cilit Allahu ia ka dhėnė Kuranin dhe ai e lexon atė (nė namaz) natėn dhe ditėn dhe njeriut tė cilit Allahu i ka dhėnė pasuri dhe ai atė e harxhon natė e ditė nė bamirėsi.”

Njė dijetar i njohur, Ibn Rexhebi, tregon nė njėrin prej librave tė tij raportet e selefit (tė parėt) me Kuranin gjatė kėtij muaji.
Abdullah ibn Amr ibn Asi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, tregon dhe thotė: “Pejgamberi alejhi selam mė tha: “Lexoje krejt Kuranin pėr njė muaj.” I thashė: “Mundem edhe mė tepėr.” Mė tha: “Lexoje pėr 20 net.” I thashė: “Mundem edhe mė tepėr.” Mė tha: “Lexoje pėr shtatė ditė e mos i shto asgjė kėsaj.”

Ata ibn Saibi thotė: “Ebu Abdur-Rahmani thoshte: “E kemi marrė Kuranin prej disa njerėzve qė na tregonin se kur i mėsonin dhjetė ajete, nuk i kalonin derisa nuk e mėsonin ēdo gjė qė ishte nė to. Ne e mėsonim Kuranin dhe veprimin sipas tij. Do ta trashėgojnė Kuranin pas nesh disa njerėz, qė do ta lexojnė sikur pinė ujin, mirėpo nuk do t’ua kalojė fytin.”
Musejeb ibn Rafiu thotė: “Abdullah ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thoshte: “Bartėsi i Kuranit duhet tė njihet gjatė natės, kur tė tjerėt flenė; duhet tė dallohet gjatė ditės, kur tė tjerėt hanė ushqim; duhet tė jetė i mėrzitur kur tė tjerėt gėzohen; duhet tė heshtė kur njerėzit pėrzihen tepėr; duhet tė ketė hushu kur njerėzit kanė kibėr. Bartėsi i Kuranit duhet tė jetė njeri qė qan, i mėrzitur, i butė, i urtė dhe njeri qė hesht. Bartėsi i Kuranit nuk duhet tė jetė i vrazhdė, as neglizhues (gafil), nuk duhet tė bėrtasė dhe nuk duhet tė hidhėrohet.”

Kėto ajete dhe hadithe stimulojnė pėr leximin e Kuranit, mirėpo ndalesa ka ardhur qė tė mos lexohet Kurani pėr mė shpejtė se tri ditė, por duke pasur parasysh sezonin, atėherė duhet tė shtohet doza e leximit nė maksimum, ky ėshtė mendimi i disa dijetarėve si Imam Ahmed ibn Hambel, etj.

E jona ėshtė tė marrim shembull nga kėta njerėz, tė mbushemi me ambicie tė larta qė ta shtojmė shtimin e leximit nė kėtė muaj, nė muajin e Kuranit. E pse jo, kur e dimė se ėshtė Libri i Zotit tonė, nė tė ka tregime tė popujve tė mėparshėm, lajme qė do tė ndodhin pas jush, ėshtė ligj pėr ne. Kurani ėshtė njė fjalė qė dallon, gjykon. Nuk ėshtė i parėndėsishėm (lojė e kotė)!
Nė fund, a nuk obligohemi me leximin e Tij dhe a thua vallė ka fjalė mė tė mirė, mė tė bukur, mė tė shtrenjtė? Pra, vazhdo o vėlla dhe motėr, shfrytėzoje kohėn e sezonit para se tė kalojė ky muaj i bekuar.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:31

Tė privuarit nė Ramazan



Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Dėshmojmė se nuk ka hyjni tjetėr pos Allahut. Ai ėshtė i Vetėm dhe nuk ka shok. Dėshmojmė se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.

Grupet e njerėzve nė Ramazan

Nėse meditojmė pėr gjendjen e njerėzve nė Ramazan, do tė vėrejmė se kemi tre grupe njerėzish:

1- Njė grup janė tė parėt nė mirėsi. Ata e agjėruan Ramazanin me besim dhe shpresuan nė shpėrblimin e Allahut. Barqet e tyre agjėruan nga ushqimi, zemrat e tyre nga epshet, kurse gjymtyrėt e tyre nga mėkatet dhe gabimet… Dita e tyre ėshtė nė pėrkujtim tė Allahut, kurse netėt e tyre nė adhurim dhe falje tė namazit. Ata i kuptuan obligimet dhe i zbatuan ato, i kuptuan sunetet dhe i pasuan dhe i kuptuan mėkatet dhe u larguan prej tyre…

2- Grupi i dytė nuk kanė bėrė nė Ramazan diēka qė e pakėson agjėrimin e tyre, madje ata i zbatuan obligimet dhe agjėruan ashtu siē dėshiron dhe kėnaqet Allahu, mirėpo ata nuk kanė arritur nivelin e pėrpjekjes nė sunetet dhe nė shfrytėzimin e mirėsive dhe dobive tė tyre. Prandaj fitimi i tyre ėshtė sipas shkallės sė ambicieve tė tyre.

3- Ky grup njerėzish janė tė privuar. Nuk e kuptuan vlerėn e Ramazanit. Nuk e madhėruan nė zemrat e tyre vlerėn e tij. Kėtė muaj e agjėruan vetėm si traditė e jo si adhurim. Agjėrimi i tyre nuk i largoi nga mėkatet. Qėllimi i tyre ishte vetėm tė ndalojnė ngrėnien e ushqimit. Tė tillėt janė tė privuar nga vlera e kėtij muaji dhe ata janė mashtruar nė mirėsitė e tij. Atėherė cilat janė cilėsitė e tyre?

Injorojnė vlerėn e Ramazanit

Sikur tė dinin dhe tė kishin bindje, ambiciet e tyre do tė ishin tė larta nė pėrfitimin nga vlerat e tij. Zemrat e tyre do tė dėshiron ta arrinin kėtė mirėsi. Do tė kuptonin se Ramazani ėshtė muaji i fitimeve tė mėdha, sezoni i mėshirės, nė arritjen e hises sė tij nga kjo mėshirė besimtari i menēur nuk duhet tė tregohet neglizhues.
Ramazani ėshtė muaji i lirimit nga zjarri. Allahu liron njerėzit nga zjarri ēdo natė. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė: “Nė natėn e parė tė Ramazanit djajtė dhe xhinėt e pabindur janė tė lidhur me zinxhirė. Dyert e xhehenemit janė tė mbyllura gjersa asnjė derė e vetme nuk ėshtė e hapur. Dyert e xhenetit janė tė hapura gjersa asnjė derė e vetme nuk mbetet e mbyllur. Pastaj thėrret njė thirrės: “O ti kėrkues i sė mirės, pėrgatitu! O ti kėrkues i sė keqes, ndalohu prej saj! Allahu liron njerėzit nga xhehenemi e kjo ēdo natė (tė kėtij muaji).” Shėnon Tirmidhiu. Shih: Sahihul Xhami’ nr: 759.
Gjithashtu i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Allahu nė ēdo natė liron njerėzit nga zjarri i xhehenemit.” Shėnon Ahmedi. Shih: Sahihul Xhami’ nr: 3882.

Ramazani ėshtė muaji i faljes pėr atė qė agjėron me besim nė Allahun si dhe duke shpresuar shpėrblimin tek Ai. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Kush agjėron Ramazanin me besim dhe duke shpresuar shpėrblimin tek Allahu, atij i falen mėkatet e mėparshme.” Shėnon Buhariu.
Ramazani ėshtė muaji nė tė cilin ngrihen shkallėt, pėr shkak se nuk e di shpėrblimin e tij vetėm Allahu i Lartėsuar. Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Allahu i Lartėsuar thotė: “Ēdo punė e birit tė Ademit i pėrket atij pėrveē agjėrimit, ai ėshtė i Imi dhe Unė pėr tė shpėrblej…” Shėnon Buhariu.
Kurtubiu, Allahu e mėshiroftė, thotė: “Domethėnia e kėsaj qėndron nė atė se sasia e shpėrblimit tė veprave ėshtė e njohur pėr njerėzit, respektivisht ato shumėfishohen prej dhjetė e deri nė shtatėqind fish, pėrveē agjėrimit. Pėr tė Allahu shpėrblen pa kufi.”

Nė Ramazan ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e vlefshme se njė mijė net. Kush bėn adhurim nė tė pėr hir tė Allahut, atij i falen mėkatet e kaluara, ashtu siē ėshtė transmetuar nga i Dėrguari, nė hadithin tė cilin e shėnon Buhariu. Vlerat e agjėrimit janė shumė mė tė mėdha sesa mund tė shtjellohen nė kėtė shkrim. Sikur t’i lexonte dhe kuptonte ato muslimani, do tė vėrente se i privuari i vėrtetė ėshtė ai i cili ėshtė i privuar nga ambiciet tė cilat e ushtrojnė atė pėr agjėrim tė pranuar, pėrmes tė cilit arrin ato vlera madhėshtore.

Ubadete b. Samiti, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari i Allahut, ka thėnė: “Ju erdhi juve Ramazani, muaji i begatisė, nė tė Allahu ju mbulon, e zbret mėshirėn dhe i shlyen mėkatet. Allahu shikon nė garimin tuaj (pėr vepra tė mira) nė kėtė muaj. Ai para melekėve tė Vet krenohet me ju. Vėrtet i dėshpėruar ėshtė ai qė u privua nė tė nga mėshira e Allahut.” Shėnon Taberani nė “El Kebir.”

Ramazani ėshtė muaji i shumėfishimit tė shpėrblimit
Puna nė kėtė muaj ėshtė e begatshme. Allahu robit ia shumėfishon begatitė. Nė lidhje me kėtė, umreja nė Ramazan i ngjan haxhit me tė Dėrguarin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ashtu siē ka thėnė i Dėrguari: “Njė umre nė Ramazan e ka shpėrblimin e njė haxhi apo njė haxhi me mua.” Shėnon Muslimi.
Ibn Rexhebi thotė: “Ebu Bekr b. Ebu Merjem ka pėrmendur nga mėsuesit e tij se ata thoshin: “Kur tė vijė muaji i Ramazanit, shpenzoni nė tė, ngase shpenzimi nė tė ėshtė i shumėfishuar sikur shpenzimi nė rrugėn e Allahut, ndėrsa njė tesbih (thėnia ‘Subhanallah’) nė Ramazan ėshtė mė e vlefshme se njė mijė tė tjera jashtė Ramazanit.

Ramazani ėshtė muaji i fitimeve dhe i stinėve tė mirėsive. Kurse fitimi mė i shtrenjtė dhe stina mė e ēmueshme ėshtė Nata e Kadrit, tė cilėn Allahu e veēoi duke e pėrmendur me njė sure madhėshtore, nė tė cilėn sqarohet vlera e saj: “Ne e kemi zbritur (Kuranin) nė Natėn e Kadrit. E kush mund tė ta shpjegojė ty se ē’ėshtė nata e Kadrit? Nata e Kadrit ėshtė mė e mirė se njėmijė muaj. Engjėjt dhe Shpirti (Xhebraili), me lejen e Zotit tė tyre, zbresin nė kėtė natė, me tė gjitha vendimet. Paqe ėshtė ajo deri nė lindjen e agimit.” (Kadr, 1-5)

Kush e ngjall atė me adhurim, i falen mėkatet e mėparshme. Atė natė zbresin engjėjt, saqė numri i tyre atė natė ėshtė mė i madh sesa numri i guralecėve nė tokė.

Stomaku i tyre agjėron, por gjymtyrėt e tyre nuk agjėrojnė

Kjo ėshtė karakteristikė e ēdo tė privuari nė Ramazan. E sheh tė pėrmbajtur, por vetėm nga uria. Agjėrimi nuk e ndaloi nga fjalėt e liga, pėrgojimi i ndaluar, e ndoshta edhe sharjet dhe fyerjet. Agjėrimi i tij nuk e ndaloi nga zilia e as nga mendimi i keq, mllefi, urrejtja. Agjėrimi i tij nuk e pengoi nga shikimi nė gjėra tė ndaluara, nuk e pengoi nga humbja e kohės para filmave dhe serialeve tė ndryshme. Nuk e ndaloi nga vjedhja e as nga mashtrimi e tradhtia. Tėrė synimi i agjėrimit tė tij ėshtė pėrmbajtja nga ushqimi! Kurse i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, krahas agjėrimit tė barkut sqaron edhe obligimet e gjymtyrėve gjatė agjėrimit. Ai thotė: “Kush nuk i lė gėnjeshtrat dhe nuk pushon sė vepruari me to, Allahu nuk ka nevojė qė ai ta lėrė ushqimin dhe pijet e tij.” Shėnon Buhariu.
Kurse Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Kur tė agjėrosh, le tė agjėrojė tė dėgjuarit tėnd, tė shikuarit tėnd, gjuha jote nga gėnjeshtra dhe nga tė ndaluarat, lėre shqetėsimin e komshiut tėnd, bėhu i qetė dhe i pėrmbajtur. Tė mos jetė i njėjtė agjėrimi me mosagjėrimin tėnd.”
Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se i Dėrguari,lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi, ka thėnė: “Sa janė ata qė agjėrojnė e nga agjėrimi i tyre nuk kanė asgjė pos urisė dhe etjes. Sa janė ata qė falen, e nga falja e tyre nuk kanė asgjė pos pagjumėsisė.”

Vėlla i nderuar, mos i privo vetes tėnde vlerėn dhe shpėrblimin e agjėrimit. Pasi e kuptove se shpėrblimi i tij tek Allahu ėshtė pa kufi, mos i humb mirėsitė e tij me njė pėrgojim me gjuhė apo me njė shikim (tė ndaluar) pėrmes syve apo vetive tė tjera etike qė e prishin agjėrimin.
Sikur tė kthehesh te hadithi dhe ta pėrsėritėsh shprehjen: “E lė kėnaqėsinė dhe ushqimin e tij pėr Mua.” Kėnaqėsitė dhe epshet lihen pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar. A nuk i bėjmė veprimet tona obligative dhe ato tė preferuara pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar dhe nuk i lėmė tė gjitha tė ndaluarat dhe ato veprime tė urryera pėr hir tė Allahut? Gjithsesi ky ėshtė njė synim madhor i zemrave tona tė pastra. Nė zemra tė tilla djalli orvatet tė futet dhe ta prishė sinqeritetin dhe sė bashku me tė (sinqeritetin) tė bashkojė synimet e prishura, si syefaqėsinė e tė ngjashme me tė, apo dėshirėn e tij pėr interesa materiale tė kėsaj bote e tė ngjashme mė kėto qė e prishin sinqeritetin, kėshtu qė njeriu del nga shpėrblimi nė mėkat, Allahu na ruajttė! (Disa ndalesa me agjėruesit, f. 37).

Raporti i tyre me Kuranin nė Ramazan

Ramazani ėshtė muaji i Kuranit. Nė kėtė muaj Kurani i ka zbritur tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė. Nė tė Xhibrili ia lexonte tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofte mbi tė. S’ka dyshim se tė privuarit nga shpėrblimi i Ramazanit nuk kanė raport me Kuranin. As nuk e lexojnė atė e as nuk e dėgjojnė. Nuk janė tė pranishėm nė hallkat e leximit tė tij, madje veshėt e tyre dėgjojnė muzikė apo dėgjojnė fjalė tė kėqija e pėrgojime.
Ai qė ėshtė nė kėtė gjendje pa dyshim se ėshtė i privuar nga begatia e Kuranit nė Ramazan. Allahu e ka lartėsuar dhe nderuar Ramazanin me Kuran. Ai thotė: “Muaji i Ramazanit ėshtė ai, nė tė cilin ka zbritur Kurani.” (Bekare, 185). I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e takonte Xhibrilin pėr ēdo natė derisa tė kalonte muaji, I Dėrguari i paraqiste Xhibrilit Kuranin.
Zuhriu, Allahu e mėshiroftė, kur vinte Ramazani thoshte: “Ai (Ramazani) ėshtė pėr lexim tė Kuranit si dhe pėr ushqimin e tė varfėrve.” Ndėrsa Imam Maliku, Allahu e mėshiroftė, kur vinte Ramazani, largohej nga leximi i librave tė hadithit si dhe shoqėrimi i dijetarėve, i drejtohej leximit tė Kuranit. Kurse Sufjan Eth Thevrij, Allahu e mėshiroftė, kur vinte Ramazani largohej nga ēdo lloj ibadeti (adhurimi) dhe i drejtohej leximit tė Kuranit. Disa prej tė parėve tanė, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, e pėrfundonin Kuranin nė Ramazan pėr tri ditė, disa prej tyre ēdo javė, e kishte prej tyre qė e pėrfundonin atė ēdo dhjetė ditė.

Vėlla, mos u bė i privuar nga shpėrblimi i Kuranit nė Ramazan, pėr faktin se ai ėshtė litar i fortė i Allahut. Kurani i ngre disa popuj, ndėrsa disa tė tjerė i ul. Kurani ėshtė ndėrmjetės pėr lexuesin e tij Ditėn e Kiametit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė: “Agjėrimi dhe Kurani ndėrmjetėsojnė pėr robin Ditėn e Kiametit. Agjėrimi do tė thotė: “O Zot, unė e kam penguar atė nga ushqimi dhe epshet (kėnaqėsitė) gjatė ditės, mė bėj ndėrmjetės pėr tė. Kurse Kurani do tė thotė: “O Zot, unė e kam penguar atė nga gjumi natėn, prandaj mė bėj ndėrmjetės pėr tė. Dhe do tė ndėrmjetėsojnė.” Shėnon Ahmedi. Shih: Sahihul Xhami’ nr: 3882.



Vazhdon...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:32

Raporti i tyre me namazin nė Ramazan

Ata e kryejnė namazin, por me dembelizėm. Nga disa namaze ata flenė, kurse nga disa tė tjera vonohen si dhe nuk shkojnė nė namazin me xhemat pėr shkak tė qėndrimit pa gjumė gjatė natės si dhe pėr shkak tė gjumit tė tepėrt gjatė ditės.
Vėlla i nderuar, dije se namazi konsiderohet shtylla e fesė. Nėse pranohet, do tė tė pranohen tė gjitha veprat e tjera, ndėrsa nėse nuk pranohet namazi, nuk do tė tė pranohen as veprat e tjera. Kush e lė namazin, ka bėrė kufėr, privohet nga shpėrblimi i agjėrimit, ngase pranimi i agjėrimit qėndron peng me pranimin e namazit. S’ka dyshim se nga gjėrat kundėrthėnėse ėshtė fakti qė muslimani tė pėrkujdeset pėr agjėrimin me njė pėrkujdesje tė veēantė, ndėrsa nė anėn tjetėr nuk e praktikon namazin, duke pasur parasysh se namazi ėshtė obligim mė i fuqishėm sesa agjėrimi.

Gjendja e tyre gjatė netėve tė Ramazanit

Prej cilėsive tė tė privuarve nė Ramazan ėshtė se ata netėt e tyre i kalojnė ose nė ndenjja e tubime tė kota ose nė pėrgojim apo para kanaleve satelitore, filmave e serialeve. Shumicėn e natės e kalojnė nė lojė e dėfrime, duke harruar se po u kalon shpėrblimi i faljes sė namazit tė natės si dhe i adhurimeve pėr Allahun nė netėt e kėtij muaji tė bekuar.
Vėlla i nderuar, dėgjo tė Dėrguarin, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, i cili thotė: “Kush falet gjatė Ramazanit me plot besim dhe shpreson shpėrblimin nga Allahu, do t’i falen mėkatet e mėhershme.” Shėnon Buhariu.

Xhamitė buēasin nga lexuesit e Kuranit duke iu pėrgjigjur udhėzimit tė tė Dėrguarit, salallahu alejhi ue selem. Nė tė janė mbledhur muslimanėt, tė pasurit dhe tė varfrit, ai qė ka pozitė tė lartė dhe ai i thjeshti, tė gjithė i luten Allahut duke shpresuar mėshirėn e Tij si dhe duke pasur frikėn nga dėnimi i Tij. Prej tyre ka qė janė tė pėrkushtuar, qė qajnė, qė ndiejnė keqardhje nė zemrėn e tyre pėr atė pjesė tė jetės qė u ka kaluar nė mėkate, kurse tė gjithė ata janė nėn mėshirėn e Allahut si dhe nėn kujdesin e Tij. “Me tė vėrtetė, Allahu nuk do t’ua humbė shpėrblimin punėmirėve.” (Tevbe, 120)

Ku janė ata qė e kalojnė natėn duke shikuar filma tė ndryshėm? Sa dallim i madh nė mes tyre dhe mes atyre qė e kalojnė natėn nė shtėpinė e Allahut duke kėrkuar prej Tij faljen e mėkateve dhe arritjen e mėshirės sė Tij..
Vėlla, a thua ēfarė shpreson tė fitosh nga pagjumėsia jote pėrveē keqardhjes dhe mėkateve, humbjes sė mirėsive tė shumta? A nuk e di se nė Ramazan ndodhet njė natė e cila ėshtė mė e vlefshme se njė mijė muaj, a nuk e di madhėshtinė e Natės sė Kadrit?

A nuk e di se i privuari nė mesin e njerėzve ėshtė ai qė ėshtė privuar nga mirėsitė e kėsaj nate? I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė: “Ju erdhi muaji i Ramazanit, muaj i bekuar, Allahu ua ka obliguar agjėrimin e tij. Nė kėtė muaj hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe lidhen me pranga shejtanėt. Nė kėtė muaj ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Kush privohet nga tė mirat e saja, ai ėshtė i privuar.” Shėnon Nesaiu.
Ēohu nga gjumi i pakujdesisė dhe nis tė kėrkosh vlerėn e kėsaj nate. Mos u bėj prej tė privuarve. Kjo natė pa dyshim se ėshtė prej netėve tė begatshme. Nė tė ka zbritur Kurani. Nė kėtė natė hapen dyert e faljes. Kab el Ahbar ka thėnė: “Kėtė natė e gjejmė si vija qė shlyejnė mėkatet”. Katade thotė: “Kjo natė ėshtė e tėra mirėsi deri nė agim”. Ndėrsa Xheriri thotė: “Paqe e Natės sė Kadrit nga tė gjitha tė kėqijat qė nga fillimi i saj e deri nė agim.”

Vėlla i nderuar, medito pėr fjalėn e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė: “Ky muaj ju erdhi juve, nė tė ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Kush privohet nga ajo, ai ėshtė i privuar nga tė gjitha mirėsitė. E nuk privohet nga mirėsitė e saj pėrveē privuesit.” Shėnon Ibn Maxhe. Shih: Et Tergib nr: 990.
Nė kėtė natė janė tė pranishėm edhe engjėjt, siē thotė edhe i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė: “Nata e Kadrit ėshtė nata e njėzet e shtatė apo e njėzet e nėnta. Numri i engjėjve nė kėtė natė ėshtė mė i madh sesa numri i guralecėve nė tokė.” Shėnon Ahmedi. Shih: Sahih El Xhami’, nr: 534.

Ibn Xheriri thotė: “Disa kanė thėnė se kuptimi i fjalės sė Allahut: “Nata e Kadrit ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj.” (Kadr, 3) ėshtė se puna nė kėtė natė ndoshta e kėnaq Allahun mė mirė sesa puna nė njė mijė muaj tė tjerė.
Muxhahidi thotė: “Puna nė kėtė natė, agjėrimi i saj, falja e namazit ėshtė mė e mirė sesa njė mijė muaj”. Zuhriu thotė: “Ėshtė emėrtuar me ‘Natėn e Kadrit’ pėr shkak tė madhėshtisė, vlerės dhe pozitės sė lartė tė saj.”
Gjendja e tyre gjatė ditės nė Ramazan

Prej cilėsive tė tė privuarve nė Ramazan ėshtė edhe ajo se ata ditėn e tij e kalojnė nė gjumė. Namazet iu kalojnė, gjithashtu edhe shpėrblimi i leximit tė Kuranit dhe i pėrmendjes sė Allahut. Zemrat e tyre ngurtėsohen pėr shkak tė gjumit tė tepruar.
Vėlla i nderuar, mos harro se Ramazani ėshtė muaji i durimit, i adhurimit, i dėlirėsisė. Prandaj, ai qė nuk dėshiron tė mashtrohet nė mirėsitė e tij, le tė ndiejė urinė dhe etjen e tij. Le ta mposhtė epshin dhe tekat e tij si dhe le ta ushtrojė veten nė leximin e Kuranit, nė pėrmendjen e Allahut, nė garimin nė punėt e mira; nė shpenzimin e pasurisė nė rrugėn e Allahut, nė bamirėsi, ngase Ramazani ėshtė njė stinė kalimtare dhe njė mysafir shtegtues.

Vėlla, dyert e xhenetit ty po tė hapen, kurse ti po i refuzon, po fle dhe po e humb rrugėn tėnde pėr nė xhenet, shtėpinė e paqes.
Abdulaziz b. Mervan thotė: “Muslimanėt kur vinte muaji i Ramazanit thoshin: “O Allahu ynė! Ja Ramazani na ka ardhur, na mundėso agjėrimin e tij, faljen e namazit, na furnizo me fuqi, seriozitet, si dhe na ruaj nga sprovat e ndryshme.”

Mos u bėj i privuar!

Pėrgatite veten pėr pritjen e muajit tė agjėrimit me qėllim tė sinqertė, me pendim si dhe me kthim drejt Allahut. Pasurohu me nėnshtrim ndaj Allahut, respekto urdhrat e Tij. Si nuk ke dėshirė pėr faljen e Allahut kur tashmė ke mėsuar se Allahu liron njerėzit nga zjarri i xhehenemit pėr ēdo natė nė Ramazan dhe se kush e kalon kėtė muaj me agjėrim dhe falje tė namazit, i falen mėkatet e mėhershme, ndėrsa kush privohet nga mirėsitė e tij, ai ėshtė i privuar nga tė gjitha mirėsitė. Mos i nėnvlerėso shpėrblimet e mėdha tė kėtij muaji. “Ndėrsa kush madhėron shenjat e fesė sė Allahut, tregon pėrkushtimin e zemrės sė tij.” (Haxh-xh, 32)
O ti kėrkues i sė mirės, e mira tashmė tė pret! O ti kėrkues i sė keqes, ndalohu se e keqja tė kthehet ty. Kujtohu se dyert e xheneteve nė kėtė muaj janė tė hapura, ndėrsa dyert e xhenehemit janė tė mbyllura, “fundi i tė cilit ėshtė myshku. E pėr shpėrblim tė tillė le tė garojnė ata qė lakmojnė tė mirėn.” (Mutafifin, 26)
Paqja dhe lavdėrimi i Allahut qofshin mbi tė Dėrguarin e fundit, mbi familjen e tij dhe mbi tė gjithė shokėt e tij.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:32

Pėrse tė tjerėt qajnė nė Ramazan, kurse unė jo?



S’do mend se ndėr shkaqet e shpėtimit dhe tė suksesit nė ēėshtjet e kėsaj bote dhe tė botės tjetėr ėshtė qė njeriu tė jetė i ēiltėr me vetveten dhe mos ta arsyetojė shumė atė, nė mėnyrė qė mos tė befasohet nga vdekja e pastaj tė pendohet, pasi pendimi atėherė nuk do t’i sjellė dobi.

Vėlla i nderuar, s’ka dyshim se tė qarėt nga frika e Allahut tė Lartėsuar ka vlerė tė madhe. Transmetohet se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Shtatė grupe njerėzish Allahu do t’i fusė nėn hijen e Tij ditėn kur nuk do tė ketė hije tjetėr pos hijes sė Tij.” Ndėr ta pėrmendi edhe njeriun e vetmuar, “i cili e pėrmend Allahun dhe i rrjedhin lotėt.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Pėrse tė tjerėt qajnė nė Ramazan, kurse unė jo?

Kjo pyetje sillet nė mendjen e shumicės sė atyre qė kanė mangėsi nė kryerjen e urdhrave tė Allahut, port ė gjithė ne kemi mangėsi dhe e lusim Atė qė tė na falė. Kur dėgjojmė ajete kuranore, kur lexohen hadithe tė tė Dėrguarit tė Allahut ose rrėfime nga tė parėt tanė, vėrejmė se shumica e njerėzve tė cilėve u janė zbutur zemrat qajnė.

Pėrse ata qajnė, kurse unė jo?
Bėj pėrpjekje qė tė kem frikė nga Allahu, por s’mundem. Ata pranė meje, qajnė. A thua, pėrse?!

Shkakun vėlla i nderuar, e ka treguar Allahu i Lartėsuar: “Jo, nuk ėshtė ashtu! Por tė kėqijat qė i punuan, zemrat e tyre ua mbuluan.” (Mutafifin, 14)
Pra, pėr shkak tė veprave tė tyre, nė zemrat e tyre nuk depėrtojnė mirėsitė dhe u ėshtė shtuar hutimi e pakujdesia. Pikėrisht ky ėshtė shkaku i vėrtetė pėr qarjen e pakėt nga frika e Allahut tė Lartėsuar.
Ēfarė i bėri ata qė tė kenė frikė dhe tė qajnė, madje tė ndiejnė kėnaqėsi me kėtė veprim, kurse ne nuk qajmė?
Ata u larguan nga mėkatet dhe synim kanė botėn tjetėr, zemrat e tyre u pėrmirėsuan dhe sytė e tyre lotuan. Ndėrsa ne, kur i humbėm kėto, zemrat tona u prishėn dhe sytė tanė u shterėn.

Vėlla i nderuar, dije se frika ndaj Allahut, pas sė cilės pason qarja, nuk vjen dhe nuk vazhdon vetėm se nga pasimi i gjėrave nė vijim dhe vazhdimi i tyre:

1- Pendimi tek Allahu i Lartėsuar dhe kėrkimi i faljes me zemėr dhe gjuhė, duke iu drejtuar Atij me pendim dhe frikė. Nė kėtė mėnyrė, njeriu do tė ketė turp nga Allahu i Madhėrishėm, i Cili e ka begatuar duke i dhėnė mundėsinė tė pendohet.

2- Braktisja e mėkateve dhe pasja kujdes prej tyre, qofshin tė vogla a tė mėdha, tė dukshme a tė padukshme, ngase ato janė sėmundje tė vazhdueshme qė ia vėshtirėsojnė zemrės kryerjen e veprave tė mira, e bėjnė atė tė errėt dhe gjithmonė sjellin brenga dhe zhgėnjim.

3- Afrimi ndaj Allahut me respektimin e urdhrave tė Tij me agjėrim, me namaz, me haxh, me lėmoshė (sadaka), me pėrmendjen e Tij dhe me bamirėsi.

4- Pėrkujtimi i botės tjetėr (ahiretit). Ēudia mė e madhe vėlla i nderuar, ėshtė se ne e dimė se kjo botė do tė mbarojė dhe se e ardhmja e vėrtetė ėshtė nė botėn tjetėr. Megjithėkėtė, ne nuk punojmė pėr kėtė tė ardhme tė pėrhershme e tė vėrtetė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Kush ėshtė qė ka pėr qėllim vetėm kėtė botė, Ne atij qė duam i japim nė tė aq sa duam, e pastaj atij e bėjmė tė hyjė nė xhehenem i nėnēmuar, i pėrbuzur. E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu siē i takon asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (te Zoti).” (Isra, 18-19)

5- Dija pėr Allahun e Lartėsuar, pėr emrat dhe cilėsitė e Tij. Allahu thotė: “Po Allahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt.” (Fatir, 28). Ėshtė thėnė: “Kush e njeh mė shumė Allahun, ia ka frikėn mė tepėr Atij”.
Mė pas, tė porosis pėr shtimin e leximit mbi gjendjen e burrave tė mirė e tė sinqertė dhe marrjen e tyre si shembull nė jetė.

Vėlla dhe motėr e nderuar, ditėt e kėtij muaji janė ditė mirėsish e begatish pėr shumė raste qė robi tė kthehet tek Allahu. Djajtė (shejtanėt) lidhen nė pranga, hapen portat e mirėsive e shtohen adhurimet. Ndaj, kthehu te Zoti yt, afroju dhe drejtoju Atij. Largohu prej mėkateve dhe pa dyshim qė syri yt do tė lotojė dhe zemra do tė ketė frikė e do tė rrėqethet.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:33

Agjėrimi i Ramazanit



Me agjėrim kuptojmė ndalimin nga ushqimi, pija, marrėdhėniet seksuale dhe nga tė gjitha shkaqet e tjera qė e prishin agjėrimin, duke filluar nga agimi (imsaku) e deri nė perėndimin e diellit, duke pasur pėr qėllim adhurimin dhe bindjen ndaj Allahut. Agjėrimi i muajit tė madhėrueshėm tė Ramazanit ėshtė njė obligim dhe njė nga pesė shtyllat themelore tė Islamit. Ky obligim ka qenė dhe pėr popujt e tjerė para nesh, tė cilėve u janė dėrguar Pejgamberė. Allahu i Lartėsuar thotė:
“O ju qė keni besuar, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse ishte obligim dhe pėr ata qė ishin para jush, nė mėnyrė qė tė bėheni tė devotshėm.” (El Bekare, 183)

Agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė bėrė obligim pėr muslimanėt nė vitin e dytė tė hixhretit (emigrimit). Pėr vlerat e mėdha tė kėtij muaji dhe tė agjėrimit tė tij, Profeti Muhammed salallahu alejhi ue selem thotė: “Ju erdhi juve njė muaj i bekuar, nė tė cilin ėshtė bėrė obligim dhe agjėrimi. Nė kėtė muaj janė hapur dyert e xhenetit, janė mbyllur dyert e xhehenemit dhe shejtanėt janė tė lidhur nė pranga. Nė tė gjendet njė natė, e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj.” Transmeton Ahmedi dhe Nesa’iu nga Ebu Hurejra.

Nė njė transmetim tjetėr tė Imam Ahmedit, Pejgamberi salallahu alejhi ue selem thotė: “...Nė kėtė muaj njė melek (engjėll) thėrret dhe thotė: O kėrkues i tė mirės pėrgėzohu, o kėrkues i sė keqes jepi fund asaj. Kėtė e bėn deri nė fund tė Ramazanit.”

“Pesė namazet mes tyre, xhumaja deri nė xhumanė tjetėr dhe Ramazani deri nė Ramazanin tjetėr, janė shlyese tė mėkateve nėse i ruhet mėkateve tė mėdha.” Transmeton Muslimi nga Ebu Hurejra.

“Kush agjėron muajin e Ramazanit me besim te Allahu, duke llogaritur shpėrblimin te Ai, do ti falen mėkatet e mėparshme.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra.

Allahu nė njė hadith kudsij (hyjnor) thotė: “Ēdo punė e birit tė Ademit ėshtė pėr tė pėrveē agjėrimit, i cili ėshtė pėr Mua dhe vetėm Unė e shpėrblej atė. Agjėrimi ėshtė mburojė e kur ndonjėri prej jush tė jetė me agjėrim, tė mos flasė me fjalė tė ndyra, tė mos bėrtasė mė kot dhe tė mos veprojė punė tė injorancės, e nėse dikush e fyen ose e ngacmon (lufton) le ti thotė dy herė: “Unė jam agjėrueshėm.”

Thotė Profeti salallahu alejhi ue selem: “Pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, era e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė te Allahu se era e miskut. Pėr agjėruesit do tė ketė dy gėzime, kur tė ēelė iftarin dhe kur tė takohet me Zotin e tij.” Transmeton Muslimi nga Ebu Hurejra.

Dijetarėt islamė duke komentuar kėtė hadith kanė thėnė: Njėri gėzim ėshtė nė kėtė botė kur besimtari e ēel iftarin dhe gėzohet me kėtė pasi Allahu ia mundėsoi t'i japė fund urisė dhe etjes me dhuntitė, qė i ka dhuruar si dhe adhurimi i tij nga agimi deri nė perėndim tė diellit u krye me sukses. Ndėrsa gėzimi tjetėr pėr agjėruesin do tė jetė nė botėn tjetėr, pas vdekjes, kur Allahu ka pėrgatitur pėr agjėruesit shpėrblime tė mėdha, madje nė atė botė agjėruesit do tė meritojnė tė futen nė xhenet nga njė portė e veēantė. Pėr kėtė thotė Profeti salallahu alejhi ue selem: “Vėrtet xheneti do tė ketė njė portė e cila quhet Rejjan. Ditėn e Gjykimit do tė thirret: “Ku janė agjėruesit (pėr tu futur nga kjo portė)? E pasi tė futet i fundit prej tyre, kjo portė do tė mbyllet.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra r.a.

Shikimi i hėnės

Agjėrimi i Ramazanit bėhet detyrė pėr tė agjėruar kur shikohet fillimi i hėnės dhe vazhdon deri kur tė shikohet fillimi i hėnės sė muajit Sheual. Pėr kėtė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem thotė: “Mos agjėroni derisa tė vėreni hėnėn (e Ramazanit) dhe mos e ndėrpritni agjėrimin derisa tė vėreni hėnėn (e Sheualit). Nėse pengoheni nga shikimi i saj (pėr shkak tė reve ose mjegullės) pėrcaktojeni (pėrllogariteni) atė.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ibn Umeri.

Nė njė transmetim tjetėr tė Imam Ebu Davudit dhe Nesa’iut Profeti salallahu alejhi ue selem thotė: “Kur tė pengoheni nga shikimi i saj, llogariteni muajin Sha’ban 30 ditė, vetėm po qe se mund ta shihni hėnėn mė parė, pastaj vazhdojeni agjėrimin 30 ditė, vetėm nėse mund ta shihni hėnėn (e Sheualit njė ditė) mė parė.”

“Muaji (hėnor) mund tė jetė 29 ose 30 ditė. Kur ta shikoni hėnėn agjėron,i po ashtu kur ta shikoni sėrish atė, ndėrpriteni agjėrimin.” Transmeton Nesa’iu nga Ibn Umeri.
Duke u bazuar nė kėto hadithe profetike, shumica e dijetarėve janė tė mendimit se kur banorėt e njė vendi e shikojnė hėnėn, bėhet obligim agjėrimi edhe pėr vendet e tjera tė cilat se kanė parė, pasi Profeti salallahu alejhi ue selem u ėshtė drejtuar me hadithet e mėsipėrme tė gjithė muslimanėve, kudo qofshin ata dhe jo ēdo vendi nė veēanti pasi fillimi i muajit Ramazan ėshtė njė pėr tė gjithė.

Me tė njėjtat argumente qė u pėrmendėn mė sipėr kuptojmė, se nėse jemi nė dyshim pėr ditėn e parė tė agjėrimit (tė Ramazanit) nuk duhet tė nxitohemi e tė agjėrojmė, sepse ajo ėshtė njė ditė e dyshimtė dhe agjėrimi nė kėtė ditė ėshtė i ndaluar pasi Profeti salallahu alejhi ue selem thotė:
“Kush agjėron ditėn e dyshimtė ka kundėrshtuar Ebu Kasimin (Profetin Muhammed a.s.).” Transmeton Ebu Davudi dhe Tirmidhiu nga Ammar ibn Jasir r.a.

Sipas shumicės sė dijetarėve ai qė agjėron kėtė ditė dhe mė vonė vėren se ajo ditė ishte nga Ramazani, duhet qė atė ditė ta agjėrojė kaza.


Vazhdon...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:33

Nijeti (qėllimi) i agjėrimit

Nijeti ėshtė detyrė themelore si pėr agjėrimin ashtu edhe pėr adhurimet e tjera, sepse nėpėrmjet nijetit dallohet se pėr cilin ėshtė adhurimi, pėr Allahun apo pėr dikė tjetėr. Po ashtu nėpėrmjet nijetit dallohet adhurimi farz nga ai nafile. Nijeti bėhet para agimit (imsakut) sepse Profeti salallahu alejhi ue selem thotė: “Kush nuk vendos (bėn nijet) pėr agjėrim para agimit, atij nuk i vlen agjėrimi.” Transmeton Ebu Davudi dhe Tirmidhiu.

Pėr kė ėshtė obligim agjėrimi

Sipas argumenteve tė ardhura, dijetarėt islamė kanė rėnė dakord qė tė gjithė se agjėrimi ėshtė obligim pėr ēdo mysliman, i cili ka arritur moshėn e pjekurisė (pubertetin), i cili ėshtė i shėndoshė fizikisht dhe mendėrisht dhe ėshtė vendas (jo udhėtar). Ndėrsa personat qė nuk e kanė obligim agjėrimin janė:

i. Fėmija: Ēdo fėmijė i cili nuk ka mbushur akoma moshėn e pjekurisė, nuk e ka obligim agjėrimin. Nėse babai ose kujdestari i tij shikon se ai mundet tė agjėrojė e urdhėron pėr kėtė, nė mėnyrė qė tė forcohet e mėsohet me kėtė adhurim.

ii. Personi me tė meta mendore: Duke qenė se njeriu me tė meta mendore nuk mund tė arsyetojė shėndoshė si tė tjerėt, ėshtė i pėrjashtuar nga agjėrimi dhe tė gjitha detyrimet e tjera fetare.

iii. Plaku dhe plaka nė moshė tė thyer: Kjo kategori njerėzish nuk e ka detyrė agjėrimin dhe duke qenė se kjo gjendje e tyre ėshtė e vazhdueshme, duhet qė pėr ēdo ditė agjėrim tė ushqejė njė tė varfėr.

iv. I sėmuri: Nėse i sėmuri ka sėmundje, e cila ia vėshtirėson agjėrimin, atij i lejohet tė mos agjėrojė. Nėse sėmundja ėshtė e pėrkohshme, le ti zėvendėsojė ditėt e agjėrimit mė vonė. Nėse sėmundja ėshtė e pėrhershme, atėherė duhet tė ushqejė pėr ēdo ditė agjėrim, njė tė varfėr.

v. Gruaja me menstruacione: Nėse gruaja ėshtė me menstruacione, qofshin kėto tė pėrmuajshmet ose tė lehonisė, ajo duhet patjetėr tė lėrė agjėrimin dhe ta zėvendėsojė mė vonė pasi tė pastrohet.

vi. Gruaja shtatzėnė dhe gjidhėnėsja: Tė gjithė dijetarėt e mėdhenj islamė si dhe medhhebet janė tė njė mendimi se gratė shtatzėna ose ato qė janė duke i dhėnė gji fėmijės, u lejohet ta ndėrpresin agjėrimin dhe ta zėvendėsojnė mė vonė, nėse kanė frikė se mos dėmtohen ato vetė ose fėmijėt e tyre. Dijetarėt kanė rėnė nė kontradiktė mes tyre se a duhet qė kėto vetėm tė
zėvendėsojnė ditėt e lėna kaza apo duhet qė pėrveē zėvendėsimit tė japin dhe ushqim pėr ēdo ditė agjėrimi tė lėnė? Imam Ebu Hanife thotė se atyre u mjafton vetėm zėvendėsimi i ditėve tė lėna. Kurse Imam Shafiu dhe Imam Ahmedi thonė se ato duhet t'u japin ushqim tė vobektėve pėr ēdo ditė, qė lenė pa agjėruar si dhe duhet qė mė vonė tė zėvendėsojnė kėto ditė me agjėrim kaza.

vii. Udhėtari: Muslimani i cili ėshtė nė udhėtim ia ka lehtėsuar Allahu i Lartėsuar ēėshtjen e tij dhe nuk ia ka bėrė obligim agjėrimin pėr aq sa ėshtė udhėtar, mirėpo ky duhet qė t'i zėvendėsojė tė gjitha ato ditė tė plota mė vonė. Dijetarėt kanė rėnė nė kontradiktė mes tyre, nėse ėshtė mė mirė qė udhėtari tė agjėrojė apo ta zėvendėsojė agjėrimin mė vonė! Njė pjesė dijetarėsh thonė se agjėrimi ėshtė mė i mirė dhe pse nuk ėshtė i detyrueshėm, duke u bazuar nė ajetin kuranor: “Allahu do pėr ju lehtėsimin dhe nuk donė vėshtirėsimin.” (El-Bekare, 185) Ndėrsa njė pjesė tjetėr dijetarėsh duke u bazuar nė disa hadithe profetike si dhe duke ndjekur njė rrugė tė mesme, janė tė mendimit se nėse udhėtari ėshtė nė gjendje tė mirė fizike, ėshtė mirė tė agjėrojė, ndėrsa udhėtari i cili nuk ėshtė aq i fuqishėm dhe i gatshėm pėr kėtė, le ta zėvendėsojė mė vonė. Tė kėtij mendimi janė Imam Ebu Hanife, Shafiu dhe Imam Maliku.

Vazhdon...



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:34

Gjėrat qė e prishin agjėrimin

i. Ngrėnia ose pirja me qėllim: Nėse agjėruesi ha ose pi me harresė nuk e prish agjėrimin, pasi Profeti salallahu alejhi ue selem thotė: “Kush ha ose pi me harresė nė agjėrim, le ta vazhdojė agjėrimin se me tė vėrtetė atė e ka gostitur Allahu (me ushqim e pije).” Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre r.a. Imam Hattabi nė shpjegim tė kėtij hadithi thotė: “Nuk kam parė ndonjė dijetar tė kundėrshtojė kuptimin e kėtij hadithi.”

ii. Tė vjellurit me qėllim: Profeti salallahu alejhi ue selem thotė: “Ai qė vjell (pa dashje) nuk e ka tė detyrueshėm agjėrimin kaza, ndėrsa ai qė vjell me dashje duhet tė agjėrojė (atė ditė) kaza.” Transmeton Ebu Davudi dhe Tirmidhiu nga Ebu Hurejra r.a.

iii. Menstruacionet: Dijetarėt qė tė gjithė kanė rėnė dakord se menstruacionet e pėrmuajshme ose ato tė lehonisė e prishin agjėrimin edhe sikur rrjedhja e gjakut tė fillojė pak para iftarit.

iv. Masturbimi: Shumica e dijetarėve janė tė mendimit se masturbimi e prish agjėrimin sepse konsiderohet prej epshit tė ndaluar. Ndėrsa ai person i cili bėhet xhunub vetėm nga shikimi nuk e prish agjėrimin. Po ashtu shumica e dijetarėve janė tė mendimit se ai qė e prish njė ditė Ramazan nėpėrmjet masturbimit duhet tė agjėrojė kaza vetėm atė ditė, kurse Imam Maliku thotė, se ai duhet tė agjėrojė dy muaj rresht njėsoj sikur ka bėrė marrėdhėnie seksuale.

v. Marrėdhėniet bashkėshortore (seksuale): Marrėdhėniet seksuale nė Ramazan jo vetėm qė e prishin agjėrimin e asaj dite, por konsiderohen njė nga mėkatet e mėdha e cila nuk shlyhet vetėm se duke liruar njė rob. Nė pamundėsi tė kėsaj duhet tė agjėrojė 60 ditė resht e nėse edhe kėtė se bėn dot duhet tė ushqejė 60 tė vobektė nė njė ditė sikurse ka ardhur nė njė hadith, qė e transmeton Buhariu dhe Muslimi. Pėrveē kėsaj ai duhet ta zėvendėsojė atė ditė tė Ramazanit veēmas. Sipas shumicės sė dijetarėve kjo shlyerje e kėtij mėkati vlen pėr mashkullin dhe pėr femrėn bashkė, pasi tė dy e kanė bėrė kėtė akt me dėshirė. Imam Shafiu pėrkundrazi thotė se kjo shlyerje e mėkatit ėshtė detyrė vetėm pėr burrin. Po ashtu shumica e dijetarėve janė tė mendimit se shlyerja e kėtij mėkati duhet bėrė sipas renditjes sė mėsipėrme, pra ashtu siē ka ardhur nė hadith, kurse Imam Maliku thotė se ai mund tė bėjė njė nga tre gjėrat e sipėrpėrmendura, pa marrė parasysh renditjen.

vi. Futja e ujit nė bark gjatė abdestit pa dashje: Shumica e dijetarėve janė tė mendimit se ai qė merr abdest dhe e kalon ujin e tij nė bark jo nga harresa, por nga pakujdesia e momentit, ai e ka prishur atė ditė dhe duhet ta zėvendėsojė mė vonė, duke u bazuar tek hadithi i Profetit salallahu alejhi ue selem, i cili thotė: “Kur tė shpėlash hundėt (nė abdes) ēoje ujin sa mė lart, pėrveē kur je me agjėrim.” Transmeton Ebu Davudi dhe Tirmidhiu.

Imam Maliku dhe Ebu Hanife janė tė mendimit se kjo e prish agjėrimin, pėrndryshe Profeti salallahu alejhi ue selem nuk do ta ndalonte ēuarjen e ujit sa mė lart kur je me agjėrim.

vii. Pirja e duhanit: Duke qenė se duhani nuk ėshtė ushqim i mirėfilltė dhe duke qenė se duhani nuk ka ekzistuar nė kohėn e Profetit salallahu alejhi ue selem dhe pėr rrjedhojė nuk ka argument tė drejtpėrdrejtė pėr ndalimin e tij nė agjėrim, shumėkush mund tė mendojė se pirja e duhanit nuk e prish agjėrimin, mirėpo para shumė vitesh dijetarėt e fikhut tė mbledhur nga e gjithė bota nė njė simpozium shkencor nė Xheda tė Arabisė Saudite kanė rėnė dakord se dhe pirja e duhanit futet tek ato gjėra tė cilat e prishin agjėrimin dhe argumentimet qė kanė sjellė pėr kėto janė tė shumėllojshme.

Gjėrat e pėlqyeshme nė agjėrim

Pėr agjėruesin, disa gjėra janė tė pėlqyeshme fetarisht nga tradita profetike dhe ato nuk duhen lėnė pas dore e ato janė:
Tė ngriturit pėr ngrėnien e syfyrit (suhurit) qoftė edhe pėr disa gllėnjka ujė. Pėrshpejtimi i iftarit dhe vonimi i syfyrit. Ēelja e iftarit me hurmė, e nėse nuk gjen hurmė le ta ēelė atė me ujė. Lutja e agjėruesit gjatė ēeljes sė iftarit. Pėrdorimi i misvakut pėr pastrimin e dhėmbėve. Kėndimi i Kuranit, dhėnia e lėmoshės dhe punėt e tjera tė mira nė pėrgjithėsi.

Dobitė e agjėrimit

Agjėrimi ėshtė njė adhurim shumė i pasur me dobi shpirtėrore dhe mjekėsore. Nga dobitė shpirtėrore do tė pėrmendim:
Agjėrimi e forcon mė shumė besimtarin nė sinqeritetin e tij ndaj Allahut. E bėn atė mė tė durueshėm nga uria dhe etja dhe kjo gjė e forcon atė mė shumė pėr sprovat e jetės. Po ashtu kjo gjė e bėn besimtarin tė mendojė mė shumė (praktikisht) pėr njerėzit e varfėr, tė cilėt nė shumė raste kanė uri dhe etje. Agjėrimi e largon njeriun nga mėkatet dhe nė tė njėjtėn kohė e nxit besimtarin tė punojė brenda kėtij adhurime e tė veprojė punė tė mira. Ai e nxit besimtarin tė ndjehet mė afėr me besimtarėt e tjerė. Agjėrimi i pastron besimtarin nga veset e liga.

Dobitė shėndetėsore:
Agjėrimi i Ramazanit nuk kryhet sepse ka dobi shėndetėsore, por sepse ai ėshtė njė adhurim dhe obligim ndaj Allahut, i Cili i ka obliguar besimtarėt me adhurime tė dobishme nė kėtė botė. Nė Kongresin e parė ndėrkombėtar me temė “Shėndeti dhe Ramazani”, tė mbajtur nė Kazablanka mė 1994, u paraqitėn rreth 50 kėrkime shkencore nga studiues muslimanė dhe jomuslimanė duke arritur nė konkluzionin se agjėrimi pėrmirėson dukshėm shumė raste sėmundjesh. Efektet fiziologjike tė agjėrimit pėrfshijnė normalizimin e nivelit tė sheqerit, uljen e kolesterolit dhe uljen e tensionit sistonik tė gjakut. Agjėrimi forcon dhe rregullon stomakun dhe sistemin e tretjes si dhe i sjell njeriut shumė dobi tė tjera tė cilat s’mund tė pėrmenden tė gjitha kėtu. E lusim Allahun e Madhėruar tė na i falė mėkatet dhe tė na lehtėsojė e pranojė agjėrimin tonė! Amin!



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:36

Drejt Motrės qė e ka arritur Muajin e Ramazanit


Falenderimi i takon All-llahut i cili na e mundėsoi arritjen e kėtij muaji madhėshtorė, dhe e lus Atė tė Lartmadhėruarin ashtu siē na e ka mundėsuar arritjen e kėtij muaji qė tė na ndihmon nė agjėrimin dhe adhurimin mė tė mirė dhe mė tė plotė, e tė na i falė mangėsitė dhe dobėsitė tona, si dhe paqja dhe mėshira e All-llahut qofshin mbi mė tė nderuarin ndėr Pejgamberėt dhe tė Dėrguarit, tė dėrguarin tonė Muhammed salall-llahu alejhi ve selem, familjes sė tij si dhe shokėve tė tij nė pėrgjithėsi, dhe mė pas...

Kėtė porosi tė shkurtėr ta shkrova ty Motėr muslimane nė shpejtėsi dhe me fjalė tė shkurtėra, dhe e lus Atė – tė Lartmadhėruarin – qė tė na jep bereqet nė tė paktėn e saj, dhe ta bėj tė dobishme kėtė, se me tė vėrtetė Ai ėshtė qė Dėgjon dhe u Pėrgjigjet lutjeve.


1


Prej dhuntive tė All-llahut tė Lartmadhėruar ndaj teje ėshtė se ta zgjati jetėn dhe tė bėri qė ta arrish kėtė muaj tė madh, e sa shok/shoqe, vėlla/motėr, familjarė ... i privoi vdekja nga kjo dhunti, e sot nuk janė nė mesin tonė qė tė agjėrojnė sė bashku me ne ... andaj jeta e gjatė ... ėshtė shans pėr t'i shtuarė veprat e mira dhe afrimin tek All-llahu – azze ve xhel – e gjithė kjo me vepra tė mira.

Gjithsesi se pasuria e muslimanit ėshtė jeta e tij, pėr kėtė shkak kujdesu pėr kohėn tėnde dhe orėt tua ashtuqė mos t'i humbėsh vlerat e saja dhe kujtohu se kush ka agjėruar dhe falur bajramin me ty nė vitin e kaluarė !!!

Pastaj ku ėshtė ajo (shoqe/motėr, ...) tash pasiqė vdekja e bėri qė ajo tė jetė nė mungesė ? Paramendo motėr nėse ajo do tė ktheheshte nė kėtė botė ēfarė do tė bėnte? A thua vallė do tė nxitonte qė tė shkonte nė pushime, piknike ...? Apo nė tregje dhe shėtitje? Apo do tė shkonte tek shoqet apo motrat e saja?

Asesi se jo, por – pasha All-llahun – do tė gjurmonte pas njė vepre tė mirė sado qė ajo ėshtė e vogėl ... ngase me tė vėrtetė peshorja ėshtė e ashpėr dhe precize, qė peshon edhe veprat mė tė vogla qofshin ata edhe sa grimca e atomit.

"E kush punoi ndonjė tė mirė, qė pėshon sa grimca, atė do ta gjejė. Dhe kush punoi ndonjė tė keqe sa grimca, atė do ta gjejė." [Ez Zelzele 7-8]
Mundohu dhe bėhu kureshtare motėr qė tė jesh prej grave tė zgjedhura ashtu siq na ka lajmėruar i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem-.

Transmetohet nga Ebu Bekri -radijall-llahu anhu-, se njė njeri erdhi tek i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem- dhe i tha: "O i dėrguari i All-llahut! Cili ėshtė njeriu mė i mirė? Tha: Kush ka jetė tė gjatė dhe bėn vepra tė mira. Tha: E kush ėshtė njeriu mė i keq? Tha: Kush ka jetė tė gjatė dhe bėn vepra tė kėqija". (Muslimi)


2


Sinqeriteti ėshtė i domosdosshėm nė qėllim, vėrtetim dhe kėmbėgulėsi drejt kthimit tek All-llahu – azze ve xhel – kujdes motėr se ndoshta ti je duke bėrė vepra tė mira tė cilat nė brendėsinė e tyre bartin syefaqėsi dhe famė, e cila me tė vėrtetė ėshtė sėmundje e rrezikshme qė t'i asgjėson tė gjitha veprat. Heshti dhe fshehi veprat e tua tė mira ashtu siq i fsheh turpet dhe veprat e kėqija, dhe bėri vetes tėnde njė vend sekreti pėr veprat e tua tė mira qė nuk i din askush tjetėr pos All-llahut – azze ve xhel – siq janė namazet nafile, apo loti nė errėsirėn e natės, apo sadakaja e fshehur, dije motėr se me tė vėrtetė All-llahu – azze ve xhel- nuk pranon pėrpos se prej tė devotshmive.
Kujdesu pėr devotshmėrinė ngase "... All-llahu pranon vetėm prej tė sinqertėve”, [El Maideh 27]


3


Mėsoje veten tėnde me pėrmendjen e All-llahut tė Lartmadhėruar nė ēdo moment dhe ēdo situatė qė je. Le tė jetė gjuha yte gjithmonė e lagur me pėrmendjen e All-llahut -azze ve xhel-, dhe kujdesu pėr memorizimin e lutjeve tė njohura tė cilat rrjedhin nga sheriati (ligji) Islam. Ka thėnė i Lartmadhėruari:" O ju qė besuat, pėrkujtoni All-llahun sa mė shpesh. Dhe madhėronie Atė mėngjes e mbrėmje." [El Ahzab 41-42]


Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem-: "Ua kanė kaluar muferridunėt. Thanė: Kush janė ata o i Dėrguari i All-llahut? Tha: Ata dhe ato, qė e pėrkujtojnė All-llahun shumė". (Muslimi)

Ibn Kajimi –rahimehullah- ka thėnė: "Me njė fjalė, atėherė kur robi largohet prej rrugės sė All-llahut tė Lartmadhėruar, angazhon veten me mėkate, i humbin atij ditėt e jetės sė tij tė vėrtetė, tė cilave do tua sheh pasojėn e humbjes sė tyre, ditėn kur do tė thotė:" Ah, i gjori unė, sikur tė isha i parapėrgatitur pėr jetėn time!” [El Fexhr 24]

Dhe dije motėr muslimane se askush nuk do tė mund tė bėn vepra pėr ty pas vdekjes tėnde siē janė: namazi, agjėrimi ... etj. Andaj nxito drejt pėrmendjes sė shumtė ndaj All-llahut –azze ve xhel- pėrgaditu dhe zbukurohu me vepra tė mira dhe afrim tek All-llahu.


4


Kujdesu pėr leximin e Kur'anit fisnik pėr ēdo ditė, sikur tė kishe planifikuar njė orarė qė tė lexosh pas ēdo namazi nga njė xhuz'ė (pjesė), do t'i kishe bėrė pesė xhuza nė njė ditė dhe kjo ėshtė njė dhunti shumė e madhe nga All-llahu Subhanehu ve Teala. Tek disa motra shfaqet serioziteti dhe vrulli nė fillim tė muajit pastaj e len dhe ndoshta asaj i kalojn njė ditė, dy apo edhe mė shumė, dhe nga Kur'ani nuk lexon asgjė. Ėshtė transmetuar pėr vlerėn e Kur'anit se ėshtė diq qė bėn tė kėnaqen shpirtėrat, tė pėrgėzohen zemrat.

Nga ibn Mes'udi –radijall-llahu anhu- transmetohet se i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem- ka thėnė:"Kush e lexon njė shkronjė nga libri i Allahut, ai ka njė tė mirė, e cila vlerėsohet me dhjetė. Nuk po them Eli Lam Mim njė shkronjė, por po them elif njė shkronjė, lam njė shkronjė dhe mim njė shkronjė". (Tirmidhiu)

Dhe gjithashtu i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem- ka thėnė: "Lexojeni Kur'anin ngase ai, nė Ditėn e Kiametit do tė vjen si ndėrmjetėsues pėr lexuesit e tij". (Muslimi)

Pra emanet pėr ty motėr e ndershme, kujdes nė leximin e Kur'anit bile edhe memorizimit tė tij nga ajo ēka tė mundėsohet prej tij, dhe pėrsėritje e asaj ēka tė ka mbetur pa e pėrsėritur. Dije se me tė vėrtetė fjala e All-llahut tė Lartmadhėruar bart nė vete kėshilla dhe mėsime, ligje dhe drejtime, shpėrblime dhe sevape.
5


Ramazani ėshtė shans dhe mundėsi pėr dawet (thirje) nė rrugė tė All-llahut ... Andaj afroju tek All-llahu –azze ve xhel- nė kėtė muaj tė madh me dawetin e tė afėrmive tė tu, fqinjėve, tė dashurve, nėpėrmjet librave, kasetave, si dhe me kėshilla dhe udhėzime.
Mos neglizho qė njė ditė tė tė kalon pa e hudhur shigjetėn nė qėshtjen e dawetit, se me tė vėrtetė ajo ėshtė njė prej synimeve qė i kishin tė Dėrguarit dhe Pejgamberėt si dhe thirėsit dhe bėmirėsit, le tė jetė kjo veprim dhe synim pėr ty nė kėtė muaj tė madh.
Me tė vėrtetė nė kėtė muaj shpirtėrat janė tė etur dhe zemrat janė tė hapura si dhe shpėrblimi i shumėfisht ...

Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem- : "Pasha All-llahun! Sikur ta udhėzojė All-llahu ndokėnd nėpėrmjet teje, ėshtė mė mirė pėr ty se sa devetė e kuqe (pasuria mė e shtrenjte)". (Muttefekun alejh)

Ka thėnė Hasan el Basriu: "Pozita e thirrjes (dawetit) ne rrugėn e Allahut ėshtė prej pozitave mė me vlerė tek Ai.


6


Kujdes qė tė mos rrish me ata tė cilat e kalojnė kohėn kotė, si dhe ruaje gjuhėn tėnde nga gibeti (pėrgojimi) dhe nemimeh (bartja e fjalėve), fjalėve tė ndyta. Mbylle, burgose ēdo send qė e hidhėron All-llahun e Lartmadhėruar dhe bėrja vetes shprehi dhe obligim fjalėt e mira dhe tė bukura, le tė jet gjuha yte vazhdimisht e lagur me pėrmendjen e All-llahut.

Dhe pėr motrėn time muslimane pėrgėzim dhe myzhde nė kėtė vit, ja pra ne jemi nė pushimet verore dhe nė fillim tė vitit shkollor, ku nuk ke shumė obligime dhe mėsime, dhe kjo ėshtė njė shans pėr t'i shtuarė veprat e mira dhe pėr t'iu pėrkushtuarė adhurimit ...Dhe ka mundėsi qė tė mos pėrsėritet mė ky shans ... bile mund qė tė ndėrosh jetė, para se tė vjen shansi tjetėr ... dije motėr se ēdo ditė qė e jeton besimtarja ėshtė pasuri ...
Transmeton Ebu Hurejre se dy burra tė fisit beni kuda'ah kishin pranuar Islamin nė kohėn e Pejgamberit, -salall-llahu alejhi ve selem-. Njėri ra dėshmor ndėrsa tjetri jetoi deri vitin e ardhshėm. Tha Talha bin Ubejdil'lahu: E pashė kėtė tė fundit (nė ėndėrr) hyri nė Xhennet para shehidit kėshtu qė u ēudita. U zgjova nė mėngjes dhe ia pėrmenda kėtė Pejgamberit, salall-llahu alejhi ve selem, ose ia pėrmendi dikush tjetėr ndėrsa ai tha:A nuk e ka agjėruar njė Ramazan pas tij dhe ka falur 6.000 rekate dhe kaq rekate namaz sunnet?! . (Ahmedi)


7


Shtėpia yte ėshtė prej pikėnisjes sė parė tė drejtimit tėnd.
Nė rend tė parė kujdesu pėr shpirtin tėnd dhe edukimin e tij nė tė mirė e pastaj kujdesu pėr ata qė janė rreth teje burri, vėllau, motra, fėmijėt, ... mundohu qė atyre tua pėrkujtosh madhėshtin e kėtij muaji, dhe nxiti ata qė t'i ruajnė kohėt e namazit dhe leximin e shpesht tė Kur'anit.

Bėhu motėr nė shtėpinė tėnde urdhėruese nė tė mira dhe ndaluese nga e keqja, me metodė dhe fjalė tė bukura, dhe me thėnie tė sinqerta, dhe gjithė kėsaj pasoja lutjet dhe duatė pėr udhėzimin e tyre. Dhe ky muaj ėshtė shans pėr rikthim dhe pėrkujtim dhe kėshillė drejt atyre tė cilėt janė tė mangėt dhe tė larguarė nga shumė urdhėra tė dinit Islam ashtuqė ndoshta All-llahu –azze ve xhel- i udhėzon ata qė janė rreth teje.

Ka thėnė I Dėrguari I All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem-:"Kush udhėzon pėr nė tė mirė, ai ka shpėrblimin sikurse tė atij, qė punon". (Muslimi)
8


Kujdes nga tregjet se me tė vėrtetė ata janė vende tė fitnes dhe te largojn nga tė pėrmendurit e All-llahut. Ka thėnė I Dėrguari I All-llahut -salall-llahu alejhi ve selem-:"Vendet mė tė dashura tek All-llahu janė mesxhidet (xhamitė) ndėrsa mė tė urrejtura janė tregjet." (Muslimi)

Ke kujdes qė ky muaj mos tė jet I rėndomtė si muajt e tjerė. Kujdesu motėr qė mos tė tė pėrcjellin mėkatet nė kėtė muaj tė madh pėr shkak tė dėshirės qė tė blesh njė fustan apo njė palė kėpucė, ke frikė All-llahun pėr veten tėnde dhe rinisė muslimane. E ēfarė do tė bėnte dėm sikur ta braktisje shkuarjen nė qendra tregtare nė kėtė muaj tė madh, dhe mė kėtė braktisje do tė afroheshe tek All-llahu –azze ve xhel- , ka thėnė Abdullah ibn Mes'ud : "Nuk ka gjė mė tė madhe qė e afron gruan tek All-llahu –azze vexhel- sesa qendrimi i saj nė shtėpi".



Pėrktheu: Ummu Muhlisa



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:36

Shtėpitė tona nė Ramazan



Muaji i agjėrimit dallohet pėr veēoritė e tij tė shumta, tė cilat dallojnė edhe muslimanin agjėrues. Edhe shoqėria muslimane dhe shtėpitė e muslimanėve dallohen nė kėtė muaj falė veēorive tė tyre dhe besimit (imanit).
Ato janė shtėpi nė tė cilat shpeshtohet leximi dhe dėgjimi i Kuranit dhe shtohen mirėsitė e begatitė, ndėrsa nė ato shtėpi ku nuk lexohet Kurani, dhuntitė dhe mirėsitė pakėsohen.

Pa dyshim se tė jetuarit me Kuran ėshtė njė dhunti tė cilėn e njeh vetėm ai qė e ka shijuar. Leximi i Kuranit sjell mbi lexuesin e tij dhuntitė dhe begatitė e Allahut. Dėgjimi i tij ėshtė frikėrespekt dhe mosndėrprerje e lidhjes me fjalėt e Allahut Fuqiplotė. Muhamed bin Ka’bi thoshte: “Lexuesin e Kuranit e dallonim nga verdhėsia nė fytyrė”, duke aluduar pėr pagjumėsinė e tij dhe angazhimet nė adhurime. I ėshtė thėnė njėrit prej tyre: “ A s’po fle?” Ėshtė pėrgjigjur: “Mrekullitė e Kuranit kanė bėrė qė tė mė largohet gjumi dhe sa herė qė dal nga njė mrekulli, vetėm se mė del mrekullia tjetėr.”

Shtėpitė e muslimanėve janė shtėpi nė tė cilat ushqehen tė varfrit, ruhen lidhjet familjare, sidomos nė kėtė muaj, kur shtohet furnizimi i besimtarit. I Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Kush ushqen njė agjėrues, fiton shpėrblimin sa tė tij, duke mos iu pakėsuar shpėrblimi agjėruesit.” Tė pranishmit i thanė: “ O i Dėrguar i Allahut, secili prej nesh s’ka mundėsi ta ushqejė agjėruesin.” Ai u tha: “Allahu ia jep kėtė shpėrblim atij qė i jep agjėruesit qoftė edhe njė gotė qumėsht, njė hurmė ose edhe njė gotė ujė.”

Me tė ushqyerit e tė tjerėve agjėruesi musliman fiton njė pozitė tė lartė. Me kėtė ai arrin pastrim tė pasurisė sė vet dhe sjell begati nė shtėpinė e tij. Pėrmes kėsaj vepre arrihet ndihmesa e agjėruesve nė agjėrimin e tyre dhe njėkohėsisht realizohet vizita dhe dashuria e ndėrsjellė mes muslimanėve dhe ruajtja e marrėdhėnieve mes tyre, vecanėrisht nėse agjėruesit janė tė afėrm. Pra, muslimani nė tė njėjtėn kohė fiton dy shpėrblime: tė ushqyerit e agjėruesit dhe ruajtjen e marrėdhėnieve familjare.

Shtėpitė e muslimanėve janė shtėpi nė tė cilat pėrmendet e madhėrohet Allahu, shtohen lutjet drejtuar Tij si dhe shpresohet pranimi i tyre. S’ka gjė mė tė ndershme tek Allahu sesa lutja (duatė), ndėrsa kohėt mė tė vlefshme tė lutjeve pėr agjėruesin janė pikėrisht nė Natėn e Kadrit, nė kohėn e syfyrit dhe gjatė iftarit.
Shtėpitė e muslimanėve janė shtėpi nga tė cilat dalin lėmoshat (sadakatė) pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt. Sadakaja mė e vlefshme ėshtė ajo qė jipet ne Ramazan, kurse bashkimi mes agjėrimit dhe sadakasė ėshtė dera mė e mirė pėr shlyrjen e mėkateve dhe ruajtjen nga zjarri i xhehenemit. Kėto janė vepra qė tė shpiejnė nė xhenet. Nė xhenet ka vendbanim pė rata qė flasin mirė, pėr ata qė ushqejnė tė tjerėt dhe qė vazhdojnė agjėrimin e nuk e ndėrpresin atė.
Duke qenė se agjėrimi nė shumicėn e rasteve nuk shpėton nga ndonjė mangėsi ose gabim, shlyerja e mėkateve ėshtė e kushtėzuar nga kujdesi dhe ruajtja nga veprat dhe fjalėt e padobishme, kurse sadakaja mbulon mangėsitė dhe gabimet. Prandaj, pikėrisht pėr kėtė qėllim, nė kėtė muaj ėshtė pėrligjur dhe obliguar sadaka fitri, pastrami pėr agjėrimin nga tė kotat e tė ligat. Me kėtė veprim realizohet edhe synimi i shoqėrisė muslimane, meqė rast i pasuri pėrjeton ndjenjat e tė varfėrit dhe nė kėtė mėnyrė muslimanėt bėhen si njė fortifikatė e fortė, duke mos lėnė vend pėr urrejtje, pėr zili e pėr pėrcarje, ngase i pasuri e ndihmon tė varfėrin dhe ky i fundit lutet pėr tė, qė tė ketė begati nė pasurinė dhe nė furnizimin e tij.

Shtėpitė e muslimanėve janė shtėpi nė tė cilat nuk dėgjohet muzika, nuk dėgjohen veglat instrumentale e as tė kėqijat e tjera, kėshtu qė edhe veshėt e muslimanėve agjėrojnė nga tė dėgjuarit e fjalėve tė kėqija. Ata bėjnė iftar me dėgjimin e Kuranit, me pėrmendjen e Allahut dhe me fjalėt e mira pasi muslimani e di pėrgjegjėsi e tė dėgjuarit: “…pse tė dėgjuarit, tė parit dhe zemra, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi.” (Isra, 36).

S’ka dyshim se ato shtėpi, pronarėt e tė cilave janė tė dhėnė pas dėgjimit tė tė kėqijave ose tė shikimit tė tyre edhe pse janė agjėrueshėm, janė vendbanime tė djajve (shejtanėve), tė cilat luajnė me zemrat dhe mendjet e kėtyre njerėzve dhe kanė zgjatur litarėt dhe rrjeta e tyre.

“Po ka nga njerėzit qė blejnė tregime boshe e me qėllim qė t’i largojnė njerėzit nga rruga e Allahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet e) Allahut si tallje. Pėr ta me siguri ėshtė pėrgatitur i turpshėm.” (Lukman, 6)

Ato janė shtėpitė nga tė cilat del mėshira, dashuria, sjellja e dobishme pėr njerėzit dhe bashkimi i muslimanėve rreth sofrės sė iftarit.
Ato janė shtėpi qė falenderojnė Allahun pėr begatitė dhe dhuntitė e panumėrta, e falenderojnė Atė qė u ka dhuruar besimin (imanin) dhe ssuksesin nė respektimin e urdhrave tė Tij. Pėr kėtė arsye, mėshira ėshtė njėra nga vecoritė e shtėpive tė muslimanėve nė kėtė muaj. Mėshira dhe dashuria janė cilėsi tė pandashme tė agjėruesit tė sinqertė gjatė agjėrimit. Zemra e tij, e cila ėshtė pastruar nga uria, nga leximi i Kuranit dhe nga pėrmendja e Allahut, kaplohet nga mėshira dhe nga dashuria ndaj njerėzve.
Vėlla i nderuar!

Shtėpitė tona nė Ramazan janė shtėpi qė i ka pastruar agjėrimi, falja e namazit dhe durimi (sabri) ndaj adhurimeve tė Allahut. Ato janė tė stolisura e tė zbukuruara me moral islam.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:37

Biseda mes muajve Ramazan dhe Sheval



Vitin e kaluar dhe pikėrisht nė natėn e Bajramit, para se t’ia dorėzojė Ramazani komandėn muajit Sheval, mes kėtyre muajve u zhvillua kjo bisedė:
Ramazani (duke buzėqeshur): -Urime festėn, o Sheval!
Shevali (duke qeshur): -Gjithashtu dhe ty, o Ramazan!
Ramazani: -Unė tė lakmoj, o Sheval, pasi e nesėrmja ėshtė dita jote, me ty do tė festojnė tė gjithė muslimanėt. Me ty do tė gėzohen agjėruesit dhe joagjėruesit. Ndėrsa me mua disa do tė hidhėrohen (Allahu ua faltė), pėr dallim nga ata tė cilėt kanė pėrfituar nga agjėrimi i tyre vetėm etjen dhe urinė. Sa kam shpresuar qė tė gjithė tė kenė hise nė mėshirė, falje dhe lirim nga zjarri!
Shevali: -Mos u mėrzit, o Ramazan! Numri i tyre ėshtė i vogėl, e lusim Allahun t’i udhėzojė, ndėrsa muslimanėt e tjerė, falė Allahut, janė nė mirėsi. Do tė qajnė pėr ty me njė tė qarė tė hidhur, e lus Allahun qė tė mos fundosem nė detet e lotėve tė tyre.
Ramazani (i lumtur dhe mirėnjohės): -Allahu tė begatoftė ty, o Sheval! O shoqėrues i pėrpjekjeve pėr shkak tė shpėtimit tė tė humburve, sa dhuratė e mirė pėr muslimanėt!
Shevali: -Unė jam shoqėrues i pėrpjekjeve? Ēfarė pėrpjekjeje? Ēfarė dhurate? Ti, o Ramazan, je i tėrė muaji i pėrpjekjeve, te ty ėshtė i tėrė angazhimi, ti je dhurata e madhe e muslimanėve. Unė tė lakmoj, o Ramazan! Tė kam lakmi e jo zili, kėrkojmė mbrojtje nga e keqja e ziliqarit kur ka zili.
Ramazani (i lumtur, duke folur me dhuntitė e Allahut): -Mė ke lakmi? Pėrse?
Shevali: -Furnizimi (risku) yt ėshtė mė i madh sesa furnizimi im, mirėsitė e tua janė mė tė mėdha sesa mirėsitė e mia dhe dhuratat qė t’i fali Allahu janė mė tė mėdha sesa dhuratat e mia.
Ramazani: -E tėrė kjo ėshtė nga mirėsia e Tij, o Sheval, Atij i takon falėnderimi pėr atė qė jep: “S'ka dyshim se Zoti yt ėshtė Ai qė furnizon me bollėk atė qė do dhe ia kufizon atij qė do. Ai hollėsisht e di pėr robėrit e Vet dhe i vėshtron.” (Isra, 30)
E rėndėsishmja ėshtė qė ēdo krijesė tė jetė e kėnaqur me atė qė i ėshtė ndarė nga Allahu.
Shevali: -Ēfarė dėshiron tė thuash me kėtė, o Ramazan?
Ramazani: -Vullneti i Allahut ishte qė t’i gradonte disa krijesa mbi disa tė tjerė me urtėsinė e Vet qė Ai e di, kurse ne nuk e dimė.
Shevali: -Mė jep sqarime mė tepėr, o Ramazan, mė fol lidhur me kėtė mė gjerėsisht.
Ramazani: -Allahu veēoi disa ditė ndaj disa tė tjerėve. Veēoi ditėn e xhuma ndaj tė gjitha ditėve tė tjera tė javės. Veēoi disa nga netėt ndaj netėve tė tjera. Kėshtu qė natėn e Kadrit e bėri mė tė mirė se njė mijė muaj, kush privohet nga ajo ėshtė privuar nga mirėsitė e shumta. Veēoi disa muaj ndaj disa tė tjerėve. Ashtu qė mė veēoi mua ndaj tė gjithė muajve tė tjerė dhe falėnderimi i takon Allahut pėr kėtė. Veēoi e dalloi disa bimė e pemė ndaj disave, siē thotė Allahu i Lartėsuar: “E nė tokė, copa sipėrfaqesh, tė ngjitura njėra me tjetrėn, kopshte tė hardhisė, tė mbjella (tė llojllojshme) dhe hurma (bimė kėto) qė janė tė degėzuara nė shumė trupa dhe jo tė degėzuara (nga njė filiz) e tė gjitha ujiten nga njė ujė, dhe Ne shijen nė ngrėnie tė frutave tė tyre e kemi dalluar njėrėn prej tjetrės. Edhe kjo dėshmon me argumente pėr njerėzit e menēur.” (Rad, 4)
Allahu i Lartėsuar gjithashtu i dalloi disa njerėz ndaj disave. Ai thotė: “Allahu favorizoi disa prej jush mbi disa tė tjerė nė furnizim.” (Nahl, 71). Gjithashtu thotė: “Nuk janė tė barabartė prej besimtarėve ata qė ndenjėn (nuk luftuan) dhe ata qė me pasurinė dhe me jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e Allahut, me pėrjashtim tė atyre qė ishin tė penguar pa vullnetin e vet. Ata qė luftuan me pasurinė dhe me jetėn e tyre, Allahu i gradoi nė njė shkallė mė lartė mbi ata qė ndenjėn (me arsye). Por tė gjithėve Allahu u premtoi shpėrblim, ndėrsa mbi ata qė ndenjėn (pa arsye) Allahu gradoi luftėtarėt me njė shpėrblim tė madh.” (Nisa, 95)
Sėrish rikujtoj se e rėndėsishmja ėshtė qė ēdo krijesė tė kėnaqet me atė furnizim qė i ka caktuar Allahu i Lartėsuar, duke u bazuar nė fjalėn e Allahut Fuqiplotė: “Mos lakmoni nė atė, qė Allahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė.” (Nisa, 32)
Madje, edhe tė disa Dėrguar, tė cilėt janė zotėrinj tė njerėzve, Allahu i gradoi mbi disa tė tjerė, siē thotė Allahu i Lartėsuar: “Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė Dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė Allahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė.” (Bekare, 253)
Shevali: -Shto, o Ramazan! Shto, o muaj i Kuranit!
Ramazani: -Allahu gradoi disa vende mbi disa tė tjerė. Gradoi Mekėn e Nderuar mbi tė gjitha vendet e tjera. Dhe sė fundi, e kjo nuk ėshtė e fundit, Allahu i Lartėsuar favorizoi botėn tjetėr (ahiretin) ndaj kėsaj bote: “Po ju po i jepni pėrparėsi jetės sė kėsaj bote. E dihet se jeta e botės tjetėr ėshtė mė e dobishme dhe e pėrjetshme.” (Ala, 16-17)
Shevali: -Biseda jote e kėndshme dhe e ėmbėl ka bėrė qė tė harroj tė tė them se pėrse tė kam lakmi, prandaj dėgjo, Allahu tė pastė nė kujdesin e Tij!
Tė mjafton, o Ramazan, fjala e Allahut tė Lartėsuar: "Muaji i Ramazanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra)." (Bekare, 185). Fjala Ramazan nė Kuran ėshtė pėrmendur vetėm njė herė, kjo ndoshta aludon se ti je njė muaj i vetmuar dhe dalluar e as qė ka tė ngjashėm si ti.
Tė mjafton, o Ramazan, qė fillimi yt ėshtė mėshirė, mesi falje mėkatesh dhe fundi lirim nga zjarri i xhehenemit.
Tė mjafton se nė kėtė kohė hapen dyert e xhenetit dhe mbyllen dyert e xhehenemit dhe djajtė prangosen.
Tė mjafton fjala e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė: "Allahu liron njerėzit nga xhehenemi ēdo natė."
Tė mjafton qė ke Natėn e Kadrit.
Tė mjafton fjala e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė: "Agjėruesi nė iftar ka njė lutje qė i pranohet."
Tė mjafton fjala e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė: "Kushdo qė agjėron Ramazanin me bindje dhe shpresė nė faljen e Allahut, i falen mėkatet e mėparshme."
Ramazani: -Mjaft, mjaft o Sheval! Mjafton, o vėllai im i nderuar. Mė lė tė tė them atė qė ndiej nė brendi. A e di, o Sheval, pėrse tė kam thėnė se ti je shoqėruesi dhe miku im?
Shevali: -Ma thuaj, o Ramazan.
Ramazani: -Ta kam thėnė duke u bazuar nė fjalėn e tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut, qofshin mbi tė: "Kush agjėron Ramazanin pastaj e pason me gjashtė ditė tė Shevalit, sikur tė ketė agjėruar tėrė kohėn." Andaj ne tė dy ndihmojmė njėri-tjetrin nė dhėnien e kėtij epiteti pėr muslimanėt tė cilėt e meritojnė kėtė.
Shevali: -Pėr cilin epitet po flet, o Ramazan?
Ramazani: -Pėr epitetin e “agjėruesit tė pėrjetshėm”. Unė s’kam mundėsi t’ia dhuroj kėtė epitet atij qė vetėm mua mė agjėron, por patjetėr duhet tė mė shoqėrosh me gjashtė ditėt e tua, o Sheval. A kuptove tani se ti je shoqėruesi dhe miku im dhe bashkė me mua je dhuratė?
Shevali: -Faleminderit, faleminderit o Ramazan, mirėpo mė thuaj se kushdo qė agjėron tridhjetė e gjashtė ditė meriton epitetin agjėrues i pėrjetshėm?
Ramazani: -Natyrisht qė jo, ngase shumė agjėrues kanė nga agjėrimi vetėm urinė dhe etjen. Kėtė e meriton vetėm ai qė i pėrmbahet fjalėve tė tė Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, i cili thotė: “Kush agjėron Ramazanin dhe i njeh kufijtė e tij dhe ruhet nga ajo qė duhet tė ruhet, i falen mėkatet e mėparshme”. Qartė?
Shevali: -Po, po, kuptova. Patjetėr duhet njohja e “kufijve tė Ramazanit” dhe patjetėr duhet “ruajtja” nga ajo qė duhet tė ruhemi. E qartė, e qartė. Prandaj, o Ramazan, tė ftoj qė tė mė shoqėrosh nė kėtė lutje: “O Allah, ne tė kėrkojmė nga mirėsitė e Tua t’i ndihmosh muslimanėt nė njohjen e kufijve tė Ramazanit dhe pastaj t’i ndihmosh ata qė tė ruhen nga gjithė ajo qė duhet tė ruhen, Ti je Dėgjues dhe Pranues i lutjeve!”
Ramazani dhe Shevali pėrsėrisin tė njėjtėn lutje.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:37

Karakteristikat e muajit Ramazan



Prej karakteristikave tė muajit tė shenjtė Ramazan janė:
-Zbritja e Kuranit nė kėtė muaj, siē thotė Allahu i Lartėsuar: "(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra)..." (Kuran, 2: 185)
Pra, Kurani ėshtė ligji kėtij umeti, ėshtė libėr i qartė, nė tė ėshtė premtimi, dėnimi dhe shpėrblimi, ėshtė udhėzues pėr tė devotshmit, ėshtė dritė pėr atė qė punon sipas tij, pėr atė qė urdhėron nė hallall dhe ndalon nga harami, ėshtė dallues i sė vėrtetės dhe sė kotės, ėshtė fjalė e sigurt e nuk ėshtė lojė pėr t’u argėtuar. Pra, duhet ta kemi parasysh dhe t'i kushtojmė njė pėrkushtim tė veēantė, duke e lexuar dhe duke e mėsuar pėrmendėsh, duke medituar, duke punuar e vepruar me tė nė jetėn tonė tė pėrditshme.
-Hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe lidhen (mbyllen djajtė) shejtanėt, siē thotė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Kur fillon Ramazani, hapen dyert e qiellit e mbyllen dyert e xhehenemit (zjarrit) dhe lidhen shejtanėt." Nė njė transmetim tjetėr thuhet: "Kur tė vijė Ramazani, hapen dyert e xhenetit."
-Shumėfishohen tė mirat.
-Arrihet shpėrblimi i agjėruesit dhe i atij qė jep iftar, siē thotė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Kush i jep iftar njė agjėruesi, fiton tė mira sa ai, pa iu pakėsuar (agjėruesit) shpėrblimi."
-Nė kėtė muaj ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e mirė se 1000 (njė mijė) muaj, ėshtė njė natė e bereqetshme, kur Allahu i shkruan gjėrat qė do tė ndodhin gjatė njė viti. E, kujt i humb kjo natė, ai ka humbur shumė, ndėrsa ai i cili e arrin kėtė natė dhe e kalon nė ibadet ndaj Allahut, i pėrkushtuar dhe me sinqeritet, Allahu do t'ia falė mėkatet, siē thotė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Kush ngrihet Natėn e Kadrit duke e madhėruar Allahun, do t’i falen mėkatet e tij."
Sa punė e vogėl, por shpėrblim i madh prej Allahut! Si tė mos jetė kėshtu, kur dihet se Allahu posedon tė mirat e kėsaj bote dhe tė botės tjetėr.
-Zbritja e shumtė e engjėjve, siē thotė Allahu i Lartėsuar: "Zbresin melekėt dhe (Xhibrili) me lejen e Allahut..."
-Ngrėnia e syfyrit, e cila ėshtė njė veēori e agjėrimit tonė nga agjėrimet e popujve tė mėparshėm. Nė tė ka shumė tė mira, sikurse na ka treguar i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Dallimi mes agjėrimit tonė dhe agjėrimit tė ehlu kitabit ėshtė ngrėnia e syfyrit."
Gjithashtu, i Dėrguari salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Hani syfyr, se mė tė vėrtetė nė tė ka bereqet."
-Nė kėtė muaj ka ndodhur lufta e Bedrit, lufta nė tė cilėn kanė zbritur melekėt pėr tė luftuar nė anėn e besimtarėve. Kjo luftė ishte fitore e qartė e besimtarėve dhe humbje zhgėnjyese e mushrikėve.
-Nė kėtė muaj kryerja e umres ėshtė e barabartė me kryerjen e obligimit tė haxhit me tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem, siē e shohim nė dy seleksionet e vėrteta (Buhariu dhe Muslimi) se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem thotė: "Kryerja e umres nė Ramazan ėshtė e barabartė sikurse haxhi." Ndėrsa nė transmetimin tjetėr thuhet "Sikurse haxhi me mua."
-Ky muaj ėshtė shkak i shlyerjeve tė mėkateve, siē thotė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Pesė kohėt e namazit, xhumaja deri nė xhumanė tjetėr, Ramazani deri nė Ramazanin tjetėr janė fshirje mėkatesh, nėse largohesh nga mėkatet e mėdha."
-Nė kėtė muaj ėshtė namazi i teravisė, tė cilin e falin burra, gra e fėmijė, tė cilėt mblidhen vetėm nė kėtė muaj e jo nė muajt e tjerė pėr tė falur namazin e teravisė.
-Prej karakteristikave tė muajit Ramazan ėshtė se Ramazani ėshtė njė prej kushteve tė Islamit. Nuk pranohet Islami i njė njeriu nėse ai mohon Ramazanin. Pra, ai i cili e refuzon dhe nuk e beson obligueshmėrinė e tij, ėshtė jobesimtar (kafir). Thotė Allahu i Lartėsuar: "O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm." (Kuran, 2:183)
Dhe ka thėnė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: "Ėshtė ngritur Islami mbi pesė shtylla, ndėr to: …agjėrimi i muajit tė Ramazanit…”
-Nė kėtė muaj njerėzit janė mė bujarė dhe kėtė e vėrejmė edhe nė vendin tonė, ku shohim se besimtarėt japin lėmoshė mė shumė se herėt e tjera. Tregohet nga Abdullah ibėn Abbasi, Allahu qoftė i kėnaqur me ta, se kish thėnė: " I Dėrguari ishte njeriu mė bujar. E, mė bujar ishte gjatė muajit tė Ramazanit."
-Nė kėtė muaj shtohen tė mirat dhe ata qė bėjnė mirė, mbushen xhamitė dhe shumėfishohen tė mirat. Po a thua vallė, pse nuk vėmė mend e pendohemi qė kėtė rrugė ta vazhdojmė edhe gjatė muajve tė tjerė e jo vetėm nė Ramazan? Oh, sa popull i ligė ėshtė ai qė e njeh Allahun vetėm gjatė muajit tė Ramazanit!
-Nė kėtė muaj ka ndodhur ēlirimi i Mekės dhe pas kėtij ēlirimi Islami mori hov nė lindje e perėndim, e ndihmoi Allahu tė Dėrguarin e Tij dhe njerėzit hynin nė fe tufa-tufa. I Dėrguari salallahu alejhi ue selem atėherė arriti ta largojė shirkun dhe idhujt qė gjendeshin nė Mekė. Meka u shndėrrua nė qytet islam. Dhe kėshtu vazhdoi ēlirimi i vendeve tjera nė ē'do kėnd tė botės.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 21st April 2016, 07:38

Muaji i Ramazanit, muaji i durimit dhe i pėrkujdesjes



Kur flasim pėr Ramazanin, na shkon mendja te agjėrimi. Ramazani ėshtė njė muaj i veēantė dhe si i tillė duhet tė pėrjetohet nė mėnyrė tė veēantė. Ai ėshtė i veēantė se nė kėtė muaj filloi shpallja e Kuranit, ėshtė i veēantė se nė kėtė muaj djajtė kyēen nė pranga, ėshtė i veēantė sepse engjėjt nė kėtė muaj lirohen nga detyra e caktimit tė shpėrblimit dhe shpėrblimi jepet nga i Plotfuqishmi, nga Allahu. Pėr tė gjitha kėto, e shumė tė tjera, muaji i Ramazanit mund tė quhet edhe muaji i dritės, i mėshirės, i durimit, prandaj edhe duhet pėrjetuar nė mėnyrė tė veēantė.
Muslimanėt nė kėtė muaj duke agjėruar vishen me njė natyrė tė re. Asnjė gjallesė tjetėr nuk mund tė dalė jashtė natyrės sė vet e nuk mund tė kalojė disa kufij tė caktuar, ndaj dhe ky muaj i bekuar ka dhe meritėn e shfaqjes sė epėrsisė njerėzore, tė dallimit tė njeriut nga kafsha, duke u unifikuar me engjėjt, pėr tė cilėn i jemi mirėnjohės Allahut.

Ramazani, muaji i durimit

I Dėrguari ynė i dashur na ka vėnė nė dijeni se muaji i Ramazanit sjell shumė pėrfitime dhe bekime; midis tė tjerave ai ėshtė muaji i bamirėsisė, i udhėzimit, i shpalljes sė Kuranit, i paqes, i lumturisė, i gėzimit, i faljes, i pendimit, i durimit dhe i shumė tė mirave tė tjera. Pėr ata qė janė tė durueshėm gjatė Ramazanit, do tė jepet shpėrblimi mė i madh.
Njė njeri qė ėshtė i gatshėm tė jetė i durueshėm, duke mos ngrėnė kur ėshtė i uritur, duke mos pirė kur ėshtė i etur, njė njeri i tillė ėshtė fisnik. Nėse ky njeri i bėn tė gjitha kėto me besim dhe bindje ndaj Allahut, ai meriton tė shpėrblehet nga Krijuesi. Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, transmeton se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: “Kushdo qė agjėron Ramazanin me besim tė plotė dhe shpresė nė shpėrblimin e Allahut, do t’i falen mėkatet e mėparshme.”1
Koncepti i ushtrimit tė vetvetes nga vetvetja pa mbikėqyrjen e dikujt ėshtė gjithashtu njė akt fisnik. Tė privosh vetveten nga gjėrat esenciale tė jetės nuk ėshtė njė akt i lehtė. Vetėkontrolli dhe vetėpėrmbajtja kėrkon njė personalitet tė fortė. Njė njeri qė mund ta pėrmbajė vetveten nga gjėrat esenciale tė jetės pėr disa kohė dhe kėtė e bėn pėr hir tė dashurisė pėr Allahun, meriton njė shpėrblim nga Krijuesi.
Gjatė agjėrimit nė muajin e Ramazanit, muslimanėt mėsohen tė kontrollojnė emocionet e tyre dhe tė kenė durim. Edhe nėse dikush pėrpiqet t’i nxitė ata apo t’i fyejė, ata duhet tė kontrollojnė egon e tyre dhe tė sillen normalisht.
Ky program vetushtrues gjatė kėtij muaji ka njė rėndėsi tė veēantė nė jetėn e pėrditshme. Ekzistojnė disa lloje durimi, tė cilat mund tė pėrmblidhen nė dy grupe:
-durim ndaj tė gjitha llojeve tė provave dhe shqetėsimeve qė shkaktohen nga humbja e pasurisė, e jetės, e shėndetit, e pozitės, e punės, e njerėzve tė dashur etj.,
-durim ndaj tė gjithė llojeve tė dėshirave, siē janė ato pėr tė fituar pasuri, gra, pozitė, famė etj..
Nė tė gjitha rastet, agjėruesi duhet tė jetė i durueshėm dhe tė falėnderojė Allahun. Durimi ėshtė i nevojshėm pėr secilin prej nesh. Ai pėrfaqėson njė kurs trajnimi pėr tė ushtruar vetveten.

Ramazani, muaji i pėrkujdesjes

Muaji i Ramazanit ka shumė bekime nga Allahu. Ndėr to, ai ėshtė i njohur edhe si muaji i pėrkujdesjes; tė pėrkujdesesh pėr tė tjerėt ashtu siē pėrkujdesesh pėr veten dhe tė ndash me tė tjerėt lumturinė dhe brengosjen.
Gjatė kėtij muaji ne duhet tė ndajmė ushqimin tonė me tė tjerėt, duhet tė ndihmojmė tė varfrit dhe nevojtarėt. Gjatė kėtij muaji ėshtė mirė tė ndajmė zekatin, qė e kemi pėr detyrė.
Tė pėrkujdesesh ėshtė njė gjė, por tė ndash mjerimin me tė tjerėt ėshtė diēka tjetėr. Pėrkujdesja ėshtė njė akt fisnik i besimtarit, por ndarja e pėrgjegjėsisė pėr tė zvogėluar gjendjen e mjerueshme ėshtė gjithashtu rrjedhim i pėrkujdesjes. Gjatė kėtij muaji muslimanėt pėrpiqen tė bėjnė mė tė mirėn pėr tė tjerėt. Le tė pėrmendim hadithin i cili pėrmban dialogun qė do tė zhvillohet mes Allahut dhe kujtdo prej nesh nė Ditėn e Kiametit.
“O biri i Ademit, Unė isha i sėmurė, e ti nuk mė vizitove! Njeriu do tė thotė: “O Zot, si mundem unė tė tė vizitoj Ty, kur Ti je Zoti i botėve?” Allahu do tė thotė: “A nuk e dije se njė ndėr robėrit e Mi ra i sėmurė e ti nuk e vizitove? Dije pra, se nėse e vizitoje, do tė mė gjeje tek ai!
O biri i Ademit, Unė tė kėrkova ushqim, e ti nuk mė ushqeve!” Njeriu do tė thotė: “O Zot, si mundem tė tė ushqej unė Ty, kur Ti je Zoti i botėve?” Allahu do t’i thotė: “A nuk e dije ti se njė ndėr robėrit e Mi tė kėrkoi ushqim e ti nuk i dhe? Dije pra, se nėse e ushqeje, do tė mė gjeje tek ai!
O biri i Ademit, Unė tė kėrkova ujė, e ti nuk mė dhe! Njeriu do tė thotė: “O Zot, si mundem unė tė tė jap ujė, kur Ti je Zoti i botėve?” Allahu do tė thotė: “A nuk e dije ti kur tė kėrkoi njė ndėr robėrit e Mi ujė e ti nuk i dhe? Dije pra, se nėse do t’i jepje ujė, do tė mė gjeje Mua tek ai!”2

Tė pėrkujdesesh pėr tė tjerėt do tė thotė tė shpenzosh kohė, pėrpjekje, njohuri, energji, para. Kjo kėrkon njerėz me zemėr tė madhe, tė cilėt vullnetarisht pėrfshihen nė kryerjen e veprave tė tilla fisnike.
Mbani mend se ēdo vepėr e mirė qė bėni, do tė ketė shpėrblim.


1 Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
2 Shėnon Muslimi.



Shiko profilin e anėtarit


#39

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 2 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi