Forumi Zeri YT! » Mė pranė njėri tjetrit » Opinion »
Edi Rama legalisht rrjedh nga njė familje me origjinė kriptohebreje, ndėrsa ilegalisht, ose fiziologjikisht nėse doni, ai ėshtė nipi i Ahmet Zogu

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 2nd May 2016, 01:53

Edi Rama legalisht rrjedh nga njė familje me origjinė kriptohebreje, ndėrsa ilegalisht, ose fiziologjikisht nėse doni, ai ėshtė nipi i Ahmet Zogut

Edi Rama, nipi i shoferit tė Mbretit Zog, si karikaturė e Hamletit dhe mishėrim i Figaros
Nė Kongresin e PS, nė vitin 2005, para zgjedhjeve parlamentare tė atij viti, Edi Rama bėri njė nga ato gjeste qė i kanė dhėnė famė. Nė transmetim direkt televiziv, ai, kur u ēua tė fliste, iu drejtua njė nga punonjėsve tė Pallatit tė kongreseve, qė tė hiqte fronin e vogėl qė ishte vėnė tek podiumi qė folėsit tė dukeshin mė shtatgjatė (njė traditė kjo e PPSH ku pjesa mė e madhe e lidershipit pėrbėhej nga njerėz shtatshkurtėr), duke i thėnė: “Hiqeni kėtė se unė nuk kam nevojė, madje do tė mė duhej e kundėrta, njė gjetje qė tė dukem mė pak i gjatė!”Me kėtė gjė Rama donte tė ironizonte dhe tė prekte kundėrshtarin e vet kryesor, Fatos Nanon qė ėshtė shtatshkurtėr, por nė fakt ai fyeu dhe njė pjesė tė madhe tė pjesėmarrėsve, qė ishin shtatshkurtėr, duke qenė se PS ka mė shumė njerėz nga Jugu, qė nuk janė shtatgjatė. Nė kėto momente dikush nė sallė tha njė batutė qė e dėgjuan pak vetė, qė qeshėn, dhe qė nėse do tė ishte dėgjuar nga teleshikuesit, do tė kishte qenė njė pay back meritor pėr Edi Ramėn. Batuta ishte: Nė rast se kėtu do tė kishte qenė gjyshi i tij Vlashi, babai i Kristaqit, do tė kishte pasur nevojė pėr fronin po aq sa Bashkim Finoja! Por se si ka ndodhur qė babai i kėtij djalit dhe ky vetė, dolėn burra kaq tė gjatė! Gjyshi i Edi Ramės nga babai, Vlash Rama, ka qenė shoferi dhe njėkohėsisht bodyguardi i Mbretit Zog. Vlash Rama ka qenė nė vitet njėzet tė shekullit tė kaluar, kohė kur nė Shqipėri kishin hyrė shumė pak autovetura luksoze, madje shumė pak automjete, ndoshta shoferi mė i mirė i autoveturave tė shpejtėsisė sė lartė. Ky pasion iu kultivua nė Itali, ku i ati e ēoi me studime, por qė Vlash Rama nuk i kreu se u rrėmbye nga magjia e autoveturave tė shpejtėsisė sė lartė. Nė vend tė diplomės ai solli nė Shqipėri njė nga autoveturat e para luksoze tė shpejtėsisė sė lartė. Nė atė kohė Ahmet Zogu e kishte tė vėshtirė qė tė gjente njė shofer tė aftė dhe tė besuar, pasi shoferėt ishin shumė tė paktė nė Shqipėri. Kėshtu qė Zogut pranoi propozimin e bashkėpunėtorit tė tij tė ngushtė Pandeli Evangjelit, i cili kishte miqėsi me me familjen e Vlash Ramės, qė ta merrte kėtė tė fundit si shofer personal. Mbreti shtatlartė, dhe shoferi i tij personal shtatshkurtėr, u bėnė njė dyshe e pandarė nė udhėtimet e mbretit. Pėr ta lidhur mė tepėr pas vetes shoferin e tij tė ri, Ahmet Zogu e martoi atė me njė nga kamerieret qė punonte nė vilėn e tij tė Durrėsit, e njohur si Vila e Zogut. Kjo kameriere, e cila ishte njw femwr shumw e bukur, qė nė moshė shumė tė re kishte shėrbyer dhe pranė gruas sė Princit von Wied, kur ky erdhi nė Shqipėri nė vitin 1914, dhe kur Princi von Wied u largua nga Durrėsi, pėr shkak tė sulmeve tė rebelėve islamikė, ajo sė bashku me njė pjesė tė personelit, ra robinė e njerėzve tė Haxhi Qamilit, tė cilėt e liruan me ndėrmjetėsinė e Ahmet Zogut, qė ndėrhyri me kėrkesėn e tė afėrmve tė saj nga Shkodra. Pas lirimit, kameriarja e re, qendroi disa kohė nė sarajet e Zogollėve nė Burgajet, ku u mėsonte motrave tė tij mėnyrat galante tė sjelljes. Duke konsideruar dhe kėto lidhje, Ahmet Zogu e ka dashur kėtė martesė, edhe pėr ta kontrulluar shoferin e vet personal me anė tė njė njeriu shumė tė besuar pėr tė. Ahmet Zogu u tregua shumė bujar me ēiftin e ri, duke u bėrė dhurata tė shtrenjta, por ndėrkohė i kėrkoi shoferit tė vet tė parapėlqyer qė mos ta largonte gruan nga puna, se ajo me pėrvojėn qė kishte ishte e domosdoshme, duke qenė se instruktonte dhe koleget e saj tė punės. Si shpėrblim shtesė Zogu i lejonte Vlashit qė kur nuk ishte me shėrbim pranė mbretit, tė provonte kur dhe sa kohė tė donte veturat e shpejta dhe luksoze tė parkut tė Ahmet Zogut, gjė qė e kishte pasion. Kėshtu qė Vlashi pėr pjesėn mė tė madhe tė kohės ishte larg familjes sė tij tė re, e cila ishte nėn kujdesin mbretėror. Nė kėto rrethana, nė vitin 1932 ēiftit tė ri i lindi njė djalė, i cili ishte babai i Edi Ramės, Kristaqi, i cili nuk do t’ i ngjiste tė atit as nė shtat dhe as nė pasionin e tij pėr automjetet e shpejtėsisė sė lartė. Mbreti Zog tregonte njė dashuri tė jashtėzakonshme pėr djalin e shoferit tė vet, dhe nė oborrin mbretėror kėtė gjė, qė binte shumė nė sy, dhe qė u bė shkak qė tė fillonin tė qarkullonin fjalė tė papėlqyera pėr reputacionin e mbretit, e shpjegonin me atė se Mbreti Zog me kėtė kompensonte mungesėn e fėmijėve tė vet, pasi ende nuk ishte martuar. Shpesh herė, nėna e Kristaqit detyrohej qė ta ēonte djalin e saj tek Ahmet Zogu, se ky kishte pėr t’ i bėrė ndonjė dhuratė, ose pėr tė luajtur me tė. Por, qė nė ditėt nė prag tė martesės sė Mbretit Zog, nė vitin 1938, kur nė Shqipėri do tė vinte nusja e ardhshme e mbretit, Geraldinė Appony, djali i vogėl i shoferit tė Mbretit Zog dhe nėna e tij nuk u panė mė nė pallatin mbretėror, pėr arsye qė u komentuan nė mėnyra tė ndryshme nga njerėz tė ndryshėm. Nė anėn tjetėr, Mbreti Zog, duke dashur qė shoferi i tij besnik, i cili ishte shumė krenar pėr dashurinė qė mbreti shfaqte pėr djalin e tij, tė mos prekej nga kjo gjė, e lejoi tė lėvizte lirisht me “Mercedesin” qė Adolf Hitleri i ēoi Ahmet Zogut si dhuratė pėr martesė. Lufta e Dytė Botėrore do tė sillte shumė ndryshime nė fatet e njerėzve, dhe kėshtu bėri dhe me djalin e shoferit tė Mbretit Zog, i cili e kaloi njė pjesė jot ė vogėl tė kohės nė fėmijėrinė e hershme nė gjunjėt e mbretit. Me ardhjen e komunizmit nė fuqi nė Shqipėri, djali i ish-shoferit tė mbretit, studioi nė Bashkimin Sovjetik, dhe u bė skulptor, duke qenė autor i monumentit nė Varrezat e Dėshmorėve nė Tiranė, ku njė grua me krahun e ngritur lart ku mbante njė yll tė kuq, simbolizonte triumfin e pushtetit komunist, qė ia ndaloi Ahmetit Zogut kthimin nė Shqipėri pas Luftės sė Dytė Botėrore. Kėto janė ironitė e historisė. Koha dhe politika, bė bashkėpunim, nuk pushojnė sė krijuari kombinacione nga mė tė ēuditshmet. Kėshtu, nė Tiranėn e periudhės sė paskomunizmit, u rikthye djali i Mbretit Zog, i cili u vendos nė ish-pallatin mbretėror, ndėrsa nipi i ish-shoferit tė babait tė tij, mbretit, tashmė ishte bėrė kryetar i bashkisė sė kryeqytetit dhe do tė bėhej kryetar i partisė mė tė madhe tė opozitės. Selitė e tė dyve, pallati mbretėror i rikrijuar dhe Bashkia e Tiranės, do tė ishin jo mė tepėr se dyqind hapa larg njėra tjetrės. Nė kėto rrethana, mes tė dy njerėzve qė i lidhte njė e shkuar misterioze, filloi njė luftė nė distancė, qė pėr njerėzit qė dinin diēka mė tepėr nga ngjarjet e ēuditshme tė sė shkuarės, u bė shkak pėr komente anekdotike. A ishte vėrtet Edi Rama kaq i interesuar pėr lulishten nė krah tė ish-pallatit mbretėror apo kishte dhe motive tė tjera, qė e shtynin nė kėtė betejė? A mos ai, ashtu si njė karikaturė e Hamletit pa “fantazmėn” e vet, qė iu shfaq nė trajtėn e fakteve nga e shkuara, pėr t’ i treguar disa gjėra qė e tronditėn atė, dhe qė e vunė nė pozitėn e atij personazhit tė komedisė sė Bomarshesė, “Martesa e Figaros”, kur zbuloi enigmat e e situatave qė i paraprinė ardhjes sė tij nė kėtė botė? Prandaj, Edi Rama tash kėrkon si “Hamlet” hakmarrjen e tij, nė mėnyrėn e vet? Njė tjetėr fakt qė tė bėn tė dyshosh pėr kėtė gjė ėshtė se Edi Rama dha viston pėr projektin kriminal tė Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, qė po zbatohet tash, qė tė cenohet ndėrtesa-monument culture e ish-ndėrtesės sė bibliotekės sė vjetėr tė Tiranės, qė ėshtė nė Rrugėn “Presidenti George Ė. Bush”, dhe qė ėshtė shėmtuar duke iu shndrruar nė derė njė nga dritaret e mėdha nė krah tė derės kryesore, duke u prishur simetria arkitektonike. Kjo ndėrtesė ka qenė Pallati i Princeshave, ku banonin motrat e Mbretit Zog deri nė 1939. A mos ndoshta Edi Rama, pėr kėtė arsye, e shikon shėmtimin e kėsaj ndėrtese si pjesė sė hakmarrjes sė tij, kundėr mbretit, nė rolin e karikaturės sė Hamletit? A ka arsye Edi Rama qė ta urrejė Mbretin shtatgjatė Zog, dhe njėkohėsisht t’ i jetė atij mirėnjohės, qė nuk ka nevojė tė ngjitet mbi fron kur flet nė podium, pėr t’ u dukur shtatlartė, madje ka problemin e kundėrt, si tė qendrojė, qė mos dalė aq shumė mbi podium, sa tė gjendet nė pozitė jokomode? E gjithė kjo histori ėshtė njė subjekt frojdian. Edi Ramėn ajo duhet ta ketė tortuar qė nė rininė e hershme, kur ka dėgjuar nėn zė tė pėrmendet ajo, dhe kjo ėshtė ndoshta shkaku kryesor qė ai ka shprehur dyshime qė nė rrethana tė tjera mund tė ngjajnė si paranojake pėr babain e tij, pėr tė cilat nė vitin 2005, ai pati njė shkėmbim tė ashpėr replikash me Mero Bazen nė emisionin “Opinion” tė Blendi Fevziut, nė Tv Klan. Unė kam gjetur 100 paralelizma mes Edi Ramės dhe Adolf Hitlerit, por konflikti qė secili prej tyre ka pasur me babain e vet, ėshtė njė tjetėr paralelizėm kurioz. Nėse ēmimi “Kryetari i Bashkisė” mė i mirė i botės qė fitoi Edi Rama para disa kohėsh, falė njė votimi nė internet, do tė kishte qenė diēka serioze, dhe jo pėrrallė nė internet, ku pėr Edi Ramėn votuan rreth 6000 vetė nė njė botė me gjashtė miliard njerėz, nga tė cilėt sė paku njė nė dhjetė janė pėrdorues tė internetit, atėherė gazetarėt nga e gjithė bota qė do tė vinin nė Tiranė pėr tė kėrkuar tė dhėna interesante pėr jetėn e Edi Ramės, do ta gjenin shumė interesant faktin qė kryetari i sotėm i bashkisė sė kryeqytetit, Edi Rama ėshtė nipi i ish-shoferit tė Mbretit Zog, dhe qė sot ėshtė nė njė konflikt me trashėgimtarin e Mbretit Zog, pėr ēėshtjen e njė lulishteje nė anė tė pallatit tė dikurshėm mbretėror qė i ėshtė kthyer Leka Zogut si trashėgimtar i familjes mbretėrore. Kjo ėshtė njė histori si nė romanet e Aleksandėr Dumas. A do ta shkruajė dikush kėtė histori? Nė fakt do t’ ia vlente njė libėr pėr mė tė mirin kryetar bashkie nė botė.



Shiko profilin e anėtarit


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi