Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Gjuha shqipe »
GJUHA SHQIPE DHE ORIGJINA E SAJ

Share

avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 8th February 2008, 23:09

Gjuha shqipe bėnė pjesė nė familjen e gjuhėve indoeuropiane,ku futen gjuhėt indoiranike,greqishtja,gjuhėt romane,sllave,gjermane etj...Ajo formon njė degė tė veqantė nė kėtė familje gjuhėsore dhe nuk ka ndonjilidhje prejardheje me asneren prej gjuhėve tė sotme indoevropiane.Karakteri indoevropian i shqipes,pėrkatėsia e saj nė familjen gjuhėsore indoevropiane,u arrit tė pėrcaktohej e tė vėrtetohej qė nga mesi i shekullit XIX,nė saje tė studimeve tė gjuhėsisė historike krahasuese.Ishte sidomos merita e njėrit prej studiuesve kryesor tė kėtij drejtimi gjuhėsor,dijetarit tė njohur gjerman Franz Bopp,qė vėrtetoj me metoda shkencore pėrkatėsinė e gjuhės shqipe nė familjen gjuhėsore indoevropiane.F.Bopp i kushtoj kėtij problemi njė vepėr tė veqantė
qė e botoi nė vitin 1854.Problemi iorigjinės sė gjuhės shqipe ėshtė njė ndėr problemet
shumė tė debatuara tė shkencės gjuhėsore.Ajo e ka burimin,padyshim,prej njėres nga gjuhėt e lashta tė Gadishullit tė Ballkanit,ilirishtes ose trakishtes.Nė literaturėn gjuhėsore qarkullojnė dy teza themelore pėr origjinen e shqipes.:Teza e origjines ilire,dhe teza eorigjines trake.
Teza ilire ka gjetur mbėshtetje mė tė gjėre historike dhe gjuhėsore.Ėshtė formuar qė nė shkXVIII,nė rrethet e historianėve.Pėrpjekjen e parė pėr tė shpjeguar origjinėn e shqiptarėve dhe gjuhės sė tyre e beri historiani suedez Hans Erich Thunmann,rreth sė ciles botoj njė vepėr nė Leipzig mė 1774.Ai dukeu mbeshtetur nė burime historike latine dhe bizantine dhenė tė dhėna gjuhėsore onomastike,arriti nė pėrfundim se shqiptarėt janė vazhduesit autokton tė popullsisė sė lashtė ilire,e cila nuk u romanizue si ndodhi me popullsinė trako-dake pasardhės tė rumunve.Teza e origjines ilire tė shqiptarėve ėshtė mbėshtetur nga albanologu i njohur austriak J:G von Hahn i cili poashtu pėr kėtė ēėshtje botoi njė libėr mė 1854.

Qė NGA AJO KOHė,e deri nė ditėt tona,njė varg dijetarėsh tė shquar historian,arkeolog e gjuhėtarė,kanė sjellė argumente bindėse,rreth origjines tė shqipes e tė shqiptarėve,duke plotėsuar nė vazhdimėsi njėri-tjetrin,njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore,qė mbėshtesin tezėn e origjinės ilire tė shqiptarėve e tė gjuhės sė tyre.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 10th February 2008, 21:56

[You must be registered and logged in to see this image.]



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 19th February 2008, 20:45

Gjuha shqipe sot flitet nė Shqipėri dhe jashtė kufijve tė saj nė Kosovė, nė territorin ndėrmjet Shkupit, Gostivarit, Tetovės dhe Di-brės, nė Preshevė, nė Bujanovc dhe nė Medvegjė, nė Krajė, nė Ulqin me rrethina deri nė Tivar dhe nė Ēamėri. Shqipja, pra, flitet nė viset perėndimore tė Ballkanit, aty ku kryqėzohen rrugėt qė lidhin lindjen me perėndimin, pikėrisht nė atė rajon qė ka qenė djepi i qytetėrimit antik evropian.

Gjithashtu, shqipja flitet edhe nė diasporė (nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė), edhe nė shumė vende tė tjera tė kontinentit tonė dhe mė gjerė, nė Amerikė, nė Azi dhe nė Australi nga shqiptarė tė vendosur atje nė kohė mė tė hershme ose mė tė vonshme.

Gjuha shqipe i pėrket familjes sė gjuhėve indoevropiane. Rreth dy mijė fjalė tė shqipes janė me origjinė indoevropiane: kokė, ditė, natė, dimėr, ujė, ha, pi, jam, kam, zog, dem, elb etj. Shqipja formon njė de-gė mė vete nė familjen e gjuhėve indoevropiane. Gjuha shqipe pra nuk ka lidhje birėrie me asnjėrėn nga gjuhėt e sotme indoevropiane.
Territori shqiptar ka qenė i banuar qė nga paleolitiku i mesėm (100000 - 40000 vjet para erės sonė). Gjurmėt e para tė rėndėsishme tė qytetėrimit i pėrkasin neolitit (6000-2000 vjet para erės sonė).
Nė fillimet e kohės sė bronzit fiset ilire shfaqen nė njė territor tė gjerė qė shtrihej nga gadishulli i Istrias nė veri deri nė gjirin e Artės nė jug. Nė lindje, kufiri i tyre shtrihej afėrsisht deri te lumenjtė Vardari e Morava. Popullsia ilire eshtė formuar nga popullsi autokto-ne tė epokės sė neolitit, pas ardhjes sė popullsive indoevropiane aty nga fundi i mijėvjeēarit tė tretė para erės sonė. Pra, Ilirėt pėrbėnin njė popullsi shumė tė vjetėr tė vendosur nė perėndim tė Ballkanit. Emrat e dy fiseve ilire, Pajonėve dhe Thesprotėve, i gjejmė tek "Iliada" dhe "Odiseja" e Homerit.

Kjo popullsi del me ketė emėr nė shekullin e pestė para erės sonė. Nė rrethinat e Durrachium-it (Durrėsi i sotėm) u formua nyja e Shtetit tė parė Ilir. Gjuha e kėsaj popullsie ishte ilirishtja.
Shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve dhe gjuha shqipe pasardhėse e ilirishtes.

Nga kjo gjuhė nuk kanė mbetur veēse pak fjalė tė cilat mund tė shpjegohen me gjuhėn shqipe dhe konkretisht sika = thika, peli = pleq, aspetos = i shpejtė. Edhe disa emra gjeografikė dhe emra perso-nash ilirė mund tė shpjegohen me fjalė tė shqipes. Kėshtu p.sh. Dardania ėshtė shpjeguar me shqipen dardhė, Dalmatia me shqipen del me, dele, Ulkin me shqipen ulk, ujk, Dimalum me shqipen di mal dy male, Bardhul me shqipen i bardhė, Daz me shqipen dash..
Nė vitin 168 para erės sonė, Iliria u pushtua nga romakėt. Filloi kėshtu njė periudhė pushtimi qė zgjati pėr mė shumė se pesė shekuj.
Nė shekullin e VII Shqipėria u pushtua nga sllavėt, kurse nė shekullin XV nga turqit otomanė. Pushtimi otoman vazhdoi pesė shekuj deri mė 28 nėntor 1912.
Nė Mesjetė, popullsia e territoreve tė populluara nga fiset ilire, quhej Albanoi dhe vendi Albanon, prej nga ka dalė forma popullore Arbėnesh ose Arbėresh.
Emrat e sotėm Shqipėri, shqiptar, shqip janė shfaqur nė shekullin XVII.
Gjatė kėsaj periudhe tė gjatė pushtimi, gjuha dhe kultura shqiptare kanė qenė nėn ndikimin e gjuhės e tė kulturės latine, greko-bizantine, sllave e turke. Gjenden nė shqipe fjalė me origjinė nga greqishtja e vjetėr, latinishtja, greqishtja bizantine, sllavishtja, turqishtja etj.
Nga greqishtja e vjetėr kanė hyrė fjalė tė tilla si: drapėr, lakėr, qer-shi, shpellė; nga latinishtja: arė, kalė, mbret, furkė, ungj,- nga greqi-shtja bizantine: fis, ikonė, kollogjer, manastir; nga sllavishtja: gjobė, lopatė, pushkė, opingė, rob, si edhe toponime: Berat (bel+grad), Dropull (Drino+polje), Konispol (kon+polje), Velipojė (veliko+polje), Zadrimė (za+Drin), Zagori (za+gor); nga turqishtja: tepsi, pazar, cohė, bahēe, oxhak, sobė, jastėk, ilaē etj.
Ėshtė e vėrtetė qė shqipja ka pėsuar ndikime nga gjuhėt e huaja, sidomos nė leksik, po ėshtė po kaq e vėrtetė qė ajo ka shfaqur aftėsi pėr t'i asimiluar dhe ndryshuar sipas modelit tė vet huazimet, duke treguar forcėn dhe gjallėrinė e saj. Kėshtu fjalėt e greqishtes sė vjetėr drapanon, kerasia, spileon nė shqip dalin drapėr, qershi, shpellė,- nė latinisht arvum, vicinium, impertorem nė shqip arė, fqinj, mbret,- nė sllavisht glob, opanak, ravnica nė shqip gjobė, opingė, rrafshė.
Gjithsesi gjatė periudhės qė vendi ynė, kultura jonė, gjuha jonė ishin nėn influencėn e kulturės e tė gjuhės latine, greko-bizantine, sllave e turke, gjuha shqipe ka ruajtur origjinalitetin e saj si gjuhė indoevropiane me strukturė fonetike, gramatikore e leksikore tė veēantė.

Nė historinė e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve Rilindaj shqiptare (XIX-XX) zė njė vend tė veēantė. Gjatė kėsaj periudhe, problemet e gjuhės u bėnė pjesė pėrbėrėse e programit tė Rilindjes shqiptare, e cila, me alfabetin e Shoqėrisė sė Stambollit (1878) hodhi bazat pėr zgjidhjen e problemit tė alfabetit tė gjuhės shqipe, i cili pėrfundimisht u zgjidh nė Kongresin e Manastirit mė 1908. Nė bazė tė alfabetit tė gjuhės shqipe ėshtė alfabeti latin.

Dokumentet e para tė shkruara tė shqipes i pėrkasin shekullit XIV. Libri i parė i shkruar ėshtė "Meshari" i Gjon Buzukut qė i pėrket gjysmės sė dytė tė shek. XVI (1555). Ka mundėsi qė tradita e shkrimit tė shqipes tė ketė qenė mė e vjetėr. Shqipja ėshtė shkruar nė dy dialekte kryesore, nė gegėrisht dhe nė toskėrisht. Vepra e parė toskėrisht ėshtė "E mbėsuame e krishterė", shkuar nga Lukė Matrėnga dhe botuar nė Romė mė 1592. Shqipja ka vazhduar tė shkruhet nė dy dialekte deri mė 1972, kur toskėrishtja letrare u shpall gjuhė letrare kombėtare ose gjuhė letrare e njėsuar.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 21st February 2008, 18:26

ky shkrim meriton pėrshėndetje



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 21st February 2008, 18:28

Faleminderit Shaban Cakolli



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:04

Shqipja ėshtė njė gjuhė indoevropiane qė flitet nė Shqipėri, Kosovė dhe nga shqiptarėt etnikė nė pjesė tė tjera tė Ballkanit jugor. Gjuha shqipe flitet gjithashtu edhe pėrgjatė bregdetit lindor tė Italisė dhe nė Sicili, nė jug tė Greqisė si dhe nė Gjermani, Suedi, Shtetet e Bashkuara, Kanada, Ukrainė dhe Belgjikė. Shqipja ėshtė njė ndėr gjuhėt moderne qė pėrfaqėson njė degė mė vete nė familjen e gjuhėve indoevropiane.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:04

Dialektet


Dy dialektet kryesore tė gjuhės shqipe janė Gegė nė veri dhe Toskė nė jug, tė ndara afėrsisht nga Lumi Shkumbin. Gegnishtja dhe Toskėrishtja janė degėzuar pėr sė paku njė mijėvjeēarcito! , dhe format e tyre mė pak ekstreme janė ndėrsjellash tė kuptueshme. Gegnishtja ka nėn-variantet mė tė dallueshme, prerjet tė cilat janė lloje mė veriore dhe lindore, qė pėrfshinė ato tė qyteteve tė Shkodrės, rajonin e Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė verilindore, Kosovėn, Malin e Zi, Serbine, dhe fshatin e izoluar Arbanasi (jashtė Zarės) tė bregut tė Kroacisė, Dalmacisė. “Arbanasi” i themeluar nė fillimin e shekullin XVIII nga refugjatėt nga rajoni rreth qytetit bregdetar tė Malit tė Zi, Tivarit, ka rreth 2,000 folės tė gjuhės shqipe.

Tė gjitha dialektet e folura shqipe nė enklavat italiane dhe greke janė variantet e toskėrishtes dhe duket se janė tė lidhura mė sė afėrmi me dialektin e Ēamėrisė nė jugun e largėt tė Shqipėrisė. Enklavat Italiane- rreth 50 fshatra tė shpėrndarė - me siguri janė gjetur nga emigrantėt nga sundimi i Turqisė nė Greqi. Disa dialekte tė largėta dhe tė izoluara tė origjinės jugore tė Toskėrishtes fliten nė Bulgari dhe Trakinė Turke por nuk kanė datė tė saktė. Gjuha ende pėrdoret nė Madritsa, Bulgari, nė kufirin afėr Edirnesė, dhe nė pėrfundim tė kėtij fshati qė po mbijeton nė Mandres, afėr Kilkis nė Greqi, qė daton nga Lufta Ballkanike. Njė enklavė Toskėrisht afėr Melitopolit nė Ukrainė shfaqet vendosja e fundme nga Bullgaria. Dialektet Shqiptare nga Istria, pėr tė cilin ekziston njė tekst, dhe nga Sreim, pėr tė cilin nuk ekziston asnjė tekst janė zhdukur.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:06

Historia


Kongresi i Manastirit

Gjuha zyrtare, e shkruar me gėrma latine dhe qė u pėrvetėsua nė vitin 1909, ishte e bazuar nė dialektin e Gegėrishtes Jugore tė qytetit tė Elbasanit nga fillimi i shtetit tė Shqipėrisė deri nė Luftėn e dytė botėrore. Deri nė vitin 1968 shqiptarėt e Kosovės, Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė dhe Malit tė Zi pėrdorėn gjuhėn letrare shqipe tė dialekit gegė si gjuhė zyrtare. Nė Shqipėri me ardhjen nė fuqi tė komunistėve dialekti gegėcito! u ndalua institucionalisht prej vitit 1944 deri nė vitin 1967cito! dhe de-fakto prej vitit 1972 deri sotcito! . Gjuha e sotme zyrtare shqipe jo vetėm qė bazohet nė toskėrisht, por edhe fjalėt e shprehjet qe huazohen prej gegėrishtes kthehen nė morfologjinė, fonologjinė dhe sintaksėn e tė folmes toskė. Shqiptarėt qė jetojnė edhe sot nėn administrimin e sllavėve e pranuan dialektin toskė si nivel tė gjuhės zyrtare shqipecito! . Ky vendim politik i marrėcito! nė Prishtinė nė vitin 1968 sot po sfidohet nga shkrimtarė, gazetarė dhe sidomos rinia qė shkruan nė internet si jo frutdhėnės dhe diskriminues ndaj folėsve tė dialektit gegė, nė veēanti ndaj kosovarėve tė cilėt tingėllojnė si emigrantė kur flasin gjuhėn standarde shqipe.

Vetėm disa tė dhėna tė shkruara shkurt janė ruajtur nga shekulli i 15-tė. E para ishte njė formulė pagėzimi e vitit 1462. Shpėrndarja e librave tė prodhuar nga shekujt 16 dhe 17 kanė buruar shumė nė zonėn e gegėrishtės (shpesh nė gegėrishten Shkodrane veriore) dhe pasqyruan veprimtaritė misionare tė Katolicizmit Romak. Njė rrymė shumė mė e vogėl e literaturės nė shekullin e 19-tė ishte prodhuar nga mėrgimtarėt. Ndoshta punimet e letėrsisė mė tė hershme dhe tė pastėr tė ēfarėdo niveli ėshtė poezia e shekullit tė 18-tė tė Jul Varibobės, tė enklavave nė S. Giorgio nė Kalabri. Disa prodhime letrare vazhduan nė shekullin e 19-tė nė enklavat italiane, por asnjė veprimtari e ngjashme nuk ėshtė ruajtur nė zonat e Greqisė. Tė gjitha kėto dokumente tė hershme historike tregojnė pėr njė gjuhė e cila dallon pak nga gjuha e tanishme, sepse kėto dokumente nga krahina dhe kohė tė ndryshme paraqesin karakteristikat e shėnuara tė dialektit. Sidoqoftė, ato shpesh kanė njė vlerė pėr studimet e gjuhėsisė dhe janė shumė mė tė rėndėsishme pėr vlerėn e tyre letrare.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:08

Klasifikimi
Qė shqipja ėshtė qartė me prejardhje indo-evropiane ishte e njohur nga filologu gjerman Franz Bopp nė 1854; hollėsitė e ngjashmėrive kryesore tė shqipes me gjuhėt indo-evropiane ishin pėrpunuar nga njė filolog tjetėr gjerman, Gustav Meyer, nė vitet e 1880-1890. Pėrmirėsimet e mėtejme gjuhėsore ishin paraqitur nga gjuhėtari danez Holger Pedersen dhe Norbert Jokl nga Austria. Etimologjitė nė vazhdim e ilustrojnė lidhjen e shqipes me gjuhėt indo-everopiane (njė yll qė i paraprin vllajės tregon tė pavėrtetuarat, fjala burimore indo-evropiane hipotetike, e cila ėshtė e shkruar nė ortografi tradicionale):

pesė “five” (nga *pénkėe); zjarr “fire” (nga *gėhermos); natė “night” (nga *nokėt-); dhėndėr “son-in-law” (nga *gem{schėa} ter-); gjarpėr “snake” (nga *sérpo{breve}n-); bjer “bring!” (nga *bhere); djeg “I burn” (nga *dhegėho); kam “I have” (nga *kapmi); pata “I had” (nga *pot-); pjek “I roast” (nga *pekėo); thom, thotė “I say, he says” (nga *k'emi, *k'et . . .).

Sistemi i foljes pėrfshin shumė tipare arkaike, si ruajtja e aktive e dallueshme dhe pėrfundimet mesatare personale (si nė greqisht) dhe ndryshimi i zanores rrėnjė "e" nė tė tanishmen nė "o" nė kohėn e shkuar, njė tipar i ndarė me gjuhėt baltike. Pėr shembull, ekziston mbledh (kalimtare) dhe po ashtu mblidhet (jokalimtare), nė kohėn e shkuar, dhe mblodha me njė "o" nė tė shkuarėn. Pėr shkak tė ndryshimeve sipėrfaqėsore nė formėn fonetike tė gjuhės gjatė 2,000 vjetėve dhe pėr shkak tė huazimit tė fjalėve nga vendet fqinjė, vazhdimėsia e trashėgimisė sė indoevropianishtes nė shqip ka qenė e nėnvlerėsuar.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:09

Gramatika
Kategoritė e gramatikės sė shqipes janė shumė tė afėrme me gjuhėt e tjera evropiane. Emrat tregojnė dukshėm gjininė, numrin, dhe pesė rasa. Njė tipar i pazakonshėm ėshtė qė emrat ndryshohen mė tutje me prapashtesa pėr tė treguar domethėnien e caktuar apo pacaktuar: bukė, buka. Mbiemrat-pėrveē numėror dhe disa shprehje tė caktuara sasie-dhe emrat e varur pėrcjellin emrin tė cilin e modifikojnė; dhe ata janė tė shquar nė kėrkimin e pjesėzės qė i pėrcjell ata qė pajtohen me emrin. Andaj, nė “njė burrė i madh, modifikohet nga i madh, i cili paraprihet nga i, i cili pajtohet me termin pėr “njeri”; gjithashtu nė “dy burra tė mėdhenj”, mėdhenj, forma mashkullore e shumėsit nga i madh, pėrcjellė emrin burra dhe paraprihet nga njė pjesėz qė pajtohet me emrin.

Foljet kanė numrin dhe njė llojllojshmėri tė formave tė gjetura nė Frėngjisht apo Italisht dhe janė mjaft tė parregullta nė formimin e rrėnjėve tė tyre. Shumėsat e emrit po ashtu janė tė dukshėm pėr parregullsitė nė njė numėr tė madh tė tyre. Kur tė pėrcaktohet njė emėr apo njė i marrur si i njohur ėshtė kundrinori i drejtė, njė pėremėr nė rastin e vėrtetė qė pėrsėritė kėtė informacion po ashtu duhet tė futet nė shprehjen e foljes; p.sh. I-a dhashė librin atij drejtpėrdrejtė ėshtė “him-it I-gave the-book to-him, e cila nė anglishten standarde do tė ishte “I gave the book to him.”Nė pėrgjithėsi, gramatika dhe dallimet formale tė shqipes na kujtojnė greqishten moderne dhe gjuhėt romane, veēanėrisht ajo rumune. Tingujt sugjerojnė hungarishten apo greqishten, por gegėrishtja me zanoreve hundore tingėllon mė karakteristike.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:11

Fonetika
Artikulli kryesor: Shqiptimi
Transkripsioni nė pasoj tė pėrdorimit e Alfabetit Fonetik Ndėrkombėtar

A B C Ē D DH E Ė F G GJ H I J K L LL M N NJ O P Q R RR S SH T TH U V X XH Y Z ZH
a b c ē d dh e ė f g gj h i j k l ll m n nj o p q r rr s sh t th u v x xh y z zh


a b ʦ ʧ d š ɛ ə f g ɟ h i j k l ɫ m n ɲ ɔ p c ɾ r s ʃ t θ u v ʣ ʤ y z ʒ



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:12

Fjalori dhe Kontaktet me gjuhėt e tjera
Edhe pse shqipja ka pranuar huazime nga fqinjėt, po ashtu tregon jashtėzakonisht disa dėshmi tė kontaktit me Greqishten e lashtė; Si e tillė ėshtė Gegėrisht mokėn (Toskėrisht mokėr), nga Greqishtja mekhane’. Kontaktet e afėrta me Romakėt japin shumė huazime latine - mik nga Latinishtja amicus, kėndoj nga cantare. Pėrveē kėsaj, huazimet e tilla tė fjalėve nė Shqip vėrtetohen nga ngjashmėritė nė zhvillimin e Latinishtes sė folur nė Ballkan dhe Rumani, njė gjuhė e Romantizmit Ballkanik. Pėr shembull, Latinisht paludem u kthye nė padulem dhe pastaj padure nė Rumani dhe pastaj pyll nė Shqip, tė dyja me kuptim tė modifikuar.

Anasjelltas, rumanishtja po ashtu i ndan disa terma vendorė jo-latinishte me Shqipen—p.sh. Rumanisht brad, Shqip bredh. Andaj kėto dy gjuhė reflektojnė kontakte tė veēanta historike tė kohėve tė hershme. Komunikimet e hershme me barbarėt me sa duket kontribuan fjalėn "tirq" (nga bashkimi i vjetėr “thigh-breech), pėrderisa huazimet me kontaktet e hershme Sllave mund tė atribuojnė nė kontaktet kulturore gjatė 500 viteve tė kaluara me Venedikasit, Osmanėt, Grekėt (deri nė jug), dhe Sllavėt (deri nė lindje).

Njė numėr i favorshėm i tipareve - p.sh. formimi i kohės sė ardhshme dhe shprehjes sė emrit – janė tė ndara nga gjuhėt tjera tė Ballkanit por kanė njė origjinė dhe zhvillim tė pakuptueshėm; Shqipja apo forma e sajė e hershme shumė lehtė mund tė jetė burimi pėr tė paktėn disa nga kėto. Studimi i tipareve tė tilla regjionale nė Ballkan ėshtė bėrė njė rast klasik pėr hulumtimi mbi fenomenin e pėrhapjes sė gjuhės.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:13

Pėrhapja e gjuhės shqipe
Shqipja flitet sot nga mė se gjashtė milionė vetė nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė, nė viset shqiptare tė Maqedonisė, tė Malit tė Zi, tė Serbisė jugore, si dhe nė viset e Ēamerisė nė Greqi. Shqipja flitet gjithashtu, nė ngulimet shqiptare nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė, si dhe nė shqiptarė tė mėrguar nė viset e ndryshme tė botės para Luftės se Dytė Botėrore dhe nė kėtė dhjetėvjeēarin e fundit. Gjuha shqipe mėsohet dhe studiohet nė disa universitete dhe qendra albanologjike nė bote, si nė Paris, Romė, Napoli, Kozencė, Plermo, Leningrad, Pekin, München, Bukuresht, Selanik, Sofie etj



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 5th March 2008, 16:13

Studimet pėr gjuhėn shqipe
Gjuha dhe kultura e shqiptarėve, lashtėsia dhe karakteri origjinal i tyre, kanė tėrhequr prej kohėsh vėmendjen e studiuesve tė huaj dhe shqiptarė qė nė shekullin XVIII dhe mė parė. Nė mėnyrė tė veēantė, gjuha, historia dhe kultura e shqiptarėve, tėrhoqi vėmendjen e botės gjermane. Me tė u mor edhe njė filozof i madh, siē ishte Gotfrid Vilhelm Lerbnitz, qė punoi njė shekull para lindjes sė gjuhėsisė krahasimtare. Ai mendonte, se studimi krahasues i gjuhėve ishte themelor pėr tė ndėrtuar njė histori universale tė botės, pėr ta kuptuar dhe pėr ta shpjeguar atė. Nė disa letra, qe ai i shkruante njė bibliotekari tė Bibliotekės Mbretėrore tė Berlinit, nė fillim tė shekullit XVIII, shprehet edhe pėr natyrėn dhe prejardhjen e gjuhės shqipe dhe pas disa luhatjeve, arriti nė pėrfundimin, se shqipja ėshtė gjuha e ilirėve tė lashtė. Megjithatė, studimet shkencore pėr gjuhėn shqipe, si dhe pėr shumė gjuhė tė tjera, nisėn pas lindjes sė gjuhėsisė historike-krahasuese nga mesi i shekullit XIX. Njė nga themeluesit e kėsaj gjuhėsie, dijetari gjerman Franz Bopp, arriti tė provonte qė nė vitin 1854, se shqipja bėnte pjesė nė familjen e gjuhėve indoevropiane dhe se zinte njė vend tė veēantė nė kėtė familje gjuhėsore. Pas tij, studiues tė tjerė, si G. Meyer, H. Pedersen, N. Jokli, studiuan aspekte tė ndryshme tė leksikut dhe tė strukturės gramatikore tė gjuhės shqipe. G.Meyer do tė hartonte qė nė vitin 1891 njė Fjalor etimologjik tė Gjuhės shqipe (Etymologisches Wörterbuch der albanesischen Sprache, Strasburg 1891), i pari fjalor i kėtij lloji pėr shqipen. Pėrveē kėtyre, njė varg i madh gjuhėtarėsh tė huaj, si F. Miclosich, G. Weigand, C. Tagliavini, St. Man, E. Hamp, A. Desnickaja, H. Ölberg, H. Mihaescu, W. Fredler, O. Bucholtz, M. Huld, G. B. Pellegrini, etj. kanė dhėnė kontribute tė shėnuara pėr studimin e historisė sė gjuhės shqipe, tė problemeve qė lidhen me prejardhjen e saj, me etimologjinė, fonetikėn dhe gramatikėn historike, si edhe nė studimin e gjendjes sė sotme tė shqipes. Ndėrkohė, krahas studimeve pėr gjuhėn shqipe tė albanologėve tė huaj, lindi dhe u zhvillua edhe gjuhėsia shqiptare. Ajo i ka fillimet e saj qė nė shekullin XVII, kur Frang Bardhi botoi tė parin fjalor tė gjuhės shqipe “Dictionarium Latino-Epiroticum” (1635). Gjatė Rilindjes Kombėtare u botuan disa gramatika tė gjuhės shqipe. Kėshtu, nė vitin 1864, Dhimitėr Kamarda, njė nga arbėreshėt e Italisė, botoi veprėn “Laggio della grammatica comparata sulla lingua albanese”, Livorno 1864, vėll.II “L’Apendice al saggio dalla gramatica comparata sulla lingua albanese”, Prato 1866. Mė 1882, Kostandin Kristoforidhi botoi “Gramatikėn e gjuhės shqipe” dhe mė 1806, Sami Frashėri botoi “Shkronjėtoren e gjuhės shqipe”, dy vepra gjuhėsore tė rėndėsishme tė shekullit XIX pėr gramatologjinė e gjuhės shqipe. Nga fundi i shekullit XIX, Kostandin Kristoforidhi pėrgatiti edhe njė “Fjalor tė gjuhės shqipe”, i cili u botua nė vitin 1904 dhe pėrbėn veprėn mė tė rėndėsishme tė leksikografisė shqiptare, qė u botua para Luftės se Dytė Botėrore. Nė vitin 1909, botohet Fjalori i shoqėrisė “Bashkimi”. Pas shpalljes sė Pavarėsisė, u botuan njė varg gramatikash dhe fjalorė dygjuhėsh, pėr tė plotėsuar nevojat e shkollės dhe tė kulturės kombėtare. Nė fushėn e gramatikės u shqua sidomos Prof. Dr.Aleksandėr Xhuvani. Aleksandėr Xhuvani (1880-1961) Kreu studimet e larta nė Universitetin e Athinės. Veprimtaria e tij pėr studimin e gjuhės shqipe dhe arsimin kombėtar, e nisi qė gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare. Bėri njė punė tė madhe pėr pajisjen e shkollės sonė me tekste tė gjuhės shqipe, tė letėrsisė, tė pedagogjisė dhe tė psikologjisė. Drejtoi e punoi pėr hartimin e udhėzuesve drejtshkrimorė nė vitet 1949, 1951, 1954, 1956. Pati njė veprimtari tė gjerė nė fushėn e pastėrtisė sė gjuhės shqipe e tė pasurimit tė saj dhe botoi veprėn “Pėr pastėrtinė e gjuhės shqipe” (1956). Bashkėpunoi me profesorin Eqerem Ēabej, pėr hartimin e veprave “Parashtesat” (1956) dhe “Prapashtesat e gjuhės shqipe” (1962), trajtesa themelore nė fushėn e fjalėformimit tė gjuhės shqipe. Botoi dhe njė varg punimesh monografike pėr pjesoren, paskajoren dhe parafjalėt e gjuhės shqipe.

Ai ishte njohės i mirė dhe mbledhės i pasionuar i visarit leksikor tė gjuhės sė popullit. Fjalėt dhe shprehjet e mbledhura , u botuan pjesėrisht pas vdekjes, nė formėn e njė fjalori. Pėrgatiti njė botim tė dytė tė “Fjalorit tė gjuhės shqipe” tė Kristoforidhit (1961). Vepra e plotė e tij, e projektuar nė disa vėllime, ende nuk ėshtė botuar. Nė vitin 1980 ėshtė botuar vėllimi i parė. Njė zhvillim mė tė madh njohu gjuhėsia shqiptare nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, kur u krijuan edhe institucione shkencore tė specializuara, si Universiteti i Tiranės, Universiteti i Prishtinės dhe Akademia e Shkencave, Universiteti i Shkodrės, mė vonė, Universiteti i Elbasanit, Universiteti i Gjirokastrės, Universiteti i Vlorės, Universiteti i Tetovės, etj. Gjatė kėsaj periudhe, u hartuan njė varg veprash pėrgjithėsuese nga fusha tė ndryshme tė gjuhėsisė. Nė fushėn e leksikologjisė dhe tė leksikografisė, pėrveē studime leksikologjike, u hartuan edhe njė varg fjalorėsh tė gjuhės shqipe dhe fjalori dygjuhėsh, nga tė cilėt, mė kryesorėt janė: “Fjalori i gjuhės shqipe” (1954), “Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe” (1980), “Fjalori i shqipes sė sotme” (1984), “Fjalori drejtshkrimor i gjuhės shqipe” (1976), “Drejtshkrimi i gjuhės shqipe” (1973), etj. Kohėt e fundit kanė dalė edhe “Fjalor frazeologjik i gjuhės shqipe” (2000) dhe “Fjalor frazeologjik ballkanik” (1999).

Nė fushėn e dialektologjisė ėshtė bėrė pėrshkrimi e studimi i tė gjithė tė folurave tė shqipes dhe ėshtė hartuar “Atlasi dialektologjik i gjuhės shqipe”, njė vepėr madhore qė pritet tė dalė sė shpejti nga shtypi. Eshtė bėrė gjithashtu, studimi i fonetikės dhe i strukturave gramatikore tė gjuhės shqipe pėrmes studimeve tė veēanta dhe pėrmes gramatikave tė ndryshme, niveleve tė ndryshme, nga tė cilat, mė e plota ėshtė “Gramatika e gjuhės shqipe” I Morfologjia (1995), II Sintaksa (1997), hartuar nga Akademia e Shkencave, nė bashkėpunim me Universitetin e Tiranės, me kryeredaktor Mahir Domin. Njė vend tė gjerė nė studimet gjuhėsore tė kėtij gjysmėshekulli, kanė zėnė problemet e historisė sė gjuhės shqipe, problemet e etnogjenezės sė popullit shqiptar e tė gjuhės shqipe, tė etimologjisė, tė fonetikės dhe tė gramatikės historike, etj. Disa nga veprat themelore nė kėto fusha janė: "Studime etimologjike nė fushė tė shqipes” nė 7 vėllime, nga E.Ēabej; “Meshari” i Gjon Buzukut (E.Ēabej); “Gramatika historike e gjuhės shqipe” (Sh. Demiraj); “Fonologjia historike e gjuhės shqipe” (Sh. Demiraj); “Gjuhėsia ballkanike” (Sh. Demiraj), etj. Eqerem Cabej (1908-1980). Studjuesi mė i shquar i historisė sė gjuhės shqipe dhe njė nga personalitetet mė nė zė tė kulturės shqiptare.

Pasi bėri studimet e para nė vendlindje (Gjirokastėr), studimet e larta i kreu nė Austri, nė fushėn e gjuhėsisė sė krahasuar indoevropiane. Pas mbarimit tė studimeve, kthehet nė atdhe dhe fillon veprimtarinė shkencore e arsimore nė vitet ’30 tė kėtij shekulli dhe punoi nė kėto fusha pėr njė gjysėm shekulli, duke lėnė njė trashėgimi tė pasur shkencore.

Eqerem Ēabej solli dhe zbatoi nė gjuhėsinė shqiptare metodat dhe arritjet shkencore tė gjuhėsisė evropiane, duke kontribuar shumė nė ngritjen e nivelit shkencor tė studimeve gjuhėsore shqiptare. Eqerem Cabej punoi shumė nė disa fusha tė dijes, por u shqua sidomos nė fushėn e historisė sė gjuhės, nė trajtimin e problemeve tė origjinės sė gjuhės shqipe, tė autoktonisė sė shqiptarėve e tė etimologjisė dhe tė filologjisė sė teksteve tė vjetra.

Veprat themelore tė tij janė: “Studime etimologjike nė fushė tė shqipes”, nė shtatė vėllime, I “Hyrje nė historinė e gjuhės shqipe”, II “Fonetikė historike” (1958), “Meshari i Gjon Buzukut” (1968), “Shqiptarėt midis perėndimit dhe lindjes” (1944).

Ai ėshtė bashkautor edhe nė njė varg veprash nė fushėn e gjuhės sė sotme, siē janė: “Fjalor i gjuhės shqipe” (1954), “Rregullat e drejtshkrimit tė gjuhės shqipe” (1972), “Fjalori drejtshkrimor”.

Pėrveē veprave, ai ka botuar njė varg studimesh nė revista shkencore brenda e jashtė vendit dhe ka mbajtur dhjetėra referate e kumtesa nė kongrese e konferenca kombėtare e ndėrkombėtare, tė cilat kanė bėrė tė njohura arritjet e gjuhėsisė shqiptare nė botė, duke rritur kėshtu prestigjin e saj.

Veprat e prof. Eqerem Cabej janė botuar nė tetė vėllime, nė Prishtinė, me titullin “Studime gjuhėsore”. Me veprimtarinė e shumanėshme shkencore e me nivel tė lartė, Eqerem Cabej ndriēoi shumė probleme tė gjuhės shqipe dhe tė kulturės shqiptare, duke argumentuar lashtėsinė dhe origjinėn ilire tė saj, vitalitetin e saj ndėr shekuj dhe marrėdhėniet me gjuhėt dhe kulturat e popujve tė tjerė.

Gjatė kėsaj periudhe, gjuhėsia shqiptare zgjidhi edhe problemin e gjuhės shqipe letrare kombėtare, tė njėsuar me ēėshtjet teorike tė sė cilės ėshtė marrė veēanėrisht prof. Androkli Kostallari. Nė kuadrin e punės qė ėshtė bėrė nė fushėn e gjuhėsisė normative dhe tė kulturės sė gjuhės, janė hartuar dhe njė numėr i madh fjalorėsh terminologjikė pėr degė tė ndryshme tė shkencės e tė teknikės.

Pėrveē veprave tė shumta qė janė botuar nė fushėn e gjuhėsisė, veprimtaria e gjuhėsisė studimore e studjuesve shqiptarė pasqyrohet nė botimin e disa revistave shkencore, nga tė cilat mė kryesoret sot, janė: “Studime filologjike” (Tiranė); “Gjuha shqipe” (Prishtinė); “Studia albanica” (Tiranė); “Jehona” (Shkup); etj.

Studime te rėndėsishme mbi gjuhėn shqipe janė bėrė nga gjuhėtarė nė Kosovė, Maqedoni, Mal i Zi, ku janė botuar njė numėr i konsidrueshėm veprash mbi historinė e gjuhės shqipe, fonetikėn, gramatikėn, leksikun etj. Prof. Idriz Ajeti shquhet pėr kontributin e veēantė qė ka dhėnė nė kėtė fushė Kontribut tė veēantė pėr gjuhen shqipe kanė dhenė edhe shqiptaret e vendosur nė Itali, tė njohur si “Arbėresh” Disa nga figurat mė tė shquara tė gjuhėsisė shqiptare tė kėtyre dy shekujve tė fundit, janė: Dhimitėr Kamarda (arbėresh i Italisė), Kostandin Kristoforidhi, Sami Frashėri, Aleksandėr Xhuvani, Eqerem Ēabej, Selman Riza, Kostaq Cipo, Mahir Domi, Shaban Demiraj, Androkli Kostallari, Idriz Ajeti, etj.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 5th March 2008, 17:14

GJUHA SHQIPE.
gjuhe e familjenve indoevropiane;formon nje dege mė vete ne kete familje dhe nuk rrjedhe prej anjeres nga gjuhet e soteme te sak.Nje pjese e mire e leksikut dhe elementete themelore te struktures grmatikore te shqipes jane trasheguare nga nje periudhe e lashte dhe kane analogji dhe perkime me ate te gjuheve te tjera indoevropiane.Por gjate evolucioni te saj historik shqipja ka perfundu dhe mjafte risi ne strukturen e vet gramatikore dhe ne leksik.
Ne ndarjen e madhe te gjuheve indoevropiane ne gjuhe L (satem) dhe ne gjuhe P (kentum) shqipja bene pjes ne grupin e gjuheve L bashke me gjhuet indoirakiane,balto-sllave dhe me armenishten.Ne shqipen,si edhe ne keto gjuhe,grykoret qiellzor k',g' jane reflektuare ne nderdhembore th,dhe (shqip athėt-lat.acidus,shqip dhendėr-lat.gener).Por ne gjuhen shqipe ka raste ku ruhet karakteri mbylltor i grxkoreve qiellzore,gje qe tregon se shqipja i perket nje zone kalimtare te arealit indoevropian qendror,sikurse edhe gjuhet balto-sllave dhe armenishtja.
Ne disa zhvillime te tjera fonetike te hersheme,siē eshte dukuria e kthimit tė o-sė se shkurter indoevropiane nė-a,(krhs. lat.nox,noctis,gjerm.Nacht,shq,natė),shqipja shkon me gjuhet indoevropiane V (gjuhet gjermanike dhe gjuhet ballt-sllave),duke u larguar nga gjuhet indoevropiane J(latinshtja greqishtja etj.):
Shqiptaret jane pasardhes te Ilireve (shih) dhe shqipja pasaredhese e ilirishtes.Kjo eshte teza me e argumentuar nga ana historike dhe gjuhesore per origjinen e Gj.Sh.Argumentet themelore historike dhe gjuhesore tek te cilat mbeshtitet kjo teze jane keto:

1.Shqipja flitet sote ne nje pjese te trojeve ku ku ne periudhen antike flitej Ilirishtja.Trojet e soteme ku flitet Gj.Sh. ne krahasim me trojet e dikureshme te saj jane rezulltat rrudhjeje per arsye hitorike te njohura.

2.Ato pake elemente gjuhesore qe jane njohur si ilire gjejne shpjegim me ane te gjuhes shqipe.

3.format e toponimeve te lashta antike te krahasuara ne format pergjegjese te sotme,provoine se ata jane zhvilluar ne perputhje me regullat e fonetikes historike te gjuhes shqipe.

4. Mardheniet e shqipes me greqishten e vjeter dhe me latinishten tregoin se shqipja eshte formuare si gjuhe ne nje periudhe te hersheme te fqinesi me keto gjuhe.

5.Te dhenat Arkiologjike dhe te dhenat e tjera te kultures materiale e shpirtrore deshmojne se ka vijimsi kulturore nga ilirėt te shqiptaret.

Kontaket i vazhdushem te popullit shqiptar me popuj te tjer kane lene gjurme dhe ne gjuhe,sidomos ne leksik.Ne leksikun e shqipes ks huazime nga greqishtja e vjeter dhe e re,nga latinishtja dhe me pas nga italishtja,nga gjhuet sllave te Ballkanit,nga tuqishtja etj.Megjithate gjuha shqipe ka mundur te ruaje origjinalitetin e vet si gjuhe e veēante,ka ruajtur dhe ka pasuruar me mjete te brendeshme fondin e vet te trasheguar,ka ruajtur te pa prekur nga ndikimi e huja sistemin e vet gramatikor.

Gj.Sh. eshte nje nga gjuhet me te lashta te Ballkanit.por per arsye historike te njohura,ajo eshte e deshmuar me shkrim relativishte vone.Dokumentet e para te shkruara ne gjuhen shqipe,qe njihen deri sote,jane te Shekullit XV.Te dhena burimore dhe te dhena te tjera te tėrthorta flasin per ekzistencen e nje tradite shkrimore me te hereshme.Gjate mesjetes gjuha shqie eshte quajtur arbrishte (shih)Emertimi i sotem shqip,shqipe eshte deshmuar me shkrim per her te pare me 1555.

Gj.Sh. ka dy dialekte kryesore;dialektin e V(gergerishten) dhe dialektin e J (toskerishten).Qe nga shkrimet e para Gj.Sh. e gjejme te shkruara ne dy variante letrare kryesore te ndertuara mbi bazen e te dy dialekteve.Ajo vijoi te shkruhaej ne te dy dialektet deri sa u formua dhe u kristalizua si gjuhe letrare komtare e njesuar (shih:Gjuha letrare Shqipe),ne epoken tone.
Nga pikepamja tipoologjike,ne gjendjen e sotme Gj.Sh.paraqitet si nje gjuhe sintetiko-analtike.
Ka nje sisteme fonologjik origjinal (qe perbehet prej 7 fonemash zanore dhe 29 fonemash bashketingllore)dhe nje sistem te laremishem formash gramatikore;ruane mire sistemin rasor (ka pese rasa)ka sistemi tri gjinishe (mashkullore,femrore dhe asnjenese;kjo e fundit eshte ne terheqje,eshte kufizuar ne nje grupo te veēant emrash);sitemi emrore ka trajten e shquare dhe te pashquar,ka nyje te perpareme dhe te prapme;sistemi emėror dhe foljor njeh edhe fleksionin e brendeshem (dash-desh dal-del);ka dy typa strukturor mbiemrash-te nyjshem dhe te pa nyjshem ( i mirė- besnik).Te numroret krahas sistemit dicimal (dhjetė,tridhjetė,gjashtėdhjetė etj.) Sistemi folor ka nje larmi formash menyrore dhe kohore,nga te cilat nje i perkasin fondit te trasheguar indoevropiane ,nje pjes jane perfetuar gjate evolucioni historik.Folja ka ket menyra:dėftore,lidhore,kushtore,habitore,dėshirore.urdhėrore,si edhe forma e pastjelluar (pjesoren,paskajoren e pėrcjelloren).
Koha e ardhshme eshte ndertuar ne menyren antaltike me dy forma:do + lidhore (do tė punoj) dhe kam + paskajore (kam pėr te punuar).Gj.Sh.ka thekse te lire.por zakonisht te palevishem.
Ne shumicen e fjaleve sidomos ne kategorit emėrore,theksi bije ne rrokjen parafundore.Rendi i fjaleve ne fjali eshte pėrgjithėsishte i lire.Gj.Sh. gjate zhvillimit historik ka perftuar nje numer iparesh te perbashketa me disa gjuhe te tjera ballkanike,sidomos me rumanishten,greqishten e re,bullgarishten dhe maqedonishte.
Shqipja flitet sote ne shqipri,popullsis shqiptare te Kosoves.te Maqedonis,te Malit te zi,e te Serbis jugore,si dhe ne disa vise te ēameris ne Greqis,ajo flitet edhe ne ngulimet e lashta shqiptare te Italise,te Greqis etj.Dhe nga shqiptare te merguar para ēlirimit ne vende te ndrishem te botes.Si gjuhe letrare Shqiptaret ne Jugosllavi perdorin gjuhen letrare komtare Shqipe.Te folmet e ngulimeve shqiptare jashte atdheut (ne Greqi,Itali,Exs jugosllavi,Bullgari,Bashkimi Sovjetik9paraqiten si ishuj gjuhesore.

<>(1974)Permbledhje perodike me arikuj metodike e shkencore.botim i Institutit te Studimeve Pedagogjike.Numri i par edoli me 1966 me titullin Shencat shoqerore ne Shkolle,nr.6lendet shoqerore ne Shkolle dhe nga n.7 Lendet e shkencave shoqerore ne shkolle deri me 1974,nr.10.Permbashkrime per ēeshtje te punes mesimore dhe edukuse,pasqyron e perhap pervojen e parparuar dhe drejtohet mesuesve te gjuhes te letersis.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 5th March 2008, 17:15

Thoti fliste shqip

Eshte hartuar ne italishte ne prone proze dhe poezie,,mandje ne italishte dhe areberishte .Siē shihet nga vepra,autori per studimin e vet delikate dhe te veshtire,eshte mbeshteture kryesishte ne veprat e shkrimetareve antike dhe ne permendoret e egjiptianeve,hititeve,pelazgeve dhe romakeve te vjeter,respektivishte eshe ne shkrimet e ilireve - shqiptareve te lashte.Duhet theksuare qe ne fillim se pohimet te Giuseppe Catapanos jane ne harmoni me pohimet e shume filologeve.historianeve dhe arkeologeve angles.frances,turq,arabe,dhe shqiptare.Qellimi ime themelore eshte qe me kete shkrime t'ua prezentoi lexuseve tane nje veper vertet me rendesi kolosale,e cila dedikon kullturen e lashte te ilireve Shqiptareve.Nga ana tjeter shpresojem se kjo do te nxise kritiken shkencore ne ket fushe te dijes,e cila per fate te keq.deri ne ditet tona nuk ka aritur te jete ne nivel te duhure.Sipas mendimit te Catapanos shqipja me drejte Iliridhtja,po flitka me se 12000 vjet,ndersa sipas Horarld Whiteall-it,profesore i linguistikes anglo gjermane ne Universitetin Indiana (SHBA) shipja eshte dega me e vjeter e trungut te familjes te gjuheve Indoevropiane.
Si e tille ajo nuk eshte degezuar me tutje,por ka mbetur si gjuhe e pare dhe e vetmuar.

Kemi lexuar dhe degjuare per hiroglifet e egjiptianeve te lashte.te cilete si skalitje te shejta,jane krijuar para 4000 vjeteve para e.s.,por deri ne ditet tona,nuk kemi ditur se hiroglifet egjiptiane kane domethenje shqipe.Ketet dukuri na e zbuloi gilologu Giseppe Catapnone vepren e vete ''Thoti-Tati fliste shqip''.Po kush ishte THOT-I? Thot-i(ose TOT-i)(lat.THot;egjip.Tehuti)ishte perandoria e mesimit,e shaktethise se te shkruarit,e shkences dhe e magjise se egjiptianeve te lashte;pastai ishte mates i kohes dhe zbulus i numrave dhe perpilues i hiroglifeve.
Ai pershkruhej si qenie me trup te njeriut e me koke te iblisit,perkatesishte te shqipes(Shpiponjes).Nderkaq.sipas Guseppee Catapanos,THot-i.i cili e ''fliste shqipen''.i perpiloi hiroglifet,alfabetin fonetike te egjiptianeve te lashte,duke u mbeshtetur ne gjuhen e vet amtare''-ne gjuhen shqipe.

do te vazhdoi ne te ardhemen me ket shkrime ..mirundegjofeshime ne kete teme perseri se me te verte shume interesant eshte THoti fliste shqip kushe ka patur mundesi ta lexoje ket kushe jo do te vazhdoi perseri



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 5th March 2008, 17:17

Nga pellazgjishtia nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe u shtrashėgua dhe u ruajt gjuha mė e vjetėr e Europės. Nga shumė historianė tė huaj dhe shqiptar ehte thene se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke!? Kjo nuk ėshtė e vėrtet sepse ėshtė vėrtetuar me argumenta tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijne shkencat e gjuhesise dhe arkeologjise.

Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja? Edhe kjo nuk eshte e vertete, sepse ka dokumenta te shkruajtura te mbetura nga djegjet porse nuk jane zbuluar akoma dhe se gjuha shqipe eshte shkruajtur edhe me germat “latine” edhe ato “greke”. Nė lashtėsi letrarėve dhe klerikėve u interesonte latinishtja dhe greqishtja sepse ato ishin gjuhėt adminsitrative apo zyrtare. Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund t’i vėrtetonin dhe t’i ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.

Shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt. Pra gjuha njihet si njė nga tiparet etnike themelore tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Pjesė tė rėndėsishme tė njė studimi gjuhėsor janė: klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transmetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn. Nė kėtė drejtim, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh arkeologjia duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.

Ashtu si nė arkeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm qė nuk e linin tė diturohej. Nė shekujt XIX dhe XX shkenca e gjuhėsisė krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane. Shkencėtare qe bene emėr ne kėtė drejtim permenden:

Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.

Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.

Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.

Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime ‘Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’ dhe nxorri pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.

Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.

Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ‘Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.

Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.

Eduard Shnajder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre’ mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’.

Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.

Norbert Jokli 1887-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.

Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.

Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.

Kėshtu mbas shumė studimesh duke u bindur mbi njė varg argumentesh, shkencėtarė apo gjuhėtarė tė huaj dhe shqiptarė nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgėt parahistorik. Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra. Nje vertetim i pamohushem per vjetersin e gjuhes shqipe jane emertimet e qyteteve, maleve dhe lumenjeve qe jane trasheguar deri me sot duke iu qendruar edhe pushtimeve te gjata nga popujt e tjere, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURR?S, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj. Trashegiminė nga pellazgjishtja ne ilirishte dhe me pas ne shqipe e kemi dhe nga emrat e vjeter qe jane edhe sot tek emertimi i njerezve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Te tilla emra jane mbi 800, qe ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.

Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re se shumė qytete dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si per shembull:

Toskana nė Itali qe e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė te njejte me ato tė Shqipėrisė.

Brindizi lexohet ne shqip: bri ndezur.

Kryeqyteti i Francės Parisi ėshtė nė shqip: i pari ose si i pari.

Marrsiella, qytet i Francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė dhe eshte qytet bregdetar tregėtar, pra marr dhe sjell.

Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke edhe keta kanė emra tė kuptimit shqiptar, per shembull, Athina – a thėnė, Edessa – e desha, Thiva - theva.

Po ashtu Homeri rrjedh nga fjalė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Veprat e tij Iliada dhe Odisea (Udhė sheh) janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm bizantine. Tek Iliada, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės dhe vendet nga vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip, per shembull:

Mikena - mik kena/kemi, mbret ishte Agamenoni..
Menelao - mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt - mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė.
Elena - e lanė mend.
Priami – i parė jam ose prij jam, mbreti i Trojės.
Paridi - i pari qė di, etj.

Nė tė gjitha kohėrat bizantinėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur fjalet jo-greke nė fjale greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar deridiku dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjaleve ose emrave. Megjithatė, po te shohim perendite e lashta te Olimpit ku besonin greket ne lashtesi, do verejme se ato perendi lexohen apo kuptohen vetem ne gjuhen shqipe si pershembul: Zeus - Zė, eshte perendia me e fuqishme qe kishte per grua perendin Hera - Era. Perendia tjeter Letos – Leton. Zeusi me vone u martua me perendeshen Mentis - mend dhe linden Athinane. Marsi, ishte perendia e luftes dhe shume here nxiste grindje midis njerezve prandaj e pat marre emrin nga shqipja ‘’i marrė’’. Perendia Apollon mendoj se e ka marre kete emer nga shqipja, apo-loni, dhe vertet Apolloni ishte perendi i muzikes, poezise dhe harqeve, dhe ēfar bente Apolloni! Luante muzik, i ndryshonte drejtimin shigjetave. Loja me e dashur per te luajtur per femijet ishte shigjeta. Perendia e detit quhej Tetis, qe shume lehte ne shqipe T zevendesohet me D.

Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe vėrejmė se kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt. E Diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin ngaqė e Diela ėshtė dita mė me shumė diell. E Hėna pėrfaqson Hėnėn. E Marta ėshtė dita e Marsit dhe quhet si ditė e marrė. E Mėrkura ėshtė dita e Mėrkurit. E Enjta nuk ėshtė zbuluar akoma. E Premtja ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E Shtuna pėrfaqson Saturnin.

Nderkohė, grekėt bizantinė ditėt e javės i emėrtojnė keshtu: e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, te shtunėn e kanė marė nga hebrejtė.

Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan. Edhe betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait. Pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė tokat e tyre.

Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė europianė, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė apo pėr veshjet karakteristike. Uliam Shekspir nuk e pat vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte; fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek (!?)

Pėrrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipėrisė me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy. Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.

Nė pėrfundim duhet theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėn edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura nga larg, njerzit qė sot njihen si shqiptarė kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe dallimin tonė tė lashtė Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė shqiptarėt tė kujdesen sa me shume pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe t’i ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.



Shiko profilin e anėtarit


#18

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi