Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Enciklopedia letrare »
Cikėl poetik nga vėllimi poetik: "Kumritė prej deltine" i poetit prodhimtar, Adem Zaplluzha, Kosovė

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 25th November 2016, 22:00

Veēim
Cikėl poetik nga vėllimi poetik  "Kumritė prej deltine" i poetit prodhimtar, Adem Zaplluzha
Njė pėrfundim logjik:
Njė poezi, e cila ka dalė nga “mitra” e kreativitetit,  nėpėrmjet njė vėzhgimi tė menēur. Poeti nuk shtrėngohet tė lindė krijimin e tij, pasi e ndihmon spontaneiteti i lindjes.Asqė mund tė flitet pėr prezencė sempliste, rakitizėm apo proleksitet, sikundėrse , tashmė, gjen nė ēdo varg te krijuesit e tjerė. E pėrtheksoj kėtė, pasi kjo strukturė  duhet tė evidentohet dhe tė pėrthitet pėr tė krijuar fizionominė e krijimit origjinal.  
Ky cikėl poetik, i marrė nė njė botueshmėrinė e tij nė pėrmbajtjen e njė vėllimi poetik"Kumritė prej deltine" dallohet pėr “organogramėn”  e tij, pėr arkitekturėn, pėr pasurinė figurative , si dhe pėr dukuritė e tij  nė operacionin kirurgjikal tė sė djeshmes dhe tė sotmes si dhe pėr pasurinė e fondit ngjyror poetik.Kjo poezi duket e ngjeshur; brenda saj gjen moralin, pazazhin, peisazhin real dhe peizazhin mendimor.   
  Njė poezi e meditimit , e cila jep mesazhe dritėse me origjinalitet dhe individualitet”.
                            Kristaq F. Shabani








 
 

 

Adem Zhaplluzha
 “Kumritė prej deltine”
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
BRENDA DHOMĖS DĖGJOHEJ LEHJA E NATĖS
 
Jashtė fėrshėllen murrlani,
Njė shtrezė e mykur
Qante mes tavolinave,
Dritat e neonit
Ngritėn dolli me vetminė.
 
Njė tablo surrealiste,
Pandėrprerė zgėrdheshej,
Zgėrdheshej,
Me njė karrikaturė lakuriqe,
Brenda dhomės dėgjohej lehja e natės,
Sa ishte i gjymtė portreti i shėmtuar i fjalės.
 
Mė duket se, atė ēast, kishte zbritur sterra
Ose nuk ishte asgjė pėr tė cilin
Do shkruaja vetėm njė fjalė,
Ti ishe njė hije e zverdhur
Qė paloseshe si nusja nė gjerdek.
 
Por ēdo gjė u shndėrrua nė heshtje,
Hesht edhe ylli im polar
Njė fjalė e shėmtuar
Dhe njė copė druri akoma mė i shėmtuar
Ngritėn dolli ,
Pėr ligėshtinė e lagėshtisė sė mureve.
 
 
ĒFARĖ TĖ BĖJĖ ME DUART E TUA
 
Sa shpejt u klonuan fjalėt
Nga dhėmballėt e dyllta
Dhe kundėrmuese,
Si njė spinė e kalbur, kėputet gjuha,
Kėputen meteorėt si pemėt e kalbura.
 
Tė thashė largohu nga kjo lojė,
Por ty t’u kishte gurėzuar shpirti...
Ishte gurėzuar aq shumė,
Sa qė nga xhelozia u plandose,
Pranė sėmundjes tėnde tė keqe.
 
Ēfarė tė bėjė me patologjinė tėnde?
Ku t’i vari kėto pak fjalė qė m’i the,
Por aq ishin tė rėnda,
Sa qė s’pata takat t’i bart,
Si ti mėkatet e tua...
 
Ndoshta ishte mėkati yt i sėmurė,
Ose i imi,
Mbase ti ishe
Vetė mėkat i mėkatit,
Por gjithsesi ishte diēka e pashpjegueshme,
Mes mėkatit dhe kryqit tėnd tė dyshimtė.
 
 
 
 
 
PĖRRETH TAVOLINAVE TĖ DEHURA
 
Si rrapėllimėn e teneqesė sė ndryshkur,
Dėgjova zėrin tėnd,
Kakarisja e natės s’pushonte,
Ethet e dehura, si asnjėherė mė parė,
Ia shėmtuan rropullitė celularit.
 
Pėrreth tavolinave tė dehura,
Grumbuj zogjsh tė lagur nė shi,
Vera e prishur
Kundėrmonte si turshi lakre,
Muret tėrė trishtim,
Vidhnin rropullitė e njė kėndesi tė infektuar.
 
Jashtė, mureve tė dhomės,
Dėgjohej gjėma e veriut,
Nesėr burrat e lagjes do t’i grithin fytyrat,
Kurse ti, si njė kėndes i zgėrlaqur,
Ende qėndron i pėrhumbur,
Mbi plehun e fjalėve tė tua tė papėrtypura.
 
Ishe dhe je, si gjithmonė,
Gjaku im i prishur,
Ky det i ēmendur i kėsaj nate,
Me lopata prej mjegulle
Llamburit si i babėzitur,
Llamburit nėpėr motet e ligshta tė fėmijėrisė.
 
NJĖ KOHĖ E VRARĖ SILLET VĖRDALLĖ
 
Si njė kryq i braktisur,
Shtrihet nėpėr varret e vithisura
Pa emėr,
Nam e nishan,
Njė etje e lashtė njeriu
Rrokulliset rrugėve tė vrara, kaherė.
 
Nuk dua ta kujtoj harresėn,
Atė nocion tė kohės,
Mjegullat dhe pluhuri i verdhė
Mbetėn peng,
Mbetėn si sisa e njė gruaje,
Nėpėr muranat e lashtėsisė.
 
Sa herė erdhėn, po aq herė edhe ikėn
Nga ky truall kalorėsit e mallkimit,
Furtuna i la eshtrat peng,
I la peng shalat dhe kuajt e plagosur,
Sa qė ende sot,
Hingėllon fushėbeteja e trishtimit.
 
Nėpėr lagje tė braktisura,
Dėgjohen lehje qensh,
S’ndalen as mjaullimat e maceve,
Njė kohė e vrarė sillet vėrdallė,
Kurse njė tjetėr kohė,
Mė e egėr se bisha e sėmurė
Me padurim pret tė kthehet,
Pėr ta shuar mallin e sė keqes.
 
KALOJNĖ ME FYTYRA TĖ SHĖMTUARA
 
Nėpėr trotuare shoh skile tė sėmura,
Njerėz me nga njė shqisė tė dėmtuar,
Ecin  mes kolonadave,
Parakalojnė zogjtė e sėmurė tė njė kohe.
 
Procesion pas procesioni,
Ecin njerėzit duke i reklamuar gjymtyrėt,
Kalojnė me fytyra tė shėmtuara,
Kalojnė maskat e thyera tė njė maskarade.
 
I zhveshur deri nė asht,
Me njė shpirt nudo zvarritet dita,
Pas hapave tė saja tė ndryshkėta,
Si kujtesa pėrbirohet ėndrra e pėrgjumur.
 
Ēdo gjė sonte ishte lakuriqe...
Sa shumė u ngjanin gjėrat fjalėve tė tua,
Ngjanin aq shumė, sa qė
Nuk tė dallova ty nga asnjė e keqe.
 
 
EMRI I CILIT GUR NGA KĖTO VARRE...
 
Lejleku i plagosur,
Mbi njė oxhak tė vetmuar,
Shikonte nė njė mėnyrė tė pakuptimtė
 Nocionin e njė largėsie,
Shikonte nė shpatullėn e kėndesit,
 Ardhmėrinė, e cila s’dukej askund.
 
Pas shpine,
Po ndizen disa lloje zjarresh,
Njerėzit pashpresė,
Kishin harruar nocionin e bashkėjetesės,
Rrugėve, pa asnjė dalje,
I ngjanin tunelit tė verbėr,
Pa dritė, si nė fillim, po ashtu edhe nė fund.
 
Nė anėn tjetėr tė Lumėbardhit,
Me qindra ditė e javė,
Nuk kishte rėnė asnjė pikė shiu...
Pjesa tjetėr e qytetit
Vuante nga ethet e zeza,
Morti ishte ngjizur me eshtrat e njerėzve.
 
Varrmihėsit e gjymtuar
S’dinin shkrim – lexim, nė asnjė gjuhė.
Kush mund t’i lexojė kėto epitafe tė lashta?
Emri i cilit gur nga kėto varre,
Nesėr do vendoset diku nė ndonjė mur?...
 
NĖPĖR RRUGĖ SHOH NJERĖZ
 
Zogjtė paskan mbetur vetėm,
Shkretim pendlash,
Noton hapėsirės blu,
Nė horizont vajton njė varr pa kryq.
 
Qan edhe guri i vetmuar,
Askush nuk ngre dolli me askėnd.
Ēfarė brirėsh tė ashpra paska kjo kohė
Qė po e shpon parzmėn e tokės?!
 
Nėpėr rrugė shoh njerėz,
Me nga njė trastė nė shpinė,...
Sa ėshtė e rėndė barra e pikėllimit!
 
Nga tė katėr anėt e dynjasė,
Vijnė e shkojnė zogj tė nakatosur,
Fluturojnė plot shpresė
E kthehen tė plagosur nė shpirt.
 
DIMRI SIVJET KA NJĖ TJETĖR PAMJE
 
Si divi i njėmijė e njė netėve,
Tashmė jemi mbyllur nė njė shishe,
Shikojmė thellėsinė e detit
Nė grushtet e erės,
Zgėrdheshet rėra e mykur.
 
Thellė ndjejmė metamorfozėn e dhimbjes,
Peshqit na pėrkundin,
Si pėrherė, nė djepin e trishtimit,
Njė mjellmė e zezė
Thur rrjetėn e merimangės.
 
Nėpėr zgėrbonja lisash,
S’ndalen erėrat e ēmenduara,
Nė kafkat e rrapeve fėrshėllen veriu,
Dimri sivjet ka njė tjetėr pamje,
Njėsoj  duket si ariu i tėrbuar polar.
 
 
 
E HERĖ U NGJANĖ METEORĖVE
 
Njė ditė ecim vertikalisht,
Kurse ditėn tjetėr si bretkosa,
Marrim frymė horizontalisht...
U ngjajmė zvarranikėve parahistorikė,
Sa qė na thyhen eshtrat e brinjėve.
 
Tė nesėrmen, domosdo,
Presim njė tjetėr stinė mė tė mirė.
Ciladoqoftė, mirė se ardhtė!
Nė lėkurėn tonė tė regjur,
Duam ta ndjejmė ndėrrimin e moteve.
 
Kur afrohet mbrėmja,
I kėpusim gjethet e njoma
Tė pjergullės sė verdhė,
Nga nerenxa shtrydhim lotin e rrėnjėve,
Qeshim si tė babėzitur, deri nė mėngjes.
 
Dikur vonė, kah agullima,
Shikojmė nė heshtje lindjen e diellit,
Herė na duket si kalorėsit e apokalipsit
E herė u ngjanė meteorėve,
Pa asnjė shenjė drite nė brendinė e tij.
 
 
I TILLĖ ISHE GJITHMONĖ
 
Vonė kuptova se ti ,nė murin e pikėllimit,
I kėrkon mėkatet e tua,
I kėrkon ato tė bėma
Qė nuk i pėrkasin asnjė njeriu.
 
Por ēfarė tė bėjmė...
Njerėzit lindin tepėr tė uritur, 
Nuk ngopet syri i zbrazėt,
Nuk ngopet as me njė grusht dhe.
 
I tillė ishe gjithmonė,
Po ashtu do tė  jesh edhe nesėr.
Sa shumė dallojmė nga njėri – tjetri,
Sa qė asnjėri nuk e njeh vetveten!
 
Kur isha i uritur, ti i gjuaje kafshatat,
Nė kontejnerin e shpirtit tėnd,
Kurse kur isha i ngopur,
Nga xhelozia ,
Qėndroje pranė drurit tė pikėllimit.
 
 
 
SHPIRTI I BALSAMOSUR I ERĖS
 
Gur i shpuar,
A zgėrbonjė lisi i tejshpuar,
Me nėntė plagėt e Gjergjit dergjet atdheu,
Furtunė e sfilitur a degė e thyer,
Shpirti i balsamosur i erės.
 
Nėn flamujt e trishtimit,
Njė merimangė e zezė endte hartėn e grisur.
Hingėllimė kuajsh nė log tė mejdanit,
Bejlegu i papėrfunduar nė horizont,
Merr frymė si i sėmuri i Bosforit.
 
Aq tė mėdha ishin etjet,
Sa qė gjelbėrimi,
Ka kohė qė ėshtė tharė.
Asnjė fluturim i kumrive, 
Nuk duket mbi kopshtet e djegura!
 
Qenkan tharė rrėnjėt e shkulura
Tė pjergullave tė kuqe,
Njė sėmundje e zezė
Rritet dhe lėshon shtat,
Nė imazhet e verdha tė imagjinatės...
 
ATDHEU IM, HERĖ I NGJANTE KUMRISĖ
 
Gjėrat qė na dukeshin, si atdheu,
Ishin mashtrime optike.
Nga bebėzat e rritura shikonim
Pėrtej pasqyrės sė sėmurė,
Se si lėngonte deti i tėrbuar i kujtesės.
 
Atdheu im herė i ngjante kumrisė,
E herė zebrės sė plagosur,
Njė ditė fluturonte me tėrė krenarinė
E tij tė madhe,
Kurse ditėn tjetėr dukej si hartė e grisur.
 
Nuk krahasohej me asgjė,
As me vetveten,
Nocioni atdhe pėr ne ishte vetėm njė kujtim,
Kurse ne, si drurėt halorė,
Rriteshim nė furtunėn e jetės.
 
Atdheu, mollė e ndaluar,
Qė rritej nė shtatė kopshte,
Rritej e ne e shikonim me tejqyrė,
Shikonim se si ia rrjepin tė huajt lėkurėn,
E arnuar nga luftėrat e pandėrprera.   
 
 
 
MBRĖMJA, ATĖ NATĖ,  ISHTE LAJKATARE
 
Me qindra herė,
Desha tė fshihem nėn gjuhėn time,
T’i harroj dhimbjet qė shpojnė gurin,
Por, secilėn herė, mbėrrija,
Deri te portat e mbyllura.
 
Njė ditė i fsheha duart,
Kurse ditėn tjetėr fjalėt, nėn tehun e thikės,
Lulet qanin, si foshnjat,
Qanin edhe pemėt e ngrira nė kopsht,
Por thika e topitur ngulej e ngulej nė asht.
 
Kur desha tė dukem pakėz mė ndryshe,
I ndėrrova qindra pasqyra,
Por secila prej tyre i ngjante thikės,
Dhe tehut tė fshehur nėn gjuhė,
Mbrėmja atė natė ishte lajkatare.
 
Luante edhe sterra me duart e erės,
Asgjė nuk qėndronte nė vendin e vet,
Aq shumė kishin ndryshuar gjėrat pranė nesh,
Sa qė nuk ishim nė gjendje t’i dallojmė,
Gjymtyrėt tona mes degėve lakuriqe.
 
DĖGJONIM EDHE MJAULLIMAT E MACEVE
 
Ju thashė se te nėnkresa e djersitur,
I fshehėm ėndrrat,
Fjalėt e thėna dhe ato tė pathėna,
Fshehėm ēdo gjė,
Ēfarė mund tė fshihej mes viteve...
 
Ishin motet e dimrave tė acarta,
Ngrihej gjaku nė damar,
Tkurreshin drurėt nė mal,
Pėr njė ėndėrr tė mirė,
Si kokrra e bostanit, fluturonte koka.
 
Por ne ėndėrronim pranverėn,...
E si mos tė ėndėrrojmė, kur jetonim nė dimėr?!
Acari na i verbonte sytė,
Nėpėr qoshet e ēative tė rrėnuara,
Dėgjoheshin vetėm kėlthitjet e ullukėve.
 
Dėgjonim edhe mjaullimat e maceve
Dhe palljet e stinėve,
Dimrat ishin tė bardhė,
Por, pėr dallim nga bardhėsia, acari dukej
Si njė qiri qė ndizej e nuk bėnte dritė.
 
NGJAJNĖ ME LAJMĖTARĖT E ERRĖSIRĖS
 
Nuk mė kujtohet...
A thua, vallė, nėn maskat
E zeza,
Mund tė fshihej ndonjė fytyrė njeriu?
Por gjithsesi ato ishin maska...
 
Njėherė pashė se, nėn tehun
E thikės sė ndryshkur,
Ēmendurisht luante era;
Luante lojėn e bixhozit tė lashtė,
Ku pėrherė fituesit ishin xhandarėt.
 
Netėt ishin tė pafundme,
Tė gjata,
Si zinxhirėt e robėrisė,
Kurse loja e zezė vazhdonte,
Vazhdonte,
Qė tė mos pėrfundoj asnjėherė.
 
Ende, qenka dimėr,
Mbi ēatitė e rrėnuara s’duken lejlekėt,
Patat e zeza, si pėrherė,
Ngjajnė me lajmėtarėt e errėsirės,
Orė e ēast fluturojnė
Fluturojnė monopateve tė kujtesės.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi