Forumi Zeri YT! » Mė pranė njėri tjetrit » Diskutime shoqėrore »
Si mendoni a mund tė bashkohet Kosova me Shqipėrinė?

Share

Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 11th February 2008, 18:45

*
POPULAR

Si mendoni nese Kosova fiton Pavaresine duhet te bashkohet me Shqiperine?

Nqs realizohet bashkimi i Kosoves me Shqiperine a do te behej nje shtet me i fuqishem shqiptar?



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 11th February 2008, 18:49

Deshira ime eshte e madhe ,por bashkimi i dy shteteve do te sulmohet nga shume vende,dhe sidomos nga fqinjet
Bashkimim i tyre do te arrihet vetem me futjen e tyre ne BE
Jam i bindur se Kosova do te futet e para,dhe shqiperia shume me vone



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i rregullt
Anėtar i rregullt

Posted prej 11th February 2008, 19:00

Eshte endrra e cdo shqiptari por e shof shume te veshtire te realizohet ne nje kohe te afert.
Jam dakort me mendimin e nardlushnja se bashkimi me kosoven do mund te arrihet ne menyre shume te qete e paqesore kur te dy shtetet te behen pjese e Komunitetit Evropian.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 11th February 2008, 21:55

eshte nji enderr e cila pritet me vite ,keshtu qe me ne funde edhe kjo endrr ne nji kohe shum te shkurt do te realizohet ,dhe nese nuk e mbrrijm ne brezat e ardheshem do ta jetojn bashkimin me shqiprin ,apo shqiprin natyrale ,dhe duhet te punihet edhe ne ket drejtim ,por me shum mend dhe koke plot .



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 11th February 2008, 22:25

Njė Shqipėri e fortė do tė bėhet me bashkimin e shqiptarėve,kjo duhet tė ndodhė,por nuk do tė ndodhė shpejt dhe nuk mund tė bėhet pa sakrifica pėr tė cilat duhet tė jemi tė gatshėm.Nėseduam bashkim duhet ndodhi e thėna"Njėkomb,njė qėndrim":Ndryshe shqiptarėt ecoptėzuar do tė jenė tė dobėt,tė pėrulur,dhe tė ndikuar nga politikat e huaja.Kuptohet tani Kosova me mund tė madh po rrokulliset drejt njė pavarėsie,e cila nuk duket edhe aqpremtuese,shqiptarėve ju duhet edhe shumė tė bėra pėr tė zgjedhur ēėshtjen madhore.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 11th February 2008, 23:34

Une mendoj se jemi te bashkuar qe tani, te kalosh nga njeri kufi ne tjetrin eshte qeshtje hajgaresh dhe jo diq sikur ne kufijte tjere, pra ketu sdo koment fare.

Duhet punuar ne kete drejtim institucionet tona , kuptohet pas fuqizimit dhe njohjes se Pavaresise se Kosoves, kjo eshte nje rruge e gjate deri ne bashkim mirepo do punohet medoemos, kete e kerkon gjaku jone bashk me ne dhe besoj se sdel fuqi boterore qe e ndal!

vllazerisht pershendetje per te gjithe



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 12th February 2008, 15:07

shqiperija dhe kosova jan besoj te bashkuara ne nji fare menyre ,deri sa kufijet jan vetem formalitet para te hujve ,keshtu mbetet nji te ardhme te kemi vetem nji qeveri e jo dy ,dhe ta bejm prizrenin kryeqytet ,por kjo do te shkoj edhe pak kohe ,se nuk shkohet ne shkallen e 10 pa kalue te paren .



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i rregullt
Anėtar i rregullt

Posted prej 12th February 2008, 17:37

E Vetmja Alternativ Pse kujt i pengon te jem bashk I Pengon Evropes Pse pra shiten Demokrat falsoo Europiant Kush na paska Perēa Te na Kthejn qysh Kem qen me Pas ne Be dot ja Mesym.



Shiko profilin e anėtarit http://security.team-forum.net


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 15th February 2008, 17:38

pse te mos bashkohemi kur ishim njė trung!!!

ja se si dukeshim dikur?



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar i mirėnjohur
Anėtar i mirėnjohur

Posted prej 1st March 2008, 19:19

Burrat e shtetit dhe burrat e kombit !

Njė fatalitet apo rrjedhojė e fakteve dhe ngjarjeve qė mbėshtjellin qėnien e kombit shqiptar.
Rrallėherė njė burrė shteti ka pėrkuar tė jetė edhe burrė kombi dhe kjo na ka kushtuar shtrenjtė.
Na ka kushtuar shekuj dhe mijėvjecarė nė kėrkim tė bashkimit kombėtar, njė kėrkim sa i vetėdijshėm aq dhe impulsive i paorganizuar.
Tė qėnurit unikė nė llojin e vet mbart kryenecėsinė, si njė tipar origjinal, qė koha nuk e ka pėrpunuar dot pėr ta shndėrruar nė element tė dobishėm pėr vetė shqiptarėt.



Tė pathyeshėm mes njeri tjetrit prijėsat shqiptarė tradicionalisht nuk kanė mundur tė lėshojnė pushtetin pėr hir tė inetersave madhore tė tėrėsisė shqiptare .
Paralelisht kombi ka njohur burrat e tij dhe shteti gjithashtu.
Tė parėt pa ambicje pėr pushtet, por me njė vullnet tė admirueshėm kanė dhėnė pjesė nga shpirti i tyre nė funksion tė pėrmbushjes sė destinacionit tė natyrshėm tė shqiptarėve, bashkimit mes vedi.
Tė dytėt, nisur ndoshta nga i njėjti qėllim me tė parėt, kanė devijuar shpesh, por disa prej tyre edhe e kanė tradhtuar misionin e bashkimit.
Dy kategori tė pėrfshira nė tė gjitha nivelet e pėrkatėsisė sė tyre asnjėherė nuk kanė qėnė bashkė, dhe kėshtu edhe bashkimi si gjysėm dhe gjysėm qė bėjnė njė, ka qėnė njė ekuacion tepėr i ndėrlikuar.
Ky fatalitet dualist, si pjesė e unikalitetit shqiptar, jo gjthmonė ka qėnė rastėsi dhe as i natyrshėm..
Nėse do ishte kėshtu do tė ishte e keqja mė e vogėl.
Historikisht burrat e shtetit shqiptar kanė zhgėnjyer, nė mos tradhėtuar, madje disa prej tyre janė “cuar” drejt pushtetit pėr njė mision tė caktuar antishqiptar.
Nėse deri pak kohė mė parė kjo na dukej fantashkencė, sot ekzistojnė fakte dhe gjurmė tė cilat cojnė nė njė pėrfundim tė tillė, ose tė paktėn nuk e pėrjashtojnė mundėsinė.
Pa fyer askėnd, dhe pa cėnuar ansjė persoanzh, nė kėtė skenė dritėhijesh ku shteti nuk pėrputhet me nocionin e kombit, duhet thėnė se burrat e shtetit nga burrat e kombit i ndan njė hendek i madh.
Sot disa prej tė fundit i janė afruar disi pushtetit duke lejuar njė erė tė re tė fryjė por ekuivalenti i kėsaj, ėshtė njė radhė e gjatė burrash shteti qė nuk bėjnė asgjė tjeter vec shijojnė pushtetin si mbretėr absolutė dhe si oborrtarė.
Dallimi mes tė parėve dhe tė dytėve, ėshtė se shtetarėt nuk arrijnė te gjejnė njė emėrues mes politikės qė i kushtėzon, rehatisė sė karrigeve dhe misionit qė u ngarkohet si burra shteti, detyrimit qė kanė ndaj kombit.
Tė dytėt, nė shumicėn e tyre u mungon ambicja pėr pushtet madje e konsiderojnė pushtetin armikun mė tė madh tė idealeve.
Njė mospėrputhje e tillė mes politikės zyrtare dhe aspiratave kombėtare u ka kushtuar shqiptarėve, madje ka vėnė nė rrezik vetė ekzistencėn e tyre si komb.
Sėrish vlen tė thuhet se nuk ėshtė vetėm rastėsi, apo fatalitet, por nė kėtė mospėrputhje njė dorė ka ndihmuar shumė, dorė qė i ėshtė drejtuar Ballkanit qė prej shekullit tė 16-tė dhe mban emrin dyndje sllave .
Ardhja e tyre, po qė ishte njė rastėsi fatkeqe pėr vendasit, por politika e tyre e mireorientuar ka dhėnė rezultate nė qindra vjet nė njė kontrast tė thellė dhe fatkeq me rezultatet e politikės shqiptare, tė burrave tė shtetit qė shfaq vetėm paaftėsi nė kėtė drejtim.
Sot burrat e shtetit i bėjnė iso inetresave ndėrkombėtare dhe kjo nuk ėshtė aspak keq deri sa kėto interesa nuk bien ndesh me ato kombėtare, madje na vijnė pėr shtat .
Burrat e shtetit i bėjnė iso asaj qė e quajnė diplomaci , por jo sepse janė dipllomatė pasi nuk kanė aspak dell dipllomati, por janė thjesht tė paaftė pėr t'i bėrė tė tjerėt t’i dėgjojnė atė qė kombi do tė thotė.
Burrat e kombit ndėrkohė vazhdojnė tė lėnė gjurmėt e tyre nė misionin e madh tė bashkimit, larg politikės por shumė pranė cdo shqiptari ata e meritojnė tė quhen tė tillė.
Shtetarucėt bėrtasin me tė madhe ato qė i quajnė fitore nė arenėn ndėrkombėtare dhe ia servirin kombit si fitore.
Por, ato janė rrjedhė llogjike e pėrmbushjes sė interesave tė fuqive tė mėdha qė pėrkuan me "pavarėsine" e Kosovės dhe me forcimin e faktorit shqiptar nė Ballkan.
Po tė ishte pėr “burrat tanė” tė shtetit, shqiptarėt do tė vazhdonin tė ishin delja e zezė e tufės dhe pse jo, edhe e kurbanit.
Ndėrsa burrat e kombit, megjithėse pa bujė, e kanė kryer misionin e tyre.
Me njė nga mjetet mė efikase fjalėn e shkruar dhe fjalėn e thėnė, por dhe me gjithcka tjetėr qė kanė pasur nė dispizicion ata i kanė dhėnė kombit njė pasuri tė madhe, vepren e tyre patriotike, vepėr qė shėrben pėr tė mbajtur gjallė atė krenari sė cilės i referohemi shpesh.

Dallimi mes tyre bėhet kėshtu njė diferencė e madhe qė ndan dy kategori njerėzish dhe burrash.
Dallimi mes tyre pėrbėn nė fakt celėsin e zgjidhjes sė kėtij ekuacioni tė ndėrlikuar alla shqiptar ndėrsa bashkimi mes tyre ėshtė i pamundur.
Njė kombinim, herė-pas-herė mes veprimtarisė sė tyre, sigurisht qė do tė ishte fat pėr kombin e shpėrndarė nė mė shumė se katėr shtete ballkanike, njė kombinim mes veprės sė tyre, qė do tė ishte “gjetja” qė i ka munguar kėtij kombi



Shiko profilin e anėtarit


#11

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:01

Lidhja Shqiptare e Prizerenit ishte hapi i pare i Bashkimit te shqiptareve per formimin e shtetit shqiptar...

.......shkruan historia e Shqiperise

Lėvizja pėr thirrjen e Kuvendit Kombėtar u gjallėrua nė kulm gjatė gjysmės sė dytė tė majit. Sapo u pėrhap lajmi se Kongresi i Berlinit do tė mblidhej mė 13 qershor 1878, nė viset e tė katėr vilajeteve u zhvilluan mbledhje pėr tė zgjedhur delegatėt qė do tė niseshin pėr nė Prizren. Nga viset shqiptare tė vilajetit tė Kosovės, tė Shkodrės, tė Manastirit dhe tė Janinės, nuk u caktua si delegat pėr nė Prizren asnjė nga elementėt sulltanistė. Megjithatė, ulematė dhe funksionarėt osmanė, duke pėrdorur mjete nga mė tė ndryshmet, bėnė qė nė ato kaza, ku banonin nė mėnyrė tė pėrzier popullsi myslimane shqiptare, boshnjake, turke dhe pomake (bullgarė tė islamizuar), tė caktoheshin si delegatė edhe mjaft pashallarė e bejlerė sulltanistė.


E shqetėsuar nga zhvillimi i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Porta e Lartė nuk e la fatin e politikės sė saj nė Shqipėri vetėm nė duart e autoriteteve shtetėrore tė vilajeteve, por ndėrhyri edhe vetė pėr tė ndryshuar rrjedhėn e ngjarjeve. Pėr kėtė qėllim ajo thirri nė Stamboll, nė fund tė majit, personalitetet mė tė dėgjuara tė jetės politike shqiptare, si Iljaz pashė Dibrėn, Ali bej Gucinė, Abdyl Frashėrin, Ymer Prizrenin, Ahmet Koronicėn, Zija Prishtinėn, Mustafa pashė Vlorėn, sheh Mustafa Tetovėn, Vejsel bej Dinon dhe disa dhjetėra tė tjerė, ndaj tė cilėve ushtroi pėr disa ditė me radhė njė trysni tė fortė pėr t’i detyruar qė t’i jepnin besėlidhjes karakterin e njė organizate islamike ballkanike. Personalitetet shqiptare, qė i rezistuan presionit tė qeverisė osmane, Porta u pėrpoq t’i mbante nė Stamboll me pretekste tė ndryshme, pėr tė penguar pjesėmarrjen e tyre nė Kuvendin Kombėtar. Por ata u nisėn pėr nė Prizren pa lejen e saj.


Prizreni kishte marrė nė ato ditė tė para tė qershorit njė pamje festive. Pėrveē banorėve tė pėrhershėm qarkullonin nė qytet mijėra mysafirė tė tjerė tė veshur me rrobat e krahinave tė tyre dhe tė armatosur.
Kuvendi Kombėtar u hap mė 10 qershor 1878. Por atė ditė nė Prizren nuk kishin arritur tė gjithė delegatėt e krahinave shqiptare. Mungonin delegatėt e vilajetit tė Shkodrės, nisjen e tė cilėve e kishin penguar intrigat e valiut turk, Hysen Pashės. Po ashtu, nga vilajeti i Janinės arritėn vetėm dy delegatė (njėri nga tė cilėt ishte Abdyl Frashėri), pasi tė tjerėt ishin ende nė udhėtim. Nga tė dhėnat e derisotme dokumentare nuk ka qenė e mundur tė pėrcaktohet lista e plotė e delegatėve, as numri i saktė i atyre qė u ndodhėn tė pranishėm nė ditėn e hapjes sė Kuvendit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes. Njihen mė se 110 emra, shumica e tė cilėve vinin nga vilajeti i Kosovės.


Delegatėt qė morėn pjesė nė Kuvendin e Pėrgjithshėm kishin pėr ēėshtjen kryesore tė ditės njė unitet tė plotė mendimi; tė gjithė qenė tė vendosur pėr tė kundėrshtuar me ēdo kusht copėtimin e trojeve shqiptare, pėr tė mbrojtur tėrėsinė tokėsore tė Shqipėrisė. Mendim tė njėjtė shprehėn delegatėt qė u takonin qarqeve atdhetare edhe pėr karakterin dhe programin politik tė organizatės, qė do tė themelonte Kuvendi. Ata kėrkuan me kėmbėngulje qė Kuvendi, ashtu siē ishte parashikuar prej tyre, tė formonte njė Lidhje Shqiptare me karakter kombėtar.

Cfare kane bere ne te kaluaren ndaj shqiptareve serbo-malazezet qe sot na paraqiten me "fytyre demokratike''?

Pasojat e Traktatit te Shen Stefanit..

Zemėrimin e thellė qė shkaktoi nė Shqipėri Traktati i Shėn-Stefanit e rriti mė tej terrori i ushtrive serbo-malazeze mbi shqiptarėt e viseve tė pushtuara prej tyre dhe shpėrngulja me dhunė nga kėto krahina e dhjetėra mijė familjeve shqiptare, tė cilat vėrshuan si muhaxhirė nė krahinat e papushtuara nga ushtritė ballkanike. Vetėm nė vilajetin e Kosovės endeshin rreth 100 mijė burra, gra e fėmijė, tė shpėrngulur nga zona e pushtimit serb. Gati 38 mijė veta tė dėbuar nga ushtritė ruse e bullgare qenė shpėrndarė, sipas konsullit anglez Blunt, nė viset e vilajetit tė Manastirit. Sipas tė dhėnave tė konsullit austro-hungarez Lipih (Lipich), mbi 26 mijė shqiptarė, tė dėbuar nga zona e pushtimit malazez, ishin vendosur nė vilajetin e Shkodrės. Por numri i shqiptarėve tė shpėrngulur ishte mė i madh, po tė kemi parasysh se jo pak prej tyre mėrguan nė vilajetet e Selanikut, tė Stambollit, tė Izmirit, tė Adanasė e tė Sirisė.





#12

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:09

MĖ MIRĖ NJĖ FUND I DĖSHPĖRUAR, SESA NJĖ DĖSHPĖRIM PA FUND!
Shkruar nga Muhamet KRASNIQI

Tė ashtuquajturit politikanė aktual tė Kosovės kaherė kanė dhėnė prova se nuk do tė qajnė hallin e popullit e as tė Kosovės, mbase kjo po vėrtetohet pėr ēdo ditė e mė shumė, duke u dėshmuar tė papergjėgjshėm dhe tė pandėrgjėgjshėm, tė korruptuar e tė shantazhuar dhe duke u pasuruar nė mėnyrė enorme nė kurriz tė popullit.

Nė kėtė kontekst duhet rikujtuar dokumentet fatale qė ata kanė nėnshkruar apo pranuar pėr Kosovėn, siē janė dokumenti i Rambujesė, Korniza Kushtetuese, marrėveshja Hakerup- Ēoviq etj. Tė gjitha kėto kanė kulmuar me pakon e Ahtisaarit e cila ngėrthen nė vete projekte tė dėmshme, siē janė decentralizimi, dhe atė vetėm nė vija etnike (qė legjitimon ndarjen e Kosovės), eksterritorialitetin (qė ia uzurpon trashėgėminė kulturore dhe historinė shqiptarėve) etj. Prandaj nuk duhet befasuar pėrse jemi katandisur aq shumė kur tė kihet parasysh se me kėto institucione kukulla udhėheqin liderėt e shantazhuar. Por, befasia qėndron te populli i cili naivisht dhe nė mėnyrė verbale vazhdon t’iu besojė kėtyre politikanėve pėrkundėr se kėta asgjė nga premtimet gjatė fushatave parazgjedhore nuk i kanė realizuar. Pikėrisht kėtė naivitet tė popullit klasa aktuale politike po e shfrytėzon mjeshtėrisht pėr interesa tė saj, duke e mashtruar opinionin se nė bisedat shtesė me Serbinė nuk do tė diskutohet statusi i Kosovės por vetėm ēeshtjet teknike, derisa nė anėn tjetėr pranojnė se kanė bėrė shumė kompromise, qė jep tė kuptohet se koncesionet i kanė bėrė nė dėm tė pavarėsisė sė Kosovės.
Shpresat nuk duhet humbur pėr sa i pėrket pavarėsisė, sepse ajo pėrveē qė na takon si njė e drejtė univresale, atė populli ynė edhe e meriton nė rend tė parė pėr faktin se ka derdhur gjak gjatė historisė sonė mijėravjeēare. Por, megjithatė duhet pasur parasysh edhe njė fakt tjetėr se liria dhe pavarėsia nuk vijnė vetvetiu, as nuk dhurohen nga askush. Pavarėsia, liria dhe sovraniteti fitohen pėrmės organizimit tė fuqishėm, vendosmėrisė dhe kėmbengulėsisė, duke mos pėrjashtuar edhe luftėn ēlirimtare nėse Serbia nė ēfarėdo mėnyre pretendon tė kthehet nė Kosovė. Vendosmėrinė dhe kėmbėngulėsinė pėr pavarėsi duhet manifestuar edhe para faktorit ndėrkombėtar, madje edhe para miqėve tanė. Pra, faktorit ndrkombėtar duhet t’i bėhet e ditur se populli shqiptar pėrkundėr faktit qė ka manifestuar njė durim tė madh, megjithatė kjo pritje e gjatė njė ditė do ta ketė edhe fundin e saj. Prandaj miqėt tanė duhet tė marrin parasysh sakrificat e shumta tė popullit tonė dhe sidomos argumentin qė ka tė bėjė me autoktoninė e popullit shqiptar nė kėto troje nė mėnyrė qė tė neutralizojnė pengesat e Rusinė dhe aleatėve tė saj kur ėshtė nė pyetje pavarėsia e Kosovės, e qė ėshtė njė kompromis i madh, ngase zgjidhja mė e drejtė ėshtė ribashkimi i tė gjitha trojeve shqiptare nė njė Shqiperi etnike. Nė tė kundėrtėn, Rusisė dhe aleatėve tė saj duhet bėrė e ditur se mund tė ndodhin trazira tė cilat do ta destabilizonin jo vetėm Kosovėn por tėrė rajonin, madje edhe Evropėn.
Duke pasur parasysh se jo vetėm shtyrja e statusit ėshtė e dėmshme pėr popullin e Kosovės, ngase do tė ndikojė nė zhvillimin jo tė mjaftueshėm ekonomik tė saj, por madje edhe kur kėsaj i shtohet skepsa se ēfarė pėrmbajtje do tė ketė statusi, atėherė dilemat dhe skepticizimi qė mbretėrojnė nė opinionin tonė janė tejet tė arsyeshme. Shi pėr kėtė, populli ynė ndoshta, pikėrisht pėr shkak se duke qenė i bindur (mashtruar) se statusi nėnkupton pavarėsinė e plotė dhe sovrane tė Kosovės, edhe nuk ka reaguar apo nuk ka kundėrshtuar aq shumė ndaj proceseve tė stėrzgjatura tė negociatave dhe ndaj shtyerjeve tė njėpasnjėshme lidhur me definimin e statusit politik tė Kosovės. Por tanimė kur pothuajse shumica janė bindur se pakoja e Ahtisarit ėshtė tejet e dėmshme pėr tė ardhmen e Kosovės dhe kur tė kihet parasysh se i ashtuquajturi grup i unitetit po e mbron pikėrisht kėtė pako nė negociatat shtesė tashmė tė filluara, qė, sipas tė gjitha gjasave dhe provave tė deritashme, nuk do tė jetė asgje tjetėr pėrveē legjitimim i ndarjes sė Kosovės nė dy entitete (shqiptare dhe serbe), atėherė reagimi i popullit do tė jetė tejet i fuqishėm dhe nė pėrmasa mbarėkombėtare mbase edhe me implikime rajonale. Kėshtu qė edhe nė rastin tonė do tė vlente thėnia e filozofit Jim Morrison, se mė i mirė ėshtė njė fund i dėshpruar sesa njė dėshprim pa fund.
Pra nė rastin tonė mė mirė do tė ishte njė fund i dėshpruar (pėr ata qė kanė pasur iluzione se negociatat na shpiejnė nė pavarėsi, qė do tė nėnkuptonte ndėrprerjen e negociatave) sesa njė dėshprim i pafund (vazhdimi i negociatave dhe i iluzioneve), qė rrjedhimisht do tė ēonte deri te revolta e fuqishme e qytetarėve me qėllim tė realizimit tė vullnetit tė popullit dhe amanetin e mijėra dėshmorėve tė rėnė nė fushėn e nderit pėr ēlirim dhe ribashkim kombėtar. Nė mėnyrė qė reagimi i popullit tė ketė edhe pėrkrahjen ndėrkombėtare, populli do tė duhej tė rreshtohej krahė-pėrkrahė liderit shpirtėror kombėtar Adem Demaēi, kėtij tribuni dhe legjendė e gjallė e kombit, i cili ka njė kapital tė pakontestueshėm kombėtar, fitues i shumė ēmimeve ndėrkombėtare, siē ėshtė ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian etj. Po ashtu edhe atdhetari dhe vizionari tashmė i dėshmuar Albin Kurti, si dhe shumė veprimtarė tė ēėshtjes kombėtare, por qė aktualisht nuk janė tė kyēur nė tė ashtuquajturat institucione tė Kosovės, meritojnė pėrkrahje tė fuqishme nė rrugėtimin e pėrbashkėt drejt sendėrtimit tė amanetit tė dėshmorėve tė kombit.
Po qe se nuk do tė pėrkrahej ky koncept demokratik dhe paqėsor, nė mėnyrė qė zgjidhja e drejtė tė bėhet nėpėrmjet referendumit si e drejtė e natyrshme e popujve, atėherė eventualisht do tė mund tė paraqiteshin nė skenė forca ēlirimtare tė armatosura pėr tė penguar destruktivitetin dhe tradhėtine eventuale qė do tė mund t’i bėhej popullit shqiptar pėrmes zvarritjes sė pafund tė negociatave dhe pakove tė disfavorshme. Me njė fjalė ka mundėsi qė do tė pasonte edhe kryengritja gjithėpopullore pėr bashkimin e tė gjitha trojeve etnike shqiptare, qė do tė ishte opsioni i fundit, pasi tė jenė shterur tė gjitha format demokratike pėr arritje tė synimit mbarėkombėtar.





#13

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:11

Shqipėria Natyrale ėshtė Shpėtimi Kombėtar

Shkruan: Nexhmedin MUSTAFA

Duke pėrciellur shtypin ditor si dhe debatet e ndryshme nė ekranet televizive qė nga data e 30 Korrikut 2007 lidhur me pozicionin aktual politik tė pjesės mė veriore tė Shqipėrisė tė quajtur me nocionin gjeografik Kosovė ,e tė amputuar me vendimet e po kėsajė bashkėsije ndėrkombėtare fatkeqėsisht tė njė pjese tė shteteve tė Europės qė tani po e lozin njė lojė tė ngjashme vetėm se me aktor tė rinj qė si duket edhe kėta po e mbėshtesin thėnjen e kontit plak tė viteve 1912-1945”delenda est albanens’ qė nė pėrkėthim do tė thot:shqiptarėt duhet fshir nga faqja e dheut. Po edhe neve ju themi se shqiptarėt e kėsaj pjese tė Shqipėrisė natyrale janė tė vendosur qė tė drejtėn e tyre tė natyrshme pėr liri tė plotė dhe sovranitet tė pa cenueshėm do ta mbrojn makar edhe deri nė shfarosje biologjike tė shqiptarv,me fjalė tė tjera ,shqipėtarėt ose do tė jetoin tė lirė, e sovran nė njė shtet tė vetėm shqiptar me emrin Shqipėri, ose do tė mbesin kujtesė e historisė pėr popujt paqėdashės e jo paqėdashės tė kėtij planeti nėpėr arhivat e tyre historike , “se na ishte njė komb me emrin shqipėtar”, e kurrsesi pjellė e marrėzirave tė tre shqipėfolėsve qė ēdo ditė nėpėr mes mjeteve tė shkruera por mė tepėr nė ato elektronike e televizive.
Tė tillėt janė nėn mbikqyerjen e disa rrymave ndėrkombėtare nga tė cilat kan pėrfitue shuma tė mėdha tė mjeteve materiale nė mėnyrė qė sipas kėrkesave tė tyre nė mjetet informative tė prezentoin ide e mendime tė turpshme e tė pa kuptimta ,sepse me turp kan lindur,jetoin dhe do tė vdesin.Andaj pėr ta arsyetuar atė pages qė e marrin kan lansue tezat si thot njė shok i joni pėr gjuhen ; “gege e bege” turp,pastaj pėr kombin” koshtovar ,e koēovar “edhe ma turp, e kėto janė tri koka tė krisura tradhtare qė i sfidoin tri akademi tė shkencave atė nė Prishtinė ,Shkup dhe tė Tiranės.
Bėjmi pyetje: ku janė gjuhtarėt ,linguistėt, historianėt dhe arkeologėt e kėtyre tri akademive qė flejn dhe sfidohen nga kėta tre matrapaz si A.Salihu,N.Spahiu dhe M.Kelmendi. Ne jemi shumė tė vetėdijshėm se ndėrgjegjėja e kohės e quajtur OKB i sponzorizon dhe ndėrsen pėr realizimin e projekteve tė veta tė plaqkitjės por edhe tė degjenerimit historik e kombėtar sepse nė brendin e kėtyre organizmave janė future pėrbindsha tė cilėt pėr karrier, e grabitje tė pasurive nga tė tjerėt nuk kursejn as njė popull apo komb tjetėr qė nuk i takon apo mbėshtet politikat e tyre djallzore. Politikė kjo e maskuar por edhe e ndihmuar nga politikaj tė mjerė vendor qė mė gjas koha i nxorri dhe rreshtoi nė politikė sepse nuk shofin as pėrtej hundės.Tė cilėt me slloganet e veta e dėmtoin qėshtjen kombtare dhe kauzen shumė tė drejtė e tė pa alternaivė pėr krijimin e shtetit tė vetėm shqipėtar nė Europėn Juglindore tė quejtur me emrin natyral SHQIPĖRI qė ėshtė garancė e shpėtimit tė kombit shqiptar para kėtyre rrebesheve edhe fortunave tė cilat sa vijnė e po bėhen gjėthėnjė e ma tė rrezikshme, e tragjike pėr popullin nė kėtė fazė tė rėndėsishme tė histories mė tė repėr kombin shqiptar.

Kam pėrshtypjen se politikajt e kėsaj periudhe janė tejet skeptik apo jan tė lidhur troē me tre emrat e sipėrpėrmendur mė lartė dhe punoin e angazhohen pėr politikėn e UNMIKISTANIT pėr Kosovė e mbi Kosovėn, konkluzioni na del, se po, sepse jan heterogjen nga mendja e vizioni dhe ende jetoin nė ėndrra. Janė “iluministėt” e “pamvarsisė” sė sotme tė Kosovės qė thirren nė aftėsitė e tyre. Gjėja se me dijen qė kan qėndroin mbi tė tjerėt e qė duhet veprue ēdoherė ashtu si atyre ua thot mendja e tyre ,pa e ditur se me veprimet e tyre atje ku aderoin qoftė nė parti politike apo edhe nėpėr bina e forume tjera udhėheqin “koncerte “tė turpshme me opcione shterrp qė me sjelljet e tyre tė pa pėrgjegjėshme, prangosin fjalėn dhe mendimin e lire akademik e qė si pasojė tė kėsaj rruge sot e kėsaj dite nga Akademit tona tė Shkencave nuk kemi njė platformė tė pėrbashkėt pėr veprim tė drejtė tė zgjidhjės sė ēėshtjės kombėtare,pra pėr ēasjen dhe format,rrugėt,metodat e diplomacit qė duhet aplikuar karshi fortunave dhe vorbujve tė erėrave qė krijojnė shtėrgata anti shqiptare nė ēdo kohė para faktorve tė mirėfillt vendor e ndėrkomėtar.Konsideroi se ėshtė koha dhe ēastet e fundit qė shkenctar e akademikinguist ,ekonomist etnolog,arkeolog,historian e gjeolog si dhe shumė e shumė ekspert tė profileve tjera tė zgjohen nga gjumi dimror,e kėtyre egoistve polifolklorik qė sot luftojnė pėr pushtet kur ende nuk e kemi shtetin real shqiptar duke u sorrollatur nėpėr parti tė ndryshme politike deri te grupi i unitetit ,“presidenca”dhe “qeveria”,tu thohet mjaft ma,mjaft ma,me hipokrizin tuaj e “ kėngėn e Rolandit” nė gojė.Se kjo tokė e Shqipėris as nuk shitet as nuk falet as nuk ndrrohet e as nuk vehet nė treg se ėshtė tokė Shqiptare dhe Shqiptare do tė jetė.Kam njė dozė ndjenje se gjatė kėsaj periudhe tė kaluar tė bisedimeve, personalitetet e vetmandatuar kan qenė shum inferior karshi palve biseduese nė tavolinė,por mjerisht shum aktiv nė hipnotizimin e njė pjese dėrmuese tė shqiptaris qė nuk ėshtė pėr tu befasuar por ėshtė befasi kur hipnotizohen intelektualėt e posaqėrisht ata tė lamive pėrkatėse tė rangut tė ekspertve si janė ata me diplomėn e fakultetit juridik e qė bien pre e laikve tė atij drejtimi fisnik.
E thash kėtė togfjalėsh sepse a ka gjė ma tė pa vend se mendimit laik ti duartrokitet e kjo mjerisht po iu ndodh profesionistve me diploma fakulteti.Po iu ndodh atyre qė janė tė thirrur, dhe mbajn tituj pėr ta mbrojtur drejtėsinė, qoftė atė kombėtare apo ndėrkombėtare ,skena tė tilla I pam nė ekranet televiziv si dhe nėpėr takime tė ndryshme kur bėhej fjalė pėr decentralizimin e me theks tė veqant pėr exteritorialitetin.Si duket si shqipėtar qė jemi,jemi i sojit tė veēant qė nė momente mė kritike e vendimtare pėr kombin na stepet mendimi dhe e marrim rrolin e papagallit e qė pėrshpėrisim vetėm fjalėt e fundit duke aluduar nė suksese kėshtu ndodhi edhe me pakon e Ahtisarit nė “parlamentin”eKosovės qė e propozoi“plaku i urtė Finlandez qė nga viti 1959,kryetar i shoqatės sė pleqve tė urtė Finlandez”.Nuk u lejue debati dhe analiza e asj pakoje nga ana e atyre pjesėmarrėsve nė “parlament”qė konsideronin se pakoja e Ahtisarit nuk ėshtė e favorshme pėr shqiptarėt por nė tė kundėrtėn ėshtė e dėmshme.Ndodhi ajo pra, e ngjashme,po si nė ish kuvendin e Kosovės tė vitit 1989 kur u bė suprimimi i asaj pak autonomie nga Serbia,qė kosovės i ishte dedikuar nga krijesa artificiale e ish Jugosllavis.

Dallimi ėshtė se pakoja e Ahtisarit tani u miratue nga vet shqiptarėt gjėrsa suprimimi i autonomis u bė me dhunė policore dhe njå numri simbolik tė shqiptarve lojal qė nuk kishin mndat pėr votim.Atė botė po fillonte shpėrbėrja e krijesės artifiēiale qė elita Btrore e 300 e kishte krijuar me paramendim si njė bombė tė kurdisur pėr interesa tė veta.I tillė ėshtė sot angazhimi i Bashkėsisė Ndėrkombėtare pėr njė “Europė tė Bashkuar” e qė nuk do tė arrihet kurr por aludohet nėpėr foltore tė ndryshme,e nėse arrihet nė njė periudhė tė ardhėshme kohore do tė jetė fatale dhe shumė e dhimbshme pėr disa popuj dhe shtete tė vogla qė do ti formojn nė kėto lojra biznisi.Ja,kėshtu ndodhi edhe me Kosovėn nė krijesėn artificiale Jugosllavi nė vitin 1989 kur u suprimue autonomia qė nuk ishte ku ta dijm se ēka por pozicioni i Kosovės mė vonė do tė jetė shum i dhimbshėm dhe me shum sfida pėr kohėn, kur bėheshin diskutime pėr amandamente (ndryshime) nė kushtetuten e ish Jugosllavis e posaqėrisht nė ate tė Serbis.Zėrat e asaj kohe ishin tė ngjashėm me zėrat qė dalin sot nga grupi i ” unitetit”,nė atė kohė.Nėpėr mes mjeteve tė informimit popullit i thonin “se me ndryshime Kosova nuk humbet asgjė “ato thėnje mbetėn vetėm fraza sepse mė vonė u pa se ēka i ndodhi kėsaj pjese tė Shqipėris.Mjerisht ,njė numėr i po tė njejtave personalitete janė nė pėrbėrje tė “grupit tė unitetit”qė nė gojė mbajnė frazologjin se Kosova do tė jetė e pa varur e sovrane.Zotėrinjėt harrojn se egziston e vėrteta shqiptare e pa mposhtur e qė nė latinishte do tė thuhej “L`infallibile verita della albanens” andej pyesim athue ky grup i unitetit nuk deshi tė shfrytėzoi tė dhėnat arhivore qė nga koha e mesjetės apo i mjaftoi qė nė tryez u ofrue Kodi Sulltan Bajazitit tė II i viteve 1481-1512 ,apo atė e shfletoi vetėm Marti Ahtisari dhe ua suall tė pėrtypur ashtu si deshi vet, qė dhunuesit dhe kriminelėt ti favorizoi prap “me ligjin e tė mbrojturve sipas Kodit tė Bajazitit II “ .
I tėri ky ledhatim pėr kanibalistėt serbosllav erdhi nga pjesė tė shumta esenciale tė mitologjisė religjioze serbe nė frymen e tyre kombtare.Vazhdimsin e atyre kėrkesave mesjetare pėr pushtime dhe mbajtje kolonish e bėjnė sot Pavle e Artemije ,pra ngjashėm me platformėn e peshkopit.Pavle nė vitet 1520 nė Peshkopaten e Ohrit e qė mė von nėpėr mes vezirit tė madh turk Mehmet Sokoli (nė gjuhėn turke)me origjinė orthodokso -hercegovase Mehmet Sokolloviē,do tė bėj qė selinė e patriarshis serbe e cila kishte qenė e vendosur nė mnastirin Proēinski afėr Miloshevės nė mes tė Kralevės dhe Tregut tė Ri (Novi Pazarit) e qė ishte djegur nga tatarėt dhe kumanėt ta sjell dhe zyrtarizon nė Patriarshi tė Pejės.

Do tė doja qė edhe njė herė ta ve nė spikam se janė ēastet e fundit qė sterotipeve vendor e ndėrkombėtar tė tipeve W.Goldstone ,Bikensfild,Ēubrilloviē,Bizmarku e tė tjer tu thohet mjaft se jeni kokė zbrazur ose mercenar qė serish dėshironi tė na i sjellni ret e zeza mbi kėt pjesė tė Shqipėris Natyrale.Nga i tėri ky shkrim dhe nga i tėri ky historik fjalish pėrfundimisht nxjerrim kėto konkluzione(pėrfundime) : se sa mė parė qė ta kuptojė i riu e plaku,sa mė parė qė ta kuptojė bujku e akademiku se duhet punuar e angazhuar vetėm nė kėt drejtim tė krijimit tė Shqipėris Natyrale ndėrkombtarisht tė pranuar, se alternativė tjetėr tė pranueshme nuk ka pėr shqiptar por as pėr bashkėsin ndėrkombtare aq mė mire do tė jetė pėr demokracin nė Botė dhe vetė drejtėsin ndėrkombėtare.Tani pėr shqiptarėt kudo qė janė vlenė vetėm njė kėshillė, fillimisht duhet ta pėrvetėsoin njė thėnje tė njė mendimtari, shkenctari amerikan Rusvelt Franklini ,jo ish presidenti por njė shkenctar i mirėfillt i cili thot: po citoi : “ freadom from faier”qė nė gjuhėn shqipe do tė thot “lirimi nga friga”.Shtrohet pyetja nga e cila frigė,shum normale nga friga evdekjės dhe burgosjes e posaqėrisht nga friga pėr tradhėti qė mund ti bėhet kombit e atėhet kombit e atėdheut.Nė ato vende ku nuk ka drjtėsi dijnė vetėm tė burgosin si po ndodh rasti me zotėri Albin Kurtin nė kėto ditė por edhe mė parė me tė burgosur tjer: si zotrnjėt Sali Veseli,Fatmir Limaj,Ramush Haradinaj me shokė si dhe shumė e shumė tė tjer me qėllim qė pjestarėt e luftės tė shkatrrohen sipas planeve po tė atyre kancelarive nėn ėmblemėn e OKB-ės.Shumė personaliteteve shqiptare sot kam frigėn se nė derė po ju troket me vetėdije apo pa vetėdije vepra e ligė me nocionin “tradhėti”sepse kėtė epitet tė tmershėm do ta marrin tė gjitha ato personalitete e individ qė hyjnė nė tregun e shitjes sė pjesėve tė Shqipėris natyrale e veproin pa pasur autorizimin e sovranit, se sovran ėshtė populli qė askujt nuk i ka dhan mandat qė tokat e Shqipėris ti ndaj e bėjė tespishte ashtu si do tė dėshirojė vet, kėta kokė krisur vendor nė regjimentin sherbyes UNMIK,qė i kan dhėnė tė drejt veti si mė tė diturit nė kėtė pjesė tė shqiptaris ,populli do ti quante me njė nocion shum tė keq….!

Mjerisht nė vallen e Regjimentit UNMIK nga vendorėt bėjnė pjesė edhe njė numėr shum i madh i tė kėtillve nga tė gjitha nivelet dhe poret e jetės politike qė nga shoqatat e ndryshme qeveritare ejo qeveritare e deri tek matrapaz pėrkthyes,qė nuk njofin nėnėn e baben e vet, e lere mė Atdheun e historin e hidhur tė popullit shqiptar nė kėtė pjesė tė rruzullit tokėsor. Tė nderuar lexues shqiptar , e tė tjer , brenda dhe jasht Shqipėris natyrale me siguri fare nuk do ti shkruejsha kėta rreshta sikur mos ta shof me syt eballit se nė ēfar drejtimi po shkon dhe po katandiset kjo pjesė e Shqipėris e quajtur Ksovė. nga vetė gabimet qė i bėjnė shqiptarė e qė sa pėr ilustrim qė edhe ju vet tė nxjerrni pėrfundime gjatė kėtij shkrimi do ti zėm nė gojė disa shembuj e qė autorėt e atyre mendimeve ndoshta do tė dėshiroin tė polemizoin por edhe tė jen tė zemruar por me kohė do tė ju them se fare nuk do tė merrem me ta sepse nuk ia vlen barra qiran tė humbėsh kohė pėr gabimet e tyre tė qėllimshme apo tė pa qėllimshme qė kan bėr , por me ua thėn duhet me ua thėn publikisht sepse nuk janė tė ngopur ende me damet qė i kan sjell dhe po i sjellin popullit e qė prap kan hyr nė gar pėr pushtet e jo pėr………
Kjo formė e sjelljes sė tyre na rikthen kujtesen nė kohėn e para luftės nė kohen e “shallagjis ………i cili mbante zgjidhje ?! “ , ndėrsa nė shum pjesė tė vendit luftohej e derdhej gjak pėr liri sipas betimit tė UĒK-ės, prandej pėr ta treguer se edhe tani ky nuk ėshtė njė veprim i mir dhe i dobishėm pėr shqiptar por nė tė kundėrtėn i damshėm , po e shkėpus njė thėnje tė zonjės Ardita Dėrguti nė njė shkrim tė saj me titull “Keq interpretimi i historisė “, qė thot: citoimi “Pėrmes kėtij procesi , Serbia po realizon njė terren historik qė automatikisht e ndryshon historin tone.”tani ne po thomi se nėpėr mes kėtij veprimi ,UNMIK dhe kundėrshtar tė qėshtjes kombtare shqiptare po krijoin terren dhe hapsirė qė qėshtja shqiptare tė prolongohet nė vazhdimsi sepse shqiptart nuk dijn se ēka kėrkoin konform Rregullimit tė Ri Botror,andej edhe ndryshoin rrjedhat e pozicionit tė qėshtjes shqiptare nė Europen Juglindore.
Njė gjė ėshtė mase e vėrtetė se kėtė po endihmoin politikajt vendr tė pa ditur e kėtu do tė vlente njė thėnje e imja qė mendoi se ėshtė ma se e vėrtet ‘dashuria ndaj parave(pasurisė) ėshtė bazė e ēdo tė keqje’ e mu pėr kėt arsye janė tė shumt ata tė cilė vrapoin pas kėtij profesioni fitimprurės personal,duke mos pasur nuhatje tė politikanit, si shpjegohet ndryshe edhe a ishin shumica e po kėtyre politikajve nė vitet 1997/98 kur zotri Gilbardi ish “iluministit ?!” tani tė ndjer i thot : “unė nuk mund tė bėhem supermen dhe tė ta ēliroi Kosovėn”pse politikajt e asaj kohe dhe tė kėsaj kohe shumica nuk e kapen me kohė ate kėshill amerikane,pse tani thėnjen e ish gjeneralit tė NATO-sė cili i bėri vizitė Shqipėris disa javė para Georg W.Bushit icili tha sipas mjeteve tė informimit qė i kemi dėgjuar ,citoi “Kosovės nuk duhet decentralizimi e aq mė pak exteritorialiteti “ a nuk ėsht kjo kėshillė qė po duhet me ia hjek maskėn pėr hire tė politikajve ton qė nuk kuptoin,ndėrsa hiqen si tė ditur “illuminist”polifolklorik.A nuk pėsuem nga thėnjet e politikajve gjatė kėtij procesi tė stėrzgjatur thomi se po, a nuk na damtuen rend e thelbėsisht thomi se po , e tani prap kėrkoin voton e qytetarit pėr tė notuar ende dhe ushqyer nė oqeonin e hapsirės shqiptare e qė duhet tė ua themi,disa zotrinjėve tė kėsaj orkestre qė ta ken parasysh njė thėnje tė urtė tė Firdusit “pėr kėtė arsye ithtarė e njė shteti janė mė tė rėndėsishėm se sundimtari i tyre sepse pikrisht ata i kan mundsue njė funksion tė till “iu besuem por na zhgėnjyet sikur mos ti analizoimi thėnjet e tyre u mbetem borgj lexuesve.

Vazhdon





#14

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:11

I rikthehemi kujtesės sė vitit 2004 ,pra nė natėn{mbrėmjen} e 16 Marsit 2004 skenari i pėrgatitur mire nga Pavle dhe Artemije udhėheqės tė kishės othodokse serbosllave si dhe nga akademia e shkencave tė Serbis e politika zyrtare e Beogradit shkrepi shum mire nė favor tė tyre. Armiku duke studjuar dhe njohur mire mentalitetin e shqiptarve se po nė tė njejtėn mėnyrė do ti kundėrpėrgjigjen akteve tė dhunės por tani nė turmat e shqiptarve duke future njerz tė shėrbimit tė BIAS-ė e tradhtar shqiptar qė janė tė pėrbetuar me punue nė shėrbim tė shkjaut e folloi skenarin me ndezjen (kalljen)e gjamive nė Beograd dhe Nish me 16 Mar 2004 pamjet e tė tė cilave u shfaqen nė ekranet e rrjeteve televizive tė Serbis gjatė orve tė mbrėmjes me qėllim tė caktuar qė tė jenė nxittėse pėr shqiptar tė nesermen ku veq nė terren kishin vendosur spiunė dhe bashkpuntorėt e vet.Ashtu si e kishin planifikue edhe ndodhi, tė nesermen si revansh filloi ndezja e kishave nė disa vende tė Kosovės nga dashakqinj tė qėshtjes shqiptare.Gjatė ditės sė 17.Marsit deri nė orėt e paraditės tė dates 18 Mars nuk u dėgjue zėri i as njė politikani qoft vendor apo ndėrkombtar pėr vlersim tė kėtyre veprimeve nė Serbi e mė pas nė Kosovė.Mirėpo dikush nxitoi si qė e ka gjithmon bajraktarizmi ndėr shqiptar pėr ta rrokur flamurin e kush tjetėr pėrpos “iluministit polifolklorik” i cili grumbulloi disa “intelektual “ nė Gjakoven heroike tė Kelmendasve,ku ndėr tė tjera edhe u tha “….nė Kosovė filloi spastrimi etnik ndaj jo shqiptarve (minoriteteve)….etj.” kjo ndodhi nė ora 11 ndėrsa menjėheer pas kėsaj deklarate doli deklarata nga Kėshilli i Europės pa e analizuar fare problemin por duke gjetur menjėhere fajtorin kujdestar dhe shkaktarin, e kėnd tjetėr pėrveē shqiptarėt sepse vet ia trasuem rrugen duke dashur qė ta grabisim bajrakun e tė tė diturit.Deklarata e tij dhe ajo e Kėshillit tė Europės do tė jetė shumė negative qėdo tė kthehet nė bumerang duke e humbur simpatin qė kishin shqipėtarėt nė Botė.Kėtė e lansoi dhe mundėsoi maratonisti i sotshėm qė pėr fitim tė mandatit tė dytė ka zhvilluar njė maratonė ,duke shetitur kėmb nėpė Kosovė,qė serish tė bėjė mashtrime pėr mandat tė ri tė politikanit !?…..vlersojeni vet lexues tė nderuar.
Shembullin tjetėr tė gabimeve qė kan bėr politikajt e kėsaj periudhe e vėrejmi se ėshtė tek kjo thėnje qė ėshtė publikue nė tė pėrditshmen Koha Ditore me 1 Dhjetor 1999, e cila pas deklarimit tė tij ėshtė vendosur posht Deklaratės Univerzale pėr tė drejtat e Njeriut tė OKB-sė tė viteve 1948.,do ta citoimi ate thėnje tė pa pėrcaktuar e tė pa definuar qė mė pas do tė jetė e keqja e sė keqes sepse i ėshtė lėnė mundėsia pėr keq interpretim tė till.,citoimi “nuk mund tė festojmi deri sa tė tjerve u mohohet liria dhe e drejta e cila iu takon……Qytetarėt e Kosovės nė ēdo mėnyrė duhet tė tregohen se janė pėr paqė dhe mirkuptim e jo pėr dhunė e mos tolerancė.”?!.Ēka do tė thot kjo thėnje nėse e pėrtypim mirė,si tha njė shok i imi po njashtu si skandinavėt qė i pėrtypin germat me bukė,gjatė kohės sa ishte nė pushim.(dmth.gjat ngrėnjes edhe lexoin).

Prandej edhe neve nėse e pėrtypim mirė thėnjen e politikanit mund tė themi se ėshtė thėnje pa emrues pa emėr e mbiemėr qė ka que uji nė mullirin e okupuesve tė shqiptarve sepse do tė pėrvetsohet dhe menjėher do tė dalin me programe e platforma” se pakica serbe nė Kosovė nuk ka liri dhe liri tė lvizjes “,qė gjėthnjė tani sipas politikajve serb se ky ėshtė edhe vlersim i politikajve shqiptar,ne jemi shumė tė vetėdijshėm se kjo thėnje ėshtė thėnė me rastin e vrasjes sė 11 shqiptarve nė veri tė Mitrovicės dhe se kjo i ėshtė drejtue pakicės serbe por politikani nuk e ka emrue dhe tani ėshtė kthyer nė favor tė pales serbe duke aluduar se ata nuk kan kurfar lirie qė ėshtė apsurditet i llojit tė vet,edhe ky politikan prap kėrkon voten eqytetarit ?!.Ndėrsa thėnja tjetėr e njėpolitikani qė Epoka e Re e boton me 18 Gusht 2007 sa e pa vend aq edhe e quditėshme,po e citoimi “nėse ndahet Kosova do tė largohem nga politika ….”.shtrohet pyetja kush ėshtė sot ai personalitet qė nė ekuivalencė sjell kokėn e vetė me gjysmen e kombit mendoi se ai personalitet nuk do tė merrte not kaluese pėr politikan ,lexuesit le ta vlersoin vetė,shtrohet pyetja tjetėr nėse e ka thėnė nė frymen e njė njohėsi tė mirė tė strategjis ushtarake thomi se ka gabue dhe vjen ndesh me ligjet e mbrojtjes sepse nxjerr nė shesh fsheftėsin mbrojtėse tė konceptit tė vet mbi mbrojtjen.Pėr personalitete tjera tė pozitės nė pushtet most ė flasin fare se janė tė pa numėrt ata qė bėnė gabime tė shumta nė ish sistemin qė i kam cekur nė fillim tė shkrimit duke ua rikujtuar prezencėn e tyre nė komisione diferencuese tė asaj kohe , pot ė njejtit nė stilin e akrobatit fituan pushtet edhe nė kėto vite tė fundit, tani sėrish kėrkojnė voton e qytetarve,qytetar tė nderuar dhe lexues vlersoni vet dhe sjellni pėrfundime.Ma thot mendja se tė gjithė ata shqipėtar qė kan vetėdije kombėtare dhe shpirt tė pastėrt nga patrioti angazhohen dhe punojnė pėr shtetitin e Shqipėris Natyrale qė ėshtė edhe shpėtim kombėtar nė Epokėn e Rregullimit tė Ri Botėror.





#15

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:13

Shqipėria Etnike ėshtė reale, realiste, realitet dhe e realizueshme.

Shqipėria Etnike ėshtė edhe ėndėrr, edhe zhgėndėrr, edhe realitet.

Shqipėria Etnike ėshtė rrugėtimi i pandalshėm dhe titanik mijėvjeēar i ėndrrės drejt realitetit.

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė fillimi, kurse realiteti ėshtė pėrfundimi i kėtij rrugėtimi tė gjatė e maratonik pėr bėrjen e Shqipėrisė Etnike e tė Ribashkuar.

Ėshtė fatkeq vendi qė nuk ka heronj. Njė komb nuk mund tė vdesė, vetėm nėqoftėse bėn vetėvrasje. E ardhmja e kombit tonė duhet tė mbillet nė tė tashmen, sot, tani. Ardhmėria jonė ėshtė nė tė tashmen, varet nga ajo, por ėshtė edhe nė tė kaluarėn. Jemi ne ata qė e krijojmė atė. Po tė jetė ardhmėria jonė e keqe, atėherė jemi ne fajtorė pėr kėtė.





#16

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:13

Shqipėria Etnike ėshtė plagė e hapur qė kullon gjak pellazgjik, ilirik e shqiptar. Źshtė lapidar i ngritur ndėr mijėvjeēarė nga eshtrat e mijėra e miliona luftėtarėve, dėshmorėve dhe heronjve tė saj.



Shqipėria Etnike ėshtė shtiza, mburoja, shpata dhe pėrkrenarja e Akilit, Hektorit, Pirros, Lekės sė Madh, Bardhylit, Teutės e Gjergj Kastriotit.



Shqipėria Etnike ėshtė kandili, qiriri, pena, pushka e pishtari i Rilindasėve tanė, qė nuk kursyen as jetėn, as pasurinė e tyre pėr ta bėrė Shqipėrinė.



Shqipėria Etnike ėshtė katakomb, varr gjigant, terr, ferr e skėterrė pėr barbarėt, pushtuesit, sundimtarėt, kolonizatorėt dhe armiqtė e saj tė tė gjitha kohėrave.



Shqipėria Etnike ėshtė e pavdekshme, ėshtė Feniks qė pėrgjaket, plagoset, rrėzohet e pėr liri bėhet pluhur e hi dhe nga hiri i vet ngritet, ringjallet dhe bėhet sėrish Shqipėri.



Shqipėria Etnike ėshtė e pavdekshme, sepse i pavdekshėm ėshtė kombi shqiptar me rrėnjė pellazgo-ilire.



Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė njė ėndėrr njerėzore e mbarėkombėtare, qė do tė shndėrrohet nė njė realitet tokėsor, me njė bukuri engjėllore dhe madhėshti hyjnore.



Tė gjitha rrugėt ēojnė drejt Shqipėrisė Etnike.





#17

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:14

Qosja: Kosova do te bashkohet me Shqiperine
Akademiku i njohur kosovar, Rexhep Qosja, mendon se bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė do tė ndodhė njė ditė, sado po shtohet numri i feudalėve dhe bujkrobėrve tė tyre, qė e kundėrshtojnė deri nė vetėmohim njė ide tė tillė. Gjatė njė interviste ekskluzive pėr Shqip, Qosja mendon se as faktori shqiptar nė Kosovė dhe as ai nė Shqipėri nuk po bėjnė sa dhe si duhet pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe se vazhdon tė harrojė se si i thonė njė fjale, ta shpallėsh qėllimin tė sendėrtuar para se tė jetė bėrė ai, do tė thotė t‘i bėsh shėrbim tė keq qėllimit. Sipas tij, faktori shqiptar nė Kosovė e konsideron ēėshtjen e statusit tė Kosovės si partiake dhe jokombėtare e shtetėrore
Lidhur me idete per bashkimin e trojeve shqiptare, Qosja shprehet se: Janė zėra qė flasin pėr diēka qė do tė ndodhė njė ditė, sado po shtohet numri i feudalėve dhe bujkrobėrve tė tyre, qė e kundėrshtojnė deri nė vetėmohim njė ide tė tillė. Leverditė politike, partiake, lokale e tė tjera i bėjnė kėta tė ēohen kundėr njė ideje qė qe gati njė shekull e gjysmė e ka lėvizur pėrpara historinė shqiptare.



Lidhur me idete per ndarjen e Kosoves dhe levizjen e kufijve, Qosja shprehet se:
Edhe para viteve nėntėdhjetė tė shekullit tė kaluar, kur ēėshtja e Kosovės ishte bėrė ēėshtje ndėrkombėtare, nga intelektualė dhe analistė tė ndryshėm nė ish-Jugosllavi dhe nė botė flitej pėr ndarjen e Kosovės. Ndarja shihej si zgjidhje e pėrhershme, historike e ēėshtjes sė Kosovės, domethėnė e konfliktit shqiptaro-serb. Kush i ka lexuar kujtimet e ambasadorit amerikan nė Beograd, Cimerman, do tė shohė se ndarja e Kosovės atėherė pėrcaktohej nė pėrpjesėtime tė papranueshme pėr ne. Unė, personalisht, e shihja "ndarjen" nė pėrpjesėtim me numrin e banorėve nė Kosovė: shqiptarėve do t‘u takonte aq sa janė nė Kosovė, domethėnė rreth 90 pėr qind, kurse serbėve rreth 10 pėr qind - aq sa ishin nė Kosovė.

Sot, sa mund tė gjykohet nga shkrime tė ndryshme nė shtypin nė botė dhe nė Serbi, askush nuk flet pėr ndarje tė tillė si para luftės. Tani folja ndarje futet nė thonjėza. Tani flitet pėr lėvizje tė kufirit midis Kosovės dhe Serbisė. Analistėt amerikanė "ndarjen", nė tė vėrtetė "lėvizjen" e kufirit midis Kosovės dhe Serbisė e quajnė modifikim i kufirit. Serbėve, nė njėrėn dhe shqiptarėve, nė anėn tjetėr, do t‘u takonte aq sa ishte pėrqindja e tyre nė Kosovė nė prag tė luftės.

Sipas deklaratės sė anėtarit, duket mė pėrfaqėsues tė Treshes nė bisedimet midis Prishtinės dhe Beogradit, Volfgang Ishinger, Grupi i Kontaktit do tė pranonte ēdo zgjidhje me tė cilėn do tė pajtoheshin tė dy palėt e kjo domethėnė edhe me "ndarjen", lėvizjen, modifikimin e kufirit midis Kosovės dhe Serbisė. Zyrtarėt tanė nė Prishtinė dhe nė Tiranė u ngritėn shumė zemrueshėm kundėr idesė sė "ndarjes", lėvizjes, modifikimit tė kufirit. Ē‘ėshtė e vėrteta, zyrtarėt nė Tiranė u ngritėn kėshtu vrullshėm, mbasi pritėn disa ditė, dhjetė - pesėmbėdhjetė ditė, se ēka do tė thonė vendet e Grupit tė Kontaktit. Nuk mė duket politikisht e arsyeshme ngritja e tillė e pezmatuar ndaj njė ideje reale a utopike, pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Ideja e lėvizjes sė kufirit midis Kosovės dhe Serbisė ėshtė ide qė shumė mė tepėr pėrfaqėson interesat e shqiptarėve, sesa tė serbėve. Do tė mendojmė, kėshtu, realisht, nė qoftė se nuk harrojmė se faktorėt ndėrkombėtarė nuk do tė lejojnė qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet nė mėnyrėn: tė gjitha pėr njėrėn palė e asgjė pėr palėn tjetėr.

Nuk ėshtė e ēuditshme, prandaj, pse zyrtarėt serbė edhe mė vendosmėrisht se zyrtarėt tanė u ngritėn kundėr idesė sė "ndarjes" sė Kosovės dhe ata ngrihen kundėr kėsaj ideje, sepse e dinė qė nuk mund tė flitet mė pėr ndarje, por pėr lėkundje tė kufirit midis Kosovės dhe Serbisė. E dini si e tha peshkopi i Kosovės, Artemije: "Mė e mirė ėshtė pėr serbėt pavarėsia e Kosovės, qė nuk do ta pranojmė kurrė, sesa ndarja me tė cilėn do tė pajtoheshim. Atė qė nuk e pranon mund ta kthesh njė ditė, kurse atė qė e pranon nuk mund ta kthesh kurrė"!

Lėvizja e kufirit midis Kosovės dhe Serbisė, qė do tė bazohej nė pėrqindjen e popullsisė shqiptare, nė njėrėn anė dhe serbe, nė anėn tjetėr,nė prag tė luftės dhe qė do tė sillte edhe lėkundje vullnetare tė kėsaj popullsie, do tė ishte zgjidhja pėrfundimtare, historike e ēėshtjes sė Kosovės. Dhe, kjo zgjidhje do tė varroste pėrgjithmonė iluzionet e peshkopit Artemije dhe tė tjerėve, shumė tė tjerėve, qė mendojnė si ai nė Serbi, kurse do ta bėnte tė mundshme vetėvendosjen, domethėnė bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė pa pengesa nga ana e faktorėve ndėrkombėtarė. Pėr kėtė arsye kundėrshtimet e pezmatueshme qė iu bėnė idesė sė "ndarjes", domethėnė tė lėvizjes sė kufirit midis Kosovės dhe Serbisė nga ana e disa ministrave dhe intelektualėve tanė, mė duken tė pamenduara mirė. Njėri nga shkrimtarėt tanė deklaroi, mbasi dėgjoi si reagoi Tirana zyrtare, se ideja e ndarjes sė Kosovės ėshtė ide e rrezikshme sepse - tha ai- rrezikon rajonin dhe, madje Evropėn! Pse? Pse lėvizja e kufirit midis Kosovės dhe Serbisė do tė rrezikonte rajonin dhe Evropėn? Sepse, na pėrgjigjet ky shkrimtar, duke pėrsėritur klishenė zyrtare, shembullin e ndarjes sė Kosovės do ta ndiqnin edhe tė tjerė nė rajon dhe nė Evropė. Dhe, ashtu Evropės do t‘i hynte flaka!

E po si mund tė flitet ashtu? Pse nuk mendohet pak mė qetė, mė racionalisht? Nė qoftė se Prishtina dhe Beogradi do tė pajtoheshin pėr lėvizje tė kufirit midis Kosovės dhe Serbisė pse tė ngrihet kush kundėr pajtimit tė tyre. Po tė gjithė faktorėt ndėrkombėtarė thonė se do tė ishte mė sė miri qė tė gjendet zgjidhje rreth sė cilės do tė pajtoheshin tė dy palėt. Pse do tė rrezikonte rajonin dhe Evropėn pajtimi i shqiptarėve dhe serbėve pėr lėvizjen e kufirit midis Kosovės dhe Serbinė? Nė qoftė se hungarezėt e Rumanisė, turqit e Bullgarisė, baskėt e Spanjės kanė kushte gjeografike dhe arsye etnike pėr tė kėrkuar lėvizje kufiri, por kėtė nuk e pranojnė rumunėt, bullgarėt e spanjollėt gjendja e tyre mbetet siē ėshtė sot dhe marrėveshja shqiptaro-serbe nuk ka se si t‘u fusė zjarrin Rumanisė, Bullgarisė e Spanjės. Faktorėt ndėrkombėtarė e me ta edhe ne po themi se rasti i Kosovės ėshtė rast i veēantė, i pangjashėm me raste tė tjera. Dhe, vėrtet ėshtė rast i veēantė. Pse atėherė tė mos i lejohet ta tregojė kėtė veēanėsi edhe me tė drejtėn e lėvizjes sė kufirit me Serbinė nėse pajtohet edhe Serbia. Domethėnė, lėvizja e kufirit midis Kosovės dhe Serbisė, pėr tė cilėn do tė pajtoheshin shqiptarėt dhe serbėt, nuk ka se si tė rrezikojė rajonin dhe Evropėn, nuk ka sesi tė ndezė zjarr askund pėrpos nė kokat letrare!





#18

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 01:16

Ribashkimi I Shqipėrisė Etnike Midis Optimizmit Rus Dhe Utopizmit Shqiptar
*** Pavarėsisht se kush e pohon tė vėrtetėn, ajo ėshtė e pranueshme nga tė gjithė ata qė e mbrojnė dhe thirren nė emėr tė saj, sepse ajo ka karakter universal njerėzor.

*** Aleksandar B. Harēenko politikisht mė i sinqertė, mė objektiv, mė vizionar dhe mė realist sesa Ismail Kadre, Alfred Moisiu dhe Sali Berisha, kur ėshtė fjala pėr procesin e domosdoshėm dhe tė pashmangshėm tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike nė Ballakan. Me gjithė pėrdorimin e gabueshėm tė termit “Shqipėri e Madhe”, qė ėshtė pjellė dhe produkt kuazi historik, politiko-prapagandistik dhe diplomatik shekullor i Serbisė sė Madhe, sepse nė asnjė aspekt dhe, nė asnjė kuptim nuk ėshtė i barasvlershėm, as sinonim i Shqipėrisė Etnike.

*** Aleksandar Bocan-Harēenko, i deleguar i Rusisė nė “Treshen” e Grupit tė Kontaktit tė BE-sė pėr Kosovėn, nė intervistėn dhėnė gazetės serbe tė Beogradit “Blic” tė dates 26 nėntor 2007, ka deklaruar NJĖ TĖ VĖRTETĖ TĖ MADHE (edhe pėr miqtė, edhe pėr oponentėt e diplomacisė ruse) se “Nuk e pėrjashtoj mundėsinė e krijimit tė Shqipėrisė sė Madhe, pavarėsisht se ēfarė thuhet kundėr bashkimit tė territoreve shqiptare nė dokumentin zyrtar tė Grupit tė Kontaktit”.

(A) Fenomenologjia e paradoksit antibashkim

Pparadoksin politik dhe kombėtar shqiptar: -Tanimė, e ka pėrgėnjeshtruar nė mėnyrė flagrante edhe diploamti rusi Alakesandar Bocan-Harēenko, sepse nė vend tė mosbesimit dhe tė skepticizmit antibashkim tė utopistėve politikanė shqiptarė, ai e ka kuptuar dhe tėrėsisht i beson procesit tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, kurse “elita politiko-demokratike” zyrtare e Tiranės me nė krye Alfred Moisiun (ish-kryetar) dhe me Sali Berishėn(kryeministėr aktual) ėshtė dekalruar kundėr bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, ashtu sikurse, edhe Ismail Kadare, para ca vitesh. Ky paradoks me pėrmbajtje ANTI- politiko-kombėtare dhe ANTI-diplomatike, “ėshtė justifikuar” me kėrkesėn prioritare tė integrimit rajonal dhe evropian tė gjysmė Shqipėrisė sė pavarur(1912). Mirėpo, me gjithė parashikimet, me iluzionet dhe me efektet e deritashme negative tė procesit tė integrimit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian (BE), politikisht dhe diplomatikisht ėshtė e gabueshme teza strategjike e politikės sė jashtme tė Shqipėrisė, sė pari, bashkim me shtetet fqnije nė rajon dhe nė Evropė, e pastaj (ndoshta), edhe me gjysmėn e Shqipėrisė sė kolonizuar(50%)?! Tė menduarit dhe tė vepruarit e kėtillė nė disfavor tė injorimit tė mėtejmė tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė territoreve me status kolonial serbosllav, ėshtė gabim katastrifik pėr interesin nacional gjithėkombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.

Njė filozofi e tillė e teorisė dhe e praktikės sė tė deritashme (pothuaj se 20-vjeēare) e politikės dhe e diplomacisė sė Tiranės, ėshtė e papranueshme pėr interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike, sepse me “njėrėn kėmbė” nė BE, dhe me “tejtrėn kėmbė” nėn: Serbi, “Maqedoni”, Mal tė Zi dhe Greqi, kjo do tė thotė vetėmashtrim, vetėkapitullim dhe vetėkolonizim, pajtim dhe solidarizim me politikėn pushtuese, grabitēare dhe kolonialiste dhe neokolonialiste tė aksit serbosllav nė dėm tė zgjidhjes sė problemit kolonial shqiptar nė Ballkan.

Ja, ky ėshtė thelbi i kontrastit politik dhe kombėtar i utopistėve dhe i utopizmit shqiptar antibashkim.

Mirėpo, njė gjykim dhe deklarim i tillė politik ėshtė sa absurd aq edhe paradoksal, sepse ėshtė i menduar keq dhe, i shprehur praptė e gabimisht si nė kuptimin e sė veēantės, ashtu edhe tė sė pėrgjithshmes, sepse poltikanėt utopistė demagogė liberalė, sė pari, do tė duhej tė ishin angazhuar nė krijimin e paltformės sė pėrbashkėt politiko-strategjike shtetėrore (Tiranė-Prishtinė-Tetovė), tė aktualizuar dhe tė komanduar drejtėpėrdrejt nga Tirana, duke shtruar kėrkesėn imediate pėr RIBASHKIMIN E BRENDSHĖM GJITHĖSHQIPTAR nė shkallė kombėtare dhe shetėrore, e pastaj, si hap tė dytė, tė shtronin kėrkesėn reale dhe tė justifikueshme pėr integrimin nė shkallė rajponale dhe evropiane.

Sipas parimit logjik, metodologjik, pedagogjik, politiko-filozofik, kombėtar dhe demokratik, kėshtu do duhej logjikuar, shprehur, angazhuar dhe vepruarkonkretisht, sė pari, integrimi pėrbrenda shqiptar, e pastaj integrimi me aleancat e tjera tė jashtme rajonale, evropiane dhe ndėrkombėtare. Jo, anasjelltas, sė pari, duke filluar nga e largėta te e afėrta?! Ēfarė paradoksi ky?! Ēfarė kėrkese e mbrapshtė kjo?! – Sė pari, integrim me tė panjohurėn, me tė huajėn, me irealen, me tė pakapshmen, e pastaj me tė njohurėn, me realen, me arsyen dhe me tė domosdoshmen?!

Pikėrisht, njė kėrkesė e tillė abstrakte, paradoksale dhe kontradiktore me interesin e pėrgjithėn nacional dhe shtetėror gjithėshqiptar tė Shqipėrisė Etnike, ka ndikuar dhe, po ndikon negativisht edhe nė realcionet e sistemit shtetėror tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, duke i vėnė nė dyshim dhe, duke krijuar dilema tė panevojshme, edhe tek aktorėt e bashkėsisė ndėrkombėtare, tė cilėt, ndėr tė tjera, patėn debatuar edhe variantin e “Qipros Dyshe” si paradigmė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės?! Mirėpo, fal ngulmės dhe vendimit tė prerė tė SHBA-sė dhe tė palės shqiptare, njė “formulė e tillė qipriote”, e as “formulat” e tjera autonomiste “honkongiste” serbomėdha tė Beogradit, nuk do tė vijnė nė shprehje, qė tė realizohen nė praktikė, pos sė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė sė Kosovės.

Vetėm njohja e plotė e pavarėsisė sė Kosovės, do tė jetė ĒELĖSI dhe hapi i parė drejt realizimit dhe konkretizimit tė procesit, tė aspiratės dhe tė idealit realist shekullor tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė territoreve tė Shqipėrisė Etnike. Ndryshe, do tė vijė nė shprehje ajo, qė ne nuk e preferojmė, por qė do jemi tė detyrar ta pėrdorim, e ajo ėshtė e drejta e kryengritjes sė pėrgjithshme pėr tė ralizuar tė drejtėn historike dhe tė drejtėn e vetėvendosjes. Kuptohet, njė tė drejtė tė tillė, do ta pėrdorim vetėm atėherė pasi tė jenė shteruar tė tė gjitha mjetet dhe mundėsitė e zgjidhjes sė konfliktit me mjete paqėsore, nė frymėn e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuar, si dhe nė marrėveshje tė ngushtė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe me aleatėt e saj tradicionalė.

Pse armiqtė kolonialistė serbosllavė dhe mbėshtetėsit e tyre me nė krye Rusinė janė deklaruar dhe po veprojnė konkretisht dhe, nė mėnyrė intensive (sa botėrisht, aq edhe fshehurazi pėrmes politikės, propagandės dhe diplomacisė sė tyre) pėr tė pėrfituar sa mė shumė aleatė nė anėn e tyre pėr bllokimin e pavarėsisė sė Kosovės nė favor tė sovranitetit kolonial tė Serbisė, kjo nuk ėshtė fare befasuese as e papritur, sepse historikisht dhe tradicionalisht, shekuj mė parė, ėshtė e ditur se Rusia ka meritat kryesore jo vetėm pėr mbėshtetjen e gjithanshme politike ,ekonomike, diplomatike dhe ushtarake, por edhe pėr formimin e vetė shtetit tė Serbisė sė madhe nė Ballkan.

Mirėpo, ėshtė absurd dhe i papranueshėm fakti se, si ėshtė e mundur qė, politikanėt dhe politikat utopiste liberaliste dhe kozmopolite shqiptare nė krye me “mohikanėt” e tyre, siē janė Alfred Moisiu(ish-kryetar), Sali Berisha(kryeministėr aktual), si dhe shkrimtari ynė me famė botėrore, Ismail Kadare janė deklaruar para opinionit publik kombėtar dhe ndėrkombėtar, se nuk duan bashkim as me Kosovėn e as me territoret e tjera tė Shqipėrisė sė kolonizuar etnike (Ilirida, Ēamėria, Malėsia e Madhe e Mbishkodrės, Anamorava).

Kėtė logjikė tė varfėr dhe naive tė politikės sė tyre simuluese dhe vardisėse nė favor tė mbėshtetjes sė faktorit tė jashtėm ndėrkombėtar,(shumė e dėmshme pėr inetetresin jetik dhe tė domosdoshėm tė ēėshtjes sė ribashkimit gjithėkombėtar shqiptar brenda kufijve tė Shqipėrisė Etnike), e demanton jo vetėm krijimi i realiteteve dhe i rrethanave tė reja gjeopolitike dhe gjeostrategjike nė Ballkan, tė cilat, nė praktikė kanė krijuar mundėsinė dhe kushtet reale, qė tė sensibilizohet dhe tė riaktualizohet, edhe ēėshtja e zgjidhjes kombėtare shqiptare nė Ballkan, por edhe pikėpamjet dhe vizioni mė i ri optimist i diplomatit rus, Aleksandar Bocan-Harēenko (anėtar i “treshes” sė Grupit tė Kontaktit tė BE-sė pėr Kosovėn, i cili, me gjithė pėrdorimin e shprehjes sė gabuar tė termit “Shqipėri e Madhe”, me tė drejtė dhe, nė mėnyrė realiste ka deklaruar nė intervistėn e tij, dhėnė gazetės serbe “Blic” tė Beogradit se :” Plotėsisht mund tė paramendoj se, do tė vijė deri te procesi i integrimit, pa marrė parasysh se nė dokumentin e Grupit tė Kontaktit ėshtė shkruar, se nuk do tė lejohet procesi i bashkimit tė territoreve shqiptare. Ekzistojnė shumė shembuj, kur nė dokumente janė shkruar variante tė ndryshme, mirėpo, prakitika jetėsore ka vėrtetuar tė kundėrtėn. Integrimi i shqiptarėve, tė cilėt jetojnė nė territoret e vendbanuara me kėtė popull, do tė zhvillohet gradualisht. Nuk them se ky proces, do bėhet shpejt, brenda njė apo dy vitesh, por do bėhet patjetėr. Diē e kėtillė nuk mund tė pėrjashtohet.”(Blic,26.11.2007-Intervistė dhėnė gazetares, Tanja Trikiq).

Pėr habi tonėn (sepse, nė njė mėmnyrė, diplomati rus, A. Harēenko na ka befasuar nė kuptimin pozitiv tė zbutjes sė paragjykimeve tona tė bazueshme, ngase botėrisht “ e ka“ thyer kodin sekret” tė politikės sė jashtme dhe tė diplomacisė tradicionale proserbe tė Rusisė, duke ua tha troē e pa dorėza miqve serbė, se ėshtė i pandalshėm procesi i ribashkimit tė shqiptarėve dhe i territoreve tė tyre nė Ballkan), Aleksandar B. Harēenko u dėshmua mė i sinqertė, mė objektiv, mė vizionar dhe mė realist sesa Ismail Kadre, Alfred Moisiu dhe Sali Berisha, kur ėshtė fjala pėr procesin e ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike nė Ballakan, edhe pse ai e ka pėrdorur gabimisht nocionin “Shqipėri e Madhe”, tė fabrikuar dhe tė servuar nga historiografia falsifikatore dhe politika propagandistike e Serbisė sė Madhe. Mirėpo me gjithė kėtė gabim, diplomati rus e ka pohuar njė tė VĖRTETĖ TĖ MADHE se, “bashkimi i shqiptarėve dhe i territoreve tė tyre, ėshtė i pashmangshėm, edhe pse ai nuk do bėhet brenda njė apo dy vitesh, por do bėhet dhe, ėshtė i paevitueshėm.”(Blic,26.11.2007).

Tė pėrfillet e drejta historike dhe Kushtetuta pėr bashkim gjithėkombėtar shqiptar

- Ata qė e shkelin dhe nuk e respektojnė Kushtetutėn e Republikės sė Shqipėrisė nė fuqi, tė miratuar me referendum, mė 22.11.1989 ku, ndėr tė tjera, thuhet se : “ me aspiratėn shekullore tė popullit shqiptar pėr identitetin dhe bashkimin kombėtar…” (Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, “Pegi”, Tiranė, 2002, f.5)., moralisht, ligjėrisht dhe, sipas kėsaj Kushtetute nuk mund tė ushtrojnė funksionin as tė kryetarit e as tė kryeministrit tė shtetit.

Ėshtė turp qė, ne vetė, ta kontestojmė, ta dėnojmė, ta vėmė nė pikėpyetje, ta cilėsojmė si utopi, si anakronizėm, ta mohojmė dhe ta kundėrshtojmė tė drejtėn dhe vullnetin e popullit shqiptar pėr pavarėsi dhe pėr ribashkim nė njė shtet tė pėrbashkėt-Shqipėrinė Etnike, e nė rastin konkret, njė diplomat rus, nė mėnyrė tė sinqertė dhe realiste (pėrkundėr aversionit serbomadh etnocentrist) tė na vėrė nė dijeni se, gjendja faktike e shqiptarėve nė terren imponon dhe kanė vėnė nė lėvizje procesin e pashmangshėm dhe kėrkesn e tyre tė drejtė dhe tė ligjshme pėr ribashkim.

Nė kėtė kontekst, nuk duhet tė jenė nė vonesė as Tirana, as Prishtrina, as Tetova, as Presheva, as Ulqini, as Tuzi e as Ēameria, por duhet t’i intensifikojnė dhe t’i harmonizojnė dhe t’i bashkėrendojnė qėndirmet dhe pikėpamjet e tyre tė kėtij objektivi parėsor historiko-politik kombėtar dhe atdhetar, me qėllim qė t’iu bėjnė tė qartė institucioneve dhe organizmave relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare se procesi i shkolonizimit dhe i ribashkimit tė shqiptarėve, ėshtė detyrė dhe objektivė prioritare strategjike e politikės sė jashtme dhe e diplomacisė sė Shqipėrisė.

Tirana ėshtė nė potez, duhet tė deklarojė botėrisht se pronė e kujt ėshtė Kosova, Ilirida, Anamorava, Malėsia e Madhe e Mbishkodrės dhe Ēamėria? Kush ėshtė titullar i ligjshėm i kėtyre territoreve dhe i shqiptarėve, qė pėrbėjnė 50% tė territorit etnik shqiptar? – Po qe se heshtet kjo pyetje me peshė tė rėndėsishme historiko-politike, kombėtare dhe shtetėrore pėr tėrė Shqipėrinė Etnike, atėherė, s’ka dilemė se, ne vetė, me gabimet tona nė disfavor tė ribashkimit, do t’iu hapim rrugėn dhe shtigjet e mundshme dhe tė pėrshtatshme ringjalljes dhe riaktivizimit tė doktrinave, tė praktikave dhe tė vendimeve tė vjetra, tė padrejta shekullore antishqiptare tė Kongresit tė Berlinit (1878), tė Konferencės sė Ambasadorėve tė Londrės (1912-1913), tė Konferencės sė Versajės (1919) etj., do tė ngelim tė ndarė, tė ricop⌂tuar dhe tė rikolonizuar nėpėr “kėnetat moēalike” tė sundimit tė egėr kolonial serbosllav, sikurse kėtu e 100 vjet mė parė.





#19

Musafir

avatar
Vizitor

Posted prej 18th March 2008, 05:21

90 % pėr Shqipėrinė Natyrale
Written by SHQIPĖRIA E BASHKUAR.ORG - UNITED ALBANIA.ORG
Friday, 08 February 2008

Shumica e shqiptarėve tė Ballkanit dėshirojnė tė jetojnė nė njė shtet. Nė anketė telefonike janė prononcuar mbi 90 pėr qind e shikuesve nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali i Zi dhe Lugina e Preshevės nė emisionin e Sonila Meēos me temėn “Bashkėpunimi i shqiptarėve”, tė cilin e emetoi televizioni shqiptar “Vizion Plus”. Emisionin e transmetoi edhe kanali i dytė i Radiotelevizionit tė Maqedonisė. Sipas anketės telefonike, mbi 90 pėr qind e shikuesve janė shprehur pėr jetesė tė shqiptarėve nė njė shtet tė natyrshėm shqiptar. Vetėm pesė pėr qind ishin kundėr. Nė emisionin ishin tė ftuar i nderuari Koēo Danaj, ish-ministri shqiptar i Punėve tė Jashtme z.Paskal Milo dhe analisti Sokol Dervishaj. Ata theksuan se ėshtė e natyrshme qė tė pritet bashkim gradual i shqiptarėve. Ky emision pati jehonė tė madhe tek shqiptarėt kudo nė Ballkan dhe nė botė.

Only registered users can write comments.
Please login or register.





avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 3rd March 2016, 07:42

Jo, pasi Kosovaret sduan Smile



Shiko profilin e anėtarit


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi