Forumi Zeri YT! » Rubrikat » Politika dhe Ekonomia »
"Reklamat"nga Kristaq F. Shabani ,shkrimtar, poet , estet , Kandidat per Ēmimin "NOBEL" per Paqen viti 2017

avatar
Anėtar i rregullt
Anėtar i rregullt

Posted prej 3rd February 2017, 12:15

Reeklamat  nga Kristaq F. Shabani, shkrimtar, poet, estet  Kandidat per Ēmimin "NOBEL" per Paqen  viti 2017

konceptualitet





Ēėshtjet: Si funksionojne reklamat
              Reklama dhe politika
              Imazhi i kandidatit tė njė partie nėpėrmjet reklamės
              Reklamat negative(reklamat qė fokusohen nė dobėsitė e kundėrshtarit politik)
 
1.
Koncepti pėr reklamėn dhe  dhe funksionimi i tyre.
Tėrėsia e masave  dhe e veprimeve  qė ndėrmerren pėr tė bėrė  sa mė tė prekshėm e tė njohur njė dikė apo diēka, pėr t’i rritur vlerat para syve tė tė interesuarve me prirje  pėr ta bėrė tė bujshėm(njė komercialitet nė kahje drejtimi, posti, vendi).  Pra reklama ka dhe kėtė natyralitet tė pėrgatitur: bujshmėrinė e saj dhe ”dashurimin” apo tėrheqjen prej saj me aftėsi imazhi dhe peizazh fjale tė menduar mirė. Ka njė harmoni tė pazakontė, ku ėshtė e menduar mirė ajo ēka shfaqet dhe provohet e provokohet  magnetizmi, tėrheqja magnetike, nėpėrmjet magjizimit tė idesė nė dy planet e treguara. Pra  reklama me tė ”folurėn” e saj   paraqit njė kompleksitet parėsish. Reklama apo reklamimi ėshtė i ligjshėm nė fushėn konkurruese dhe nėpėrmjet kėsaj propogandistike ”ngjyrore” realizohet ”shpirti” i saj nėpėrmjet figurimit, fizionomisė, anėve mendore , proceseve volitive,maramendėsisė, pėrparesės si dhe peizazhit tė fjalės dhe tė konfigurimit pėr tė krijuar njė imazh demonstrues dhe arritės qėllimor. Nėpėrmjet reklamės arrihet, pa dyshesė, reklamimi dhe pėrqėndrimi i vėmendjes nė atė ēka reklamohet. Nė kėtė kontekst reklamat funksionojnė nė disa  aspekte , trajesa dhe “zhanre”.
Si mund tė realizohet e tė funksionojė njė reklamė?
Detyrimisht duhet qė gjithēka tė mendohet mirė, tė skicohet, tė studiohet situata , madje tė ”provokohet”. Ajo kalon nė disa faza: ideimi, pėrgatitja dhe konturimi i idesė me gjetje , afishimi (nė mjedise tė gjetura,  spotimi nė ekrane tė medias elektronike(edhe nė internetme veb), paraqitja nė median e shkruar nė tė gjithė larmitetin e saj si dhe efekti psikologjik, anketimi pėr tė datuar pulsin e realizimit dhe tė tėrheqjes tė pasionantėve, tė dashamirėsve si dhe tė mendimit kundėrshtar, duke realizuar zbutje me tendenca tė pėrqafimit tė idesė sė realizuar se kjo „kandidaturė” e aspektit politik ėshtė mėse e pranueshme pėr logon , okelion, apo ”kryefjalėn” e ecurisė nė ardhėmėrinė...
 
2.
Reklama ėshtė pjesė aktive nė dorė tė politikės, e cila kėrkon sė pari tė reklamoje kandidaturat e veta, duke i figuruar plotėsisht dhe tejcaqeve  me njė ilustrim tė jashtėzakonshėm, duke u bazuar tek njė programim i detajuar dhe me gjetje qė tė mposhtin kundėrshtarin. Nė kėtė aspekt dhe nė kuadrin tėrėsor ndarės tė kohės nė media  ato kėrkojnė qė tė menaxhojnė me shkathtėsi hapėsirat reklamuese, pėr  ta bėrė garimin tė fortė dhe me njė tensionim tė lehtė parashikues. Kjo pėr vetė faktin qė ēdo pilitikan konkurrues nė zgjedhje kėrkon tė zėrė njė hapėsirė tė dukshme nė kėtė reklamė  pėr tė tėrhequr syrin vėzhgues tė njerėze, votueseve qė ata tė jenė nė gjendje t’u bien mė nė sy… atyre, pėr tė tėrhequr shpejtėsisht dhe reklamisht votėn… Njė gjetje e menduar mirė reklamuese ėshtė pushtuese dhe tėrheqėse.
Reklamat  nė fushata politike, kur politika zė vend, qėndron e ēliron nga  reklamat komerciale  dhe afekti e efekti  komercial duke marrė njė trajtė e fizionomi tė re: Bilbordat, nėpėr rrugėt e qyteteve, tė fshatarave   zėvendėsohen nga reklamat, postera tė politikaneve synues  pėr tė zėnė vend nė pushtet…Nė kėtė kontekst bėhet dhe njė ndarje e hapėsirave reklamuese midis partive pėr tė qenderzuar posterat, reklamat partiake dhe pėr tė krijuar me aftesi dominimin  bindjen  e fitores. Por kėto veprime tė dukshme  sjellin edhe stresimin njerėzor dhe lodhjen e tyre me artificialitete, kur  veprimtaria ėshtė dyshuese dhe qė s’arrihen programet e ndėrmarra.
*
  Ėshtė normalitet qė fushatat zgjedhore tė shoqėrohen me njė garė tė fortė dhe me njė farė tensioni tė lehtė. Kjo pak a shumė zhvendoset edhe nė nivelin e reklamimit. Prandaj, ka edhe shtesė  apo histori tė pakėnaqėsive, vėrejtje e rekomandime pėr t’u kujdesur qė posteri i filan politikanit tė vendoset nė njė hapėsirė sa mė tė dukshme.
Pėr tė realizuar kėtė reklamim tė madh detyrimisht kėrkohet bashkėpunimi midis kompanive reklamuese tė specializuara qė organizojnė fushatat politike ,   tė cilat  e konsiderojnė kėtė edhe veprimtari biznesi, duke dhėnė maksiumimin e pėrgatitjes dhe janė tė interesuara edhe tė profilizuar. Kjo ėshtė dhe mania e politikės qė tė mbėshtetet nė kėtė reklamim qė do t’I japė trimf nė kompani me pėrvojė tė madhe dhe bilanc fitues. Por kjo ka dhe njė aspect tjetėr : gjendja finaciare pėr tė realizuar shlyrjen e kėtij  reklamimi , e cila sigurohet nėpėrmjet dispozicionit financiar tė caktuar ligjėrisht, por dhe tė tėrheqjes sė  donacioneve dhe kopntributeteve tė fansave” simpatizantėve “
Nė kėtė kontekst  partitė politike shpenzojnė qindra mijėra euro deri nė disa milionė euro pėr tė pėrcjellė imazhin tek qytetarėt qė votojnė. Realizohet kėshtu  njė “guidė” e  tėrthortė e  ēmimeve tė tregut tė publicitetit, duke sjellė kostot e elementeve kryesore tė njė fushate.
3. E rėndėsime nė proceset reklamuese ėshtė puna e shu,mllojshme pėr tė krijuar nėj imazhim sa mė tė fortė dhe plot efekte…
Nė reklamėn politike njerėzit duhet tė evidentojnė me shkathtėsi mendjeje kėta elementė: Kosto e buzėqeshjes...tė politikanit, stisja dhe panoramika e tij. Shpesh herė mendohet dhe bisedohet apo pyetet vetvetja: “Vallė kaq lirė shiten ato buzėqeshje tė ngrira elektorale?Apo prezenca e posterave tė  pėrditshėm... qenia e  gjendja e posterave cep mė cep.
Mirėpo, nė fushatat zgjedhore buzėqeshjet nuk rrinė vetėm nė rrugė, ato janė tė nė proces lėvizės  me autobusėt e tė gjitha linjave; posterat varen nėpėr fasadat e pallateve; kandidatėt  janė aktivė nė kėtė “fushatė imazhimi” : dalin dhe flasin nė televizor; pra, bėjnė ēmos qė njerėzit t’i shohin,  sepse ky ėshtė misioni i tyre deri nė ditėn e votimit. Prezenca nė kėto takime dhe nė kėtė reklamė tė kushtueshme shton dhe skajon  varfėrinė.., por me kėtė rast, ndoshta dėgjohet  ajo se ēfarė kanė pėr tė thėnė. Por, qė t’ia dalin me sukses kėtij prezantimi e reklamimi, kėsaj sipėrmarrjeje, u duhet tė shpenzojnė me miliona euro. Se sa shpenzon njė kandidat pėr kryetar bashkie apo komune pėr prodhimin e materialeve promovuese dhe publicitare imazhuese , pa tė cilat njė fushatė zgjedhore do tė ishte e pamundur kėrkon njė analitikė tė hollėsishme. Pėr tė arritur nė objektiv  nė kėtė imazhim duhet harxhim publicitar i pallogaritur dhe llogaritjet janėtė pamundura...
Themi deri nė njėfarė pike sepse ėshtė thuajse e pamundur tė llogaritet saktė pagesa e ēdo zėri (material a njerėzor) qė pėrfshihet nė fushatėn zgjedhore. Kjo kėrkon natyrisht:
Punė investiguese  voluminoze,  dhe afat gjatė, gjithpėrfshirje dhe studim pėr tė zbuluar koston e madhe ekonomike.
Polarizimi sjell shpenzime tė mėdha dhe ngana reklamuese dhe publicitare(imazhuese)..
I rėndėsishėm dhe parėsor  ėshtė tregu  publicitar reklamues...,por pėr tė realizuar  dhe pėrllogaritur  kėtė kėrkohet njė  hetim pėr  formularėt e shpenzimeve, mbajtja nė mengė... dhe zbulimi i fshehur bukur i kėtyre sakrificave ekonomike.
 Njė fakt nga pėrvojat  dhe eligjėsuar qė ndahet pėrdorimin e ēdo lloj burimi tė administratės shtetėrore, qendrore e lokale
Element qė bien nė sy me njė hedhje tė parė tė syrit e jo pastaj me njė vemendje se nsi realizohet imazhi i kandidatėve   Le ta paraqitim me njė pėrshkrim :
Autobusė qė sfilojnė  me posterat e dy kandidatėve kryesorė. Shumica e linjave urbane realizojnė ofertat e reklamave  duke lojtur kėshtu nė arena e skenime  tė lėvizshėme, tė njė hapėsire realizuese marramendėse e marrarendėse  qender, unazė(kontakt rrethor) periferi si nė rastin e reklamimit tė fundit pėr zgjedhjet e 8 majit 2011... Spektėr nė kėtė kontekst merr linja  e Unazės dhe e Tiranės sė Re...
 Tė prenotosh njė autobuz tė veshur me reklamė ėshtė plot kushtim . po sikur kėtu nėkėtė tė pėrllogaritet vlera e qerasė, dhe printimi i  posterit rekuizitar. Marrja me qera e njė autobuzi pėr tė krijuar imazhin  ekandidatit qė profilizohet pėr fitues ėshtė e kushtueseshme, po sa tė tillė kanė qenė vendosur  nė dispozicion... Imazhi i kandidatėve  ėshtė krijuar  eoėprforcuar edhe nė  objekteve reklamuese nė rrugė, ose siē quhen ndryshe “city lights”,  tė shpėrndara nė tė gjitha zonat, nė pikat mė tė rrahura nga kalimtarėt, nė hyrje dhe dalje tė qytetit, dhe konsiderohen njė mjet efektiv i publicitetit.  Shuma tė mėdha pėr reklamim imazhin  shpenzohen  sidomos pėr marrjen me qera Qeraja e njė “city light-i” nė muaj ėshtė 450 euro (pa TVSH), ndėrkohė qė nė tė gjithė kryeqytetin ka afėrsisht 250 tė tilla. Sikur secili nga kandidatėt tė ketė marrė me qera 50 tė tilla, ka paguar 22.500 euro pėr gjithė muajin e fushatės zgjedhore. Njė funksion tė ngjashėm me “city light-et” kanė fituar edhe stacionet e autobusave, tė cilat gjatė fundmuajit mars dhe prillit janė kthyer nė reklamues tė shkėlqyer tė buzėqeshjeve tė kandidatėve dhe tė ėprcjelljes sė imazheve . Qeraja pėr tė veshur me postera njė stacion autobusi varion nga 700-800 euro (pa TVSH). Pra, nėse njė kandidat ka prenotuar, le tė themi, 20 stacione autobusi, atėherė shuma qė ka paguar ėshtė 14-16.000 euro.
*Por, veē kėtyre elementeve, kandidatėt pėr zgjedhjet pėr tė krijuar imazhin e tyre dhe pėr t’u bėrė pjesė e zemrės dhe shpirtit tė “votuesve”  pėrdorin  rėndom tė gjitha mundėsitė qė u ofrojnė billborderat nė rrugėt kryesore tė qyteteve, nė fasadat e pallateve, nė autostrada; apo posterat e formateve tė ndryshėm, nga ata qė ngjiten nėpėr mure dhe banerat qė vendosen nė shtylla pėrgjatė rrugėve.
*Kompanitė qė mundėsojnė reklamimin e billbordeve e llogarisin ēmimin e tyre nė bazė tė madhėsisė sė tij, pra me metra katrorė. Pra, njė billboard me pėrmasa 4x3 m2 kushton 20 euro/m2, ndėrsa njė tjetėr me pėrmasa 16x4 m2 (nga ata qė sheh rėndom pėrgjatė autostradės Tiranė-Durrės) kushton 15 euro/m2. Kurse, kur bėhet fjalė pėr billborde tė mėdhenj, pėr shėmbull nga ato qė varen nė fasadat e pallateve, pra me pėrmasa nga 70m2 deri 200m2, ēmimi shkon nė 35 euro/m2. Pra, pėr njė sipėrfaqe tė kėtyre pėrmasave duhet tė paguash nga 2500-7000 euro qera mujore, pa TVSH.  Nga ana tjetėr, printimi i njė posteri nė pėrmasat A3 me ngjyra, por pa pėrfshirė dizejnimin e tij, mund tė shkojė nė 2-3 euro/copa. * Ndėrsa, fletėpalosjet shkojnė diēka mė shumė se 1 euroēcopa. Por, gjithsesi, kėto ēmime varen shumė nga studioja e dizajnit dhe prestigji i saj, pasi ēmimet variojnė dhe pėr pėrcaktimin e saktė tė ēmimit do tė ishte e nevojshme njė studim i kėtij tregu. Duhet pasur parasysh se kandidatėt dhe partitė politike kanė prodhuar me mijėra fletėpalosje, broshura, flajera, postera tė pėrmasave tė ndryshme, tė cilat kanė njė kosto qė shkon nė mbi 100.000 euro.
Por shpenzime akoma mė drastike  bėhen nė TV 
*Shpenzimet e vėrteta tė njė fushate zgjedhore bėhen nė televizione. Ėshtė kjo media e cila ka edhe ndikimin mė tė madh tek qytetarėt, ēka realisht i bėn kaq tė lakmueshme pėr partitė politike dhe kandidatėt e tyre. Ama, spotet publicitare kushtojnė sa qimet e kokės, pavarėsisht se ky fakt nuk i tremb klientėt e tyre politikanė qė hidhen nė betejė pėr tė fituar votat. Ėshtė fakt se partitė politike nė Shqipėri gjatė fushatės harxhojnė mė shumė tė ardhura pėr reklamat nė televizionet e ndryshme, se nė ēdo lloj medie tjetėr reklame. Sa mė prestigjoz tė jetė televizioni ku shfaqet reklama, aq mė shtrenjt kushtojnė sekondat nė transmetim. Po aq shpesh sa ndryshojnė kostot pėr ēdo televizion, aq tė ndryshme janė orėt qė ti zgjedh se kur duhet tė transmetohet spoti yt. Qė do tė thotė se shfaqja e spotit nė mėngjes, paraditė, pasdreke apo nė mbrėmje, ka ēmime tė ndryshme. Mėngjesi dhe mbrėmja janė shumė tė kushtueshme, pėrderisa ka edhe pėrqendrimin mė tė lartė tė teleshikuesve. Madje ēmimet ndryshojnė edhe pėr emisione tė veēanta: pra, gjithēka varet nga numri i teleshikuesve qė e ndjekin emisionin, nga ku matet edhe suksesi i tij.
Njė spot i gjatė 20-30 sekonda nė televizione tė ndryshme mund tė shkojė sė paku nga 70-80 euro pėr njė herė transmetim, deri nė 1000 euro nė emisione tė veēanta. Duke qenė se fushata zgjat 30 ditė, shpenzimet kapin njė shifėr marramendėse sepse spoti mund tė transmetohet mbi 10 apo 15 herė nė ditė. Duke marrė njė mesatare tė transmetimit tė spotit 12 herė nė ditė, me njė shumė prej 300 euro pėr spot, njė kandidati do t’i duhej tė derdhte 3600 euro nė ditė ose e thėnė ndryshe, mbi 100.000 euro nė muaj, por vetėm njė televizioni. Sigurisht, kjo mbetet njė shumė e hamendėsuar, pasi shuma ka tendencė tė rritet me shtimin e transmetimit tė spoteve nė ditė.
Por, partitė nuk e pėrfundojnė fushatėn tek reklamat televizive, billborderat, posterat, city light-et, veshjet e stacioneve tė autobusave dhe kėtyre tė fundit gjithashtu, sepse pėr tė organizuar njė fushatė zgjedhore si ajo kandidatėve tė sivjetėm  nė Tiranė , apo e PD dhe PS nė tė gjithė Shqipėrinė, angazhohen shumė mė tepėr elementė. Tė gjithė kanė njė kosto tė madhe . Duke filluar qė nga flamurėt partiakė qė kundėrshtarėt(ndonjėherė  ua djegin njėri-tjetrit), e deri tek mijėra kapele dhe bluza qė u shpėrndahen mbėshtetėsve tė tyre (njė kapele shkon deri nė 2 euro, ndėrsa njė bluzė diēka mė shumė se 4 euro/copa). Pa harruar kėtu edhe futjen e internetit, konkretisht rrjetit social Facebook, ku bėhet dhe njė farė matėsi pėr pėlqesėn masive dhe koston ekėsaj pėlqese.. Ėshtė e thjeshtė: Me anė tė opsionit “Facebook advert”, ti mund ta reklamosh faqen tėnde nė qindra mijėra profilet e shqiptarėve qė kanė njė llogari nė Facebook. Por, pėr ēdo klik, Facebook tė kėrkon 0.18 euro shpėrblim. Qė do tė thotė se pėr tė pasur 100-200 mijė fansa duhet tė shpenzosh 18.000-36.000 euro. Sigurisht, kandidatėt kryesore tė Tiranės  qė rivalizonin (apo tė tjerė kandidatė qė kanė ndjekur reklamimin online) nuk i kanė thithur tė gjithė fansat nė kėtė mėnyrė dhe rrjedhimisht nuk kanė harxhuar kaq para, por njė pjesė e mbėshtetėsve online janė fituar nėpėrmjet opsionit “Facebook advert”. Mos harroni se veē shpenzimeve qė u pėrmendėn mė sipėr ka edhe tė tjera, qė kanė tė bėjnė me realizimin e spoteve reklamuese, organizimin e koncerteve apo takimeve elektorale, ngritjen e ēadrave etj., pa harruar atė qė flitet gjithmonė nė heshtje: pagesat pėr blerjen e njė vote. Megjithatė, ne si votues, fillimisht duhet tė vrasim mendjen dhe pastaj tė bindemi, nėse buzėqeshjet e kandidatėve, ndonėse tė ngrira, janė tė sinqerta e do tė mbeten tė tilla.
Pėrfundese pėr imazhin:
Reklama televizive, spoteve reklamuese, bilboorderat, posterat, city light-et, veshjet e stacioneve tė autobusave, flamurėt partiakė, mijėra kapele dhe bluza qė u shpėrndahen mbėshtetėsve tė tyre, Pa harruar kėtu edhe futjen e internetit, konkretisht rrjetit social Facebook.
4. Sensi pozitivo- negativ i reklamave negative pėr kundėrshtarin.
Ka njė ėprdorim tė gjerė qė reflektohet nė tė gjithė “makinerinė reklamuese” publicistike , tė cilėn epėrmendėm dhe mė lart.
Reklamat kanė dhe realizime tė sensit “negativ” pėr gjetjen e pikėve tė dobėta tė kundėrshtarit politik me qėllim realizimi dhe tendencė mposhtjeje. Por kjo shpesh herė realizohet nga pėrvojat me metoda tė paprincipta dhe jashtė kodit tė etikės mirėsjelljes. N ė kėtė pozicion reklamues  punohet pėr tė nxjerrė nė pah gjithė dobėsitė e kundėrshtarit , por duke i avancuar ato, duke u futur ekanalizuar  nė jetėn personale, nė motive tė dobta , nė studimin e jetės sė kandidatit , nė zbulimin , por edhe nė precipitimin nė thashethemnaja pėr tė ēmotivuar  dhe abraguar gjendjen , pėr tė ulur imazhin e kundėrshtarit, humbjen e popullaritetit tė tij. Ndaj reklama edhe nga pėrvojat ėshtė pėrdorur nė sensin negativ pėr tė diskriminuar, pėr tė ulur  imazhin, pėr tė nxjerrė tė meta tė rėndėsishme me fenomet e ndaluara shoqėrore, troē pėr tė sulmuar  kandidatin  dhe pėr t’ia ulur vlerėn figurės sė tij . Kėto reklama negative shpesh herė kanė edhe vendosur epėrcaktuar   fitoret  e lehta , apo tė rėnda, kanė pėrcaktuar edhe fituesin edhe humbėsin. Reklamat negative  kanė pasur edhe sensin e shpifjes  dhe kanė lojtur rol kundėr emencipimit shoqėror. Tjetėr ėshtė zbulimi i dobėsive nė rrugėn e ecjes sė drejtimit tė pushtetit dhe tjetėr ka qenė pėrfitimi nėpėrmjet shpifjes. Ndaj njerėzit duhet tė jenė tė kujdesshėm.
Por reklamat negative pėr njėrėn palė  kanė qenė pozitive, pėr palėn tjetėr negative dhe realizuese. Nė aspektin e zbulimit tė metave  tė kundėrshtarit , kėto reklama kanė lojtur rolin e tyre pozitiv, pasi kanė nxjerrė nė shesh edhe tė vėrteta. 
 Kėto  reklama negative gjithashtu  kanė sjellė tė menduarit e mirė dhe kanė pėrmbysur tehun dhe drejtimin e shumė fushatave madhore. Duhen kujtuar kėtu shumė tė tilla qė kanė ndodhur edhe nė vendet mė tė pėrparuara e jo tek ne... qė kanė ndodhur brenda njė hapėsirė kohore  dydekatshe.
Edhe reklamat negative kėrkojnė njė punė tė studiuar dhe plot guxim pėr tė zbuluar anė negative tė kundėrshatrit, por kėto reklama me tendencėn e tyre s’duhet tė kthehen  si aspekte tė lojės sė dobėt e manipuluese tė   kundėrshtisė  dhe tė triumfit meskin pa prezencėn e njė qytetarie dhe etike .
 
Shuma marramendese pėr reklamimin promovues dhe e sensit reklamė e pėrkufizuar negative, e kategorizuar nė media tė shkruar dhe elektronike (faqe interneti e karakter informativ), nė postera dhe logo, konferenca pėr media,  portalet dhe ėueb –faqet ne internet duhet tė justifikohen. Veprime nė kundėrshtim tė plotė me Ligjin, Kodin e mirėsjelljes, kapėrcime tė tij angazhim monitorimi, procesvotim numėrimi duhet tė minimizohen pėr tė treguar emancipim shoqėror.
 
Po kėshtu shmangia e efektėve  tė shqyerjes dhe vendosjes sė ngjyrimit tė posteve reklamuese kundėrshtare..., apo procesi i zhubrimit..., keqsjellja  nga kundėrshtarit politik duhet tė minimizohen nė kulm.
Ne duhet tė luftojmė tė krijojmė moralin ndaj spekulacionit.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi