Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
Prof. Dr. Zymer Ujkan Neziri, Instituti Albanologjik i Prishtinės EPOSI I KRESHNIKĖVE: MONUMENT I TRASHĖGIMISĖ KU­L­TU­RO­RE SH­QI­P­TARE. P

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 3rd February 2017, 13:42

Prof. Dr. Zymer Ujkan Neziri, Instituti Albanologjik i Prishtinės
 
EPOSI I KRESHNIKĖVE: MONUMENT I TRASHĖGIMISĖ KU­L­TU­RO­RE
SH­QI­P­TARE. PĖRPJEKJE PĖR PĖRGATITJEN E DOSJES  PĖR UNE­S­C­O­
 
Ligjėratė dhe shfaqja e dokumetarit Eposi i Kreshnikėve nė Universitetin ‘’Eqrem Ēabej’’,
                                            Gjirokastėr, mė 14 maj 2015
 
 
Hyrje
Kėngėt shqiptare tė Eposit tė Kreshnikėve janė cikėl kėngėsh epike heroike legjendare. Ato konsiderohen ndėr shtyllat mė tė rėndėsishme artistike tė kulturės shpir­tėrore tė shqiptarėve. Eposi i Kreshnikėve ėshtė jehonė poetike disa­sh­tre­sore e jetės sė pėrbashkėt[url=#_ftn1][1][/url] (sh.VI-VIII), por edhe e konflikteve disa­she­ku­llore ndėretnike,[url=#_ftn2][2][/url] e kacafytjeve dhe e pėrgjakjeve ilire-shqiptare me ar­dhė­sit sllavė tė jugut nė Iliri (Ballkan), qė nga fillimi i ardhjes sė tyre e deri nė shekullin XIV, sidomos nė shekujt XIII-XIV, kur ky konflikt u acarua dhe u zgjerua, siē thotė historiani A. Buda (1986), nė kohėn e forcimit tė pu­sh­tetit feudal qendror serb tė dinastisė sė Nemanjiqėve.[url=#_ftn3][3][/url] Edhe epikologu gjerman M. Lam­bertz (1958) pajtohet se kėto kėngė «rrjedhin nga koha e dyndjes sė sllavėve nėpėr Danubin e Poshtėm nė Ballkan dhe ruajnė ende kujtimin e luftėrave tė vjetra tė ilirėve ose shqiptarėve kundėr sllavėve, qė u dyndėn nė kohėn rreth vjetėve 700-800».[url=#_ftn4][4][/url] Kėto kėngė janė ndėr eposet e fundit aktive nė Evropė nė fillim tė kėtij mijėvjeēari dhe me tė drejtė thuhet se e ka vendin nė arealin e epikės botėrore.[url=#_ftn5][5][/url] 
 
1. Eposi i Kreshnikėve
1.1. Eposi i Kreshnikėve dhe kėngėt epike ilire
Eposi i Kreshnikėve ėshtė vazhdimėsi e ciklit tė kėngėve epike ilire, meqė ilirėt i kanė pasardhės shqiptarėt e sotėm, prandaj kėngėt epike ilire janė paraprijėse tė Eposit tė Kreshnikėve. Se ato pas­qyrojnė vepra heronjsh qė nga periudha antike, kjo vėrehet edhe nė elementin mitiko-pėrr­a­ll­or, thotė epi­kologu D. Shala (1985).[url=#_ftn6][6][/url] Jeta epike ilire gjatė pe­ri­u­dhės shu­mė­she­ku­llo­re­ tė luftės dhe tė kryengritjeve kundėr romakėve ka prodhuar kėngė epike, tė cilat janė hallkė lidhėse me Epo­sin tė Kreshnikėve. Ndonėse mungojnė dė­shmi tė kohės antike tė kėngėve epike ilire, ka dėsh­mi ndihmėse historike, arkeologjike e linguistike. Linguisti kroat R. Katiēiq (1988) sjell dė­shmi pėr kėngėt epike ilire, e duke folur pėr formulat e stėrlashta tė kėngėve epike nė­ Iliri, nė ba­zė tė dėshmive antro­po­no­mike e homonimike ilire.[url=#_ftn7][7][/url]
 
1.2. Eposi i Kreshnikėve dhe ciklet e kėngėve epike historike
Eposi i Kreshnikėve ėshtė paraprijės i cikleve tė kėngėve epike historike te shqiptarėt, qė fillojnė nga cikli i Betejės sė Kosovės (sh.XIV), cikli i kėngėve tė Skėnderbeut (sh. XV) dhe ciklet e tjera tė mėvonshme (sh. XVI e XVII), sidomos ato tė periudhės sė Ali pashė Te­pelenės e tė Mahmut pashė Bushatit (sh. XVIII e XIX), tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (sh. XIX), tė fazės sė fundit tė kryengritjeve kundėrosmane (fillimi i shek. XX), tė Lėvizjes Kaēake ndėrmjet dy luftėrave botėrore e deri te cikli i Luftės Ēlirimtare 1997-2001. Kėto dy epose heroike bash­kė­je­to­­jnė edhe sot, nga viti 1389.
 
2. Eposi i Kreshnikėve dhe lahutarėt
2.1. Kėngėt e Eposit tė Kreshnikėve kėndohen nga lahutarėt, tė cilėt janė rapsodė qė dallohen pėr  zėrin e tyre tėrheqės, pėr mjeshtėrinė e tė rėnit tė lahutės dhe pėr teknikėn e mb­a­me­ndjes sė var­gje­ve, siē ishte lahutari i A. Llordit nga krahina e Plavės dhe e Gucisė, Ad­em Brahimi[url=#_ftn8][8][/url]. Ata janė tė njohur edhe pėr mjeshtėrinė e rikrijimit tė vargjeve tė harruara. Pėrveē kėtyre veēorive, te la­hu­tarėt e dalluar hetohen edhe aftėsia e paraqitjes krahasuese dhe hiperbolike tė heronjve, si dhe aftėsia e ndėrtimit tė tipareve fantastike tė per­so­na­zheve. Lahutarėt janė kryesisht ble­g­­torė, shu­mi­ca tė lindur nė zonat malore ose ko­d­ri­nore-malore. Lahutarėt e njohur dinė mbi dhjetė mijė vargje.[url=#_ftn9][9][/url] Lahutarėt janė kryesisht me­shkuj, por ka edhe femra lahutare nė Shqipėrinė e Veriut.[url=#_ftn10][10][/url]
Kėn­dojnė meshkujt, kryesisht, po edhe femrat, si Ajshe Muriqi (Rugovė), Lumturie Nonaj (Le­zhė) etj.
 
2.2. Moshat e kėngėtarėve dhe tė tregimtarėve janė nga mė tė ndryshmet, nga 20 e deri nė 100 vjet. Gjokė Nonaj (Lezhė) tash ka 105 vjet. Nuk dallime tė pėrkatėsisė fetare. I kėndojnė, si dikur, pjesė­ta­rėt e tė dy besimeve: muslimane dhe krishtere. Nė krahasim me brezat e mėpar­shėm, tash nuk ka qė nuk dinė shkrim e lexim. Shumica e tyre tash kanė tė kryera edhe shkolla tė mesme, e disa edhe studime tė larta.
 
 2.3. Ka ende vijimėsi familjare tė trashėguar nė repertorin e kėngėtarėve dhe tė tregimtarėve. Por, ka edhe tė tjerė qė repertorin e kanė formuar jashtė rendit familjar dhe rajonal, sepse kėngėt i kanė mėsuar nga incizimet me magne­tofon. Ka dėshmi nė terren se disa kė­ngė­tarė tė tjerė, qė kanė kėngė tė kreshnikėve nė repertorin e tyre, ato i kanė mėsuar nga lib­rat.
 
2.4.  Shumica e kėngėtarėve dhe e tregimtarėve besojnė se eposi ynė heroik legjendar do tė vazh­dojė jetėn  e vet. Por, do pasur parasysh edhe jetėn dinamike dhe ndryshimet nė shoqėrinė shqi­ptare: se tash nė odat tona ka mė pak dėgjues qė kėngėn e dėgjojnė deri nė njė orė e mė shumė, kurse dasmat e gazmendet tash po bėhen nė salla restaurantesh, qė po i zėvendėsojnė odat. Pa­staj, ende nuk kemi festivale tė veēanta pėr kėngėt e kėtij lloji, kurse nė programet shko­llore ende ka pak vend pėr to, se nė fakultetet  filologjike nuk mėsohet lėnda Eposi i Kresh­ni­kėve.
 
2.5. Lahutarėt i kėndojnė kėto kėngė nė pėrcjellje tė instrumentit muzikor me njė tel, qė quhet lahutė. Lahuta ėshtė instrument muzikor kryesor pėr pėr­c­je­lljen e kėngėve tė Eposit tė Kresh­ni­kėve. Kėto kėngė kėndohen edhe me pėr­cjellje tė ēiftelisė me dy tela, qė ėshtė po ashtu ins­tru­m­ent muzikor mjaft i pėr­hapur ndėr shqiptarė. Kėndohen edhe me pėr­c­je­llje tė sharkisė, vegėl mu­zi­kore me tri palė tela. Lahuta pėrfaqėson akretipin mė tė lashtė tė veglave kordofone me hark tė kontinentit evropian.[url=#_ftn11][11][/url] Lahuta ėshtė e ngritur edhe nė shka­llė kulti. Kulti i lahutės nė familjen shqi­ptare ėshtė i pėrhapur, ashtu siē ekziston njė respekt shenjtėrues pėr kėngėt e kreshnikėve.[url=#_ftn12][12][/url] Zbukurimi i saj me figura totem[url=#_ftn13][13][/url] po ashtu ėshtė mjaft i pėrhapur, ku vend qendror zėne figurat totem dhia e egėr dhe gjarpri.[url=#_ftn14][14][/url]
 
2.6. Zonat e lahutės dhe gjeografia e shtrirjes sė kėngėve tė Eposit tė Kreshnikėve ėshtė gjith­a­shtu ēėshtje me interes. Zonat kryesore tė lahutės nė Shqipėrinė e Veriut janė: Malėsia e Madhe (Koja, Triepshi, Gruda, Hoti, Kelmendi, Shkreli, Kastrati), Shala e Shoshi, Nikajt e Mėrturi, Ma­lė­sia e Gjakovės (Gashi, Krasniqja, Bytyēi), Plava e Gucia, Ru­go­va, Peshteri, Lezha, Kurbini. Kėto zona poth­ua­jse janė tė gjitha tė pėrfaqėsuara nė Visaret e Kombit, po edhe nė Koleksionin e Allbert Llordit nė Harvard. Zonat e tjera tė lahutės, ku ky instrument ėshtė zėvendėsuar me  sharkinė, janė: Rra­f­shi i Dukagjinit, Llapusha, Drenica, Shala e Bajgorės, Llapi, Gallapi, Karadaku (zona Gjilan-Ku­manovė-Shkup). Me in­te­r­es ėshtė edhe shtrirja e kėngėve tė Eposit tė Kre­shnikėve nė zonat e tashme jolahutare: nga Rrafshi i Kosovės e deri nė Luginėn e Vardarit e nė fushėgropėn e Kėrēovės, nė Ma­qe­doni.[url=#_ftn15][15][/url]
 
2.7. Lahutarėt i kėndojnė kėto kėngė nė dasma, nė gazmende, nė festa dhe nė raste tė tjera gė­zi­mi, si dhe nė mbrėmje, kryesisht gjatė stinės sė dimrit. Dė­gju­esit kanė respekt tė veēantė pėr la­hu­­tarin, sidomos kur ai kėndon. Ata  ja­nė shumė tė vėmendshėm gjatė interpretimit tė tij tė kėn­gės. Qetėsia ėshtė nė shkallė tė lartė, e kur lahutari e pėrfundon kėngėn, e urojnė dhe e pė­r­gė­zo­jnė me fjalėt: goja tė lumtė! ose  djalit ia laē! dhe ky ėshtė shpė­r­bli­mi i vetėm dhe mė i madhi pėr ta.[url=#_ftn16][16][/url]
 
3. Eposi i Kreshnikėve dhe veēoritė
3.1. Legjendariteti ėshtė veēoria kryesore e Eposit tė Kreshnikėve. Quhet epos he­r­o­ik legjendar, pėrkundėr eposit tonė heroik historik, qė ka pikėnisje tė pranuar vitin 1389 ose Be­te­jėn e Ko­so­vės tė koalicionit ballkanik kundėrosman. Qeniet mi­tike, sidomos Ora e Zana, qėn­d­ro­jnė nė the­me­let e tij, qė janė dėshmi e la­sh­tė­sisė sė kėtyre kėn­gėve. Fantastikja, rrėfimi i gjatė epik, skenat epike, dig­r­esioni, hiperbolizimi, figuracioni poetik, poetika e kohės, poetika e hapėsirės, to­po­­ni­mia, llojet e armė­ve, dyluftimet, for­mulat e fillimit, tė mesit e tė fundit nė kėngė, pa­m­jet poetike, pėr­shkrimet e dy­lu­ftimeve, portretet e kre­­­shnikėve, tiparet etike e morale, kodeksi i nderit, lek­si­ku vendor, sintaksa e vargut, pushimet muzikore, pu­­shimet teknike etj.
 
3.2. Nė Eposin e Kreshnikėve ėshtė e njohur poetika mitike e personifikimit dhe e apostrofės, nga rrafshi tokėsor deri te ai kozmik: lugje, kroje, gurra, kodra, male, ku­aj, zogj, hėna, ylli, dielli, qielli etj. Tėrheq vėmendjen edhe poetika e kohės legjendare nė epos, ku bie fjala Halili bėn 100 vjet gjumė dhe kur zgjohet thotė se mė paska marrė pak gjumi![url=#_ftn17][17][/url];ose: Mu­ji dėnohet dy mijė vjet burg dhe i mban, e kjo kryhet vetėm me njė varg tė kėngės.[url=#_ftn18][18][/url] Edhe poetika e ha­pė­si­rės legjendare nė epos zgjon interesim te studiuesit: me njė varg del kreshniku nga Jutbina dhe mbėrrin nė Miskov (Moskė).[url=#_ftn19][19][/url] Kėto janė dy poetika tė pėrmbysjes sė rregullave tradicionale nė kri­ji­m­ta­rinė letrare, kurse nė poezinė legjendare janė tė domosdoshme. Me interes ėshtė edhe mendimi i studiuesit Shaban Sinani pėr kohėn dhe jashtėkohėsinė (extemporiality) nė epos.[url=#_ftn20][20][/url]
 
3.3. Edhe numrat mitikė, sidomos 7-shi e 12-shi, 30-shi e 300-shi, janė tė shpeshtė, ashtu si edhe pėrpara. Formulat e fillimit, tė mesit e tė fundit nė kėngė tė kreshnikėve janė tradicionale, mirėpo disa kėngėtarė bėjnė hyrje tė drejtpėrdrejt nė kėngė, por ndodh edhe qė kėnga tė pėrfundojė pa formulė mbyllėse. Fig­uracioni poetik dhe pamjet poetike i shquajnė shumicėn e kėngėtarėve tė dalluar, qė janė tė zotėt edhe nė pėrshkrimet e dyluftimeve, qė bėjnė kreshnikėt tanė me kundėr­sh­ta­rėt.
 
4. Temat nė Eposin e Kreshnikėve
Temat nė Eposin e Kreshnikėve janė tė shumta, e mė kryesoret janė: tema e mbrojtjes sė territorit tė krahinės (kullotat, pyjet, fushat etj.), tema e mbrojtjes sė bagėtisė (dele, dhi, kuaj etj.), tema e mbrojtjes sė kullės (oborri, malli, objekti) dhe  tema e mbrojtjes sė familjes (nėna, nusja, motra). Pėrveē tyre, ėshtė e pranishme edhe tema e luftės kundėr taksave. Edhe  tema e origjinės sė kreshnikėve- barinj, jetimė, qė nga zanat marrin fuqi dhe me to ruajnė miqėsinė, ėshtė e pėrhapur. E shpeshtė ėshtė tema e martesės sė kre­sh­ni­kėve: me miqėsi, me kusht, me kushtėzim, me gara, me pengesa, me rrėmbim, me dhunė. Tema e zėnies rob, e burgosjes dhe e nxjerrjes nga burgu ėshtė e pranishme nė repertorin e shumicės sė lahutarėve. Edhe tema e rivalitetit ndėr kreshnikėt tanė: xhelozia, smira, inati, janė po ashtu tė shpeshta. E pranishme ėshtė edhe tema e hakmarrjes. Kanė pėrhapje edhe tema e tradhtisė sė femrės: nusja, motra, nėna, si dhe tema e dhunimit tė varreve nga kundėrshtarėt etj.
 
5. Kryekreshnikėt
5.1. Ēeto Basho Muji
Ēeto Basho Muji ėshtė kryekreshnik i Eposit shqiptar tė Kreshnikėve; -prijės i ēetės sė tridhjetė kreshnikėve;-vėllau i madh i kryekreshnikut Sokol Halil Aga;-ėshtė kreu i familjes: nėna, vėllai, motra, e shoqja, i biri;- kujdeset pėr martesėn e Halilit;-nderon nėnėn dhe i shtrohet autoritetit tė saj;-jeton nė kullėn familjare dhe e drejton familjen;-pret miq, shokė e dashamirė sipas rregullave tė mikpritjes shqi­pta­re­;-nė kuvende burrash nuk flet nxitueshėm dhe e peshon fjalėn;-nderon ba­shkė­bi­se­du­esi­t, por kur e do puna edhe i qorton;-u del zot shokėve dhe krahinės ku jeton;-i ēmon shumė fjalėn e dhėnė, ndoren e besėn;-me armi­qtė­ ėshtė sa i ma­tur aq edhe i rreptė;-nuk u shmanget dyluftimeve me kundėrshtarėt dhe del fitimtar;-ėshtė simbol i trimėrisė, i guximit dhe i qėndresės burrėrore;-ka fuqi mitologjike nga qumėshti i zanave tė malit;-ka miqėsi me orė dhe me zana tė malit;-ka trup tė pėrmasave hiperbolike; -ndeshet me mbretėr, ka­pi­da­na, harambashė etj.;-lufton pėr ta ruajtur bashkėsinė e lirė fsha­­tare  nga nėnshtrimi;-i pėrket kohės historike tė  mesjetės pa­ra­osma­ne;-i prin ēetės sė pėrbėrė nga tridhjetė djem tė rinj e trima, tė zgjedhur nga banorėt e fshatrave tė lira;-ēeta e tij ėshtė mbrojtje nga shkjetė, qė hynin pa leje nė zotėrimet e tyre;-ai dhe pjesėtarėt e ēetės e konsi­de­ro­jnė vdekjen nė luftė si vdekjen mė tė denjė; -konfliktet dhe pėrgjakjet qenė tė gjata, sepse mėsymjet e sllavėve tė jugut ishin tė mėdha e tė gjata, kufiri lėvizte dhe territori rrudhej, por fama e kėtyre ēetave tė kreshnikėve u ruajt nė eposin shqiptar si jehonė e qėndresės kundėr nėnshtrimit.
 
5.2. Sokol Halil Aga
Edhe Sokol Halil Aga paraqitet kryekreshnik i Eposit shqiptar tė Kreshnikėve;-vėlla mė i ri i kryekreshnikut Ēeto Basho Muji;-merr pjesė nė ēetėn e drejtuar nga­ Muji;-ėshtė njėri nga shtatė Halilat, Halili i shtatė (tė tjerėt u vranė nga kundėrshtarėt);-trim i madh, gu­xi­m­tar i pashoq, i fuqishėm;- nderon vėllanė e madh dhe fjalėn e tij;-nderon nėnėn dhe i shtrohet autoritetit tė saj;-e do shumė motrėn dhe e ēmon familjen e Mujit;-djalė shumė i pashėm dhe i adhuruari i vajzave tė mbretėrve;-simbol i hijeshisė dhe i trimėrisė;-i nderon si motra tė gjitha vajzat e krahinės;-jepet ndonjėherė edhe­­­ pas aventurave me vajza tė bukura nėpėr krali;- ka miqėsi me qenie mitologjike: zana e orė, tė cilat i ndihmojnė nė raste rreziku;-kur ėshtė nevoja, e ma­rrin ndore edhe hėna e di­e­lli;-ka shkathtėsi trupore, zhdėrvjelltėsi dhe menēuri;-me armiqtė ėshtė sa i matur aq edhe i rrebtė, ashtu si Muji;-shpesh del nė dyluftime me kundėrshtarė dhe del fitimtar;-nderin e vet, nderin e familjes e tė krahinės i ēmon shumė;-ka besė, jep ndore dhe sillet sipas njė etike e morali, qė dallon nga­ ai i kundėrshtarėve;-ka tipare etnopsikologjike tė shqiptarėve si etni, ashtu si Muji dhe ēeta e tij.
 
6. Kundėrshtarėt e kreshnikėve shqiptarė
Ata dalin nė kėto kėngė trima e tė fuqishėm; kanė edhe fuqi mitike; kanė miqėsi me orėt dhe zanat e ve­ta; janė tė guximshėm, tė shkathėt, por edhe tė pabesė; sulmojnė ko­pe­tė e deleve nė ku­llo­ta dhe i plaēkitin, kurse barinjtė i vrasin; i kullosin delet e veta nė kullotat e kre­shni­kė­ve pa paguar asgjė; sulmojnė kullat e kreshnikėve  dhe i djegin; pre­kin nė nderin e fa­mi­ljes sė kreshnikut: ia marrin motrėn ose gruan; dalin para krushqve dhe ua marrin nusen; nda­lojnė fejesėn dhe martesėn e vajzave tė bukura; lypin mejdane nga krenia para grave tė­ veta; lypin ēika kreshnikėsh miqėsisht; japin besė dhe nuk e mba­jnė besėn; pra­no­­jnė mejdanet sipas rregullave tė kohės; pėrdorin armėt e njėjta si kreshnikėt tanė: xhi­li­ti, topuzi, shpata, thika; dinė tė kacafyten edhe fyt pėr fyt; edhe kuajt e tyre u ndihmojnė nė­ mejdane; kanė guximin dhe pėr ta nisur mejdanin etj.
 
   7. Fillet e mbledhjes sė Eposit tė Kreshnikėve
   7.1. G. Majeri e H. Fejzullahu
  Ishte Gustav Majeri i pari qė botoi kėngėn e parė, fragment, Tha, drit ka dal e dielli nuk ka ra, mė 1897, [url=#_ftn21][21][/url] kurse mbledhėsit dhe botuesit e parė shqiptarė tė Eposit tė Kreshnikėve janė Gaspėr Jakova-Mėrturi, kėnga Tė lumėt na pėr tė lumin Zot, mė 1904 [url=#_ftn22][22][/url] dhe Nikollė Ivanaj, kėnga Vuko Harambashi dhe Hajkuna e Dezdar Osman Agės,mė 1905.[url=#_ftn23][23][/url] Shqetėsimin e intelektualėve shqi­p­ta­rė tė kohės e bart nė emėr tė disa brezave prifti Shtjefėn Gjeēovi, mė 1905.[url=#_ftn24][24][/url] Mirėpo, pas Ma­je­rit pason Hasan Fejzullahu, mbledhės i kėngės «Gjergj Elez Alia», mė 1901, qė ėshtė edhe pėr­kthyes i saj nė serbisht.[url=#_ftn25][25][/url] Mbledhės tė Eposit tė Kreshnikėve ndėrmjet dy lu­ftė­­ra­ve botėrore qe­nė: Bernardin Palaj, Donat Kurti, Karl Gu­ra­ku­qi, Filip Fishta, Ha­san Reēi etj.
 
7.2. Koleksione tė Eposit tė Kreshnikėve
   Dallohet Koleksioni i A. Llordit, i viteve ‘30 me kėngė tė kreshnikėve, qė radhitet pėr nga rėndėsia me Visaret e Kombit, blenjtė I e II (1937) dhe IV (1939), me blenin Zana popullore (Kasem Taipi), si dhe me botimet nė revistat Hylli i Dritės (Gjergj Fishta), Leka (organ i shoq. Leka), Edukata e Re (S. Pejani). Brezi i viteve 20-30 u parapriu mbledhėsve dhe botuesve tė njohur tė kėngėve tė Eposit tė Kreshnikėve nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX: Zihni Sako, Qemal Haxhihasani, Gjergj Komnino, Anton Ēetta, Demush Shala, Zymer U. Neziri etj. Tashmė, nga viti 1897 e deri mė 2014, janė mbledhur rreth 600 mijė vargje.
 
8. Vlerat e Eposit
8.1. Pėr vlerat artistike tė kėtij lloji tė poezisė epike legjendare janė shkruar ar­tikuj dhe studime tė shumta nga studiues shqiptarė dhe tė huaj nė dy she­k­ujt e fundit. Janė mbrojtur disa dise­r­ta­ci­o­ne doktoratash, nga viti 1937 e kėndej. (Ernest Koliqi, Stavro Skendi, Gjon Koleci etj). Ėshtė ko­n­­statuar se vlerat e tij ar­ti­­­stike janė tė shk­a­­­­­llės sė lartė. Pėr Eposin e Kreshnikėve janė organizuar tri ko­nferenca shke­ncore ndėr­kom­bė­ta­re, mė 1983 nė Tiranė dhe mė 2010 e 2014 nė Prishtinė, me mbi 200 ku­m­­tesa tė mbajtura nga studiues shqiptarė dhe nga studiues tė hu­aj, nga Evropa Perė­ndi­more, Am­e­rika dhe Azia.
 
8.2. Eposi i Kreshnikėve ėshtė ndėr pikat mė tė ndritshme evropiane dhe bo­tė­­rore tė folklorit bur­imor sot. Me tė drejtė bėn tė thuhet se Eposi i Kre­sh­ni­kė­­­­ve ėshtė ndėr shtyllat kryesore tė tra­shė­gimisė shumėshekullore tė shqip­ta­rė­ve.
8.3. Eposi, krahas polifonisė, gjamės, xhubletės dhe Kanunit, ėshtė mo­nu­m­ent i lashtė etno­kul­tu­ror, me tė cilin shqiptarėt duhet tė krenohen para botės.
 
9. UNESCO
9.1. Duke konsideruar se Eposi i Kreshnikėve ėshtė monumenti mė i madh i poezisė gojore shqiptare, janė kryer pėrgatitjet e nevojshme pėr pasqyrimin e vlerave tė tij poetike dhe tė veēo­ri­ve tė tij au­to­k­­­tone pėr dokumentim nė UNESCO.
 9.2. Regjistrimi nė UNESCO mundėson qė pėr kėtė lloj tė krijimtarisė epike gojore shqiptare tė nxitet rritja e shkallės sė studimeve, tė rritet popullarizimi e afirmimi e tij dhe opinionit shkencor e kulturor tė botės t’i of­ro­het pėr pra­­nim si pasuri e pėrbotshme dhe tė njihet si vlerė bo­tė­r­ore e kul­tu­rės.
9.3. Duke e vlerėsuar si pasuri tė madhe kombėtare, ne shpresojmė se do tė mbė­rrijmė qė tė dė­sh­­mojmė se epika legjendare shqiptare e llojit tė kre­sh­ni­kė­ve ėshtė njė thesar i madh botėror i artit dhe i kul­turės dhe si e tillė, duke e marrė pa­r­a­sysh nismėn nga shkencėtarėt shqi­ptarė, tė regjistrohet nė UNESCO si vlerė sublime gojore e trashėgimisė shpir­tėr­o­re planetare.
 
Pėrfundim
 
Pėrgatitja e dosjes pėr UNESCO, pėr shpalljen e Eposit tė Kreshnikėve nė pesė vende tė Ball­ka­nit kryevepėr e trashėgimisė botėrore tė nje­rė­zi­mit, krahas vėsh­ti­rė­sive, ėshtė realizuar me sukses nga prof. dr. Shaban Sinani, prof. dr. Vasil Tole, prof. dr. Zymer U. Neziri, pėrgjegjės i Komisionit. Pjesė e dosjes ėshtė edhe filmi dokumetar, qė e shikuat sot, kurse pjesė e arsyetimit tė propozimit pėr UNESCO ėshtė projekti, mė i madhi i kėtij lloji i realizuar ndonjėherė nė ins­ti­tu­tet tona nė Tiranė e nė Prishtinė, 2012-2014, pėr hulumtimin, shėnimin dhe incizimin me ka­me­rė  tė Eposit tė Kresh­ni­kėve nė pesė vende tė Ballkanit, qė ka mbi 100 mijė vargje nė 15 vė­lli­me. Dosja e pėrgatitur pėr UN­E­S­CO, e dorėzuar nė Qeverinė e Kosovės, me kėto 15 vėllime tė tashme do ta ketė edhe njė dė­sh­mi shumė tė fortė pėr ekspertėt e UN­E­S­CO-s pėr shpalljen e Eposit tė Kreshnikėve krye­ve­pėr e tra­shė­gimisė botėrore tė nje­rė­zi­mit. 
 
 
 
BIBLIOGRAFI
 
DESNICKAJA, Agnija Vasilevna, «Mbi lidhjet boshnjake-shqiptare nė lėmin e poezisė epike», nė: Gjurmime albanologjike, Folklor dhe etnologji, 5, Instituti Albanologjik i Prishtinės, Prishtinė, 1975, f. 41-62.
 
BUDA, Aleks, «Eposi dhe historia jonė», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1986, f. 46-55.
 
BUTUROVIĆ, Đenana, Studija o Hormannovoj zbirci muslimanskih narodnih pjesama, Svjetlost, Sarajevo, 1976.
 
COCHIARA, Giuseppe, Storia del folklore in Europa, Editore Paolo Boringhieri, Torino, 1977.
 
ĒABEJ, Eqrem, «Pėr gjenezėn e literaturės shqipe. Themelet kulture-historike: populli dhe poezija e tij», nė: Hylli i Dritės, XV. Shkodėr, 1939; nė: Eqrem Ēabej, Studime gjuhėsore, V: Gjuhė, Folkor, Letėrsi, Diskutime, Rilindja, Prishtinė, 1975, f. 101-135.
 
ELSIE, Robert and MATHIE-HECK, Janice, Song the Frontier Warriors. Kėngė Kreshnikėsh. Albanian epic verse in a bilingual English-Albanian edition. Edited, introduced, and translated from the Albanian by Robert Elsie and Janice Mathie-Heck. Bolchazy-Carducci Publishers, Inc. Wauconda, Illinois USA.
 
GJERGJI, Andromaqi, «Etnosi ynė nė epikėn legjendare», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1986, f. 103-119.
 
HAXHIHASANI, Qemal, «Vėshtrim kritik i disa koncepteve antishkencore rreth epikės sonė heroike legjendare, nė: Kultura popullore, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1983, f. 31-46.
 
-------------«Vėshtrim kritik i disa koncepteve antishkencore rreth epikės sonė heroike legjendare», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1986, f. 56-76.
 
-------------«Mendėsi zotėruese nė ciklin e kreshikėve», nė: Gjurmime albanologjike, Folklor dhe etnologji, 21, Instituti Albanologjik i Prishtinės,  Prishtinė, 1991, f. 33-50.
 
HOXHA, Hysni, Struktura e vargut tė kėngėve kreshnike, Rilindja, Prishtinė, 1987.
  
   KADARE, Ismail, «Eposi dhe kultura shqiptare» (diskutim), nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 3, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1987, f. 328-331.
 
KATIĒIQ, Radosllav, «Mbi gjuhėn e ilirėve»,  nė: rev. Fjala, nr. 21-22, Prishtinė, dhjetor 1988, f. 1 e 7.
 
KOLIQI, Ernesto, Epica popolare albanese. Tesi di laurea in lingua e letteratura albanese di Ernesto Koliqi. Rel­a­tore: Prof. Carlo Tagliavini. R. Universitą di Padova. Facoltą di Lettere e Filosofia. Anno Accademico 1936-37. Gruppo universitario fascista, Padua 1937.
 
KOLSTI, John, The Bilingual Singer: A Studi in Abanian and Serbo-Croatian Oral Epic Traditions. Harvard Dissertationes in Folklore and Oral Tradition. Edited by Albert B. Lord, Harvard University, Garland Publishing. New York and London, 1990.
 
LAMBERTZ, Maximilian, Die Volkspoesie der Albaner. Eine inführende Studie. Institut für balkanforschung in Sarajevo, Sarajevo, 1917.
 
-----------Albanische Märchen und andere Texte zur albanischen Volkskunde. Gesammelt und mit Übersetzung herausgegeben von Maximilian Lambertz. Schriften der Balkankommission. Linguistische Abteilung XII. Akademie der Sprachwissenschaft in Wien. Alfred Hölder, Vienna, 1922.
 
-----------Epika popullore e shqiptarėve, nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 6, Akademia e Shkencave e RPS e Shqi­pė­r­i­sė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1998, f. 5-95.
 
LORD, Albert, The Singer of Tales, Harvard University Press, Cambridge, Massachusetts, 1960; The Singer of Tales, Second Edition. Stephen Mitchell and Gregory Nagy, Editors. Harvard University Press, Cambridge, Massa­chusetts; London, England, 2001.
 
---------- The Singer Resumes the Tale. Myth and poetics. Edited by Mary Louise Lord. Coronell University Press, New Haven & London, 1995.
 
MARETIĆ, T. Naša narodna epika, Akademija Znanosti i Umjetnosti, Zagreb, 1909, reprint 1966.
 
MEDENICA, Radoslav. «Arbanaške krešničke pesme i naša narodna epika», nė: Rad XIV kongresa Saveza folk­lo­ri­sta Jugoslavije u Prizrenu 1967, Beograd, 1974.
 
MEHMETI, Enver,  Studime nė fushėn e letėrsisė gojore. Tetovė, 1996.
 
MURKO, Matthias, Tragom srpskohrvatske narodne epike. Putovanja u godinama 1930-32, I-II, Jugoslavenska Akademija Znanosti i Umjetnosti, Zagreb, 1951.
 
MISO, Pirro, «Roli dhe funksioni etnoartistik i lahutės», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 3, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1987, f. 27-44.
 
NEZIRI, Zymer, Kėngė tė kreshnikėve, botimi VI, shtėpia botuese Libri Shkollor, Prishtinė, 2013.
 
----------Studime pėr folklorin, I: Eposi i Kreshnikėve dhe epika historike, Instituti Albanologjik i Prishtinės, Pri­sh­ti­nė, 2006.
 
PALAJ, Bernardin dhe KURTI, Donat, «Hymje», nė: Visaret e Kombit, vėllimi II, Kangė Kreshnikėsh dhe Legenda. Mbledhė e redaktuem nga At Bernardin Palaj dhe At Donat Kurti, shtypshkronja Nikaj, Tiranė, 1937, f. III-VII.
 
PARRY, Milman, The making of Homeric verse. The collected papers of Milman Parry. Edited by Adam Parry. Clarendon, Oxford, 1971.
 
PIPA, Arshi, Albanian folk verse, structure and genre. Albanische Forschungen 17. Triologia Albanica 1. Dr. Dr. Rudolf Trofenik, Munich, 1978.
 
PULAHA, Selami, «Fshatarėsia e lirė e Shqipėrisė sė Veriut gjatė shek. XV-XVIII dhe cikli i kreshnikėve»,  nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 3, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1987, f. 174-189.
 
SAKO, Z. e HAXHIHSANI, Q. e FICO. A. Folklor shqiptar, I, II, Universiteti i Tiranės, Tiranė, 1974.
 
SAKO, Zihni e HAXHIHASANI, Qemal,  «Hyrje», nė: Epika legjendare (Cikli i kreshnikėve), vėllimi i parė, Instituti i Folklorit, Tiranė, 1966, f. 7-49.
 
SCHMAUSS, Alois, «Nekoliko podataka o epskom pevanju u pesmama kod Arbanasa (Arnauta) u Staroj Srbiji», nė: Prilozi proučavanja narodne poezije, 1, Beograd, 1934, f. 107-112.
 
----------- «Poezija epike shqiptare». nė: Shejzat/ Le Pleiadi, 14.4-6. Rome, 1970, f. 115-130.
 
SEJKO, Veis, Mbi elementet e pėrbashkėta nė epikėn shqiptaro-arbėreshe dhe se­rb­ok­ro­ate, Bargjini, Tiranė, 2002.
 
SHALA, Demush, Rreth kėngėve kreshnike shqiptare, Rilindja, Prishtinė, 1985.
 
SINANI, Shaban, «Rreth kohės dhe vendit tė formimit tė eposit tė kreshnikėve», nė: Kultura popullore, 1-2, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1993, f. 11-24.
 
---------- Mitologji nė Eposin e Kreshnikėve, SFAR, Tiranė, 2000.
 
SKENDI, Stavro, Albanian and South Slavic Oral Epic Poetry, American Folklore Society, Philadelphia, 1954. Kraus reprint co. New York, 1969.
 
SOKOLI, Ramadan e MISO, Pirro, Veglat muzikore tė popullit shqiptar, Akademia e Shkencave e RPS tė Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1991.
 
The Dictionary of Folklore, Mithology and Legend, I, II. Editor Maria Leach, Funk &Wagnals, New York 1949,1950.
 
   TIRTA, Mark,  Mitologjia ndėr shqiptarė, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 2004.
 
UĒI, Alfred, «Epika heroike dhe roli i saj nė folklorin shqiptar», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1986, f. 5-45.
 
XHAGOLLI, Agron, «Vendi qė zėnė kėngėt e kreshnikėve nė realitetin folklorik bashkėkohor», nė: Kultura popullore, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1984, f. 97-104.
 
ZHEJI, Gjergj, Folklori shqiptar,  SHBLU, Tiranė, 2000.
 
 
Kontakti: zneziri@hotmail.com, +377 44 149 256
 



[url=#_ftnref1][1][/url] Shaban Sinani, Mitologji nė Eposin e Kreshnikėve, studim monografik, botim i dytė, Argeta-LMG, Tiranė, 2006, f. 66.
[url=#_ftnref2][2][/url] Alfred Uēi, «Epika heroike dhe roli i saj nė folklorin shqiptar», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, Akademia e Shkencave e RPS e Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1986, f. 28; Andromaqi Gjergji, «Etnosi ynė nė epikėn legjendare», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, IKP, Tiranė, 1986, f. 117; Zymer Neziri, «Veēori tė kėngėve tė kre­sh­nikėve», rev. «Educologia», Universiteti i Prishtinės, Fakulteti i Mėsuesisė, Prishtinė, 2001, f. 75.
[url=#_ftnref3][3][/url] Aleks Buda, «Eposi dhe historia jonė», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, IKP, Tiranė, 1986, f. 54.
[url=#_ftnref4][4][/url] Maximilian Lambertz, Die Volksepik der Albaner, Leipzig, East Germany, 1958, 184 f.; Shihni botimin shqip, pėrkthim i Eqrem Ēabejt: Maksimilian Lambertz, Epika popullore e shqiptarėve,nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 6, IKP, Tiranė, 1998, f. 5.
[url=#_ftnref5][5][/url] Alfred Uēi, «Epika heroike dhe roli i saj nė folklorin shqiptar», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, IKP, Tiranė, 1986, f. 40.
[url=#_ftnref6][6][/url] Dr. Demush Shala, Rreth kėngėve kreshnike shqiptare, Rilindja, Prishtinė, 1985, f. 5.
[url=#_ftnref7][7][/url] Radosllav Katiēiq, «Mbi gjuhėn e ilirėve», rev. «Fjala», nr. 21-22, Prishtinė, dhjetor 1988, f. 1 e 7.
[url=#_ftnref8][8][/url] Adem Brahimi kėndoi pėr A. Llordin kėngėn me 2163 vargje.
[url=#_ftnref9][9][/url] Vetėm nė krahinėn e Rugovės, nė fund tė shekullit tė kaluar, kanė pasur nė repertor mbi 10 mijė vargje: Isuf Sel­mani-Kuklecaj, Haxhi Meta-Nilaj, Shaban Groshi dhe Isė Elezi-Lekėgjekaj.
[url=#_ftnref10][10][/url] Mustafa Gėrcaliu, «Tipi i rapsodit tė kėngėve tė kreshnikėve», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 2, IKP, Tiranė, 1986, f. 302.
[url=#_ftnref11][11][/url] Pirro Miso, «Roli dhe funksioni etnoartistik i lahutės», nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 3, IKP, Tiranė, 1987, f. 27, 42.
[url=#_ftnref12][12][/url] Shaban Sinani, Mitologji nė Eposin e Kreshnikėve, vep. e cit., f. 89.
[url=#_ftnref13][13][/url]Ramadan Sokoli, Pirro Miso, Veglat muzikore tė popullit shqiptar, Akademia e Shkencave e RPS tė Shqipėrisė, Instituti i Kulturės Popullore, Tiranė, 1991, f.214.
[url=#_ftnref14][14][/url] Prof. Dr. Mark Tirta, Mitologjia ndėr shqiptarė, IKP, Tiranė, f. 62, 157, 158.
[url=#_ftnref15][15][/url] Hamit Xhaferi, Epika popullore e trevės sė Kėrēovės, Tetovė, 1996. Hafezat Osmani, Epikė popullore shqiptare (mbledhur nė Tetovė e Gostivar me rrethinė), Shkup, 1999. Qemal Murati, Kėngė tė moēme kėrēovare, Tetovė, 2000.
[url=#_ftnref16][16][/url] Zihni Sako-Qemal Haxhihasani, Hyrje nė: Epika legjendare ( Cikli i kreshnikėve) IF, Tiranė, 1966, f. 24-25.
[url=#_ftnref17][17][/url] Ismail Kadare, «Eposi dhe kultura shqiptare» (diskutim), nė: Ēėshtje tė folklorit shqiptar, 3, IKP, Tiranė, 1987, f. 328, 329.
[url=#_ftnref18][18][/url] Zymer Neziri, Epika legjendare e Rugovės, vėllimi I, dorėshkrim (1986), lahutari Adem Salihi, kėnga « Muja zėhet rop nga krali», v. 25.
[url=#_ftnref19][19][/url] Zymer Neziri, Kėngė tė kreshnikėve, botimi VI, SHB «Libri Shkollor», Prishtinė, 2013, kėnga «Krali i Miskovit rrėmben gjogun e Mujit», f. 142, v.133.
[url=#_ftnref20][20][/url] Shaban Sinani, Mitologji nė Eposin e Kreshnikėve, vep. e cit., f. 108.
[url=#_ftnref21][21][/url] Gustav Meyer, Albanesisshe Studien, VI, Wien, 1897, f. 52.
[url=#_ftnref22][22][/url] Prof. D. Gasper Jakova-Merturi, Gramatica della lingua albanese, Frascati, 1904.
[url=#_ftnref23][23][/url] Gaz. Shpnesa e Shqypėniis (1905-1908),Dubrovnik, Kroaci.
[url=#_ftnref24][24][/url] Shtjefėn Gjeēovi (1874-1929), meshtar, mėsues, folklorist, etnolog, arkeolog, historian etj. E vrau pushteti serb.
[url=#_ftnref25][25][/url] Kėnga u botua serbisht, mė 1932, nga profesori T.R. Gjorgjeviq, nė: Naš narodni život, VI, Beograd.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi