Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
SPROVA TĖ MIRĖSEARDHURA NĖ STUDIMIN E ARSIMIMIT BILING TĖ MINORITETEVE GJUHĖSORE ARTUR LAMAJ UNIVERSITETI I GJIROKASTRĖS

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 19th February 2017, 14:06

Kėto ditė nxora dy libra nga biblioteka familjare. Nė arkivat e kujtesės shpaloset sjellja e kujdesshme e mikut, sepse autografet qė mbajnė firmėn e Vasilit, pėrcjellin mesazhe dashurie, miqėsie e repekti, por edhe profilin i njė studiuesi shumėpėrmasor.
            Nė kėtė prag pranvere na vjen si mysafire  ditėlindja e tij, por dritarja jetėsore ėshtė e hapur edhe pėr ditėkujtimet.
Nė udhėn shkencore ai dėshiroi e lėvroi nė lėmenj ku gjuhėsorja dhe komportimi njerėzor shoqėrohen me rrethana, dukuri e mjete tė njė rrafshi tjetėr: jogjuhėsoren.
            Vasili kėrkoi e realizoi njė bashkėpunim tė vazhdueshėm me institucione, redaksi e njerėz tė spikatur nė fushėn e shkencės. Ai shpėrfaqi repertorė  tė pėrmasave  tė njė studiuesi serioz. Nė revistat shkenore “Kėrkime universitare”, “Gjuha jonė”, “Reflekse social – pedagogjike”, “Revista pedagogjike” kanė gjetur mirėseardhjen njohuritė teorike, pėrvoja arsimore disavjeēare, prurjet e shqyrtimet gjuhėsore.
            Djali i Zagorisė mbarti nė shpirt bukurinė e vendlindjes dhe dinjitetin bashkėkohėsve tė tij, por edhe tė disa individualiteteve letrare e shkencore, prej tė cilėve mori frymėzimin patriotik e guximin shkencor. Duke pėrshkruar poezinė e Ēajupit apo gramatikėn e Ilia Dilo Sheperit, ai pasuroi albumin e kėrkimeve shkencore, tė tradittave, zakoneve, edukatės e tė sjelljes zagoriote, e nė kėtė udhė pati miq tė shtrenjtė, si Evjen Peri e Eli Vito, e shumė tė tjerė.
Duke vėshtruar udhėkalimin shkencor,  tė vjen ndėr mendje se gjithēka e bukur qė u ndėrtua prej tij, ėshtė mbėshtetur  dukshėm nė mėsimdhėnien bashkėkohore tė orėve tė mėsimit, nė aktivizimin si metodist nė rrethet Tepelenė e Gjirokastėr, nė njohjen e parimeve psikopedagojike tė individėve e grupeve tė identifikueshme, nė modelimin dhe gjedhet strukturore arsimore, nė pasionin e zellin shembullor. Falė virtyteve tė tilla erdhi si mysafire e mirėprtiur monografia “Ēėshtje tė dygjuhėsisė nė shkollat e pakicave”, e cila ėshtė vlerėsuar “si njė sintezė dinjitoze e akumulimit dhe prodhimit shkencor tė dhjetė viteve tė fundit”[url=#_ftn1][1][/url].
Ky punim mori fytyrė edhe falė udhėtimeve tė kėtij studiuesi nė dijet me karakter psikolinguistik, sociolinguistik, etnolinguistik e antropologjik tė gjuhėtarėve evropiane e mė gjerė, por edhe nė shkollėn e re shqiptare me profil sociogjuhėsor.
Vėshtrimi i sotėm sociolinguistik ka lėnė pas pikėnisje e teza tė gjuhėsisė tradicionale. Hapsira e re ka vėrtetuar se variabilitetet dhe sjellja gjuhėsore janė tė lidhur me tregues etnikė, fetarė, moshorė, krahinorė, arsimorė etj. Nga pikėnisja pėr kundrimin sociogjuhėsor tė tė folmeve tė fshehta apo pėr lidhjen midis dialekteve dhe gjuhės standarde nė vititet 50 - 60, zėdhėnėsit e njė modeli tė ri shestuan, anketuan pėrgatitėn pyetėsorė e tekste universitare, treguan se arealet shqiptare janė  pasuri qė presin punė dhe kėrkime tė reja[url=#_ftn2][2][/url]. Nė kėtė shkollė Vasili mori drejtimin e vet. Hapsira e trevave tė Jugut u bė burimi dhė zėdhėnėsja e kurreshtive shkencore.
Cilat janė meritat e kėtij studiuesi nė lėmin e sociolinguistikės? Cilat janė  burimet njohėse qė e ndihmuan gjuhėtarin e periferive kulturore pėr tė dialoguar me trinomin mėsues – nxėnės – prindėr nė arsimimin e minoritetit gjuhėsor grek?
            Sė pari, ai jo vetėm iu drejtua sociolinguiststėve tė autoriteshėm, si Uriel Uajanrajhu, Uiliam Mackeyit, F. Grosejanit,[url=#_ftn3][3][/url] tė cilėt botuan monografi klasi pėr bilinguizimin e bingualitetin, por ndoqi edhe modelin, klasifikimet tipologjike pėr dygjuhėsinė greko – gjermane, tė bėra prej stdiuesve tė kėsaj fushe nė universitete greke, si M. Dhamanaqis, A. Kuliari, E. Kitis etj.
            Sė dyti, kualifikimi pasuniversitar, rifreskimi i njohurive pėr gjuhėsinė krahasuese e gjenerativizmin, studimi i vėmendshėm i veprave tė J. Fishmanit, U. Labovit, R. Hudsonit[url=#_ftn4][4][/url] e i teksteve universitare shqiptare pėr sociolinguistikėn, e ngritėn nė nivelin e dijetarėve qė dėshiron e gėzon statusin e metropoleve kulturore.
            Nė monografinė “Ēėshtje tė dygjuhėsisė nė shkollat e pakicave” ai arrin tė zgjedhė e tė pėrndajė shkencėrisht termat biling e bilinguizėm, bingualitet e diglosi, tė kuptojė  kontaktin dhe inferencėn midis gjuhėve.
Duke  parashtuar disa hipoteza, autori   merr pozicionin e psikolinguistit qė kėrkon ontnogjenezėn e bilinguizmit, tė linguistit tė gjuhėsisė sė aplikuar qė jo vetėm  e lidh edukimin biling me mėsimin e kodeve, por shpėrfaq edhe pėrparėsitė, kėnaqėsitė dhe ēekuilibrimet qė sjell njė edukim i tillė; tė gjenerativistit qė vlerėson kontaktin dhe ndėrkėmbimet midis gjuhėve; dialogon me rolin e planifikuesit tė gjuhės dhe ndjen kėnaqėsi pėr efektet e mirėprituara qė sjell parnia e minoriteteve gjuhėsore.
            Ky punim shkencor, nė tė shtatė krerėt e vet paraqet njė problemartikė pedagogjike me truall sociolinguistik[url=#_ftn5][5][/url]. Nė kreun e parė pėrshkruhen situatat bilinge dhe politika gjuhėsore shqiptare pėr mėsimin e gjuhės greke prej kėtij minoriteti, tė pėrcjella me Vendimet e Kėshillit tė Ministrave nė vitet 1995, 1996.
Analizat dhe pėrfundimet e njerra janė zėdhėnės tė ideve tė reja tė poziocionit gjuhėsor tė minoriteteve: nė hapsirat e Greqisė kemi nje vdekje graduale tė gjuhės sė minoritteve, njė homogjenizėm pozitiv pas viti 1951, qė shkon nė fafor tė standardit e njihet vetėm njė mioritet mysliman nė Thrakėn Perndimore; ndėrsa shqipja ėshtė njė gjuhė e papėrfillur, e panjohur zyrtarisht ku folėsi shqiptar druhet tė flasė. Greqishtja nė traullin shqiptar ėshtė e pėrkrahur, zyrtare, dhe flitet nga 3% e popullsisė.[url=#_ftn6][6][/url]
            Nė kreun e dytė autori bėn njė paraqitje tė thukėt tė prujeve teorike. Situatat nė cilat ndodhen folėsit bilingė marrin udhė sipas origjinės, identifikimit, kompetencave dhe funksionimit tė gjuhėve, falė tė cilavė arrihet njė komunikim i mbarshėm.
            Nė epokėn e sotme bilinguizmi dhe bingualiteti janė fenomene botėrore. Ėshtė njė e vėrtetė qė e ka burimin prej realiteteve gjuhėsore, sepse me mijėra dhe miliona folės kodojnė mesazhe nė dy a mė shumė gjuhė, me qėllime e nė kontekste tė ndryshme.
Duke u mbėshtetur nė njė metodologji shkencore e nė konceptet e dijeve gjuhėsi, sociologji, psikologji, sot ndeshim njė terminologji tė bollshme pėr bilinguizmin: ai vishet me termat: individual, social, krahinor, kulturor, vertikal, simetrik, parashkollor, teknik etj. Nė kėtė udhė ėshtė afruar edhe gjuhėtari Vasil Bici,  duke mėshuar mė shumė nė vėshtrimin psikolinguistik. Duke perifrazuar tezat S. Hermanit, Giles, ai jep tė dhėna pėr individin folės (nxėnėsin minoritar) qė dėshiron ose nuk e sheh tė nevojshme ta pėrshtasė ligjėrimin e vet me njė bashkėfolės shqiptar.[url=#_ftn7][7][/url]
            Nė kreun e tretė autori, duke parashtruar terminologjinė e M. Dhamanaqisit pėr bilinguizmin e njėanshėm, gjysmėgjuhėsinė, bilinguizmin e fuqishėm, pseudo-  gjuhėsinė, shpreh mendimin e pėrpunuar nga sociolinguistėt mė me zė evropianė e shqiptarė, se sjellja gjuhėsore e bilingut, varion nga njė folės tek tjetri, cilado qoftė kompetenca e tij gjuhėsore, e kėshtu bilinguizmi mund tė pėrimtohet nė reciprok e joreciprok[url=#_ftn8][8][/url]
Nė kreun e katėrt, Formimi gjuhėsor i nxėnėsve minoritarė nė shkolla, ndeshim pėrpjekjet qė ka bėrė gjuhėtari e metodisti pėr tė treguar se edukimi biling  bėhet i efektshėm kur shoqėria, familja, shteti i kanė pėrcaktuar drejt objektivat, strategjitė, politikat pėr tė ardhmen gjuhėsore tė fėmijėve. Arsimimi i fėmijėve nė vendet evropiane, por ndalur mė kontreshit nė dy shtetet fqinje, bėhet sipas modeleve tė caktuara, si asimilimi, inkuadrimi, modeli shumėkulturor, antiracist, ndėrkuturor, e prej tyre modeli mė i sukseshėm ėshtė ai ndėrkulturor.[url=#_ftn9][9][/url]
            Nė udhėn e gjatė tė kėrkimeve e anketimeve, ai ėshtė ndeshur me fėmijė qė kanė shfaqur kompetenca tė larmishme gjuhėsore e kulturore. Kjo njohje i ka dhėnė mundėsinė pėr tė vėrtetuar pikėvėshtrimin sociogjuhėsor pėr komprtencėn bilinge. Kėshtu, ndėrrimi apo pėrzgjedhja e kodeve pėrcaktohen sipas natyrės sė gjuhės, distancės ndėrgjuhėsore e kushteve tė mėsimit tė gjuhėve. Me gjithė punėn e bėrė nė instiucionet arsimore, kopshte e shkolla tė cikleve tė ndryshme, ku gjuha e dytė (shqipja) paraqitet fillimisht si lojė mė vonė si gjuhė e huaj e mjet pėrvetėsimi pėr gjysmėn e lėndėve[url=#_ftn10][10][/url], ende ka mangėsi qė duhen shmangur pėr tė mirėn e gjitha mjediseve shoqėrorre.
            Nė krerėt e tjerė vemendja ėshtė drejtuar nė tekstet e gjuhės greke e gjuhės shqipe, por edhe nė tekstet e shkencave tė  tjera. Falė bashkėpunimit me zonjat M. Gjokutaj, N. Pepivani , u ēuan nė bankėn e nxėnėsve minoritarė dhe nė dorėn e mėsuesve shumė tekste e fjalorė.
Duke rishkuar ato nga pozicionet e sociolinguistikės e pedagogjisė bashkėkohore, ai  kėrkoi prej vetes dhe tė tjerėve mė shumė kujdes, qė nxėnėsit minoritarė tė ndjehen mirė e tė gjejnė vetveten nė kėto tekste.
            Nė psikologjinė e shumė grupeve shqiptare shpėrfaqet ideja e dijes dhe  kulturimit. Ato e veshin njeriun me njė prestigj, i cili zgjerohet edhe me njohjen e civilizimeve moderne, e nė radhė tė parė tė shteteve fqinje. Nė kėtė udhė u ngjiz gjithēka  gjuhėsore e pedagogjike prej mendjes e penės sė Vasilit.
Sot, ne komunikuam me Vasilin, ridiskutuam pėr sprovat e tij shkencore, e ndiejmė dhimbjen pėr mospraninė fizike, por nė udhėn universitare ai vjen si mėsimdhėnės e krijues i paharruar



[url=#_ftnref1][1][/url] Terpo, V. Parathėnie e monografisė “Ēėshtje tė dygjuhėsisė nė shkollat e pakicave”, f. 7. Tiranė, 2001.
[url=#_ftnref2][2][/url] Shih pėr kėtė ndihmesėn Q. Haxhihasanit pėr tė folmen e doganēes, artikujt e A. Kostallarit, J. Gjinarit pėr dialektet dhe gjuhėn standarde; ndihmesėn  tėrėsore socio e etnolinguistike tė Gj. Shkurtajt, prurjet e Rr. Memushajt pėr planifikimin gjuhėsor e bilinguizmin. 
[url=#_ftnref3][3][/url] Weinreich, U. Languages in Contacct, Findings and Problems, New York, 1953; Macke,                        U. Bilinguisme et contact des langues, Klincksieck, 1976; Grosjean, F. Life with two Languages: an Introduction to Bilingualism, Havard, 1982.
[url=#_ftnref4][4][/url] Fishman, J. sociolinguistique, Paris, 1971; Hudson, R. Sociolinguistika, Tiranė. 2002, Labov,                    w. sociolinguistique, Paris, 1976.
[url=#_ftnref5][5][/url] Terpo, V. Parathėnie pėr punimin e V. Bicit « Ēėshjte tė dygjuhėsisė nė shkollat e pakicave ». Tiranė, 2001, F.8.
[url=#_ftnref6][6][/url] Shih mė gjerė kreun I
[url=#_ftnref7][7][/url] Bici, V.  vep. cit. f. 35.
[url=#_ftnref8][8][/url] Mackey, W. Bilinguisme,  nė  vepr ėn e Marie – Louise Moreau, Sociolinguistique, f. 62,  Paris, 1997.
[url=#_ftnref9][9][/url] Bici, V. vep. Cit. f. 56.
[url=#_ftnref10][10][/url] Bici, V. vep. Cit. 63 – 64.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi