Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Enciklopedia letrare »
"Letersia, Arti, Kultura dhe Paqja universale" Konference shkencore

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 19th April 2017, 23:13

“TOLERANCA POLITIKE NĖ FUNKSION TĖ PAQES”
Nga: Dr. Hekuran A. RAPAJ, studiues, nė fushėn e Historisė, Sigurisė  dhe Marrėdhėnieve  Ndėrkombėtare, petagog nė Universitetin “ILIRIA” Prishtinė, Z/President i LNPSHA “PEGASI” ALBANIA,  Anėtar i Akademisė Alternative Pegasiane   
“Pėr nga vetė natyra, njeriu ėshtė kafshė politike”
Aristoteli
Kumt nė Konferencėn shkencore:"Letersia, Arti, Kultura dhe Paqja Universale"

Politika ėshtė emoncionuese, sepse njerėzit nuk bien dakortd. Ata nuk bien dakord rreth mėnyrės se si duhe tė jetojnė. Si duhet tė shpėrndahen pushteti dhe burimet e tjera. Shoqėria duhet tė ketė pėr bazė bashkėpunimin apo konfliktin? Dhe kėshtu me radhė. Ata gjithsesi, nuk bien dakord pėr mėnyrat se si duhet tė zgjidhen kėro lloj ēėshtjesh. Si duhet tė merren vendimet kolektive? Kush duhet tė vendosė? Sa ndikim duhet tė ketė ēdo person? Dhe mjaft tė tjera si kėto.
Sipas Aristotelit, kėto gjėra e bėnin poliitkėn “shkencėn madhore”. Ē’ka do tė thotė: asgjė mė pak se veprimtarinė nėpėrmjet sė cilės qeniet njerėzore pėrpiqen tė pėrmirėsojnė jetėn e tyre dhe tė krojon nė Shoqėrinė e Mirė. Mbi tė gjitha, politik ėshtė veprimtari shoqėrore. Ėshtė gjithnjė dialog dhe asnjėherė monolog. Individėt vetmitarė, si ēadra nė bulevard, mund tė zhvillojė njė poliitkė tė theshtė me asgjė, tė krijojė aktrime e tė tjera, por nuk mund tė merren me poliitkėn shkencore bashkėkohite demokratike.
Megjthatė, mosmarrėveshjet qė shtrihen nė zemėr tė politikės, tregojnė natyrėn e lėndės dhe mėnyrėn, se si duhet studiuar dhe perceptuar ajo. Njerėzit nuk janė nė njė mendje, as nė kėtė auditor, as pėr atė qė e bėn “politikė” ndėrveprimin social, as pėr mėnyrėn se si mund tė analizohet dhe tė shpjegohet mė mirė veprimtaria politike.
Pra shkurt: Nė kuptimin e saj tė gjerė polilika ėshtė veprimtara nėpėrmjet s cilės njerėzit bėjnė, ruajnė dhe pėrmirėsojnė rregullat  pėrgjithshme, me tė cilat jetojnė. Por, ndėrkohė, politika ėshtė dha njė lėndė akademike, prandaj vlerėsoj shumė ndjesinė e pėrkushtimit tė Kryetarit tė PEGASI-Albania, profesorin e nderuar  Kristaq  F. Shabanin, pėr kėtė Konferencė Shkencore Pegasiane, "Letėrsia, Arti, Kultura dhe Paqja Universale", nga ku tė bėhet fjalė pėr reagime thelbėsore tė politikės nė funksion tė asaj ēka tė gjithė ėndėrrojmė tė lulėzojė – Paqja, shtrėngimi i duarve e gjithė shoqėria drejt degės sė ullirit.
Pavarėsisht, se kemi tė bėjmė edhe nė kėtė auditor, me koncepte dhe kėndvėshtrime tė kundėrta apo alternative pėr politikėn si art i qeverisjes, si ēėshtje publike, si kompromis dhe konsensus, si pushtet dhe shpėrndarje e burimeve, vlen tė ndjekim linjėn e mirėpėrcaktuar nė protokollin e kėtij eventi pėr dhėnien e njė kontributi, ndoshta modest, pėr kėtė domosdoshmėri pėr tė gjithė dhe nė mbėshtetje tė Misionit qė ka “PEGASI”-Albania, nė zbėrthim tė ekuacionit “Politikė – Paqe Universale”.
Sot, edhe pėrkundėr ekzistencės sė llojeve tė ndryshme tė tolerancės, si pėr shembull: kulturore, fetare, kombėtare, gjuhėsore e tė tjera, jo, rastėsisht, tolerancės politike i jepet rėndėsi e veēantė. Kjo bėhet, jo pėr shkak se llojet e tjera tė tolerancės janė mė pak qenėsore, por pėr shkak se me ēėshtjen e tolerancės politike lidhen edhe ēėshtjet e forcės shoqėrore tė njerėzve, ēėshtjet pėr zgjidhjen e konflikteve shoqėrore, qėndrimet e ndryshme tė njerėzve, nė kuadėr tė njė shteti dhe ndėrmjet shteteve.
Janė pikėrishtė kėto dallime dhe pranimi i tyre qė paraqesin burimin themelor tė tolerancės. Atje, ku nuk pranohen dallimet dhe e drejta e ekzistimit tė tyre, nuk pranohet as e drejta e tolerancės. Pra nuk ka tolerancė pa njohjen e tė drejtės sė dallimeve. Kėshtu, me njohjen e tė drejtės sė ekzistimit tė dallimeve, bėhet njė hap pėrpara nė mirėkuptimin reciprok, nė gatishmėrinė pėr dialog pėr rregullimin e marrėdhėnieve ndėrmjet njerėzve dhe kolektiviteteve tė ndryshme nė njė shtet dhe midis shteteve. Me tolerancė politike bashkėsia ndėrkombėtare pėrpiqet tė zgjidhė shumė konflikte dhe tė krijojė kushte qė njerėzit tė respektohen ndėrmjet veti, sepse kjo ėshtė mėnyra e vetme qė tė ruhet paqja dhe siguria, nė njė shtet dhe jashtė tij.
Toleranca politike paraqitet si faktor, i cili  mundėson tė eksistojnė forma tė pėrhershme institucionale tė organizatave tė ndryshme, qė do tė realizojnė ndikim real te bartėsit e pushtetit shtetėror dhe format shoqėrore. Nė kuadėr tė institucioneve dhe nėpėrmjet mekanizmave tė veprimit tė vet, me tolerancė politike do tė mund tė krijohen kushte reale pėr ruajtjen e paqes dhe stabilitetit ndėrsa grupet politike, do tė realizojnė vlerat qė e pėrcaktojnė kuptimin e ekzistencės njerėzore. Qė kėtej del vlera dhe moti se toleranca politike paraqet respektin ndaj tė tjerėve.
Koncepti pėr tolerancėn politike nuk mund tė pėrcaktohet pa pėrcaktimin e konceptit tė lirisė politike, pra zhvillimin e demokracisė. Midis qytetarėve eksistojnė dallime tė mėdha individuale, ku secili, nė mėnyrė tė vet, i kupton obligimet dhe mbase ēdonjėri ka ndjenjė tė ndryshme pėr pėrgjegjėsinė. Por, pėr shkak tė dallimeve individuale dhe pėr shkak tė ndikimit tė rrethanave tė jashtme, ēdo individ arrin shkallė tė ndryshme tė qėndrimit ndaj tolerancės politike dhe nė mėnyrė tė ndyshme i qaset asaj. Qė kėtej delė edhe paradoksi i tolerancės, sepse ndonjėherė ėshtė i domosdoshėm durimi, tė durohet qė nuk pajtohemi, dhe qė mund tė shkatėrrojė edhe tolerancėn edhe aktorin e saj.  
Tolerancėn politike, si faktor pėr ruajtjen e paqes dhe stabilitetit nė vendin tonė duhet ta shohim nė:
·         Rėndėsinė e paqes dhe tė sigurisė kombėtare dhe tė rajonit mbarėshqiptar;
·         Karakteri dhe precedenca e rregullimit politik;
·         Funksionimi i shtetit juridik;
·         Sistemi ekonomik, gjendja ekonomiko-sociale dhe ekzistenca e politikave zhvillimore;
·         Zbatimi i Dokumenteve Ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut;
·         Zbatimi i Dokumenteve tė Kombeve tė Bashkuara;
·         Zbatimi i Dokumenteve tė OSBE-sė;
·         E drejta e dallimeve;
·         Lidhėshmėria e procesit tė tolerancės politike me mostolerancėn politike;
·         Organizatat ndėrkombėtare, Paqja dhe Siguria;
·         Konfliktet ndėrmjet grupeve dhe grupimeve politike shqiptare;
·         Funksionet e partive politike nė pėrputhje dhe me kėrkesat e civilizimit tė shoqėrisė shqiptare;
·         Ndikimi i mjeteve tė informacionit nė formulimin e qėndrimeve pozitive dhe negative te qytetarėt pėr tolerancė politike, si faktor pėr ruajtjen e paqes dhe stabilitetit; etj.
Karakteristikė pėr skenėn tonė politike ėshtė njė mbingarkesė e jashtėzakonshme e partive politike, pėrfshirja e tyre e dobėt dhe shumė pak rezultative nė jetėn politike nė funksion tė qytetarėve dhe zhvillimit tė vendit, ngjajshmėritė nė programet e tyre poliitke dhe elektorale, veprimi i tyre politik i dyzuar – njė pjesė flenė gjumė nėn jorganėt e partive tė mėdha, ndėrsa pjesa tjetėr orkestron meloditė e dy forcave politike tė mėdha tė majta dhe tė djathta – mbėshteyr nga njė mostolerancė ndėrpartiake, vulgare, mashtruese deri dhe nė antikomnėtare.
Programet e tyre politike elektorale, pothuajse tė gjitha partitė pėrqėndrohen nė ēėshtjet themelore qė ka shqetėsim qytetari dhe shteti mirėpo nuk po guxojnė tė dalin nga guaska e korrupsionit, krimit tė organizuar, nivelit tė dobėt intelektual dhe qytetar, mashtrues dhe gėnjeshtarė, kėshtu qė ndaj ēėshtjeve qė lidhen me paqen dhe stabilitetin nė vend pėrcjellin destabilitet, fjalor vulgar dhe frikė pasigurie e mosrespekt nga institucionet ndėrkombėtare.
Duke marrė parasysh ndasinė e madhe tė tolerancės politike, fjalorit komunikues tė lidėrshipit politik shqiptar, mosreagimin e kėshillave tė partnerėve dhe institucioneve ndėrkombėtare, mund tė themi se gjendemi nė prag tė njė konflikti politiko-shoqėror kombėtar dhe pėrballė njė destabiliteti tė hidhur paqeje nė rajon dhe mė gjerė. Pėrballė kėsaj sprove lypset tė punohet nga tė gjithė me durim, nė shumė disiplinė, pėrkushtim, dashamirėsi nė mėnyrė intensive pėr kėtė popull e pėr kėtė vend.
Ballkani ėshtė njė Gadishull i vogėl, por i turbulencave tė mėdha. Politika Ballkanike nė vitin 1914, me njė plumb serb mbi njė princ Evropian shpėrtheu Luftėn e Parė Botėrore. Asokohe, askush nuk e kuptoi, por mė vonė tė gjithė e paguan. Ballkani i vogėl, nuk prodhon dot paqe pėr veten e vet, por prodhon luftėra pėr gjithė botėn. “Fuēia e barutit” vazhdon tė qėndrojė nė ēdo cep tė Ballkanit, ndėrkohė, prezente edhe tek ne, ku zjarrit, nė vend tė ujit, politika jonė i hedh benzinė, krim, para tė pista, korrupsion, mostolerancė e mosrespekt.
Kėshtu qė, nė kėtė rajon, zjarrėvėnėsi mė i madh ėshtė politika. Politika e rajonit tonė ėshtė njė hekur i skuqur, i cili  qėndron nė zjarr prej shekujsh. Politika ėshtė fabrike ksenofobish dhe pėrēarjesh nacionale, tė cilat prodhojnė fabrika plumbash. Plumbat shkaktojnė armiqėsi, urrejtje, pėrēmim, terror ndėrmjet popujve. Ndėrkohė, qė njerėzve tanė u mungon ajo, e cila  na nevojitet mė shumė, tolerancė politike, paqja, mirėkuptimi dhe dialogu diplomatik.
Njė plumb mund tė marrė njė jetė, ndėrsa mungesa e tolerancės politike vret qindra apo mijėra jetė njerėzish. Pėr mėse 25 vjetėsh vazhdojnė tė vlojnė krizat politike shtetėrore dhe ndėrshtetėrore. Burimin e kėtyre krizave politike nevojitet ta adresojmė te mungesa serioze e kulturės sė bisedimeve, dialogut, negociatave, emancipimi dhe gjendja mjerane arsimore e politikės poshtė nivelit mesatar tė qytetarisė sonė shqiptare.
Pėr tolerancėn politike, mund tė themi se ėshtė pjesė e sė drejtės sė njohur tė dallimeve ndėrmjet njerėzve.  Tek ne nuk pranohen dallimet dhe e drejta pėr ekzistencėn e tyre, pra nuk njihet as e drejta e tolerancės, sepse nuk ka tolerancė pa i pranuar dallimet. Toleranca politike nuk mund tė zhvillohet jashtė lirive politike. Si tė jetė i zhvilluar koncepti i lirisė politike, aq do tė jetė i zhvilluar edhe koncepti dhe teoria e demokracisė. Po shikoni, tre dekada e po kėto fytyra pėrfaqėsuese tė politikės shqiptare nuk kanė prodhuar vlerė dhe shpresė pėr demokracinė, pėr paqen shpirtėrore dhe njerėzore. Pėrditė e pėrherė pėrlyhen me gėnjeshtra e slogane standarte, sharje e kėrcėnime, akuza nga mė kriminalet pėr njeri - tjetrin dhe Shqipėria nė vend “numėro”. Kultura politike, demokracia dhe toleranca politike janė tė pandara pėr zhvillimin e shoqėrisė bashkėkohore shqiptare, si proces qė gradualisht duhet tė pėrparojė.
Na ka humbur kultura demokratike politike, shtatė bazat themelore tė saj: Toleranca politike, Liria dhe vlerėsimi i saj pozitiv, Pėrkrahja e normave tė pranuara tė demokracisė, Vetėdija e zhvilluar pėr tė drejtat demokratike, E drejta e dallimeve nė mendime, Pėrkrahja e mendimeve tė pavarura, si dhe Pėrkrahja e instititucioneve pėr zgjedhje tė lira dhe me pėrgjegjėsi. Ku jemi ne? Vėrtitemi, duke ecur nė errėsirėn e papranisė sė tolerancės, pra, drejt konfliktit nė luftė me paqen.
Epėrsia politike e qeverisjeve nuk mund tė realizohet me njė administratė jo profesioniste me njė vizion sot pėr nesėr nė punėt e shtetit dhe se, pa tolerancė rrezikohet legjitimiteti i regjimit, rrezikohet tėrė shoqėria, bie imazhi integrues i Shqipėrisė.
Demokracia ėshtė shumė mė tepėr se sa politika dhe qeverisja e e rėndomtė e atyre qė kanė gėnyer, humbur legjitimitetin, madje dhe kanė larė dyart me gjakun e shqiptarėve. Nga ana tjetėr, nėse pushteti nė shoqėri sillet, sipas parimit tė ngadhnimtarit dhe tė tė humburit, nė rrethanat e kėtilla, nuk ka vend pėr tolerance, demokracia duhet domosdo tė vendosė konsensus nė shoqėri dhe nė politikė, ndėrmjet tė gjitha grupeve, pėr tė gjitha problemet me interes tė publik. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme nė rrethanat, kur pėrflitet qė njė mazhorancė ka marrė njėmijė vota.
Por nė kėtė aspekt, rėndėsi tė madhe pėr kulturėn politike tė populit kanė bazat e tij morale, si dhe traditat e tij kulturore e historike. Sa mė e lartė tė jetė kultura politike e popullit, aq mė tė mėdha janė shanset e tij pėr tė pėrmirėsuar skemėn nė zėvendėsimin e politikave, nėpėrmjet zgjedhjeve tė lira.
Sjelljet politike, tė cilat kanė dalė jashtė kufijve tė kulturės elementare bashkėveprimit dhe tolerancės, flasin pėr keqpėrdorimin e pozitave tė politikanėve, funksioneve qeverisėse duke paraqitur njė mosrespektim tė vlerave demokratike tė qytetarėve, mosrespekt  dhe mungesė e pėrgjithshme civilizimi. Nė veprimin politik kundrejt njė alternative tė caktuar politik nuk mund  tė shkohet nė qėrim hesapesh, duke lėnė anash tolerancėn politike dhe tavolinėn e bisedimeve.
Toleranca politike nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė faktor pėr ruajtjen e paqes dhe sigurisė, drejt integrimit evropian, nė mbėshtetje tė ndryshimeve qė drejtohen kah projektimit tė sė ardhmes.
Siguria, pavarsisht se, pėr ēfarė segmenti bėhet fjalė, individual, kombėtar ose ndėrkombėtar, ėshtė njė nga problemet mė urgjente nė trojet shqiptare. Nė kėtė kuptim, siguria kombėtare zė vend qendror. Pėr kuptimin bashkohor tė kėtij koncepti me rėndėsi tė madhe ėshtė roli i bashkėpunues e veshėdėgjues nė marrėdhėniet bashkėkohore ndėrkombėtare, tė cilat nuk zgjidhen nėpėrmjet vetėizolimit dhe mendjemadhėsisė sharlatane, mediokre politike.
Dimensioni parimor i demokracisė pėrbėhet nga tė bindurit e qytetarėve se vendimet politike dhe ndryshimet politike, edhe nė kushtet tė krizave serioze politike dhe ekonomike, duhet tė zbatohen nė pajtim me parametrat e kushtetutės dhe tė formulave tė vendosur demokratikisht dhe juridikisht. Shanset pėr konsolidimin demokratik janė proporcionalisht tė barabarta me numrin e qytetarėve, tė cilėt  besojnė nė parimet e mėnyrės demokratike tė zgjidhjes sė problemeve politike dhe ekonomke dhe, nė pėrgjithėsi nė parimet demokratike, tė organizimit tė jetės sė pėrgjithshme .
Po formati i kulturės tolerante politike ėshtė vrarė keq. Pėrherė kemi trashėguar paqėndrueshmėri nė situata dhe procese tė preokupimit dhe reprodukimit tė jetės sė pėrditshme tė njeriut nė shoqėrinė shqiptare. Pėrditė zihemi, shahemi, ofendojmė dhe askush nuk mendon pėr Shqipėrinė qė pėrditė dhe pėr ēdo orė rrėshqet drejt greminės sociale, drejt neverisė ndėrkombėtare, duke na i ēuar tranzicionin demokratik nė pafundėsinė e shtigjeve dhe rrugėve tė pista.
Sipas kėtij realiteti, na nevojitet tė jemi dhe ne kėtu, promotorėt e refleksionit dashamirės tė intolerancės, bashkėpunimit, lidhshmėrisė demokraci-politikė-paqe nė aspektet me seksin, moshėn, profesionin, arsimin dhe vendin e banimit e tė punės.
Aktiviteti paqėsor i inteligjencės, i poetėve, shkrimtarėve, artistėve, studiuesve, duke u pėrfshirė me qėndrimmbajtje nė proceset e trazuara politike, ku tė rrezatojmė, si pėrherė, konsolidimin e shoqėrisė qytetare nė dobi tė tolerancės dhe paqes politike.
Shkalla e demokracisė varet edhe nga ne, kėtu nė kėtė sallė, qė pėrbėjmė njė armatė tė gjerė dhe aktive me penė dhe mendje tė kthjellėt. Prandaj propozoj qė tė dalim tė gjithė me njė mendim tė bashkėkoordinuar, njė deklaratė pėr politikėn, presidentin, qeverinė, parlamentin, trupin diplomatik, Shteteve tė Bashkuaar tė Amerikės, Bashkimit Evropian dhe OSBE-sė, me qėllim dhėnien fund bojkotit “ēadėr” tė parlamantit nga opozita, pėrfundimin e reformės nė drejtėsi, dhe, nėpėrmjet tryezės sė rrumbullakėt tė zgjidhen problemet drejt zgjedhjeve tė ndershme dhe tė rregullta.
Paqia afirmohet, shpirtėrat qetėsohen, kur tė fillojė realisht (nė qoftė se do tė fillojė), Vitengu politik dhe i drejtėsisė, kur, nė radhė tė parė, tė shohim tė ardhmen dhe sigurinė e Shqipėrisė, tė brezave tė rinj, qė do tė tallen njė ditė, me injorancėn qė fabrikojmė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi