Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Enciklopedia letrare »
Poezia e shfaqjes sė shpejtė refleksive nė njė trinitet kreativ … Nga Kristaq F. Shabani

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 21st July 2017, 02:01

Poezia e shfaqjes sė shpejtė refleksive nė njė trinitet kreativ …
Nga Kristaq F. Shabani
“Hyjnia e syve “ poezi (The Deity of the Eyes) poems , vellim poetik i autorit Bexhet Asani
Hyrja nė “odė”
“Hyjnia e syve “, njė “dalje” e re nė detin poetik, njė tentim tjetėr asanian, pėr tė pėrligjur shpirtin e bukur, lindur nė Zagraēan, ku nė kėtė shpirt tė vendlindjes, edukuar me ndjesitė e njė hapėsire, ndoshta tė vogėl nė dimensione, por aty filloi ngjizja e ndjenjės, fluiditeti i saj, ekstremiteti i kėndvėshtrimit tė sė bukurės, dimensioni i qenies, hedhuria e hapave, hyrja empirike pėr tė vijuar ēeljen e portės racionale dhe pėr fluturimin e ėndėrrimit poetik, pėr t’u bėrė dikushi, njė ėndėrr emblematike e kahershme, e rrjedhuar nga pasioni, vullneti dhe talenti pėr tė krijuar liriken dhe epiken, sipas njė natyraliteti , i cili, nė fillesė, kishte ndikim poetik nga tė mėdhenjtė e poetikės…
Simbolizimi i poetikės
Poetika e Asanit ėshtė njė poetikė, e cila bėn pjesė nė poezinė e kuptueshme, e thėnė drejtpėrdrejt, ku mbizotėron spektri i proceseve volitive i dashurisė pėr mėmėdheun, pėr gjuhėn, pėr njerėzit, pėrtokėn…
Poezi e shfaqjes sė shpejtė refleksive, ku thelbi shfaqet me natyrshmėri, po tė shpejtė, tė vetėtimtė.
Poezia e Asanit ėshtė poezi e shqetėsimit aktiv pėr plagimet njerėzore, duke trajtuar tematikė tė larme: emigrimin, lėvizjet demokratike, madje duke shfryrė deri nė njė “anatemė” mallkuese e duke nxjerrė mėllefin pėr procesin asimilues, mohimin e tė drejtave.
Poezia e Asanit ėshtė e lidhur me tokėn, me plugun, me vendlindjen, me kodrėn, fushėn, barin.
Procedimi me simbole, nė kėtė poezi, ėshtė i pranishėm, i zjarrtė dhe dinamik, sikundėrse ėshtė simbolizimi i figurės sė lejlekut, i cili do tė ripėrsėrit kėngėrimin me bilbilin, por tashmė, kur ka njė zbrazti:
O lejlek kėmbėgjatė,/ Paske ardhur qė me natė,/ kaptove male dhe ēdo gjė tjetėr,/
Erdhe prapė nė fole tė vjetėr…
Ripėrsėritje e ardhjes dhe e ikjes….
Njė simbolizim krahasimtar me ardhjet- ikjet, emigrimet dhe riardhjet. Shndritjet e personifikimeve dhe mbushje e hapėsirės sė mėmėdheut i zbrazur nga tė rinjtė , emigruar me njė kėrkesė pėr njė jetesė plotore.
Pėrdorimi i fjalėsit popullor, i cili kumbon bukur me figurativitetin e tij rrezatues: “ More udhė”:
Ike si lumbardha,/ Malit me dėborė.
Nė kėtė poetikė, del nė pah kundėrtia e bukur e profileve njerėzore dhe dėshirat vetjake tė kreatorit.
Pėrsiatje e kryetemave
Rendja e fokusimit pas Kryetemave: Kapja dhe trajtesa e njė shtėpie emblemė: “SHTĖPIA ME EMĖR”.
Njė portretizim, njė pėrsjellje tė kėtij procesi madhor historik, sikundėrse ėshtė kryeshtėpia e Kongresit tė Alfabetit Shqiptar, njė kryeshembull i dashurisė pėrmastive veprimtare tė Rilindjes sė Madhe pėr tė vyeshmen pėr Gjuhėn e embėl shqipe. Asani i drejtohet me simbolin personifikues atyre qė bėnė heroizmin pishtar gjuhėsor, atyre qė, pėr kėtė akt madhor meritojnė pėrjetėsinė e pėrjetshme dhe vlerėsimin kapital ...
Kumbimi poetik fanitet : Dyert – hapur,/ Mirėseerdhėt!/ Udhė e mbarė:/O udhėtarė,/ O pishtarė!
Nėpėrmjet pėrshkrimit fantazor, ai sjell imazhin e Kongresit dhe gjurmėn e tij, sjell kryeprotagonistėt e kėtij akti tė madh.
Mė ushtuan veshėt,/ M’u kujtuan emrat e vėllezėrve,/ Tė shtėpisė sė madhe:/
Gjerasimi, Gjergji, Konstandini…/ Me zė i pėrmenda kėta emra / Tė ndritur,/ Ushtoi salla e Kongresit;
Por, krahas gjendjes fatlume tė kontaktit me kėtė kryeshtėpi, del nė pah dhe gjendja tjetėr shqetėsues e mosmbajtjes sė vlerės monumentale dhe historike, mosinteresimi i katandisjes sė saj, ku nxjerr krye mosinteresimi i shtetit pėr gjendjen katastrofike tė kėsaj shtėpi qė pėr Kombin shqiptar ka tej rėndėsi, ėshtė njė kryefakt dhe kryeargument, ku u “gatua” e ardhmja e gjuhės sonė .
E unė derėn e mbyllur vėshtroj,/ Dritaret e pluhurosura; Pllakat pėrkujtimore tė ABC – sė,/ Shtėpinė e madhe me emėr tė madh /Vėshtroj e vėshtroj.
Ėshtė njė trethelb pėrjetues.
Te krijimi “Kėngė pėr babain“ njė kontrast i bukur i drejtimeve jetėsore tė brezave: baba - djalė dhe konteksti i pėrbashkimit tė kulturės popullore dhe edukimit arsimor, pėrputhja e dėshirimeve dhe dalja nė pah e kėshillimit tė mirė dhe nė atė fushė qė babai nuk ėshtė profesional, por kėshillimin e ka tė stadit tė lartė nė lajtmotivin: ”Shkolla tė ēel syrin“. Tė pėrshtypėzon dhėnie e pėrvojės, njė duet kėngė bukurie jete dhe ardhmėrimi...
Poezia “Lumi “Shum“, tipizohet si pėrkushtim i veēantisė dhe i daljes nė pah tė tė mirave, qė sjell njė lumė, duke zgjuar “respektin“ dhe “dashurinė“ pėr lumin...
Kjo do tė thotė, se sa i nevojshėm dhe “shpirtėror“ ėshtė njė lumė.
Filozofia e fatit ėshtė domethėnėse dhe shprehėse: Unė ndiq, / E ti ik./ Pse nga unė,/ Pate frik” ?
Gjithmonė poetit i pėlqen tema e nėnės Terezė dhe ai, kurrė, nuk kursen me vargjet e tij tė shprehė admirimin pėr nėnėn e pėrbotshme, pėr tė cilėn ndjen krenarinė dhe transmeton kėtė pėrligje te tė tjerėt, me njė focė emocionuese dhe lumturore:
Tė pėrgjėrohemi ty, moj, shenjtore.
Ndėrsa lidhjen brezive ndriēuese e shpreh te poezia « NĖ SYTĖ E TU (Zonjės Xhoana) : Nuk e di, nė je,/ Mbesa a stėrmbesa,/E Mis Durhamit.
Nė sytė e tu, shoh Mis Edit Durhamin, E Re !
Tema e krenimit shprehet qartėsisht te “BIJĖ E SHQIPES“kushtuar xhudistes, Majlinda Kėlmendit dhe ky krenim lartėson emrin shqiptar nė dimensionalitetin e tij.
Ndėrsa te “LOTĖT E POETIT“ tregon gjendjet e vrullshme tė kreatorit nė ēaste krijimi.
Ninullat e reja tė ninullatės kosovare shfaqen me substrate tė reja, tė proceduara , krijime vetjake.
Lirizmi katėrcipėror, veēori dalluese e pėrmbledhjes
Lirika ėshtė njė nga temat qė Asani rrok, me mėnyrėn e tij. Kjo shprehet mė sė miri te poezia: “DHE VALLĖZONIM NE TĖ DY”:
Tė shikoja unė, me buzėqeshje ti/. Mė shikoje ėmbėl, ah!/ Me ata sy...
Lirizmi i ėmbėl buron te gurra me emėr ”Tanushė”, ku poeti ka pėrshkruar me nota patetike Tanushėn, relievin, burimet, natyrėn, ndjesinė, trajtesa shtojzovalle, bota e madhe e shikimit ne veprim, prezenca e erės ledhatuese, faqkat e kuqe, premtimi i lidhėsisė dhe xhelozimi me erėn, pirja e kulluar dhe mbyllja epiloguese e tregimit te rrjedhes:
Kur jemi tė dy dhe ma luan synė,/ Tėrė bota ėshtė jona, po pėr perėndinė.
Lirizėm prezent i spikatur te krijimi “ATĖ BUZĖ QĖ KE TINĖ”, ku del nė pah bukuria shqiptare dhe hijėsia e fortėsia e shtatit.
Asqė mund tė harrohet trajtesa e temės qė e ka gjithmonė nė sy: tema arbėreshe dhe prezenca e poezisė “Kopile Arbėreshe” e pėrligj kėtė domethėnie, ku tregohet prezenca e bukurisė arbėreshe, por edhe rituali, ritmet dhe tradita e krenimit dhe e aplikimit fin.
Pėrdorimi i simbolikės, nėpėrmejt shembėlltyrave tė sė bukurės, shfaqet te poezia “Flutura” :
U gėzova, krahėt hapa/ Ishe flutur e s' tė kapa.
Format gjetjeje : Dialogu poetik misi dy kreatorėve risi ...
Gjetje dhe zbukuresė e kėtij vėllimi ėshtė dialogimi poetik midis dy kreatorėve: Nikollė Ulndreajt, poetit tropojan dhe Bexhet Axhanit, strugan, ku shpėrfaqet: bukurimi, tradita, ritualet, kėnaqėsitė e vendlindjeve, ku bulon shpresa pėr ardhmėrinė, ku ikja ndonjėherė ėshtė e imponuar dhe ardhja shumė tėrheqėse, nė vendin mė tė bukur tė njeriut: vendlindjen. Ndaj i thuret himn, ndaj betimi ėshtė i zjarrtė, ndaj mendja ėshtė vizionare, ndaj galeria e tipave tė krijuar, nė tė dy anėt dialoguese, ėshtė i shndritshėm. Duhet tė hysh nė kėtė dialogim poetik tė kėndshėm, ku lexuesi rrit veten dhe ballafaqohet me ndjesinė dhe shpreh shpirtėrisht ndjesinė... Ėshtė njė risi e bukur, e cila tė trandallit dhe tė sjell afėr dashurinė e shpirtit tė bukur..., nxjerr dufin e mallit tė largėt dhe derdh lot malli nga entuziazmi i rritur, kur je pranė madhėshtisė ...
Poezitė e krijuara nga Nikolla si: “Mos mė harro, bir!”, “Kur do tė kthehesh?” “Fjala jote do tė ndezė diellin e shuar, si lejleku i vonuar?” e tjerė, apo poezia pikante e Bexhet Asanit “Ika , pa diktuar!” e bukurojnė pa masė dialogimin shprehės poetik.
“Qielli i syve tė trimtė” dhe “Sytė e lumit”
Vėllimi poetik “Hyjnia e syve” ka njė pėrfundesė, jo tė paqėllimtė me krijimin: “E rrita njė lule...”, njė lule pėr atė qė jep dije pėr tė nderuar kėto Troje tė mėdha natyrale , tė cilat flasin me njė gjuhė tė ėmbėl, por edhe tė trimtė. Nga ky kontekst ky vėllim mund t’i shkonin pėrshtat dhe dy tituj tė tjerė domethėnės, tė cilėt pėrshkojnė substratin e vėllimit: “Qielli i syve tė trimtė” dhe “Sytė e lumit” .
Gjirokastėr, korrik 2017



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi