Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
E veēanta "E PASHĖ ISMAIL KADARENĖ !..." nga Dr. Bexhet Asani

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 27th January 2018, 15:43

E veēanta 
E PASHĖ ISMAIL KADARENĖ !...
 Njė shkrim i vitit 2002 
Poeti, romancieri, publicisti, eseisti, kritiku dhe pėrkthyesi me famė botėrore, Ismail Kadare, kėtė vit, dy herė me radhė, e vizitoi qytetin e Strugės. Nė maj dhe nė tetor. (2002) Maj 2002. Posa mbarova mėsimin, u nisa pėr nė qendėr tė qytetit. Qytetin e Strugės, anė e kėnd, e kishte pllakosur aroma e luleve tė majit. Njė kafe me shokė tė rastit qė do tė takoja atė ditė dhe njė pije freskuese, sikur do tė na ēlodhte. Po ja qė do ti, sa vura kėmbėn nė korzo, pedonale, rruga ku bėhej, bėhet dhe do tė bėhet xhiro nė qytetin piktoresk tė Strugės, dėgjova fjalinė: 87 Optika letrare - THE LITERARY OPTICS “ E pashė Ismail Kadarenė !- m’u drejtua shoku im, doktor Feta Reēi , i cili sa ndjehej i gėzuar, po aq edhe i emocionuar. – Ec, takoje edhe ti!” “Ku ėshtė? Si? – shqiptova disa fjalė pa menduar fare. - Kadare nė Strugė?!” Nė Strugėn e Poezisė! Nė qytetin qė ka ndėrtuar “ura” me Australinė, Amerikėn, Zelandėn e Re, Afrikėn, Azinė me qindra e mijėra kilometėr larg. Dhe shemb ura fare tė vogla me shqiptarė. Festivali i poezisė nė Strugė qė njeh mbase edhe poetė minorė nga mbarė bota! Festivali i poezisė qė s’ njeh shkrimtarin me famė botėrore, njėherit edhe Kandidat pėr Ēmimin “Nobel”, Ismail Kadarenė. Nga e majta nė tė djathtė: Bexhet Asani, Nuhi Vinca, Ismail Kadare dhe Rahmi Tuda. (Strugė, 2002) U nisėm tė dy me hapa tė shpejtuar. Nxėnėsit maturantė e kishin rrethuar shkrimtarin. I merrnin autograf. I bėnin pyetje. Pashė Kadarenė, Kadarenė, veprat e tė cilit i punuam me nxėnėsit edhe kur ishte i ndaluar. Ai u pėrgjigjej pyetjeve tė nxėnėsve me kėnaqėsi. U afrova ngadalė, iu prezentova. “Kėta janė nxėnėsit e tu ?” - mė pyeti.
 “ Po,” – iu pėrgjigja.. Nga pyetja qė mė bėri, kuptova se kishte dalė i kėnaqur nga biseda qė kishte zhvilluar me ta. E ndjeva veten tė lumtur. Kadarenė e shoqėronin: shkrimtarja Helena – bashkėshortja, vajza dhe disa miq nga Pogradeci dhe Korēa. Ndėrsa nga Struga e shoqėronte aktivisti Ajrush Miftari… Bashkė me Kadarenė pushuam pėr pak kohė te ėmbėltorja “Dredhėza “. Profesor Nexhat Mustafa s’ pėrmbahej dot nga gėzimi. Me Yzeirin, Rahmiun, Nuhiun, Xheladinin kishim biseduar qė tė festonim pėrvjetorin e lindjes sė Ismail Kadaresė, apo tė organizonim pėrurimin e ndonjė libri tė tij. Mendonim sesi tė binim nė kontakt. Dhe ja, e kėrkonim nė qiell dhe e gjetėm nė tokė. Thjesht donim ta festonim ditėlindjen e Ismail Kadaresė nė qytetin tonė. Kėtė ia thashė edhe Ismail Kadaresė, ia kishte thėnė edhe dramaturgu Nexhat Mustafa… Ismail Kadare nuk dėshironte qė t’i festohej ditėlindja, por me kėnaqėsi pranoi qė tė bėnte pėrurimin e librit mė tė ri qė kishte nė dorėshkrim, gjatė muajit tetor. Lajmi se Kadareja do ta bėnte pėrurimin e librit tė tij nė Strugė, u perhaps, si vetėtima. Ky lajm u prit me gėzim nga tė gjithė. U bė si u bė, promovimi i romanit “ Jeta, loja dhe vdekja e Lul Mazrekut “ nė Strugė nuk u bė! Pėrurimi i veprės u bė nė Tetovė. Zhgėnjimi ishte i madh. U munduam qė ta arsyetonim se Tetova ėshtė njė qendėr Universitare, por mė kot! Tetor 2002. Pas dreke, aty nga ora gjashtėmbėdhjetė, troket dera e shtėpisė. Del ime shoqe, Afėrdita, tė shikojė se kush trokiste. Pa dy burra rreth moshės tridhjetė e pesėvjeēare. Hyn brenda. Mė thotė: - Tė thėrrasin nja dy burra! - Kush janė? - pyeta unė. - Nuk i njoh! Dola menjėherė jashtė. Shoh dy vetė. Njėrin e njihja ishte Zendel Ibrahimi, njė bashkėfshatar imi. Tjetrin nuk e njihja. - Urdhėroni brenda! - Jo, nuk jemi pėr brenda! Vishu dhe do tė vish me ne! - Po, ku do tė shkojmė? 
- Na thanė qė mos tė tė tregojmė, le tė jetė njė suprizė!... M’ u duk, si njėlloj ultimatumi. Aty pėr aty mendova: Unė i pasur nuk jam, qė tė mė rrėmbejnė, keq nuk i kam menduar dhe as nuk i kam bėrė njeriu. I them Afėrditės do tė shkoj. Ky, bashkėfshatari im, me sa e njoh, nuk ėshtė njeri qė mund tė mė bėjė keq! U nisėm drejt qytetit tė Strugės, e qė nga shtėpia ime i ka nja 6-7 km. Ai voziste rrugės kryesore, nuk lakoi asgjėkundi. Si iu afruam qytetit, pas insistimit tim, se ku mė ēonin, bashkėfshatari im, Zendeli, qė shkurt i thoshin Neli, foli: - Ajrushi na ēoi tė tė merrnim, se ka ardhur Ismail Kadareja dhe se ai mund tė bisedojė me Ismailin, sepse ėshtė profesor i gjuhės, por na porositi qė mos tė tė tregonim, gjersa ta shihje vetė Ismail Kadarenė. - Po kėtė tė ma thoshit qė nė shtėpi, o tė uruar! Mirėnjohje Ajrush Miftari qė mė bėn kėtė nder! Qė nga ky moment, nga kjo suprizė e kėndshme, unė dhe Ajrushi ishim dhe jemi edhe mė tė afėrt, si shokė. Po, pse s’ u bė pėrurimi nė Strugė? Kėsaj pyetje, autori i kėtyre rreshtave s’i pėrgjigjet dot. Nuk e kėrkuam psenė, as nga Kadareja. Por, ai nuk i zhgėnjeu struganėt. Mbase pėr t’u “shfajėsuar”! Me ta e mbajti njė takim rasti dhe zhvilloi njė bisedė tė lire, siē u shpreh ai. U bėnė pyetje nga mė tė ndryshmet: nga letėrsia, kultura, politika etj. Prezentimin e bėri dramaturgu Nexhat Mustafa, i cili, pėr shkaqe shėndetėsore, u tėrhoq. Fjalėn e mori profesor Rahmi Tuda, i cili nuk nguroi t’ i bėjė edhe pyetje. Pyetje u bėnė edhe nga tė tjerė si dr. Nuhi Vinca, dr. Bexhet Asani, Xhemi Hajredini, Arzie Dika, Bashkim Pollozhani, Aziz Pollozhani, Agim Lita e ndonjė tjetėr. Pyetjet dhe pėrgjigjet e atij takimi me Ismail Kadarenė, i ka autori i kėtij libri, nė pamundėsi tė botohet e tėrė intervista, po i botoj vetėm kėto dy pyetjet e mia. Ja pyetjet qė i bėri autori i kėtyre rreshtave dhe pėrgjigjet e Ismail Kadaresė nė takimin me intelektualėt struganė:
 Prof. Bexhet Asani: “Z. Kadare a mendoni se mediokriteti nė art ka arritur kulmin?” 
Ismail Kadare: “Nuk mendoj se mediokriteti ka arritur kulmin. Mediokriteti gjithmonė arrin kulmin, nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend. Kjo nuk ėshtė aspak dėshpėruese, ėshtė njė realitet, kur shumica dėrrmuese e krijimtarisė, nė tė gjitha epokat, ka qenė me vlerė tė paktė ose tė aspaktė. Ne e harrojmė kėtė gjė, pėr fat tė keq, dhe kujtojmė nė kohėn e Dantes, kishte njė Dante, por ju siguroj, ka pasur edhe nja dymijė shkrimtarė, qė shkruanin, si Danteja dhe tė tėrė janė harruar. Edhe nė kohėn e Homerit qė dikur kėndonte me atė vegėl tė vogėl muzikore, ka pasur nja pesėmijė, por janė harruar. Ajo qė ėshtė letėrsi pavlerė, si gjethet nė vjeshtė. Mirėpo ne qė jetojmė, na duket se nė kohėn tonė arti ėshtė pavlerė. Kėshtu ka qenė gjithmonė, sepse mė vonė duket ēka ėshtė vlerė qė mbetet. Prandaj nuk duhet tė na shqetėsojė kjo gjė. Disa herė duhet tė na shqetėsojė, ja p.sh., ē’ndodh nė Shqipėri e Kosovė, ku shumica botojnė, duke paguar veprat e tyre, qė s’ kanė asnjė vlerė dhe kjo e shton dozėn e mediokritetit tė zakonshėm, e bėn dyfish, pra edhe kjo ėshtė sėmundje, ėshtė gabim p.sh., nėse prindėrit botojnė vepėr tė fėmijėve dymbėdhjetėvjeēarė, kjo bėn tė degradohet vetė”.
 Bexhet Asani: “Ēmoni mė shumė krijimet tuaja para nėntėdhjetės apo pas nėntėdhjetės?” Ismail Kadare: “Nuk shoh ndryshim, kanė patur tė njėjtėn pėrhapje. Unė i ēmoj njėlloj. Rendi politik nuk luan rol nė krijimtarinė letrare, krijimtaria ėshtė pėrfillėse ndaj rendit politik”. Nga ky takim, siē vėrehej, edhe nė fytyrėn e lodhur tė Ismail Kadaresė, nga rruga dhe takimet, qė kishte pasur me studentėt nė Tetovė, doli mjaft i kėnaqur. Nė fjalėn pėrfundimtare tha: “Ju faleminderoj pėr kėtė bisedė kaq tė ngrohtė, pėr praninė tuaj kaq miqėsore, kaq tė menēur. Mė prek shumė interesimi juaj pėr letėrsinė, kulturėn, pėr fatin e popullit  shqiptar. Tė ndodhesh nė mesin e bashkėkombasve tė tu, me tė cilėt merresh vesh kaq mirė”. Struga pėr Isamil Kadarenė ėshtė njė simpati e vjetėr dhe njė simpati e re. Strugė, mė 19 tetor 2002



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi