Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia »
“LETĖRSIA, ARTI, KULTURA NXIT TURIZMIN NĖ NJĖ TREVĖ INTELIGJENTE SI ZAGORIA” Nga Kristaq F. Shabani poet, shkrimtar,studiues, estet IWA, WPS, Pr

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 29th April 2018, 11:57

“LETĖRSIA, ARTI, KULTURA NXIT TURIZMIN NĖ NJĖ TREVĖ  INTELIGJENTE SI ZAGORIA”
Nga Kristaq F. Shabani poet, shkrimtar,studiues, estet IWA, WPS, President i LNPSHA “PEGASI” ALBANIA
“Njeriu i Vitit 2011”, Kandidat pėr Ēmimin “NOBĖL” pėr vitin 2017, i propozuar nga IWA SHBA
 
Tė nderuar miq pjesėmarrės nė kėtė tryezė diskutuese pėr njė objekt kapital, sikundėrse ėshtė shfrytėzimi i potencialeve turistike tė njė treve magjike, si Zagoria,  tė cilin krijuesi e ka penelatuar me aftėsi tė jashtėzakonshme, duke i dhėnė njė frymėmarrje tė fuqishme nė sistemin e bronkeve tė saj  frymore...Kreativėt, asqė mund ta linin mėnjanė , kurrsesi  kėtė prezencė, kėtė natyrshmėri, kėtė kombinim harmonik pa e eksploruar, pa e publikuar, pa e pikturuar, pa e pėrshkruar  me ndjenjėn mė tė fuqishme  tė buruar nga njė kryemendim. Ndaj   tė shquarit jo vetėm tė trevės , por edhe tė vendit dhe tė Kombit e kanė bėrė tė njohur kėtė PANORAMĖ NATYRORE SHPIRTĖRORE TĖ JASHTĖZAKONSHME .  Tė shumtė janė kėta kontribues dhe njihen mirė nė Panteonin tonė Kombėtar, duke filluar nga POETI I MADH KOMBĖTAR, “NDERI I KOMBIT” ANDON ZAKO ĒAJUPIT   e duke vijuar  me tė tjerė tė mėdhenj.
 
 Andon Zako Ēajupi, poet i madh i shkėlqimit tė Rilindjes Kombėtare, Ilia Dilo Sheperi, i  cili provoi me sakrilegj e pėrkushtim si mund tė mėsohet gjuha e nėnės, Filip Shabani, qė u konsiderua “Ministėr” i Arsimit tė Emigracionit, filolog i madh qė ka kontaktuar me “yllin” e filozofisė shqiptare, Sami Frashėrin; zagoritin e talentuar nė jurisprudencė Jorgji Ēako, fitues i konkursit francez, frėngjishtfolėsi i shkėlqyer, befasues pėr Akademinė Franceze tė Dizhonit, qė fitoi tenderin juridik pėr paketėn kushtetuese nė kolonitė franceze tė Afrikės sė Veriut; Piktori i madh dhe laureat , Dhimo Dhima, pikturat e tij tė ekspozuara nė Greqi e Francė, piktori tjetėr  i famshėm Polikron Niēe, Haritenjtė e shquar, Garulėt e dramės dhe tė kulinarizmit, Dilogjikajt e pėrkushtuar pėr ēėshtjet kombėtare, Aristidh Rruci firmėtar i Pavarėsisė Kombėtare  e pėr tė rivijuar me pėrfaqėsuesin tipik tė inteligjencės rinore Alqi Kondin; demokratin me mendim tė kristaltė Themo Vasin e me profesorė tė kalibrit Jorgo Bulo e Gjergj Zheji; shkencėtarin e informatikės Kristian Bukuroshi, juristin e talentuar Kleanth Koēi; Spartak Ngjelėn, vizionarin e jurispudencės bashkėkohore, e duke mos harruar edhe Stath Kostaren , i konsideruar si Eqrem Ēabej i Kosovės… tjerė …
A nuk e meriton kjo trevė vijimin shumėplanėsh tė “pėrvojės sė saj “ ,njė aktrim me galeri personazhesh  ky gjigand i mendjes njerėzore i pakufizuar me njė shtrirje tė gjerė gjeografike?
Shkrimtarėt , poetėt , artistėt  e dalė nga kjo trevė  kanė luajtur dhe lozin njė rol tė madh nė shfaqjen e gjithė kėtij kompleksiteti inteligjent, ndaj janė krenarė pėr kėtė fond tė madh pasurie qė transmetohet nė breza.
 
Pas perdes …  madhėshtia /ngjyrimi tė ēudit…/ O njeri, sa e gjerė,/e paanė ėshtė fantazia,/shpirti i bukurishėm tė trondit…/ Luginė e katėr Grykave shfaqet, / luginė e ėndrrave tė rralla. /Malet kapin me dorė qiejt, / shpaloset  syve pėrralla…
Pse kjo trevė ėshtė kaq e rrokshme pėr t’u vizituar e pėr tė kaluar ditė pushimi aktive estetik.
Shpjegimi ėshtė i natyrshėm :
        Zagoria ėshtė njė krahinė mjaft potente, qė shtrihet gjeografikisht nė Shqipėrinė e Jugut dhe pėrfshihet nė rrethin e Gjirokastrės. Jo vetėm shtrirja gjeografike, klima e mahnitshme, ajri i pastėr, ujėt e ftohtė e mjaft vital, vendet piktoreske qė mahnitin, por, mbi tė gjitha, kjo trevė prodhon dhe vijon tė prodhojė:  INTELIGJENCĖ! Kjo vjen si rrjedhojė se Zagoria dhe zagoritėt nuk kanė qenė ndonjėherė tė “mbyllur”, apo nė lėvozhgėn “mit”. Ajo nga mbyllja e imponuar ka dalė si “krimb mėndafshi” dhe ka prodhuar mėndafsh intelektual, qė ka dhėnė “SFILATĖ”... Zagoria ka qenė nė lidhėsi disashekullore me kontinentet e Botės, tė cilat e kanė pranuar nė gjirin e tyre. Kontaktimet e Zagorisė gjeografike edhe nė kėtė shekull me Botėn kanė qenė tė rrokshme dhe prezente. Shtrirja e vėrtetė e potencialit tė saj intelektual, mendor ėshtė tepėr e gjerė dhe befasuese.
Ėshtė i shumtė fondi libror  qė ka pasqyruar  kėtė trevė shumėdimensionale, ku parėsi
i ėshtė dhėnė kendvėshtrimit nė njė progresivitet intelektual, duke i dhėnė “shpullė” mentalitetit tė vjetėr dhe tė konceptuarit ndryshe, qė e kanė pronė tė ashtuquajturit intelektualė pa intelekt.
Zagoria mendojmė se duhet tė propagandohet edhe pėr tė mirėn e saj, por mė shumė pėr tė mirėn e gjithė njerėzve, qė do tė shtojnė jetėn nė trevėn e bukur tė Zagorisė nė kontakt me tė e sidomos me njė nga perlat e saj, Ēajupin, kėtė magji natyrore, ku tė huaj qė kanė ardhur janė mrekulluar, por s’kanė pasur mundėsi tė pėrjetojnė jetėgjatėsinė e mahnitjes gjatė...  Por tashmė kohėt kanė ndryshuar , pasi infrastruktura deri nė Ēajup  ėshtė e rregull, por duhet tė vihet dorė pėr infrastrukturėn nga Ēajupi nė brendėsi tė luginės , nė lidhėsinė midis dhjetėshes sė fshatrave tė saj .
 
Pozitiviteti, mahnitja  e prezencės …
Lugina, nga ana hapėsinore ka fund tė ngushtė dhe shpate tė pjerrėta. Relievi ėshtė i ndėrtuar nga formacionet tė buta dhe shumėformėsh.Prezente janė malet e lartė, tė cilėt e “mbėshtjellin” luginėn, duke i dhėnė njė trajtė tė veēantė tipike; pėrrenjtė e ngushtė  e pjesėrisht tė thellė, kodrat e buta, kryesisht tė veshura, tė thepisura, tė ravijėzuara dhe tė pasura me kullota. E veēantė ėshtė se nė lartėsitė mbi 2000 metra janė tipike e prezente format e shumta karstike,  cirqet akullnajore dhe shpellat karstike, tė cilat  krijojnė tablo tė bukura, tėrheqėse natyrore. Pėrmes luginės sė Zagorisė rrjedh lumi i Zagories, i cili derdhet nė Vjosė, por si rrjedhojė e gjatėsisė sė tij ai nė “fjalorin” terminologjik gjeografik konsiderohet “pėrroi” i  Zagories. Nga tė dy anėt e tij, sidomos nė krahun e djathtė, dalin njė sėrė burimesh karstike.
Krahina e Zagorisė ka bukuri tė rralla dhe ėshtė tėrheqėse, jo vetėm pėr biodiversitetin, por edhe pėr vlerat e peizazhit, historisė dhe kulturės sė saj. Ėshtė njė territor tepėr i larmishėm me natyrė karakteristike me magjinė dhe potencialin e saj tėrheqės qė nga pjesėt mė tė larta tė malit tė Dhėmbelit dhe malit tė Ēajupit me mbi 2000m lartėsi, qė hijeshojnė kurorėn e zonės dhe deri nė ultėsirat e freskėta tė lumit tė Zagories, nė derdhjen e tij nė lumin e Vjosės. Biodiversiteti, nė tė cilat janė vendosur tė gjitha gjallesat, llojet e bimėve dhe fauna, ėshtė njė tėrėsi e dozuar nė mėnyrė inteligjente nė natyrėn e kėtij vendi, e elementėve biotike dhe abiotike, por edhe gjeomorfologjike. Ėshtė njė tėrėsi e tokės, vegjetacionit, faunės dhe mikrofaunės, atmosferės, peizazhit, por qė medoemos duhet ruajtur dhe zhvilluar nė dobi tė njeriut, tė banorėve tė territorit tė Zagories, tashmė duhet tė jetė pronė edhe e vizitorėve nga vėnde tė tjera, tė cilėt janė tė etur pėr kėtė prezencė tė mahnitshme, plot ngjyra.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 29th April 2018, 11:59

Zagoria ėshtė krahinė tipike malore me kėto karakteristika klimatike: me dimėr tė shkurtėr e tė butė, me borė e ngrica tė mėdha, me rreshje tė shumta (mesataria 1500 mm nė vit) dhe me 15 – 20 ditė me borė nė vit nė luginė dhe 20 - 30 ditė nė male. Erėrat e ftohta, qė fryjnė pėrmes luginės, megjithė pengesat malore, e ulin shumė temperaturėn deri nė formimin e ngricave, ndėrsa erėrat e ngrohta, qė depertojnė nėpėrmjet Grykės sė Selckės dhe sidomos nga ajo e Kėlcyrės, janė kaq tė ndjeshme sa qė nė Zhej dhe nė Doshnicė rritet dhe pema e ullirit. Vendi mė i ngrohtė i Zagories ėshtė Vėrria, e cila shtrihet midis Vithuqit dhe Hoshtevės. Nė tė dy krahėt e lumit, nė lartėsi 400 - 800m, shtrihen 10 fshatra: Doshnica, Hoshteva, Vithuqi, Koncka, Nivani e Sheperi nga njėra anė, nga krahu i djathtė i lumit dhe Ndėrani, Topova, Lliari dhe Zheji nga krahu i majtė i lumit. Nė vartėsi tė rrjedhės sė lumit vendasit e ndajnė kėtė trevė nė dy pjesė: Zagoria e poshtme dhe Zagoria e sipėrme, tė cilat kanė nga 5 fshatra dhe pėrfshihen nė komunėn e Zagories, ku secili nga fshatrat ka karakeristikat e tij. Krahina ka pasur njė rrjet rrugor tė zhvilluar pėr marrėdhėniet politiko - ekonomike dhe shkėmbime tregtare me viset e tjera tė vendit dhe me jashtė, si edhe pėr komunikim e marrėdhėnie brenda saj. Fshatrat lidhen ndėrmjet tyre nėpėrmjet urės sė Hoshtevė - Lliarit( e cila, si rrjedhojė e mospėrkujdesjes, u rrėzua, duke shembur kėshtu njė monument tė madh culture, kjo ngjarje e madhe tragjike) , tė Nivanit tė Shtrigės dhe tė njė pasarele, qė lehtėson kalimin nga Zheji nė Doshnicė. Me Pėrmetin kalimi bėhet me anėn e Qafės sė Dhėmbelit e Gjurmė Mushkės, ndėrsa me Gjirokastrėn realizimi i lidhjes sigurohet nėpėrmjet Qafės sė Ēajupit dhe Grykės sė Selckės. Nga pikėpamja e banimit si trevė, Zagoria ka qenė e banuar qė nė kohė tė lashta. Kėtė e dėshmojnė prezenca dhe zbuluesa e rrėnojave tė vėndbanimet e hershme, si kalaja Ilire e periudhės sė dytė tė hekurit dhe gjetjet e rastit tė objekteve, qė u pėrkasin antikitetit tė vonė dhe mesjetės sė hershme. Tė kėtyre periudhave janė edhe vendbanimet: Qyteza e Doshnicės, Vėrria e Zhejit, Lumėrat e Hoshtevės, Plesha, Dėrmazi. Thuhet se nė vitin 604 nė Korfuz e Qefalloni u formua njė koloni nga banorėt e krahinės EVRE, qė mendohet se ėshtė Zagoria e sotme. Dyndjet e sllavėve nė shek VI - IX dhe mė pas ato tė bullgarėve, qė sipas transmetimeve ende tė pavėrtetuara, thuhet se i vunė krahinės emrin Zagori, (pėrfshinė edhe kėtė krahinė) , e cila nė shek XIII- XIV bėnte pjesė nė despotatin e Epirit e tė Janinės dhe principatėn e Artės, por nė lidhje me emrin e vėnė nuk ka ndonjė gjė konkrete, por hamendėsi, gjė qė nuk e vėrteton praktikisht kėtė “nunėzim”. Gjatė sundimit osman ėshtė administruar nga: Delvina, Janina, Gjirokastra dhe Tepelena.
Nė fund tė shek. XVII, e sidomos gjatė shek. XVIII, sunduesit osmanė u pėrpoqėn me tė gjitha format pėr ta islamizuar kėtė krahinė, por nuk e mposhtėn qėndresėn e saj: ajo ruajti me fanatizėm zakonet dhe traditat e veta shekullore. Nė Zagori nuk u ngrit asnjė institucion fetar islam dhe shkollė nė gjuhėn islame. Kjo realizoi njė puritantizėm fetar, pra u mbrojt feja ortodokse. Ruajtja e institucioneve, objekteve tė kultit brez pas brezi dėshmon qartė pėr lashtėsinė dhe pėr vazhdimėsinė e jetės sė banorėve tė saj. Banorėt e luginės nė shekuj kanė qenė bashkėluftėtarė tė vezirėve vendas nė rebelimin e tyre kundėr Portės sė Lartė, pjesėmarrės aktivė nė kryengritjet antiosmane kundėr reformave tė Tanzimatit, nė ngjarjet e mėdha tė viteve tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nė luftėn pėr zhvillimin e arsimit kombėtar dhe luftėtarė aktivė nė ngjarjet e mėdha ndryshuese dhe tė pėrcaktimit tė fatit, siē ishte evenimenti i madh historik i Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pra Zagoria ėshtė njė krahinė shumė solide dhe tipike, qė ka kontribuar nė momente shumė tė rėndėsishme tė jetės dhe ndryshimeve nė historinė e Shqipėrisė. Pėr nga natyra, popullsia dhe historia, nga trashėgimia e pasur materiale dhe shpirtėrore e banorėve tė saj, ėshtė njė ndėr krahinat mė interesante dhe mė potente tė Shqipėrisė sė Jugut, paēka se nė shumtėsinė e rasteve nuk ėshtė parė me kėndvėshtrime reale pėr potencialin qė mbart, gjė qė ka ndikuar nė mosshfrytėzimin dhe vlerėsimin e vlerave tė saj. Duhet evidentuar se gjatė pushtimit osman, kur fshatrat e krahinės rrezikoheshin nga bandat, mbaheshin roje muslimane tė emėrtuara “kėmborė” qė loznin njė rol tė organizuar mbrojtės. Po kėshtu Zagoria mbart mbi vete dhe kontributin e madh qė ka dhėnė gjatė gjithė ekzistencės pėr evakuimin dhe akomodimin pėrfundimtar tė familjeve tė zonave tė tjera tė kėrcėnuara. Veēoritė natyrore tė relievit, karakteri dhe veprimtaria plot nerv i popullsisė, kanė krijuar nė shekuj njė njėsi mė vete me krarakteristika tepėr tė veēanta, njė zonė gjeografike dhe etnokulturore tė veēantė me njė origjinalitet, qė dallohet shumė qartė nga zonat e tjera me tė cilat ajo kufizohet dhe ka hyrė nė marrėdhėnie jetėsore, duke ndikuar katėrcipėrisht tek to. Ajo ruajti nė shekuj njė autonomi relative, njė vetėqeverisje nė trajtėn e Venomit, qė e ndeshim qė nga fillimet e sundimit osman (1492). Pėr kėtė arsye banorėt e kėsaj treve ishin detyruar tė pėrpunonin, tė pranonin dhe tė zbatonin tė drejtėn zakonore nė tė cilėn gjetėn zgjidhje problemet e pronėsisė, u pėrpunuan normat juridike dhe u rregulluan marrėdhėniet ndėrmjet tyre
Nė kėtė krahinė, falė shpirtit liridashės, humanist dhe progresit tė banorėve tė saj gjatė shekujve lindėn dhe vepruan figura tė ndritura, qė u bėnė luftėtarė konsekuentė pėr realizimin e interesave tė Kombit dhe tė Atdheut. Ata me veprimtarinė e tyre nė dobi tė ēėshtjes kombėtare i kaluan pėrmasat e krahinės dhe lanė emėr nė tė gjitha sferat e jetės. Kėta e bėnė historinė e kėsaj krahine tė pasur dhe tė lexueshme. Po kėshtu mjaft kuadro, krijues, studiues, shkencėtarė nė tė gjitha fushat luajtėn dhe lozin njė rol tė padiskutueshėm nė pėrparimin kulturor e arsimor, jo vetėm tė krahinės, por edhe nė shkallė vendi. Kontigjente tė tilla janė evidentuar edhe nė kėtė libėr pėr tė krijuar njė tablo tė qartė tė kėtij dinamizmi dhe zhvillimi kulturor.




Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 29th April 2018, 12:00

Potencialet turistike tė Zagorisė(shkurtimisht nė paraqitje )

FUSHA OSE PLLAJA E ĒAJUPIT

Fusha karstike e Ēajupit, ose pllaja e Ēajupit, shtrihet rreth 1200 m mbi nivelin e detit. Ajo pozicionohet midis majės sė Ēajupit, maleve tė Topovės, kullotave tė Karagjozatėve, maleve tė Labovės dhe malit tė Bucelthit. Maja e Ēajupit ėshtė njė majė nė malin e Lunxhėrisė me lartėsi 1536 m, i pėrbėrė nga shkėmbinj gėlqerorė, me dukuri e tipizime tė shumta karstike.
Formėzimi i Fusha e Ēajupit ėshtė pak a shumė i rrumbullakėt. Si rrjedhojė e rrethimit me maja malesh krijohet mundėsia e prezencės sė ujėrave dhe burime tė shumta, katėr burime, tė cilėt kanė njė ujė tėrėsisht tė kristalizuar dhe emėrtohen: burimi i Papalepurit, uji i ftohtė dhe shumė i lehtė; burimi “Janko”, “Ojen” dhe mbreti i burimeve Brati, i cili dallohet pėr ujin e tij shumė tė ftohtė, por edhe me vlera tė mėdha kurative tė provuara pėr kurim sėmundjesh tė ndryshme dhe kryesisht pėr kurimin e sėmundjeve nga tuberkulozi. Kjo aftėsi “burimore” ėshtė tipizuar edhe nė folkloristikėn e zonės, e cila ėshtė me emėr jo vetėm nė rreth, por edhe nė vend e mė gjerė. Ja si shprehen cilėsitė ujore tė kėtyre burimeve: “Brati me ujė tė ftohtė, ē kur e pi tė rrjedhin lot, ē “Gropė e lotėve” rrėzė malit, ē“Papalepuri”, ujė zallit .ē“Jankua” me “Buzėn e Rripės”, ēSa lezet qė janė sipėr ēedhe “Ojen” kur shikon,ēnė anė tė rrugės buron.

Pozicionimi i tillė, prezenca e ujėrave, klima e shėndetshme me njė ajėr tė pastėr, lulet shumėngjyrėshe, bimėt medicinale, prezenca e bimės aromėkėndshme tė ēajit, pazazhet natyrale tė magjishme e bėjnė kėtė pllajė njė qendėr tė rėndėsishme klimaterike, tė pashfrytėzuar deri tani. Kjo “magji” ka njė sipėrfaqe rreth 200 ha. Fusha e Ēajupit ėshtė futur shpesh nė lakmitė e tė pasurve, tė cilėt kėrkonin ta bėnin pronė tė tyre.

Fusha e Sheperit
Fusha e Sheperit ėshtė fusha mė e madhe e Zagorisė. Shtrihet nė kėmbėt e malit tė Dhėmbelit. Njė pjesė e mirė e saj ėshtė pėrdorur si tokė buke, nė tė cilėn ėshtė kultivuar kryesisht gruri dhe misri. Kjo fushė ėshtė pėrdorur kryesisht si kullotė e dorės sė parė pėr blegtorinė, nė mėnyrė tė veēantė pėr pranverėn dhe periudhėn e parė tė verės, para se bagėtia tė ngjiten maleve dhe pėr periudhėn e parafillimit tė dimrit, kur ato zbresin nga malet.

Bambulli
Ėshtė nje burim i madh karstik, nga ku e ka rrjedhėn lumi i Zagories. Vendodhja: 2,5 km nė Perėndim tė Sheperit dhe sė toku me “Ujin e Ftohtė” janė rezervate tė ujėrave karstike. Burim me ujėra tė freskėta e tė kaltra. Prurja mesatare: 60 l nė sek. “Bambulli” u shfrytėzua pėr furnizimin me ujė tė pijshėm tė Sheperit, pėr tė furnizuar me ujė mullirin e blojės dhe pėr ngritjen e njė hidrocentrali tė vogėl.

Ēarroku
Shesh i pėrmasave tė vogla i rrethuar me lisa shekullore. Ndodhet nė Jug tė Sheperit.
Nė Ēarrok, gjatė luftės kundėr pushtuesve nazifashistė, u formuan dy nga repartet e mėdha partizane: Brigada e VIII dhe brigada e XIV partizane, nė muajin prill dhe gusht tė vitit 1944. Nė kujtim tė atyre dy ngjarjeve ėshtė ngritur atje njė lapidar, ku janė pėrjetėsuar emrat e dėshmorėve tė lirisė tė kėtyre dy formacioneve partizane. “Ēarroku” ėshtė rrethuar dhe me njė bllok me pisha, qė nisėn tė mbillen qysh nė vitin 1968. Nė kėtė “shesh” janė zhvilluar festivalet folklorike tė krahinės dhe festohet pėrvitshėm pėrvjetori i krijimit tė formacioneve tė lartpėrmendura.

Guri “Menhir”
Ndodhet nė VP tė Doshnicės, pranė fshatit Leskaj. Ėshtė gur gjigand me bazė nė formė piramide, i ngulur nė tokė me majė drejt hapėsirės qiellore. Studiuesit mendojnė se i pėrket mesit tė mijėvjeēarit tė dytė para Krishtit. Thuhet se popullsia e kėsaj krahine (treve) rreth kėtij guri festonte ardhjen e pranverės dhe vendoste lule e dafina.

Peshturi
Ndodhet nė malin e Doshnicės, rreth 200 m poshtė kurrizit tė anės L tė tij dhe nė kufi me malin e Hoshtevės. Ėshtė e gjatė nė hyrje afro 4 m dhe e lartė rreth 3,5 m. Brenda zgjerohet me kthesa dhe arrin gjatėsinė mbi 90 m. Gjatė Luftės ANĒL ka shėrbyer si vendstrehim i njerėzve.


“Qyteza”
Ndodhet rreth 400 m nė V tė Doshnicės. Mendohet se i pėrket periudhės antike, tė shekujve tė parė pas Krishtit. Aty ėshtė zbuluar qeramikė dhe fragmente tė enėve prej bakri. Ka ndonjė studiues qė mendon se nė Qytezė pėrpunohej dhe shkrihej bakri.

Rrema (Ujėvara) e Doshnicės
Ndodhet mbi lumin e Zagorisė, rreth 800 nė P tė Doshnicės, nė lartėsinė 350m. Ka lartėsi 16 - 17 m. Mendohet se aty gjatė periudhės sė mesjetės dhe mė pas punohej bakri. Rrema e Doshnicės pengon kalimin e peshqve nga lumi i Vjosės nė atė tė Zagorisė.

Dėrrasa e Doshnicės
Gur i madh gėlqeror qė shtrihet mbi Doshnicė, 250m nė L tė saj. Ka gjatėsi mbi 1km dhe gjerėsi rreth 300 m. Ka bimėsi tė rrallė me gjelbėrim tė pėrhershėm venjėn ( qė i ngjan pishės dhe dėllinjės me kokrra tė zeza) dhe ilqen. E para ėshtė e rrallė nė vendin tonė, ndėrsa e dyta e vetme nė Zagorie. Rritet dhe mbretja dhe susami. Kėto bimė janė ushqim i nevojshėm pėr bagėtitė e imta, sidomos nė stinėn e dimrit.

Vėnjat e Hoshtevės
Grumbull pyjor halor i vetmuar me sipėrfaqe rreth 6 ha. Shtrihet pranė Gjurmė Mushkės dhe shėrbejnė pėr mėrzimin e dhėnve nė verė. Mbrohet me ligj nga shteti, por fatkeqėsisht po nga shteti kohėt e fundit ėshtė dėmtuar, duke u prerė pėr lėndė ndėrtimi. Edhe nė VL tė Dėrrasės sė Doshnicės, midis bregut tė Bazhures nė V dhe Qafės sė Udinit nė L. ndodhet njė grumbull i konsiderueshėm vėnjash tė dendura me lartėsi mė tė vogėl se ato tė Hoshtevės.
Kalaja e Limarit
Ndodhet rreth 3 km nė VP tė fshatit Zhej, nė njė kodėr mbizotėruese me mbrojtje natyrale. Kodra ka thuajse formėn e trapezit dhe ėshtė ngritur nė faqen JP tė saj. Kalaja pėrbėhet nga dy radhė muresh rrethimi. Zona ndėrmjet dy mureve ėshtė shkėmbore dhe e pjerrėt, ajo ka njė gjatėsi rreth 60 - 70 m dhe gjerėsi afėr 40 m. Muri rrethues shėrbente edhe pėr nivelimin e terrenit pėr ta bėrė tė pėrshtashme pėr banim. Pjesa mė e lartė e qytezės, qė quhet “akropol”, ėshtė e sheshtė.

Tuneli (Sqolla ) e Sheperit
U ndėrtua nga Ali Pashė Tepelena dhe shėrbeu pėr strehimin dhe mbrojtjen e tij. Ėshtė i gjatė rreth 80 m dhe i gjerė 1,9m. Fillon nga oborri i shtėpisė sė Rakajve dhe pėrfundon nė atė tė Dudajve. Ka disa kthina tė brendshme dhe dy dalje nga L nė drejtim tė Dhėmbelit dhe nga J nė drejtim tė kumbullave tė Dudajve. Nė nėntor tė vitit 1939 u shemb vetėm hyrja e tij. Tuneli mendohet tė jetė ndėrtuar nė vitin 1809, pasi nė atė vit Pashai i Tepelenės i drejton Sheperit njė letėr (03.10. 1809) djalit tė tij, Veliut.

Vuvat (puset malore)
Uji i ftohtė qė del nė formėn e burimeve karstike nė sasira tė pakėta, kryesisht rrėzė shkėmbinjve. Gjenden nė lartėsinė mbi 1800 m, nė Katal, Bar i Zi, Qafė e Dhėmbėlit, Lug tė Arapit.

Katali
Mal nė vargmalin Shėndetėlli – Lunxhėri - Bureto nė lartėsinė 1763. Shtrihet ndėrmjet Lugut tė Arapit dhe Brothomait.
Peizazhi karstik pėrfaqėsohet nga forma tė shumllojshme si tė hinkave, gropave e tjerė, qė gjenden mė tepėr gjatė kurrizit. Nė lartėsinė mbi 1900 m janė ruajtur gjurmėt e akullnajave tė kuaternarit. Ka cirqe bore tė vogla nė tre vende dhe njė burim tė vogėl uji rrėzė njė shkėmbi, qė vendasit e quajnė vuvė. Pjesėt e poshtme tė malit janė ndėrtuar nga formacione terrigjene dhe depozitime kuaternare. Nė brezin pyjor tė tij, sidomos nė Hijen e madhe, rriten kafshė tė rralla si: sorkadhja, dhia e egėr, gjeli, pėllumbi i egėr e tjerė. Ka kullota tė pasura verore pėr blegtorinė dhe njė ujėmbledhės (lerė).


Strakaveci (Shkėmbi i Zhejit)
Shtrihet nė lartėsi 1958 m ndėrmjet Qafės sė Ēajupit nė J dhe Malit tė Golikut nė VP. Ėshtė formuar nga gėlqerorė tė paleogjenit dhe mė pak nga ata tė kretakut. Relievi ėshtė tepėr shkėmbor dhe me pjerrėsi tė madhe, sidomos ana L qė merr pamjen e humnerave. Ai dallohet pėr pėrhapjen e gjerė tė formave karstike dhe lidhet ngushtė me ngritjen e fuqishme neotektonike me amplitudė tė madhe si dhe me thyrje e shkėputje tė shumta. Asimetria ėshtė e theksuar dhe mjaft e ndėrlikuar nga ana tektonike. Aty janė kafshė tė rralla si sorkadhja e sidomos dhija e egėr dhe me pakicė nė Bredhin e Zhejit, rriqerbulli. Nė rrėzė tė tij ėshtė ndėrtuar kisha e Shėn Ilisė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 29th April 2018, 12:01

Bredhishtja e Zhejit
Shtrihet nė lartėsinė 500 - 1900 m mbi nivelin e detit. Sipėrfaqja ėshtė rreth 1500 ha dhe shtrihet pėrballė fushės sė Ēajupit. Kati drunor i pyllit pėrfaqėsohet nga formacione tė bredhit tė Maqedonisė, nėnpylli pėrfaqėsohet nga shkoza, dėllinja, mėlleza. Grumbullimi kryesor ka moshė rreth mesatare, rreth 110 vjeēare, lartėsi mesatare tė drurėve 14 m dhe diametėr mesatar 30 cm.

Gjurmė Mushka
Qafė mali nė lartėsinė rreth 1400m, ndėrmjet majės sė Kulavarrjes dhe Katundishtės. Lartėsitė e kėtyre dy majave ulen, mbledhin ujėrat e kurrizeve malore dhe formojnė pėrroin e Gjurmė Mushkės. Ėshtė ndėrtuar nga gėlqerorė dhe e formuar nga njė shkėputje tektonike. Ėshtė e zhveshur nga drurėt pyjorė: rriten barėra, lule etj., qė krijojnė kullota tė mira verore pėr dhėntė. Gjurmė Mushka lidh Hoshtevėn me Pėrmetin. Nė tė, gjatė mesjetės dhe deri nė fillim tė shek. XX, kanė kaluar karvane tregtare, qė vinin nga Delvina, Saranda, Gjirokastra; kalonin nė Kardhiq, Ēajup – Dėrmaz – Pleshė - Manastiri i Shėn Sotirit – Pėrmet e mė tej.

Lajthishtja e Topovės
Ėshtė masivi mė i madh natyral nė Shqipėrinė e Jugut. Shtrihet nė tre shpate mali. Me njė sipėrfaqe rreth 40 ha dhe fillon kryesisht pranė fshatit Topovė dhe arrin deri nė lartėsinė 1700m nė Katal dhe Lugun e Arapit.

Pylli i Dėrmazit
Shtrihet ndėrmjet pėrroit tė Selės nė V, rrjedhjes sė poshtme tė lumit tė Zagorisė nė L dhe Dėrmazit e Shėn Mitrave nė J dhe JP. Ka gjatėsi afėr 3 km dhe gjerėsi 2,5 km. Pėrshkohet nga tre pėrrenj tė vegjėl e tė thatė (i Picurit, Qytezės dhe Kospinecit). Ėshtė pyll i dėndur, i mbuluar me drurė tė ndryshėm, si: shkurre, shkoza, frashėr, cermedel, lis e tj., tė cilat janė me vlerė pėr bagėtitė e imta.

“Hija e Mallkuar”
Pyll i dėndur me gjatėsi rreth 2, 8 km. Shtrihet midis Qafės sė Shėne Premtes, nė P tė pėrroit tė Selės, nė Lindje tė Sheshit tė Madh dhe P e JP tė Pėrroit tė Lugjeve nė V. Thuhet se mori kėtė emėr gjatė luftės kundėr pushtuesve osmanė, nė vitet 20 tė shek XVIII. Ka drurė tė ndryshėm si: krekėz, shkozė, mėllezė, panjė, kumbulla tė egra e tjerė, tė cilat pėrdoren kryesisht si ushqim pėr bagėtitė e imta.

Saraji i Doshnicės
Ali Pashė Tepelena ka patur lidhėsi tė mira me zagoritėt. Zagoria me fshatrat e saj ka qėnė “rezidenca” e Ali Pashait. Lėvizjet e tij nė kėtė trevė kanė qenė tė sigurta dhe tė siguruara. Nė kėtė kuadėr mjaft zagoritė kanė qenė tė preferuarit me poste nė qeverinė e Ali Pashės. Njėri prej syresh ka qenė dhe Hilė Deda.


Panairet Krahinore e Ndėrkrahinore
Organizoheshin kryesisht pranė Manastireve. Kishin pėr qėllim shkėmbimin e prodhimeve, shitjen e mallrave nga fshatarėt dhe zejtarėt dhe blerjen e lėndės sė parė nga kėta tė fundit. Panairi mė i vjetėr ishte ai qė zhvillohej nė fund tė shek. XVII nė Dėrmaz, njė herė nė vit, ditėn e Shėn Mitrit (26 tetor). Merrnin pjesė tregtarė, jo vetėm nga Zagoria e Pogoni, por edhe nga Pėrmeti e Gjirokastra, Tepelena dhe Mallakastra. Ndėrsa ai nė Manastirin e Nivanit, qė pėrmendet nė shek. XVIII, zhvillohej njė herė nė vit, ditėn e parė pas pashkės. Nė tė merrnin pjesė tregtarė nga Zagoria, Pogoni, Pėrmeti dhe Lunxhėria. Panair tjetėr ndėrkrahinor ishte ai qė zhvillohej nė Manastirin e Shėn Todhrit nė Konckė, qė frekuentohej nga Tepelena, Kėlcyra, Pėrmeti. Po ashtu ēdo 15 gusht organizohej nė Manastirin e Spilesė, nė malin Kucullak tė Ndėranit njė panair i madh nė tė cilin merrnin pjesė fshatrat e Zagorisė sė Sipėrme, tė Pogonit, tė Lunxhėrisė e deri nga qyteti i Gjirokastrės. Panairet kanė ndihmuar nė gjallėrimin e ekonomisė monetare dhe shkėmbimin e mallrave, kryesisht bujqėsore me ato artizanale.

Kambana e Hoshtevės
U prodhua nė Rusi dhe u ble nė Stamboll mė 1878 nga Rako Mboqe (Hoshtevė). Erdhi nė Hoshtevė nėpėrmjet Pėrmetit nė fund tė shek. XIX. U vendos nė Kishėn e Shėn Gjergjit dhe binte nė njė orar tė caktuar, me pėrjashtim tė alarmit, sidomos kur vinin nė fshat bandat kusare. Kishte tingėllim tė veēantė e dėgjohej nė tė gjithė Zagorinė, nga Katali nė Dhėmbel dhe nga Mezhgorani nė Malin e Golikut. Humbi tingėllimin e saj nė vitin 1938 dhe u shkatėrrua nė vitet ‘70 tė shek. tė kaluar. Ishte kambana mė e madhe e krahinės. Peshonte rreth 100 kg dhe pėrmbante 1.2% ar, 20% kallaj dhe pjesa tjetėr bakėr.



Ujėrat e pijshėm

Nė 10 fshatrat e krahinės ka rreth 70 burime e ēezma me ujė tė ftohtė e tė freskėt, tė mjaftueshme pėr popullsinė e saj. Nė fund tė shekullit tė kaluar mesatarja pėr ēdo banor, nė periudhėn mė tė thatė ėshtė llogaritur rreth 270 litra nė ditė.
Burimet dhe ēezmat kryesore tė fshatrave janė:
Nė Sheper: Gorricė, Gjinec, Zhezbori, Gurra, Prifti, Llagaturati, Rrapi, Shkolla, Meēe, Shuluke dhe Bambulli.
Nivan: Gugumanje, Qeli, Gurra, Shkollė.
Konckė: Ēalaku, Orest Semi, Gurra, Konckė, Ajminxore.
Vithuq: Pėrroi i Gjeēes.
Hoshtevė: Ēezma e madhe (Lipemenja), Cekbite te baxhua, Pusi i Kalloit, Gurra e rrėnuar, Burimi, Pėrrua 1, burimi 2.
Doshnicė: Ēezma e fshatit dhe Korithi.
Zhej: Gjerdhomi, Dedaj, Nikaj, Belenat, Kroi i ri, Gjerdhomi (majtas), Gjerdhomi (mesi), Gjerdhomi (djathtas).
Nė Ēajup: Papalepuri, Janko, Buza e Rripės, Ojen, Brati.
Lliar: Ēezma e fshatit, Cingal, Gjikleka, Shėn Mitrat, Reēi, Hije e Mallkuar.
Topovė: Miku, Zera, Pangaj, Kroi i madh, Nikaj.
Ndėran: Gurxhani.


Impianti gjigand i natyrės dhe pasuria e saj e ngjyrshme

Zagoria e parė nė njė kėndvėshtrim tjetėr…
Ndėr begatitė e shumta, qė pėrbėjnė mjedisin e larmishėm e karakteristik tė luginės sė Zagories, flora pyjore, pėrbėn pa dyshim kurorėn mė tė bukur dhe stolinė mė tė pėrsosur tė veprės sė natyrės. Vargmalet e lartė, qė rrethojnė kėtė luginė, i japin asaj pamjen e nė kalaje madhėshtore, ku brenda saj gjallon njė larmi e tėrė speciesh tė botės bimore dhe shtazore. Pyjet dhe kullotat e kėsaj zone zėnė mbi 80% tė sipėrfaqes, ndėrsa pjesa tjetėr pėrbėhet nga tokat bujqėsore, sipėrfaqet e banuara dhe terrenet inproduktive. Bota bimore pėrfaqėsohet nga njė shumėllojshmėri llojesh tė bimėsisė barishtore, shkurreve e deri te drurėt e lartė shekullore, qė paraqesin vlera tė veēanta pėr ekonominė, klimėn dhe jetėn e njeriut.


Bimėt medicinale eterovajore e tanifere
dhe leverdia e tyre ekonomike
Si rrjedhojė e pozicionit shtrirės gjeografik, e konfiguracionit kombinues tė ultėsirės dhe prezencės sė shkėmbenjve malorė, nga ku e kanė lindėsinė burimet e shumta ujore si dhe kombinacioni me kullotat e pasura malore gjatė stinės sė pranverės, flora e trevės sė Zagories ėshtė e shumėllojshme. Vlen tė evidentohet nė kėtė prezencė tė florės bimėsia medicinale, eterovajore dhe tanifere. Ajo qė ėshtė mė thelbėsore, ėshtė prania e kėsaj tė fundit nė tė gjithė trevėn me njė pėrhapėsi tė gjerė.


Gjahu dhe arti i gjuetisė
Mbulesa e madhe vegjetale e krahinės sė Zagorisė, pėrveē anėve pozitive tė reflektuara dhe mė lart, siguron dhe njė prezencė tė madhe tė shumllojshmėrisė sė kafshėve tė egra, apo siē motivohen nė fjalorin e gjuetisė: ”kafshėt e gjahut”. Prezenca e relievit tė thyer, kodrinor e malor, kushtet gjeografiko - klimatike, mbulesa alpine, zonat e mėdha me pyje ku predominojnė lisi, ahu, shkoza, bliri, gėmusha, lajthia, dėllinja e tjerė favorizojnė rritjen dhe pėrhapjen e kafshėve pėr gjueti.
Ekzistojnė: sorkadhet, ujku, derri i egėr, dhelpra, kunadhi, lepuri, bala e tjerė.
Shpendė: shapka, mėllenja, rosa e egėr, pėllumbi, thėllėza, turtulli, fuga, shqiponja, sorra, skifteri, korbi e tjerė.
Zogjtė: qykapiku, gardelina, gushėkuqi, dallandyshja, bishtgjati, krahėbardhi, bilbili e tjerė.
Pyjet e pasur nė gjelbėrim dhe llojshmėri drurėsh si dhe prezenca e gjithė kėtyre kafshėve e bėn shumė “romantike” natyrėn e pyllit zagorit. Duke patur njė bollėk tė tillė kualitativ kafshėsh dhe shpendėsh nė Zagori, qysh nė kohėrat e hershme ėshtė aplikuar e perfeksionuar arti i gjuetisė, duke e konsideruar kėtė si njė sport tė veēantė e tė bukur si dhe si pėrfitues i tė ardhurave.

Infrastruktura e Zagories




Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 29th April 2018, 12:01

Ekzistenca kohore


Vetėkuptohet, sipas burimeve dokumentare tė transmetuara, tė gjurmėve ekzistuese mesjetare si edhe ekzistenca e sotme e pasurimi i vonėt krijohet njė tablo e qartė pėr infrastrukturėn e Zagorisė. Kjo ekzistencė e ka bazimin tek larmiteti i lidhėsisė tregtare, i realizimit tė shkėmbimeve tė prodhimit midis fshatrave tė vet krahinės si dhe njė “mozaik” mė tė gjerė tregtar. Nė Sopik ( Pogon), nė shek. XVIII, zhvillohej Panairi tregtar ku vinin tregtarė nga Shqipėria e Veriut, Maqedonia, Bosnja lindore, Janina dhe Epiri. Ky panair kapte njė afat kohor 15 ditor duke filluar nga dita e ēeljes 15 gusht.
Nė komplekstin e rrugėve qė pėrshkonin Zagorinė nė shek.17-18 vend tė rėndėsishėm zinin rrugė kyēe, qė kanė ndėrlidhė qendra tė mėdha e tė largėta qė nga Berati, Janina, Tepelena, Saranda, Pėrmeti, Gjirokastra e tjera.
Rrugė karvanesh
Pashallėku i Delvinės
Lidhja e parė:
Sarandė, Delvinė, Qafa e Muzinės, Grapsh, Sofratikė, Libohovė, Labovė e Kryqit, Gryka e Selckės, Poliēan, Sheper, Nivan, Konckė, Hoshtevė, Mbrezhan, buzė Beratit.
Nė Hoshtevė, te Shėn Sotiri, ishte vendpushimi. Pėr tė realizuar mbrojtjen e rrugėkalimit merreshin masa mbrojtėse si nė Grykėn e Selckės, buzė rrugės nė tė djathtė tė lumit tė Suhės, ruhen rrėnojat e njė karakolli (vendroje) ku qėndronin dervexhinjtė, ruajtėsit e rrugės sė karvaneve.
Lidhja tjetėr: Ēajup, Topovė, Nderan, Sheper. Nė mesjetėn e hershėm Ēajupi, Labovė e Zhapės, Tepelenė dhe dega tjetėr Kardhiq, Gryka e Skėrficės, Rrėzomė, Himarė.
Nė Ēajup ndodhet dhe karakolli nė Taborr. Prezent edhe sot ėshtė kalldrėmi i rrugės qė kalonte nėpėr Zhej nė itinerarin: Tepelenė, Peshtan, Limar, Zhej, Topovė, Nderan, Gryka e Selckės.
Ekzistenca e Lumit tė Zagorisė ishte njė pengesė ujore, sidomos nė periudhėn e prurjeve tė mėdha tė lumit, ndaj pėr tė siguruar lidhjen nė dy kahjet shėrbenin urat e Hoshtevė - Lliar, e Nivanit dhe ajo e Limarit. Kėto ura kanė me njė soliditet tė jashtėzakonshėm dhe janė mjaft rezistente. Ura Hoshtevė – Lliar nė emėrtimin e pėrdorur “Ura e Hoshtevės” nuk ėshtė emėrtim i drejtė. Lumi nė kėtė vend qė ėshtė ndėrtuar ura ėshtė njė kufi ndarės midis dy fshatrave (periferike).
Kjo urė ka lojtur njė rol tė madh pėr lėvizjen e karvaneve tregtare qė vinin nga Gjirokastra – Pėrmeti, nė itinerarin: Ēajup – Ura Hoshtevė - Lliar, Gjurmėmushka - Bual- Lipė - Pėrmet.
Ura Hoshtevė - Lliar
Ura ėshtė e ngritur me njė hark tė madh me hapėsirė 15 m, nė formė rrethore me qendėr tė dyfishtė, me lartėsi 7 m mbi shtratin e lumit. Ėshtė e shtruar me kalldrėm, qė kufizohet me njė parapet 0,6m dhe ėshtė e gjerė 2,8 m; gjatėsia e urės ėshtė 28m. Pėr ndėrtimin e urės ėshtė pėrdorur guri i zi. Ura ka tė njėjtėn teknikė ndėrtimi me atė tė Limarit. Ura e Manastirit tė Nivanit lidh Gjirokastrėn me Pėrmetin nga itinerari tjetėr: Ēajup - Topovė - Ura e Nivanit – Sheper - Qafa e Dhėmbelit - Pėrmet. Urat kanė njė lidhje tė bazuar nė strukturėn gjeomorfologjike tė terrenit, tė kompozuara arkitektonikisht natyrshėm si dhe nė mėnyrė mjaft funksionale pėr tė realizuar qėllimet nė fushėn tregtare nė kulmin e lulėzimit tė tyre. Ura Hoshtevė - Lliar solli dhe lulėzim tė tregut si dhe zė njė vend tė rėndėsishėm nė historinė e artit tė ndėrtimit tė mjeshtrave vendas. Ndėrtimi i kėsaj ure, sipas studiuesve, pėrkon me periudhėn e lulėzimit tė Pashallėkut tė Janinės me sundimtar Ali Pashė Tepelenėn. Dihet qė krahina jonė kishte njė vend tė rėndėsishėm nė planet e Pashait tepelenas.
Evidentojmė kėtu qė edhe pėr lliariotėt, si mjeshtra tė pėrpunimit tė strallit, kishin lidhje me pashain, i cili nė veprimtarinė e tij tregtonte strallin lliariot. Nuk duhet lėnė pa evidentuar edhe rrugėt lidhėse jetėsore midis fshatrave. Kjo dėnduri rrjeti komunikacionit tregon pėr njė veprimtari tė dendur dhe intesive qė e meritonte Zagoria.
*Nė periudhat e mėvonshme kėto “itinerare” kaluan nė pasivitet dolėn nė dorė e “dytė” e “tretė”, si rrjedhojė e shfrytėzimit tė itinerareve tė reja tė krijuara dhe lidhjeve me rrugė automobilistike midis qendrave urbane dhe rurale, duke mbetur njė “kujtim” i bukur i mesjetės. U bėnė pėrpjekje pėr tė lidhur Zagorinė me rrugė automobilistike: Gjirokastėr – Erind – Stėrpen - Qafa e Ēajupit - Hije e Mallkuar pėr shfrytėzim tė Ēajupit dhe tė pasurisė drusore tė Zagorisė, por ende kjo rrugė nuk ėshtė shumė funksionale. Nė kėtė kuadėr vetėm Lliari mbeti i izoluar gjatė gjithė ekzistencės sė vet, paēka nga ndonjė pėrpjekje sporadike dhe planeve nė mendje pėr tė bashkuar rrugėn nga Shėn Mitrat - Shėn Harallamb – Vėshti i Llanaj. Lliarioti mbeti nė “statusin” e kėmbėsorit. Por kjo gjendje u ndryshua nė vitin 2004, ku, pėr herė tė parė, edhe ky fshat u lidh me rrugė nė sajė tė pėrpjekjeve reale tė Komunės dhe tė komunitetit, ku u fitua njė eksperiencė e madhe bashkėpunimi me Ministrinė e Mbrojtjes, e cila vuri nė dispozicion tė dy Komunave Zagori dhe Pogon mjetet e rėnda dhe njė personel xhenier tė specislizuar, i cili mundėsoi kėtė hapje tė re dhe riparim total tė rrugės Suhė – Poliēan,por sot edhe kjo pwrpjekje wshtw fashitur.

Ndėrtimet e Ali Pashė Tepelenės
U bėnė pėr interesat e Pashait tė Tepelenės dhe nė shenjė mirėnjohje ndaj ndihmės bujare qė banorėt e Zagorisė i dhanė nė periudhėn e ndjekjes nga pushtuesit osmanė dhe nga Kurt Pasha i Beratit. Ndėrtimet u bėnė nė Ndėran, Sheper, Doshnicė, Zhej e tjerė. Gjithashtu kėsaj periudhe i pėrkasin edhe ngritja e dy urave mbi pėrroin e Hosit nė Hoshtevė, mbi lumin e Zagorisė, ura e Manastirit tė Nivanit dhe e Limarit. Kėto ndėrtime janė dėshmi e gjallė e zhvilllimit social - ekonomik tė Zagories dhe traditave tė mjeshtrave tė saj.


Monumentet e Kulturės
Objekte dhe hapėsira karakteristike me vlera shkencore, kulturore dhe estetike. Ndodhen kryesisht nė natyrė, pėrmenden: Bredhi i Zhejit, grumbulli i lisave nė Manastirin e Nivanit dhe nė Ēarrok tė Sheperit, Pllaja e Ēajupit, Pylli masiv i Rapavicės, shkėmbi i Zhejit. Rrepet e mėdhenj nė qendėr tė fshatrave Topovė, Ndėran dhe ata pranė kishės sė Sheperit. Monumentet e Natyrės kanė edhe vlera turistike dhe mbrohen me ligj nga shteti.

Institucionet e Kultit
Manastiri i SHĖN MĖHILLIT(Patriarkėve)
Prezenca e mjaft objekteve kishtare


… Mėnyra e ngritjes sė godinave nė Zagorie vihet re dhe nė ndėrtimin e kishave. Nė pėrgjithėsi kėto hyjnė nė pasbizantine, ashtu si shumica e kishave tė Shqipėrisė jugore. Nė ēdo fshat ka pasur njė ose dy kisha me pėrmasa tė mėdha si dhe mjaft kisha tė tjera mė tė vogėla. Bie fjala nė Hoshtevė numėroheshin 18 kisha, duke pėrfshirė edhe njė tė tipit bizantin, e ndėrtuar nė vitin 999, sė cilės i kanė mbetur vetėm rrėnojat. Nė Sheper numėroheshin 14 kisha, nė Zhej 8 e kėshtu me radhė. Ēdo kishė mban emrin e njė shenjtori. Ndėr sa e sa kisha nė Zagorie tė tėrheqin vėmendjen disa prej tyre, qė janė shpallur edhe monumente kulturore pėr shkak tė vlerave tė tyre. Kisha e Manastirit tė Shėn Mėhillit ose Manastiri i Taksiarhėve – Nivan, qė studiuesi Pirro Thomo gabimisht e emėrton si “Manastiri i Shėn Mėrisė - Nivan”, ėshtė ndėr mė tė pėrmendurat nė Zagorie. Roli i kėtij Manastiri ka qenė i trefishtė dhe si qendėr e rėndėsishme fetare, dhe si qendėr e rėndėsishme kulturore dhe arsimore qė ka fituar vlera tė veēanta, edhe si qendėr e veēantė historike ku janė zhvilluar sa e sa ngjarje dhe veprimtari qė i kanė kaluar kufijtė e Zagories. Kisha e Manastirit – Nivan ėshtė e pėrbėrė nga naosi, qė ėshtė ndėrtuar nė vitin 1702 dhe nga narteksi, mbi portėn e hyrjes tė cilit ėshtė shėnuar viti i ndėrtimit 1777 dhe viti 1889, vit nė tė cilin mund tė jetė kryer ndonjė meremetim i rėndėsishėm. Vlen tė pėrmendet fakti se pėrmasat e naosit janė 9,30 x 5,70 m. Veē kishės nė kėtė Manastir ishin dhe godina tė tjera qė kompletoheshin tėrėsisht funksionet e njė manastiri tipik. Njė nga gumenėt e parė tė tij ėshtė Serafim Semi nga Nivani. Pranė kėtij Manastiri nė vitin 1880 nga mirėbėrėsi Mihal Hariton u ēel shkolla qytetėse, me shtatė klasa, qė njihet me emrin “Shkolla Qendrore e Zagories”, e para e kėtij lloji nė krahinė. Tė dhėna tė tjera vėrtetojnė se kisha dhe Manastiri i Taksiarhėve tė Nivanit kanė shėrbyer pėr njė kohė tė gjatė dhe si Eksarhi e Patriarkanės sė Stambollit. Gurėt me tė cilat ėshtė ndėrtuar Kisha janė tė lidhura me llaē gėlqereje dhe tė vendosur nė muraturė nė formė jo tė rregullt. Nuk ka dekoracione, por mė vonė Kisha ėshtė suvatuar me njė shtresė tė hollė llaēi gėlqeror.
Karakteristikė ėshtė porta hyrėse e jashtme, me hark, ēati tė mbėshtetur nė kollona guri tė bardhė tė gdhendur dhe tė vendosur nė mėnyrė cilindrike.
Porta e jashtme, me dy sofatė anėsorė, mė tė mėdhenj se sofatėt e portave tė zakonshme nė krahinė, tė ēonte nė njė oborr tė madh tė rrethuar me mure, nėn gjelbėrimin e lisave, rrepeve, dafinave dhe pemėve tė tjera. Pėr tė vajtur nė Kishė kalohej nėn harqet e njė kėmbanoreje, e cila sė bashku me ndėrtesat e tjera, nga keqpėrdorimi nuk ekzistojnė mė.
I pėrmendur ėshtė Manastiri i Shėn Mėrisė nė Zhej. Kishte gumen, kallogjerė dhe pasuri tė shumtė. Gjithashtu kishte dhe gjashtė anekse tė tjerė si dhe kroin e ajazmės. Thuhet se ėshtė ndėrtuar nė vitin 1700. Manastir ka pasur dhe nė fshatrat Doshnicė dhe nė Konckė. Manastiri i Shėn Todhrit nė Konckė, thuhet se ėshtė njė ndėr mė tė vjetrit me 40 kallogjerė. Kėta jetonin nė godinat pėrreth Manastirit dhe pėrbėnin fshatin e Kallogjerėve (qeshishoqi). Herė pas here nė kėtė Manastir organizoheshin panaire tė ndryshme, ku veē tregėtarėve zagoritė dhe nė krahina tė afėrta, vinin tregtarė gjer edhe nga Bregdeti. Veē kishės dhe Manastirit tė Nivanit ėshtė pėr t’u pėrmendur edhe Kisha e Shėn Mėrisė po nė kėtė fshat. Ėshtė ndėrtuar me gurė tė bardhė, tė lidhur me llaē gėlqereje dhe tė vendosura nė sėrė. Ka tre hyrje, njėra prej tė cilave ndėrtuar me gurė tė bardhė dhe tė gdhendur bukur. Nė kėtė derė hyhej nga dy harqe tė bukur nė bazė tė kambanores, nė tė cilėn tingėllonin bukur dhe fuqishėm dy kambana, tė cilat dėgjoheshin pothuaj nė tė gjithė Zagorien e Sipėrme. Ka qenė ndėr kėmbanoret mė tė mėdha dhe mė tė bukura nė Zagorie, qė edhe kjo pėsoi fatin e tė tjerave duke u rrėzuar si ato nė Sheper, Ndėran, Topovė e tjerė.
Kisha e Shėn Mėrisė sė Dolanit mbahej si kishė ēudibėrėse nė Zagorie. Aty vinin njerėz qė shoqėronin tė sėmurėt e tyre, tė natyrave tė ndryshme, qė kėrkonin shėrim. Vinin njerėz nga Zheji, nga fshatrat e Zagorisė sė Poshtme, por edhe nga fshatra tė tjerė. Ishte e domosdoshme qė tė interesuarit tė pinin ujė nga burimi qė ndodhej aty afėr, tė laheshin me tė dhe tė gdhiheshin njė natė nė atė kishė.
Nė Konckė ndodhej dhe Kisha e Shėn Mėrisė e ndėrtuar nė vitin 1800. Ky vit i pėrket pikturimit tė kishės dhe jo ndėrtimit tė saj, i cili ėshtė viti 1789.
Edhe kjo kishė edhe pse ėshtė shpallur “Monument Kulture” po rrėnohet dhe po ndodhet jashtė ēdo kujdesimi. Ėshtė njė ndėr kishat qė dallohet pėr afresket mureale tė saj me ngjyra e tone ndezura dhe harmonizuar bukur, ku dhe vetė shenjtorėt e pikturuar, si nė shumicėn e kishave nė Zagorie, janė sa jetėsorė, aq edhe tė ngjashėm me njerėzit e zakonshėm.
Mbishkrimi nė portėn e naosit “bėn fjalė pėr pikturimin e kishės, kur ishte peshkop i Adrianopojės zoti Gabriel, epitrop nga fshati i Konckės( shėnim E. P.) prifti Aleks, me iniciativėn dhe shpenzimet e murgut Sofron dhe me dorėn e piktorėve Mihal dhe Jorgo, nė vitin 1800, 28 qershor.
Kisha kryesore nė fshatin Topovė ishte ajo e Shėn Kollit, ndėrtuar nė vitin 1788. Pėrmasat e ndėrtimit tė saj flasin pėr njė kishė me madhėsi mesatare si kisha e Shėn Pjetrit dhe shėn Kollit nė Hoshtevė, si kisha e Shėn Triadhės nė Lliar, si kisha e Shėn Kollit nė Zhej, si kisha e Shėn Mėrisė nė Sheper, kanė qenė nga mė tė mėdhatė dhe mė tė bukurat nė Zagorie.
Ajo qė e dallonte kishėn e Shėn Kollit tė Topovės nga tė tjerat nė Zagorie qėndron nė faktin se nė atė kishė gjendeshin “disa ikona me vlerė tė rralla artistike”.
Pėr njėrėn nga kėto ikona thuhet, se vlera e saj, siē e pat pėrcaktuar piktori i madh Dhimitėr Dhima, ishte e mjaftueshme sa pėr tė ndėrtuar tri kisha si ajo e Shėn Kollit tė Topovės.
Nė shkėmbin e Zhejit (Mali i Strakavecit) ėshtė ndėrtuar kisha e Shėn Ilisė (Shendėlliu), e cila meshohej mė 20 korrik tė ēdo viti. Meshime tė tilla bėheshin nė ēdo fshat tė Zagorisė duke i lypur Perėndisė shi. Qėllonte qė meshimi tė shoqėrohej me rėnien e shiut, aq i dėshiruar gjatė verės sė thatė dhe tė nxehtė nė Zagorie. Urimi ishte: ”I paēim uratėn Shėndėlliut qė na hodhi shiun e tė bėhet bereqeti.” Ndėrs atė moshuarit, shumica gra, faleshin, luteshin dhe falenderonin Perėndinė, fėmijėt kėndonin horas:
“Bie shi, o Shendėlli, tė na bėhet misėri, misėri dhe grurėt, tė hanė kaurėt, Kaurėt e varfėr,gjashtė muaj zbathur,zbathur dhe zhveshur me llėrė pėrveshur.* * *
* * *Marrė nga libri i studiuesit Evien Peri “Zagoria, zakone, tradita”
Interpretėt e kėngės zagorite

Ėshtė mė se i nevojshėm evidentimi nė kėtė profil tė biskuar tė interpretėve tė kėngės sė bukur, qė i dha tonin dhe qė pėr kėtė ėshtė shkruar posaēėrisht e zbėrthyer nė sensin shkencor. Interpretėt, dashamirėsit, adhuruesit zėnė vendin e tyre nė podiumet e nderit e bashkė me ta “bardėt” popullorė, tė cilėt pėrgatitėn kujdeshėm me shpirtin e pasur tekste folklorike, qė janė pritur dhe lauruar nė konkurrim e folklorike.
Kiēo Llane, Mitro Hila, Thanas Kapedani, Ollga Kllapi dhe Illi Kllapi, Leko Duda, Paskali Kllapi, Thoma Stani,Vangjel Duri, Spiro Ēarka, Thoma Suli, Lono Miho, Irakli Kasapi, Polikron Ēoni, Petrit Peēi, Lindita Puravelli, Fotini Saqellari, Andon Ndreu, Jano Qendro.


Si e pėrfytyrojmė tė ardhmen strategjike tė Zagories
(Mendime, sugjerime, projekte potenciale tė thithura nga studiues tė mirėfilltė, intelektualė, specialistė tė fushave tė ndryshme tė tėrhequra nė njė anketim masiv nga Komuna dhe Autori).
Ne nė librin e quajtur, jo pa qėllim me njė emėr sa simbolik dhe aq domethėnės “Perla” dhe me njė vijueshmėri kuptimore “Profil i biskuar”, dalin nė pah vlerat shumėanshe dhe shumėplanshe tė krahinės sė Zagorisė. Nė lidhje me kėtė prezencė dhe shpalosje vlerash ėshtė thėnė, evidentuar, por nuk ėshtė operuar sa dhe si duhet, pėr tė mos thėnė nuk ėshtė ditur tė operohet, me kėto bukuri prezente. Dihet se sa “plotėsia turistike” dhe specialistė tė kėsaj fushe i nuhatin kėto bukuri dhe krahas nuhatjes ata organizojnė “ambientet”. Punohet pėrsėprapthi, kur nė se do tė ndėrtohej njė fshat turistik nė fushėn e Ēajupit ai do tė lozte njė rol shumėplanėsh, i cili do tė sillte midis tė tjerave dhe efekte tė rėndėsishme kurative, rritje tė koefiēentit tė jetėgjatėsisė sė popullatės, jo vetėm asaj rrotull saj, por nė shkallė vendi. Aplikimet qė bėjnė me pushime malore tė huajt nė pika turistike tė kėtij lloji janė tė shumta nė Botė, pėr tė cilat ne kemi dijeni. Shtetet e ndryshme impulsojnė inisiativat e lira pėr tė ngritur shtate (fshatra) turistike, qė sjellin edhe rritjen e potencialit financiar, po kėshtu dhe ngritje tė fshatrave turistikė tė improvizuar me mjete rrethanore. Nė kėtė kuadėr ėshtė e nevojshme tė veprojė njė Shoqatė turistike me njė program tė detajuar e tė qartė edhe me lidhėsi me simotrat nė vendet e tjera.
E parė me kujdes kjo prezencė bukurore dhe kurative, pse tė mos parashikohen e planifikohen qė, nė kėtė amfiteatėr gjigand natyror, tė ngrihen mjedise sportive pėr tė stėrvitur deri Kombėtaret e Sportit shqiptar, ku prezenca e elementėve klimatikė me ndryshesė nė kahje ėshtė e dukshme dhe plot nerv pėr stėrvitjen e talenteve tė llojeve tė ndryshme tė sportit. Sa vlera do tė shtoheshin nė kompleksitetin fizik tė sportistėve njė pranesė dhe “banim stėrvitor “ nė kėtė mjedis tipik. Ėshtė domethėnėse qė, nė kėtė mjedis, nė periudhėn dimėrore mund tė organizohen kampionate tė skiatorėve, pėr vetė prezencėn e terrenit dhe “pasurisė” natyrore tė dėborės.
A s’do tė ishte me vlerė qė tė zhvilloheshin edhe turne tė pjesėmarrėsve nė “Miss dhe mister “Albania” , qė zhvillohen pėrvitshėm dhe, madje, mund tė organizohej edhe njė “edicion i tillė”. Pėr tė realizuar kėto ėshtė e nevojshme sigurisht qė tė ndėrmerren masa pėr tė rivėnė sistemin elektrifikues, i cili ėshtė sakatuar e nxjerrė jashtė pėrdorimit nė vite tė trazuara, qė edhe po tė mos kishte pikėsynime kaq tė gjalla e tė mėdha, ėshtė i nevojshėm edhe sot, kur fusha e Ēajupit ėshtė e populluar nga blegtorėt qė verojnė nė kėtė fushė, apo nė malet pėrreth tij.
Tashmė ėshtė aktive dhe nė parametra infrastruktura Gjirokastėr – Erind – Ēajup. Pavarėsisht se kjo infrastrukturė ėshtė funksionale ende Gjirokastra, sikundėrse kemi theksuar para 15 viteve , neės do tė ndodhte kjo, e gjitha do tė “shkulej” nė Ēajup pėr tė kaluar fundjavėn, kjo do tė sillte dhe atė qė banorėt vendas qė kanė ekonomi bujqėsore, apo pemė frutore do tė organizonin “tregje” me produktet e tyre cilėsore, duke pėrfshirė dhe kėtu mjaltin me nam e gjithēka kualitative tė krahinės, pasi ėshtė punuar disi pėr njė ndėrlidhje infrastrukturore brenda saj dhe me linjėn e Poliēanit.

Po kėshtu nė kėtė libėr ėshtė bėrė fjalė edhe pėr prezencėn e bimėve medicinale dhe vlerat e pėrftesės prej tyre.
E rėndėsishme ėshtė qė tė shfrytėzohet zona edhe nga ana historike- etnografike, arkeologjike, pėr tė zbuluar tė gjitha vlerat qė ka mbartur kjo krahinė si dhe nė drejtimin gjeologjik pėr tė bėrė zbulesa, tė cilat e kanė zanafillėn qė me pėrēapjet e ekipeve gjeologjike ruse nė bashkėpunim me ato shqiptare, por qė kanė stonuar.
Po kėshtu nga ana e Bashkisė dhe e njė grupi specialistėsh, u kėmbėngul qė Pasuria e madhe pyjore bredhore Reē- Zhej tė shpallej “Park Kombėtar” duke marrė njė status tė lartė qė e meriton dhe, nė kėtė kontekst, gjithė pasuria pyjore dhe kullusore tė mirėmbahet dhe tė shfrytėzohet me efikasitet, sipas normativave tė vendosura nė ligjet ekzistuese, nėn lajtmotivin “ Ēdo gjė nė kėtė krahinė ėshtė pasuria jonė dhe ajo ėshtė e paprekshme…”. Por kjo nismė nuk ka dhėnasnjė fryt tė saj.
Shpallja si Park Kombėtar, natyrisht pėrfshin nė tė dhe monumentet e natyrės edhe rezervatet me interes shkencor dhe do tė shkonte shkallė - shkallė nė zhvillimin e mėtejshėm tė territorit me vlera tė rėndėsishme ekologjike dhe tė turizmit deri nė riabilitimin e plotė tė natyrės, kulturės, historisė, veprave tė kultit, me tė cilat krahina ėshtė mjaft e pėrmendur. Madje, zhvillimi i Parkut Kombėtar mund tė shkojė deri atje sa fushėn, depresionin e Ēajupit, qė ėshtė njė amfiteatėr mahnitės, i krijuar nga natyra, tė zhvillohen edhe aktivitete ndėrkombėtare si gara tė Cinofilie (tė qenėve tė gjahut) e tjerė. Aktivitete kėto qė kanė shumė tė pasionuar nė Evropė e gjetkė, organizimi i tė cilave do tė sillte tė ardhura tė paimagjinueshme finaciare.
Parku Kombėtar, Rezerva natyrore e ruajtur nė Ēajup dhe Zhej kanė vlera kapitale pėr sot edhe pėr tė nesėrmen e Zagorisė.
Njė element tjetėr i rėndėsishėm dhe qė ėshtė fat pėr krahinėn ėshtė deklarimi me Vendim tė Kėshillit tė Ministrave Nr. 102 datė 15.01.1996 i territorit prej 1500 ha Ēajup - Zhej mbrojtėse. Territori sipas kėtij vendimi, ka nevojė pėr projektin e tij, pėr krijimin e strukturave tė territorit dhe funksionimin e objektit tė shpallur zonė e veēantė mbrojtėse. Theksojmė se nė projektin e Bankės Botėrore (raport no 15/94 CP. ALB 12 Datė 8 Frebruary 1994), janė parashikuar investime pėr parkun si: 50 m2 ndėrtime, 6 km rrugė, 1 mjet 4ĖD, personel, punėtorė, ushqime pėr kafshėt e egra nė periudha kritike e tjerė tė gjitha tė nevojshme pėr tė krijuar kushtet e njė rezerve biogjenetike nė fazat fillestare tė zhvillimit tė saj. Pėr kėto territore do tė ishte e nevojshme dhe interesimi i plotė i Prefekturės sė Gjirokastrės, pėr tė krijuar njė sistem rrjeti unik tė studiuar mirė tė territoreve tė deklaruar pėr t’u mbrojtur me vlera tė mėdha shkencore, turistike, pėr zhvillimin e ekoturizmit, por edhe pėr zhvillimin e biodiversitetit.
Nė lidhje me emėrtimin e zonės Ēajup - Zhej nė vendimin e Kėshillit tė Ministrave do tė ishte mirė tė respektohej Projekti FAOS dhe Bankės Botėrore pėr zhvillimet e pyjeve nė Shqipėri, qė e kanė propozuar territorin pėr Park Kombėtar, njė kategori mė lart. Tė luftohet qė qeveria ta inkuadrojė nė kategorinė e vendosur nga Projekti i Bankės Botėrore.
Duhet kuptuar mirė se ekoturizmi ėshtė aktualisht industria qė rritet me shpejtėsi tė madhe dhe qė nė tė njėjtėn kohė mund tė sigurojė tė ardhura tė mėdha nė funksion tė mjedisit.
Duke e trajtuar nė kėtė mėnyrė problemin e mjedisit, do tė shkojė drejt rritjes edhe pėrqindja e sipėrfaqes sė mbrojtur, pėr tė cilėn Evropa nė strategjinė e saj pėr ruajtjen e mjedisit, pas viteve 2000, ka synuar tė kalojė nė % tė larta nė mbi 205 territore tė mbrojtura. Duhet tė arrihet nė nivele tė tilla qė edhe pushteti vendor tė ketė hapėsirė ligjore pėr tė shpallur “oaze” tė mbrojtura, si kudo nė botė me nisiativėn e tij, pėr mbarėshtrimin e territorit dhe burime natyrore nė mėnyrė racionale e tė qėndrueshme.
Trajtimi i biodiversitetit tė Zagories i vlerėsuar nė funksion tė dobėsisė sė banorėve tė vendit, ėshtė i bazuar me motiv qė natyra ėshtė djepi i civilizimit, burimi i tė gjithė njohurive dhe evolucionit tė shoqėrisė humane, historisė, artit, filozofisė, literaturės, shkencės, demokracisė, rrėnjėt e shoqėrisė nė tė cilėn jetojmė, pra mbrojtja e qėndrueshme e saj qė ėshtė njė tempull i pėrjetshėm. Natyra e biodiversitetit duhet vlerėsuar si mjeti pėr sigurimin e sė ardhmes sė gjeneratave nė krahinė dhe pėr krijimin nė vend tė niveleve tė larta tė civilizimit, nė atė mjedis tė mrekullueshėm, ku pėrfshihet gjithė potenciali jetėsor pėr tė ardhmen edhe tė planetit.
*
Tė mundėsohet qė potenciali i biodiversitetit tė shėrbejė nė perspektivėn e krahinės dhe tė rikthehet popullata e Zagories pėrsėri nė vend me cilėsi jetese shumė mė tė lartė, se nė tė gjithė vendet ku ndodhet, duke ruajtur e vlerėsuar cilėsitė e biodiversitetit dhe tė mos e ketė zili emigracionin pėr tė punuar pėr tė zhvillimin e tė tjerėve, por pėr begatinė e krahinės
Tė shtohet bashkėpunimi me qeverisjen shtetėrore, pavarėsisht nga pėrkatėsia politike, gjė qė siguron elementin themelor pėr kėto ndryshime i lidhur ky ngushtė edhe me pėrparėsitė e krijuara nga superstruktura shtetėrore nė politikėn e saj, me progresin e legjislacionit dhe tė mentaliteteve, duhet ditur mirė qė nė ekonominė e tregut administrata duhet tė merret me pėrpilimin e ligjeve dhe kontrollin e zbatimit tė tyre, nė rast tė kundėrt pengohet zhvillimi i sistemit, sidomos zhvillimi i inisiativave nė ekonominė lokale.
Tė thellohet njohja konkretisht e burimeve natyrore lokale, tė shprehur ndėrmjet njė strategjie tė pėrcaktuar pėr ēdo territor, deri nė nivelin e krijimit tė Bankave Lokale, tė cilat tė kenė mundėsinė tė pėrdornin emblemėn e biodiversitetin si pronė ruajtėse dhe pėrdorimit tė mjedisit komunal. Pėr tė arritur deri nė kėtė nivel, natyrisht puna duhet tė fillojė shkallė - shkallė, por menjėherė pa humbur kohė.
# #
Tė bashkėpunohet nė Zagori me organizatat joqeveritare tipike tė sistemit, tė cilat kėrkojnė pėrpilimin e projekteve, preventivave qė tė vlerėsojnė aktivitete pėrkatėse, duke pėrcaktuar nivelin e investimeve qė do tė kryhen nga shoqatat e ndryshme, ėshtė njė domosdoshmėri. Pas kėsaj duhet tė fillojė zbatimi, duke tėrhequr shkallė - shkallė, shumat e pėrcaktuara nėpėrmjet situacioneve tė punimeve tė kryera. Kėto shoqata duhet tė kalojnė nė veprime aktive dhe jo qėndrojnė nė inaktivitet. Ndaj nė kėtė kuadėr duhet tė nisnojnė dhe tė plotėsojnė “objektin” e ngritjes, pė r tė qenė efektive.
Shoqatat jo qeveritare kryesore prezente nė Zagorie janė: Shoqata e Pyjeve, Shoqata e Ujėrave, Shoqata e Blegtorėve dhe Kullotave, Shoqata e Frutikulturės dhe Vreshtarisė.
Cilat duhet tė jenė disa objektiva tė kėtyre Shoqatave, tė cilat disa prej syresh i kanė shprehur dhe me veprimtarinė e deritanishme?
Shoqata e Pyjeve do tė nisi tė konkretizojė punėn me sigurimin e projektit tė mbarėshtrimit tė pyjeve komunalė nga njėsia e Menaxhimit tė pyjeve (Fonde, tė cilat e kanė burimin e tyre nė kalimin e pyjeve nė Administrimin Komunal nga Banka Botėrore). Nė kėto projekte janė parashikuar punime si: pėrmirėsime pyjore, krijime pyjesh tė rinj me vlerė, sistemimin e ujėrave pėr mbrojtjen e tokės, trajtimin e ujėrave tė pastra pėr kultivimin e peshkut nė ujrat malore (troftės sė malit).
Shoqata e pyjeve duhet tė krijojė lidhėsi me simotrat brenda dhe jashtė vendit, sipas ligjeve nė RSH dhe tė hartojė programe pėr gjuetinė turistike me gjuetarė tė huaj cilėsorė, qė nė kėtė fushė territori ėshtė i privilegjuar dhe mund tė realizojė programe tė plota gjuetie, duke marrė pėr bazė dhe numrin e zonave si dhe larmitetin e faunės.
- Shoqata e Ujėrave tė vijojė tė sigurojė projekte nga fondet e huaja pėr zhvillimin e bujqėsisė nėpėrmjet pėrmirėsimit tė rrjetit ujitės. Procedurat janė njėsoj si nė rastin e pyjeve, duke vepruar mbi gjithė sistemin ujitės tė Zagories (rezervuare, kanale e tjerė) pėr zhvillimin e bujqėsisė.
- Shoqata e kullotave dhe e blegtorėve tė vijojė tė ketė si objektiv pėrmirėsimin dhe pasurimin e florės sė kullotave, ngritjen dhe pėrmirėsimin e sistemit tė lerave pėr sigurimin e ujit nė kullotat malore, pėrmirėsimin racor, luftimin e sėmundjeve tė kafshėve, programe kėto, qė mbėshteten dhe nga organizmat ndėrkombatare.
- Shoqata e Frutikulturės dhe e Vreshtarisė nėpėrmjet programeve dhe projekteve tė saj do tė mundėsojė tė rikthejė traditėn e mrekullueshme tė Zagories nė vreshtarinė kodrinore dhe pėrpunimin e rrushit pėr pėrgatitjen e verės dhe tė asaj rakie qė e ka zili e gjithė bota.
Prezenca e vlerave arkitektonike si edhe e vendbanimeve tė kahershme prezente nė zonė jep mundėsinė pėr tė ndėrmarrė aksione tė kėsaj natyre, me qėllim qė tė tėrhiqen edhe turistė nga vendet e huaja pėr tė parė kėto mrekulli. Mendojmė se duhet tė fillojė eksplorimi i vendbanimeve tė kahershme nė Zagori si nė qytezėn e Dėrmazit, Pleshė apo nė fshatrat qė kanė ekzistuar mė parė dhe qė janė tė evidentuara, kjo do tė ishte me mjaft interes dhe do tė bėheshin zbulesa, qė lidhen me prezenca dhe lėvizje tė shumta demografike si dhe tė pasurohej “kolori” i zbulimeve arkeologjike.
Dikur u interesua njė Shoqėri e madhe turistike nga SHBA pėr tė shfrytėzuar potencialin turistik qė mbart nė vetvete kjo krahinė, por kjo u fashit nga ngjarjet e trazirės sė vitit tė mprapshtė 1997. Ne duhet tė paraqesim gjallėrisht kėtė potencial me forma tė ndryshme propogandimi tė vlerave e deri nė udhėheqjen e veprimtarisė pėr shfrytėzim inteligjent tė potencialeve tė dhuruara nga natyra. Ėshtė e mira qė zagoritėt kudo qė ndodhen tė ndėrmarrin hapa njohjeje nė kėtė kontekst.
Mendojmė se duhet tė hidhen hapa konkretė qė edhe nė tė ardhmen tė mbahen nė dorė gjithė gjendja arkitekturore ekzistuese e fshatrave tė Zagories, infrastruktura e tyre; tė mbahen nė gjendje shtėpitė ekzistuese, tė nxiten rikonstrukturimet e shtėpive nga zagoritė qė banojnė nė Shqipėri apo janė nė emigracion; tė luftohet qė pėr tė gjitha veprat e objektet shkollore dhe kulturoro – fetare tė planifikohen fonde, pra tė investohet pėr riparimet e tyre, duke gjetur forma sponsorizimi e duke impulsuar pėr mė mirė e duke shfrytėzuar dashurinė prezente pėr vendlindjen, qė t’i shėrbejnė komunitetit si dhe tė planifikohet qė nė ēdo fshat tė caktohen dhe tė restaurohen 3 - 4 shtėpi banimi qė tė kenė vlera akomodimi pėr turistėt e vendit dhe tė huaj. Kjo tregon, siē thekson njė nga specialistėt e turizmit nė rang botėror, Perikli Shabani, zagorit, ish Drejtor i Pėrgjithshėm i Turizmit tė Republikės sė Greqisė edhe shkallėn e inteligjencės prezente pėr tė thithur e zbukuruar jetėn, duke shfrytėzuar magjitė e Natyrės dhe botės njerėzore.
Nisma tė tilla si ato tė regjisorit tė talentuar Kiēo Londo pėr tė krijuar njė mjedis tė kėndshėm nė njė vend pikant mbi kroin e fshatit Lliar duhet tė nxiten edhe tė pėrhapen edhe nė fshatrat e tjerė.
Duhet tė ikim nga mendimi i shfaqur nga disa gazetarė apo nga disa tė ashquajtur edhe intelektualė ose disa qė ndoshta janė lodhur nga vėshtirėsia e jetės, duke u nisur nga kushtet ekzistuese, se Zagoria po “boshatiset” , po “kthehet nė njė Tokė djerrė” e tjera. Nė se bėjmė njė aludim pėr “Toka djerrė” poemė e Eliotit, e konsideruar dhe e mirėqenė si moderne ėshtė njė krahasim i gjetur, pasi edhe Zagoria ėshtė njė ‘Tokė djerrė” qė prodhon tė nesėrmen.
Njė nga synimet e sė nesėrmes dhe e potencialit intelektual nė tė ardhmen do tė jetė marrja e mendimeve tė zagoritėve, duke realizuar njė pyetėsor formė anketimi se ē’mendojnė dhe ē’aksione praktike duhet tė ndėrmerren pėr tė arritur nė pikėn qė duhet, pasi ėshtė prezent nje bollėk kualitativ inteligjence dhe profesionale nė tė gjitha fushat e zhvillimit nė kompleks.
Duke u nisur nga pėrvojat e kahershme dhe frutdhėnėse nė tė ardhmen do tė mendohet pėr organizimin jo vetėm tė veprimtarive kulturore – historike, pėr memoralizimin e figurave aktive tė Rilindjes, Kulturės, Arsimit dhe gjithė pėrpjekjeve shekullore tė zagoritėve dhe shtimin e prezencės sė kėtyre figurave nė shkallė krahine, pėr tė mbetur nė shekuj tradita, pėr t’ju pėrcjellė me intrasigjencė brezave. Nė kėtė kuadėr duhet tė organizohen Panaire pėr tė prezantuar bollėkun kualitativ tė krahinės nė tė gjitha drejtimet. Kėto do tė risjellin traditėn e tė parėve tanė.
Ėshtė evidente tė shfrytėzohet uji tipik i Bambullit dhe vlerat e tij si dhe intesifikimi i shfrytėzimit tė vlerave pėr rritjen e peshkut nė krahinė.
Kėshtu kemi theksuar para 15 viteve dhe sot ėshtė hedhur njė hap i madh me venien nė funksionim tė fabrikės sė Ujit, njė investim modern pėr trevėn…, duke shfrytėzuar ujin cilėsor tė kėsaj zone.
Nė bazė tė mendimeve tona ėshtė arritur qė tė ringjallet tradita e kėngės dhe valles zagorite nė ato qytete si nė Gjirokastėr, Tiranė ku janė grumbulluar zagoritė dhe kėshtu do tė ketė vlera pėrfaqėsuese krahina nė Festivalet e ardhshme folklorike, sikurse ndodhi nė dy festivalet e fundit. E parapriu ngritja e grupit tė kėngės dhe valleve zagorite nė Zagori e nė Gjirokastėr, duke shfrytėzuar maksimalisht individualitetet dhe protagonistė tė folkloristikės
Tė intesifikojmė nė tė ardhmen ngritjen e bibliotekave nė ēdo fshat si dhe tė pasurojmė bibliotekėn kryesore nė Sheper, Nivan me librat e reja, kryesisht tė zagoritėve. Nė bazė tė idesė sonė qė nė tė ardhmen tė mendohet qė tė restaurohet ish Shkolla e mesme e Nivanit, ku tė zhvillohen veprimtari tė Komunės dhe tė Shoqatave prezente active, por ajo tashmė ėshtė pėrgatitur pėr tė funksionuar si objekt turistik .
Ėshtė komunikuar mė mirė me banorėt e krahinės dhe me bashkėkrahinasit duke nxjerrė nė pah vlerat e veprimtarisė tėrėsore aktive, dukebashkėpunuar me gazetat “Zagoria” e Shoqatės Atdhetare – Kulturore “Ēajupi” si dhe gazetėn “Intelekt 2001…” organ i Intelektualėve zagoritė nė Gjirokastėr, po kėshtu dhe me gazetėn periodike “ Ēajupi i Zagorisė”.
Ėshtė bėrė njė punė e mirė pėr tė propoganduar vlerat e krahinės, jo vetėm brenda vendit, por edhe jashtė tij nė vendet fqinje, Evropė e deri nė SHBA, me qėllim nxitjeje e thithje tė investitorėve tė interesuar. Pėr tė gjitha kėto janė shfrytėzuar dhe shfrytėzohen tė gjitha mjetet dhe aftėsitė reklamuese e propoganduese.
Ku mbėshteten kėto synime strategjike?
Zagoria si pasuri mė tė madhe kryesore ka sipėrfaqet e pyjeve dhe tė kullotave, tė cilat shėrbejnė, jo vetėm si kullotė pėr blegtorinė, lėndė drusore, por pėrbėjnė dhe njė rezervė tė madhe pėr gjuetinė e lakmuar nga gjuetarėt vendas dhe tė huaj, prandaj pėr tė realizuar kėtė qėllim mirė do tė ishte e arsyeshme tė ngrihej njė hotel funksional gjuetie, i cili tė krijojė mundėsi pėr tė gjuajtur edhe nė kushte klimatike jo tė favorshme.
Plani i mbarėshtrimit pėr pyjet dhe kullotat nė pėrdorim tė Komunės Zagori i hartuar nga Ing. Kleanth Mandi, i realizuar me pjesėmarrjen e komisioneve tė pyjeve dhe kullotave tė ngritura nė fshatrat e Zagorisė, me mbėshtetje tė Drejtorisė sė Shėrbimit Pyjor Gjirokastėr dhe, kryesisht, tė Seksionit tė Administrimit dhe Menaxhimit tė Pyjeve dhe Kullotave dhe specialistėve nė zonėn pyjore Zagori, me pėrkrahje dhe mbėshtetje institucionale tė pushtetit vendor nė nivel fshati dhe Bashkie, ka njė strukturė tė hollėsishme tė veprimit nė tė ardhmen nė njė afat kohor dhjetėvjeēar 2003 – 2013. Ky plan duhet tė zbatohet me fanatizėm nga kontraktuesit pėr vetė rėndėsinė qė ka pėr zonėn
Fusha e Ēajupit e quajtur si njė nga perlat mė tė spikatura tė vendit duhet tė kthehet nė pikė turistike, duke u nisur edhe nga faktorėt pėrcaktues klimatikė, tė cilėt kanė edhe vlera tė mėdha kurative, pėrveē tė tjerave.Faktikisht tashmė nė Ēajup funksionon aktive objekti turistik “ Bar- Bufe Kozma Koēi- Lliari” . Ėshtė e nevojshme qė nisma tė tilla tė jenė vepruese dhe tė ndihmohen pėr mirėfunksionimin, duke shmangur mentalitetet e vjetra dhe pėr mirėfunksionim aktiv. Njė objekt i tillė ėshtė njė “lule” nė lulet e Ēajupit, qė po i jep frymėmarrje kontaktit me vizitorė vendas dhe tė huaj.
Duhet theksuar se prezenca e kullotave dhe e pyjeve ėshtė njė bazė e mirė ushqimore pėr zhvillimin e blektorisė dhe sigurimin e tė ardhurave pėr banorėt e krahinės. Kjo prezencė e madhe kullusore dhe numri i shumtė i pemėve frutore krijon mundėsi pėr zhvillim tė mėtejshėm tė blektorisė, duke u krijuar parqe moderne.
Edhe bimėt medicinale e aromatike prezente nė trevėn tonė janė njė burim i madh tė ardhurash qė duhet parė me prioritet, duke gjetur edhe tregjet e shitjes sė tyre.
Gjatė zbėrthimit tė kėtij profili u vu theksi edhe te burimet ujore (hidrike) prezente e duke veēuar burimin e Bambullit, ku janė ngritur vaska pėr kultivimin e peshkut. Kjo fillesė kultivimi do tė bėjė tė mundur zhvillimin e kėtij biznesi. Po kėshtu ėshtė e mundur qė tė ngrihet njė fabrikė uji duke u nisur nga uji cilėsor.
Vėmendje nė Zagori tėrheq prezenca e lėndėve inerte, ndaj duhet tė jetė nė fokus pėrpunimi i kėtyre lėndėve inerte e sidomos rėrės sė bardhė, e cila ėshtė e mjaftė nė fshatin Sheper, po kėshtu e qenėsishme ėshtė dhe shfrytėzimi i gurores mbi fshatin Nivan.

Zhvillimi i turizmit malor nė kushte familjare ėshtė njė synim tjetėr prioritar qė duhet tė zhvillohet nė Zagori. Ka filluar investimi dhe ndėrtimi i shtėpive bashkėkohore nga zagoritė, qė janė aktualisht nė emigracion.
Por qė tė kenė realizim, kėto qė u pėrmendėn mė lart apo ato qėllime e synime strategjiko - prioritare qė janė zbėrthyer nė trajtesa tė veēanta nė kėtė profil tė krahinės sė Zagories, ėshtė e nevojshme vijimi i pėrmirėsimit tė infrastrukturės rrugore. Kėshtu duhet tė dalė nė pah asfaltimi i rrugės Libohovė - Poliēan e nė tė ardhmen deri nė qendėr tė Njėsisė administrative, Nivan.
Rikonsruksion total i segmentit rrugor: Ēajup - Zhej (Lliar). Pėrmirėsimi i segmentit Topovė- Zhej e Lliar, Nivan – Hoshtevė - Doshnicė. Po kėshtu nė bazė tė njė plani tė detajuar tė rregullohen rrugėt komunikuese brenda fshatrave.
Ėshtė zgjidhur tashmė mbulimi i gjithė zonės me valė tė telefonisė celulare dhe duhet t’i mėshohet edhe telefonisė fikse, perfeksionimit tė me mundėsim mė tė madh komunikimi i shpejtė brenda dhe jashtė vendit.
Po kėshtu ėshtė e nevojshme pėrmirėsimi i furnizimit me ujė tė pijshėm nė tė gjithė fshatrat pa ndėrprerje. Pėrmirėsimi i rrjetit elektrik nė tė gjithė zonėn.
Vėnia nė efiēencė e centraleve tė vegjėl elektrikė disponues dhe ngritja e centraleve tė vegjėl elektrikė, duke shfrytėzuar ujėt e lumit tė Zagories. Kjo kėrkon njė studim tė veēantė.
Njė drejtim tjetėr ku duhet tė bėhet njė punė mė e madhe dhe mė e kujdesshme ėshtė shtimi i numri tė stacioneve private televizive nė Zagori, me qėllim qė tė merret informacion mė i plotė nga vendi dhe nga Bota.
Tė synohet dhe tė bashkėrendohet me tė gjitha forcat e specializuara dhe ato tė kujtesės aktive qė tė njihen gjithė vlerat kulturore, traditat historike, folklorike e Zonės tė pėrcillen te brezat e ardhshėm, tė stimulohen tė gjithė njerėzit aktivė, qė luftojnė pėr krahinėn si dhe tė nxiten sponsorizimet pėr kujtesėn historike qė ka lidhje me krahinėn.
Tė bashkėpunohet me ata studiues, specialistė seriozė, tė cilėt kanė projekte ardhmėrie pėr krahinėn dhe qė ka interes pėr komunitetin.
Tė rikonstruktohen tė gjitha mjediset, ambientet kulturore dhe arsimore qė tė lozin rolin e tyre nė takimet e pėrvitshme dhe pėr tė organizuar panaire tė drejtuara me objekte tė ndryshme.



Zhvillimi i turizmit malor
OBJEKTI KATERINA’S BED & BREAKFAST

Ngritja e kėtij objekti tė rėndėsishėm nė HOSHTEVĖ nga familja Ladi dhe Katerina Telo, ėshtė njė sprovė e bukur, ėshtė njė dėshmi e gjallė e konkretizimit tė ideve tė hedhura pėr prezencė tė kėtyre objekteve me rėndėsi shumė tė madhe nė thithjen e vizitorėve vendas dhe tė huaj pėr t’u njohur me kėtė magji tė trevės, me vlerat e panumėrta tė saj me shumatinė e e tė mirave, tė kėnaqėsisė pėr kėtė prezencė natyrore, pėr kėtė histori tė pasur disa shekullore, pėr zakonet, traditat e spikatura nė tė gjitha fushat.
Nė bazė tė njė studimi analitik dhe tė pėrvojės sė kėtyre viteve tė ekzistencės sė gjallė tė kėtij objekti turistik dilet nė njė pėrfundim logjik se vendimi i marrė pėr kėtė ekzistencė ėshtė mėse i motivuar, mė se i drejtė, mė se rezultativ dhe njė shėmbėlltyrė dhe njė model pėr tė shėprthyer nė nisma tė tilla.
Kėndvėshtrimi, pasioni, vullneti dhe kėmbėngulja, pėrvoja vetjake dhe studimi i pėrvojės tė tjerėve i marrjes mė sė mirė tė tyre, ka sjellė qė sot objekti turistik “OBJEKTI KATERINA’S BED & BREAKFAST”tė jetė sjellė tėrheqjen e shumė tė turistėve nga vende tė ndryshme tė Botės, tė cilėt janė impresionuar nga pritja, akomodimi, prezenca e kėsaj klime tė jashtėzakonshme si dhe janė befasuar nga traditat dhe zakonet e kėsaj treve nė pėrgjithėsi dhe tė Hoshtevės nė veēanti.
Ky investim me tė gjitha ambientet e veta siguron njė jetesė normale specifikat e turizmit malor. Kombinimi i qėndrimit aktiv edhe me veprimtari tė ndryshme argėtuese ka sjellė daljen dhe spikatjen e mjaft dukurive positive, duke aplikuar edhe lėvizjen nė kėtė terren magjik me kuaj , duke u ndalur nė objekte dhe pasuri monumentale tė Zagorisė qė janė prezente dhe qė ne i parashtruam edhe mė lart nė potencialet turistike.
Nė kėtė drejtim, po punohet me programe aktive pėr njohjen e zonės si dhe me njohjen e artit kulinar tė trevės , duke gatuar asortimente “gjellėra” karakteristike e duke nxjerrė nė pah edhe mjeshtėrinė kulinare tė zonės .
Nė kėtė object, ėshtė punuar intesivisht pėr pėrsosjen e akomodimit, pėr fjetjen, ushqimin dhe kalimin e kohės me intesivitet tė bukur pėr tė sjellė nė ēdo ēast kėnaqėsinė.
Ėshtė krijuar dhe njė raport i mirė funksional midis banorėve tė Hoshtevės dhe objektit turistik, por edhe ndonjė mangėsi qė vėrehet, nė kėtė kontekst duhet tė shkojė drejt eliminimit, pasi kjo prezencė e moderuar ndikon edhe nė emancipimin e mėtejshėm tė banorėve tė Hoshtevės dhe kontaktit tė saj me botėn, njė pėrvojė kjo shumė shekullore e kėtij fshati.
Edhe Bashkia e Libohovės edhe Njėsia Administrative e Zagorisė duhet t’i shikojnė kėto objekte me syrin e nėnės, pasi kėto objekte sjellin progresin, pėrparimin ekonomik dhe shoqėror.
Kultura e shėrbimit po ngrihet nė shkallė mė tė lartme, nė kėtė kontekst kėrkohet edhe pasja e njė biblioteke nė shėrbesė tė turistėve me libra nė gjuhėt angleze, italiane, frėnge, greke e tjerė, pėr tė cilat ne, LNPSHA “ PEGASI” ALBANIA, do tė japim kontributin tonė pėr ta pajisur me libra tė krijuesve nga gjithė trevat shqiptare. Kjo ėshtė njė pėrvojė e mirė jona.
Po kėshtu do tė mundėsohet edhe prania e kėngėtarėve, artistėve nė kėtė objekt pėr ta bėrė sa mė tė larmishme jetėn e turistėve nė kėtė objekt.
Madje, ne do tė planifikojmė edhe takime tė shkurtra tė poetėve, shkrimtarėve dhe artistėve me turistėt pėr t’u njohur me letėrsinė dhe artin bashkėkohor shqiptar .
Njė rėndėsi e madhe duhet t’i kushtohet dhe ndėrlidhjes sė objekteve turistike tė Gjirokastrės , duke krijuar njė lidhje zinxhirore aktive midis kėtyre objekteve.
E rėndėsishme ėshtė dhe nisma e marrė nga njė grup zagoritėsh pė tė hartuar GUIDĖN TURISTIKE tė ZAGORISĖ, njė guidė kjo shumė e rėndėsishme pėr vrullimin turistik. Ėshtė filluar kjo guidė, e cila do tė jetė nė dy gjuhė: shqip, anglisht.
Shoqata Atdhetare -Kulturore “Ēajupi” do tė mundėsojė ndihmesėn e saj shumėplanshe pėr kėto objekte turistike tė krijuara, pėr tė cilėn do tė flasė sot pėrfaqėsuesi i saj , zoti Mitro Saqellari, madje banor i kėtij fshati. Ėshtė e mira qė tė punohet edhe pėr rregullimin e shumė objekteve kėtu nė qendėr tė Hoshtevė qė bien nė kontrast nė kahje negative me kėtė objekt .
Media vizive dhe e shkruar duhet t’u japi parėsi kėtyre dallandysheve turistike…
Nė emėr edhe tė pjesėmarrėsve tė tjerė, nė kėtė tryezė dialogimi, i urojnė objektit turistik :
“KATERINA’S BED & BREAKFAST” suksese nė kėtė sprovė tė bukur dhe si dallandyshe e parė e turizmit malor nė kėtė trevė tė fluturojė krahėfortė, guximshėm dhe kurrė tė mos ndalet!

Rrjedhojė
Perla shtrihej e celebruar/nė tundje malesh./Me trėndelinėn dhe ēajin/ lindte engjėj, apostujt
nė agimin e trėndafileve! /Nė kurmin e saj rridhte ngjalshėm/ ujėt e maleve, /ujėt e borės sė shkrirė,/loti i mėrgimeve!


Bibliografi
Kristaq F. Shabani “Intelekt 2001...” 1, 2
Kristaq F. Shabani “Pela, Profil i biskuar- Zagoria”
“Kristaq F. Shabani “ Itinerari i magjisė”
Kristaq F. Shabani “ Jetari”
Kristaq F. Shabani “ Kronika e Magjisė” “roman jetėsor i magjisė (The chronicle novel of life) A magical novel of life
Evjen Peri “ Zagori, zakone dhe tradita “



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


#6

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi