Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
"KRIJIMI I ARRIRĖ , KLASI PROFESIONAL" (Kumt i interesantes nė poetikėn e bashkėkohėsisė) nga Prof. Kristaq F. Shabani

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 9th June 2018, 16:25

KRIJIMI I ARRIRĖ , KLASI PROFESIONAL
Kumt i interesantes nė poetikėn e bashkėkohėsisė

Nga Prof. Kristaq F. Shabani

(mbajtur nė takimin me poetėt pėr poezinė bashkėkohore nė Gjirokastėr dhe Tepelenė )
1. Hyrje nė pradhomė :
Le tė hapim njė horizont profesional, i cili mbyllet shpesh nga diletantėt, tė cilėt mbushin faqet e gazetave tė pėrditshme dhe facebookut, duke motivuar veten profesionistė, kur kurrsesi nuk kanė lidhje me kėtė dhe s’janė tė tillė. Kur shkruajnė kėta tė tjerėt shkalla e tyre apo mė tė paaftėt nė shkallė, hapin gojėn dhe shkruajnė: “Sa bukur! Bravo!” Dhe e di si shkruajnė ANTISHQIP, sikur nuk kanė bėrė asnjė ditė shkollė shqip… O TEMPORA ! O MORES! Mė pėlqejnė disa lexuese, tė cilėt, tė cilat shprehin bukur mendimet e tyre, madje janė dhe me nivel arsimor dhe kulturor…
*Ilaritet
Kur njė farė R. M. shkroi pėr Kongresin e Parė Ndėrkombėtar tė LNPSHA ”PEGASI”, duke e kundruar kėtė nismė madhore pegasiane me dylbi pėrsėprapthi, qesha me sa fuqi kisha, kur shihja mendimet e saj tė “shkulura”, tė cilat i mbante nė dorė dhe thoshte: “E shihni si kam mbjellė…”. Tregonte metodėn si mbillet mendimi pa rrėnjė…. (Mė thanė qė ajo do tė mbajė njė Kongres tė madh tani, duke referuar, sikundėrse u shpreh njė shkrimtare profesioniste tė gjitha shkrimet e botuara nė gazeta, intervista qė i pėrkasin tė ardhmes letrare shqipe! Madje shkrimtarja , u shpreh se tendenca e saj ėshtė tė sulmojė tė tjerėt, madje dhe gjenitė dhe tė zejė vendin e saj qė i takon!)
Jam habitur, kur nė njė veprimtari letrare, njė krijues memec, i cili ishte sjellė me ton tė forte ndaj Pegasit u fashit dhe u venit… Thashė me vete: “Ky qenka… “. Dhe thirra nė ndihmė pasthirrmat e tė tjerėve, tė miat i mbajta …
2. IRONIA IME
Shpeshherė qesh me ironi pėr dilentantizmin shprehės nė “analitikėn” e pjesėzave tė publikuara nėpėr faqe tė ndryshme, duke i konsideruar “krijime”. “Qė tė punosh arėn me shatė” shprehet njė parabolikė popullore, duhet tė kesh talent nė pėrdorimin e saj. Nuk ėshtė vetėm talenti ai, i cili vendos gjithēka nė njė krijim, por ėshtė dhe niveli kulturor dhe puna e gjallė mendore e sakrifikuar me ndjenja te forta emocionale dhe emotive pėrkushtuese pėr kėtė talent… Mė ēuditin mendime tė vakta, lėvdatomanira dhe diletantė, tė cilėt hiqen si profesionistė… Tė shkruash njė krijim tė nivelit konkurrues duhet tė njohėsh edhe artin e tė shkruarit.
3. KLASIFIKIM REAL ĖSHTĖ KLASIFIKIMI I STUDIUESIT SERIOZ
Me dashamirėsi, nė kėtė mendim kritik, dua tė pėrmend: Klasifikimet e diletantėve mbeten gjithmonė klasifikime diletante dhe nuk pėrbėjnė as pėrqėndrim vemendje te studiuesit, ato nuk kalojnė “klasėn“ dhe te lexuesit intelektualė tė poezisė e jo mė te studiuesit.
4. NDIHMESA E MADHE PĖR KRIJUESIT
*Fjala merr kuptim poetik, kur ajo shfaqet si e tillė nė “ligjėrimin“ poetik.
*Dihet qė gjuha ėshtė klas arti ligjimor.
*Tė kuptosh njė gjuhė poetike do tė thotė tė zotėrosh katėrcipėrisht teknikėn e funksionimit tė saj .
*Me gjuhė poetike nuk mund tė flasė njeriu i zakonshėm, por njeriu- talent…
*Nė poetikė gjuha kėndvėshtrohet, jo si dukuri tekniko-komunikuese, por si shtėpia e ekzistencės njerėzore dhe e kryefjalėzimit tė simbolikės.
*Krijimi ka funksionin e tij botėzbulues, nėpėrmjet njė gjuhe piedestali, tė njė prurje diamantore…
*Nė krijim duhet tė pėrshfaqen mjete figurative me vlerė tė lartė stilistike dhe emotive . Natyrisht nė krijim lot rol intuita dhe fantazia letrare, tė cilat duhet tė sinkronizohen qartė dhe me shkallėzim dinamik.
*E rėndėsishme nė njė krijim ėshtė dhe forma paraqitėse e tij. Shpeshherė vėrehet te krijuesit e nivelit implikacioni semantik nė poetikė; kjo tregon se tė krijosh ėshtė shumė vėshtirė. Dhe, pa dyshesė, trajtat dhe formatet e reja e nxjerrin klasiken nė “asistencė"…, pra nė plan tė dytė.
* Duhet tė jemi tė qartė pėr fenomenologjinė nė poetikė.
*Tė realizohet njė krijim, pra tė sillet njė krijim i arrirė, kėrkohet njė individualitet e profil shprehės origjinal dhe njė fjalės i pėrzgjedhur poetik, i cili sjell realizimin e synimit tė lartėsisė emocionale dhe tė arritjes poetike. Nė kėtė kontekst, kėrkohet njė rrezatim semantik, i mjeteve rrezatuese. Shpeshherė krijuesit, si rrjedhojė e shpėrdorimit tė fjalėsit, apo tė pėrdorimit tė shpeshtė tė simbolikės sė njėjtė nga njė krijim te tjetri kalojnė nė njė konsumin semantik…
*Nga vetė natyra krijimi ėshtė njė procesion ngarkimi e mbingarkimi shpirtėror dhe mental. Poezia bashkėkohore kėrkon ekuacionin sematikor simbolik edhe predikatin, po kėshtu edhe dublimin poetik dhe “kamuflimin” poetik, gjimnastikėn mendimore.
*Tė analizosh njė krijim do tė thotė tė zotėrosh: procesin fenomenologjik, planin ndėrtimor- stilistikor, mjetet stilistikore dhe “emotive”, kėndvėshtrimin estet dhe procesin konceptual e tjera.
5. Organizimi i ballafaqimit vetjak i krijimit tė sapokrijuar dhe atij tė rikthyerit disa herė
Kjo ėshtė njė nga procedurat mė me rezultat i krijimit. Kur krijimi del nga procedura mentale, bota e “zjarrtė” shpirtėrore, tė duket sikur ke krijuar njė “superkrijim”. Lere tė ftohet dhe riktheju pėrsėri… Do tė shikosh se “ēatia “ e tij nuk tė mbron dot nga “pikat”!…
Disa herė mbruaje nė magjen e krijimit, “torturoje“ krijimin dhe, kur tė bindesh se diēka ke arrirė, atėherė bėj ballafaqimin apo konkurrimin poetik midis fillesės dhe arritjes…
6. Njė shtysė pėr analizė, cekje
Ka raste, kur duam tė publikojmė diēka tė mirė, tė na tėrheqė vėmendjen, ky ėshtė njė motivim shtytės, sikundėrse ka vepruar dhe zoti P. Z, nė kėtė rast, por pėr fat tė keq , sipas konceptimit tim tė poetikės sė pėrparuar, vetėm poezia e parė e F.K. nė kėtė publikim qėndron dhe ėshtė vitale, ndėrsa dy poezitė e tjera s'thonė gjė, kanė mllef dhe dobėsi tė theksuara nė mbartjen e idesė, nė strukturim, pėrmbajtėsi, "melodi” tonike, ku fraza mbizotėron “moralisht” nė njė antimoral dhe simbolikja prezantohet e fikur pėr tė mos e vijuar mė tej...Krijimi cerebral
“ Armik i poezisė” i pėrket "veprimit klandestin zhgarravitės, i ardhur nė njė moment grishės individual... Njė keqpėrdorim i krijimit!... Shpeshherė, kėrkojmė tė sjellim diēka, por mė vonė shohim verbėrinė definitive ... Shpirtėrorja luhatet nė njė barkė pa lopata. Nxitohemi shumė, kur thurim lavde dhe klasifikojmė . Lirizmi i F. nuk mund tė pėrfaqėsohet nė kėtė "diagramė", e cila ka dhe meititet, kur nė shumė poezi tė saj ajo ka precipituar mė qartė.
Duhet theksuar se dashamirėsia ėshtė e madhe sa kulla “Ejfel”. Miroshėt dhe Miroshet japin “koncert antipoetik”.
Nėse krijimet shihen me kėtė prizmim  tė autorėve tė njohur dhe qė kanė realizuar “operacione mentale” natyrisht dhe ata ndėshkohen me minuse…
7. Dalja nė oborr pėr tė siguruar qetėsimin mental, pas njė ligjėrimi poetik
S'duhet tė ngatėrrohet gjuha standarte letrare me dialektet dhe mendimi profesional me atė diletant.
Gjirokastėr ,12.12.2013



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi