Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
REFERAT FALĖNDERIMI Bozovcė, mė 11 mars 2018 nga Neshat Mehmedi, studiues, organizues i veprimtarise "KARNAVALET ILIRE" BOZOVCĖ, TETOVĖ

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 24th June 2018, 15:03

REFERAT FALĖNDERIMI
 Bozovcė, mė 11 mars 2018
nga Neshat Mehmedi, studiues, iniciues  dhe organizues i veprimtarise "KARNAVALET ILIRE" BOZOVCĖ, TETOVĖ

Tė nderuar vėllezėr e motra tė pranishėm, anė e mbanė trojeve shqiptare, kjo tregon se pjesėmarrja juaj fizike –institucionale nga nivelet mė tė larta akademike tė institutive, universiteteteve, muzeumeve, tė shkollave tė mesme e shkollave nėntėvjeēare, sot flet shumė, pra kultura ėshtė instrument, ku bashkohen njerėzit e zemrat, flet mė shumė, e ky bashkim qoftė i pėrjetshėm!
Mė lejoni tė pėrshėndes: Ambasadorin e Shqipėrisė  nė Shkup, z. Fatos Reka, (Pėrfaqėsuesin e Ministrisė sė Kulturės, ( askush s’ ka qenė pjesėmarrės), Pėrfaqėsuesin e Komunės sė Tetovės, Prof. dr. Hamdi Mediu,  Nikoqirin e Manifestimit tė Karnavaleve Ilire – biznesmenin e njohur tė pėrmasave mbarėkombėtare, pronarin e Ecolog –ut, z. Lazim Destanin, Pėrfaqėsuesin nga Instituti Albanologjik i Tiranės: Prof. dr. Nebi Bardhoshin - Drejtor nga Instituti i Antropologjisė Kulturore dhe Studimit tė Artit, Tiranė, me pėfaqėsuesit: dr. Mikaela Minga, drejtuese e departamentit te folklorit, dr. Ervin Kaēiu, studiues pranė departamentit tė etnologjisė, studiues i diasporės  dhe minoriteteve, dr. Olsi Lelaj, drejtues i departamentit tė etnologjisė, Pėrfaqėsuesin nga Instituti Albanologjik i Prishtinės, drejtorin, Prof. dr. Hysen Matoshin, me pėrfaqsuesit: Shefin e degės sė Etnologjisė, Dr. Bashkim Lajēin, Shefen e degės sė Folklorit, Prof. dr.Leontina Gega Musa, Kėshilltaren Shkencore nė Degėn e Folklorit, Prof. dr.Arbnora Dushi, Hulumtuesen e Pavarur nė degėn e Etnologjisė, Dr.Lumnije Kadriu, Hulumtuesin nė degėn e Etnologjisė, Mr.Valon Shkodra, Hulumtuesin e Pavarur nė degėn e Etnologjisė, Dr.Vlorė Fetaj Berisha, Msc.Rina Matoshin – studiuese, Etnologun prof. dr.Nexhat Ēoēaj, Etnologun Bedri Halimi, gazetarin Demir Reshiti.
Prof. dr. Bexhet Asanin, i cili pėrgatiti temat e Tribunės shkencore pėr “Karnavalet ilire 2018”, Dr.Selim Bezaraj, Prof. asoc. dr. Muhamet Mala, profesor Arjan Janova, Ma. as. Mentor Hasani, Prof. Bardhyl Kabashaj, As.Zanita Halimi, Prof. as. dr.Arben Hajdari, Profesor Ukė Xhema, Drejtorin e Muzeut Historik Kombėtar Dr. Dorian Koēi, Prof, as.dr.Suela Kastrati dekane Universiteti “ Aleksandėr Moisiu” Durrės, Manjolla Zacellari, Prof. dr. Zymer Nezirin studiues , dekanin Prof. dr. Fatmir Sulejmani – nė Fakultetin filologjik tė Universitetit tė Tetovės.
 Dekanin Prof. Dr. Bujar Dugollin nė Fakultetin Filozofik, dega e historisė nė Universitetin ‘’Hasan Prishtina’’ nė Prishtinė; Prof. dr. Izaim Murtezani – Etnolog, Prof. dr. Hamit Xhaferin  etnolog, Prof dr.Vebi Bexhetin  studiues, Prof. dr.Bexhet Asani , studiues (edhe pse s’ishte i pranishėm),Prof. Islam Haliti,Mr. Donika Bakiu ,  studiuese, profesoreshėn Edibe Osmani – studiuese, Prof. Hafezat Osmani studiues,  Prof. dr. Ymer Domi  studiues, Prof. mr. Sherif Sulejmanin sudiues, Prof. Sami Beqiri, Prof. dr. Rezehana Hyseni – studiuese.
Prof. Kristaq F. Shabani, President i Lnpsha “Pegasi” Albania  shkrimtar, poet, studiues, estet,  Engjėll Shametaj - poet, Nuredin Qato,studiues,  Sherif Ēepele, Dr. Skender I. Gashi specialitet kirurg i syrit, Prof. Ibush Luzha  nga Universiteti i  Prishtinės, Shaip Korrani ,  specialist i kriminalistikes dhe z.Shemsi Luzha , teknik medicinal, etnografen Erodita Qorkadiu – Haxhiu nga Muzeu i Kosovės (Autore e ekspozitės etnologjike), Skulptoren Arjeta Miftari, Mjekun veterinar Abduraman Sejrani, Veprimtarin , z. Shpėtim Pollozhani , Kryetar i shoqatės tė tė burgosurve politikė, Irfan Vlashi, veprimtar, ish i burgosur politik dhe kryetar i Shoqates Humanitare “Nėnė Tereza”, veprimtarin ish i burgosur politik.
Asllan R. Reshiti, profesor Gėzim Sulejmani, analistin Bardhyl Zajmi, Prof. mr. Alirami Dauti,Prof. Fatmir Pirecin, gazetarėt Refik Kasi,znj. Valentina Oroshi, Sahit Kokolli. Drejtoreshėn e Tv “Koha” , znj. Xhemile Abdiu – Bozovca; pedagogėt: Nejazi Bexheti,Syrja Etemi, Prof. Shpresim Kamberimėsuesen Shpresa Sinani, drejtorin Shefajet Ramadani,drejtorin Rexhep Halili, drejtorin Harun Rexhepi, drejtorin Zeqir Memeti,drejtorin Arsim Fazlija, drejtorin Nexhbedin Haliti  i ECO – Natyrės, Bujar Luma Drejtor Center for Balkan Cooperation ‘’LOJA’’;
Fotografin e mirėnjohur,  Syri Ramadani, nga Prizreni, gazetarin Demir Reshitin, drejtorin Berat Batiu, drejtorin, Enver Osmani i N.P.SH. “ OSMANI” nė Mushtisht, artistin e mirėnjohur, Agron Biba, nga Ohri, poetin Abaz Ēengaj, Osman Bojaxhiu kryetar i klubit “Luigj Gurakuqi” nė Dragash, drejtorin Ibrahim Skenderin, Prof. Jeton RamadaniProf. Samedin Dauti, drejtorin e Radio Sharrit, Beqir Beqaj, Profesor Fatmir Pirecin, drejtorin Ilam Berisha, gazetarin Refik Kasi, prof. Jetmir Rexhepin– kėngėtar, bilbilat e Malėsisė sė Sharrit vėllezėrit Jashar dhe Idajet Sejdiu, kėngėtaren e mirėnjohur Besjana Mehmeti,moderatoren Lira Bojku, Kryetarin e Grupit tė valltarėve  ‘’Opoja’’, profesorin Nuredin Kuteli, bashkė me valltarėt, pėrshėndetim studentėt nga Universiteti i Prishtinės ‘’Hasan Prishtina’’, pėrshėndes pėrfaqėsuesin Avni Zenelin bashkė me anėtarėt e A.K.V “EMIN DURAKU” nga Shkupi, drejtorin Burhan  Saliu bashkė me antarėt A.K.V ‘’Karshiaka’’ nga Shkupi,  drejtorin Jeton Pustina dhe koreografin dhe valltarin e spikatur Remzi Matoshi bashkė me antarėt e SHoqėrisė Kulturore Artistike“ XHELADIN ZEQIRI” nga Tetova, Drejtorin Zani Memeti  bashkė me antarėt e SH.K.A. ‘’Jahi Hasani’’ nga  Ēegrani - Gostivar, pershėndetim Burrat e Kombit qė i shėrbejnė atdheut – Grupi i Burrave fshatit, Gradec: udhėheqėsin Harun Bajramin, bashkė me anėtarėt e grupit.
 Pėrshėndes karnavalistėt nga katundi Novosellė me udhėheqėsin mėsuesin, Rizvan Islami, karnavalistėt nga katundi Shipkovicė me udhėheqėsin, pedagogun Sherif Seferin, karnavalistėt nga katundi Veshallė me udhėheqėsin Zulqufli Murati, karnavalistėt e katundit Bozovcė.
Pėrshėndes tri vajzat qė u teleisėn – ngjyrosėn: Marigona Remzi Matoshi,Enisa Aziri nga Tetova dhe e treta nga Presheva , studente nga Universiteti i Prishtinės.
Humanistėt: Bekim Matranēinnga Pollatica, Jusuf Baftiri nga Pollatica, Skender H. Azizi nga Bozovca,mjeshtrin e  gurit dekorativ Naim Vata, Kompanin Vezė Sharri nė Trebosh, Iam Ėater dhe tė gjithė ju tė pranishėm anė e mbanė trojeve shqiptare.
 
Zonja dhe zotėrinj, mirėdita dhe mirė se keni ardhė, nė kėtė manifestim tradicional “Karnavalet Ilire’’ tė Malėsisė sė Sharrit, qė mbahen nė Katundin Bozovcė tė Tetovės. Malėsia e Sharrit dhe vendbanimet tjera gjithandej, janė tė pasura me vlera tė pashterrshme burimore dhe tė kultivuara me shumė sakrifica shumė tė mėdha, deri nė ditėt e sotme, pra udhėtimet tona kanė qenė shumė tė vėshtira e herė-herė tė papėrballueshme, sepse i kanė ngjarė njė tuneli tė ngushtė, ku rreth e pėrqark ėshtė me gjemba; merrni me mend se si do bėhej udhėtimi, pėrgjatė kėtij tuneli tė errėt, pėr ne e tė parėt tanė…e me shumė pengesa.
Falė tė parėve tanė: stėrgjyshėrve, gjyshėrve, prindėrve dhe rinisė sonė tė  mrekullueshme dhe kėtij terreni kaqė tė thellė e tė pakapėrcyeshėm nė tė gjitha kohėrat, arritėm t’ u bėjmė ballė tė gjithė stuhive tė pamėshirshme nga armiqtė e shumtė ndėr shekuj, qė kishin po edhe kanė si synim: shkatėrrimin, dėbimin, asimilimin, shpėlarjen e trurit nėpėrmjet shumė mekanizmave tė ndryshėm qė janė tė shumtė e nga tė gjitha drejtimet; nga strukturat shtetėrore, qė edhe sot e kėsaj dite bėjnė luftė pėr tė na mohuar: kulturėn, traditėn, rritet, festat, historinė, heronjtė, gjuhėn, toponimet e tė tjera, sepse  na qenkan tė mallkuar nga vet zoti dhe mite tė sajuara, kėta armiqė tė pėrbetuar ndaj kombit tonė bashkė me albanofobėt  bėjnė luftė tė paparė dhe janė nė njė valle, atėherė shtrohet pyetja:  “Ēfarė ėshtė e shenjtė pėr ne!?” Sipas tyre, ne duhet tė mohojmė dhe tė heqim dorė mė parė nga gjuha, nga pėrshėndetjet shumė tė bukura qė nė na i mėsuan nėnat tona qė nė djep, nė pagėzimin e emrave me emra tė tjerė, qė janė mollėsherri pėr vetė kombin nė pėrgjithėsi, (sepse emėrtimi apo pagėzimi i fėmijėve ėshtė e drejtė prindore pėr tė zgjedhur emrin mė tė mirė e mė tė bukur ashtu si ia do zemra e shpirti e jo me imponime).  Pra, pėr tė mohuar historinė, kulturėn, heronjtė, ritete, zakonet e traditat, festat e mrekullueshme, bujarinė e mikpritjen – virtytet e kombit.Pastaj do tė mėsojmė histori tė re, rite tė reja, festa tė reja , adete tė reja, heronj tė rinj, pra edhe emra tė rinj, si shqiptarėt e Sanxhakut..! Mos qoftė e thėnė!
Kėtė s’ do ta arrijnė kurrėn e kurrės kėta armiqtė dhe albanofobėt, sepse tė rinjtė e tė rejat vėrshojnė drejtė shkollave tė mesme e universiteteve, ashtu si vėrshojnė lumenjtė drejt shtratit tė tyre, pėrgjat shekujve…
Pėr fat tė mirė ikėn ato kohėra, ku fėmijėt tanė, e nė veēanti tė gjinisė mashkullore, qė nė moshėn njėmbėdhjetėvjeēare  shiteshin si skllevėr pėr gashtė muaj pėr njė kuintal drithė e si shtrat kishin grazhdin e kafshėve e janė shfrytėzuar sikur tė ishin tė mėdhenj…, ndėrsa gjinia femrore qė nė moshėn e njomė izoloheshin brenda katėr mureve, sikur tė ishin nėpėr qeli, nė burgun  shtėpiak.
Pra, nėpėrmjet festave tė motmtit, riteve tė ndryshme, nėnat tona, edhe pse tė paarsimuara arritėn qė tė krijojnė dashurinė pėr familjen, pėr njėri -tjetrin, kafshėt, shpezėt, bimėt, punėn, solidarizimin dhe sakrificėn,... Pikėrisht, nėpėrmjet kėtij manifestimi tė Karnavaleve Ilire gjejmė tė gjitha kėto elemente tė lartpėrmendura, sepse e keqja mė e madhe popullit i vjen nga mungesa e shkollimit ,  punėsimit dhe zhdukja e aktiviteteve tė ndryshme kulturore.
Tė dashur vėllezėr e motra, ambasadorė,  akademikė e punonjės tė institutive, muzeumeve, studiuesė shkencor,  profesorė universitarė e tė shkollave tė mesme, biznesmenė, drejtorė nė instuticione tė ndryshme, tė ansambleve, tė shoqatave kulturore,aktorė, kėngėtarė, valltarė, instrumentistė, gazetarė tė mediumeve, mėsuesė, mysafirė dhe ju bashkėfshatarė, qė keni ardhur anembanė trojeve shqiptare, kjo tregon se s’jemi jetimė e pa mbėshtetje. Kjo ėshtė mbėshtetja dhe pėrkrahja mė e madhe qė e ka ky manifestim kulturor tradicional ‘’KARNAVALET ILIRE’’, gjatė gjithė historisė, sepse kėtė kulturė tė moēme qė ėshtė aq e vjetėr, aq sa ėshtė I lashtė populi shqiptar, pra qysh nga antitekti Iliro – pellazg.
Tė dashur pjesėmarrės, ky vit ėshtė vit jubilar,  vit i ngjarjeve tė mėdha, vit i kryeheroit tonė legjendar, Gjergj Kastriotit Skėnderbeut, pra 550 vjetori, 50 vjetori i demonstratave shqiptare nė Maqedoni dhe sot, tė dashur vėllezėr e motra, bėhen dhjetė vite tė rifillimit apo tė ringjalljes sė Karnavaleve Ilire, pra ėshtė viti jubilar nė kėtė pėrvjetor tė vlerave tė mėdha kombėtare.
Themi tė ringjalljes, sepse Karnavalet janė organizuar rregullisht pa ndėrprerje, pėrgjatė gjithė shekujve, qė askush si mban mend se sa tė vjetra janė. Lirisht mund tė themi se janė mijėravjeēare, janė Iliro - pellazge dhe janė organizuar, jo vetėm nė katundin Bozovcė, por edhe nė katundet tjera: nė Veshallė, Brodec, Vicė, Shipkovicė, Lisecė, Gajre, Sellcė, dhe gjithandej trojeve shqiptare rrėzė Malit Sharr, Korabit e andej nga treva e Lumės, Opojės, Prizrenit e me rrethinė e deri nė Gjilan dhe gjithandej trojeve shqiptare. ( Nė katundin Sellcė janė mbajtur  deri nė vitet 1950-60-ta), ndėrsa nė katundin  Novoselė janė bėrė deri  nė vitin 1962 – 1963, nė katundin Odėr deri nė vitet 1970, nė katundin Sellcė e Keqe deri nė vitin 1965...   Pėr tė fundit herė nė Veshallė janė organizuar nė vitin 1978-79, ndėrsa nė Bozovcė janė organizuar pėr tė fundit here mė 03 Janar 1980, ka patur njė ndėrprerje 28 vjeēare. Pra, nė vitin 2009, janė riorganizuar apo janė ringjallur nė fund tė javės sė parė tė muajit shkurt. Merita tė veēanta pėr kėtė riorganizim kanė prindėrit (pleqtė) dhe rinia e kėtij katundi bashkė me studentėt, mėsues e profesorė, qė pandėrprerje promovojnė vlera tė lashta dhe janė dashamirės shumė tė mėdhenj tė kulturės sonė. Ndėrsa njė ndėr pėrkrahėsit dhe mbėshtetėsit mė tė mėdhenj ka qenė i ndjeri Prof. dr. Fadil Sulejmani, deri sa ishte gjallė, pastaj komuna e Tetovės me mjete financiare ka filluar tė na ndihmojė nga viti 2011, me ish Kryetarin, z.Sadi Bexhetin, dhe vazhdon me kryetaren, znj.Teuta Arifin. Nė vitin 2015 na kanė mbėshtetur pėrpos Komunės sė Tetovės me mjete financiare dhe vazhdon tė na pėrkrahė edhe Kompania “Ecolog” me pronar Lazim Destanin. Na kanė pėrkrahur dhe mbėshtetur Instituti i Trashigimisė Shpirtėrore dhe Kulturore tė Shqiptarėve nė Shkup, dekanė e Profesorė nga Universiteti i Tetovės, nga Instituti i folklorit  Shkup, , na kanė pėrkrahur e mbeshtetur  edhe profesorė nga UT – ės dhe Kosova e Shqipėria.
Nė vitin 2016, krahas Karnavaleve Ilire, kemi mbajtur edhe Tribunė Shkencore, ku bashkėorganizatorė kanė qenė ITSHKSH – Shkup dhe Kėshilli Organizativ i Karnavaleve Ilire. Nė Tribunėn shkencore me temė: “Karnavalet Ilire”, morėn pjesė studiues nga Shqipėria, Kosova dhe Maqedonia  Viti 2017 ishte njė ndėr vitet mė me pjesėmarrje mė masive dhe me pėrkrahje mė tė madhe nga mediumet. Nė kėtė vit u promovua edicioni i (katėrmbėdhjetė ) “Karnavaleve ilire” tė Bozovcės.
Tė dashur vėllezėr e motra, kėto maska tė ndryshme, tė cilat i shihni sot nė fytyrat e kėtyre djemve tė rinj, e vajzave tė reja s’ janė importim, apo huazuar nga popujt e tjerė, s’janė as tė rrezikshme e tė dėmshme pėr askėnd, as nuk i bėjnė keq askujt, as popujve tė tjerė e aq mė pakfesė, sepse janė maska e veshmbathje nga e kaluara  jonė dhe veshmbathjet tona kombėtare dhe, nėpėrmjet tyre, shpalosin kulturėn tonė, lashtėsinė tonė, humorin dhe ritet tona, qė sot e kėsaj dite i gjen gjithandej trojeve tona, pikėrisht nėpėr dasma e ahengje e nė veēanti natėn e kėnasė – vajzat qė pėrgatiten pėr nusėri: Pra vajzat e djemtė vishen dhe maskohen pėr tė imituar vjehrrin, vjehrrėn, kunetėrit, hallat apo tezet e vajzės qė shkon nuse.
Ne kemi tė drejtė tė frikėsohemi prej maskave  tė ndryshme qė janė vrastare, kemi maska tė hajdutėve, kriminelėve qė i kemi pėrjetuar shumė shpesh e kemi shumė plagė tė pashėruara gjithandej trojeve tona, po sa e sa maska tė tjera kemi parė, edhe mjekra e kryekryminelit Radovan Karaxhiēit ishte maskim, e pėr kėta heshtin e shtiren se asgjė ska ndodhur, kurse pėr kėto maska tė djemve e tė vajzave tona, qė janė pjesė e pandashme kulturore e trashigimi sė sonė shpirtėrore, ulėrijnė si ujqit nė mal, kundėr kėsaj trashėgimie tė lashtė, ēfarė trishtimi, ēfarė degjenerimi, mohojnė edhe historinė, bashkė me tė edhe heronjtė, pikėrisht edhe Skėnderbeun.
Ju shihni te kėta tė rinj strajcat e mbushura me hi dhe shkopin nė duart e tyre, janė dy mjete luftarake tė kohės,…Hiri ėshtė mjet shumė i fuqishėm pėr pastrim dhe dezinfektim. Mė vjen keq qė s’ mund tė shihni sot kalin e improvizuar nga Neshati i Miles dhe Beteshi i Demes nė Bozovcė dhe Rakipi Harunit e Resia Limės nė katundin Veshallė. Kėto improvizime i kanė bėrė para tetėdhjetė vitesh.Nuk mund tė shihni as brirėt e qeve (kijeve), deshėrve e tė cjepėrve, sepse  pėr t’ i improvizuar duhen mjete finaciare,… e kėto brirė hala i gjejmė nėpėr ēardakė tė shtėpive.
Tė dashur vėllezėr e motra, ju kėtė vit, pėr herė tė parė, shihni nuse tė ngjyrosura, ne nė Malėsinė e Sharrit nė ēdo dasmė jemi mėsuar t’i shohim palė pėr muri sikur sot. Nė kėtė mėnyrė bėhet njė lloj gare se cila nuse do t’ ua vėjė kėmbėn nuseve tė tjera. Kėtė vlerėsim e kanė bėrė tė pranishmit nė dasmė, kryesisht gjinia femėrore. Pėrveē nuses mė tė bukur kanė vlerėsuar teleisjen apo grimin mė tė bukur, veshmbathjen, floririn nė qafė e kraharor, gėrshetat,  lirisht mund tė krenohemi me kėto vlerėsime tė bukurisė qė i kanė bėrė  dhe i bėjnė ende. Pra kjo ėshtė njė pasuri shumė e madhe  e jona kulturore e etnografike me vlera mbarėkombėtare e trashėguar nga lashtėsia, deri nė ditėt e sotme. Lirisht, themi se femrat qė zgjidhen mis Shqipėria apo mis Kosova , s’ janė imitim apo marrje hua, pikėrisht janė trashėgimi e jonakulturore e  autoktone, por tė  modernizuara, ju shihni te kėto nuse edhe njė grim tė veēantė qė te ne e quajmė “teleisje”.
Edhe kėto tri nuse qė i shihni janė tė maskuara, ne s’ i kemi huazuar, po i gjetėm kėshtu, siē i  shihni, na i lanė tė parėt tanė, jo vetėm nė Malėsinė e Sharrit, por edhe mė gjėrė, pra pėr fat tė keq kjo ngjyrosje – teleisje, gati dy dekada, mė s’ praktikohet,
Tė nderuar vėllezėr e motra, kėshtu e teleisur ka ardhur bashkėshortja ime, nėna ime, lokja ime, pra, me njė fjalė, tė gjithė gratė e malėsisė e gjithandej trojeve shqiptare, kėshtu janė teleisur nga telakja (grua qė e njite mire kėtė zanat, teleisjen e nuseve).Pėr fat tė keq teleisja sot nuk praktikohet, po ta analizojmė ngjyrat e tyre, kanė njė domethėnie shumė tė madhe qė tė ēojnė te tė parėt tanė iliro – pellazgėt.
Teleisja apo ngjyrosja praktikohet nė tri forma tė ndryshme vajza, kur shkon nuse ditėn e parė, pėr tė parėn herė apo pėr sėpariherė dhe tre netėt. Ditėn e parė tė nusėrisė telehiset e tėrė fytyra me ngjyrė tė bardhė. Mbi tė bardhėn nė dy faqet vendoset nga njė rreth i kuq i mbėshtjellur me rrathė tė verdhė nga kėtu shpėrndahen rreze simetrike,...tė lidhura njėra me tjetrėn me ngjyrė tė verdhė e tė shndritshme. Pra nė formėn e diellit, rreze qė shpėrndahen nė hapėsirė, por nė kėtė hapėsirė dielli nuk ngroh njėlloj dhe rrezet e diellit nuk shpėrndahen njėjtė, sepse brenda njėzetė e katėr orėsh dielli nė dukje lind dhe perėndon, por nė realitet ai gjithnjė lind,rrezet e diellit tokėn s’ e ngrohin njėjtė, pra ku mė shumė e ku mė pak. Qė do tė thotė se nusja e re duhet tė lindė fėmijė e tė lė trashėgimtarė, pėr pėrtirje dhe shtim tė familjes dhe mbarė shoqėrisė, sikur dielli – drita qė ėshtė kusht jetėsor pėr qeniet e gjalla dhe zhvillimin e tyre .Pra edhe nusja ėshtė rrėnjėsore pėr pjellshmėrinė dhe pėrtėritjen e familjes dhe kombit nė pėrgjithėsi. Nė brendėsi tė kėtij dielli tė pikturuar mbizotėron vetėm ngjyra e kuqe qė nėnkupton zjarrin. Zjarri shpreh gjallėrinė, jetėn nė vazhdimėsi, begatinė, dhe pjellshmėrinė e femrės shqiptare, pra aty, ku sheh zjarr nė njė shtėpi, aty ka jetė, aty ka gjallėri, punė dhe mbarėsi. Kurse ngjyra e bardhė tregon pastėrtinė  e  femrės shqiptare, nėnės shqiptare dhe tė kombit shqiptar.
Kalofshi ēaste tė kėndshme!



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi