Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
TEATRI SHQIPTAR NĖ AMERIKĖ ME MISION ARTISTIK DHE HISTORIK NĖ KALABRI, SICILI DHE GJERMANI” nga XHEVAT LIMANI, ARTIST, REGJISOR

Share

avatar
Anėtar i vjetėr
Anėtar i vjetėr

Posted prej 26th June 2018, 14:26

“TEATRI SHQIPTAR NĖ AMERIKĖ ME MISION ARTISTIK DHE HISTORIK NĖ KALABRI, SICILI DHE GJERMANI” nga XHEVAT LIMANI  
April 29, 2018 Qazim Doda 151 Views
Mikpritje dhe duartrokitje, pėrgėzime shoqėruar me lot, pėrqafime, skandime dhe uluritje duke pėrjetuar katarzėn e Motit tė Madh, pėrmes poemės dramatike GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU me autor, regjisor dhe aktor: Xhevat Limani.
Fluturimi nga Neė York-u pėr nė Romė mbrėmjen e 30 marsit 2018 nuk ishte njė fluturim i zakonshėm, por i ngarkuar me emocion dhe pėrgjegjėsi. Shkoja pėr herė tė parė nė njė mision teatror historik te vėllezėrit e njė gjuhe dhe tė njė gjaku, Arbėreshėt e Motit tė Madh nė Kalabri dhe Sicili dhe, mė pas, tė vazhdoja dhe ta pėrmbyllja misionin nė Stuttgart tė Gjermanisė. Edhe pse fluturimi ish i qetė, me pėrjashtim tė ndonjė dridhjeje nė lartėsi qiellore, unė nuk isha i qetė emocionalisht. Shkoja tė luaj teatėr te njė pjesė e shkėputur e Trungut tonė Ilirik, qė 550 vite mė parė pas vdekjes sė kryeheroit tonė kombėtar, GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU, pasi ra Arbėria nėn pushtimin Otoman, pjesa mė e zgjedhur e principatave nga familjet princėrore dhe luftėtarėve tė denjė, morėn udhė pėrtej Detit me shpresė dhe bindje se do tė kthehen njė ditė nė Vatrat e tyre Arbėrore. Mbi njėqind vite, gati tri gjenerata mbajtėn gjallė shpresėn e kthimit nė Atdhe, duke ndenjur nėpėr shkėmbenjė e kasolle. Dhe, kur kjo shpresė po venitej, pasardhėsit e Arbėreshėvet, djemtė, nipėrit dhe mbesat pranuan idenė e riatdhesimit duke u pajtuar tė krijonin ardhmėri nė vend tė huaj. Por ėndrrėn e tyre pėr rikthim nuk e flakėn kurrė. Ėndėrronin, vajtonin e kėndonin sylektisur e shpirtzhuritur duke shpresuar Motin e Madh tė rikthehej. Mirėpo Shqipėria po kalonte nėpėr katet e Ferrit tė politikave evropiano-ballkanike tė ujqėrve dhe ēakallėve tė uritur nga tajgat dhe stepat e veriut tė thellė, dhe nuk kish takat tė mblidhte bijtė e hyjnores Shqiponjė pėr rreth Vatrės qė tė bėhej kryezonjė. Kėsi mendimesh kalėronin shpirtin tim tė trazuar prej Artisti pa Atdhe. Dikur u ndje njė trokėllimė e rėndė. Kuptova se aeroplani ateroi nė Romė.
 
31 mars 2018

Mora njė taksi tė tipit Rent a car bashkė me zonjėn time, Lule. Pritėm nja dy orė tė na bashkangjitej kameramani, i cili fluturonte nga Tirana pėr nė Romė. Morėm rrugėn atė pasdite me shi pėr destinacionin e parė nė Frasnita (Frascinento) tė Kalabrisė. Pas njė udhėtimi gjashtė orėsh me makinė, arritėm vonė nė Frasnita. Zonja Luēia Martino, kryenikoqirja dhe organizatorja kryesore e turneut, njė aktore, regjisore dhe kryeatdhetare e shkėlqyer, na uroi mirėseardhjen duke na pritur me buzėqeshje dhe zemėrhapur. U vendosėm tė pushonim pak dhe, pas mesnate, duhej tė shkonim nė kishė pėr celebrim tė Pashkėve. Ishte njė ritual fetar me tepėr interes, veēmas kėngėt korale tė kėnduara arbėrisht.
1 prill 2018

Kafenė e mėngjesit dhe kaftjallin e kishim te restorani i ngrohtė i djemve tė zonjės Luēie. Pasi pimė kafetė, zonja e madhe Luēia Martino na njoftoi me itinerarin e shfaqjeve dhe programin pėr qėndrimin tonė nė Kalabri dhe Sicili. Sonte nė mbrėmje bėhemi gati pėr kremte. Pasdite arriti dhe Donika, Era Hoxha me bashkėshortin Ardian Hoxha, bashkė me fėmijėt Lizėn dhe Remziun. Kremtuam Pashkėt, si njė familje e madhe, ndėrsa mua mė sillej vėrdallė thėnia vizionare e At Fishtės “ Kemi Bajram edhe Pashkė, po Shqipėrinė e kemi bashkė”.
Nė mbrėmje trupa e teatrit “Vorea” e Frasnitės shfaqi komedinė: “Shpirtrat e kemi afėr, afėr prapa veshit”. Njė komedi plot humor arbėresh. Nė fund tė shfaqjes si publik duartrokitėm aktorėt entuziastė dhe tė talentuar Frasnitas pėr realizimin e tyre, sadoqoftē modest, por tė bukur artistikisht qė ka qėllim zgjimin dhe ngritjen e vetėdijes kombėtare tek ajo pjesė arbėreshe, e cila ėshtė shkėputur nga rrethanat e realitetit arbėresh pėr tė ruajtur gjuhėn.
Pas duartrokitjeve frenetike, Zonja Luēia Martino u ngjit nė skenė dhe mė ftoi pėr njė fjalė pėrshėndetėse. Urova aktorėt Arbėrisht e Shqipėrisht dhe ftova zonjėn time Lule, si drejtore e Teatrit shqiptar nė Amerikė. Publiku e pėrshėndeti Lulen ngrohtėsisht. Nė emėr tė teatrit tonė i dhuruam njė Pėrkrenare tė Skėnderbeut  Teatrit “VOREA” dhe zonjės Luēia, punuar nga skulptori Kristaq Kapedani, nė New York. Pas falėnderimit publik dhe ovacioneve tė publikut, zonja Luēia ftoi nė skenė kryetarin e Bashkisė sė Qytezės arbėreshe Frasnita, z. Angelo Catapano. Nė emėr tė Teatrit “Vorea” dhe Bashkisė sė Frasnitas, kryetari i dhuroi artistit Xhevat Limani njė dekoratė dhe Ēertifikatė diplomė pėr kontributin e madh nė hapjen dhe konsolidimin e Teatrit tė parė Arbėresh bashkė me zonjėn Luēia Martino dhe personalitete  tė tjerė tė rėndėsishėm  tė jetės kulturore Arbėreshe. Pas shfaqjes, bashkė me trupėn e teatrit “Vorea” shkuam nė darkė nė qytetin fqinj, Castrovillari.
2 prill 2018

Simpozium pėr Gjergj Kastrioti Skėnderbeu

Pasi pimė kafenė e mėngjesit, unė dhe zonja ime shkuam nė San Giorgio albanessi. Ishim tė ftuar pėr drekė nga Mirela Palummo, njė zonjė nga Shqipėria qė merrej me qepje, dizajn dhe shitje tė kostumeve arbėreshe.
Ishte njė drekė e mrekullueshme nė Shėn Gjergjin arbėresh, diku mes malesh tė larta, ku vetėm shqiponjat mund tė ngrenė fole. Pasdite u kthyem nė Frasnita. Nė Bashki mbahej promemorja historike, njė simpozium shkencor kushtuar figurės sė Gjergj Kastriotit Skėnderbeut. Dėgjova kumtesa tejet interesante tė studiuesve arbėreshė, veēmas ajo e z. Agostino Giordano qė ish pak mė ndryshe nga kumtesat e “shkencėtarėve” tanė qė nxjerrin gjoksin para mendimeve dhe fakteve historike. Sinqerisht u emoncionova  nga kjo seancė spirituale nė shtjellime historike. Me insistim tė zonjės Luēia, unė shkova i veshur me kostumin e heroit qepur e dizajnuar nga stilisti Fadil Sahiti, nė Prishtinė. Mė ulėn nė krye tė protokolit, ashtu siē i pėrket njė mbreti. Nė fund tė simpoziumit, pas njė fjalė pėrshėndetėse, luajta njė monolog tė shfaqjes. Mė duartrokitėn gjatė, tepėr gjatė. Pasdite folėm edhe me zonjėn Brunilda Lato, njė balerinė, koreografe dhe njė shqiptare e madhe qė, gjatė gjithė kohės  tėrė qenien e saj e vuri nė shėrbim tė menaxhimit tė turneut tonė, veēmas nė Lungro dhe nė Kozenca. Erdhi nga provat, duke shkėputur kohė pėr tė na nderuar dhe, pasi harmonizuam veprimet e ardhshme, u kthye nė provat e saja profesionale.
3 prill 2018

GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU nė sheshin e hapur “Albania” nė Frasnita.

E marta e madhe e Pashkėve ishte siguruar pėr shfaqjen tonė tė parė.
Kjo nuk ishte vetėm shfaqja jonė e parė nė Frasnita, por ishte shfaqja e parė teatrore qė, pėr herė tė pare, shfaqej tek arbėreshėt. Dhe ky akt, shėnon njė histori qė fillon me projektin e Teatri shqiptar nė Amerikė “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU” , vepėr komplete e Institucionit “Xhevat Limani”.
Pasdite, pasi vendosėm skenėn, foninė dhe prozhektorėt, nė njė skenė mobile montazh, paguar nga kryetari i Bashkisė sė Frasnitas, z Angelo Katapano, unė dhe zonja ime dolėm nė ceremoninė e madhe tradicionale “Vallet”.
Qyteza e Frasnitės ndryshe thirret dhe katundi i valleve.
Veshur me kostumin e Skėnderbeut bashkė me priftin apologjet arbėresh, z Antonio Bellushi, hapėm ritualin e valleve, qė luheshin rrugėve dhe sheshit nė Frasnita. Ishte njė ritual, i cili luhej pėr fitoren e Gjergj Kastriotit ndaj Ballaban Baderės, duke kėnduar e vallėzuar rrugėve tė Frasnitas qė, aq shumė krenohet pėr ruajtjen e origjinalitetit tė valleve arbėreshe.
Nė mbrėmje edhe pse kishte ndeshje interesante futbolli  “Juventusi” e “Barcelona”, pjesa dėrmuese u ndal nė shesh dhe pėrcolli e duartrokiti shfaqjen me ovacione frenetike. Era Hoxha, nė rolin e Donikės, u duartrokit disa herė nė skenė tė hapur pėr zėrin e saj tė bilbilit, duke kėnduar tri arie tė komponuara nga z Aleksandėr Peēi, enkas pėr projektin. Era ka aftėsi dhe lėvizje tė pėrkryera vallėzimi dhe shpesh publikun e ve para dilemash artistike: ėshtė kėngėtare operistike, valltare apo aktore. Ajo ėshtė sintezė e njė artisteje komplete. Duartrokitjet e dėshmojnė talentin e saj artistik. Nė fund tė shfaqjes lot gėzimi te publiku dhe tek artistėt. Ishte kjo njė natė e madhe, ku ndodhi teatri i Motit tė Madh.
4 prill 2018 

Takimi spiritual me At Bellushin

Mėngjes i freskėt dhe me diell.
Kisha takim me Antonio Bellushin nė shtėpinė e tij, nė bibliotekė, nė ora 10:30. Shkuam komplet ekipi. Ardiani dhe Era, mezi prisnin ta takonin apologjetin e madh tė Arbėreshėve, z. Antonio Bellushi. Makinat tona morėn rrugicat tė shėnuara arbėrisht, nė ēdo cep e kėnd. Maqedonia dhe Ballkani i sėmurė le tė marrė leksione nga civilizimi dhe shteti italian, veēmas, nė tė drejtėn e pėrdorimit tė gjuhėve. Ndaluam para flamurit dykrenor qė zbukuronte rrugėn,
shtėpinė dhe tėrė Arbėrinė. Na priti njė vajzė me tepėr edukatė qė shėrbente aty.
U ngjitėm shkallėve tė gurta drejt e nė bibliotekė, ku At Bellushi ligjėronte Arbėrisht para ca shqiptarėve qė kishin ardhur nga Zvicra. Dera e shpirthyjnorit u hap. At Bellushi, pėr njė ēast, ndali ligjėrimin dhe na pėrshėndeti. Kishte njė tufė me lule tė freskėta dhe me stilin e njė aristokrati tė gjakut tė Arbėrit foli: “Kėtu ka shumė zonja dhe zonjusha, por unė kėtė buqetė me lule nga kopshti im dua t’ia dhuroj kryezonjės, Lule Limani, qė i rri pėr krahu me nder dhe dinjitet artistit tė madh shqiptar me famė botėrore, nga Struga Ilirike, nė Amerikė, tė madhit Xhevat Limani qė na ka ringjallur aq mjeshtėrisht, shpirtėrisht dhe fizikisht kryedishepullin tone, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu”.
Zonja ime, Lule, nė emėr tė Teatrit shqiptar nė Amerikė, i dhuroi nė shenjė kujtimi e respekti z. Bellushi, Pėrkrenaren e Skėnderbeut punuar nga skulptori elbasanas nė New York, z.Kristaq Kapedani. Gjatė qėndrimit tonė dėgjuam mrekullitė e magjishme tė At Bellushit, me tė cilin enkas zhvilluam edhe njė Intervistė brilante qė ėshtė njė perlė thesar i rrallė. Njė gjysmė dite dialog me njeriun enciklopedi ėshtė njė privilegj qė nuk i pėrket pėrditshmėrisė.
Ēifti (Civita). Pas dite.

Ēifti ėshtė i njohur tek Arbėreshėt, si Kruja arbėreshe. Shtrihet mes dy malesh tė thepisura qė lidhen me Urėn e Djallit. Qyteza mban mbi krye shkėmbenjė kreshtorė dhe ruan me fanatizēm nė muzeumin karakteristik ngjyrime kombėtare arbėreshe.
Nikoqire nė kėtė qytet patėm zonjushėm Flavio D’Agostino, presidente e Shoqatės pėr ruajtjen e Trashėgimisė Kulturore. Pas takimit protokolar te kryetari i Bashkisė sė Ēiftit, shkuam nė sallėn e vogėl, ku ishin tubuar atdhetarė, intelektualė dhe pėrfaqsues tė artit e kulturės. Mė vonė, luajtėm disa fragmente tė shfaqjes. Publiku i pėrmalluar na duartrokiti me shumė edukatė teatrore. Nė pėrfundim tė Programit, zonja Flavia, dekoroi aktorin Xhevat Limani, nė emėr tė qytezės Ēifti dhe tė Shoqatės pėr ruajtjen e trashėgimisė kulturore, me njė diplomė ēertifikatė pėr rolin e Gjergj Kastriotit Skėnderbeu nėpėr skenat botėrore.
 
 
 
5 prill 2018

Hungra apo Lungro

U nisėm me makina nga Frasnita. Thanė se nuk ėshtė larg, por ne po kalonim lugina, brigje dhe shtigje, pa ndaluar. Kaluam shumė fshatra rrėzė malesh e nėpėr kodrina. U ngjitėm majave mė tė larta, ku piqeshin me qiellin. Nė hyrje tė qytezės, ndaluam, pranė Pallatit “Vinēenc Stratigo”. E para arriti Brunilda Lato me Jeep-in e saj. Thirri dhe dy vajza tjera arbėreshe: Rosa Carbone dhe Saverino Bavasso. Sė pari na vendosėn. Era me Ardianin dhe fėmijėt u vendosėn nė shtėpinė e Nicola Bavasso, njė gazetar, pėrkthyes, atdhetar i sojit tė rrallė, nėn pėrkujdesjen e tė cilit ishin botuar nė dy gjuhė lirikat e poetit tė madh Vinēenc Stratigo. Shtėpia gjendej pranė sheshit, ku ish vendosur busti i Gjergj Kastriotit Skėnderbeu, nėn katedralen e madhe me rit bizantin. Ndėrsa mua dhe Lulen na vendosėn tek shtėpia e parė e Hungrrės, ndėrtuar nė vitin 1488. Nė atė shtėpi kanė jetuar familja e madhe Stratigo, mes tyre dhe poeti e revolucionari, Vinēenc Stratigo. Tani jeton vetėm trashėgimtarja e familjes, Ana Stratigo, njė pianiste dhe kėngėtare e shkėlqyer, njė pedagoge muzike, e cila mban gjallė edhe shkollėn e muzikės nė katin pėrdhes. Muret e trasha tė shtėpisė, mė se njė meter, dėshmojnė bėma dhe gjėma historie, lidhur me punė dhe veprimtari Arbėrie. Zonja Ana Stratigo na pret mė njė buzėqeshje fisnike, me njė arbėrishte tė kulluar Shqipėrisht. Na flet pėr pikturat dhe fotot varur mureve. Kjo shtėpi ėshtė muze dhe ngėrthen nė vete shumė histori tė gjakut tė Arbėrit. Pastaj zonjushat Rosa dhe Saverino me makinat e tyre nėpėr rrugicat e ngushta na pėrkujtonin tė famshmin Shumacher. Shpejt dhe rrėmbimthi, ngisnin makinat,  sa, nė disa caste, tė ndalnin dhe frymėn. Na ēuan pėr drekė bashkė me atdhetaren fisnike Brunilda Lato.
Sofra e shtruar Arbėrisht, nė njė restorant pranė Shtėpisė sė cultures, na joshi sė tepėrmi. Pas drekimit, iu drejtuam skenės pėr tė montuar dekorin, foninė dhe dritat. Ishte njė sallė e bukur dhe modeste me nja 250 vende. Flamujt e principatave, u desh tė varen mureve tė lartė meqė nuk kish shtangenta. U shqetėsova pak, nė fillim, pėr njė ēast. Papritmas, nė skenė u ngjitėn dy kaprollet arbėreshe, Rosa dhe Saverino, qė kacavireshin e ngjiteshin mureve me lehtėsi dhe kėnaqėsi duke dėshmuar se janė arbėreshe, dhe, atė moment, seē m’u kujtua urdhėri i Napoleonit, i lindur prej Amali de Radės, nėnės arbėreshe, tė hiqet nga fjalori fjala: “e pamundur”. Kjo kredo dhe bindje vlen pėr kėto dy veprimtare qė, nė emėr tė qytezės Hungra, nga kryetari i Bashkisė, ishin autorizuar tė na shėrbenin ne trupėn e Teatrit shqiptar nė Amerikė. Dhe detyrėn e kryen me zell, elegancė, dashuri dhe pa u kursyer fare. Kėto vajza dėshmojnė genin pasardhės tė mbretėreshės Teuta, qė historia shqiptare i ka shumė borxh.
Pasi ra nata nė Hungra, publiku arbėresh mbushi sallėn pėrplot, Muzika e Aleksandėr Peēit paralajmėroi Prologun mes territ dhe dritės, si parakusht tė ndodhė magjia teatrore. Duartrokitjet nė skenė tė hapur nuk pushonin. Nė fund tė shfaqjes, gati tė gjithė, hypėn nė skenė pėr foto kujtimesh. Si nė ēdo shfaqje tė mėparme, kishte ardhur Franēesko Maria Frega-Matjani, njė kėngėtar i tipit homerik qė zėri i tij duket se rridhte dhe shkundte dhimbje, mall e plagė Arbėrie. Njė burrė fisnik i veshur bukur dhe me shije. Kryetari i Bashkisė, z. Giuseppe Santoianni, na pėrshėndeti me gjuhė vėllazėrore dhe na bėri ftesė publike qė TEATRI SHQIPTAR NGA AMERIKA i ka dyert e hapura nė zemrat arbėreshe. Unė falenderova kryetarin e Bashkisė, publikun artdashės aristokrat arbėresh dhe veēmas “fajtoren” e kėtij akti teatror nė Hungra, koreografen dhe
artisten balerinė, Brunilda Lato. Pas shfaqjes, kryetari Bashkisė na ēoi pėr darkė. Kaluam njė mbrėmje qė do tė mbahet mend gjatė. Tani, pas darke, kthesat gjarpėrore e maloret e ashpra ma lehtėsuan zemrėn dhe shpirtin, pasi njoha rrėnjėt e mia, tė gjakut tim hedhur shtat, degėve tė stėrgjatura tė Trungut Ilir qė paralajmėron pranverė dhe stinė me pemė pėr Motin e madh tė kreshpėruar. Nė mėngjes bashkė me gazetarin Nikola Bavasso dhe kėngėtarin Franēesko Frega bėmė disa foto ēasti, pranė bustit tė Skėnderbeut.
Pimė dhe nga njė pije nė njė bar pranė sheshit me shpresė dhe bindje se do shihemi sėrish. Morėm udhė pėr nė Cosenza.
6 prill 2018

Cosenza
Destinimi ynė nga Lungra ishte Seminari i Eparkisė, nė Cosenza.
Pas uratės sė artistes Ana Stratigo, morėm udhė teposhtėza. Duke zbritur nga rrėpirat e Lungrės nė Cosenza filloi tė ndjehej era e detit. Atje na priti shpirtbujaria e tij, Papas Pietro Lanza, njė prift erudit, atdhetar i zjarrtė dhe arbėresh me bindje. Pasi u vendosėm nė njė hotel shtėpizė tė bukur, odisejada jonė vazhdon duke kėrkuar McDonaldsin pėr Xiun qė e ka restoranin favorit.
Qyteti ish njė bukuri e rrallė. Nga ora pesė shkuam te qendra Seminarike. Pėrballė rrėpirave tė thepisura ngrihej pjesa e vjetėr e Kozencės, e cila  ngjante me Beratin. Imazhi i rrėpirave mė kujtoi Kėngėn e Zogut te poema “Kėnga e s’prasme e Balės” shkruar nga Gavril Dara. Papas Pietro Lanza dhe kryepeshkopi Vescovo Donato Oliveiro na pritėn arbėrisht, nė oborrin kopsht tė Seminarit, pranė Eparkisė. Nga ora gjashtė salla u mbush prej publikut tė zgjedhur. Fytyra qytetare dhe intelektuale. Aty kishin ardhur me ftesa, tė zgjedhurit e shijes frymore arbėreshe. Prezentimin e Teatrit shqiptar nė Amerikė dhe jetėpėrshkrimin e Gjergj Kastriotit Skėnderbeu, tė Artistit Xhevat Limani dhe tė sopranos Era Hoxhe e bėri ēifti: Papas Pietro Lanza dhe zonja e tij, Eleonora Carmen Gangale Lanza, e cila kishte pėrkthyer poemėn dramatike nė italisht. Pas prezentimit tė shfaqjes, nė mes duartrokitjesh frenetike, nė skenė u ngjit i pėrlotur kryepeshkopi qė, me fjalė dhe oratori tė rrallė, falenderoi z. Xhevat Limani qė “ na solli tė gjallė figurėn e atij burri tė madh tė Motit hyjnor, kur Arbėri respektohej mbarė Evropės. Falėnderoj Xhevat Limanin nga Struga e bukur e Ilirisė qė, nė Amerikė, ngriti Teatrin shqiptar dhe ja, seē na pruri, si dhuratė Perėndie, Gjergj Kastriotin Skėnderbeu, yllndriturin e Tokės sė Arbėrisė qė dritėron edhe sot e kėsaj dite mbi shkėlqesinė e Shqipėrisė. Lutemi pėr shpirtmadhin Xhevat Limani qė tė vazhdojė misionin e tij artistik e kombėtar. Rroftė Gjergj Kastrioti Skėnderbeu dhe Institucioni “Xhevat Limani”.
Salla shpėrtheu nė duartrokitje frenetike. Lot gėzimi mes aktorėve dhe publikut. Atėherė, nikoqiri Papas Pietro Lanza ftoi publikun nė njė koktej arbėresh mes pijesh dhe ushqimesh tė veēanta. Nuk mungoi as kėnga arbėreshe. Kėngėtarėt Franēesko Maria Frega, Santino de Bartolo, njė kėngėtar dhe kitarist zėėmbėl, joshėn atmosferėn me magjinė tingullore. Mbrėmjen e paharruar e mbylli njė kėngėtar i moshuar i muzikės sė lehtė, i cili kėndoi pėr dashurinė e humbur. Ishte njė baladė plot dhembje dhe mall, tė cilėn shpirtėrisht ia dedikova gazetarit Memet Latifi qė, nė 4 prill, ndėrroi jetė, nė Strugė. Ishte udhėtar i planifikuar i kėsaj turneje, por ca gjėra nuk janė nėn tutelėn e vullnetit tonė, nė kreatyrat tė lindshėm dhe tė vdekshėm. Telat e kitarės ritėmkėputur na pėrcollėn nė terrin e mesnatės Kozenciane, duke shpalosur kujtime pėr njeriun e mire, Memet Latifi.
 
7 prill 2018

Udhėtimi nga Kalabria pėr nė Sicili.

Destinacioni i radhės ishte “Hora e Arbėreshėve” ose “Piana degli Albanessi”. Pas nja 3 orė udhėtimi me makina arritėm nė Vila Giovani. Nga lartėsitė e brigjeve tė Kalabrisė u ndalėm para detit blu. Na priste trageti qė qarkulkonte ēdo gjysmė ore. Blemė biletat pėr makinat dhe u futėn nė traget bashkė me qindra makina tjera. Lamė makinėn nė parking tė anijes dhe u ngjitėm nė platformė. Restoranet dhe barcafetė vėlonin nga udhėtarėt e etshėm dhe tė uritur nga rrugėtimet e gjata. Sirenat e rėnda tė tragetėve, sikur i bėnin karshillėk valėve plot llahtarė tė detit tė shqetėsuar. Pėrballė duket Messina, qyteti i parė qė futemi nė Sicili. Shkrepėm disa foto mbi katart tė anijes, sa pėr tė ruajtur kujtimet. Pasi dolėm nga trageti, filluan tė dalin tunelet e pafund qė lidhnin male dhe lugina bregdetit tė Sicilisė deri nė Palermon, kryeqytet. Rrugėt e gurta, po tė kishin gjuhė, do tė tregonin shumė histori tė rėnda gjaku e krimi. Kur makina mori pėrpjetėzat malore, mė sillej ndėrmend Golgota e popullit tim tė arratisur pėr tė ndėrtuar fole. Ishte Moti i Madh qė mbeti njė plagė e rėndė padrejtėsie dhe qė degdisi gjakun tim mes ferrderrishtash pėr tė ruajtur shpirtin e Arbėrit. Shteti shqiptar u ka njė borxh tė madh kėtyre Titanėve tė gjuhės arbėreshe dhe identitetit tė tyre plotė dinjitet pėr tė drejtė RIATDHESIMI.
Pasi makinat ngjitėn majat e maleve mbi retė, u paraqit lugina e bukur mes shkėmbenjsh, ku shtrihej katundi  Hora e arbėreshėvet-Piana degli albanessi. Na priti Alesandra Guccia, njė protagonist personazh .
Pasi na vendosi nė qendėr tė qytezės kryeqytet tė arbėreshėve, siē i thonė atje, dolėm nė qendrėn stolisur plot flamuj me shqiponjėn dykrenore dhe vizitori harron, pėr njė cast, se ku gjendesh. Atje ish mė tepėr se Shqipėri. Rrugė, tabela dhe mbishkrime pėrveē nė italisht, ēdokund nė vendbanimet arbėreshe ishin tė shkruara edhe Arbėrisht-Shqipėrisht. Pas njė kohe, arriti dhe kryetari i Shoqatės arbėreshe, z Giorgio Guccia. Njė kryeburrė tipik arbėresh, i cili  rrezaton madhėshtinė e bujarisė sė genit shqiptar. Alessandra dhe Giorgio Guccia ishin njė mendje nė dy figura. Atdhetarė tė kulluar qė vdisnin pėr Shqipėri. Atė mbrėmje pushuam pėr ta hequr qafe lidhjen e rrugės sė gjatė mbi shtatė orė me makinė.
 
8 prill 2018 Hora e Arbėreshėve

Nė sallėn e bukur tė Teatrit do tė luhet poema dramatike “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU” .
Mėngjes arbėresh. Alessandro dhe Giorgio na ftuan pėr kafe. Zbritėm shkallareve tė gurta tė punuara me tepėr mjeshtėri nga vetė baballarėt, gjyshėrit dhe stėrgjyshėrit e tyre. Vizituam qytezėn e bukur dhe krenare tė gjakimit arbėresh. Alessandro fliste njė shqipe tė kulluar dhe me mjaft informacione. Kish pėrgaditje tė lartė superiore. Nė pyetjen e zonjės sime, Lule ,
se ku e ka mėsuar gjuhėn shqipe kaq bukur, Alessandro pėrgjigjet me krenari: “Nė Shqipēri! Kam specializuar nė Tiranė. Kam qenė edhe nė Kosovė. Por Struga mė ka pėlqyer shumė. Ndaj dhe ju solli Perėndia qė tė ringjallni Skėnderbeun dhe Motin e Madh tek Arbėria jonė, kėtu nė Hora tė Arbėreshėve, ku tė gjithė ėndėrrojnė Shqipėrisht”.
Nė drekė na shoqėroi dhe Giorgio. Nė restorantin e bukur na u bashkangjit edhe kėngėtari i ri i grupit Arbanika , Aaroni bukurosh. Njė djalosh i talentuar qė kėndoi pėr nderimin tonė njė baladė pėr Adem Jasharin.
Pas drekės sė shijshme dhe tepėr tė veēantė, nga ora pesė pasdite, na priste kryetari i Bashkisė, z. Rosario Petta. Kish dalė nė hyrjen kryesore tė Bashkisė nė shenjė respekti. Njė kryetar i ri me finesa tė larta aristokracie. Ndjehej tepėr krenar qė nė krye tė vendit mbante flamurin shqiptar. I buzėqeshte fytyra kėtij pasardhėsi tė denjė Skėnderbegjan.
Shkrepėm disa foto dhe, nė fund, na ofroi ca dhurata protokoli dhe njė dekoratė pėr Teatrin shqiptar nė Amerikė, me prijatar Xhevat Limanin. Shtrėnguam duart vėllazėrisht dhe foli Arbėrisht: “Do tė shihemi sonte nė shfaqje”. Ne shkuam drejt e nė skenė, tė pėrgatitnim spektaklin teknikisht. Ishim tepėr tė motivuar tė dėshmonim misionin tonė.
Nė ndihmė kishim djaloshin Alessandro Ferrantelli, njė fotograf qė nami i kish shkuar deri nė Romė. Na doli zot pėr foninė dhe dritat. Nė ora 21.00 tė mbrėmjes publiku kish zėnė vendet nė sallėn qė frymonte arbėrisht. Njė pėrshėndetje pėr Teatrin shqiptar nė Amerikė bėri atdhetari fjalėzjarrtė dhe intelektuali Alessandro Guccia. Foli me shumė pasion duke ftuar publikun tė pėrcjell aktin misionar dhe historik tė TEATRIT SHQIPTAR NĖ AMERIKĖ. Salla ushtoi nga duartrokitjet. Ra terri pėr t’u ndezur dritė gjakimi mbi stemėn krutane shoqėruar dhembshėm me muzikėn e Aleksandėr Peēit. Filluan duartrokitjet qė ishin tė shpeshta, gati deri nė fund tė shfaqjes. Nė mbarim tė shfaqjes publiku u ngrit nė kėmbė dhe skandonte me ulurima katarzike: “Rroftė Skanderbegu! Rroftė Xhevat Limani! Rroftė Arbėria!Rroftė Shqipėria!” Dhe kjo pėrshėndetje e paparė zgjati 17 minuta, pa ndalur. Pėrlotje reciproke. Pastaj u ngjit nė skenė Presidenti i Shoqatės Turistike, Giorgio Guccia dhe ftoi nė skenė kryetarin e Bashkisė, Rosario Peta.
Kryetari shprehu falėnderim dhe mirėnjohje tė thellė pėr Teatrin shqiptar nė Amerikė dhe veēmas pėr themeluesin, Aktorin, regjisorin, dramaturgun, luftėtarin e denjė tė ėndėrrimit Shqipėrisht, artistin me famė botėrore, qė na solli tė gjallė heroin tonė, GJERGJ KASTRIOTIN SKĖNDERBEU… “Z.Xhevat Limani, -pėr tė cilin, mes tjerash shtoi se ai, - pėrveē se ėshtė njė artist i madh, i cili na ngjethi mishtė, ai pėr ne mbetet simboli mė domethėnės i njė misionari dhe vizionari, jo vetėm artistik, por edhe mbarėkombėtar. Njerėzit e rrallė dhe mendjendritur si Xhevat Limani janė thesar unikal kombėtar qė dritėron shpirtin e kombit tonė pėrtej tė tanishmes. Ne, si arbėreshė, i urojmė shėndet dhe shpresojmė tė na vini prapė. Hora e arbėreshėvet i ka portat dhe zemrat hapur gjithmonė pėr artistė dhe burra tė mėdhenjė si Xhevat Limani! Mė lejoni qė tė pėrshėndes Donikėn nė Interpretim tė sopranos Era Hoxha , vajzės sė Xhevat Limanit dhe veēmas zonjėn e tij, Lule Limani, drejtuese e Teatrit shqiptar nė Amerikė. Uroj kėtė familje artistike qė tė vazhdojė misionin artistik dhe historik me poemėn dramatike “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU”, kudo nėpėr botė, ku frymohet Shqipėrisht. Ju faleminderit! Ju duam shumė dhe pėr shumė mote!”
Publiku shpėrtheu pėrsėri me duartrokitje. Bėmė dhe foto, pothuajse, me tėrė publikun e shkėlqyer. Ishte ky njė akt i papėrsėritshėm teatror qė do lėrė gjurmė historike nė jetėn kulturore arbėreshe dhe mė gjerė.
9 prill 2018

Nisja pėr nė San Giorgio Albanesi.

Pasi pimė kafenė e mėngjesit me Giorgion dhe Alesandron dhe  shkova nė shkollėn fillore “SKENDERBEU “,  ku isha i ftuar. Enkas pėr nxėnėsit arbėreshė mbajta njė ligjėratė mbi personalitetin e kryeheroit kombėtar. Nė fund i pėrshėndeta mė njė monolog nga shfaqja. Nxėnėsit qanin nga gėzimi qė takuan Skėnderbeun. Surpriza ishe se dy nxėnės luajtėn enkas pėr mua njė fragment nga shfaqja e tyre shkollore, njė dialog me Donikės dhe Skėnderbeut. I duartrokitėm bashkė me mėsueset e tyre dhe drejtoreshėn. U ndamė me dinjitet dhe dashuri vėllazėrore. Ishte koha dhe u desh tė marrim udhė pėr nė Shėn Gjergj tė Kalabrisė, ku shfaqja fillon nė ora 21.00 tė mbrėmjes. Dhuratat qė na dha Presidenti i shoqatės, Giorgio Guccia, ishin aq shumė, sa s’kish vend as makina. U pėrshėndetėm Arbėrisht me Giorgion dhe Alesandrin, dy burra model tė atdhetarizmės arbėreshe.
Morėm udhė bregdetin e Sicilisė nga Palermoja drejt e nė Mesina. Atje u futėm pėrsėri nė target, derisa dolėm nė breg tė Kalabrisė. Tani, nė kthim, deti ishte mė i trazuar. Nė ora 8.00 tė mbrėmjes, arritėm nė Shėn Gjergj, ku na priti nikoqirja, Mirela Palummo, bashkė me kryetarin e fshatit. U vendosėm disi shpejtazi dhe u hodhėm menjėherė nė veprimet rutinė pėr tė ndrequr skenėn. Krijuam kushte dhe atmosferė skenike pėr publikun e etshėm pėr kėtė ngjarje tė rrallė nė fshatin e tyre, mes maja malesh kreshpane.
Nga Shėn Demetrio i Koronės kish ardhur shkrimtari dhe kėngėtar Pino Kakoēa. Po ashtu kishin ardhur edhe disa profesorė Universiteti, nga Kozenca dhe Maki i De Radės. Pas shfaqjes, bėmė foto kujtimesh dhe mbresat i vazhduam nė restorantin, nė periferi tė fshatit, me personalitetet dhe miqtė teatrorė tė vendit dhe ata qė kishin bėrė goxha rrugė pėr ta pėrjetuar ngjarjen teatrore “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU”. Ishte njė darkė e paharruar mes zemrash dhe mendjesh qė frymonin dhe gufonin Arbėrisht.
Atė natė bėmė njė gjumė tė mirė.
Shfaqja e radhės do tė luhet nė Stuttgart tė Gjermanisė.
10-11- gusht

Nga San Giorgio nė Bolonjė

Pasi pimė kafenė e mėngjesit Mirela
na pėrcolli deri nė autostradė qė merrte pėr Bari, ku do ta lenim kameramanin pėr fluturim nė Tiranė. Pas nja tri orė rrugė, arritėm nė aeroportin e Barit. Hėngrėm njė drekė pranė detit me zonjėn time dhe kameramanin, i cili insistoi tė mbetet anonim. U pėrshėndetėm me xhiruesin nė Aeroport dhe morėm autostradėn Adriatica drejt Fogios dhe Peskarės. Rrugėt e mira, bukuritė perla tė bregdetit si dhe koha e bukur qė paralajmėronte pranverėn ishin parakushte garante pėr udhėtim tė veēantė. Natėn vonė, arritėm nė Bolonjė. U vendosėm nė njė hotel klasik “ Blue man”, me stil dhe shije arkitekture. Bėmė gjumė tė qetė, ndoshta nga udhėtimi i gjatė mbi 10 orė, me Jeepin rent a car tė companisė “ Gold car”. Pas shėtitjes qė i bėmė Bolonjės dhe drekės shoqėruar me shi, morėm drejtimin e Milanos prej ku vazhduam pėr Chiasso, zonėn kufitare me Zvicrėn. Kaluam pa ndalesė kufirin. Pasaporta amerikane mes tjerash e ka edhe kėtė privilegj. Ēamė gryka e tunele plot dritė, veēmas ai i Gotardit, si mė i gjati. Kaluam Luganon e bukur dhe mė solli ndėrmend Aleksandėr Mojsiun, atė vigan tė skenave botėrore teatrore. Nga Belinzona kaluam nė Luzernin e bukur, ku banon shoku im, Agim Sylejmani, i cili kėto ditė gjendet pėr vizitė pune nė SHBA, nė shoqėrim tė gazetarit hulumtues, Qazim Doda. Kafenė e planifikuar me Agimin e shtyj tutje pėr ndonjė rast tjetėr. Kalova alpet zvicerane tė mbushura plot shpatije tė ashpra, lugina piktoreske dhe rrėpira qė tė fusin tmerr e llahtari. U lėshuam ngadalė rrafshnaltės sė Zurichut me destinim pėr nė qytezėn Ėintertur, ku jetojnė dy vėllezėrit e mi, Feriti dhe Lumani, me nipėr e mbesa dhe me fėmijėt e tyre, gati njė ēetė kalorsiake. Ata erdhėn tė gjithė tek Lumani. Mė nderojnė dhe ndjehen krenarė me mua, xhaxhain e tyre Xhevat Limani.
Edhe unė i dua dhe kam respekt veēmas pėr dinjitetin e tyre. Bardhos, Urimit, Nderimit, Bosfortit, Milit dhe Luarasit nuk mund t’ua hajė qeni Shkopin. Dinė t’i dalin Zot vetes. Pas darke vazhdova pėr Stuttgart nė Gjermani. Arrita pas mesnate dhe u vendosa nė njė hotel, nė periferi tė qytetit. Tė nesėrmen kontaktova kryenikoqirin Jahja Gashi dhe zonjėn e tij, Nora Gashi-Abedini. Ishte data 13 prill, njė ditė para shfaqjes. Zonja Nora na dėrgoi adresėn e hotelit nė qytezėn Göppingen. Pas gjysmė ore nga Stuttgarti arritėm para hotelit “Art Ana Momentum”. Ishte nė qendėr tė qytezės dhe tepėr i bukur. Ushqimet bio preferencė kishte hoteli. Nė mbrėmje erdhi Nora dhe Joshi, nofka karakteristike e tė shoqit. Njė burrė me edukatė aristokratike, i shkolluar nė Gjermani dhe i ngritur intelektualisht dhe kombėtarisht. Gjatė darkės, po shkėlqente nga gėzimi se biletat ishin shitur nja tri ditė mė parė. Kishin bėrė njė punė tė shkėlqyer, veēmas me bashkimin e tėrė shoqatave, pranė projektit teatror “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU” . Ky ishte njė kryehap, do tė thoshte Bertold Breht, qė mbėshtet idenė hyjnore tė bashkimit shqiptar. Dhe veēmas qasja institucionale dhe integruese me faktin qė shfaqjen e kishin inkuadruar nė skedėn kulturore tė qytetit tė Stuttgartit, me ē’rast madhėrohej kremtimi i 550 vjetorit tė vdekjes sė kryeheroit kombėtar. Atė pasdite mora Erėn nga aeroporti, e cila fluturonte nga Prishtina, ndėrsa Ardiani erdhi nga Stambolli, ku kish mbajtur njė prezentim dinjitoz nė emėr tė Kosovės.
Pas darkės miqėsore, shkuam nė hotel. Bėmė gjumė tė qetė, para tė nesermes furtunė. U zgjuam pak mė herėt se zakonisht, ndoshta si akt pėrgjegjėsie. Pas dreke shkuam nė Liederhalle, qendrėn kulturore tė Stuttgartit. Shfaqja do tė luhej nė “Shiller teatėr” me 321 ulėse, me park dritash dhe pajisje fonike. Krijuam skenėn pėr aktin e shumėpritur teatror. Drejtoresha Lule, para se publiku tė zėrė vendet e ngazėlloi publikun e zgjedhur teatror me njė pikė muzikore tė Enio Moricones.
Kur u fikėn dritat nė sallė, muzika shkrepi qetė njė dritė gjaku mbi stemėn e principatės sė Krujės. Duartrokitje e publikut tė zgjedhur, sa vinin dhe po shtoheshin, si ato valėt e detit dhe oqeanit pėr tė dėshmuar dashurinė dhe respektin ndaj Skėnderbeut dhe Atdheut. Ky ishte akti im hyjnor i risjelljes nė vend dhe kohė tė duhur dramėn dhe Porosinė e madhe kombėtare: “Njė komb-njė shtet-njė gjuhė dhe njė flamur” qė Shqipėria tė mos shembet kurrė. Nė fund tė shfaqjes, publiku u ngrit nė kėmbė dhe s’ndalej me duartrokitjet frenetike. Ndėrhyrja ime me shenjim dhe edukatė artistike, pėr njė cast, frenoi aktin e nderimit sublim si shpėrblimin mė tė madh pėr artistėt. Falėnderova parafolėsin, Xhaferr Leci, prezentuesin e zgjedhur nga tė gjitha shoqatat, i cili foli fjalė respekti, mirėnjohje dhe falenderimi pėr misionin artistik dhe historik tė TEATRIT SHQIPTAR NĖ AMERIKĖ. Si e kėrkon edukata artistike, falėnderova shpirtėrisht publikun e zgjedhur, intelektualėt, veprimtarėt, mėsuesit, nxėnėsit e shkollave shqipe, studentėt si dhe pėrfaqėsuesit e diplomacisė tė Shqipėrisė dhe Kosovės: Konsullin general tė Shqipėrisė nė Gjermani, z. Arten Hanku, konsullin e Republikės sė Kosovės, z. Besnik Miftaraj, konsullin tjetėr, z Kashtanjeva me zonjat dhe stafet e tyre. Pastaj vazhdova pėrshėndetjen me znj.Shyhret Kastrati, drejtore e departamentit pėr qendrat kulturore nė Diasporė, pranė Ministrisė sė Diasporės nė Qeverinė e Kosovės, znj. Shqipe Bytyqi Kajtazi, sekretare e emigracionit nė Saint Gallen nė Zvicėr, poeteshėn Miradije Maliqi, Gazetaren Angelina Fischer, z.Bajram Mulaj, kėshilltar i kryeministrit dhe personalitete tjerė shqiptare dhe gjermane.
Dhe sė fundmi, falėnderim publik pėr “fajtorin” e parė qė insistoi dhe realizoi qėllimin madhor qė projekti tė shfaqet nė Stuttgart ishte, pikėrisht, Intelektuali dhe atdhetari shpirthyjnor, z Jahja Gashi- Joshi dhe zonja e tij, Nora Gashi Abedini, duke pėrfshirė dhe tri vajzat engjėj tė zgjuara dhe mė plotė edukatė. Respekte dhe mirėnjohje pėr tė gjithė artdashėsit qė kėsaj turneje artistike i dhanė vulėn historike.
Nata e 14 prill 2018, nė Stuttgart tė Gjermanisė, do tė jetė njė kurorėzim i odisejadės tė Teatri shqiptar nė Amerikė nė hulumtimin, eksplorimin, prezentimin dhe verifikimin e vlerave, kritereve, shijes dhe kodit artistik tė Teatrit shqiptar nėpėr botė.
Respekte, falenderime, mirėnjohje dhe shpresė pėr vazhdimėsi drejt Harkut tė Triumfit.
Ju dua shumė!

Shqipėrisht, Xhevat Limani



Shiko profilin e anėtarit http://www.pegasiworld-al.com


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi