Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
Naim Frasheri

Share

Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar i vlerėsuar
Anėtar i vlerėsuar

Posted prej 22nd February 2008, 20:10

Naim Frashėri

______________________________________________________________________________________

Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.

Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.

Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.
Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:

Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.

****************************

Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.

Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme.

Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:06

Lirika Filozofike

Naim Frashėri ėshtė poeti i parė shqiptar qė i kushton kujdes tė veēantė poezisė filozofike dhe mund tė quhet themeluesi i saj nė poezinė shqiptare.
Ai ka shkruar njė numėr tė dukshėm vjershash filozofike, tė pėrfshira nė vėllimet poetike "Vjersha pėr mėsonjėtoret e para", "Lulet e verės", "Parajsa dhe fjala fluturake" dhe nė pėrmbledhjen nė gjuhėn persishte "Tehajylat" (Ėndėrrimet).
Nė kėto lirika Naimi shpesh shtron pyetje tė tilla tė karakterit filozofik: C'ėshtė natyra? Cilat janė ligjet e saj? Ku ėshtė fillimi e ku ėshtė fundi i saj? Cili ėshtė vendi i njeriut nė tė?
Kėtė etje pėr tė pėrsiatur pėr gjithēka poeti e shpreh edhe me vargje:

Mendja ime, qė s'gjen prehje, bėn kėrkime
dhe rropatet me aq pyetje-e-mėrmėrime:
Kush? pse? Ēfarė? ku e kur? e si e sa? ("Ėndėrrimet")

Naimin e habit dhe njėkohėsisht e mrekullon gjithėsia, pambarimėsia e saj: Toka dhe Dielli, yjet, ndėrrimet e stinėve, deti, era, lumi, rrufeja, njeriu, lulet, zogjtė, bagėtia, gjithēka. Poeti mendimtar e sheh gjithėsinė si njė libėr tė hapur tė cilin njeriu vazhdimisht pėrpiqet ta lexojė, sepse kėshtu do tė gjejė kuptimin e botės. Kjo pafundėsi dukurish e mahnit dhe e gėzon poetin, jo vetėm sepse me to ėshtė e lidhur jeta e njeriut, por edhe pse nė qėnien dhe nė rendin e tyre ai sheh shprehjen e ligjeve absolute, sheh mishėrimin e perėndisė. Kėtė koncept panteist e vumė nė dukje edhe te "Lulet e verės".

Njė trup ėshtė gjithėsia
Dhe tė sosur s'ka gjėkundi,
mė ēdo an' ėshtė perėndia,
njė det qė s'i gjendet fundi.
("Gjithėsia", "Vjersha pėr mėsonjėtoret").

Botėkuptimi i Naimit nė lirikat filozofike shpesh ėshtė kontradiktor. Mbasi pohon pafundėsinė e gjithėsisė, Naimi thotė:

Gjė s'humbet, as pakėsohet
edhe sėrish nukė shtohet:
ēdo q'ėshtė pėrsėritet.
("E vėrteta", - "Vjersha pėr mėsonjėtoret")

Njė nga mendimet mė tė rėndėsishme tė Naimit ėshtė ai qė lidhet me njohjen njerėzore. Ai mendonte se njeriu ėshtė nė gjendje, me forcėn e arsyes, tė depėrtojė nė tė fshehtat e natyrės, tė njohė ligjet e saj, ta pėrdorė natyrėn pėr nevojat e tij, pra, tė bėhet gjithnjė e mė tepėr zot i saj, me anė tė njohjes shkencore. Sipas tij, duke njohur natyrėn, njeriu njeh krijuesin e saj, zotin:

Ėshtė nė shesh Perėndia,
i verbėri s'mund ta shohė,
ajo ėshtė gjithėsia,
i dituri mund ta njohė.
("Perėndia" - "Lulet e verės")

Duhet theksuar se problemet e gjithėsisė, tė natyrės etj., asnjėherė, Naimi nuk i pa tė shkėputura nga njeriu, nga vendi i tij nė botė, nga fati i tij. Naimi e vlerėson shumė lart njeriun. Si panteist, poeti mendon se shfaqja mė e pėrsosur e hyjnisė nė jetė ėshtė vetė njeriu. Njeriu, sipas Naimit, ėshtė qėllimi dhe arritja mė e lartė e krijimtarisė hyjnore, ėshtė trajta e shfaqjes mė tė epėrme, sepse ėshtė krijesė me ndėrgjegjje e moral. Prej kėtij lind edhe ai humanizėm i thellė, ai respekt e dashuri e pakufishme pėr njeriun.

S'ka mė tė lartė nė jetė
nga njeriu, q'ėshtė i vėrtetė.
("E vėrteta" - "Vjersha pėr mėsonjėtoret")

Naimi mendon se njerėzit vėrtet vdesin, por si gjini janė tė pavdekshėm, janė tė pėrjetshėm. Duke u kthyer sėrish te gjithėsia, ata rilindin sėrish te breznitė qė pėrsėriten pa fund.
Botėkuptimi i Naimit ėshtė sintezė origjinale mbi bazėn e panteizmit dhe ka prirje tė dukshme pėrparimtare.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:06

Pikėpamjet Patriotike dhe Botėkuptimi

Vepra e Naimit shprehu nė mėnyrė tė plotė e me forcė artistike idealet mė tė pėrparuara tė Rilindjes, idetė patriotike, demokratike e iluministe qė do ta udhėhiqnin shoqėrinė shqiptare pėr tė dalė nga errėsira mesjetare nė dritėn e lirisė e tė pėrparimit. Poet e mendimtar, Naimi qėndroi me dinjitet nė lartėsinė e kėtyre kėrkesave historike.
Tipari kryesor, ajo qė pėrbėn thelbin e gjithė krijimtarisė sė Naimit, ėshtė patriotizmi. Gjithēka nė veprėn e tij lidhet me atdheun, me dashurinė e pakufishme pėr tė, pėr gjuhėn, pėr popullin, pėr historinė e pėr gjithēka shqiptare, me detyrėn pėr t'i shėrbyer atdheut me devotshmėrinė mė tė lartė. Vargjet mė tė bukura poetit ia frymėzoi pikėrisht ky atdhetarizėm i flaktė.
Ēlirimi i Shqipėrisė nga zgjedha osmane ishte njė nga idealet mė tė larta tė Naimit. Pėr tė arritur kėtė, poeti hedh idenė e bashkimit tė gjithė shqipėtarėve, si kusht pėr ēlirimin dhe pėrparimin e tij. Veēanėrisht te "Historia e Skėnderbeut", poeti pohon se liria mund tė vijė vetėm me anė tė luftės sė armatosur kundėr pushtuesit.
Besimi i Naimit nė tė ardhmen e Shqipėrisė sė lirė ėshtė i madh. Ai mendon se populli ynė, me virtyte tė ēmuara e me tradita luftarake i ka tė gjitha tė drejtat tė jetojė i lirė. Naimi shpreson se kjo liri do tė jetė pak a shumė e shpejtė.
Naimi pati pikėpamje demokratike tė pėrparuara pėr kohėn. Ai mendonte qė njeriu lind i lirė. Kulti i lirisė sė njeriut pėrshkon gjithė veprėn e tij, ndonėse nė kushtet e atėhershme ai tingėllonte abstrakt. Admirues i Revolucionit Francez dhe i ideologėve tė tij, Naimi ėndėrronte njė Shqipėri tė lirė dhe demokratike, sipas tipit tė demokracive borgjeze tė kulturuar e tė emancipuar. Edhe Naimi, ashtu si Samiu, ishte pėr republikėn dhe nuk e pranonte formėn e monarkisė.
Ai gjithashtu ishte pėr barazinė midis burrit dhe gruas dhe pėr tė drejtėn e arsimimit tė tė dyve.
Botėkuptimi i naimit u kultivua nė klimėn e kėrkesave pėr njė Shqipėri qė do tė hynte nė njė epokė tė re historike, qė do tė qytetėrohej e kulturohej. Natyrisht, koha kur jetoi poeti, la gjurmėt e veta nė botėkuptimin e tij, i cili nuk mundi t'u shpėtonte edhe kundėrshtive.
Naimi ishte iluminist, dhe kishte besim tė madh nė rolin qė luajnė shkenca dhe dija pėr zhvillimin e shoqėrisė. Ai ēmonte tepėr iluministėt francezė, Volterin, Rusonė, e tė tjerėt. Sidomos nė veprat diturake ai pranoi dhe propogandoi edhe disa arritje tė shkencės sė kohės, si teorinė e Darvinit pėr prejardhjen e qenieve tė gjalla, teorine e Kantit e tė Laplasit pėr origjinėn diellore tė tokės etj. Por nė thelb, veēanėrisht nė veprat poetike, ai pranon qėnien e njė fuqie tė mbinatyrshme. Megjithatė, idealizmi i Naimit u shfaq nė formėn e panteizmit. Ai e mendon zotin tė shtrirė kudo, te njeriu dhe te natyra. Si patriot e iluminist, ai ishte kundėr pėrēarjes fetaredhe kombėsinė e vinte mbi fenė, ashtu si edhe rilindėsit e tjerė.
Naim Frashėri, si figura qėndrore e letėrsisė sė Rilindjes, krijoi njė traditė tė re, qė u ndoq nga shumė shkrimtarė tė tjerė, dhe u bė themeluesja e letėrsisė sonė tė re kombėtare.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:07

Fjalėt e Qiririt

Nė mes tuaj kam qėndruar
E jam duke pėrvėluar,
Qė t'u ap pakėzė dritė,
Natėnė t'ua bėnj ditė.
Do tė tretem, tė kullohem,
Tė digjem, tė pėrvėlohem,
Qė t'u ndrinj mir' e tė shihni,
Njėri-tjatėrin tė njihni.
Pėr ju do tė rri tė tretem,
Asnjė ēikė tė mos mbetem,
Tė digjem e tė qanj me lot,
Se dėshirėn s'e duronj dot.
Unė zjarrit nuk i druhem
Dhe kurrė s'dua tė shuhem,
Po tė digjem me dėshirė,
Sa tė munt t'u ndrinj mė mirė.
Kur mė shihni se jam tretur,
Mos pandehni se kam vdekur;
jam i gjall' e jam ndė jetė
jam nė dritėt tė vėrtetė,
Unė jam nė shpirtit tuaj,
Mos mė kini pėr tė huaj,
M'ėshtė falurė durimi,
Andaj po digjem si trimi,
Se ma k'ėnda t'u bėnj mirė,
Tė mos mbeti n'errėsirė.
Jakėni rreth meje rrini,
Flisni, qeshni, hani, pini,
Nė shpirt kam dashurinė,
Pa digjem pėr njerėzinė,
Lemėni tė pėrvėlohem,
nukė dua mė tė ftohem,
Dua ta djek trupn' e shkretė
Pėr atė zotn' e vėrtetė.
Me zjarr ta djek mushkėrinė
E tė tretem pėr njerinė,
Bashkė me gėzimt tė tija
tė vete te perėndia.
Unė dua njerėzinė,
Mirėsin' e urtėsinė,
Nė bėhi shokė me mua,
Nė mė doni si u dua,
Njėri-tjetėrin nė doni,
Tė paudhė mos punoni.
O zėmėra fluturake,
Qasju pakė kėsaj flake!
Mase krahėt t'i pėrvėlon,
Po dhe shpirtin ta shėnjtėron.
Unė duke pėrvėluar,
Njerėzit i kam ndrituar.
Kam qėnė mik me njerinė,
Andaj i di e mė dinė.
Gjithė tuajt' i kam parė,
Mėm' e at' e fis e farė,
Si tani gjithė i kam ndėr mėnt,
Qė rrininė mė kėtė vėnt.
Edhe sot nėr ju ata shoh,
Se shpirtin e tyre ua njoh,
Dhe unė si ju jam ndruar
E jam pėrzjer' e ndryshuar,
Pa jam bėrė shumė herė
Zjar e uj' e balt' e erė.
Jam njė shkėndijė pej qielli
dhe njė drudhėzė pej dielli.
Edhe ndėr qiej fluturonj,
Edhe brėnda nė det qėndronj,
Shumė herė fle nė baltė,
Diku ndodhem dhe nė mjaltė
Bėnem qėngj e kec i pirė,
Lul' e bar e gjeth i mbirė.
Dua shumė fjalė t'u them,
Po trėmbem mos i bėnj ujem.
E ku shkruhenė nė kartė
Fjalėt' e gjuhėsė zjarrtė?



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:09

Gjuha Jonė

Vėllezėr shqipėtarė!
Tė prekim urtėsinė,
Tė zėm' udhėn e mbarė,
Tė ngjallim Shqipėrinė.

Shqipėria ka qėnė
Edhe po do tė jetė,
Po sot nė ditėt tėnė
Tė metė tė mos ketė.

E ka nderuar zoti
Gjithėnjė Shqipėrinė,
Ish fort mirė qėmoti,
Do bėhet dhe taninė.

Sa ishte trimėria
N'atė kohė tė vjetrė,
Kish emrė Shqipėria,
Sa s'kish nonjė vėnt tjetrė.

Sa burra kordhėtarė
Ka nxjerrė Shqipėria
Mė pastaj e mė parė,
Q'i shkruan istoria!

Ajo ish koh' e zjarrtė
Dhe kish mundime tepėr,
Po sot pėndė dhe kartė
Na duhet, nukė tjetėr.

O burra, shqipėtarė,
Tė marrim dituritė,
Se s'ėshtė koh'e parė,
Tani lipsetė dritė.

Tė shkruajm' gjuhėn tėnė,
Kombinė ta ndritojmė,
Gjithė ē'ėshtė e ē'ka qėnė
Ngadalėzė ta msojmė.

pa shihni ē'gjuh' e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē'e bukur'edh'e lirė,
Si gjuhė perėndie.

Shum'e bardhė kjo ditė
Pėr gjithė shqipėtarėt,
Do na sjellė njė dritė,
Qė s'e kishin tė parėt.

Kjo dritė do na bjerė
Tė gjitha mirėsitė
Dhe gjithė do t'i ngrerė
Dėmet e marrėzitė.

Si lum kush zė tė mbjellė,
Lum kush vė kėtė pemė!
Se kjo ka pėr tė pjellė,
S'mbulohetė me remė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:11

Korēa

O vėllezėr shqipėtarė,
Gėzohi qė erth kjo ditė
Kaq' e mir'e kaq'e mbarė,
Qė sjell gjithė mirėsitė!

Kjo ėshtė njė dit'e rezė,
Qė bie vėllazėrinė
E dėbon jetėn e zezė
Dhe ndarjen e marrėzinė.

Ta lusimė kėtė ditė,
Q'e bekoi zot'i vėrtetė
Dh'e dėrgoi me shumė dritė,
T'i mbes'emėri pėrjetė.

Sot e vumė gurr'e parė,
Sa'ėsht'e bekuar kjo ditė!
Zot'i math e pruftė mbarė
E na dhėntė urtėsinė!

Hapu, hapu, errėsirė!
Pa jakė tėhu, o dritė!
Se arriti koh'e mirė,
U gdhi nata, u bė ditė.

Sot niset njė tjatrė jetė,
Tė rremenė posht'e shtije,
Mbretėron fjal'e vėrtetė,
Dhe tė mirat gjith'i bije.

Zot'i math qoft'i lėvduar,
Q'e nxjer nė shesht tė vėrtetėn,
Se ajo si ka buruar,
Pa e ndritur jetėn.

Lumja ti, moj korē'o lule,
Q'i le pas shoqet' e tua!
Si trimi nė ball'u sule,
Ta paēim pėrjetė hua!

Kushdo qė ėshtė sot burrė
Dhe shqipėtar i vėrtetė,
Emėri s'i shuhet kurrė
Dhe nderi i rron pėrjetė.

Gjuha jonė sa e mirė!
Sa e ėmblė, sa e gjerė!
Sa e lehtė, sa e lirė!
Sa e bukur, sa e vlerė!

Kjo ė'shtė mėm' e mirėsisė,
Qė bije qytetėrinė,
Gazthin e vėllazėrisė,
Njerėzin' e miqėsinė.

S'jemi grekėr as bullgarė,
Asgjė tjetėr nukė jemi,
Jemi vetėm shqipėtarė,
Ne kėt'emėr nder'e kemi.

Ky emr' ėshtė shum' i mirė,
Se mė s'jemi tė gėnjyer,
Nukė jemi n'errėsirė,
E njohėmė gjėn' e vjyer.

Perėndia na e lėntė
Pėrjetė ta trashėgojmė,
Edhe kurrė mos e dhėntė
Ta humbim e ta harrojmė!

Tė lemė mėmėnė tėnė
E tė marimė njė shtrigė!
Zoti mos e pastė thėnė!
Pun'e keq'e shum'e ligė.

O, sa qenė tė gėnjyer
Ata qė vuan pėr botė!
Turp tė math kanė rrėfyer,
Punuanė fare kotė.

Pa mejtoni, o tė gjorė,
Efialtin, Pafsaninė,
Qė u bėnė trathėtorė
Dh'e gjenė me perėndinė.

Nga gjithė ē'kemi kėnduar
Pėr tė njohur vetėhenė,
Kaqė gjė kemi mėsuar,
Tė nderojmė mėmėdhenė.

Se njerėstė gjithė vdesin,
Po jeta s'mbetet e shkretė,
Gjuha, mėmėdheu mbesin
Tė patundurė pėrjetė.

Me zėmėrė tė gėzuar
Dhe me gjithė shpirt uroni!
Zotėrinjt' e zotėruar,
Gjithė pėrnjėherė thoni:

Rroft' e qoftė Shqipėria
Dhe kombi e gjuha jonė!
Lulėzoftė dituria,
Edhe ndihmės paēim zonė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:13

Tradhėtorėtė

Shokė, kemi nė mest tėnė
Shum' armik' e trathėtorė!
Popo! mos u qoftė thėnė!
Veē qė s'kanė gjė nė dorė.

Harruanė mėmėdhenė
Dh' e lanė kombinė tėnė
E njė tjatėrė na gjenė!
Popo! mos u qoftė thėnė!

Lanė zonjėn e lėvduar
E zunė njė kurvė shtrigė,
Tė ndyr' e tė mallėkuar,
Tė fėlliqur e tė ligė.

Lanė mėmėn tė xhveshur
Dhe mundohenė pėr botė,
Pa dhe bota duke qeshur
U thotė: mundohi kotė!

Qysh u bėnė Efialtė
E nuk e njohin tė mirėn,
Uthullėn pandehin mjaltė
Edhe dritė errėsirėn!

Buk' e mėmėdheut zėntė
Tradhėtorėt e pabesė!
Dhe Zoti dėrrmėn u dhėntė,
Kurrė mos paēinė pjesė!

Miqt' armiq i kanė bėrė,
Armikėtė miq i zunė,
Qysh janė fyell tė tėrė!
Ē'ėshtė kjo e madhe punė!

Fajn' e math kur do ta njohin
Njerėzit e mallėkuar?
Dritėnė pse nuk e shohin,
Apo janė tė verbuar?

Janė sė gjithash tė marrė
Dhe tė liq me tė vėrtetė,
Mėmėdheut bėjnė varrė,
Po do tė bienė vetė,

Se mbretėron e vėrteta,
S'del kurrė gėnjeshtr' e shkretė
T'ish ashtu, qe prishur jeta,
S'kish mbetur gjė e vėrtetė.

Ata turpinė fitojnė,
Nder' e tyre posht' e hedhin
Dhe armikėtė gėzojnė
E nė errėsirėt bredhin.

Nuk ėshtė kurrė haruar
Dh'e mira dh'e lig' e shkretė,
Tė gjitha janė paguar,
S'ka mbeturė gjė nė jetė.

Lerini, pa do ta gjejnė,
Tė vėrtetėn do ta njohin,
Se tani s'e dinė ē'bėjnė,
Janė tė verbėr e s'shohin.

O, popo ē'turp kanė marrė!
Janė bėrė tradhėtorė
Dhe s'janė mė shqipėtarė,
Se nga kombi hoqnė dorė.

Me tė huajnė u bėnė,
Me armikn' e Shqipėrisė,
S'duanė gjuhėnė tėnė
Armikėt' e Perėndisė!

Ndjej, o Zot, se nukė dinė
Se ē'bėjnė, janė mahnitur,
Rrahin tė prishin shtėpinė
Pun' e lig' edh' e mėrzitur.

Tė gjorėt janė nė gjumė,
Tė vėrtetėnė s'e dinė,
Do tė mundohenė shumė,
Pasdaj mėnttė do t'u vinė.

Vėllazėrin' e harrojnė
Dhe kombin e mėmėdhenė,
Dhe armikėtė dėgjojnė
Edhe s'dinė se ku venė.

Hiqni dorė, hiqni dorė!
Mblithni mėntt' e tupėrohi,
Mos u bėni trathėtorė,
Se pasdaj do tė pendohi.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:14

Emri i Zotit

Zot i vėrtetė,
Bota e tėrė
Gjithė ē'ke bėrė
E ē'ka nė jetė
Tė gjitha ē'janė
Yje dhe diej,
E dhé e qiej,
Njė gjuhė kanė,
Qė thotė emrin tėnt!

Ngado qė shikonj,
Atė emėr dėgjonj.
E shoh mė ē'do vėnt.
Dheu, qė rrimė ne,
Duke mbleruar,
E kam dėgjuar,
Qė thotė se ē'je.
Yjtė me dritė,
Duke kėrcyer,
E duke kthyer,
Nat' edhe ditė,
Re me gjėmim
Zoqtė me fjalė,
Deti me valė,
Lumi me rrėmbim
Lulja me erė,
Dhe me bukuri,
E me mituri,
Kur ēel nė verė,
Emrin tėnt thonė,
Ty tė tregojnė
E tė lėvdojnė,
Ty gjithė monė!
Po njeriu, o Zot!
S'ta di emrin tėnt,
Se s'gjendet me mėnt.
Ah! S'e thotė dot;
Njeriu nukė munt,
Se gjuhė s'i dhe
Qė tė thotė ē'je,
O fuqi pa funt!
Dielli kur del,
A tek perėndon,
Zogu kur kėndon,
E gjethi tek ēel,
Bukur tregojnė,
Emrin qė ke,
Rrėfejnė ē'gjė je,
Dhe mė gėzojnė.
Nė gjithė botė
Vetėm njeriu s'di
Rri si ēilimi
E s'mundet ta thotė!
Me zė tė zjartė,
Donja tė flisnja,
Edhe t'i grisnja,
Retė si kartė,
Si vetėtima;
Apo si lumi,
Qė s'e zė gjumi,
Me oshėtima!
Falmė nga togu
Q'ėshtė e ē'shohėm
Nga gjithė ē'njohėm,
Zėn' e njė zogu,
Tė rri mė njė vėnt,
Edhe mė lerė,
Tė them njė herė,
Njė herė emrin tėnt.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:15

Dėshira

Zot!
Sot
Jam,
Kam,
Shoh,
Njoh,
Rronj,
Shkonj;
Kam gas
Dhe flas
E them
Tė kem
Ditė,
Dritė,
Jetė,
Vetė,
Ah, dua,
Qė thua,
Tė mos vdes,
Po tė mbes
Pėrjetė
Tė ketė
Shpirti im
Pa mundim
Shėndenė
Tė jenė
Me mua
Sa dua.
Sonte jam gjall',
E jam mirė,
Po kam dhe mall
E dėshirė,
Zot i vėrtetė
I gjithėsisė!
Tė rronj pėrjetė
Ndaj njerėzisė!
Ti ke nė dorė,
Ēdo gjė qė tė duash;
Nukė je i gjorė,
Arrin qė tė thuash;
Pa bėhenė gjithė ē'dua,
Po tė mė dėgjosh mua,
Le tė bėhetė thua,
Dhe gjithė janė bėrė!
Atė qė thua ti vetė,
Zot i math e i vėrtetė!
Ajo bėnetė nė jetė,
Edhe mbaronet' e tėrė!
Ti epi jetė njerėzisė,
Shto e beko dhe bagėtinė,
Se ti je Zot' i gjithėsisė,
Nė dorėz' e ke mirėsinė
Njerėzis' epi jetė tė gjatė,
Mundimet fare nga jeta ngreji,
Djepinė shkret' e lugėnė thatė
Mos e shih kurrė, po mbushur leri.
Fal
Dhe ep
Gjithė ē'ke
Nga tė mirat,
E tė pėshtirat
Hidhi tutje,
A vari mė ndonjė grep,
A mbuloji mė ndonjė mal,
E lėrė vetėm mirėsitė,
Fal edhe dritė e jet' e ditė
Le tė prehet gjithė njerėzija
E tė mos ketė kurrė tė kėqija;
Ligėsitė, djallėzitė e marrėzitė
Le tė mos rrojnė paskėtaj edhe njė ditė
Veē mirėsija nė kėtė jetė tė mbretėronjė,
Urdhėri yt, puna jote, Zotth' i math e i vėrtetė,
E vėrteta le tė rronjė, gėnjeshtra le tė pushonjė
Bėj si tė duash, ē'tė them unė Zot i vėrtetė? Ti e di vetė!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:16

Falja

Zot i math e i vėrtetė
Qė kreve ē'shohėm nė jetė,
Edhe tė tjerė qė janė
Pa funt pa krye pa anė,
Edhe kudo je ti vetė,
Syri yn tekdo shikon,
Qė nga lint e gjer tek perėndon,
Mė ēdo vėnt tė sheh fuqinė,
Urtėsin' e madhėrinė,
Falna gjithė mirėsitė,
Epna dituri e dritė,
Tregona udhėn' e mirė,
Mos na lerė n'errėsirė,
Dhurona gjithė tė mirat,
Mėrgona nga tė pėshtirat.

Zot! falna vėllazėrinė,
Dashurin' e miqėsinė,
Epna dėshirė tė msojmė,
E tė mirat tė punojmė,
Bėna tė but' e tė qetė,
E tė urt' e tė vėrtetė,
Jetėnė ta trashėgojmė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:16

Zonj' e Fatit

O moj plaka lozonjare,
Qė ndjek fatn' e njerėzisė
Dhe mas' e peshė s'ke fare,
Po me shkop tė marrėzisė.

Moj po me ē'sy e me ē'faqe
Mė qasesh prap' e mė ēfaqe?

Tė shoh qė vjen posi hije
Ngadalė si qėn i qetė
Edhe hi syvet mė shtije,
T'u thaft' ajo dor' e shkretė!

Ata sy tė zgurdulluar
T'i shoh, o e mallėkuar!

S'je e verbėrė, si thonė,
Qė s'sheh, s'di se ē'bėn nė jetė,
S'je e shurdhėr, pasha Zonė!
Dėgjon posi djalli vetė.

Po je e keqe dhe shtrigė,
E pabes' e zėmėrligė.

Ti fjalėtė i ke kthyer,
Prandaj na ke pėrvėluar,
A, popo, ē'na ke gėnjyer!
Njeri s'tė ka trashėguar.

Dhe kur ndrin, ndrin si lugati,
Prandaj s'tė ka qėndrim fati.

Jakė, se jam dėshėruar
E mė s'e duronj dot vrerė,
Qesh, mos rri e zėmėruar,
Makar pėr njė copė herė.

Qesh njė herė, o leshrakrėnde,
Me tė qarė nuk u dėnde?



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:17

Mejtimi

Rri mejtohem shumė herė
Tek perėndon yll'i zjarrtė,
Edhe hapetė njė derė,
Soje rrjeth njė drit' e artė.
Retė, nga pak' e nga pakė,
Marrėn njė tjatėr fytyrė,
Bėnenė tė kuqe flakė,
E deti ndrin si pasqyrė.
Oh! sa tė bukura janė
Fushatė qė gjelbėrojnė,
Qiejtė qė s'kanė anė,
Luletė qė lulėzojnė,
Zoqthitė qė flasin belbėr
E fluturojnė ndė erė,
Pyll'i veshur mė tė gjelbėr,
Deti i qet' e i gjerė,
Lumi qė nxjerr oshėtimė,
Qė bubullin nėpėr male
Dhe ikėn me fishėllimė
Nėpėr fusha me ngadale,
Brigjet' e veshurė me bar,
Me lule, me gjeth, me fletė,
Rrahurė n'ergjėnt edhe n'ar,
Ahu me krye pėrpjetė!
Mė ēdo kėnt edhe mė ēdo vis
E mė ēdo ēuk' e ēdo brinjė
Shoh njė plep, njė vith a lis,
Njė qarr, njė bush, njė dėllinjė.
Hap sytė dhe pėrqark shikonj
Fushė, limė, brigje, male,
Edhe tė shkuarat kujtonj
Njė nga njė, dalėngadalė.
Pėr ata qė janė ndarė
Prej nesh, qė rrinim gjithė tok
Edhe mė s'i kemi parė,
Qė i patmė shpirt edhe shok,
Zėmėra mė pėrvėlohet
Edhe them vallė ē'u bėnė,
Kur shoh qė koha po ndrrohet
Dhe tė mugėtit ka rėnė,
Po rrjeth nėpėr hapėsirė
Edhe sa vete po shtohet,
Lint nata me errėsirė,
Dheu e qielli ndryshohet.
Kėshtu rrotullohet moti,
Yjt' e hėna sytė hapin
Dhe pas nomit q'u vu Zoti
S'rrinė, po gjithėnjė ēapin.
Lumi me njė psherėtimė
Ikėn edhe vete nė det,
Dėgjohet njė bubullimė,
Qė pėrhapetė pėrmbi dhet.
Duke shkuar dit' e net,
E duke ndėrruarė moti,
Vemi si lumi nė det,
Nga Zoti, prapė te Zoti.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:17

Perėndija

Rri mejtohem shumė herė
Tek perėndon yll'i zjarrtė,
Edhe hapetė njė derė,
Soje rrjeth njė drit' e artė.
Retė, nga pak' e nga pakė,
Marrėn njė tjatėr fytyrė,
Bėnenė tė kuqe flakė,
E deti ndrin si pasqyrė.
Oh! sa tė bukura janė
Fushatė qė gjelbėrojnė,
Qiejtė qė s'kanė anė,
Luletė qė lulėzojnė,
Zoqthitė qė flasin belbėr
E fluturojnė ndė erė,
Pyll'i veshur mė tė gjelbėr,
Deti i qet' e i gjerė,
Lumi qė nxjerr oshėtimė,
Qė bubullin nėpėr male
Dhe ikėn me fishėllimė
Nėpėr fusha me ngadale,
Brigjet' e veshurė me bar,
Me lule, me gjeth, me fletė,
Rrahurė n'ergjėnt edhe n'ar,
Ahu me krye pėrpjetė!
Mė ēdo kėnt edhe mė ēdo vis
E mė ēdo ēuk' e ēdo brinjė
Shoh njė plep, njė vith a lis,
Njė qarr, njė bush, njė dėllinjė.
Hap sytė dhe pėrqark shikonj
Fushė, limė, brigje, male,
Edhe tė shkuarat kujtonj
Njė nga njė, dalėngadalė.
Pėr ata qė janė ndarė
Prej nesh, qė rrinim gjithė tok
Edhe mė s'i kemi parė,
Qė i patmė shpirt edhe shok,
Zėmėra mė pėrvėlohet
Edhe them vallė ē'u bėnė,
Kur shoh qė koha po ndrrohet
Dhe tė mugėtit ka rėnė,
Po rrjeth nėpėr hapėsirė
Edhe sa vete po shtohet,
Lint nata me errėsirė,
Dheu e qielli ndryshohet.
Kėshtu rrotullohet moti,
Yjt' e hėna sytė hapin
Dhe pas nomit q'u vu Zoti
S'rrinė, po gjithėnjė ēapin.
Lumi me njė psherėtimė
Ikėn edhe vete nė det,
Dėgjohet njė bubullimė,
Qė pėrhapetė pėrmbi dhet.
Duke shkuar dit' e net,
E duke ndėrruarė moti,
Vemi si lumi nė det,
Nga Zoti, prapė te Zoti.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:17

Nė Dashtė Zoti

Nastradini ish qetuar
Dhe po rrij duke mejtuar;
Po pėrnjėherė u zgjua,
Sė shoqes i tha: "O grua,
Nesėrė jam pėr nė veshtė,
Se s'kam vatur kėtė vjeshtė,
Sindėkur vinja qėmoti."
Plaka tha : "Nė dashtė zoti."
Nastradini i tha : "Unė
S'e kėllas zotnė nė punė,
E shoh vetė punėn time,
E nuk e vė nėr mundime,
Qė tė doj' a tė mos dojė,
Se nukė mė flet me gojė."
Kėshtu the, o jetėgjatė!
Papo u ngrite me natė,
More shportat e gomarė,
Po s'tė vate udha mbarė!
Pėr rrush del njeriu i mjerė
E sjell shkarpa shumė herė.
Gjithė bota po punonin
E udhėtė po ndrejtonin.
Nastradinė kur e panė,
E zun' e mė nuk e lanė:
Gjithė ditėn gur' i gjori
Mbajti edhe pagė s'mori.
I kėputur, i drobitur,
I lodhur, i kahėnitur,
Natėn nė t'errėt u kthye,
Me pluhurė mbi qyrdye!
Erth mė der' e trokėlliti,
E shoqja nga shkalla zbriti,
Tha : "Kush ėsht' aty mė derė?"
Pa tha Nastradin' i mjerė:
"Nė dashtė zoti, jam unė,
Qė vajē' e s'bėra dot punė!"
Pa mė nesėret njė fqinjė,
Q'ish i varfėr e pa linjė,
Erth e i kėrkoi gomarrė,
Duke thėnė ca mė parė:
"Jemi pa buk' e pa ngrėnė,
Nė mulli drithė kam shpėnė,
Gjer mė tani ėshtė bluar,
Po s'kam kafsh', o i uruar."
Nastradini, pa mejtuar,
Tha : "Pėr dru e kam dėrguar,
Ka vaturė qė me natė,
I varfėri veshgjatė."
Ajy tha "e kam dėrguar",
Gomari palli nė quar!
Fqinja tha : "Pse mė gėnjeni,
Tė drejtėnė s'ma rrėfeni?
Ja se ku pėllet gomari,
Qysh e ka marė druvari!"
Nastradini tha : "S'kam parė
Kshu, tė besojnė gomarė!
Me fjalėn time s'je nginjur,
Qė jam sot plak e i thinjur,
Po dėgjon gomarrė ē'thotė,
Q'ėshtė pa mėnt e flet kotė.
Njeriu qė dėgjon gomarrė,
S'e ka punėn mbroth e mbarė."
Kėshtu tha, po tė vėrtetėn
E thosh gomari, tė shkretėn.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:18

Ujku dhe Qengji

Ujku pa fe
Erth nė kope
Dhe, si s'pa qėn,
U fut nėr dhėn,
Njė qėnq zuri
Zėmėrguri.
Qėngji i tha:
"Ore vėlla?
E po pėrse?
As mė rrėfe
Se ē'faj tė kam?
I vogėl jam."
Ujku i tha:
"Do tė tė ha!
A e mba mėnt
Mė kėtė vėnt
Kur mė shave?
Mė the xhave!"
Qėngj' i thotė:
"E ke kotė,
Unė sivjet
Jam pėrmbi dhet."
"Mase, i tha,
Qe yt vėlla."
"Vėlla, tha, s'kam,
I vetėm jam."
"Fort mir', i tha,
S'paske vėlla,
Po jot ėmė
Ē'pati prėmė
Qė mė qėrtoi
E mė kallėzoi?
Do mė zinin,
Tė mė vrinin!"
Qėngji i tha:
"Dy muaj ka
Qė s'mė rron mė,
Ah, ah, im mė!"
Dhe s'duroi dot,
Po qau me lot.
"E yt atė,
Njė brigjatė,
Mė pat vrarė
Mon' e parė,"
Tha makuti,
Shpirtladuti,
Dhe mė s'mėnoi;
Mė s'e mundoi,
Po posht' e vu
Edhe e zu
Nga lėfyti
Edh' e mbyti,
Se tė ligut,
Zėmėrshtrigut,
Nuk i vjen keq
Pėr njė qė heq.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:18

Pellazgėt - Shqiptarėt

Ishte njė ditė
Qė pellasgjitė
Posi njė dritė
Mbuluan dhenė
Duall ng' Asia
Si mizėria
Dhe me ania
E hodhė denė.

Pas pakė herė,
Duke pėrzjerė
Ca me tė tjerė,
Bėnė elinėt,
Dhe duke ndarė
Syresh njė farė,
Si ka tė ngjarė,
Bėri llatinėt.

Edhe tė tjerėt
E mė tė ndjerėt,
Tė papėrzjerėt,
Pellasgjinj mbenė
Maqedhoninjtė
E ilirinjtė
E mollosinjtė,
Gjith' ata qenė.

Dhe ata janė
Prindėrtė tanė,
Pastaj na thanė
Na shqipėtarė
Mundim tė themi
Ne ata jemi,
Atė gjak kemi,
Si dhe shtyparė.

Thot' Herodoti,
Nė Tomor zoti
Shtėpi qėmoti
Kishte Dhodhonė
Eshtė m'e vjetėr
Ngaha ēdo tjetėr,
Shumė mė tepėr,
Kjo gjuha jonė.

Ne kurdoherė
Burra tė ndjerė
Edhe tė vlerė
Jemi treguar;
Me grekėrinė
Dhe me Persinė,
Me gjith' Asinė
Kemi lėftuar.

Me Lekėn vamė,
Muntmė Daranė,
Datėn i dhamė
Gjithė Asisė
Burr' u dėftyem,
Tė gjith' i thyem,
Pėrmbys e kthyem
Fron' e Persisė.

Tė tėrė dhenė,
Den' e sterenė,
Sa kombe qenė
Nė kėmb i vumė
Dhe mbretėruam
Kudo qė shkuam,
Tekdo lėftuam,
Vėndin e zumė.

Me Pirron vamė
Romės i ramė,
Llatint' i vramė
E i tmeruam;
Me Skėnderbenė
Tyrqve sa qenė
U dhamė dhenė
Dhe i dėbuam.

Kush i goditi
Posi petriti
E i cfiliti
Tyrqit, barbarėt?
Bota s'kuxonte
Qė t'u qėndronte,
Po kush lėftonte?
Ne shqipėtarėt.

Pastaj u ndruam,
Se s'kupėtuam
Dhe nuk e ēquam
Tė mirėn tėnė
Gjaknė pėr botė
E derthmė kotė,
Njeri ē'tė thotė?
Nuk ishte thėnė!

Mbajtmė Tyrqinė,
Ngjallmė Greqinė,
Ndihm' Italinė.
Po Shqipėrinė?
Pse s'u munduam?
Pėr kė lėftuam?
Neve ē'fituam?
Ē'kemi taninė?



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:19

Shkėndijė e Diellit ndaj Manushaqes

Manushaqe bukuroshe,
Pse s'ngre kryete pėrpjetė,
Po rri e mpit' edh' e qetė,
Pse s'zbukuroh e s'shėndoshe?


Pa shiko lulet' e tjera,
Q'u ēel' e u lulėzuan,
Shih, pa shih ē'u zbukuruan,
I ngjalli pėrsėri vera.


O lulez' e Perėndisė,
Qė tė mbolli vetė Zoti,
Zgjohu tani q'u ngroh moti,
Erdhi koh' e gjallėsisė ;


Se dheu anembanė mbleroi,
E tė vdekurit' u ngrinė,
Gjithė ē'jan' u pėrsėrinė,
Zoti nga gjum' i rėnd' i zgjoi.


Mė dėrgoi dhe tek ti Zoti,
Qė tė t'ap jetėz' e ditė,
Tė tė bije shpirt e dritė,
E tė bėhesh si qėmoti.


Prej qiellit bukurinė
Edhe nga parajsa ere
Tė kam prurė kėtė herė,
Po hape, pa hape gjinė.


Hap syt' e qesh dhe gėzohu,
Se gaz tė math tė kam prurė,
Mos mė rri si e sėmurė,
Po ēelu e zbukurohu.


Shpendėra, hithėra, ferra
pėrsipėr tė kanė rėnė,
Dritėnė t'a kanė zėnė
Me fletė shumė tė gjera;


Tė kanė kallurė gjemba,
Qė tė ēpojn' e tė lėndojnė
Edhe gjaknė t'a helmojnė,
Qė tė lėvrin nėpėr rremba.


Dhe ca nga fletet' e tua
Me tė huaja pėrzjerė,
Secila do tė tė bjerė
Dėmn' e vdekjenė pothua.


Oh! fletėtė qė i rrite,
Duke nxjerrė nga gjiri yt,
T'u bėnė si halė nė syt
Pa m'u fishk' e m 'u drobite!


Dimėr' t math me dėborė,
Me tė ftoh t' e me tė ngritė
E m'e gjithė ligėsitė,
Tė la tė mjer' e tė gjorė;


Ah, ta zbriti bukurinė
Dhe gjellimn' e gjithė ē'kishe,
Vdiqe, u trete, u prishe,
Tė thatė tė shoh taninė!


Po mos u tremp, beėhu trime
Edhe ki durim e shpresė,'
E pa silli Zotit besė,
Dhe kėsaj fjalėsė sime.


Dheu ishte njė her' i shkretė,
Gjė tė gjallė nukė kishte,
Dhe fare i rjepur ishte
Pa fill bar e pa njė fletė!


Ndaj soje gjė s'piperrinte,
Po brenda nė atė brumė
Ishte njė shpirt i math shumė,
Qė prit kohė tė buēinte.


Nga ay shpirt i pa anė
Gjėrėra pa funt u ngrinė,
Qė edhe sot ven' e vinė,
Edhe tė sosurė s'kanė.


Kush pandeh' tė dil nga dheu
Gjithė ky rrėmet q'ėshtė sot,
Oh!preveē se i madhi Zot,
Qė me dorėt tė ti e kreu.


Ay, i qofshimė falė
I dha shpesit fluturimnė,
Njeriut mendjen e mejtimnė,
Edhe njerėzi e fjalė.


Tani mė kanė dėrguar
Nga fron i lart' i Perėndisė,
Si engjėllin e Marisė
Me frymė tė shenjtėruar .


Mė s'mė mba as gjemp as fletė,
Se kam ardhur me shume mall,
Ndė gjithit tėnt dua tė ngjall
Zotn' e math e tė vėrtetė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:20

Zogu dhe Djali

Njė zok tė bukur zuri njė djalė,
Ay po dridhej dh'e i thosh ca fjalė:
"Nukė tė vjen keq qė jam i mitur,
Si ti i vogėl e s'jam dhe rritur?
Jam bir i vetėm e mėma mė pret,
E kam lėnė keq brenda nė folet.
Dheu me dėborė qjith' u mbulua,
Mė s'ka mbetur dhe gjėkunt pothua!
Vuanj i gjori dit' edhe natė
E s'gjenj dot asnjė druthė tė thatė!
E sheh sa u prish fort i shkreti mot,
Urie vdiqmė, mė s'durojmė dot,
Zemėrsė sime i lidhe gur,
Po mėm' e zezė q'ėsht' e sėmurė?
Kėrkonj e kėrkonj, e kam qė dije
Qė s'munt tė gjenj dot gjėzė t'i shpije.
Ah! kjo e keqe kėtu mė pruri,
E gracka jote ra e mė zuri!


Mė pret im mėzė, si ty jot ėmė.
Tė mos t'i vete, ē'bėnetė prėmė?
Tė zesthitė na, pėrse na ngini?
Nė punėt tėnė pėrse s'na lini?
Kam dhe unė shpirt dhe dua tė rronj,
Tė lėēinj, tė breth, tė los, tė kėndonj,
Unė, qė s'kam ment, {si thotė njeriu),
Kujt i bėra keq? Ē'bėra un' i ziu?
Le, mos mė mundo, se Zoti tė sheh,
Tė mirėn' edhe tė ligėn' e njeh,
E s'do tė ligėn, po do tė mirėn,
Do butėsinė, nuk' egėrsirėn,
Tė drejtėnė do dhe urtėsinė,
S'do faqezinė e babėzinė,
Mua tė lirė mė bėri Zoti
pėrse me bėn rob? Nga un, Ē'do ti?,.,.
Fjalėt' e zogut djali i dėgjoi,
Qau edh' e puthi, pastaj e lėshoi.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:22

Histori e Skėnderbeut (pjesa e parė)

Kėndo, ėngjėll, urtėsinė
Edhe gjithė mirėsitė,
Skėnderben' e trimėrinė,
Q'i dha Shqipėrisė dritė.
Tė lumtė goja, kėndona,
Me gjuhė t'ėmblė si mjaltė,
Skėnderben' e madh tregona,
Trimnė burrė, Zotn' e naltė.
Punėtė qė ka punuar
Kordhėtari i vėrtetė,
Kombinė duke nderuar
Dhe Shqipėrinė pėrjetė.
Nga gjiri i Perėndisė
Pa m'i sill nėr mėnd tė mija,
T'i ap dritė Shqipėrisė
Nga shpirt'i ndritshėm i tija.
Ėngjėll i bukur, pa zbritmė,
Dhe me dritėt tė uruar
Shko pėrpara mej'e ndritmė,
Tė shoh gjithė ē'kanė shkuar.
Qė kur ngrehu gjithėsinė
Zot'i madh e i vėrtetė,
Ka bėrė dhe Shqipėrinė
E shqipėtarėt nė jetė.
Shqipėria kurdoherė
Ka qėnė shum' e lėvduar,
Ka pasur burra tė ndjerė,
Trima t'urt' e tė dėgjuar.
Pati mbretėr' e tė parė
Fort tė mėntshim e tė mirė,
Burra, trima, shqipėtarė,
Qė kan' emrė tė pavdirė.
Ishte vėnt' i Perėndisė
Qė sė pari Shqipėria,
Mėmėdheth'i urtėsisė,
Qė del soje mirėsija.
Aleksandr'i Math e burrė,
I cili s'pat shok nė jetė,
Nukė ka pasurė kurrė
Dhe kurrė do tė mos ketė
Piro trimi e tė tjerė
Burra shumė tė lėvduar,
Qė kanė qėnė njė herė,
Edhe sot s'janė harruar,
Qenė gjithė shqipėtarė,
Ishin djemt' e Shipėrisė,
Nuk' ishin greq e bullgarė,
Po nga vėnd'i Perėndisė.
Pirroja mundi romanėt
Armikėt' e njerėzisė,
Aleksandr'i Math persanėt,
Egėrsirat e Azisė.
Kė tė zėsh ngoje mė parė
Nga burratė e vėrtetė,
Q'ishin gjithė shqipėtarė,
E s'u erdhi shok nė jetė!
Gjithė botėn' e pushtuan,
Afrik', Europ', Azi zunė,
Lėftuan e mbretėruan,
Nėn' urdhėrė gjith' i vunė.
Edhe kur erdhė romanėt,
S'u shkel fare Shqipėrija,
As nga shqeht' e venetianėt,
S'e zu kurrė dobėtija.
Shqipėtari nė kurt s'hyri,
S'e shpėrnderoj Shqipėrinė,
Kurrė nukė ju tremb syri
E nuk' e humbi fuqinė.
Rrinte me kordhė nė dorė,
Shkrefėtinte si dragua
Nėpėr male me dėborė,
E kurrė s'u qetėsua.
Armikėt u dobėtuan,
Shqipėrija ngriti krye,
Errėsirat u mėrguan,
Drit' e Zotit u rrėfye.
Nga tė gjitha mbretėritė,
Sė Krujėsė i dha Zoti
Mė shumė fuqi e dritė,
Q'ishte mbret Gjon Kastrioti.
Mbretėronte urtėsija,
Paqja, kamja, nderi, shpresa,
Drejtėsi e dashurija,
Miqėsija, besa-besa.
Tek po gjėndej Shqipėrija
Nė kėto tė mira kaqe,
Qė mbretėron mirėsija
Dhe ish nė prehj'e nė paqe,
Kur nj' e madhe egėrsirė,
Duke dalė prej Asije,
U pėrhap si errėsirė,
Dh'e mbuloi botėn si hije.
Ish njė komb i mallėkuar,
Nė gjuhėt kish dhelpėrinė,
Syn' e kish tė egėrsuar,
Nė zemėrt kish djallėzinė
Ngado vij e kudo shkonte,
Zin' e gjėmėnė po shpinte,
Vriste, priste, varfėronte,
Atje ku shkelte bar s'mbinte;
Mė nj'anė kishte fuqinė,
Gėnjeshtrėnė m'anėt tjetrė,
Pėr tė mbytur njerėzinė,
Bėnej her'ujk, herė dhelprė
Pėrse s'dolli trimėrija
T'i prit gjurmėn' egėrsirės,
Po vate mbroth ligėsija,
I zu udhėnė sė mirės.
Ra mė detrt qytetėrija,
U ngrit si re errėsira,
U pėrhap mi dhet padija,
Gjaku, vdekja, shkretėtira!
Pa njė zgjedh' e keqe shumė
Gjithė kombet i mundojti,
I la pėr djall e pėr lumė,
Njerėzia mendje lojti.

Ish ver' e po qeshte moti,
Lulet kishin lulėzuar,
E mbreti Gjon Kastrioti
Nė fron rrij duke menduar.
Pyjet ishin gjelbėruar,
E bilbilėtė kėndonin,
Dhe bota gjith' e gėzuar,
Djemt' e vashatė po lonin.
Gjithė gjethet ishin celur,
Faq' e dheut ish zbukuruar,
Dhe qiell i pėrkėdhelur
Ish si ergjėnd i kulluar.
Shqipėtarėt tė gėzuar
E tė gjithė burra, trima
Edhe tė lar' e tė ndruar,
Me armė si vetėtima.
Vashatė bėrė si pylli
Nėpėr sheshe po kėrcenin,
Sicila ndritte si ylli,
E hėnės i shėmbėllenin.
Kur shfaqen njerės tė huaj,
Dalėn nė shesht disa vetė,
Gjithė tė hipur nė kuaj,
Po ngjiteshinė pėrpjetė.
Tė ndryshmė sė gjithash ishin,
Shtat, zakon, robė, fytyrė,
Sjellj'e gjuhė tjatrė kishin,
Qenė t'egrė si mynxyrė!
Ne der' e pėlasės zbrinė,
Shqipėtarė nė shkallė
Me miqėsi shum' i prinė
Dhe brėnda nė dhom' i kallė.
Parėsi e mbretėrisė
Me njė nder tė math i priti,
Pas udhės sė miqėsisė
Me fjalė t'ėmbėl i gostiti.
Tė huajtė si u ēlodhė
Dhe djers e pluhurė fshinė,
Dhe mėndjen mė vėnt e mblodhė,
Se udha e loth njerinė,
Dy mė tė parėt, qė qenė,
Pėrnjėherė nxuar zėnė,
Thanė: "Duam pakė mbrenė,
Diē i kemi pėr tė thėnė".
Nė dhomėt tė parėsisė
Hynė dhe mi from tė lartė
Panė mbretn' e Shqipėrisė,
Nė dorė i dhanė njė kartė.
Kėta ishinė nė fjalė,
Dita shkonte, nata vinte,
T'errėtit' e mbuloi malė,
Hėna dolli dhe po ndrinte.
Prunė buk' e gjell e venė,
Dhe ndenjnė nė mėsallė
Tė gjithė sa njerės qenė,
Dhe vetė mbreti nė ballė
Hangėrė ngadal' e pinė
Dhe ndenjnė njė copė herė,
Mė pastaj tė gjith' u ngrinė,
Gjithėkush vate tė flerė.
Nata dhe s'e kishte ngritur
Atė pėlhurėn e zezė,
Hėna me sy tė venitur
Po perėndonte si rezė
Yll'i mėngjezit po ndrinte,
Dhe bilbilėtė kėndonin,
Vesa gjithėnje po binte,
E luletė lulėzonin.
Mbreti u ngrit i helmuar
Edhe e dėrgoi njerinė,
Shėrbėtor e papėrtuar,
Mblodhi gjithė parėsinė.
Tė mėdhenj edhe tė parė
Edhe gjithė pleqėsia,
Ē'qenė ēel' e luftėtarė,
E shumė nga vegjėlia,
Nė mbledhė tė gjithė rrodhė
Pas mėnyrės sė lirisė,
Bashkė me mbrenė u mblodhė
Si t'afėrt' e tė shtėpisė
Gjithė burra tė vėrtetė
Edhe nd'ar e n'ergjėnt veshur,
Shpirtmir' e trima tė qetė,
T'urt' e me buzė tė qeshur.
Nė mest u ngrit Kastrioti,
Tha: "Vėllezrė shqipėtarė!
Njė brengė na pruri moti,
Pa do menduar mė parė:
Si mundimė tė shpėtojmė
Nga kjo brengė Shqipėrinė,
Duhetė tė kuvėndojmė,
Ndaj u kėrkova taninė.
Turqit duallė ng'Asia
Edhe nė Evropė erdhė
Rrėmet, posi mizėria,
E shumė gjakėra derdhė
Nga Andrinopoja hynė,
Muarrė dhe Grekėrinė,
Tani ndėr ne kanė synė,
Tė na hedhin nė greminė!
Sa mbretrė tė Shqipėrisė,
Si dhe tė tjerėt i mundi!
Ra rrebesh i Perėndisė,
Gjė tė gjallė s'la gjėkundi!
Ushtarėtė lėftuan,
Pėr mėmėdhethin u vranė,
Veē nja dy mbretrė shpėtuan,
Nė Romė ne Papa vanė.
Murati, qė s'na peshonte,
Nga ne kėrkon miqėsinė,
S'di ē'dhelpėri mejton sonte,
Se po e njohėm Turqinė
Mė ngjan se po bėn gatinė,
Qytetn' e math rreh tė marrė,
E pas ati djajt' e dinė
Kujt do t'i sulet mė parė.
Pas Romės' sė re ka tjetrė
Qėllim zėnė qė taninė,
T'i derdhet Romės' sė vjetrė,
Tė marrė dhe Italinė
Dhe Lindjen dhe Perėndimnė
Kėrkon tejpėrtej t'i zėrė,
Gjith' atje e ka qėllimnė,
Botėn' nė dorė ta vėrė.
Sot pėr sot na ka nevojė,
Andaj kėrkon miqėsinė,
Pa ndryshe s'na flit me gojė,
Gjithė bot'atė e dinė.
Qėllimet i psheh Murati,
Rreh e pandeh tė gėnjenjė,
Ėsht' i pshehtė si lugati,
Po koha do ta rrėfenjė.
Thotė q'ėshtė mik pėrjetė,
Mė s'do gjė nga Shqipėria,
Po veē njė penk do tė ketė,
T'i vendoset miqėsia;
Dhe pėr penk s'kėrkon gjė tjatrė,
Nukė sheh tjatrė nevojė,
Po do djemt' e mi tė katrė,
Tė rrinė n'Andrinopojė
Pakė koh' atje tė rrinė
Me ata qė t'i dėrgojmė,
Dhe tė venė e tė vinė,
Sa herė qė t'i kėrkojmė
Se froni pa zot nė mbettė,
Se po erthm' e do tė vemi,
Njė e tillė nė na gjettė,
Vdekjen nė dorė s'e kemi,
Thotė se do t'i dėrgonjė
Mė tė madhė Shqipėrisė,
Pas meje tė mbretėronjė
Ndė udhėt tė miqėsisė.
Kėto fjal' e thashetheme
T'i thosh tjatrė, i besonja,
Mbret i ndershėm s'flet tė rreme,
Fjalės sė tij s'i dyshmonja.
Me gjithė kėto them unė
Tė bėhetė miqėsia,
Eshtė m'e mirė kjo punė
Se tė prishet Shqipėria,
Them ta bėjmė miqėsinė,
Sulltanė kshu ta pushojmė,
Pastaj tė zemė gatinė,
Luftėnė ta prėmėtojmė,
Se puna u kupėtua,
Edhe fjala ėsht' e bėre,
Evropa tani u zgjua,
Janė lidhurė tė tėrė.
Pėrnjėherė mbretėritė
Turqitė do t'i lėftojnė,
U afėru'ajo ditė
T'u bijem e t'i dėbojmė.
Janė tė fort e tė shumė,
Dhe fati u vete mirė,
Vinė rrėmet posi lumė,
Bijenė si egėrsirė!
Tė bėhemi njė me fqinjė
Dhe me t'gjithė mbretėritė,
E pastaj le tė na vijnė,
Si tė mbarojmė gatitė,
Pa djemtė neve i gjejmė,
Le tė rrinė tė mėsojnė,
Kur tė duam i rrėmbejmė,
Gjėsendi nukė pėsojnė.
Djemtė si shpirtin i dua,
Po mė shumė Shqipėrinė
Mos thoni q'u frikėsua,
Prandaj zuri miqėsinė.
Si vėllezėrė tani thoni,
Faqeza e si tė lirė
Atė qė tė kupėtoni
Pėr tė nderēim e tė mirė."
Mbreti fjalėn' e mbarojti,
Pastaj vuri re tė parėt,
Njė nga njė gjith' i shikojti,
Ata po i mir tė qarėt.
Mbreti plak u hoq mėnjanė,
Pa u ngrit njė trim mė kėmbė,
Shikoi njė her' anembanė,
Hekurin' e haj me dhėmbė!
Ish Kamani, q'ishte burrė,
Mė trim nga gjithė tė parėt,
Nuk' i trėmbej syri kurrė,
Pa e donin shqipėtarėt;
I holl' isht'e pak' i gjatė,
Nukė kish shumė mustaqe,
Vij si i zeshkėt e i thatė
E s'kish fare mish mi faqe;
Kishte gjithė urtėsinė,
Me njė zė tė ėmblė fliste,
Fjal' e tij e bint njerinė,
Dhe gjuha hekur i priste.
Mori kordhėnė ndėr duar
E qėndroi nė mest si burrė,
Me fytyrė t'ashpėruar,
Ngriti gishtin dhe tha: "Kurrė!
Kurrė s'trėmbet Shqipėria,
Nukė vdiq, po ėsht' e gjallė,
Tjatrė pėrgjegje Turqia
Nukė do pėrveē me pallė!
Shqipėtari, trim i vlerė,
Kurrė nuk' u frikėsua,
E tė trėmbet kėtė herė!
Mbret! o zotthi im, ē'mė thua?
Apo s'e dimė Turqinė,
Nuk' e kemi dhe mėsuar
E s'ja njohėm djallėzinė,
Gjer mė sot qė ka punuar?
Na bėn si miq kėtė herė,
Se ka tė tjerė qėllime,
Mos pandehni tė na lerė
Pa tė kėqij hidhėrime.
Mjerė! mjer' ajy i gjorė,
Qė i sjell besė nė fjalė,
Bije nė lak e nė dorė
Edhe ēpejt po s'mund tė dalė.
Mbret i ndershim dhe ju shokė,
Mos haroni trimėrinė,
Mblithni mėndjenė nė kokė,
Ngrihi tė zėmė kufinė.
Trimėria, trimėria!
Mban lirin' e mėmėdhenė,
Unė shpreh te perėndia
T'i hedhimė pėrtej denė.
Qysh tė zėmė miqėsinė
Me atė qė na bėn varrė?
Turku vėndet, gjith' e dinė,
Me ē'djallėzi i ka marrė
Gjithėnjė kėshtu punojnė,
Kombet me lajka i ndajnė,
Pa miqėsin' e harrojnė,
Dhe njė nga njė i pėrlajnė
Kur ka armikė tė tjerė,
Tė bėn mik sa t'i volitnjė,
A mbaroi ata njėherė?
Prite, vjen tė tė goditnjė.
Miqėsira tė vėrteta
S'ka njeriu i pabesė,
Pėrveē shpata dhe shigjeta,
Ato janė pėr ne shpresė.
Tjatrė gjah kėrkon tė zėrė,
Andaj rreh tė na gėnjenjė,
Mė atė krah tė na vėrė,
Gjersa kohėn tė na gjenjė.
Dhe s'ia dini dhelpėritė?
Ka dy faqezė mėsalla,
Kshu rreh tė fitonjė ditė
me tė kėtilla pėrralla.
S'e dini ē'kanė punuar
Gjithė mbretrėt' e Tyrqisė?
Sa frone kanė rrėzuar
Me lajkat tė dhelpėrisė?
Ata djemthitė, qė thoni,
Janė shpres' e Shqipėrisė,
Me ē'sy e faqe kėrkoni
T'ia dėrgoni penk Turqisė?
Si tė msojnė ligėsitė
E tė mirat t'i harrojnė,
Tė ēpikinė djallėzitė,
Pastaj tė na mbretėrojnė?
Do tė marrėnė zakonet
E kėqija tė Azisė,
Pa njeriu si tė mėsonet,
Mė s'i ndahet djallėzisė.
Si tė rriten nėnė zgjedhė,
Nukė bėnenė tė lirė,
Pastaj s'e hodhėm dot ledhė,
Po mejtohi qė sot mirė.
Ata duhet tė mėsojnė,
Tė bėhenė tė vėrtetė,
Tė lėftojn' e tė gjykojnė
Pas nevojės qė tė jetė.
Unė gjall e me tė gjallė
S'munt tė bėnem aq' i gjorė,
A e shihni kėtė pallė?
Do tė vdes me tė nė dorė!
Se turpin e Shqipėrisė
S'e shoh dot me sy nė jetė,
Dhe miqėsin' e Turqisė
kurrė s'e zė tė vėrtetė
Trimėri nė mos na mbeti,
E mė s'jemi shqipėtarė,
Tė shuhet gjithė rremeti,
Se kjo 'shtė pun' e pangjarė!
Njė komp mė mirė tė vdesė
E kshu tė mos dobėsohet,
Gur mbi gur le tė mos mbesė
Dhe mėmėdheu tė shkretohet!
A gjall e me nder tė rrojmė,
Apo nė luftė tė vdesim,
A mėmėdhenė shpėtojmė,
A mbi tė mė tė mos mbesim!
Ē'kuvėndoni? Pa mejtohi!
T'i bėnemi rop Turqisė?
S'kini turp tė turpėrohi!
Shtijem nder' e Shqipėrisė!
Pa ta bėjmė besa-besė
E tė mblidhet Shqipėria,
Ahere le tė na presė,
Ta shihni ē'ėshtė Turqia.
Tė vdesėm a tė shpėtojmė,
Se kurti ėsht' i keq shumė,
Nė zgjedhė s'mundim tė rrojmė
E nė robėri pėr lumė!
U pėrpoqnė prindit tanė,
E ruajtnė mėmėdhenė
Edhe neve na e lanė,
Ashtu sindėkur e gjenė.
Kush merr atė turp taninė
Qė tė humbasė pėrjetė?
Pastaj ata qė tė vinė
Ta gjejnė, qoftė lark, shkretė!
Tani, burra shqipėtarė,
Pa kujtoni trimėrinė,
Sicili armėt tė marrė,
E ta shohėmė Turqinė
Delni, tė dalėm tė tėrė,
T'i pėrgjigjemi Turqisė,
Pa e shihni si ta zėrė
Udhėn' e mezit t' Asisė
Dhe pastaj tė mos kuxojnė
Pėr kėtej denė tė hidhen,
Po, edhe kur ta kujtojnė,
Laqet' e gjunjėt t'u dridhen.
Sot duhetė trimėria,
Nukė duhet mė mentimi,
Lark Shqipėrisė Turqia,
Pa tani duketė trimi!
Sot neve nė dor' e kemi
T'i dėbojmė nga kufia,
Pastaj kushedi si jemi,
Mos tė zėntė robėria!
Kush ka shpirt prej shqipėtari,
Si tė parėtė qė qenė,
I bėnet zėmra si zjarri,
S'e do gjalljen e vet'henė.
Kėtė fjalė duke thėnė,
Erth' e mbyti mallėngjimi,
Dhe mė nuk e nxori zėnė,
Po u egėrsua trimi.
Fjalėn pėrnjėher' e preu,
E lottė ēurkė iu derdhė,
Tė gjithė i mallėngjeu,
Tė tėrėve lott' u erdhė.
U hoq edhe ndėnj mėnjanė,
I vrėnjtur, i zėmėruar,
Mė nukė dėgjoj se ē'thanė,
Po vuri kokėn nėr duar.
Kshu the, o trim i vėrtetė!
Q'e donje fort Shqipėrinė,
Tė ndrittė shpirti pėrjetė
Qofsh bashkė me perėndinė.
Gjithė ēel' e parėsia
Qė u gjentnė, me lot qanė,
Mėndjen' e fjalėt e tija
Tė pėlqyera i panė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2008, 13:23

Histori e Skėnderbeut (pjesa e dytė)

Nė mest t'ati mallėngjimi,
Qė vij posi vetėtima,
Po dėgjonej si gjėmimi
Zėri i burravet trima:
"Luftė, luftė me Turqinė,"
Thirrė gjithė menjėherė,
"Nuk e duam miqėsinė,
Atė dėshirė ta ngrerė."
Ata kuajt e harbuar
Kur ngridhen' e hingėllijnė
Dhe me sy tė egėrsuar
Qysh vėshtrojn' e shkrefėtijnė,
Ashtu shqipėtarėt trima,
Njėri-tjatrinė shikonin
Me vėshtrim si vetėtima,
Edhe vdekjenė kėrkonin.
Kur u ngrit njė plak i vjetrė,
Qė kish par' e kish dėgjuar
Dhe ishte me rradhė tjetrė
Nga vėrsa q'e kish tė shkuar,
Leshbardh' ish e mėndjegjerė
Edhe shumė gjith' e donin,
Tė tėrė i bėnin nderė
E fjalėnė ja dėgjonin.
Ish Pepė Tushan'i ndjerė
Qė ēdo punė e mbaronte,
Ishte plak mi pleqt' e tjerė,
Ajy gjyqet' i shikonte.
Tha: "Zotėrinj, mė dėgjoni?
T'u them dhe unė dy fjalė,
Pastaj bėjmė si tė doni,
Po mos e merrni me valė.
Shumė herė trimėrija
Sjell shpėtim, ėsht' e pėlqyer,
Po herė dhe urtėsija
Ėshtė m'e mir' e m'e vyer;
Gjithė bota mir' e dinė
Shqipėtarė q'ėshtė burrė,
E ka pasur trimėrinė
Edhe nuk' e harron kurrė
Mos pandehni q'unė dua
Pėr shqipėtarė tė thonė:
"Kėtė her' u frikėsua,
E s'lėftoj si pat zakonė!"
Po turqitė sonte janė
Tė shumė si mizėrija,
Fuqi tė pasosur kanė,
I pėrmbystė Perėndija!
Them qė djemtė t'i dėrgojmė
Dhe tė zėmė miqėsinė,
M'anėt tjatrė tė qėndrojmė
Tė bėjmė gjithė gatinė.
Njerės tė mėnēim tė ēojmė
T'i bindimė mbretėritė,
Pa shere tė lėftojmė,
Si tė bashkojmė fuqitė
Neve sot pėr sot Turqinė
Duhet ta vėmė nė gjumė,
Sa tė bėjmė shoqėrinė,
Si trimi me shokė shumė,
Ahere pra trimėrija
Ka kohėnė tė tregohet
Edhe shpreh te Perėndija,
Shqipėrija tė nderohet,
Djemtė tanė le tė venė,
Gjersa tė bėjmė gatinė,
Zoti t'u apė shėndenė,
Pa prapė kėtu na vinė."
Kėshtu tha me mendim plaku
Qė ishte shumė i vuar,
I ishte ftohurė gjaku,
Ditė tė shuma kish shkuar.
Manushi fjalėn ja preu,
Tha: "Tani le tė mbarojmė",
Pa i tha dhe mbretit: "Ngrehu,
Nesėr prapė kuvendojmė."
Neve fjalėt po i themi
E punėn tė bėr' e zėmė,
Po nė dorė nuk' e kemi,
Mbretėresha q'ėshtė mėmė,
Ajo munt nė kėtė punė
Tė apė bashkė me mbrenė
Njė funt tė mirė, them unė,
A tė ven' a tė mos venė.
Jakėni tani tė vemi
Tė huajtė t'i nderojmė,
Me ta ca fjalė tė themi
E pakė kohė tė shkojmė
Njeriu nė vėnt tė huaj
Shpirtin' e ka tė brengosur,
I duketė dita muaj,
E pandeh qė s'ka tė sosur."
Kėshtu tha plaku Manushi,
Se pleqtė kshu e mentonin
Po tė rinjt' ishin si prushi,
Kėto fjalė s'i dėgjonin.
Mbreti u ngrit menjėherė,
Tha: "Nesėr mblidhemi prapė,
Mentohemi gjat' e gjerė,
Gjithėkush shortėnė t'apė."
Pa duallė tė menduar,
Gas nė zėmrė nukė kishin,
Ishin si tė zėmėruar,
Sikur s'qen' ata qė ishin.
Nata me rrobet tė zezė
Po ēfaqej nė hapėsirė,
Dritat' e qiellit u ndezė,
Dukeshin si ar i grirė.
Zogjthitė zunė foletė,
Vetėm bilbili kėndonte,
Nata me t'errėt e qetė
Mal'e fusha po mbulonte.
Mbrenė gjumi nuk' e zuri,
Po rrij nė roba i zgjuar,
Mentohej e psherėtinte
Me zėmrė tė pėrvėluar.
Nga tė vij i shkreti gjumė,
Qė mentimetė i shkonin
Nėpėr mėnt tė ti si lumė
Edhe nga syt' i mburonin.
Kur yll' i ditėsė dolli,
T'errėtit humbi si vesė,
Dritėn nė vėnt tė ti solli,
Nukė duroi mė nė shtresė.
Mbreti me njė rėnkim ngrihet,
Pa zė e lan sy e duar
Dhe vishet' e pėrsėritet,
Pa vete duke shpejtuar.
Mbretėresha ishte ngritur
Dhe ish veshur e ish ngjeshur,
Posi nuse pėrsėritur,
Punonte llėrėpėrveshur.
Ishte shumė punėtore
Edh'e urt' e e zgjuar,
Pėr ēdo pun' i vinte dore,
Ish' e mir' edh'e lėvduar.
Pesė vasha bukuroshe
Edhe shėrbėtore tetė,
T'i shihnje, janė yj, thoshe,
Edhe ajo hėna vetė.
Vashatė si pėllumbesha
Rrotull' e kishin rrethuar,
Edhe nė mest mbretėresha
Rrij si lul'e lulėzuar;
Me duar si pej ergjėndi
Po punonin e mėsonin,
S'hiqeshin nga avlėmėndi
E si thėllėza shikonin.
Mbretėresha edhe vetė
Kishte zėnė e punonte,
Pun' e saj ish pa tė metė,
Nga tė tjeratė ndėrronte.
Ishin ėngjėj ato vasha,
Kishin leshėra tė arta,
S'ishin si lisi tė trasha,
Faqet i kishin tė zjarta.
Mbreti gjėkundi kur vinte,
Mbretėresha mbretėronte,
Po edhe aty kur rrinte,
E pyette dh'e dėgjonte.
Gjoni nėr gra posa hyri
I ngrehurė posi gjeli,
Tė gjitha me radh' i qyri
Dhe vashat i pėrkėdheli;
Mbretėreshėn' e zu pej dore
Dhe i tha: "Tė dua pakė",
Dorėn, q'e kish prej dėbore,
I zuri dhe i tha: "Jakė".
Ajo me re e shikojti
Dhe, sado q'e pa tė qeshur,
Hidhėrimn' e kupėtojti
Dhe u ngrit llėrėpėrveshur.
Me tė hyrė nė tė ndarėt,
Dorė pej dore u zunė,
Duke thėnė me tė parėt
Mbreti tė shkretėnė punė
Mbretėreshės liksht i erdhi,
Kur e dėgjoi atė fjalė,
E trėmbi shumė dh'e verdhi,
Lott' i vanė si valė,
Si dellėndyshet kur venė
Me vrap t'arrijnė mė parė,
Po gjejnė prishur folenė
Dhe zoqt' e tyre tė vrarė!
Asht'u mahnit mbretėresha,
"Djemtė, tha do tė dėrgohen!
Unė jetėnė ē'e desha!
Popo! tė mė largėsohen!
Qysh tė duronj un' e zeza
E tė rronj pa ta nė jetė?
Kjo brengė pse ra si reza,
Zot'i math e i vėrtete?"
Mė pastaj tė shoqt i thotė
Me helm edh'e zėmėruar:
"Ėshtė turp nė gjithė botė,
Kjo ė'shtė pun' e shėmėtuar.
Foshnjatė ne tė dėrgojmė
Nė njė vėnt fare tė huaj
E neve tė dėshėrojmė!
Kėtė fjalė mos e thuaj!
Cila mėm' e cili atė
Djemtė penk i ka dėrguar?
Punė fort shum' e mėkatė,
Kurrėkush s'e ka punuar!
Shpirtin' e ap, djemtė s'venė,
Pa ta s'bėn dot asnjė ditė,
Dhe ata neve s'na lenė,
S'bėnenė kshu miqėsitė!
Djemtė q'i kam gjithėnj' afrė,
T'i dėrgonj lark nga shtėpia,
Tė rin atje si tė vafrė,
Mos e dhėntė perėndia!
Murati, mbret' i Turqisė,
S'e di ē'ėshtė bir e bijė,
S'ka pjesėn' e njerėzisė,
Dashuri s'ka nė fėmijė
Ajy do tė mbretėronjė,
Qė tė bėnjė ligėsitė,
Tė vrasė e tė shkretonjė,
Tė derthnjė gjak nat' e ditė!
Ah! moj Shqipėriz' e mjerė!
Mė tė mbajtė perėndia,
Mos tė shtėntė ndonjėherė
Zoti ndėr duart tė tija.
Ėshtė prishės e shkretonjės,
Ėshtė kafsh' e egėrsirė,
Ėshtė vrasės e mundonjės,
Shpirterrėt' e zėmrėkllirė."
Kėshtu tha e zėmėruar
Dhe mbrenė nė syt e shihte,
Dhe zėmėr' e pėrvėluar
Me fort e me vrap i rrihte,
Kur ėngjėll' i urtėsisė
Nė shpirtit tė saj zbriti,
Erth nga an' e Perėndisė
Dhe zėmrėnė ia trėnditi.
Mėndjen' e ktheu menjėherė
Dhe tha: "Bėni si tė doni,
Ju mendohi gjat' e gjerė,
Mua s'duhet tė mė thoni.
Pėr shpėtimt tė Shqipėrisė
E kam gas e nder nė jetė,
Ap fjalė ndaj perėndisė,
S'pendohem dhe tė mbes shkretė."
Mori fjalėnė dhe vate
Mbreti, e mė s'ndenj gjėkundi,
Sindėkur u tha ndajnate,
Fjalės' i doj dhėnė fundi.
Nė mest shumė fjalė thanė
Parėsija qė u mblodhė,
Pėr paqė nevojė panė,
Papo miqėsinė zgjodhė,
Tė rinjtė shum' u pėrpoqnė,
Se punėn nuk' e pėlqyen,
Mė pastaj mėnjan' u hoqnė
Po mėndjenė nuk' e kthyen!
Pleqėsija dhanė shortė
Tė bėhetė miqėsija,
Po tė zihet me tė fortė
M'anėt tjatėrė gatija,
Gjithė kombetė tė mblidhen
Njė ligė nė mest tė vėnė,
Me besa-besė tė lidhen
E turqitė t'i pėrzėnė.
Pastaj tė gjithė u ngrinė
E nė tė huajtė vanė
Edhe bėnė miqėsinė
Pas mėnyrėsė qė thanė.
Mbreti tha: "Tani ju shkoni,
Pa djemtė ne i dėrgojmė,
Edhe sulltanit i thoni
Qė fjalėnė s'e harrojmė."
Tė huajtė gjithė u ngrinė
Si u bėnė kėto fjalė,
Nga qyteti duke dalė.
Ditėt ishin duke shkuar,
Vininė me vrap si lumi,
I trumbull a i kulluar,
Q'ikėn e nuk e zė gjumi.
Dit' e zezė afėrohej
Qė tė ndaheshin fėmija,
Zėmėra po u helmohej
Dhe shtėpin' e mbuloi zia.
Mbreti njė plak tė besuar
Dhe njė plakė q'i kish rritur
E i kish pritur ndėr duar
Dhe ish e mir' edh' e ditur,
U nisi, dhe disa vetė,
Mėsimdhėnas e tė tjerė,
Shėrbėtorė shtat' a tetė,
Tė matur edhe tė vlerė,
Djemtė ishin tė gėzuar
Qė tė hipinė nė kuaj,
Si tė mėdhenj e tė ēquar
Tė venė nė vėnt tė huaj.
Mbretėresha po mentohej
E ndė mėntt gjė tjatrė s'vinte,
Helmi i saj po i shtohej,
Tė tėrė natėnė s'flinte.
Koh' e ndarjes u afrua,
U mbaruanė gatitė,
Edhe dita u shėnua,
Opopo! e zeza ditė!
Mėma dhe motratė qanin
Edhe djemt' i pėrqafonin,
Gjithėnjė pranė i mbanin,
I puthnin e i pushtonin.
Mbretėresha u helmua,
Tha: "Ē'bėra e zeza unė!
M'u shkurtoftė jeta mua!
Qysh e bėra kėtė punė!
Si mi mori mėnt e mija
Zot' i math e i vėrtetė,
Tė ndahem ngaha fėmija,
Tė mbes kėrcure dh'e shkretė!
E pata shkruar nė ballė
Kėtė tė shkretė mynxyrė,
Tė ndahem qė mė tė gjallė
Me tė kėtillė mėnyrė!
Vall' a do tė mi dėrgonjė
Kurdoherė qė tė dua,
A fjalėn do ta harronjė,
Tė mė digjet zėmra mua!
Ah! kam frikė pej mynxyre!
Mos nuk' i shoh mė nė jetė,
E tė vdes nga mall'i tyre,
Ta lė dhe shtėpinė shkretė."
Kėto thosh dhe me lot qante,
Mallėngjimi nuk e linte,
Ngashėrimėnė s'e mbante,
Dhe mėndj' e saj rreth i vinte.
Ditėnė qė do tė shkonin,
Mbreti u ngrit qė me natė,
Gjithė bota lot lėshonin
Edhe i varfėri atė
Pastaj djemtė pran' i mori,
I puthi e i qafojti,
Psherėtiti fort i gjori,
Lottė ēurkė i lėshojti.
U thotė: "Tė silli mirė,
Tė bėhi njerės nė jetė,
Tė mos mbetni n'errėsirė,
Po tė jini tė vėrtetė,
Nat' e ditė tė kėndoni,
Ēdo q'u duhetė ta dini,
Gjithė gjuhėt t'i mėsoni,
Po shqipenė mos e lini;
Mirėsit' e Shqipėrisė
I mbani, mos i harroni,
Nga vetijat' e Asisė
Ndruhi, mos i afėroni;
Mėmėdhen' e kombin tuaj,
Shtėpinė e njerėzinė
Dhe atje nė vėnt tė huaj
T'i doni, dhe miqėsinė
Shqipėtar' e Shqipėrinė
Kurrė tė mos i harroni,
Kini dritė urtėsinė,
Ēdo gjė me mėnt ta gjykoni;
Tė bėhi trima tė urtė,
Tė zottė tė mbretėroni,
Jo tė marr' e mėndjeshkurtė,
Ndaj duhetė tė mėsoni;
Tė bėhi shumė tė ditur,
Fjalėbukur' e tė ēquar,
Shpirtdashur e mėndjendritur,
Tė mir' e tė kupėtuar.
Zoti e nderoj njerinė,
I dha mėnt qė tė gjykonjė,
Tė punonjė mirėsinė,
Tė ligatė t'i mėrgonjė
Ruani nder' e shėndenė,
Burrėrin' e trimėrinė,
Kombin' edhe mėmėdhenė,
Njerėzin' e mirėsinė.
Shqipėria ju ka shpresė,
Edhe pret shumė tė mira,
Po tė mbani juve besė,
Nuk' e ha dot egėrsira,
Mėsimet do t'u mėsojnė
Ato punėra q'u duhen
Atyre qė mbretėrojnė
E mbretrė tė mirė quhen;
U duhetė njerėzija,
Zotėrija e tė tjera,
Mirėsija, trimėrija,
Gjithė vetijat' e vlera;
Kombinė shumė ta doni,
E si fėmijė ta kini,
Me tė drejtė tė gjykoni
E ēdo punėzė ta dini;
Dhe nė brengė tė mėsohi,
Dhe shpirtinė ta mundoni
E kurrė tė mos rėndohi
Nė doni tė mbretėroni;
Kini njohė tė qėruar,
Dhe ndjenja tė larta shumė,
Zėmėr edhe shpirt tė ēquar,
Mėndje pa lodhj'e pa gjumė."
Kėshtu u tha i ziu atė,
U fali udhėn' e mbarė,
I puthi, u dha uratė,
Edhe u hoq duke qarė.
Gratė gjithė psherėtinin,
I luteshin Perėndisė,
Prapė shėndoshė tė vinin
Prinsėrit' e Shqipėrisė.
Mbretėresha gjer nė shkallė
Dolli me zėmrė tė thyer,
I puthi djemtė nė ballė
Dhe u nda e mallėngjyer.
Dhe ata djemthit' e mitur,
Kur e panė qė u ndanė,
Mbenė posi tė mahnitur
Dhe me lot tė hidhur qanė
Pėr herė tė par' e panė
Sa dhemb njeriu e shtėpija,
Mėmėdheu e gjithė ē'janė,
Dhe shokėt' e njerėzija.
Hipnė nė kuajt e shkuan
Si zogu kur lė folenė,
Njerėzin' e pėrvėluan,
Shkretuanė mėmėdhenė.
Kapėtuan mė tjatr'anė,
Nga mali kokėnė kthyen,
Krujėn e bukur s'e panė,
Mė tepėr u mallėngjyen;
U dukej sikur kish shkuar
Njė kohė fort shum' e gjatė,
Qė ishin ndar' e mėrguar
Nga motr' e nga mėm' e atė
Gjithėnjė Krujėn mendonin,
Dhe nga malli psherėtinin,
Mėmėdhenė s'e harronin,
Tė gjitha nėr mėnt' u vinin.
Ng' ajy mall' i shum' u mpinė,
Sa tė katrė u sėmurė,
Jo vetėm pėr njerėzinė,
Po dhe pėr gur' e pėr drurė.
Zėmėratė u rėnkonin
Se s'i linte dashurija,
Mėrgimnė nuk' e duronin,
S'ndaheshin nga njerėzija.
Njeriu kudo tė rronjė,
Nuk e harron mėmėdhenė,
Zogu le tė fluturonjė,
Po nėr mėnt e ka folenė.
Uji sado qė tė ngrihet,
E tė hapetė ndė erė,
Tė mblidhetė e tė shtrihet,
Prapė mbi dhet do tė bjerė
Ngado tė vej' e tė bredhė,
Tė ndryshohet' e tė ndrrohet,
Prapė mbi dhet do tė rrjedhė,
Veē atje mund tė qetohet.
Mbretėreshės' ajo ditė
Ju duk fort e shėmėtuar,
Zėmrėn e kishte tė mpitė,
Tė djegur, tė pėrvėluar.
Pėr djemthit fort keq i vinte,
Edhe qant'e s'pėrdėllehej,
Gjithėnjė po psherėtinte,
Me fjalė nukė gėnjehej.
I thoshinė tė mos qanjė,
Djemt' aqė lark nukė vanė,
Dhe zi pėr ta tė mos mbanjė:
"Rrofshin, desh Zoti, gjall' janė,
Kurdo t'i duash, tė vinė,
Dhe kartė do tė dėrgojnė,
As shtėpin' as njerėzinė,
As mėmėdhen' e harrojnė."
Po atė s'e lij rėnkimi,
Dhe fjalėtė s'i dėgjonte,
Mallėngjimnė hidhėrimi
Edhe lottė po ja shtonte.
U ngrys e shkoj dhe ca natė,
Mbretėresha nukė flinte,
Vashat' u mblodh' edhe gratė
E vunė nė shtrat tė flinte;
Po s'e linte mallėngjimi,
Pa rrinte nė shtresė zgjuar,
Zėmrėn' e saj hidhėrimi
Ia kishte fare helmuar;
Nukė flij e zeza mėmė,
Syt' e zes me lot ju mbushnė,
Edhe gjithė atė mbrėmė
Nė zėmrėt tė saj kish prushnė
Mendja nė djemthit' i vinte,
Derdhte lot shum' e rėnkonte.
Perėndija e dėgjojti,
Tė vėllan' e vdekjes thirri,
Me tė matht tė saj e ēojti
E i vate ndaj tė gdhiri.
Gjum'i qet' u afėrua,
Edhe i qėndroj mbi krye,
Mbretėresha u qetua,
Kur n'ėndrrė ju rrėfye
Njė rrip' e njė shkretėtirė,
Dhe pas njė shpelle qėndruar
Njė kuēedrė, nj'egėrsirė
Me ca sy tė sgurdulluar!
Nė mest tė gjakut po rrinte.
Rreth e rrotullė vėshtronte,
Shumė frynt'e shkrefėtinte,
Dhe tym e flakė lėshonte!
Tre nga djemt' e saj kish zėnė
E si ujku po i ēante,
Si shqerra posht' i kish vėnė
Edhe mushkėrit u hante!
M'i vogėlėthi po vinte
Si ėngjėll pshjellė me dritė,
Si lėmsh' i diellit ndrinte,
Nat' e errėt' u bė ditė.
Kuēedrėsė ju lėshua,
I ra me kordhėt dh'e vrau!
Mbretėresha shpejt u zgjua,
"Un' e zeza" tha dhe qau!
U ngrit, u vesh duke qarė,
Ndenj si e varfrė nė vatrė,
Me fytyrėzė tė vrarė,
Qė s'e kishte herė tjatrė.
Ra zija, mbuloj shtėpinė,
E u hap dalėngadalė,
Zuri gjithė Shqipėrinė,
Errėsoj fusha e male!
Mbretėresha mė s'kuxonte
Tė hyj nė dhomėt tė tyre,
Se djemt' e gjora kujtonte,
S'ja dil dot asaj mynxyre;
Posi nje fatzi i mjerė,
Qė kthehet zėmėrėdjegur,
Vjen mė shtėpi, hyn mė derė,
Po gjen t'ėmėnė tė vdekur,
I qaset, po s'kuxon kurrė
T'i ngrerė cipėn' e shkretė,
Ndonėse 'shtė trim e burrė,
S'e sheh dot shuar pėrjetė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi