Forumi Zeri YT! » Shkencat sociale » Historia » Elita kombėtare »
NENE TEREZA

Share

avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 29th December 2007, 03:21

*
POPULAR

Gonxhia qe perhapi dashuri

Ne te gjithe kishim zene vend ne salle dhe prisnim.
Nje shkrimtar i njohur me te shoqen akoma nuk ishin ulur. Befas peshperitjet pushuan dhe te gjithe i drejtuan syte nga dera. Nje grua e vockel, e veshur me nje rrobe te bardhe me vija blu, me duart e bashkuara ku varej rruzarja dhe kryqi , me nje te ecur te lehte , e shoqeruar nga disa motra hyri ne salle.
Shkrimtari me te shoqen iu afruan, filluan ti puthnin duart ndersa fotoreporteri yne, Ganiu shkrepte aparatin. Per nje cast na u duk se ishte ajo , gruaja e mire e perrallave qe vinte te perhapte miresine dhe dashurine mes njerezve. Na kujtoi gjyshet tona te mira, te urta, te dashura qe na ledhatonin me aq butesi dhe na falnin dashurine e pafund. Tek buzet e tyre peshperisnin urata dhe lutje.
Buzeqeshja e saj aq e embel, syte e saj plot drite, dora e saj aq e bute na krijoi nje ndjenje paqeje ne shpirt. Ishim ne rreshtin e pare me shoqen time Meriten.
Zgjatem duart te preknim rrobat e saj. Na dukej vetja si ne nje enderr.
Dritat ne salle u fiken dhe filloi te shfaqej nje film per Nene Terezen.

Ishte viti 1989.

Nene Tereza apo Agnes Gonxhe Bojaxhiu eshte femija i trete i Nikolle (Kole) dhe Dranafile (Drane) Bernaj Bojaxhiut..

Gonxhja ka lindur me 26 gusht 1910 ne qytetin e Shkupit.

Babai i saj Nikolla ka qene tregtar.
Ai njihej per bamiresite e shumta, ndihmonte si familjet e varfera ashtu dhe institucionet e ndryshme. Ai ndihmoi ne ndertimin e teatrit te pare te Shkupit.

Kola fliste shume gjuhe dhe udhetonte shume ne Itali dhe Egjipt.
Mbasi kthehej nga udhetimet ai sillte shume dhurata per femijet e tij por dhe shume histori. Babai i Gonxhes ka luajtur ne banden e qytetit.Shtepia e tyre gjithmone ishte me mysafire, degjohesh muzike, kenge dhe te qeshura. Per dite festash dhe ne festivale familja do te vishte rroba kombetare .

Nikolle (Kole) Bojaxhiu

Kola ka qene shume aktiv per ceshtjen kombetare dhe per nje Shqiperi te pavarur.Ai ishte ne grupin qe luftonte per bashkimin e Shkupit dhe te qyteteve perreth me Shqiperine. Ne vitin 1918, mbas kthimit nga Beogradi ku u diskutua per ceshtjen shqiptare, ai vdiq. Te gjithe thone se ai u helmua nga kundershtaret e tij. Diten e varrimit te gjitha dyqanet dhe shkollat ishin te mbyllura.



Myslimane dhe te krishtere, si dhe njerez te ndryshem moren pjese ne funeralin e Koles.
Vdekja e Koles ishte nje goditje e rende per familjen. Qe pikerisht nena e Agnes, Dranja qe me duart e saj te arta do ta nxirrte nga kriza familjen. Ajo do te qepte fustane nusesh, kostume per festivale, do bente qilima. Gonxhja ishte shtate vjece. Se bashku me te emen shkonin cdo dite ne kishe. Ajo e ndihmonte te emen ne organizimin e festivaleve, ne zbukurimin e kishes me lule, si dhe shkonin ne kishen e Zonjes se Letnices ne Mal te Zi. Bente pjese ne korin e kishes.

Kendonte shume bukur dhe i binte mandolines. Kohen me te madhe e kalonte ne shoqerine e librave, sidomos literatures fetare. Ne kete kohe filloi te kete kontaktet e para me revistat e Misionit Katolik ku kishte shkrime te shumta per Indine. Fotografite e familjeve te varfera dhe te semureve e preken shume ate.

Te semuret nga leproza si dhe semundjet e tjera bene qe ne mendjen e saj te lindete nje ide e nje dite do te merrte nje vendim te prere. Ishte teper e brishte, teper e ndjeshme dhe ne kete kohe filloi te hidhte ne leter dhe vargjet e para.
Ishte 18 vjece.
Nje vajze me sy endrrimtare, me trup te holle dhe shpirt teper te ndjeshem. Perpara saj ishin te hapura dyert e jetes. Me kulturen dhe aftesite qe kishte ajo mund te behej nje mesuese e mire apo nje shkrimtare. Por zgjodhi dicka tjeter. Nene lokja e saj, sic kujton Gonxhia, keshtu e therrisnin te gjithe nane Dranen ne Shkup, ia kishte ushqyer shpirtin me dashurine per njerezit, per ti ndihmuar dhe sherbyer atyre. Dhe kush me mire se ajo, e rritur ne nje familje me tradita dhe dashurine ndaj te varferve, do ti perkushtohej rruges se Zotit?!. Ishte ne moshen me te bukur, ne moshen e arte, atehere kur cdo vajze enderronte princin e kalter dhe priste te kishte ne duar foshnjen e pare, te degjonte nga goja e saj fjalen Nene. Por ajo zgjodhi nje rruge tjeter, nje rruge te gjate dhe plot perpjekje, t'u ndihmonte te tjereve, t'u gjendej prane kur ato vuanin, t'u mjekonte plaget e trupit dhe te shpirtit.


Ajo ishte nje Gongje qe shkoi vend me vend dhe me fjalen e saj te embel, vetmohimin, thjeshtesine, sakrificen tregoi se cfare mund te beje nje shpirt I mrekullueshem. Perpara saj ulen kokat me respekt princer dhe princesha, presidente dhe politikane, burra shteti dhe artiste. Nga goja e njerezve te vuajtur dhe te semure doli fjala ma e bukur per bamiresen e tyre, Terezen. Ato e quajten Nene dhe kjo fjale percillej neper bote.


Qe nga viti 1929 qe kishte shkuar ne Kalkuta deri ne vitin 1960 ajo s'kishte levizur nga India. Ishte pikerisht viti 1960 kur ajo do te udhetonte per ne Evrope dhe Amerike e ftuar ne nje konference per grate katolike. Midis te tjerash ajo do te thonte:"Shume nga njerezit nuk dine ekzistencen e te varferve.Ne i shohim dhe nuk i shohim ato. Ju mund te gjeni Kalkuta ne te gjithe boten.

Neqoftese keni sy te shifni" Mbas viteve 60 ajo filloi te udhetonte per ne Evrope dhe u takua dhe me te vellane Llazarin qe jetonte ne Itali.
Deshira e saj ishte te takonte te emen dhe te motren,por nje gje e tille nuk iu lejua kurre.

Shume njerez me influence,duke perfshire dhe Indira Gandin, apeluan tek qeveria shqiptare per Nene Terezen por pa sukses.

Me 12 korrik 1972 merr lajmin e hidhur te vdekjes se nenes ne Tirane dhe deshira e saj e fundit kishte qene te shihte dhe nje here Gonxhen. Dy vjet me vone i vdes dhe e motra.

Do te vinte viti 1989 qe ajo me se fundi te vinte ne Shqiperi dhe te lutej prane varrit te se emes dhe te motres.

Puna e saj e madhe dhe e palodhur bene qe ne Indi dhe ne shume vende te tjera te botes te ngrihen me qindra qendra ku te varferit dhe te semuret gjenin nje strehe te ngrohte.

Ne vitin 1979 asaj iu dha Cmimi Nobel i Paqes.

Me vone iu dhane dhe cmime te tjera.Por asnje nga cmimet nuk kishte vleren e cmimit qe i dhane te varferit ,Nene Tereza.

Ajo ishte nene e te gjitheve, qe luftoi urine, qe luftoi varferine, qe luftoi semundjet, qe luftoi vetmine dhe u perpoq per te miren e njerezimit.
Gjer ne fund te jetes se saj ajo mbeti ashtu e thjeshte , e sakrifices, gjithshka ua dhuroi te varferve dhe u perpoq per te varferit.
Ndonese dyert e tokes meme per te do te ishin te mbyllura per dekada te tera ajo kurre se mohoi te qenit shqiptare.
Gjate nje konference shtypi kur nje reporter e pyeti si ndjehej ajo kur ne Shqiperi feja ishte e ndaluar ajo u pergjegj "shqiptaret e mi gjithmone jane ne zemren time".
Dhe kur e pyeten cila ishte origjina e saj ajo tha "jam shqiptare".

Dhe se fundi po e mbyll kete shkrim me nje thenie te Nene Terezes:
"Ngandonjehere na duket se ajo qe bejme i ngjan nje pike uji ne oqean, por vertete,
oqeani eshte i manget m'u per ate pike uje"



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 29th December 2016, 15:37

Nėnė Tereza

Nėnė Tereza ose Shėn Tereza e Kalkutės (e lindur si Anjezė Gonxhe Bojaxhiu; 26 gusht 1910 – 5 shtator 1997) gjithashtu e njohur si Tereza e Bekuar e Kalkutės, Misionare e Bamirėsisė,[2] ishte njė murgeshė katolike dhe misionare shqiptaro-indiane.[3][4][5] Ajo lindi nė Shkup (sot Republika e Maqedonisė), atėherė pjesė e Vilajetit tė Kosovės nė Perandorinė Osmane. Pasi kishte jetuar nė Maqedoni pėr tetėmbėdhjetė vjet, ajo u shpėrngul nė Irlandė dhe mė pas nė Indi, ku jetoi pjesėn mė tė madhe tė jetės sė saj.

Nėnė Tereza themeloi Misionaret e Bamirėsisė, njė kongregacion fetar katolik, i cili nė vitin 2012 kishte mė shumė se 4,500 motra dhe ishte aktiv nė 133 vende. Ato ofrojnė shtėpi pėr njerėzit qė vdesin nga HIV/AIDS, gėrbula dhe tuberkulozi; ato ofrojnė ushqime, klinika tė lėvizshme, programe kėshilluese pėr fėmijėt dhe familjet, jetimore, dhe shkolla. Anėtarėt duhet t’i pėrmbahet betimit tė "dėlirėsisė, varfėrisė dhe bindjes", si dhe njė kusht tė katėrt, pėr tė dhėnė "shėrbime falas e me gjithė zemėr pėr mė tė varfėrit e tė varfėrve".[6]

Nėnė Tereza ėshtė nderuar me ēmimet dhe nderimet mė tė larta, duke pėrfshirė: mė 1962 Ēmimin e Paqes Ramon Magsaysay dhe 1979 Ēmimin Nobel pėr Paqe. Mė 19 tetor 2003, ajo u lumturua dhe u quajt "Tereza e Bekuar e Kalkutės". Pėr t’u kanonizuar nė shenjtore, asaj duhej t’i njihej njė mrekulli e dytė, nė bazė tė rregullave tė kishės katolike. Njė mrekulli e dytė i ėshtė njohur nga Papa Franēeskut, nė dhjetor tė vitit 2015, duke i hapur rrugėn qė ajo tė shpallet shenjt nga Kisha Katolike e Romės.[2][7] Kanonizimi i saj ėshtė bėrė mė 4 shtator 2016, njė ditė para 19-vjetorit tė vdekjes sė saj.

Njė figurė e diskutueshme si gjatė jetės dhe pas vdekjes sė saj, Nėnė Tereza u admirua gjerėsisht nga shumė njerėz pėr veprat e saj bamirėse. Ajo ishte edhe e lavdėruar edhe e kritikuar pėr pikėpamjet e saj kundėr abortit.[8][9][10][11] Ajo gjithashtu ka marrė kritika pėr kushtet nė shtėpitė qė ajo ofronte pėr ata qė ishin buzė vdekjes.[12][13][14][15][16] Biografia e saj tė autorizuar ėshtė shkruar nga nėpunėsi civil indian Navin Chawla dhe ėshtė botuar nė vitin 1992.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 29th December 2016, 15:38

Jeta e hershme
Lindi nė Shkup, tė Shqipėrisė te pushtuar prej Perandorisė Osmane, sot Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė, mė 26 gusht 1910[17]. Tri ditė pas lindjes u pagėzua nė kishėn e Zemrės sė Krishtit nga famulltari i atėhershėm dom Zef Ramaj, ditė tė cilėn ajo e llogariste si datėlindjen e saj[18]. Gonxhja ishte fėmija i tretė i Kolė Bojaxhiut nga Prizreni dhe Drane Bojaxhiut (mbiemri i vajzėrisė Bernaj) nga Novo Sella e Gjakovės. Kola dhe Drania patėn 5 fėmijė, dy nga tė cilėt u vdiqėn nė fėmijėrinė e hershme. Frikė tė madhe kishte nėnė Drania se mos Gonxhja i vdiste menjėherė pas lindjes, sepse me trup dhe shėndet dukej e dobėt. Gonxhja kishte njė vėlla dhe njė motėr. Vėllai quhej Lazėr Bojaxhiu dhe studioi nė Grac tė Austrisė nė Akademinė Ushtarake, por pėr shkaqe politike emigroi qysh herėt nė Itali, kurse motra quhej Age Bojaxhiu. Babai i saj merrej me tregti dhe mblidhte nė shtėpinė e tij artistė dhe patriotė shqiptarė. Shkupi i merret Shqipėrisė prej Maqedonisė me 1 Janar 1918 nė bazė tė traktatit tė Versajės. I ati, qė ishte i pėrfshirė nė lėvizjet politike tė asaj kohe, vdes nė vitin 1919 kur ajo ishte 8 vjeēe[19].

Gonxhja mėsimet e para i mori nė njė shkollė shqipe nė Shkup, ku po ashtu e kreu dhe gjimnazin, por nė gjuhėn serbo-kroate. Gonxhja nė rioninė e saj kishte tri pasione: tė bėhej mėsuese, tė shkruante dhe recitonte poezi dhe tė kompozonte e tė luante muzikė. Emrin "Tereza" e mori kur ishte 18 vjeēe dhe u dorėzua murgeshė.

Jeta si murgeshė
Nėnė Tereza u largua mė 26 shtator 1928 nga Shkupi nė drejtim tė Dublini, Irlandė. Prej kėsaj dite, nėnė, bijė e motėr nuk do tė shiheshin mė kurrė. Mė 12 shtator 1928, Gonxhja kishte shkruar kėtė letėr drejtuar tezes sė saj:

“Shkup 12. 09. 28 E dashura Teze Lis! Mė 26 tė kėtij muaji po nisem prej Shkupit. S’po mund mos me ju shkrue dy tri rreshta pėr juve. Lamtumirė, e deshiroj qė Zoti t'ju nap gjithshka qė ju deshron zemna. Dua t'ju fal gjanat ma tė pėrzemėrta, Gonxhja”.

Ky ishte momenti kur ajo u nda pėrfundimisht me familjen dhe vetėm pas mė shumė se 30 vitesh, do tė takohej me tė vėllanė, Lazrin. Kurse nėna Drania dhe motra Age, shkuan nė atdhe, nė Shqipėri, qysh para Luftės sė Dytė Botėrore. Nėnė Tereza u vendos nė Kalkuta (Indi) ku fillimisht u bė mėsuese dhe shumė shpejt drejtore e shkollės sė vajzave. "Nėnė Tereza e Kalkutės" u quajt kur themeloi urdhrin "Misionaret e Dashurisė" (1951) pėr t'u shėrbyer mė tė varfėrve dhe mė tė pashpresėve tė Kalkutės, Indisė dhe gjithė botės. Nė vitin 1979, kur mori Ēmimin Nobel pėr Paqe, e gjithė bota mėsoi se Nėnė Tereza ishte shqiptare. Haste vėshtirėsi pėr tė folur rrjedhshėm shqip pas njė largimi prej 70 vjetėsh dhe qėndrimi nė ambiente joshqiptare, por ajo kurrė nuk e ka mohuar origjinėn e saj shqiptare. Shkrimet e saj ne shqip janė letrat e rinisė dhe mė pas me familjen nė shqip, pėrshėndetje nė shqip popullit shqiptar pas fitimit tė ēmimit Nobel mė 1979 dhe lutja nė shqip transmetuar nga Zėri i Amerikės me 17 qershor 1978. Nė ēastin e marrjes sė Ēmimit Nobel mė 1979, njė nga klerikėt qė merrte pjesė nė sallė e pyeti Nėnė Terezėn se nga ishte. Ajo deklaroi: “Kam lindur nė Shkup, jam shkolluar nė Londėr, jetoj nė Kalkutė dhe punoj pėr tė gjithė njerėzit e varfėr nė Botė. Atdheu im ėshtė njė vend i vogėl me emrin Shqipėri”. Por Shqipėria heshtte. Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė nuk i kishte dhėnė vizė nobelistes sė ardhshme as sa pėr tė parė nėnėn e saj qė jetonte nė Tiranė, as pėr tė marrė pjesė nė varrimin e saj mė 1974, as pėr tė parė varrin. Madje kėtė vizė nuk ia dhanė as kur fama e saj kishte marrė dhenė nė tė katėr anėt e botės deri nė fillim tė viteve '90. Shqiptarja trupvogėl ishte kthyer nė njė legjendė tė gjallė. Ajo ishte nėnė kujdestare e 7,500 fėmijėve nė 60 shkolla, ishte nėnė qė mjekonte 960,000 tė sėmurė nė 213 dispanseri, ishte e vetmja nė botė qe trajtonte 47,000 tė gėrbulur nė 54 klinika, kujdesej pėr 3,400 pleq tė braktisur e tė lėnė rrugėve, nė 20 shtėpi pleqsh, kishte birėsuar 160 fėmijė ilegjitimė e bonjakė. Kėto janė shifrat e mesit tė viteve '80. Deri sa Nėnė Tereza ishte gjallė dhe sot e kėsaj dite shifrat kanė ndryshuar shumė.

Ish Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Ronald Reagan duke e dekoruar Nėnė Terezėn me ēmimin Medal of Freedom 1985



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 29th December 2016, 15:39

Nėnė Tereza nuk qe ndonjė perėndeshė dhe me tė mund tė fliste ēdonjėri. Madje ajo kishte edhe adresė tė saktė: njė godinė ngjyrė hiri nė Bose Road, tė ndėrtuar nė njė lagje tė zhurmshme dhe ējerrėse, tė stėrmbushur me njerėz, e cila vlonte nga ēajbėrėsit, shitėsit dhe tregtarė tė tjerė tė pjesėve mė tė ndryshme kėmbyese si dhe lėngėshtrydhėsit. Mu nė qendėr tė Kalkutės shtrihej shtabi i pėrgjithshėm i Rregullit, "Shtėpia e Nėnės", pranė portės tė sė cilės qe vendosur njė tabelė druri ku shkruante: "Mother Teresa. IN/OUT". Shtėpinė e Nėnė Terezės e kanė vizituar personalitete si mbretėresha e Britanisė, ish presidentėt e Shteteve tė Bashkuara Xhorxh Bush e Xhimi Karter, Jaser Arafati, princesha Diana e shumė tė tjerė. Nėnė Tereza ka qenė mjaft bujare, humane e zemėrgjerė dhe kėto janė karakteristikat qė do ta bėjnė tė jetojė pėrgjithmonė nė zemrat e gjithė njerėzve, sidomos nė zemrat e shqiptarėve.

Kur ishte e re, jo vetėm ka folur, por ka shkruar edhe poezi ne gjuhėn shqipe.. Sot kemi njė dėshmi tė Nėnė Terezės qė flet shqip mė 1988, nė njė intervistė dhėnė Zėrit tė Amerikės nė gjuhėn shqipe.[20]

Nėnė Terezės, pėr tė ardhur nė Shqipėri iu desh tė dėrgonte tri letra. Ajo i kishte dėrguar mė parė letėr Komitetit Shqiptar pėr Marrėdhėniet me Jashtė, por nuk mori kurrė pėrgjigje. Ja se si e shpjegon Lolja letrėn e tė madhes Nėna Terezė dėrguar Presidentit te Republikės nė vitin 1989, tė cilit i theksonte se: “pėr 60 vjet kam vizituar shumė e shumė vende jashtė atdheut tim”, qė ėshtė edhe njė fakt se ajo e konsideronte Shqipėrinė atdheun e saj. Mė nė fund, e para pasaportė (pėr kėtė rast ishte diplomatike) e dhėne pėr nėnshtetas tė huaj me origjinė shqiptare iu dha pikėrisht Nėnė Terezes, e cila vizitoi Shqipėrinė mė 1989. Nėnė Tereza kishte gjithashtu pasaportė nga India, Vatikani, Britania e Madhe dhe Italia. Kur i thanė pėr pasaportėn Shqiptare ajo u pėrgjigj: “E pranoj me kėnaqėsi, sepse ėshtė pasaporta e vendit tim; atje kam Nėnėn dhe motrėn, atje kam miq e tė njohur, atje shumė shpejt do tė hapim misionin tonė e unė do te jem vetė aty”. Kur mori ēmimin Nobel nė vitin 1979, amerikanėt i ofruan nėnshtetėsinė amerikane dhe pasaportėn, por ajo nuk pranoi.


Bamirėsia Ndėrkombėtare
Nėnė Tereza tha “Me gjak, unė jam shqiptare. Me shtetėsi, jam indiane. Me besim, unė jam njė murgeshė katolike. Sipas profesionit tim, unė i pėrkas botės. Pėr nga zemra ime, unė i pėrkas plotėsisht zemrės sė Jezusit.” [21]

Nė 1982, nė kulmin e Rrethimit tė Beirutit, Nėnė Tereza shpėtoi 37 fėmijė tė bllokuar nė njė spital ushtarak duke ndėrmjetėsuar njė armėpushim tė pėrkohshem ndėrmjet ushtrise izraelite dhe guerilėve palestinezė. E shoqėruar nga punėtorėt e Kryqit tė Kuq, ajo udhėtoi pėrmes zonės sė luftės deri tek spitali i shkatėrruar pėr tė zhvendosur pacientėt e rinj.

Kur Evropa Lindore pati njė hapje mė tė madhe nė fund tė viteve 1980, ajo i zgjeroi pėrkpjekjet e saj nė vendet komuniste qė mė parė kanė refuzuar Misionaret e Bamirėsisė, duke u pėrfshirė nė shumė projekte. Ajo nuk u tremb nga kritikat pėr qėndrimin e saj kundėr abortit dhe divorcit duke thėnė, “ Pavarėsisht kush ēfarė thotė, ti duhet ta pranosh atė me njė buzėqeshje dhe tė bėsh punėn tėnde.” Ajo vizitoi Republikėn Sovietike tė Armenisė pas tėrmetit tė vitit 1988, dhe u takua me Nikolai Ryzhkov, Kryetari i Kėshillit tė Ministrave.

Nėnė Tereza udhėtoi pėr tė ndihmuar dhe shėrbyer tė uriturve nė Etiopi,viktimave tė rrezatimit nė Cernobill, dhe viktimave tė tėrmetit nė Armeni. Nė 1991, Nėnė Tereza kthehet pėr here tė parė nė vendlindjen e saj dhe hapi shtėpinė e Vėllezėrve Misionarė tė Bamirėsisė nė Tirane, Shqipėri. Deri mė 1996, Nėnė Tereza ishte duke punuar nė 517 misione nė mė shumė se 100 vende. Gjatė viteve, Misionaret e Bamirėsisė tė Nėnė Terezės u zgjerua nga dymbėdhjetė nė mijėra persona qė u shėrbejnė “me tė varfėrve nga tė varfėrit” nė 450 qendra nė mbarė botėn. Shtėpia e parė e Misionareve tė Bamirėsisė nė Shtetet e Bashkuara ishte themeluar nė Bronksin e Jugut, Nju Jork; nga viti 1984 kongregacioni udhėhiqte 19 institucione nė gjithė vendin. Nėnė Tereza fliste rrjedhshėm 5 gjuhė: bengalisht, shqip, serbisht, anglisht dhe hindisht.



Pėrkeqėsimi i shėndetit dhe vdekja
Nėnė Tereza pėsoi njė atak nė zemėr mė 1983 derisa vizitonte Papėn Gjon Pali II. Pas njė ataku tė dytė nė 1989, ajo mori njė stimulues kardiak artificial. Nė 1991, pas njė beteje me pneunominė derisa ishte nė Meksikė, ajo vuajti edhe me probleme tė tjera tė zemrės. Ajo ofroi ta lė pozicionin e saj si kryetare e Misionareve tė Bamirėsisė, por motrat e kongregacionit, nė njė votim sekret votuan qė ajo tė qėndronte. Nėnė Tereza pranoi tė vazhdonte punėn e saj si kryetare e asamblesė.[22]

Nė prill tė vitit 1996, Nėnė Tereza u rrėzua dhe theu klavikulėn. Nė gusht ajo lėngoi nga malaria dhe dėshtimi i barkushes sė majtė tė zemrės. Ajo pati njė operim tė zemrės por ishte e qartė se shėndeti i saj ishte duke u dobėsuar. Kryepeshkopi i Kalkutės, Henry Sebastian D’Souza, tha se kishte urdhėruar njė prift pėr tė pėrformuar njė eksorcizėm mbi Nėnė Terezėn me lejen e saj, kur ajo u shtrua nė spital me problem kardiake sepse mendonte se ajo ishte nėn sulmin e djallit.[23]

Nė 13 mars 1997, ajo la pozitėn e kryetares sė Misionareve tė Bamirėsisė. Ajo ndėrroi jetė mė 5 shtator 1997.[24]

Nė kohėn e vdekjes sė saj, Misionaret e Bamirėsisė sė Nėnė Terezės kishin mbi 4,000 motra, dhe njė vėllazėri prej 300 anėtarėsh, qė punonin nė 610 misione nė 123 vende.[25] Keto pėrfshinin bujtina dhe shtėpi pėr njerėzit me HIV/AIDS, me gėrbulė dhe tuberkulozė, kuzhina supe, programe kėshillimi pėr fėmijė dhe familje, ndihmės personalė, jetimore dhe shkolla. Misionaret e Bamirėsisė u ndihmuan edhe nga bashkėpunėtorėt, tė cilėt ishin mbi njė milion nė vitin 1990.

Trupi i Nėnė Terezės u nderua nė Shėn Tomas, Kalkutė pėr njė javė para funeralit tė saj, nė shtator 1997. Asaj iu dha funeral shetėror nga qeveria indiane nė shenjė falėnderimi pėr shėrbimin e saj pėr tė varfėrit e tė gjitha feve nė Indi. Vdekja e saj u vajtua nė komunitete laike dhe fetare. Nawaz Sharif, kryeminstri i Pakistanit, tha se ajo ishe “njė idivid i rrallė dhe unik qė kishte jetuar pėr qėllime mė tė mėdha. Pėrkushtimi i saj i pėrjetshėm pėr t’u kujdesur pėr tė varfėrit, tė sėmurėt dhe tė pafatėt ishte njė ndėr shembujt mė tė lartė tė shėrbimit pėr humanizmin tonė.” Ish Sekretari i Pėrgjithshėm i KB, Javier Pérez de Cuéllar tha: “Ajo ėshtė Kombet e Bashkuara. Ajo ėshtė paqe nė botė.”



Trashėgimia
Nėnė Tereza u bė njė nga urat ndėrlidhėse tė njohjes sė shqiptarėve nė botė. Bill Clinton ėshtė shprehur nė qershor 2002: “Nėnė Tereza, ishte e para Ajo qe mė bėri ta dua kombin shqiptar. Dhe tani ndihem shumė krenar qė plotėsova njė detyrė morale ndaj saj dhe ndaj vlerave tė lirisė”. Por origjina shqiptare nuk duhet absolutizuar. Gonxhja u bė qytetarja e botės, e popujve, feve dhe e qytetėrimeve.

Ndėr titujt qė i janė dhėnė Nėnė Terezės pėrmenden: Pamada Shir; Gjoni XXIII pėr Paqe, tė cilėn ia dorėzoi personalisht Papa Pali VI; Samaritani i Mirė, nė Boston; Shpėrblimi Ndėrkombėtar John Kennedy, nė Uashington; Nėna e tė Gjitha Nėnave, Balzan; Ēmimi Nobel pėr Paqen; Medalja e Lirisė, shpėrblimi mė i lartė amerikan; Medalja e Paqes, shpėrblimi mė i lartė i Rusisė; etj.


Shtėpia Pėrkujtimore e Nėnė Terezės nė Maqedoni
Ndėrkohė nė Maqedoni ėshtė botuar njė monografi qė paraqet Nėnė Terezėn si maqedonase! Sipas gazetės Washington Post, 16 tetor 2003, deklarohet qartė se Nėnė Tereza ka lindur nė Shkup nė kohėn kur nuk kishte FYROM dhe Shkupi ishte qytet i perandorisė otomane. Mė tej rikujtohet fjala e Nėnė Terezės qe sipas gjakut ajo ishte shqiptare. Nė librin e Kathryn Spink tė pėrkthyer nė gjermanisht, biografi qė ėshtė e autorizuar nga Nėnė Tereza, thuhet se babai i Nėnė Terezės ishte njė nacionalist shqiptar i cili angazhohej pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė dhe krijimin e Shqipėrisė sė Madhe, pėr kėtė ai kishte shkuar ne Beograd tok me konsullin italian. Kishte shkuar atje me njė shėndet shumė tė mirė dhe qe kthyer prapa i shtrirė pėr vdekje. Ai i kishte 45 vjet kur vdiq. Mjeku dhe anėtarėt e familjes ishin tė bindur se Kola ishte helmuar nė Beograd.



Shiko profilin e anėtarit


#5

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi