Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Letėrsia » Shkrimtarė shqiptarė »
Andon Zako Ēajupi

Share

Shko tek faqja : 1, 2  Next

+ Pėrgjigju Diskutimit

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:34



Andon Zako Ēajupi

Emri i tij i vėrtetė ėshtė Andon Ēako, nuk dihet pėr ē'arsye ai pėrdori edhe formėn Zako. Emri letrar Ēajupi ėshtė emri i njė mali tė vendlindjes, mallin dhe kujtimin e sė cilės e nguliti dhe e pėrjetėsoi nė pseudonimin e tij. Lindi nė Sheper tė Zagorisė mė 27 mars 1866. Mėsimet e para i mori nė vendlindje ku kreu dhe njė shkollė gjysėm tė mesme greke. Po shkolla mė e madhe e vendlindjes ishte shkolla e fshatarit, e njohjes sė jetės dhe tė shpirtit tė popullit, tė gėzimeve dhe tė brengave tė bashkėfshatarėve tė tij. Rol tė madh nė formimin e tij ka luajtur sidomos gjyshi nga e ėma, i cili e futi nė botėn magjepėse tė pėrrallave, tė legjendave e tė kėngėve popullore, prej sė cilės poeti i ardhshėm nuk do tė ndahej mė kurrė. I ati i Ēajupit, Harito Ēakua, ishte kurbetēi nė Misir, ku qe aktivizuar nė lėvizjen atdhetare. Ai e tėrhoqi tė birin nga fshati pėr tė vazhduar studimet. Andoni ishte vetėm 15 vjeē, kur la shoqėrinė pėr tė ndjekurnjė kolegj francez nė Aleksandri, duke marrė me vete mallin e sė ėmės Zoicės, dhe tė gurėve e maleve tė Zagorisė. Nė kolegj mori njė kulturė tė mirė dhe u dallua ndėr tė parėt midis shumė nxėnėsve tė kėsaj shkolle qė vinin nga vende tė ndryshme tė Mesdheut. Me kėtė kulturė ai i kishte tė hapura dyert e universitetit, tė cilin e ndoqi nė vitet 1887-1893 nė Gjenevė, ku studjoi pėr drejtėsi. Kėtu u njoh me njė vajzė vendase Evgjeninė, e cila e bėri tė lumtur po dhe fatkeq, sepse i vdiq pas njė vit martese, duke lėnė jetim tė birin e porsalindur, Stefanin. Kjo humbje e tronidi thellė poetin dhe i la vragė tė thellė.
Ajo u bė shkak qė, pas dhjetė vjetėsh, tė shkruante elegjinė "Vaje", njė nga elegjitė mė tė bukura dhe mė prekėse tė poezisė sonė.
Mė 1883 me dokumentin e drejtėsisė nė xhep dhe me djalin nė krahė u kthye nė Misir dhe u vendos nė Kajro, ku nisi tė ushtronte profesionin e avokatit. Po prej kėtij profesioni hoqi dorė shpejt. Shkak u bė njė konflikt me autoritetet e vendit gjatė njė proēesi gjyqėsor ku avokati i ri mbrojti tė drejtėn dhe nuk u lėshoi pe pushtetmbajtėsve. Jetoi me pasurinė qė i kishte lėnė i ati, dhe iu kushtua tėrėsisht ēėshtjes atdhetare dhe krijimtarisė letrare.
Ēajupi gjeti nė Misir njė lėvizje patriotike tė zhvilluar. Shqiptarėt e ngulimeve tė Egjiptit kishin organizuar njė shoqėri atdhetare e kulturore dhe mbanin lidhje sidomos me "Shoqėrinė e Stambollit". Por kėtė lėvizje u munduan ta kthenin nė anėn e tyre disa rrethe grekomanėsh, tė cilėt intrigoni kundėr patriotėve tė vėrtetė dhe kundėr Ēajupit. Ai u bė shpirti dhe figura mė e njohur e kolonisė patriotike tė Misirit, Ēajupi mbrojti interesat e shqipėrisė dhe tė popullit shqiptar, demaskoi synimet e xhonturqve, tė grekomanėve dhe tė gjithė armiqve tė tjerė tė ēėshtjes sė kombėtare.
Emri i tij nisi tė njihej nė rrethet e atdhetarėve qė nė fund tė shekullit, kur botoi mė 1898 artikullin e gjatė "Duke kėrkuar njė alfabet", nė tė cilin spikat shqetėsimi i tij pėr unitetin e lėvizjes kombėtare dhe kulturore, pėr shkrimin dhe lėvrimin e gjuhės amtare pėrmes njė alfabeti tė njėsuar. Por vepra qė e bėri tė njohur nė mbarė botėn shqiptare ishte pėrmbledhja poetike "Baba Tomorri" (1902) ku pėrfshiu komedinė "katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr". Me kėtė vepėr ai u bė poeti mė i njohur pas Naimit, figura qė zuri vendin qė mbeti bosh pas humbjes sė poetit kombėtar mė 1900.
Vjershat patriotike dhe luftarake tė "Baba Tomorrit" frymėzuan ēetat e lirisė dhe kryengritjet e mėdha qė i sollėn pavarėsinė Shqipėrisė mė 1912. Kėtė ngjarje poeti e priti me gėzim, u duk se iu hap udha pėr t'u kthyer nė mėmėdhč, por, Lufta e Parė Botėrore dhe trazirat e mėvonshme e shtynė larg kėtė shpresė. Megjithatė ai i ndiqte nga afėr ngjarjet nė Shqipėri, duke mbetur gjithmonė nė krah tė forcave pėrparimtare e demokratike. Mė 1919 Ēajupi ishte nė ballė tė pėrpjekjeve tė shqiptarėve tė Misirit, pėr tė mbrojtur tė drejtat e popullit shqiptar nė Konferencėn e Paqes qė mblidhej nė Paris. Ai dėnoi qeverinė e Durrėsit, qė ishte vegėl e fuqive imperialiste, ashtu siē dėnoi pėrpjekjet e feudalėve tradhėtarė pėr ta bėrė Shqipėrinė ēiflik tė tyre e pėr ta nxjerrė nė ankand sipas interesit. Me kėto qėndrime ai thelloi demokratizimin nė lėvizjen mendore dhe nė letėrsinė shqiptare. Kjo u shpreh nė frymėn antifeudale tė veprės sė tijdhe nė vendin qė ai u dha problemeve shoqėrore nė krijimtarinė e tij letrare e publiēistike. Nė kėto vite Ēajupi , si shumė atdhetarė tė tjerė, pėrjetoi krizėn e idealeve tė bukura tė Rilindjes. Nė krye tė punėve nė Shqipėrinė e pavarur, nė vend tė atdhetarėve tė ndershėm po vinin njerėz qė i binin pas interesit tė tyre, pa menduar pėr fatet e kombit. "Nė Shqipėri, -shkruan ai mė 1922- njė turkoman, njė grekoman, njė sllavoman, njė intrigant, njė tradhėtar, takon tė bėhet … regjent, ministėr, prefekt, faqe me nder dhe mbret".
Ēajupi ishte pėr demokracinė dhe qytetėrimin, prandaj e pėrshėndeti Revolucionin Demokratiko-Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924, frytet e tė cilit nuk arriti t'i gėzonte populli shqiptar. Demokracia e pati jetėn e shkurtėr dhe, nė vend tė saj, u rikthye pushteti i feudalėve me ardhjen e A.Zogut nė fuqi. Kur u mor vesh se ky do ta shpallte veten mbret, Ēajupi qė ishte nė krye tė "Shoqėrisė sė miqve", tė themeluar nė Kajro, i drejtoi Qeverisė sė Tiranės njė protestė, midis tė tjerave thuhej se koha e mbretėrve shkoi, "kurse edhe ata qė i kanė, po vėshtrojnė t'i pėrzėnė", Ky qėndrim i vendosur antimonarkist ia mbylli pėrfundimisht poetit rrugėn pėr t'u kthyer nė Shqipėri, qė tė tretej nė "baltėn mė tė ėmbėl se mjalta" tė mėmėdheut. Vdiq nė Kajro mė 11 korrik 1930. Shtypi zyrtar nė Shqipėri e kaloi vdekjen e tij pothuajse nė heshtje.
La nė dorėshkrim pjesėn mė tė madhe tė veprave tė tij, poemėn "Baba Musa lakuriq", njė parodi e biblės, tragjedinė "Burri i dheut", qė u botua pas vdekjes mė 1935, komedinė "Pas vdekjes" qė u botua mė 1937, pėrmbledhjen poetike "Kėngė e vome", fati i sė cilės nuk dihet. Me gjallje, pėrveē "Baba Tomorrit" botoi Pėrrallat e La Fontenit (1921) pėrshtatur prej tij nga frengjishtja dhe "Lulet e Hindit" (1922), njė tufė vjershash tė letėrsisė sanskrishte, nga artikujt e paktė qė botoi nė shtypin e kohės duhet pėrmendur pamfleti "Klubi i Selanikut" (1909), njė nga kulmet e publiēistikės sė Rilindjes. Nė kėtė pamflet Ēajupi demaskoi demagogėt e xhonturqve dhe tė veglave tė tyre, qė kishin hyrė nė lėvizjen kombėtare pėr interesat e ngushta tė kastės sė bejlerėve turkoshakė e fanatikė, tė zellshėm pėr t'i zgjatur jetėn tė "sėmurit tė Bosforit", perandorisė sė kalbur tė sulltanėve osmanė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:35

Krijimtaria
Krijimtaria e Ēajupit si poet ėshtė e gjerė, por vepra e tij kryesore ėshtė "Baba Tomorri", njė nga pėrmbledhjet poetike mė tė rėndėsishme botuar gjatė Rilindjes. Interesi i gjallėqė zgjoi ajo, pritja qė iu bė nga lexuesi e kritika e kohės, lidhet me forcėn e fjalės poetike tė Ēajupit me rininė e frymėzimit tė tij si poet qė do tė shprehte aspiratat, ėndėrrat dhe idealet e njė faze tė re tė lėvizjes kombėtare , e cila nė fillim tė shekullit tonė njohu njė ngritje tė pėrgjithshme qė shpuri nė kryengritjet e mėdha tė viteve 1910-1912 dhe nė fitoren e pavarėsisė.
"Baba Tomorri" shėnonte njė nga kulmet e poezisė sė Rilindjes, pra me "Baba Tomorrin" i hapeshin shtigje tė reja poezisė shqiptare, frynte nė tė njė flladi ri dhe hynte nė tė njė notė e re, mė e fortė dhe mė konkrete nga fryma sociale. Prandaj "Baba Tomorri" si vepėr qėndron nė kapėrcyell tė dy epokave, me rrėnjė tė forta nė traditėn romantike tė Rilindjes, si vazhdim i saj, dhe me vėshtrim nga horizontet e njė poezie tė ardhshme realiste dhe sociale. Fryma popullore, me tė cilėn janė gatuar vjershat e "Baba Tomorrit", u dha atyre njė vulė origjinaliteti tė veēantė, njė tingėllim aq magjepės pėr veshin e lexuesve, sa ato u bėnė shpejt popullore dhe pushtuan zemrat e tyre.
Pėrmbledhja poetike "Baba Tomorri" pėrbėhet nga tri pjesė qė autori i titullon: "Atdheu", "Dashuria" dhe "Pėrralla tė vėrteta e tė rreme".
Motivi atdhetar, dashuria pėr baltėn dhe gurėt e mėmėdheut dhe malli pėr ta, kujtimi i sė kaluarės heroike dhe krenaria pėr traditat e tė parėve, dėshira pėr ta parė atdheun tė lirė dhe thirrja pėr tė rrokur armėt kundėr pushtuesit, i japin poezisė sė Ēajupit atė tharm frymėzimi dhe atė patos luftarak qė e bėn tė hyjė thellė nė shpirtin e shqiptaritdhe ta trondisė atė.
Tema atdhetare fiton nė poemėn e Ēajupit njė pėrmbajtje konkrete e tė prekshme, sepse ai shprehu ndjenjat dhe mendimet e njeriut tė thjeshtė, tė bujkut e tė bariut, lidhur me baltėn e mėmėdheut dhe me varret e stėrgjyshėve. Mėmėdheu ėshtė si toka ku njeriu lind, mėson gjuhėn e nėnės, njeh prindėrit, ku rron me ėndrra dhe me shpresa, ku dėshiron tė ketė varrin. Ky vend pėr shqiptarin ėshtė Shqipėria.

Ku i duket balta
Mė e ėmblėl se mjalta,

shkruan poeti. Atdheu i jep njeriut nder, i jep kuptim dhe vlera morale jetės sė tij. Poezia e Ēajupit kėto ide tė Rilindjes i shprehu me njė gjuhė tė thjeshtė, me njė njė varg qė rrjedh i ēlirėt, si nė kėngėt e popullit, me njė fjalor poetik konkret dhe me njė ndjenjė aq tė sinqertė e aq tė ēiltėr, sa e bėn aty pėr aty pėr vehte lexuesin dhe i ngulitet nė mendje e nė zemėr.
Jeta ėshtė e bukur nė atdhe kur njeriu gėzon lirinė, liria ėshtė gjėja mė e shtrenjtė pėr njeriun, do tė shkruante poeti, por shqiptarėt e kishin humbur atė dhe kishin rėnė nė njė robėri tė rėndė shekullore:

Pesėqind vjet kemi rruar
me pahir,
Lidhurė kėmb' e duar
me zinxhir!

Shkruante Ēajupi nė poezinė "Shqiptar", duke lėshuar kushtrimin:

Ēvish rrobat e robėrisė,
Mėmėdhč,
Vish armėt e trimėrisė,
se ke ne!

Nė kėto vargje tė pėrziera, katėrrokėshi thyen rrjedhėn e tetėrrokėshit, duke i dhėnė njė ritėm tė ri shprehjes poetike, kurse aliteracioni i jep njė timbėr tė veēantė. E gatuar me frymėn kryengritėse, poezia atdhetare e Ēajupit ishte kėshtu njė kushtrim lufte; nė tė shpirti luftarak dhe motivi atdhetar i poezisė sė Rilindjes gjeti shprehjen e vet mė tė gjallė dhe mė tė hapur. Poezia atdhetare e Ēajupit ėshtė kėshtu poezia e toneve tė forta, njė poezi e trazuar qė vlon nga malli e dashuria pėr vendlindjen dhe nga zemėrimi e thirrja pėr luftė.
Ajo shėnoi kulmin e poezisė atdhetare tė Rilindjes, prandaj dhe u bė himn atdhedashurie edhe vetėmohimi pėr ēetat e lirisė, gjatė Rilindjes e mė pas.
Njė notė tė re, tė freskėt solli poezia e Ēajupit edhe nė lirikėn e dashurisė. Ai i kėndon njė dashurie tokėsore, duke e zhveshur poezinė dashurore nga konvecionalizmi. Ēajupi nuk pėrsiat pėr dashurinė, ai e pasqyron atė si njė ndjenjė tė jetuar, si njė kujtim tė gjallė a pėrjetim tė sinqertė, tė cilin e jep me thjeshtėsinė dhe konkretėsinė e lirikės popullore. Poeti i kėndondashurisė sė parė, i kėndon vashės qė i prish gjumin; i kėndon mikes sė jetės, bukurisė sė saj, u kėndon gėzimeve dhe brengave qė i sjell njeriut njė dashuri e pėrjetuar thellė, si njė ndjenjė e bukur qė pasuron jetėn e njeriut.

Bukuria jote, leshėrat e tua
Po si pendė korbi tė gjata mi thua,
Ballėtė si diell, faqetė si mollė
Qafa jot'e gjatė, mesi yt i hollė.
…Gjithė mė kėnaqin, tė tėra t'i dua
Po zemra jote u bė gur pėr mua!…

Shkruan poeti nė njė nga lirikat e ciklit "Dashuria", qė ėshtė nga mė tė bukurat e poezisė sonė dashurore. Midis kėtyre lirikave vend tė veēantė zė tufa e poezisė me titullin "Vaje". Ėshtė njė elegji e rrallė frymėzuar nga klujtimi i bashkėshortes sė vdekur, njė kujtim i thekshėm dhe cfilitės pėr zemrėn e plagosur tė poetitqė s'gjen shėrim, njė plagė qė orė e ēast e lėndon jetimi i mitur pa dashurinė dhe pėrkėdhelitė e nėnės.

Ndė ē'kopshte me lule ke qėndruar vallė?
Stė vjen keq pėr mua? Stė vjen mall pėr djalė?

E gatuar me njė ndjenjė tė thellė njerėzore, e derdhur nė modelet e folklorit, ajo u bė popullore dhe u kėndua si kėngė popullore.
Ashtu si nė jetėn e njeriut, gėzimi dhe hidhėrimi janė pranė e pranėdhe nė poezinė e Ēajupit kėmbehen shpesh, duke mbizotėruar nė tė notat optimiste , gazi qė i sjell njeriut dashuria. Si njė kėngė plot dritė e ngazėllim tingėllon vjersha "Kopshti i dashurisė". Ky kopsht pėr poetin gjendet nė atdhe, ku do ta sjellė miken qė ti gėzojnė gėzimet e dashurisė, bukurisė dhe mirėsitė e vendlindjes, tė jetės sė thjeshtė fshatarake e baritore tė mėmėdheut. Ēajupi e zbriti lirikėn e dashurisė nga qiejt romantikė nė tokė, nė jetėn e pėrditshme tė njeriut shqiptar,
Me kėtė frymė tokėsore e jetėsore do tė emanciponte Ēajupi mbarė poezinė e tij, sidomos poezinė me motive shoqėrore, tė cilat i trajtoi ndėr tė parat nė letėrsinė tonė, si njė shkrimtar qė i hap udhė realizmit.
Ēajupi nė poezinė e tij ngre zėrin kundėr pabarazisė shoqėrore, ai ėshtė mik i demokracisė dhe armik i despotizmit politik. Poeti merr nė mbrojtje tė drejtat e vegjėlisė, tek e cila gjen vlerat morale qė krijon puna e ndershme. Vjersha "Misiri" e pasuron poezinė e kohės me ide tė reja, kundėr shtypjes e arbitraritetit tė klasės sė bejlerėve, tė sundimtarėve qė e ngrenė lumturinė e tyre mbi djersėn dhe gjakun e njerėzve tė punės. Ai vuri gishtin nė disa plagė tė rėnda tė shoqėrisė shqiptare tė kohės, shkroi me dhembje pėr pozitėn e gruas nė kėtė shoqėri ("Fshati im") dhe pasqyroi me realizėm dramėn e kurbetit ("Kurbeti") si njė fatkeqėsi me pasoja tragjike nė jetėn e shqiptarit dhe pėr fatet e kombit.
Nė poemėn "Baba Musa lakuriq" qė mbeti e pabotuar, Ēajupi thelloi kritikėn edhe ndaj moralit tė shoqėrisė sė kohės dhe i zgjeroi shumė diapazionin tematik tė poezisė shqiptare. Veprėn e pėrshkon rryma satirike ndaj dogmės dhe klerit. Duke parodizuar biblėn, poeti shprehu skepticizmin e vet edhe ndaj thelbit moral tė njeriut dhe ndaj normave tė marrdhėnieve morale atje ku bėn ligjin paraja dhe pasuria. Pėr poetin ėshtė e padrejtė ajo ajo shoqėri ku blihet e shitet njeriu, ku blihet e shitet dashuria.

I pasur tė palltė varri,
ti qė bleve dashurinė,

do tė shkruante Ēajupi. Ai aktualizoi edhe shumė ide morale tė fabulave tė La Fontenit, pėrmes pėrkthimit tė tyre mjeshtėror nė gjuhėn shqipe.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:36

Komeditė

Realizmi dhe fryma kritike ndaj bukurive tė jetės shoqėrore dhe politike tė kohės shprehen, sidomos nė komedinė e Ēajupit. "Katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" ėshtė njė pjesė nė vargje. Mė shumė se njė tė tėrė si komedi, Ēajupi ka krijuar disa skena plot humor tė kėndshėm pėrmes tė cilave vė nė lojė mendėsi tė prapambetura dhe zakone anakronike tė jetės sė fshatit shqiptar. Janė probleme qė Ēajupi i pat rrahur dhe nė krijime tė tjera, por kėtu ato tingėlluan nė harmoni me njė atmosferė humori popullor qė pėrshkron tėrė veprėn dhe qė pėrbėn njė nga veēoritė dhe meritat e saj.
Shigjetat e kėtij humori godasin zakonin prapanik tė martesave tė tė rinjve me moshė tė papėrshtatshme pėr njėri tjetrin, zakon qė e kishin sjellė kushtet ekonomike tė jetės nė fshatrat malore. Tana do tė martojė tė birin katėrmbėdhjetėvjeēar me njė vajzė mė tė madhe se ai: ajo "nuk do nuse pėr sisė, po pėr punėt e shtėpisė". Kjo bėhet shkak pėr njė varg situatash e skenash komike dhe batutash plot humor qė fshikullojnė mendėsi tė mykuara patriarkale e zakone tė prapambetura. Dritėshkurtėsia e njė nėne, qė ėshtė bartėse dhe viktimė e patriarkalizmit, dembelizmi i burrave tė malėsisė dhe kapadaillėku i tyre, grindjet e kota dhe thashethemet e njė mjedisi tė prapambetur, figura groteske e njė prifti qejfli, tė gjitha vihen nė lojė me njė ton hokatar qė pėrshkron dialogun e personazheve.
Personazhi mė i realizuar ėshtė Tana, tipi i gruas fshatare, tė cilėn kushtet e jetės e detyrojnė tė ngulė kėmbė pėr njė martesė qė nuk i sjell lumturi tė birit, duke u bėrė qesharake nė sy tė fshatit e tė njerėzve me ēiftin qė sajon dhe me dasmėn e tyre. Po kėto kushte e shtyjnė nga ana tjetėr, tė shpotisė tė shoqin dembel dhe indiferent pėr problemet jetike tė familjes. Kėto cilėsi, tė bashkuara nė njė personazh tė vetėm, e bėjnė Tanėn e Ēajupit njė tip interesant, tė vizatuar me pak viza por tė dhėnė nė mėnyrė tė gjallė, plot humor e kolorit, nė sfondin e njė jete tipike fshatare, tė katundeve malore tė Shqipėrisė sė Jugut.
Me "katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" Ēajupi krijon komedinė realiste tė zakoneve; ajo ka hyrė nė fondin klasik tė veprave komike, pėr shkak tė humorit tė kėndshėm, tė gjuhės plot kolorit popullor, tė personazheve dhe tė shkathtėsisė sė dialogut. Situatat komike e ngjarjet qė paraqet autori ngjajnė si skena tė marra nga jeta e pėrditshme, me aq realizėm thjeshtėsi dhe e natyrshmėri janė dhėnė ato nė kėtė vepėr.
Vepra tjetėr dramatike e Ēajupit "Pas vdekjes" ėshtė njė komedi politiko-shoqėrore. Demaskimi i demagogjisė sė xhonturqve dhe i bejlerėve qė u bėnė vegėl e tyre, problem qė Ēajupi e pat trajtuar edhe te pamfleti "Klubi i Selanikut", ėshtė vėnė nė qendėr tė kėsaj vepre. Edhe ngjarjet zhvillohen nė zyrat e gazetės "Liria" tė kėtij klubi, por kuptohet se pėrmbajtja e komedisė ėshtė shumė mė e gjerė dhe mė e thellė. Ajo zbulohet pėrmes njė situate komike, tė gjetur me mjeshtėri prej shkrimtarit. Doktor Adhamudhi vjen nė zyrat e "Lirisė" t'i tregojė Skėndo beut abetaren e tij shqipe. Atje doktori sheh rastėsisht njė nekrologji pėr deputetin Haxhi Aliu, qė ende s'ka vdekur dhe i lind dėshira tė dijė edhe ai se ē'do tė shkruhet pėr tė pas vdekjes. Kėtė dėshirė e shfrytėzon me zgjuarsi shėrbėtori i klubit Zeneli, i cili fut nė vrullin e shakasė sė tij dhe tė tjerė, mėsonjėsen Lulushe dhe gazetarin Vurko, qė i vjen rrotull asaj. Por dy janė personazhet mė tė goditura tė veprės: dr. Adhamudhi dhe Zeneli.
Pėrmes doktor Adhamullit Ēajupi ka demaskuar tipin e politikanit sharlatan qė bėn lojėn e xhonturqve dhe hiqet si atdhetar. Por, pėrmes kėtij personazhi, shkrimtari ka vėnė nė lojė edhe njė mendėsi tė caktuar, mendėsinė e atyre njerėzve mendjemėdhenj qė, ndonėse e kanė kokėn e zbrazėt dhe shpirtin e varfėr, kujtojnė se asnjė punė atdhetare ose punė tjetėr, nuk vlen se s'kanė qenė ata tė pranishėm nė tė. Ē'ėshtė fjala vjen; Kongresi i Manastirit pėr doktor Adhamudhin kur s'ishte ai atje? Asgjė, sipas tij. Ky kompleks nuk ėshtė bėrė rastėsisht objekt satire nė komedinė e Ēajupit, por sepse ishte njė mendėsi e pėrhapur qė dėmtonte lėvizjen atdhetare e kulturore tė shqiptarėve gjatė Rilindjes e mė pas.
Zeneli ėshtė njė tip molieresk, qė pėrfaqėson njeriun e thjeshtė tė popullit me zgjuarsinė e tij karakteristike dhe me shpirtin praktik. Ky shėrbėtor hokatar, qė vė nė lojė njerėzit e tipit tė Adhamudhit, sjell nė vepėr menēurinė dhe humorin popullor.
Ēajupi si poet lirik i solli lirikės shqiptare njė ndjesi tė re poetike, nė kėtė vepėr i hapi udhėn komedisė politike nė letėrsinė shqiptare. Vepra u botua pas vdekjes sė shkrimtarit, dhe u bė njė nga pjesėt e repertorit tė qėndrueshėm tė teatrit shqiptar.
A.Z. Ēajupi zė njė vend tė veēantė nė historinė e letėrsisė shqiptare. Pas Naimit, ai ėshtė njė nga figurat mė tė rėndėsishme tė epokės sė Rilindjes Kombėtare dhe njė nga pėrfaqėsuesit e epokės sė re qė po niste pėr letėrsinė shqiptare. Realizmi fryma kritike, lidhja e ngushtė e frymėzimit tė tij me folklorin janė disa nga tiparet qė e pėrshkruajnė veprėn e tij.
Ēajupi si poet lirik i solli lirikės shqiptare njė ndjesi tė re poetike, njė ndjenjė tė freskėt e tė ēiltėr, tė shprehur me njė thjeshtėsi qė tė magjeps. Kur shkruan pėr bariun qė i bie fyellit mbas stuhisė, ose kur bie nė mendime pėr shkurtėsinė e jetės dhe pashmangshmėrinė e cdekjes , shkruan Konica pėr lirikėn e kėtij poeti tė pavdekshėm, vargjet e tij tė bėjnė pėr vete me ėmbėlsinė dhe ritmin e tyre.
Si dramaturg Ēajupi i dha pėrmbajtje e vend tė ri komedisė nė letėrsinė shqiptare; fryma e kritikės sociale e politike dhe humori popullor e pasuruan ketė zhanėr pak tė lėvruar mė parė. Dy veprat e tij "Katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr" dhe "Pas vdekjes" qėndrojnė nė themelet e komediaografisė shqiptare.
Si publiēist, ndonėse botoi pak nė shtypin e kohės, Ēajupi ėshtė nga krijuesit e stilit satirik nė publiēistikėn shqiptare.
Si pėrshtatės Ēajupi hapi udhėn e krijimit tė vėrtetė, nė gjuhėn shqipe tė vlerave tė letėrsive tė tjera, sidomos pėrmes fabulave tė La Fontenit dhe disa lirikave nga poezia gjermane e sankritishtja.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:51

Pas Vdekjes
Zeneli, Adham-Uti

(Hyjnė bashkė nd'odė tė klubit, ku gjenden do karreklla, njė tryezė nė mes, ngarkuar me gazeta, me dorėdorėshkrime. Me tė djathtė, njė dollap; mė tė mėngjėr, njė telefon nė mur.)

Adham-Uti :
(Me zemėrim.): Cudi! S'mund tė marr vesh! Yt zot, kryetar' i klubit, mė dha fjalė
tė piqemi kėtu mė 8 pasdreke, dhe ti mė thua qė s'ka dhe ardhė! I the, bre, se kush
jam unė? A i tregove qė jam unė, doktor Adham-Uti, qė po rri e pres?...

Zeneli:
(Duke qeshur nėn buzė.):
Doktor efendi, nuk' i thashė gjėsendi beut, se s'ėshtė kėtu sot!

Adham-Uti :
Dreqi tė marrtė!...

Zeneli:
Qysh! Mos e thuaj prapė kėtė fjalė se...

Adham-Uti :
Ma paske gjuhnė si bilbil!

Zeneli: (Me vete.):
Qenka i ēmendur!

Adham-Uti -Zeneli -Vurkua

Vurkua: (Duke hyrė me rrėmbim):
Zenel, a erdhi Skėndo beu?

Zeneli:
Jo, zoti Vurko, po s'besoj tė vonojė. Prit pakėz,nė mos ke punė.

Vurkua: (Duke ndenjur.):
Do ta pres tė vijė.

Adham-Uti : (Madhėshtor.):
Do tė rri dhe pakėz, sido qė kam punė shumė!

Vurkua: (Nė vesh tė Zenelit.):
Kush ėshtė ky?

Zeneli:
(Duke folur fort.):
Si! S'e njojtke, a? Zotėnia ėshtė doktor
A-dha-mu-ti nga Frashėri, nga katund' i Naim beut dhe...

Adham-Uti : (I pret fjalėn.):
Naimi ishte nga katundi im! Mėsohu tė flaē!...

Zeneli:
(Duke qeshur nėn buzė.):
Me ndje, zotėni, po...(Duke ulur kryet) mė ndje, doktor Adham-Uti!

Vurkua: (Duke qeshur.):
Lot a qesh, o Zenel? Cfarė emėr ky, mė qafsh?

Adham-Uti : (I vrenjtur.):
Duket s'tė pėlqen!

Vurkua: (Me qetėsi.):
Jo, zotėni, fort i bukur, pėr besė!
Adham emri yt' i pari dhe Uti - emėr i dyt' i Udhisit, si thotė Omeri...

Zeneli: (I habitur.):
Ja se ē'domethėnė tė jesh i ditur! Un' i gjori kėt' emėr e pandejė shqip...
Dhe duke ditur se doktori ėsht' i krishtenė, po mendoneshe se ē'ditė lutet shėnt Adham-Uti qė tė vejė ta urojė dhe t'i thoshe: pėr shumė mot gėzuar!

Adham-Uti : (I rėndė.):
Sido qė duket ky emėr, (kėqyr Vurkon) un' e kam nderuar!

Zeneli: (Vėshtron Vurkon):
Vėrtet, vėrtet! Zotėnia ėshtė shėronjės i ndėgjuar

Adham-Uti :
Dhe shkronjėtor, vjershėtor!

Vurkua: (Duke unjur):
T'u ngjatė jeta, doktor Adham-Uti! Besa gėzonem qė njojta sot zotėrinė tėnde! Nder i math, pėr zonė! Unė jam Vurkua, korrės-pondenti i gazetės "Rrufeja".

Adham-Uti :
A! Qėnki gazetar!

Vurkua:
Ndaj tė lutem tė mė thuash ē'mendonėn njerzt' e mėdhenj pėr Shqipėrinė qė tė shkruajmė nė gazetėn tonė.

Adham-Uti :
Domethėnė, ti kėrkon sot nga unė "interview"?

Vurkua:
Po, Zotėni, qė ta botoj te "Rrufeja".

Adham-Uti :
Mos thuaj "Rrufeja" po thuaj "Rrufea"! Rrufe, rrufea; liri, liria dhe jo lirija! Do t'i them dhe Skendo beut! Kjo gjuhė qė pėrdorni ju sot s'ėshtė shqip! Pun' e gjuhės ka rėnė nė duart tė liga dhe kurrė s'ka pėr tė vatur mbarė!... Abetari qė pėrdorni ju sot s'ėshtė pėr tė qenė!...

Vurkua: (I mbirė.):
Qysh! Po e ka vendosur Kongres' i Manastirit...

Adham-Uti : (Me rrėmbim.):
Kongres' i Manastirit. ē'ėshtė Kongres' i Manastirit? Kush vate? A vajta unė?

Vurkua: (Duke qeshur.):
Pse s'vajte, or zot?

Adham-Uti :
A! a! Pėrpara mė thoshe: doktor efendi, tani qėnkam vetėm zot, se fola tė vėrtetėn! Thash' ato qė janė! Dhe guxon tė mė kėrkosh "intervieė"! Jo, jo, s'kam zakon unė, tė jap "intervieė", jo, pėr gazetat tuaja.

Vurkua:
S'pandeja kurrė..., s'tė dija pėr armik tė gazetave!

Adham-Uti :
Ja ku e msove tani dhe thuaje nė gjithė botėn me anė tė "Rrufesė", nė ka njerz tė kėndojnė tė tillė fletė!... Kėto janė fjalėt e fundit!

Vurkua:
Janė mjaft pėr t'u ēuditur!

Adham-Uti : (Me zemėrim)
Pse pėr tė ēuditur? Fundi, fundi, s'mė dėrsin veshi pėr botė mua! Dreq o punė! Ndėgjo. Ē'fitim do tė kem unė kur tė shkruash ti pėr mua:
"Doktor Adham-Uti, shėronjės i ēkėlqyer, qė ka botuar kaqe vepra tė bukura ka gjetur njė bar tė ri pėr ethet, njė tjetėr mė tė ēuditshėm, mė tė nevojshim pėr gratė shterpa, ka sot gati pėr tė botuar njė abetar fort tė mbaruar pėr shqipen me letra tė ra, dhe pėr abetar ėshtė munduar dhjetė vjet plot edhe tre muaj? Gazetat mua s'mė hyjnė nė punė! Lėvdata nukė dua nga kėrkush! Po tė kėrkoje tė tilla gjepura, mor zot, do tė marrė sot me tė mirė do tė tė rrėfejė se pėr ē'punė kam ardhė! Skėndo beu... t'i tregoj vetėm kėt' abetar tė msoj a mund tė jet' i pėlqyer te xhonturqit a u vjen mbarė qė tė pėrhapet dhe tė pėrdoret ndė shkolla tė Shqipėrisė; a duan tė ma blejnė a mund tė shpresoj nga qeveria nė Stamboll punė tė mirė pėr kėtė shėrbim tė madh! Skėndo beu mė tha ta sjell sot ndė klub abetar ta kėqyrin bashkė me zonjėzėn Lulushe, q'ėsht mėsonjėse pėr ēupa, dhe po tė jetė kjo pėr mbarė, do ta vėrė pėrpara ndė shkollė tė ēupave; dhe m'u dorėzua pėr xhonturqit, tė kėnaqen tepėr dhe diē do tė bėjnė pėr mua: mund tė mė dėrgojnė deputet nė Stamboll!...

Vurkua:
Po ky abetar pse do tė viret vetėm ndė shkolla tė ēupave?

Zeneli:
Vėrtet! Pse?

Adham-Uti (Fodulll):
Po s'e kuptoni, a?

Vurkua:
Pėr syt' e ballit, jo!

Zeneli:
(Me gaz.):
Un' e gjeta! Se ēupat janė femra, u pjell mendja!...

Adham-Uti :
Ē'del nga kjo gjė?

Zeneli:
Qysh? Janė mė tė zgjuara se nga djemtė dhe do tė nxėnė mė mirė abetarin...
S'kam arsye! S'ėshtė e vėrtet?

Vurkua:
Si dy e dy bėjnė katrė.

Adham-Uti (I rėndė.): U kripsha trutė... Shkaku i vėrtetė ėshtė ky: ēupat bėhen gra... dhe burrat bėjnė si thonė gratė... Pėr kėtė send kam shkruar njė libėr tė gjer' e tė gjatė.

Vurkua:
Aherė, zotėni, pun' e abetarit ėshtė nė dorė tė zonjėzės Lulushe?

Adham-Uti :
Edhe nė dorė te Skėndo beut, se ky e ka fort mirė me xhonturqit, i ka miq me tė vėrtetė.

Vurkua (I habitur.):
I ka miq!

Adham-Uti :
Prandaj, si tė thashė, as pyes fare pėr njerėz tė tjerė dhe pėr lepushkat tuaja!...

Vurkua
As pėr "Bashkimin e Kombit", as pėr "Diellin"?

Adham-Uti
Jo!

Vurkua:
As pėr "Rrufenė", as pėr "Shkopin"?

Adham-Uti :
Aspak!... Mor zot, pse bėn dėm fjalėt? S'kėrren dot fjalė nga unė... s'pres nder nga njeri kurrė... lėvdata s'dua! Sido qė tė thonė, shėronjės si unė janė tė rrallė: shėroj sy, veshė, hundė, kėmbė!. Ēdo lėngatė druhet nga unė!... Do tė thuash qė s'kam shumė "mushterinj"! Kurrė mos arēin! Lėri tė vuajnė! Kush u ka faj?

Vurkua:
Po abetarin pse kėrkon ta sheē te xhonturqit? Pse s'ia fal Shqipėrisė?

Adham-Uti :
Ah, ta fal!... Tė vras mendjen unė! Tė punoj dhjetė vjet dit' e natė... dhe pastaj ta fal... dhe kujt? Shqipėtarėve!... Dhe teė mos ma dinė!...
Sa vjet qė punojnė shqipėtarėt pėr gjuhėn shqipe dhe s'gjejnė dot njė abetar pėr tė qenė!... Unė vetėm e gjeta dhe tek e kam ndė xhep! Zonjėza Lulushe, nė ka dy koqe mend, do tė ēuditet kur ta kėndojė! Do tė lerė mendė!...

Vurkua:
S'kam dyshim! Do tė vijė dhe ajo sot kėtu?

Adham-Uti :
Posi, po! Skėndo beu e dha fjalėn.

Vurkua:
A e nje zonjėzėn Lulushe?

Adham-Uti :
Po si s'e njo! Tėrvit kish t'ėmėn me pak ethe. Pėr kėtė lėngate kam gjetur,
si tė thashė, njė bar tė ēuditshėm: kush ėsh' pėr tė shėruar shėronet, nė mos po vdes nė gjumė pa kupėtuar, pa u munduar aspak, Kėshtu, pra, kur e piu e em' e Lulushės...

Vurkua dhe Zeneli
(Bashkė.):
U shėrua!

Adham-Uti :
Vdiq, vdiq nė gjumė, si ē'keshė thėnė!...

Zeneli:
Bar i mirė; njė me njė!...

Adham-Uti (Te Vurkua.):
Kėto janė, zotėni, veprat e mia! Lėvdata s'dua! Fjalėt i merr era!... Punė, punė. Ē'del nga gazetat? Kurrgj'ė:... Prandaj mos u mundo kot, mos'humb kohėn: nukė kėrren dot asnjė fjalė prej meje!

Vurkua: (Duke qeshur pak.):
Mjaft janė kėto qė fole, zotėni. Tani, t'u ngjatė jeta!
Lamtumirė, doktor efendi!..('Del jashtė me vrap.)

Adham-Uti (Me inat.):
Ah, i mallėkuar! Me bėrė tė flas shumė! Pa dashur tė dhashė
"interview"! Po tė mos mė dalē pėrpara syve tjatėr herė!

III

Adham-Uti , Zeneli


Adham-Uti (Shikon orėn.):
Ēudi! Ora 8 e gjysėm dhe Skėndo beu s'duket tė vijė!... Bre Zenel, po as zonjėza Lulushe s'erdhi?

Zeneli:
Jo, zot, jo! S'pashė asnjė grua tė na vijė sot kėtu!

Adham-Uti (Me zemėrim):
Ē'domethėnė! Mos qeshin me mua... Dreq o punė! (Rri pranė
tryezės dhe merr e kqyr dorėshkrimet qė gjenden mbi tryezė. Pas pak, ngrihet me vrap, i habitur, duke thėnė me rrėmbim.):
Vdiq Haxhi Aliu! Dreq o punė. Mos mė bėjnė sytė!... Po jo! Paska vdekur pa pritė e papandyer! Unė e lashė mirė! Pak i dobėt, po jo pėr vdekje! I gjori Haxhi Ali! I mjeri Ali Haxhi! I gjori deputet, e keshė mik! Dhe kėrkonte tė mė vinte nė bukė tė qeverisė! Fatziu Haxhi Alil Haxhi! Paska vdekur!

Zeneli:
Jo, zot, jo! S'ka vdekur! Po mbase heq shpirt!

Adham-Uti :
S'ka dhe vdekur!... Po aherė, ē'thoni kėtu? (Kėndon dorėshkrimin.): "Me hidhėrim tė math mėsuam se deputet i ēkėlqyer Haxhi Aliu dha shpirtin"...
(Te Zeneli): Dreq o punė! Ju i vdisni njerėzit me tė pahir!.

Zeneli:
T'u ngjatė jeta, duet tė dish se njė gazetė me rėndėsi si "Liria" duhet tė ketė gati shkrime pėr ēdo punė, pėr ēdo gjėmė qė mund tė takojė njė ditė, qė tė mos ndodhet gafil. Pėr shembėll: kėtė natė, nė mes tė natės, mund tė na vijė njė tel-shkrim tė na lajmėrojė se Haxhi Aliu hėngri buk' e fiq e vdiq! Drejtor' i "Lirisė" s'ka kohė aherė tė msojė s'e kur lindi i ndieri, nga kush lindi, ku lindi, ē'ka bėrė dhe ē'nukė ka bėrė nė jetė tė vet. Pėr kėtė shkak, Skėndo beu bėn gati shkrimet... dhe kėshtu Haxhi Aliu mund tė vdesė kur tė dojė, gazeta jonė do tė shkruajė pėr tė gjer' e gjatė q'atė ēast.

Adham-Uti : (Kėqyr dorėshkrimin.):
He, he! Pa dyshim, Haxhi Aliu do tė kėnaqej fort sikur tė kėndonte kėtė shkrim plot me lėvdata!... Pra, mė thuaj, bre Zenel, sa dit' janė q'u shkrua ky artikull?

Zeneli:
Janė mjaft dit', zotėni, se drejtori i "Lirisė" di ē'punon kurdoherė; pėr gjithė njerzt e ēkėlqyer kemi gati shkrime tė vdekjesė! Kemi pėr mbretrėt, se jet' e kėtyre varet shumė herė nga njė filxhan me kafč, nga njė thikė, nga njė revol!... Kemi shkrime gati dhe pėr deputenjtė, se mė tė shumėt janė pleq... kemi pėr shkronjėtore tė ndėgjuar, pėr njerėz tė mėdhenj, me njė fjalė.

Adham-Uti :
Pėr njerėz tė mėdhenj?

Zeneli:
Po si, po! Ky pėr shembull, njė shėronjės i math mund qė tė bėjė kėmbėt bigė si ēdo njeri tjetėr...

Adham-Uti :
Ashtu bir, ashtu vėrtet (Si mendohet ndo pak.). Nukė mė thuaj, paē uratė, mė ke a s'mė ke pėr tė math, mua Adham-Utin?

Zeneli:
Mė pyet nė je plak?



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:52

Adham-Uti :
Jo, bre bir! Tė pyes a mė ke mua pėr radh?

Zeneli:
Nė je fort i gjatė?

Adham-Uti (Me butėsi):
Jo, bre Zenel! Dua tė mė thuash nė jam dhe unė njė njeri i math, domethėn jam i ndėgjuar si shėronjės,
si shkronjėtor ?...

Zeneli:
Ashtu thuaj, de!...

Adham-Uti :
Folė pa ndrim. Unė, doktor Adham-Uti as'jam njeri i math?

Zeneli (Me ndrim):
Nė je?...

Adham-Uti :
Njeri i math?

Zeneli:
Besa! S'do pyetur: je i math?

Adham-Uti (i kėnaqur):
Mos qesh me mua!...

Zeneli:
Jo, pėr kokė tė Skėndos, s'ka dyshim qė je i math!

Adham-Uti :
Nga mė kuptove?

Zeneli:
Se nukė je i vogėl.

Adham-Uti :
Tjetėr shkak?

Zeneli:
Se ke mjekėr dhe s'ke qime nė krye, je shinik, ma ke si kungull! Ndaj them se duhet tė jesh a qeros,a i menēur.

Adham-Uti (I kėnaqur):
Ditke dhe tė tilla?

Zeneli:
M'i ka mėsuar gjyshja, ndjesė pastė!

Adham-Uti :
Ndjesė pastė! Paska qenur e menēur. Beu yt, Skėndo beu, do tė ketė bėrė gati dhe pėr mua njė shkrim tė vdekjes. Folė, bre Zenel, mė qafsh!

Zeneli:
S'do pyetur! S'ka dyshim; se vėrtet s'je deputet po s'je sot trim i ri, je burr' i thyer... fjala mos na daltė e daltė e marrtė dhenė!...

Adham-Uti :
Mirė, mirė! Po, bre Zenel, a mund tė tė vė besė?

Zeneli:
Pėr ē'punė?

Adham-Uti :
A mund ti mbash fjalė tė fshehur?

Zeneli:
Sa pėr kėtė gjė, mos ki frikė: Jam si peshku... S'me kėrren dot fjalė as me darė. Shpyrti mė del po fjala s'del nga goja ime! (Me vetėhe). Ndė kish' e ndė xhami...

Adham-Uti :
Fort mirė! Mė kėnaqe... Na merr kėtė mexhite.

Zeneli:
Sido qė jam mysliman mė vjen tė bėj kryq me dy duar...

Adham-Uti :
Pse?

Zeneli:
Thonė qė je fort dorėshtrėnguar.

Adham-Uti :
Mos beso botėn.

Zeneli:
Njė mexhite pėr mua?

Adham-Uti :
Kam dhe dy tė tjera pėr ty, bre Zenel, sikur tė mė tregonje...

Zeneli:
Dreq o punė! E mora vesh, pėr zonė! Do tė shoh ē'ka shkruar im zot dhe pėr ty... shkrimin qė do tė botojė "Liria" kur tė na lesh shėndenė?

Adham-Uti :
Tė lumtė, a ma rrėfen?,

Zeneli:
Dreq o punė! Pse jo! Po tė lutem dhe unė, nė vend tė mexhiteve tė mė bėsh njė tė mirė tjetėr qė s'tė kushton gjisend prej xhepit, se thonė qė jot shoqe t'ep vetėm pesė grosh ditėn...

Adham-Uti :
ē'kėrkon nga unė, bre djalė?

Zeneli:
Kėtu, s'kėrrej gjėsendi, vetėm sa jetoj si mos mė keq.

Adham-Uti: E?...

Zeneli:
Mendonem tė vete nė Misir, n'Aleksandrie.

Adham-Uti :
E pastaj?

Zeneli:
Ty, zotni, s'tė bėhet fjala dy, ndaj tė lutem tė m'apsh njė letėr pėr kryetarin e "Bashkimit" tė mė verė nė punė.

Adham-Uti :
Po a e di emėrin e kryetarit?

Zeneli:
Besa jo! Emri s'mė vjen ndėr ment, po mė kanė thėnė q'ėshtė njė mustaqemath me njė trup atje lart dhe me dy sy...

Adham-Uti :
Do tė thuash: njė copė mish me dy sy! Ha, ha, ha... doemos qė ka tė holla?...

Zeneli:
Po, zotėni, ka do ara nga e shoqja; ėshtė nga ata burra qė rrojnė nga gratė!

Adham-Uti :
S'ėshtė pėr tė sharė pėr kėtė punė, mor i mallėkuar, se dhe unė vetė... po ē'na duhen kėto fjalė? Thuaj pra, ē'punė do tė kėrkosh nga kryetari i "Bashkimit"?

Zeneli:
Faqja me nder tė mė verė tellall ndė bursė.

Adham-Uti :
Po a di ti tė besh njė tė tillė punė?

Zeneli:
Po si po! Tė kam njė zė si shpellė...

Adham-Uti :
Zė tė fortė ka dhe veshgjati, po s'rryn dot nė bursė, bre Zenel. Pastaj sa mund tė fitojė njė tellal qė tė ushqejė vedin dhe familen e vet?

Zeneli:
Unė, doktor efendi, familje s'kam. Vėrtet rroj me njė grua disa vjet, po s'e kam me kurorė.

Adham-Uti :
Mos thuaj "kurorė", po thuaj ti je mysliman. E mira ėshtė ta bėsh grua, qė tė rrosh nė ndėr nė sy tė botės.

Zeneli:
Bota pandeh se unė jam i martuar: them kurdoherė dhe gazeta "Kuvendi"
kėshtu ka shkruar.

Adham-Uti :
Po kini gėnjyer ti dhe "Kuvendin"?

Zeneli:
Zotėri, gėnjeshtra ėshtė kripa e sė vėrtetės, si mė ka thėnė sekretar' i
"Bashkimit" mot qė pat ardhur nė Selanik.

Adham-Uti :
Kush, bre dreq?

Zeneli:
S'mbajtke ment fare, bre djalė, i paske trutė si hirre! Pėr kėtė lėngatė kam shkruar njė libėr fort tė ēuditshėm.

Zeneli:
Doktor efendi, e gjeta! E gjeta!

Adham-Uti :
S'e thon' Arkimidhi, jo; sekretar' i "Bashkimit" quhet zoti Maēi!'?

Adham-Uti :
E ē'tė thosh zoti Maēi?

Zeneli:
Mė thosh se ndė Misir gjithė shqipėtarėt janė tė verbėr dhe vetėm ay ėshtė me dy sy, pa i gėnjen dhe i mjel pareshtur.

Adham-Uti :
E vėrteta ėshtė se shqiptarėt e Aleksandrisė kanė qenė gjithmonė grekomanė tė rreptė dhe zoti Maēi(Leonidha Naēi) ca mė tepėr, njeri i poshtėr, njeri rrugash, i ka hequr nga hunda, pėr tė tradhėtuar atdhenė, sikurse kanė vepruar doktorėt e mallėkuarė Harisi, Harisi, Naumi dhe Tru-Tuli(M. Turtulli) qė arriti nė shkallė tė naltė me thashetheme, me
llagėme, me djallėzira, me dhelpėrira. Pra dhe Maēi yt, bre Zenel, kėtė rrugė ka zėnė. Mos mė keq, o zot!...

Zeneli:
Aherė qenkam krejt budallė qė s'e paskam kupėtuar. Tė tė them tė vėrtetėn: diē mora erė...por kur e pashė tė veshur kaqė bukur, pusho Zenel, thashė me vetėhe, se ky zotėni do tė jetė doemos njė shqipėtar i ēkėlqyer.

Adham-Uti :
Veshur bukur, po! Por duet tė dish se petkat i kish blerė duke grabitur arkėn e "Bashkimit"! E di fort mirė unė kėtė faqezi! I duket vedi buall dhe ėshtė vetėm njė krimb i dheut. Le tė vejė pra nė dreq tė math bashkė me miqtė e vet, dhe tė vimė nė punėn tonė. Ku e kishim fjalėn?

Zeneli:
Ku e kishim fjalėn?

Adham-Uti :
A! Fjala ishte pėr jetėshkrimin qė do tė botojė "Liria" pėr mua kur tė vdes. Qė tė ma tregosh, tė fala njė mexhide.

Zeneli:
Dhe mė dhe fjalėn e nderit dhe pėr dy mexhide tė tjera.

Adham-Uti :
Sa bukur mbajtke ment kur tė vjen mbarė! Tregoma pra, dhe kur tė shkoē nė Misir do t'i shkruaj kryetarit "Bashkimit", kushdo qoftė, mustaqemath a njė copė mish me dy sy, tė tė ndihmojė,

Zeneli:
Besa!

Adham-Uti :
Besa-besė, more dreq, vetėm tė mė tregosh shkrirain qė ka bėrė gati pėr mua Skėndo beu.

Zeneli:
Pse jo: po tani s'kujtonem dot se ku gjendet.

Adham-Uti :
Kėrko, mė rrofsh

Zeneli:
Po duet tė ma kthesh prapė qė ta vloj.

Adham-Uti :
S'ka dyshim.

Zeneli:
Fort mirė! Kur ta gjej, njė ditė...

Adham-Uti :
Ē'ditė, bre burrė! E dua tani.

Zeneli:
Tani? (Kėrcet telefoni dhe Zeneli vete me vrap e pyet me telefon): Allo!... Unė Zeneli!...Kush? Posi, po; erdhi dhe po tė pret kėtu doktor Adham--Uti, po zonjėza Lulushe s'ka dhe ardhė. (Te Adham-Uti) Ėsht' im zot, Skėndo beu.

Adham-Uti :
A! Dale tė flas vetė mė bėjnė. (Shkon nė telefon). Allo!... Jam unė Adham-Uti... Shumė mirė, po ti qysh je?... o si, po, kur mė the i vajta nė shtėpi... Po, i dhemb njė sy. Ē'duhet bėrė? Pas mendjes sime syr' i sėmurė duet kėrryer me vrap, qė tė mos i dhembė dhe tjetri!... I thashė po nukė kandiset. T'i vete prapė?
Fort mirė, po kush do tė mė paguajė?... A! Zotrote, fare mirė!... Kur? Qė kėtė ēast vete t'i kėrrej synė, nė mė lėntė!... Ashtu po, pas dy ore do tė kthenem kėtu tė flasėm pėr abetarin shqip... do tė shoē, do tė shoē se ē'ėshtė!...Ma, tė tė gjej vėrtet ndė klub!...
Po si, po: edhe zonjėza Lulushe duet tė gjendet kėtu...
Tė fala shumė... Qofsh me shėndet!

Zeneli:
Kujt i dhemb syri, doktor efendi?

Adham-Uti :
Si s'e paske mėsuar? Mehdiut.

Zeneli:
Mutesarifit?

Adham-Uti :
Skėndo beu me lutet ta shėroj.

Zeneli:
Dhe zotnia jote kėrkon t'i kėrrej synė?

Adham-Uti :
Ndryshe s'bėhet, se i pėlcasin qė tė dy. Unė e kam gjetur kėtė methodė tė re: tė dhemb njė ' dorė? Preje qė tė shpėtojė tjetra! Tė dhemb njė kėmbė? Me vrap sharroe qė tė shpėtosh tjetrėn! Tė dhemb njė sy? Kėrreje ēpejt qė tė mos sėmuret dhe tjetri!
Kėshtu m'ra dhe pėr time shoqe: i dhembi njė ditė syr' i djathtė: me vrap ja qita dhe sot syr' i mėngjėr ėshtė shėndosh e mirė, sa shikon edhe natėn...

Zeneli (I habitur):
Dreq o punė! Shėroke fort bukur! Ahere, zotėni, po ti dhembi do kujt koka, i dash'ka prerė?

Adham-Uti :
Pusho, bre Zenel! Kėto gjė'ra janė tė larta, tė thella; ti s'i kupėton dot... unė kam ngrėnur jetėn time...Po mos harro, tė lutem, fjalėn qė mė dhe pėr jetėshkrimin.

Zeneli:
As zotrote mos harro tė dy mexhidet.

Adham-Uti :
Peshin, bre burrė! Po kėrko tė gjesh sa tė vete te Mehdiu dhe tė kthenem. Ah! Po tė vijė zonjėza Lulushe kėtu, thuaj tė rrijė tė mė presė.

Zeneli:
Fort mirė, doktor efendi. Udha e mbarė!... (Adham-Uti del jashtė).
[b]



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:54

14 Vjeē Dhėndėrr

(Ėshtė natė. Brėnda nė njė odė pėr tė fjetur, zoti Vangjel e zonja Tanė bėhen hazėr pėr tė rėnur.
Nė fund tė odės ndrit njė llambė afėr shtratit.)


Tana.Dėgjo, burrė...
Vangjeli. Ē'ke, moj grua?
Tana. (Rėnkon.)Jam sėmurė.
Vangjeli. Qė kur! Ē'thua?
Tana.Ē'them? Ja them qė jam sėmurė,
koka mė digjet si furrė,
s'e keshė pėsuar kurrė.
Vangjeli. Po tani, vallė, ē'pėsove?
Mė duket se u ftove;
gjithė natėn u zbulove
dhe s'mė lė fare tė flėrė!
Tana.Gjithė ditėn ē'keshe bėrė?
Ti pėr bar e pėr dru s'vete
dhe qahesh se nukė flete?
Tėrė ditėn ngas qetė
dhe drek' e darkė bėj vetė,
gjithė puna pėrmi mua!
Vangjeli. Pėrse tė kam marrė grua?
Gratė pėr punė po janė.
Tana. (Qesėndis.)
Edhe burratė tė hanė
dhe tė rrinė nat' e ditė!
Vangjeli. (Me inat.)
Mos mė bėn tė tė godit.
se zakonė s'e harrova,
sonte shumė tė durova.
Nga hunda s'mė heq dot kurrė,
se nuk' jam si ēdo burrė!
Jam shqipėtar i vėrtetė,
do tė bėj si dua vetė!
Ē'ke qė s'pushon duke qarė?
Nga unė ē'tė ligė ke parė?
S'tė kam lėnė si tė tjerė,
Vetėm, tė shkret' e tė mjerė.
Nukė ika kurrė nga fshati,
eja, s'tė shkoi inati?
Ngreu tė biem tė flėmė
dhe kėto fjalė t'i lėmė.
Tana. Bjer e fli, mua s'mė flihet.
Vangjeli.Nesėr, porsa qė tė gdhihet,
do t'dėrgoj djalėn me vrapė
tė bjerė jatronė (Doktorin)prapė.
Tana.Cinė jatro(Doktor)?
Vangjeli. Adhamutnė.
Tana. S'e shoh dot me sy ēifutnė,
as pėr mace s'i vė besė!
Vangjeli. Le, moj grua, ta thėrresė,
kokėn mund tė ta shėrojė.
Tana. Nuk' e dua tė mė shojė!
Tė bukur jatro qė gjete!
Mė pėr hair tė ruaj qetė.
Vangjeli. Mos kuvėndo kėshtu, moj grua.
Tana. (Me inat.) Nuk' e dua, nuk' e dua!
Pse s'shėron gruan e tij?
Se nga ajo ha e pi. ..
Ndaj e mori me njė sy,
i dalēinė qė tė dy.
Vangjeli. Ē'jatro tė tė bie unė?
Mitrua s'ėshtė kėtunė,
dhe Naum kokėshiniku
kėtejė natėn iku. . .
Nė vende tė tjerė vanė,
kėtu vetėmė na lanė,
ikn' e muarė Misirė,
u hante koka pėr brirė
Tana. Prapa diellit tė venė,
se ēnderuan mėmėdhenė,
s'jam sėmurė pėr jatrua,
se s'mė ka gjė koka mua,
Po tė mė ndėgjosh njė fjalė.
Vangjeli. Folė, ē'do tė thuash vallė!
Do t'mė lėsh dhe sot pa gjumė?
Tana. Kemi ara, vreshta shumė. . .
Vangjeli. Tė gjitha ē'duhen i kemi,
si do zot vetė jemi;
si ne s'ka shumė tė tjerė.
Tana. Sa qe e ndyera vjehrrė,
pas takatit pleqėrisė,
bėnte punėt e shtėpisė,
dhe kur ktheneshė nga ara,
gjejė darkėnė pėrpara.
Po tani, ē'tė bėj mė parė,
nė vrėshtė tė jem a nd'arė?
Tė tė bėj dhe drek' e darkė?
Tani s'mund, se jam mė plakė.
Vangjeli. Plakė? S'je plakė, moj grua,
po je ashtu si tė dua.
Tana. (Me tė lutur.) Tė tė vijė keq pėr mua:
punėtė janė tė rėnda,
S'punoj dot jashtė dhe brėnda.
Puno sa tė duash vetė
arat jepi me tė tretė
Kjo punė s'bėnetė kurrė,
po djali na u bė burrė.
Ndaj tė lutem ta martojmė,
erdhi dita tė gėzojmė.
Ne pa nuse pse tė rrimė?
Kur tė kem nusenė ndihmė,
punėtė bėnenė vetė,
nukė rrojmė me jetė!
Pse s'mė flet?
Vangjeli. Ē'tė them, moj grua?
Ēuditem me ē'fjalė thua!
Katėrmėdhjetė vjeē djalė
do ta martosh?
Tana.Sa jam gjallė,
dua tė gėzoj si mėmė!
Vangjeli. Eja tė biem tė flėmė.
Tana. T'i ē'mė thua, u ē'tė them!
Sikur kemi shumė djem!
Me Gjinė mbeti kjo derė.
Vangjeli. Qasu tė tė bėj tė tjerė,
tė pjellē, pa mbushurė moti...
Tana. (Duke qarė.) Me fjalė je shum' i zoti.
Vangjeli. Ē'ke qė qa prapė taninė?
Tana. (Me lot.)Ku tė mos qaj un' e mjera?
Une tė flas me perėndinė,
ti mė flet fjalė tė tjera!
Vangjeli. Eja moj grua nėr mėnde.
Tana. Ēuditem me kokėn tėnde.
Vangjeli.Sado qave, ngreu bjerė.
Tana. S'je baba si tė tjerė!
Thuajmė, pėr perėndinė,
pse s'do ta martojmė Gjinė?
Vangjeli. Ėsht' i vogėlė, moj Tanė!
Tana. ē'thua! Pa shikoi shtanė
bota nukė shonė vjetė.
Shihe sa mori pėrpjetė:
duketė njėzet vjeē djalė,
kur hipėn e bredh me kalė.
Me mua kur u martove,
sa vjeē jeshe, mos harrove?
Tani pėr djalėnė tonė
do tė ndėrrojmė zakonė?
Vangjeli. Mos kėrko ē'bėnim njėherė,
Po shiko ē'bėjnė tė tjerė:
Shiko bejnė rrėnjėdalė,
nukė ka dhe ai djalė?
Kur i thashė ta martojė,
"Le tė bėjė si tė dojė,
s'mė ha malli pėr tim birė,
u pėr vete tė rroj mirė"
mė tha dhe mė ktheu kratė.
Tana. I muarė mėntė gratė!
Tė bukur njeri qė gjete!
Ai tė kish mėnt pėr vete,
nukė shkretonte shtėpinė,
s'kish marrė porropotinė!
Mėndjeprishur, zemėrligu,
la tė shoqenė dhe iku!
E zeza grua se ē'hoqi'.
Njėzet vjet e la i shoqi
dhe nė pleqėri s'e poqi,
(Tė mos arrij' tė kish ardhė!).
nukė pa ditė tė bardhė:
nat' e ditė duke qarė
nga turpetė qė kish parė.
E mba mėnt ē'grua ka qėnė?
S'kishe shoqe nė vėnd tėnė:
e nderēme, zėmėrmirė,
punoi e rriti tė birė.
Ka qenė grua pėr mbretnė.
burri s'ja diti kimenė.
Dhe tani nė pleqėri,
dashuri mė dashuri!
E gjetė nga perėndia,
se prishi shtėpin' e tia!
Gruaja vdiq nga qederi!
Kėtė kėrkonte dhe derri:
tani mban disa tė tjera,
i vaftė shpirti nė ferra.
Vangjeli. Pse kuvėndon kėshtu, moj Tanė?
Njerėzit e mėdhenj kėshtu e kanė:
njerėzit e tyre i mundojnė
duan ata q'i lėvdojnė.
Tana. Nė bėjnė kėshtu tė mėdhenjtė,
djalli t'i marrė pėr jetė!
Beu djalėn ta martojė!
Me sy nukė do ta shojė,
se nė turpe do tė rrojė,
si ka rrojturė ngaherė!
Dhe guxon e mson tė tjerė!
Ka lojturė nga fiqiri.
Njė ditė mė thosh i biri:
"Baban' e mirė nderoje,
baban' e lik duroje"
Do tė bėhet djal' i mbarė,
se me mėmėnė ka gjarė
Po nė ngjaftė me babanė. ..
Vangjeli.
Minji gdhietė, moj Tanė!
Tani lė bejnė mėnjanė
dhe hajde tė flemė pranė,
eja se mė mori gjumi. (Shtrihet.)
Tana. Dhe mua mė marrtė lumi!
Vangjeli.
Pa dhe nesėr kuvėndojmė
Tana. Djalėnė do ta martojmė?
Vangjeli. Pa tė shomė. . .
Tana. Ēo tė shoē?
Nukė do tė mė ndėgjoē!
Ndėgjo dhe mua njė herė.
Vangjeli.
Tė ndėgjoj, po hajde bjerė.
Tana. Tė vi, po tė mė apē fjalėn,
qė do tė martojmė djalėn.
Vangjeli. Puna, s'bėnet me njė natė,
do menduar gjer' e gjatė.
Tana. Ē'do menduar, pa mė thua?
Vangjeli. Ē'vajzė do t'i apėm grua?
Tana. Mos e ki kėtė qeder:
djalėn tėnė kush s'e merr?
Kush nuk' e do Gjinon tim,
q'ėshtė nga trimat mė trim?
Vangjeli. Trimėrinė s'ja nxė dheu!
Tana. Nukė ėshtė si djalė beu. ..
po ėsht' i mir' e i mbarė,
kush ta rrėmbejė mė parė.
S'ėshtė ndonjė djal' i mbetur
unė nusen ia kam gjetur.
Vangjeli. Ja ke gjetur! Po ē'e thonė?
Tana. Ēupėn e gjitonit tonė.
Vangjeli. Cinė ēupė, Marigonė?
Ēupėn e zotitė Kore?
Tana. E bukur e punėtore.
Mos e pyet ē'grua ėshtė!
Si pėr ara dhe pėr vrėshtė,
pun' e saj s'gjėndet nė jetė,
Punon vetėmēi sa dhjetė!
Nukė them mirė? Ti ē'thua?
Vangjeli. Nė do tė mė ndėgjosh mua,
Gjini Katonė tė marrė,
tė bėhem krushk me korēarė. . .
Ara, vreshta shumė kanė.
Tana. Ti pse s'e do Marigonė?
Ajo nuse bėn pėr mua.
Vangjeli. Po ėsht' e madhe, moj grua.
Njėzet vjeēe!...
Tana. Kaq e dua,
nukė marr nuse pėr sisė,
po pėr punėt e shtėpisė;
tė dijė tė ngasė qetė,
se nukė mund t'i ngas vetė,
tė na bėjė dru nga mali.
Vangjeli.Mirė ti, po ē'thotė djali?
Gjini me tė do tė rrojė.
Tana. Doemos qė do tė dojė!
Pse kuvėndon kshtu, mor burrė?
Pyeten fėmija kurrė?
Ta martojm' ashtu mė rruash.
Vangjeli. Moj grua, bėn si tė duash
dhe mė qafė t'i kesh vetė!
Tana. Em kėtu, em n'at jetė!. . .
Nesėr do t'vete tė bluaj,
tė shėtunė tė gatuaj,
tė diel tė bėjmė dasmė,
gjithė miqtė t'i gėrshasmė (Qan).
Vangjeli. Tani pse qa?
Tana. Qaj nga gazi,
mė shpėtove nga marazi.
Tani do tė bėnem vjerrė!
Vangjeli. Shuaj dritėn dhe shko bjėrė.
(Tė dy bien tė flėnė nė shtrat. Perdja mbyllet.)

Pamje e Katėrt; Dit' e Dasmės
(Ndė odė tė krushqet, sofra plot me mish tė pjekur m'
hell. Burra, gra, ēupa, djem, kėndojnė a hedhin valle.
Ēoku kėrcet ndonjė pushkė. Burrat e shtrojnė me dolli,
dhėndri rri mė kėmbė, dhe dy a tri trima qerasin krushqit pas urdhėrit "dollibashit". Kėto tė gjitha bėhenėmė darkė.)
I.
Gratė vetėm:
A tė pėlqen nusia,
more djal' o lulia?
Ėsht' e mir' e shoqe s'ka,
m'e mirė nga gjithė na.
Nusia si zogė deti,
sikur ėshtė bijė mbreti.
Gra e burra bashkė:
Ē'mirė ja bėm' krushkėsė,
q'i muarm tė bijėnė,
atė mė tė mirėnė,
Maro gjeraqinėnė.
Burrat vetėm, nė valle:
Moj unaza rreth me ar,
pėr grua do tė tė marr,
gjithė tė kanė nakar.')
nakar le tė kishninė,
sa tė mos pėlcisninė.
Moj unaza rreth flori,
gjithė tė kanė zili,
se do tė tė marr ndė gji.
Zili le tė kishninė,
sa tė mos pėlcisninė.
II
(Burrat rrinė pėrdhe tė pinė me dolli.)
Nuni: Djalė, bjerė,
shtjerė verė
shtjerė, shtjert
nė tė tjerė.
Pini verė,
mor tė mjerė,
se qederė
do tua nxjerrė.
Gjithė burrat:
Kush e pi kėtė dolli?
Zoti nun me trimėri,
i gėzofshim mė shtėpi!
Nuni te prifti: 0 prift, tė kam gjetur!
Pa pirė ke mbetur,
tė gjej me kupė me verė
tė ėmbėl si sheqerė.
Prifti Tek unė mir' se tė vish.
Nuni. Kėtė ta dish e ta pish
pėr shėndet tė dhėndėrit,
qė rri mė kėmb' e dremit.
Gjithė tok
Shėndet tė mirė tė ketė,
tė trashėgohet pėr jetė! (Kėrcet
njė pushkė).
Prifti. (Te nuni) Zoti, nun, mir' se mė erdhe!
Po verėn pse na e derdhe?
Nuni. (Te prifti)
Mir' se tė gjeta, uratė,
tė kesh jetėnė tė gjatė.
Kupėn e piva me fund
dhe mė tutje, mo e tund.
Prifti. S'e pi dot, jam prift njeri.
Nuni. Tė di, uratė, tė di. . .
Prifti. Kur e bėn emėrė vete
pikė nė kupė mos mbete!
Ti qė vure sot kurorė,
pagėzofsh edhe me dorė,
Gjithė tok:
Nuni qė vuri kurorė
pagėzoftė edhe me dorė
urdhėr, o nun se jam plak
tė lutem, bėmė konak.
Nuni. Konak? Gjej Vangjel' e shkretė.
Prifti. Kėtė kėrkojė dhe vete'
Vangjel, e mira tė gjetė.
Vangjeli Me njė kupė ē'do tė jetė?
Prifti. E di mirė kush martonet?
Djali tė tė trashėgonet.
Do ta pi pas urdhėrit,
shėndet tė dhėndėrit!
Gjithė tok
Dhėndėri tė trashėgonet,
tė gėzonet e tė shtonet!
Vangjeli. S'e pive tė tėr' uratė!
Prifti. Pėrmbys e ktheva, s'e patė?
Vangjeli. prift, mirė se urdhėrove,
rrofsh e qofsh qė mė nderove!
Dhe dollibashi na rroftė,
dhėndėri ju trashėgoftė'
Gėzofsh dhe nė dere tėnde'.
Nuni. Dhe zoti tė dhėntė mėntė!. ..
Vangjeli. Unė verėn s'e kam pirė
qė tė mos kuvėndoj mirė.. .
Po dilni, paskam mėnt pak,
tė lutem bėmė konak.
Nuni. Ē'konak kėrkon tė mė thuash?
Vangjeli. Dėrgomė ku do tė duash!
Nuni. Zotnė Brodanė tė gjėsh
dhe si tė duash tė bėsh!
Vangjeli. 0 zoti Brodan, tė gjeta!
Brodani. Mir' se erdhe, t'u ngjatė jeta'
Vangjeli. Kėtė kupėzė, ta dish,
pėr dhėndėrin plot ta pish.
Gjithė tok:
Dhėndėri shumė tė rrojė,
jetė tė mirė tė shkojė!
Brodani. Zotrote qė gjete mua,
mė shtėpi ta paēa hua!
Dhe dollibashi me nder,
u bėftė dhe vetė vjehrr
dhe rroftė sa shkėmb' i malit.
Nuni. Gėzofsh mė dasmė tė djalit!
Brodani. Ku do t'mė dėrgosh tė pshtetem,
se do tė pi e mos dejtem.
Nuni. Ecė pshtetu te Abazi,
s'ka pir' e ju tha gurmazi.
Brodani. Tė gjeta, Abaz i mjerė!
Abazi. Kshtu tė mė gjesh kurdoherė!
Brodani. Kėtė kupė do ta kthej
pėr shėndet tė kėtij bej.
(Rrėfen dhėndėrin.)
Gjithė tok:
Me nuse tė trashėgonet,
nga e liga tė mėrgonet!
Abazi. (Te nuni) Dollibash, tė qofsha falė,
zoti tė faltė njė djalė'
Nuni. Rrofsh e qofsh!
Abazi. Kush mė ka gjetur?
Nuni. S'e ndėgjove? Keshe fletur?
Tė ka gjetur Brodan Duni.
Abazi. Mė ke gjetur, thotė nuni,
tė gjet' e mira pėrjetė,
tė rrosh sa tė duash vetė.
Gjithė tok:
S'mba mėnt? U deje pa pirė?
Abazi. Dhe nė mos kuvėndoj mirė,
un, i mjeri jam ēoban;
sos jam, i ziu, nė stan,
dhe sos jini dhėn e dhi,
tė di pėr cinė tė pi.
Nuni. Ky ėshtė shėndet i parė,
pėr dhėndėrin, mor i marrė.
Abazi. Sa malet, o nun, tė rrosh!
Tani ku do t'mė dėrgosh';
Se dua tė pi njė verė.
Nuni. (Numėron) Njė, dy, tri,. . . s'ka mė tė tjcrė.
Abazi. Numuroi dhėntė mirė.
Nuni. Le tė kollet kush s'ka pirė...
Me mua, zoti Abaz.
Nuni. Tė gjeēa kurdo me gas.
Kėtė kup do ta pi
pėr shėndet. tė dhėndrit tė ri.
Gjithė tok.
Shėndet tė mirė tė ketė
dhe tė gėzojė pėrjetė!
I zot' i shtėpisė rroftė
dhe djali ju trashėgoftė!
(Soset dollia dhe prifti ngrihet e zė vallen me burra,
duke kėnduar).
Prifti:
Do tė them njė kėngė vetė,
kėngė prifti tė vėrtetė,
rroftė vėshti dhe dhėria,
rroftė vera dhe rakia,
q'i ka bėrė pėrėndia.
Se dhe zoti Krisht njė herė
mori uj' e bėri verė.
Moj verė, burim i gjakut,
gaz' i djalit e i plakut!
0 raki, moj bukuroshe,
qė na hedh qoshe mė qoshe!
Se ē'bėn vera e rakia,
pin' e dejen trimėria,
sa vjen rotullė shtėpia!
Det i madh e det i gjerė,
pse s'tė bėri zoti verė,
se do ta pinim pa blerė?
IV
(Ėshtė natė: krusliqit zėn' e ikin duke uruar mėmėn
e dhėndėrit, zonjėn Tanė, qė ėshtė shumė e gėzuar.)
Nuni. Tė tė trashėgonen!
Brodani. Si bletė tė shtonen!
Abazi. Me jetė t'u rrojnė!
Prifti. Dhe t'u pleqėrojnė!
Tana. U paēa, tė rroni,
gjithė tė gėzoni!
(Njė nga njė ikin tė tėrė dhe mbeten vetėm ndė odė
Tana me djalė e me nuse.)
Tana. (Tek i biri) Rri me nusen, djalė,
dhe foli dy fjalė,
tė mos ketė frikė.
Dhėndėri (i thotė s'ėmės)
Ngreu mėm' e ikė.
(Tana ikėn.)

(Dhėndri me nusen mbeten vetėm)
Dhėndėri. Lozėm ndonjė lodėr?
Tė dua si motėr.
Nusja. Ē'motėr mė ke mua,
o lum' e pėrrua?
Ti mė more grua.
Dhėndėri. Pse u zemėrove
dhe u hidhėrove?
Kur s'lot ndonjė lodėr,
s'tė dua si motėr,
tė dua si mėmė!
Po hajde tė flemė,
se mė mori gjumi.
Nusja. Fli tė marrtė lumi!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:56

POEZI


Fyell' i Bariut

Bariu, shokė, bariu,
kur gjėmon e fryn veriu,
ėshtė pėrjashta fatziu,
e rreh breshėri dhe shiu!
Barinė, shokė, barinė,
mos e harroni fatzine,
se lė gruan e shtėpinė
t'u kullosė bagėtinė.
kullotni, moj bagėti,
ti, ti, ti. . .
Kullotni, biro, kullotni,
kur tė vdes tė mė kujtoni,
Ndjesė pastė! - tė mė thoni.

Shikoni barin' e gjorė:
nė diell a nė dėborė,
bariu me shkop nė dorė
ruan deshtė me kėmborė.
Vėshtronje barinė mirė,
me tė ngrėn' e me tė pirė,
t'u marrė dhėntė pa gdhirė,
t'i kullosė me dėshirė,
tė rrijė bashkė me to,
to, to, to.
Hani, moj bagėti, hani,
kur tė vdes do tė mė qani,
pėr mua zi do tė mbani!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:56

Besa - Besė

Gjithė vendetė gėzojnė,
ti, Shqipėri, pse pushon?
Gjithė njerėzit kėndojnė,
ti, shqiptar, pse rėnkon?
Gjithė duanė lirinė
dhe pa tė njeriu s'rron;

ti, shqipėtar, Shqipėrinė
nė zgjedhė si e duron?

Zgjohuni, o shqipėtarė,
erdhi dita pėr liri!
Zini luftė me barbarė,
pėrpiqi pėr Shqipėri!

Tė krishter' e myslimanė,
tė tėrė njė sua kemi;
gegė, toskė, dibranė,
gjithė shqipėtarė jemi.

Mblidhuni te bėjmė benė,
tė gjithė dorė pėr dorė:
Tė duamė mėmėdhenė,
edhe malet me dėborė.

Qė ditėn qė u shkeli
robėria dhe gjer sot
nukė bėn mė bar Dhėmbeli
dhe Tomori qan me lot.

Male me krye nė qieli,
si duroni robėrinė?
Ju qė shihni drit' e diell,
pse s'ndrini dhe Shqipėrinė?

Ku janė vaftet e parė,
qė kini dhėnė yrnek?
Ku jini, o shqipėtarė,
pse s'dėgjohet njė dyfek?

Apo humbi trimėria,
apo s'doni mėmėdhenė?
A u shua Shqipėria,
qė ka pjellė Skėnderbenė?

Pse rrini lidhur me lak?
Pse s'shpėtoni vėnd' tuaj?
apo s'u mbeti mė gjak,
se e derdhtė pėr tė huaj?

Mirri pushkėtė nė duar
edhe bėni besa-besė:

Shqipėria do shpėtuar,
kokė turku tė mos mbesė!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:57

Dheu

Dheu i gjat' e i gjerė,
na jep buk' e na jep verė
pėr tė ngrėn' e pėr tė pirė,
kush di ta punojė mirė.

Si njeri i shtrėnguar,
dheu nukė fal gjė kurrė,
pa munduar, pa punuar'
S'na jep as misėr, as grurė.

Do ta punojė njeriu
dhe ta vadisė me djersė
qė tė hajė buk' i ziu,
nga uria tė mos vdesė!

Punoni, more tė mjerė,
se dhe gjėri nė na mbetė,
pas neve vinė tė tjerė,
nukė sosetė kjo jetė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:57

Fshati im

Maletė me gurė,
fushat me bar shumė,
aratė me grurė,
mė tutje njė lumė.

Fshati pėr karshi
me kish' e me varre,
rrotull ca shtėpi
tė vogėla fare.

Ujėtė tė ftohtė,
era pun' e madhe,
bilbili ia thotė,
gratė si sorrkadhe.

Burrat nėn hie,
lozin, kuvendojnė,
pika qė s'u bie,
se nga gratė rrojnė!

Gratė venė nd'arė,
dhe nė vreshta gratė,
gruaja korr barė,
punon dit' e natė.

Gratė nė tė shirė,
nė tė vjela gratė,
ikinė pa gdhirė,
kthenenė me natė.

Gruaja pėr burrė
digjetė nė diell,
punon e s'rri kurrė
as ditėn e diel.

0 moj shqipėtarkė,
qė vet' e nget qetė,
edhe drek' e darkė
kthehesh e bėn vetė;

Moj e mjera grua,
ē'e do burrė zinė
qė ftohet nė krua
dhe ti mban shtėpinė!.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:58

Korriku

Na erdhi korriku prapė,
me grurė tė ri, me vapė.
Mirė q'erdhr, o korrik,
gjithė bota tė ka mik,
tė duanė varfėria,
se s'vdes njeri nga uria.
Korriku, si flak' e drizit,
na ngroh palcėn e kurrizit.
0 korrik, o faqezjarr,
gjithė lule, gjithė bar,
dhe me pemė barrė-barrė,
s'dimė ē'tė hamė mė parė.
Nė korrik piqen me radhė
pjeshkė, mollė, thanė, dardhė;
kur afrohet korriku,
zė tė piqetė dhe fiku.
Nga gjithė pemėt e tjera,
fiku na mbiftė te dera,
se gjersa ka shporta fiq,
gjithė bota janė miq...
Me shpresė tė kėtij muaj,
punėtor, puno e vuaj,
tė punojmė qė tė gjithė,
tė mos mbetemi pa drithė,
se nė kėtė muaj zoti
na kėrren nga tėrė moti.
Ata qė kanė punuar,
nė korrik janė tė gėzuar,
Se nė kėtė deli muaj
nuk ka lėmė pa duaj.
Vjen korriku, punėtorė,
mirrni drapėrin nė dorė,
tė korrij kush ka punuar,
kush ka mbjell' e ka lėruar.
Dilni, dilni nėpėr ara
e shihni, ē'ka bėrė fara:
shikoni njė koqe gruri,
se sa koqe, grurė pruri.
Shikoni kallinjt' e verdhė,
nė korrik duhenė mbledhė.
Shihni, shihni kur fryn era,
kallinjtė, lozin si shqerra;
me diell, kur fryn veriu,
si floriri ndrit kalliu,
fusha, ara, palė-palė,
duken si deti me valė.
Fush' e gjatė, fush' e gjerė,
pse mė bėn tė qaj ngaherė?!
Me djersėn e varfėrisė
gjith' arat e Shqipėrisė
vaditen, e gjė s'kėrrejnė,
se tė huajt' i rrėmbejnė!
Shqipėtari, dėm e kotė,
punon gjithnjė pėr botė;
arat qė mbjell, ngaherė
vjen' e i korrin tė tjerė!
0 korrik, o faqezjarr,
je dukur dhe luftėtar:
nė Francė, kush nuk e di,
u ngre vėndi pėr liri;
nė korik lufta u zu,
u bė gjaku gjer nė gju...
kryengritjet q'u bėnė,
prej korriku janė zėnė;
se zjarrė qė ndez korriku,
nuk' e shuan dot armiku;
se dielli ėshtė i ngrohtė,
ndez gjakun nė gjithė botė.
Gjaku i trimit vėrtetė
pėr liri ndizetė vetė,
gjaku yt, o shqipėtar,
s'tė ndizet as nė behar!
Tė ndeztė vap' e korrikut,
t'i biesh nė kok' armikut!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:59

Ku Kemi Lerė

Nė ē'vend kemi lerė?
Ku na bėjnė nderė?
--Nė Shqipėri.

Po njeriu vetė,
cilė do nė jetė?
--Do vend' e tij.

Ku i duket balta
m'ė e ėmbėl se mjalta?
--Nė vend tė tij.

Ku munt tė gėzojė
dhe me nder tė rrojė?
--Nė Shqipėri.

Pėrse tė punojė
dhe tė lakėmojė?
--Pėr vend' e tij.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 12:59

Punėrat e Perėndisė

Zot i math e i vėrtetė,
ēdo pun' e ke bėrė vetė;
bėre qiejtė dhe denė,
bėre yjtė dhe dhenė,
bėre diellin' me dritė,
bėre nat, e bėre ditė,
bėre erėnė dhe retė,
bėre pemėtė me fletė,
bėre hėnėzėn me yje,
bėre fusha, male, pyje,
bėre zogjtė, qė kėndojnė
dhe lulet qė lulezojnė,

bėre dimėr' e beharė,
bėre kuaj e gomarė,
bėre misėr edhe grurė,
po mė shumė bėre gurė.
Si bėre kaqė tė mira,
bėre dhe shumė egėrsira:

bėre arinė dhe derrė,
bėre... po ē'nukė ke bėrė?
Bėre botėnė tė tėrė,
bėre dhe djallė me brirė!
Ēdo pun' e ke bėrė mirė,
po njė gjė bėre pa mėnde
dhe prishe punėn tėnde:

Kur bėre derr' dhe arinė,
Ē'deshe qė bėre Turqinė?
Se tė mos qenkej kjo farė,
bota do tė vinte mbarė,
dhe do tė lulėzonte,
Shqipėria do t'gėzonte.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:00

Robėria

E dashura mėmėdhe,
tė dua dhe kshtu si je!
Po kur tė tė shoh tė lirė
do tė tė dua mė mirė.

Qani pyje, fusha, gurė,
qani male me deborė!
Shqipėria mbet e gjorė
dhe nukė sheh dritė kurrė;
njė mjegull e keq' e shkretė
e ka mbuluar pėrjetė!

Njė gazep, njė errėsirė,
vetėtit edhe gjėmon!
Rrojmė me zemėr tė ngrirė,
nga frika kėrkush s'gėzon!
Njėrzit kurrė s'kėndojnė
dhe bilbiletė vajtojnė!

Qiameti, shkretėtira!
Zogu vetė zė folenė,
njeriu le memėdhenė,
se mbretėron egėrsira!
Pėr Shqipėri dėshėrojmė
se nė vend tė huaj rrojmė.

Robėrinė si duron,
o moj Shqipėri e mjerė?
Shpėtove vende tė tjerė,
vetė nėn zgjedhė rron!
Shqipėtarė bėni benė
tė lėftoni pėr atdhenė.

E dashura mėmėdhe,
tė dua dhe kėshtu si je!
Po kur tė tė shoh tė lirė,
do tė tė dua mė mirė



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:01

Shqipėtar

Shqipėrin' e mori turku,
i vu zjarr!

Shqipėtar, mos rri, po duku,
shqipėtar!

Mjaft punove pėr tė tjerė,
o fatkeq!
Kujto vendin tek ke lerė
dhe tek heq.

Tė ka bėrė perėndia
luftėtar,
si s'tė lodhi robėria,
shqipėtar!

Erdhi dita tė ngresh kokė,
tė kėrkosh
lirinė, bashkė me shokė
tė lėftosh!

Mos bėni si keni bėrė
gjer mė dje,
por tė lėftoni tė tėrė
pėr Atdhč.

Pesėqind vjet kemi rruar
me pahir,
Lidhurė me kėmn' e duar
me zinxhir!...

Myslyman' e tė krishterė
jemi keq!
Tė ngrihemi qė tė tėrė,
djem e pleq!

Tė ngrihemi tė dėftojmė
trimėri;
ja tė vdesim ja tė rrojmė
pėr liri!

O moj Shqipėriz' e dashur,
memėdhč,
Tė shoh me buzė tė plasur,
si mė sheh.

U shkretove anembanė,
Shqipėri,
se shqiptarėt s'kanė
dashuri.

Gjithė djemtė qė ke qarė
dhe mban zi,
pėr Morenė janė vrarė,
pėr Turqi!

Zhvish rrobat e robėrisė,
memėdhč,
vish armėt e trimėrisė
se ke ne!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:02

Sulltani

Jam sulltan, mbret i vėrtetė,
shok tė tjerė s'kam nė jetė;
gjakėtor e zemėrderr,
nga frika mė bėjnė nder!
Dola nga fund' i Azisė
si rrebesh' i perėndisė:
Vrava, preva e shkretova,
botėn me gjak e mbulova!')
Kur zotova Anadollė,
erdha mora dhe Stambollė,
njerėzit i shkova nė thikė,
dhe, kush mbeti, rron me frikė!...
Jam i keq si egėrsirė,
tė urtėt janė tė mirė,
dua tė quhem i marrė,
po puna tė vejė barė.
Thera grekėr e bullgarė,
thera ermenėt e mjerė,
thera sa munda tė tjerė!
Egėrsirė si ariu,
me fytyrė si njeriu,
me dėrgoi perėndia,
qė tė vuaj' njerėzia!
Evropa qė mė shikon,
tė mė bėjė gjė s'guxon,
se ka mejtime tė tjera...
Prisha, vrava, preva, hera!
Bėra.. po ē'nukė kam bėrė?
Prisha botėnė tė tėrė!
Mysliman' e tė krishterė
Kam dėrguar n'atė jetė,
me tepėr se ē'vdiqnė vetė!
Jam i zoti, rroj me pallė,
s'dua tė shoh njerėz tė gjallė!
Nat' e ditė gjak kėrkoj,
pa pirė gjak s'munt tė rroj!
Dhe tani q'u bėshė plak,
nukė munt tė fryhem gjak!
Ata qė kam nėnė zgjedhė,
tė mundijė tok t'i mbledhė,
me dorė time t'i vrasė,
tė pijė gjakn' e rajasė!
Pse s'u bė nga perėndia
me njė kokė njerėzia,
qė ta presė menjėherė,
tė mos mbeteshin tė tjerė!
Tė mbetej dheu i shkretė,
se doje tė rroje vete:
me egėrsira tė rrojė,
pa frikė tė mbretėroje,
se mė duan e i dua,
jemi njė gjak e njė sua!
S'lash njeri pa tė keq!
Gra e burra, djem e pleq,
dridhenė kur mė kujtojnė:
mėmatė mė mallėkojnė,
mė mallėkojnė tė vetė
edhe qajnė dit' e natė!
Qajnė! Po kush nukė qa?
Qajnė burra, qajnė gra,
qajnė maletė pėr pyje,
qajnė fushatė pėr lule!...
Kudo shkela u tha bari,
ē'la pushka e dogji zjarri!...
Egėrsirė si ariu,
hėngra dhe mish njeriu!
Si kam dashur kam punuar,
pse nukė jam i gėzuar?
I lig jam, tė liga dua,
nga kush mė vjen frikė mua?
Nukė di se ē'kam i ziu,
nga frika gjaku mė ngriu...
Me punėra qė kam bėrė,
mė duken armiq tė tėrė,
mysliman' e tė krishterė;
sa dhe trimat shqipėtarė
zun' e mė punojnė varre!
Humba Morėn' e Vllahinė,
Bullgarinė me Serbinė.
Bosnjenė me Mal' e Zi,
Gjiritnė me Thesali.
Keshė kombn' e Shqipėrisė,
direk i gjithė Turqisė;
pse s'mė priti sa tė vdesė
pa tė mė dil i pabesė!
Me Shqipėri tė lėftonem,
kam frikė mos turpėronem;
kam frikė nga Skėnderbeu
mos dalė prapė nga dheu!...
Se ē'mendoj, a ē'jam i marri!
S'mė bėn dot gjė shqipėtari
dhe sa tė jem vet' i gjallė,
nga zgjedha s'ka pėr tė dalė.
Pas meje nė kėtė jetė,
guri mbi gurė mos mbetė!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:03

Baba Tomori

Baba-Tomor, kish' e Shqipėrisė,
mal i lartė, fron i perėndisė,
tek ti vinin njerėzit qė moti
pėr tė msuar se ē'urdhėron zoti...
Tek tė lutem dhe u duk' e qarė
tė msoj q'thot dhe pėr shqipėtarė.
Kanė qenė trima tė lėvduar
dhe nė luftė s'janė turpėruar,
qenė trima dhé mėmėdhetarė,
besa, feja s'i kishnė dhe ndarė,
Shkonin jetėn me pushkė nė dorė,
Donin shqipen, s'qenė tradhėtorė,
lulėzonte gjithė Shqipėria,
s'e s'kish shkelur si sot robėria,
gra e burra donin Shqipėrinė,
djem e ēupa kėndonin Lirinė.
Sot qysh gjendet komb' i Shqipėrisė!
I pėrmbysur nga zgjedh' e Turqisė,
shqipėtarėt, si dhe bagėtia,
zbathur, zhveshur vdesėn nga uria!
Shqipėtarėt? Sot s'ka shqipėtarė,
turku, greku na kanė pėrndarė!
Prifti, hoxha, kisha dhe xhamia,
Na gėnjejnė... U prish Shqipėria...
Mal i lartė, me krye nė diell,
fron i zotit q'ėshtė mbret nė qiell,
Baba Tomorr, o mal' i uruar,
ē'kanė ngjarė, gjithė ē'kanė shkuar,
i di vetė, s'duhet tė t'i themi;
C'do tė ngjajnė, tė lutem rrėfemi,
Sot e tutje, ē'thotė perėndia?
Do tė heqė shumė Shqipėria?
ēfaj ka bėrė, ē'gjynahe paguan?
Nga Turqia tė tėrė shpėtuan:
Greku, serbi, vllahu, bullgari,
nėnė zgjedhė mbeti shqipėtari
ēthotė zoti pėr kombinė tonė,
do ta lerė penė sulltan qenė?
Na shkretoi, na preu, na griu,
na ē'nderoi dhe gjaknė na piu,
na mundoi, shpirtin na nxori!!
Fshiu lotėt dhe mė tha Tomori:

0 shqipėtarėt e gjorė,
Ndėgjoni Baba-Tomorė:
Kombi tuaj s'vete mbarė
se besėt u kanė ndarė.

Besa e bashkon njérinė:
Ju pse e ndani perėndinė?

Si ungjilli dhe kurani:
nukė na dihetė fundi;
me qiejtė mos u mbani
se nukė mbahen gjikundi.
Tė krishter' e myslimanė
gjithė njė perėndi kanė;
ini njė gjak, mor tė ngerė,
se ndė njė vend kini lerė.
Ini gjithė shqipėtarė,
s'ini grekėr a tartarė,
hiqni dorė nga rreziku,
shihi se ē'punon armiku
i pabesi dhe i ligu.

Mblidhuni tė bėni benė,
tė kujtoni Skėnderbenė,
tė duani Memėdhenė,
tė mos e lini tė shkretė...
Ngrihi ta shpėtoni vetė,
se u ndin zot' i vėrtetė,
mos e peshoni Turqinė,
mos e besoni Morenė
tė duani perėndinė;
tė duani Memėdhenė
Erdhi dita tė lėftojmė
pėr lirin' e Shqipėrisė;
ja tė vdesim, ja tė rrojmė
si burrat' e trimėrisė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:03

Trim i Shqipėrisė

Kush ka qenė trim njė herė?
Aleksandr' i Math i vjerė,
Pirrua me shokė tė tjerė
nė Shqipėri kanė lerė,
Po nga tė gjithė m'i zoti, -
Skėnderbeu Kastrioti.
0 mbret i dashur, ku je?
Ku je, more Skėnderbe?
Si duron ti nėnė dhč?
Nukė tė vjen keq pėr ne?
Qė ditdnė, qė 'na le,
vendi yn' u bė rajė')...
Tė lutemi dit' e natė,
n'atė jetė ku ke vatė,
dėrgona shpresė e uratė
tė mos rrojėmė si gratė...
Tė ngrihemi tė lėftojmė,
Turqit ti dėbojmė,
Shqipėrinė ta shpėtojmė
Dhe lir' e me nder tė rrojmė.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:21

Varfėria dhe Liria

Jam i varfėr, po i lirė,
ndaj mė pėlqen varfėria;
kush do tė rrojė mė mirė,
s'urdhėron dot veten e tia.
Mbreti, sikur tė mė thotė:
"Hajde nė pallat me mua,
tė gėzosh dhe ti nė botė,
do t'i them: "Zot, nukė dua;
pėr tė ngrėn' e pėr tė pirė
nukė mund tė shes lirinė;
i varfėri rron mė mirė
s'ai qė do madhėrinė.
S'mė duhet ergjėndi mua,
dua lirinė dhe nderė,
dua tė bėj si tė dua,
jo si tė duan tė tjerė.
Kush mund e bėn si do vetė,
bėn si thotė Perėndia,
nukė ka nė kėtė jetė
gjė m'e vyer se liria.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 7th March 2008, 13:21

Naim Frashėri

Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri!
Mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai!

Vdiq Naimi, po vajtoni
shqipėtarka, shqipėtarė!
Naimnė kur ta kujtoni,
mos pushoni duke qarė!
..................................

Vdiq Naimi, gjithė thonė,
qani turq, qani kaurė!
Bilbil' i gjuhėsė tonė
s'do tė dėgjohet mė kurrė!

Vdiq Naimi, qė kėndoi
trimėrinė, Skėnderbenė,
vdiq Naimi, qė lėvdoi
dhe nderoi memėdhenė!

Vdiq Naimi, po ē'tė gjeti,
o moj Shqipėri e mjerė!
Vdiq Naimi, po kush mbeti?
Si Naimi s'ka tė tjerė.

Vdiq Naimi! Vdekj' e shkretė,
pse more tė tillė burrė?
I ndritė shpirti pėr jetė,
mos i vdektė nami kurrė!



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


#21

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 2)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi