avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 16:50

Petro Marko

Nuk ka shembull nė letėrsinė shqiptare, ku tė jetė gėrshetuar dhe njehsuar aq shumė mes vetes njeriu dhe krijuesi - Petro Marko njeri dhe Petro Marko shkrimtar. Me romanet e tij Petro Marko hyri nė personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare qė sollėn risi tė vėrteta nė traditėn letrare shqiptare. Tek vepra e tij rrezaton bindja dhe besimi i lindur pėr dashurinė dhe humanizmin njerėzor, ndonėse sa rrojti ishte ndėr personalitetet mė tė persekutuara dhe mė tė munduara. Petro Marko lindi nė fshatin Dhėrmi tė Himarės mė 1913. U shkollua nė vendlindje dhe nė Vlorė. Pak kohė studioi nė Athinė. Qė kur ishte nxėnės i shkollės tregtare nė Vlorė (tė cilėn e kreu nė vitin 1932, filloi tė shkruajė poezi dhe proza tė shkurtra). Petro Marko ka njė biografi nga mė tė pasurat dhe mė tė bujshmet nė letėrsinė shqiptare. Deri nė vitin 1936 ai punoi nė Tiranė si gazetar dhe po atė vit, nė moshėn 23 vjeēare u nis vullnetar nė Luftėn e Spanjės, si luftėtar nė brigadat internazionale. Pas Luftės sė Spanjės, gjatė kthimit pėr nė Shqipėri, ai do tė ndeshet dhe do tė marrė pjesė nė shumė beteja antifashiste nėpėr Evropė. Pas kthimit nė Shqipėri nė vitin 1940 do tė burgoset nga italianėt, qė aso kohe e kishin pushtuar Shqipėrinė, dhe do tė pėrfundojė nė kampin e ishullit Ustika afėr Palermos. Nė pėrfundim tė Luftės Antifashiste nė vitin '44, Petro Marko do tė marrė pjesė nė rradhėt e partizanėve italianė, duke i rėnė kryq e tėrthor Italisė, si luftėtar dhe si komandant me pėrvojė luftarake. Kur kthehet nė Shqipėrinė e ēliruar, ftohet qė tė qėndrojė nė krye tė gazetės "Bashkimi" nė Tiranė, por shpejt do tė pėrjetojė disa nga vitet mė tė rėnda nėpėr burgjet e shtetit shqiptar komunist, pėr tė cilin Petro Markoja kishte luftuar nėpėr Evropė dhe Shqipėri mė se 10 vjet rrjesht. Kjo pėr tė vetmin shkak se nuk mund tė pajtohej qė nė ditėt e para tė pushtetit me fillimin e diktaturės, e sidomos kur provoi t'i rezistojė diktatit qė i vinte Shqipėrisė aso kohe nga jashtė kryesisht nga Beogradi.
Nė kulturėn dhe letėrsinė kombėtare Petro Marko ėshtė personalitet i pėrmasave tė mėdha me shpirt e mendje tė paluhatur para ēdo stuhie. Ata qė e kanė njohur nga afėr Petro Markon e kanė ndjerė se brenda tij rrezatonte njė besim madhor ndaj njeriut dhe mirėsisė. Vetėm njė lartėsi shpirti e tillė mund ta pėrballonte ndeshjen sy mė sy me vdekjen, qė ai e pėrjetoi aq shumė herė gjatė jetės sė tij. Dhe sa herė ngrihej nė kėmbė ai do ta niste nga e para luftėn ndaj sė keqes po me atė forcė besimi, po me atė rrezatim mirėsie. Tė tillė e ndjen lexuesi Petron nė romanet "Hasta la vista"(1958) dhe "Qyteti i fundit"(1960), ku rruga e tij jetėsore e asimiluar artistikisht, ėshtė aq e pranishme. Nė vitet '70 ai do tė shkruajė romanin "Njė emėr nė katėr rrugė", ndėrsa periudhėn e vėshtirė tė jetės sė tij nė ishullin e Ustikės do ta pėrjetėsojė nė romanin e tij tė rėndėsishėm "Nata e Ustikės"(1989). Paraqitja e shkrimtarit Petro Marko me dy romanet e tij tė parė "Hasta la vista" dhe "Qyteti i fundit" nė vitet '60 ėshtė njė kthesė e vėrtetė nė historikun e shkurtėr tė romanit shqiptar. Dhe nuk ėshtė fjala pėr rrumbullakėsimin e njė pėrvoje krijuese, por pėrkundėrazi pėr ndėrprerje dhe dalje nga njė pėrvojė e shartuar jonatyrshėm nė rrjedhat e letrare shqiptare, ishte njė synim qė rrėfimi romanor, pjesėrisht nė vitet '40, '50, do tė ēlirohej dhe tė hapej si vizion, univers krijues dhe si spektėr tematik.
Krahas kėsaj prirjeje tė brendėshme qė kanė tė dy romanet e pėrmendur pėrballė veprave tė tė njėjtit zhanėr tė deriatėhershėm, kėto vepra qėndronin superiore dhe si artikulim artistik. Dhe pikėrisht pėr natyrėn e risive, pėr natyrėn qė pretendon ndryshime tė vėrteta tė vlerave letrare. tė gjitha veprat e Petro Markos u pėlqyen dhe u kėrkuan nga lexuesi.
Faqet mė tė fuqishme tė prozės sė Petro Markos reflektojnė triunfin e dashurisė dhe tė humanizmit njerėzor. Pas tėrė atij ferri nėpėr tė cilin kalon njeriu nė rrėfimin e Petro Markos, ai arrin tė mbetet i pamposhtur nga mizoritė e botės. Kėtė bėrthamė tė brendėshme e rrezatojnė personazhet nga romanet e tij, kėtė shkėlqim biblik reflekton Petro Marko njeri dhe Petro Marko shkrimtar nė tėrė veprat e tij.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:37

Horizonti Poetik

Nė radhė tė parė Petro Marko ėshtė njė prozator i madh; romanet e tij pasuruan traditėn letrare tė prozės shqiptare, duke i siguruar atij njė vend nderi nė tė. Po P.Marko shkroi dhe botoi shumė poezi nėpėr faqet e shtypit, tė gazetave e revistave letrare. Krijimtaria poetike e P.Markos pėrmblidhet nė vėllimin me poezi "Horizont", i cili u botua nė vitin 1959. Ky libėr u ribotua dhe nė Prishtinė nė vitin 1972. Poezia e P.Markos shquhet nga njėra anė pėr notat e dhembjes, shqetėsimeve ndaj vuajtjeve individuale dhe kolektive nga ana tjetėr ajo vlon nga protesta kundėr padrejtėsive shoqėrore tė kohės. Gjithashtu nė kėtė poezi ėshtė i pranishėm toni luftarak qė lidhet me poezitė e frymėzuara nga koha e Luftės sė Spanjės:

Madrit!
Mė thirre?
Erdha!

Nė kėto poezi mbizotėron vargu i shkurtėr si dhe pėrdorimi i dendur i shenjave tė pikėsimit. Ashtu siē ishte jeta e poetit me frymėzimin e njė zjarri tė brendshėm internacional, ashtu dhe poezia e tij trumbeton kėtė frymė vėllazėrimi e bashkimi qė i kapėrcen caqet nazionale
Njohja e disa gjuhėve tė huaja dhe kontakti drejtpėrdrejt me poezinė moderne bėri qė P.Marko tė pėrpunonte vargun poetik, tė sofistikonte e metaforizonte nėntekstin e poetikės sė tii. Kėshtu nė poezitė qė nga kritika mbahen mė tė mirat si Tri fattbėnat, Vdekja lind, Kėnga e valės, etj. poeti krijon atmosferė poetike me raportet jetė-vdekje, ėndėrr-zhgjėndėr, shpresė-iluzion etj. Nė poezinė e tij shpesh bie nė sy ndikimi nga mitologjia shqiptare apo modele tė poezisė popullore, veēanėrisht tė vendlindjes (Labėrisė).
Pavarėsisht se P.Marko solli frymėn e tij originale nė poezinė shqiptare, ai mbetet i madh me prozėn e tij romanore.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:37

Intervistė me Vetvehten

Po mė shumė se nė ēdo vepėr filozofia e tė jetuarit tė P.Markos ndjehet veēanėrisht nė librin monumental "Intervistė me vetveten", lėnė dorėshkrim dhe botuar 10 vjet pas vdekjes sė autorit. Nė kėtė vepėr rrugėn e tij jetėsore, jetėshkrimin e tij Petro Marko i lė si dėshmi tė drejtpėrdrejta, pa u distancuar pėrmes personazheve letrarė, siē vepron nė shumicėn e romaneve. Rrėfimi ėshtė i rreptė dhe total, ai ngrihet nė shkallė tė njė metafore pėr rrugėn e Shqipėrisė gjatė 60 vjetėve, nė metaforė tė luftės sė pandėrprerė tė njeriut mes sė mirės dhe sė keqes. Luftėtar dhe kryeluftėtar nė Spanjė, nė Francė dhe Itali, kryengritės burgjesh nėpėr Evropė dhe nė Mesdhe, P.Marko marshon fuqishėm drejt atdheut tė vet, i cili ishte dhe ai i pushtuar nga fashizmi. Autori shfaqet gjatė rrėfimit tė historisė sė tij nė "Intervistė me vetveten" si njė kriiesė mitologie e lindur ta mbajė shpatėn ngritur dhe tė gatshme pėr tė goditur tė keqen kudo qoftė ajo, i bindur se ashtu e pastronte dhe qiellin e tokės sė vendlindjes. Me kėtė besim madhor Petro Marko pas vitesh e betejash tė pandėrprera nėpėr Evropė, mė 1944 do tė kthehet nė Shqipėri.
Nė moshėn 30 vjeēare, por me aq bėma mbi shpinė, sa nė jetėn e njė njeriu tė zakonshėm nuk mund tė
ngarkohen as pėr njė shekull, P.Marko sa qe gjallė, do tė pėrjetojė nė atdhe zhgėnjimin dhe dhembjen mė
tė thekshme. Ditėt e para nė Tiranė, pasi e emėrojnė pėrgjegjės shtypi, i caktojnė shtėpinė ku do tė
jetonte. Vonė nė mbrėmje, qė natėn e parė, ai do jetė dėshmitar i njė takimi trishtues me famlijen,
pronarin e vilės: "Shoku Petro na kanė dhėnė urdhėr t'jua lėshojmė sbtėpinė me krejt ēka ka nė tė, ku do tė vendosemi dhe a mund tė marrim me vete ndonjė gjė personale", e pret zonja e shtėpisė duke u dridhur.
Petroja trishtohet, lė shtėpinė dhe kėrkon sqarim nga shokėt - mos ėshtė ndonjė gabim apo keqkuptim?
Kėshtu e fillon rrėfimin e vet P.Marko nė veprėn voluminoze "Intervistė me vetveten", qė ėshtė njė nga dėshmitė mė rrėnqethėse pėr atė qė do tė vinte dhe do ta mbėrthente Shqipėrinė gjatė diktaturės Komuniste. Po ashtu do ta detyrojnė Petro Markon qė tė futet nėn tutelėn e gazetės "Borba" tė Beogradit. Por ai nuk pranon: "Ne kemi mė shumė traditė, jemi vazhduesit e gazetės "Bashkimi i Kombit" para lufte, le tė mėsojė "Borba" nga ne", dhe kėtu do tė zinte fill kalvari i ri i burgosjeve dhe i persekutimeve tė njė egėrsie qė nuk e kishte provuar mė parė. Njė bashkėluftėtar nga Italia pas afro 50 vjetėsh, diku para vdekjes, do t'i thotė Petros "Shkruaje rrugėn, historinė tėnde se ajo vlen mė shumė se 100 romane." Dhe vėrtet, libri "Intervistė me vetveten" ėshtė historia pėr gjysmė shekulli e Shqipėrisė, rrėfimi me fuqi rrezatimi i pėrmasave tė njė bibliotekė tė tėrė dokumentash. Pėrmes kėsaj vepre njihet mė mirė drama e kombit dhe e Shqipėrisė dhe pas leximit tė kėtij libri duhet mė shumė dhe mė pastėr atdheu e kombi.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:38

Hasta la Vista

Ėshtė romani i parė i autorit dhe mė i rėndėsishmi pėr kohėn, kur e shkroi, si nė rrafshin artistik ashtu dhe nė atė tematik. Rėndėsia e tij qėndron veēanėrisht, se lajmėroi kthesėn nė rrjedhat historike tė romanit shqiptar. Romani sjell rrėfimin e luftės nė Spanjė, ku kryesisht veprojnė personazhe nga mesi i vullnetarėve shqiptarė dhe ndėrkombėtarė. Nė tė rrėfehen betejat e shumta gjatė viteve tė kaluara nė front, tė cilat pėrshkruhen me njė gjuhė tė gjallė dhe tė papėrsėritur. Krahas ngjarjeve pėr rrjedhat e luftės, rrėfehet dhe linja e dashurisė ndėrmjet luftėtarit shqiptar Gori dhe infermieres spanjolle Anita. Ngjarja, pra, nė romanin "Hasta la vista" rrjedh nė dy binarė: rrėfimi pėr luftėn dhe rrėfimi pėr dashurinė. Nė rrėfimin e parė, shkrimtari e kuadron luftėn mes republikanėve qė u vijnė nė ndihmė vullnetarė nga mbarė bota dhe, monarkistėve tė ndihmuar nga fuqitė fashiste evropiane. Nė rrethin e tė parėve janė dhe vullnetarėt shqiptarė qė sė bashku me tė tjerėt luftonin fashizmin, qė, gjatė luftės nė Spanjė (gjysma e dytė e viteve '30) ishte forcuar dhe paralajmėronte Luftėn e Dytė Botėrore.
Anė e fuqishme e rrėfimit pėr luftėn ėshtė ndėrtimi i personazheve, shpalimi i karaktereve, i psikologjisė dhe i filozofisė sė tyre. Numri mė i madh i personazheve ėshtė nga radhėt e vullnetarėve shqiptarė, nė mesin e tė cilėve ishin personalitete tė shquara tė kohės si Skėnder Luarasi, Asim Vokshi, Mehmet Shehu, Xhemal Kada, vetė Petro Marko etj. Kėta dhe personazhet e sajuara pėrmes imagjinatės, autori do t'i sprovojė nė rrethanat e luftės. Dhe njė sprovė do tė jetė e rreptė: tė ballafaquar shpesh sy mė sy me vdekjen, ata hapen plotėsisht para tė tjerėve, pa mundur tė fshehin asgjė. Dhe pikėrisht nė kėtė faqe tė artit tė vet tregimtar, Petro Marko do ta bėjė shmangien e parė nga shablloni i doktrinės zyrtare: edhe pse grupi i vullnetarėve tė luftės mendohej tė ishte pjesė e mė tė zgjedhurve tė mjedisit dhe tė kohės shqiptare, tė vėnė pėrballė rrezikut tė vdekjes, jo tė gjithė do ta pėrballojnė atė njėsoj. Nė mesin e tyre, prandaj, do tė vėrehet ndonjė luhatje qė, nėn presionin e frikės, do tė manifestohet si ikje, si fshehje, si dezertim. Pra, Petro Markoja, edhe brenda rrethit tė personazheve tė zgjedhura pėr kauzėn pozitive mbarėnjerėzore, do tė dallojė dobėsi, cene dhe anė tė shėmtuara mes tyre.
Nė linjėn e dytė, nė rrėfimin e dashurisė mes Gorit dhe Anitės, autori arrin efekte nga mė tė shėnuarat nė artikulimin artistik. Dashuria mes tyre, nė kėtė rast, ėshtė vendosur nė njė kontekst ngjarjesh tė veēanta, tė jashtėzakonshme. Lufta jepet e pranishme kudo e nė ēdo ēast, si shpėrthim gjylesh topi apo granate, aty rrotull e nėpėr kėmbė, e parashikueshme dhe e paparashikueshme njėherazi, ėshtė pikėrisht ajo qė pėrcakton rrjedhėn e ngjarjeve tė ditės, tė ēastit. Nė kuadėr tė kėsaj vetėdijeje dhe nėnvetėdijeje lindja e dashurisė mes Gorit luftėtar dhe Anitės infermiere, do tė ketė njė tjetėr shije, tjetėr intensitet dhe forcė emozionale Anita, gjimnazistja e bukur spanjolle, nė rolin e infermieres, nė njė kamp tė improvizuar qė vlon nga rrėmuja e luftės dhe lodhja pėr t'u ndihmuar tė plagosurve nga fronti, befasisht do tė ndeshė shikimin e njė tė plagosuri tė ri. Ky luftėtar rreth tė njėzetave, kaēurrel e me njė bukuri apolonike, prej nga tė ketė ardhur vallė pėr tė luftuar, pėr tė vdekur nė Spanjė, pėr Spanjėn? Kėshtu e pėrjeton Anita takimin e parė me ata sy, duke e pėrfytyruar Gorin, si njė krijesė jashtėtokėsore, mitologjike. Dashuria midis tyre, e ngjizur dhe e ndezur nė kėto rrethana do tė jetė po ashtu, e pėrmasave tė jashtėzakonshme. Edhe kjo ishte e veēanta qė sillte Petro Marko nė temėn e dashurisė nė romanin shqiptar tė asaj kohe.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:39

Qyteti i Fundit

Nė kėtė roman bėhet fjalė pėr fundin e ushtrisė pushtuese italiane nė Shqipėri. Pas kapitullimit tė fashizmit, nė portin e Durrėsit tubohen ushtarėt e mbetur nga lufta dhe presin anijet nga Italia pėr t'u kthyer nė vendin e tyre. Pikėrisht gjatė ditėve tė pritjes nė kėtė qytet tė improvizuar buzė detit, shkrimtari Petro Marko do tė zbulojė histori, drama, karaktere, psikologji tė nxjerra nga njerėzit e qytetit tė fundit. Pėrveē kėsaj autori do tė sjellė edhe rrėfimin pėr dashurinė e oficerit tė ri shqiptar Lekės dhe prostitutės sė bukur italiane Ana Maria Monte, viktimė po ashtu e luftės dhe e fashizmit.
Brenda 7 ditėve, aq sa qėndrojnė italianėt e mbledhur nė portin e Durrėsit pėr t'u kthyer nė Itali, shkrimtari nė romanin "Qyteti i fundit" do tė zbulojė dhe do tė rrėfejė historitė dhe fatet e disave nga ushtria fashiste qė para 4-5 viteve e kishte pushtuar Shqipėrinė. Nė kėtė pleksje historish e fatesh, autori do tė sajojė linjėn e rrėfimit qė ndjek hetimi pėr zbulimin e njė krimineli lufte, tė maskuar dhe tė fshehur brenda turmės sė "Qytetit". Nė krye tė grupit qė duhet ta organizojė dhe ta udhėheqė kėtė zbulim ėshtė toger Leka. Pista qė ndjek togeri nė kėtė drejtim, e ngjashme me labirintet e romaneve dedektive, do tė ecė dhe pėrmes prostitutės italiane - Ana Maria Monti. Dhe do tė lindė dashuria mes tyre, qė ėshtė shumėfish mė "mėkatare" se ajo mes Gorit dhe Anitės. Leka ėshtė toger i Sigurimit Shtetėror tė Shqipėrisė sė sapodalė nga lufta, qė la pas shkatėrrime dhe krime, ndėrsa italiania Ana ėshtė e palės qė i kreu ato krime, e palės sė cilės i shėrbente.
Kėshtu shkrimtari, duke ndjekur kėtė linjė do tė ecė nėpėr njė teh tė mprehtė: do ta lejojė togerin e Sigurimit t'i nėnshtrohet zėrit tė brendshėm dhe tė dashurohet me italianen e bukur, apo do tė nxjerrė para tij fuqinė e pėrgjegjėsisė dhe tė mėkatit ndaj "mollės sė ndaluar"? Romani "Qyteti i fundit", nė kėtė drejtim, sjell mjeshtėrinė e tė rrėfyerit tė Petro Markos, qė, i futur vetė mes dy zjarreve, arrin tė manovrojė dhe t'u krijojė hapėsirė artikulimi tė dy krahėve, duke realizuar portrete komplekse, nė radhė tė parė si ai i toger Lekės. Gjithsesi ai si shkrimtar, pati i pari kurajo krijuese qė tė prekė sfera delikate, tė rrezikshme tė realitetit shqiptar tė kohės, pasojat e tė cilave i ndjeu gjithė jetėn.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:40

Njė Emėr nė Katėr Rrugė

Romani i Petro Markos me titull "Njė emėr nė katėr rrugė" nė faqen e fundit mban datėn e vitit 1972. Ai mbeti dorėshkrim, nuk u lejua botimi i tij edhe pse duket tė jetė mė pretenduesi nė veprėn letrare tė shkrimtarit. Ky roman u botua vetėm pas 29 vjetėsh, mė 2001. Pas leximit tė romanit sikur bėhet mė i qartė fati i tij. Nė tė autori rrėfen botėn shqiptare tė viteve '30 dhe pjesėn e parė tė '40-ve pėrmes katėr perspektivave tė mundshme, katėr realiteteve dhe alternativave qė barten pėrmes katėr Gjikėve. Qė tė katėrt kanė lindur nė Dhrimadh, buzė detit jon, prej nga marrin udhėt e botės dhe si jehonė jetėsore kthehen rishtas te kjo vatėr e gjallė. Katėr Gjikėt mėtojnė ta pėrthithin tėrė realitetin shqiptar tė kohės si dhe tė nesėrmen shqiptare.
Nėpėrmjet tyre fokusohen katėr mundėsi fati dhe tė fatalizmit shqiptar nė prag tė luftės ēlirimtare, pra nė prag tė kthesės sė madhe shqiptare.
Pėr tė qenė i hapur deri nė fund dhe pėr t'u dhėnė shanse tė barabarta katėr perspektivave shqiptare, ndjehet hapur abstenimi i autorit. Nė kėtė roman ka njė galeri tė tėrė personazhesh tė vėrteta, me identitet historik, dhe tė sajuar, duke filluar qė nga mbreti Zog, kryeministra dhe ministra, parlamentarė dhe intelektualė tė shquar tė kohės, pėrfaqėsues turmash, revolucionarė komunistė etj.
Ja si duket shkurtimisht profilizimi i katėr personazheve tė realitetit shqiptar. Njėri Gjikė, Gjikė Nina nuk lėviz nga vendlindja qė simbolikisht ėshtė nė funksion tė mburojės etnike tė truallit, tė Dhrimadhit. Gjikė Mėrtiri, i dyti, student nė Francė dhe gjykatės nė Shqipėri, shfaqet si intelektual liberal i tipit evropian. I treti, Gjikė Argjiri del sinonim i sė keqes dhe i shėmtimit, ndėrsa i katėrti, Gjikė Bua, qė nė kėtė roman voluminoz, pėrveē personazh i zgjedhur i autorit ėshtė njėkohėsisht dhe narratori formohet dhe kultivohet brenda botės dhe atmosferės sė grupeve komuniste shqiptare tė kohės. Si i tillė ai do tė bėhet dhe njė nga krerėt e luftės antifashiste.
Gjikė Mėrtiri gjykatės ėshtė figura artistikisht mė e realizuar e romanit; i veēantė dhe karakteristik ėshtė dhe qėndrimi i narratorit (autorit) ndaj tij. Ai kthehet nė Shqipėri me bindjen dhe shpresėn se do tė mund ta ushtrojė detyrėn e atij qė ndan drejtėsi, pa u lakuar dhe pa u thyer nga presionet dhe pesha e padrejtėsisė. Ka iluzionin se para drejtėsisė mund tė nxirret cilido shkelės, qoftė ai dhe ministėr. Kur do tė bindet pėrfundimisht pėr pamundėsinė e vet, kur do tė bindet se nga salla e gjyqit del i pafajshėm ai qė jep mė shumė para dhe qė ka mbėshtetjen e pushtetit, do tė zhgėnjehet rėndė. Pikėrisht me kėtė pėrcaktim tė autorit ndaj kėtij personazhi, lind njė problem qė nuk ėshtė i panjohur nė praktikėn narrative pėrgjithėsisht.

Qė Gjikė Mėrtiri del mė i artikuluar dhe mė i fuqishėm, mė mbresėlėnės, edhe pa dashjen e autorit, nuk ėshtė rastėsi. Nuk ėshtė vėshtirė tė kapet simpatia e pashprehur, por e pranishme e autorit pėr tė edhe pse deklarativisht autori ndjen nevojė tė jashtme, ekstrakrijuese, qė tė distancohet nga pikėpamjet e kėtij intelektuali liberal-perėndimor. Prandaj shtrohet pyetja: mos vallė shkrimtari ndjehej mė pranė kėsaj rruge dhe kėsaj alternative shqiptare gjatė viteve '30?
Prandaj simpatia pėr Gjikė Mėrtirin, qoftė dhe si realizim artistik e vė atė nė pozita superiore pėrballė tė tjerėve. Pikėrisht pėr kėto tipare dhe individualitet tė formuar dhe tė fuqishėm, fundi i tij, zgjedhja e rrugės pėr vetėvrasje vjen si njė imponim i jashtėm dhe jo i natyrshėm.

Gjikė Argjiri ėshtė personazhi mė i realizuar negativ i romanit. Ėshtė shprehje e koncentrimit tė faqes mė tė shėmtuar tė realitetit shqiptar tė kohės. Me veti tė kameleonit Gjikė Argjiri do t'i pėrshtatet ēdo pushteti. Ai i nėnshtrohet ēdo eprori nga i cili varet, i gatshėm pėr ēdo rast korrupsioni dhe, mizor deri nė absurd ndaj tė nėnshtruarve. Ėshtė i tė gjithėve dhe i ēdo kohe. Petro Markoja me intuitėn e intelektualit, e pati ndjerė se nga ky soj i qenies sonė nuk do ta marrė veten kollaj bota shqiptare.
Gjikė Bua qė rrėfen dhe pėr rrugėn e tij jetėsore dhe pėr atė tė tė tjerėve, mėton tė jetė zėri i autorit. Ai do tė jetė bartės i ideve revolucionare, komuniste, nė roman dhe rruga e tij mes katėr tė mundshmeve do tė jetė zgjedhje e autorit dhe mė e vėrteta sipas kėsaj perspektive. Gjikė Bua nuk vendoset nė situata tė mprehta, tė paktėn jo nė atė shkallė siē ndodh me Gjikė Mėrtirin, ku autori ka derdhur pjesėn e vet mė autentike apo atė mė tė ėndėrruarėn.
Karakteristikė e narracionit nė kėtė rrėfim romanor, ėshtė mbėshtetja nė faktografinė, identitetin historik, tė hapėsirės dhe tė njerėzve, ėshtė prirja pėr njė rrėfim tė dokumentuar.
Por ajo ēka duket mė e rėndėsishme nė lidhje me natyrėn, me misionin dhe perspektivėn e narratorit, ėshtė se Petro Markoja nė kėtė roman heq dorė nga narratori i gjithėdijshėm, karakteristikė pėr tėrė epokėn e romanit realist tė shekullit XIX, me jehonė dhe gjatė shekullit qė lamė pas. Narratori kėsaj here ėshtė njėri nga personazhet dhe ai do tė rrėfejė nga perspektiva e atij qė mund tė dijė aq sa mund tė dijė ēdo njeri dėshmitar i drejtpėrdrejtė apo i tėrthortė. Megjithatė, autori, pėrmes zėrit tė vet, nuk mund tė pėrmbahet plotėsisht pa pėrzgjedhur apo pa gėrshetuar mes personazhit dhe narratorit zėrin e vet autorial.
Por nėse ēdo personazh ėshtė personalitet i veēantė, kryepersonazhi ėshtė i pajisur dhe me boshtin plus. Duke qėndruar dhe vrojtuar nga njė perspektivė superiore ai i sheh mė qartė lėvizjet e njerėzve dhe tė dukurive nė hapėsirėn e fokusuar. Zakonisht ai qėndron mė pranė filozofisė jetėsore tė vetė autorit.

Nė fillim pėrmendėm shkurtimisht katėr rrugėt e Gjikėve: misionin e tė parit nuk do ta marrė Gjikė Nina, simbol i rrėnjės sė lashtė dhe i mburojės jetike tė truallit, as Gjikė Mėrtiri qė sjell diplomėn e juristit dhe frymėn e qytetėrimit evropian tė kohės, por Gjlkė Bua, shkollar i Vlorės dhe pjesėmarrės aktiv nė grupet komuniste tiranase. Pikėrisht ky, me dashjen e autorit, do tė jetė mė pranė zėrit tė tij. Romani kėshtu del me tezėn se ideja revolucionare komuniste e mbjellė nė fillim tė shekullit nė Evropė dhe qė gjen truall dhe nė tokėn shqiptare, do tė bartet pėrmes personazhit tė Gjikė Buas. Dhe pikėrisht me kėtė pėrcaktim zė fill dhe ndodh mosmarrėveshja ose vetėmashtrimi mes Petro Markos shkrimtar dhe Petro Markos njeri. Ndėrsa kryepersonazh i konvencioneve tė kohės, pra i diktimeve nga jashtė do tė bėhet Gjikė Bua, me Gjikė Mėrtirin, shkrimtari Petro Marko do tė shprehė vizionin e vet jetėsor e filozofik si dhe pjesėn mė substanciale tė shpirtit tė vet.
Pavarėsisht nga ky "disekuilibėr" nė sipėrfaqe, narratori arrin tė zhytet dhe tė depėrtojė nė skutat mė tė errėta tė personazheve dhe tė ngjarjeve tė kohės. Kėto vlera, qoftė nė shkallė tė ideve apo tė realizimeve artistike, bėjnė qė romani "Njė emėr nė katėr rrugė" tė jetė ndėr mė tė realizuarit e veprės romanore tė Petro Markos.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:40

Romanet "Hasta la vista", "Njė emėr nė katėr rrugė" dhe "Nata e Ustikės", janė romanet mė autobiografikė nė letėrsinė tonė. Pas personazhit kryesor tė secilit roman (Gori, Gjikė Bua, Andrea) lexuesi fare lehtė do ta identifikojė vetė autorin. Sidomos lexuesi qė e ka parasysh dhe veprėn-ditar "Intervistė me vetveten", ku rrėfehet jeta apo biografia, qė ėshtė nga mė tė bujshmet e shkrimtarėve shqiptarė.
Nė romanin "Nata e Ustikės" Petro Markoja rrėfen njė frag-ment nga betejat, burgjet, dramat dhe dashuritė e tij nėpėr Evropė giatė viteve '30 dhe '40 tė shekullit XX - pra para dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore. Nė vitin 1940 Petro Markoja u kthye nga lufta e Spanjės. Njė vit mė vonė u arrestua prej pushtuesve italianė dhe u internua sė bashku me gjashtėqind tė burgosur tė tjerė nga vendet ballkanike nė ishullin e Ustikės (nė veri tė Sicilisė). Nė burgun e Ustikės, njė ishull famėkeq nė afėrsi tė Palermos, nė mesin e mijėra tė burgosurve, edhe grupi i shqiptarėve do tė qėndrojė deri nė kapitullimin e fashizmit. Prej kėtej e merr subjektin e tij romani prej 380 faqesh "Nata e Ustikės".
Rrėfimi nė kėtė roman karakteristik pėr stilin e Petro Markos (dinamik, i drejtpėrdrejtė), arrin ta fusė dhe ta ambientojė lexuesin nė botėn e kampit qė nė 20 faqet e para tė veprės. Rrėfimi ndjek dy linja narrative: atė tė terrorit tė ushtruar ndaj tė burgosurve, pėrkatėsisht organizimin, vetėorganizimin e brendshėm tė tė burgosurve pėr t'i qėndruar e rezistuar dhunės, dhe linja intime, ajo e dashurisė ndėrmjet Andreas dhe sllaves sė burgosur Sonjės.
Petro Markoja, siē e pėrmendėm dhe nė romanet e tjera, i dha njė vend tė dukshėm ndjenjės sė dashurisė, si pėr tė treguar apo pėr tė reaguar ndaj shpėrfytyrimit qė i bėhej personazhit tė letėrsisė skematike zyrtare tė kohės. Pa kėtė ndjenjė, duket se nėnvizon nė tė gjithė krijimtarinė e tij, nieriu as nuk mund tė jetė njeri dhe aq mė tepėr tė mbijetėojė nė realitetin mė tė egėr dhe pa asnjė dritė shprese. Me personazhin femėr P.Markoja theu disa tabu tė forta tė kohės, jo vetėm se femra pėrgjithėsisht ishte e huaj, jo vetėm se dashuria jepet si ndjenjė aq universale sa mund tė lidhė dy njerėz tė kombėsive tė ndryshme, por edhe pėr faktin se femra zuri njė vend tė merituar, qoftė dhe kur ishte prostitutė. Shkrimtari ėshtė nė anėn e saj dhe e mbron e i adhuron guximin, por dhe ferminitetin, ide kėto tepėr tė guximshme pėr letėrsinė shqiptare nė pėrgjithėsi.
Ngjarjen nė roman e rrėfen nė vetėn e parė vetė kryepersonazhi Andrea, ai ruan veēantitė narrative tė njohura tė Petro Markos: dinamik nė zhvillim me shpėrthime tė fuqishme herė pas here. Shtrati fabulativ e ruan boshtin unik edhe pėrpos prirjes pėr ndėrhyrje e digresione, qė jo domosdoshmėrisht derdhen nė atė shtrat.
Edhe nė kėtė roman kemi njė vėshtrim realist ndaj personazheve, ata shfaqen me tė gjitha virtytet, veset dhe dobėsitė njerėzore, ndėrsa simpatia e autorit bie mbi personazhin me ide revolucionare, por kjo nė kuptimin e ideve tė pėrparuara tė kohės, tė cilat duhej tė pėrfshinin dhe shoqėrinė shqiptare.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:42

Hasta la Vista (fragment)

TAKIMI I GORIT ME ANITĖN:
Aeroplani ra mbi ullinjtė. I digjeshin krahėt. Tė tjerėt u larguan, se pothuaj gjithė vagonat u bėnė shkrumb e hi. Njė tėrkuzė e gjatė vagonash ishin katandisur skelete hekuri nė zjarr. Disa ishin tė pėrmbysura dhe akoma lėshonin zjarr e tym.
Ata qė duallėn nga aeroplani, kėrkuan tė shpėtonin, po u zunė. Ishin tre hitierianė tė divizionit "Kondor" dhe njė frankist. Garibaldinėt i zunė, i lidhėn dhe i shikonin me zemėrim.
-E ēmi mbani gjallė, -thirri dikush. - Hidhini n'atė zjarr qė ndezėn vetė! Brigantėt!
Njė tjetėr u afrua dhe nxori revolen t'i vriste, po dora e tij u ndal nga Ramizi.
Kėta janė robėr lufte! Do tė dėrgohen te shokėt e tyre! Mos i ngini! Po i ngau njeri...
Fjalėn e Ramizit e preu Alvarezi.
- I ēarmatosni mirė dhe i shpini nė shtabin e brigadės, aty pas ullinjve. ju tė tjerėt ndihmoni shokėt!...
- Ē'mė rrini kėshtu sikur shikoni ndonjė Sfaqje!
- Plumbin qenve! Plumbin - u dėgjua pėrsėri nga mesi i ushtarėve.
- Dėgjoni thirri me zė tė prerė komisari Alvarez - po i ngau njeri, plumbin ka. Shpejt, sikush nė kompaninė e tij...
Kishte nga ata kurreshtarė qė deshėn tė shikonin ē'fytyrė kishin bishat qė bombardonin ditė e natė Spanjėn republikane. S'lanė shtėpi e fshat, stacion e qytet pa bėrė shkrumb e hi. Mirė! Ata sipas ligjeve tė luftės sė tyre tė padrejtė, mund t'i sulmonin trenat e luftės e t'i shkatėrronin siē bėnė tani! Po kush i lajmėroi? Kush e dėrgoi lajmin se ky tren ishte i brigadės sė 12-tė? Eh, luftė o luftė!
- Mor po kėta qėnkan simpatikė! - tha njeri. -janė tė rinj. Pa shikoi! Flokėverdhė, bukuroshė! Pa shiko frankistin! Njė moreno, tėrheqės pėr vajzat, qė ē'ke me tė...
- Derrat! - thirri njė tjetėr.
- Qėnt e qėnit! - ia priti njė tjetėr.
- Tė katėr robėrit, shkonin kryelartė. Bile ndezėn dhe cigaren. Flisnin midis tyre... dhe siē dukej, atė qė ato po bėnin, e bėnin pėr Fuhrerin qė i kish verbuar dhe ndėrsyer.. Kush e di! Pa tjetėr do tė vinin nė vete ndonjė ditė, po tė shpėtonin nga ky zjarr qė ndezėn ata me urdhėrin e perėndisė sė tyre.
Agimi, si nga hera, vazhdonte tė derdhte dritėn e argjendė nga lindja ku shtrihej deti Mesdhe. Pastaj njė valė resh tė kuqe u dalluan nė horizontin e hapur! Eh, ē'agim! Sa keq pėr Gorin qė s'e pa kėtė agim! I kishin folur pėr agimet e kuqėrreme tė Spanjės sė bukur. Po ja qė s'pati fat ta shikonte kėtė agim vjeshte. Ish i shtrirė, aty rrėzė njė ulliri, i rrethuar nga shokėt. Asimi nuk fliste. Prisnin doktorin, qė mjekonte ata qė ishin tė plagosur mė rėndė.
Kush e di sa shokė tė rinj si Gori, qė kapėrcyen kufi e dete, pėr tė ardhur gjer kėtu, u vranė tani, pa ja shkrepur asnjėherė, pa shfryrė asnjė herė zemėrimin dhe urrejtjen e tyre kundėr fashizmit!
-Ka patur dhe mė keq, - mendonte Asimi. - Ka patur shokė qė u vranė pa shkelur fare nė tokėn spanjolle. Bllokada e turpshme dhe barbare e kapitalit internacional me fashizmin si xhandar, kush e di sa e sa shokė ka vrarė nė det e nė stere...
Gori geli sytė! Herėn e parė nuk mundi tė pėrmblidhej e tė kuptonte se ku ish. Po kur pa pranė fytyrat e dashura tė Asimit e tė Xhemalit, tė Ramizit e tė Dragushit, tė Fatosit e tė Arxhelit e tė shumė garibaldinėve tė tjerė, e kuptoi se po i linte pėrjetė. Mbylli prapė sytė dhe lotėt i rodhėn pa dashur.
Nė kėto ēaste tė mallėngjyera, Vjen xha Kola, i cili, sa dėgjoi plasjet e para, kish kėcyer pėrjashta dhe kish marė frymė tutje kanalit. Ishte mbledhur kruspull nė njė guvė ulliri, kishte mbyllur sytė dhe qėndroi aty gjersa pushoi zjarri dhe rrėmuja. Kur ra agimi, atėherė u kujtua pėr armėt dhe sidomos pėr ēantėn, ku mbante gjėra tė vlefshme, siē thoshte ai, dhe nuk linte njeri t'ia prekte... Pėr kėtė i vinte plasja dhe ish enduar shumė qė s'mori tė paktėn ēantėn e vogėl. "Po lėkura qėnka mė e dhėmbshur se floriri!" - kur shikonte lemerinė qė ish bėrė.
- Ka vdekur njeri nga tanėt? - pyeti , kur pa shokėt rreth Gorit.
- Po ti ē'u bėre? - pyeti Ramizi. - Nga bridhje! Ne kujtuam se... re dėshmor!
- Mortja nuk merr. shtoi Xhemali.
Ra buria! Tė gjithė tė mblidheshin nė kompanitė e tyre.
Gori e dėgjoi. ēeli sytė dhe bėri tė ngrihej.
-Mos lėviz! - e porositi Ramizi, - ja tani vjen doktori. Dhe me tė vėrtetė erdhi doktori me infermierėt. E zbuloi. I pa mirė kokėn, trupin e kėmbėt! I lidhi kryet, krahun dhe tėrė gjoksin dhe porositi infermierėt ta shpinin n'ambulancėn qė u ngrit tej kanalit.
Komandanti i brigadės dhe komisari qė erdhėn aty, pyetėn doktorin dhe ky u tha se s'ka rrezik - frakturė dhe tronditje.
-Shoku shqiptar! Kur tė shėrohesh tė presim nė brigadė, - i tha komisari, dhe e pėrkėdheli duke i lėmuar flokėt. -ju garibaldinėt e Shqipėrisė, pėrshėndetuni me shokun se po nisemi.
Gorin e vunė mbi vig. Ai nuk i ēelte sytė nga turpi se i ishin mbytur nė lotė.
-Gori! - i tha Asimi. - Ne po ndahemi, se brigada niset. Erdhi treni. Tė presim! - dhe e puthi. E puthi dhe u largua, se njė nyje i u bė nė fyt.
Tė gjithė e pėrqafonin. Po Gori nuk i ēilte sytė tė shikonte shokėt, vėllezėrit pėr tė cilėt krenohej jo vetėm ai, po krenoheshin tėrė shqiptarėt antifashistė. S'kishte fuqi tė thoshte njė fjalė, vetėm njė fjalė: "Luftoni dhe pėr mua!" Kur nuk i dėgjoi mė, kur ndjeu se infermierėt e kishin ngritur, ēeli sytė dhe pa se po e shpinin nė drejtim tė kundėrt nga ai i shokėve qė duke u larguar, kthenin kokėn pas dhe i tundnin dorėn duke e pėrshėndetur.
..........................................................
Fishkėllima e trenit ngrinte peshė mė tepėr zemrat e ndezura tė garibaldinėve, qė lanė shumė tė vrarė dhe tė plagosur. Po kėnga gjėmoi.
Kėtej autoambulancat mbartnin tė plagosurit. Ata qė ishin me plagė tė rėnda i shtruan aty pranė nė njė shtėpi fshatari, kurse Gorin e shtrinė nė njė shtrat tė autoambulancės. Nė shtratin tjetėr ishte njė shok italian qė rrėnkonte thellė. Pranė Gorit rrinte njė infermiere e re, e cila i lėmonte ballin. Gori mbylli sytė dhe s'dinte ē'tė mendonte. I vinte turp... Ēahu dhč tė futem! Si? I shtrirė dhe i lidhur nė kėmbė, kurse brigada shkoi nė Aragonė! Ēfat i keq! Po kjo vajzė! Sa e mirė! Sa e dashur!
Ajo i foli nė njė gjuhė qė Gori s'mori vesh. Pastaj i foli me gjuhėn e ėmbėl spanjolle. Gori, qė dinte mirė italishten, e kuptonte spanjishten.
Befas maqina u ndal! Si njė britmė e vetme gjėmuan thirrjet e tė plagosurve. Dyert pėrnjėherė u ēelėn dhe infermierėt rrėmbyen vigjėt me tė plagosur dhe vrapuan nėn ullinjtė. Aeroplanėt fashistė fluturuan shumė ulėt. Gjėmimi i tyre bėnte tė dridhej dhe dheu! Pėr pak ēaste toka u drodh dhe aty pranė nė Alkala de Ēis shtėllunga tymi u ngritėn pėrpjetė si uji i detit nga plasja e bombave tė mėdha. Gori pa dritėn e tokės spaniolle. Sa dritė ka qielli dhe deti i Spanjės! Kudo qė tė hidhje sytė shikoje pyje me portokalle! Pyje me ullinj! Dhe ja, aty pranė, deti ish i shqetėsuar dhe era kafshonte valėt duke zbardhur dhėmbėt si njė qen i egėrsuar. Infermierja, qė i rrinte Gorit mbi kokė si njė pulė qė mbronte zogjtė e saj nga ndonjė skifter, Kristina, siē e quanin infermieren suedeze, e ruante tė plagosurin nga aeroplanat.
- Janė shumė ēnjerėzorė! Edhe autoambulancat i sulmojnė! Sa herė na kanė mitraluar!
Doktori qė shoqėronte kollonėn vizitoi edhe Gorin. E gjeti mirė, mė tė qetė.
- Jemi fqinjė! - i tha.
- Nga jini ju? - e pyeti Gori.
- Jam bullgar! Dr. Klimgev! Ti je shqiptar, apo jo?
- Po! jam shqiptar!
- Aty nė spital, do tė gjesh dhe njė infermiere shqiptare. Ėshtė njė shoqe e mirė.
Nė rrugėn e bukur, qė pėrshkon bregun e detit Mesdhe, rrugė plot pemė dhe vreshta, plot vila dhe fshatra tė bukura, tani pėrsėri nisėn tė lėviznin maqinat: kamionė me ushtarė e me mall, vetura, autobuzė, motoēikleta, biēikleta qerre - ē'lėvizje e madhe pėr nė Castellon de la Plana! Maqina tė mbuluara me giethe, me dega: si duken sė largu! Si njė kopėsht lėvizės!
Shumė maqina ndalen dhe vizitojnė tė plagosurit. Edhe Gorin e vizitojnė, i buzėqeshin, i urojnė shėndet. Dhe Gori u buzėqesh me zor, se ndjen dhembie tė madhe nė gjoks e nė brinjėt dhe nė majė tė kokės. Ah, kjo erė e bendeve e mbyti fare! S'e duron dot! Sikur infermiera tė mos ishte infermiere, po infermier, do tė thėrriste njė herė e shumė herė: "Nėnė! Moj nėnė!", po kishte turp nga ata dy sy tė kaltėrt tė shoqes suedeze qė e shikonin me atė ėmbėlsi qė e shikonte edhe qielli i Spanjės. Shtrėngonte dhėmbėt dhe... ja para tij, pa dy sy, dy sy spanjollė, qė kurrė s'do t'i harronte.
Njė kolonel francez, burrė i shkuar nga mosha, me flokė tė drejtė e t'ergjėntė, me mustaqe tė shkurtėra si furcė e fortė, me dhėmbė tė florinjtė, me beretėn baske bojėhiri, u afrua dhe pyeti:
- Franse?
- Jo Shqiptar! - i tha infermiera -
- Shqiptar? Shqiptar?! Sans blague! (Fr.: Pa shaka: Vėrtet) Sa mirė! Trim shqiptar, e? Si je, mon petit? (Fr.: biri im) Si je, mon petit? - dhe u afrua, i vuri dorėn nė ballė dhe i tha diēka frėngjisht. E puthi me dashuri. Vajza qė e shoqėronte, e shikonte nė thellėsitė e syve, sikur kėrkonte tė kridhej brėnda nė sytė jeshil tė Gorit, i cili ndjeu njė diēka qė s'e kish ndjerė kurrė gjer ahere. Koloneli e pėrshėndeti, kapi vajzėn nga krahu dhe u largua, kurse e reia, duke e shikuar akoma, po me atė mėnyrė tė ēuditėshme, u kthye i pėrkėdheli flokėt, u ngritė duke e parė nė sy si i hutuar, sikur deshi t'i thosh diēka... i hodhi njė degė ulliri qė mbante nė dorė dhe u largua duke e hequr prej kolonelit dhe duke i thėnė Gorit:
- Hasta la vista! (Sp.: mirupafshim)
Gori lėvizi pakėz, e shikoi mė mirė, kur ajo largohej. Infermierja tha:
-Buena chiquita! Muy guapa! (Sp.: Vajzė e mirė! Shumė e bukur)
Gori s'foli gjersa e vunė prapė nė autoambulancė. Maqina ecte nė rrugėn e asfaltuar drejt Murcias. Infermierja, me sjelljen e saj shumė tė dashur, nuk ia hoqi degėn e ullirit. Gori si i truar e kish pyetur:
- Mua mė tha: "Hasta la vista?"
- Po! Tė tha me zemėr spanjolle "hasta la vista!" dhe tė uroj ta rishikosh. Tė fali dhe kėtė degė ulliri.
------------------------------------------
Takimi i Gorit me Anitėn ėshtė nga pjesėt mė tė bukura tė romanit, i cili ėshtė aq i ngarkuar me mundimet dhe dhimbjet njerėzore. Duket se dashuria bėn magjira, ndihet nėnteksti i kėsaj ndjenje nė tėrė romanin. Vėshtrimi nė thellėsi tė syve tė ushtarit shqiptar me infermieren spanjolle nėnvizon me forcė vetinė universale tė kėsaj ndjenje, qė nuk pyet as pėr gjendje tė vėshtirė, as pėr kohė dhe aq mė tepėr pėr kombėsi tė ndryshme. Dega e ullirit qė Anita ia dhuroi Gorit ėshtė simbol i fitores, dhe i njė dashurie tė pėrjetshme. Me lidhjen e kėtij ēifti P.Marko solli nė letėrsinė shqiptare ēiftet mė simpatikė dhe mė tė guximshėm tė tė dashuruarve. Dhe ideali i njėjtė qė kanė kėta dy tė dashur jepet nė planin intim njerėzor dhe aspak si njė propagandė e letėrsisė zyrtare tė kohės.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:43

Nata e Ustikės (fragment)

PĖR NĖ KAMPIN E USTIKĖS:
Mė duket se motori e rralloi forcėn, - mė thoshte Iloja.
U ngritėm tė tėrė mė kėmbė. Shikonim tė gjithė lart, nga bukaporta e mbyllur.
-Sa natė e gjatė! - tha mbase kot, siē fliste kot Taqi.
Me duar tė varura e tė rėnduara rrinim si ata besimtarėt fanatikė qė shikojnė ndaj qiellit. Lart dėgjoheshin zėra. Lart kishte jetė. Lart kishte erė dhe horizont. Kishte tė qeshura dhe shakara.
Sa ndenjėm ashtu, s'dihet. Vetėm kur Iloia tha: "Pse s'ulemi?", atėherė shikuam tė gjithė nga ai dhe lėvizėm. Qeshnim. E pse tė mos qeshnim? Ishim akoma gjallė. E kaluam Adriatikun. E kaluam vdekjen...
- Zoti e di se ku jemi!
- Unė them tė shtrohemi e tė hamė... Tė hamė sa jemi kėtu e sa i kemi kėto ushqime... Mė mirė t'i kemi nė bark sesa...
Asnjė nuk e kundėrshtoi kėtė mendim. Mistoja ēeli valixhen. Vuri pėrpara ushqimet. Cilido me mundime afrohej, merrte ē'i pėlqente... Edhe unė mora bukė e kaēkavall. Mė pėlqente shumė kaēkavalli. Ėshtė si ullinjtė. Po tė hash bukė e ullinj, s'ngopesh sė ngrėni. Ashtu edhe me kaēkavallin... Po ujė? Ku ka ujė? Ē'bėra qė hėngra kaq shumė.
Dhe pasi u paqosėm mirė, sikur tė mos na kishte ngjarė natėn asgjė, secili nisi tė tregonte ato qė kishte menduar gjatė natės.
Mistoja tha: - Isha i sigurt qind pėr qind se do tė mbyteshķm... Vrisja mendjen... dhe gjithnjė mallkoja veten qė nuk sulmuam qysh nė korridorin e burgut. Ose do tė ishim vrarė, ose do tė kishim shpėtuar... po do tė linim nam.
Iloja tha: - As pėr njė ēast nuk e mendova vdekjen.
- Kadriu - unė kam frikė nga deti. Mirė qė nuk e shihja. Kam udhėtuar natėn me vapor. S'ka tmerr mė tė madh.
Alqi - Mua mė ishte ngulitur nė tru se si do tė vinte siluri, si do tė fundoseshim... si do tė shuhej drita e nuk do tė shikonim mė njeri-tietrin.
Pastaj Mahmuti - Unė e ndieja veten mirė se isha nė mes dhe falenderoja ata qė na lidhėn. Se, duke qenė tė lidhur, mė dukej vetja dhjetė herė mė guximtar.
Tahiri - Qė kur mė zunė, e mora parasysh vdekjen... Prandaj gjithė natėn s'mė ra ndėr mend mortja...
Bexhetit, kur i erdhi radha tė thoshte edhe ai se ē'kishte menduar gjatė natės, duke qeshur, foli: - ja, i thatė ju tė gjitha.
Kurse Taqi e tha qė nė fillim: -Unė flija.
Tė gjithė kishin kaluar nga biruca nr. 8 Kishin biseduar ca minuta. Pastaj ishin caktuar nė kaushet dhe qelitė e ndryshme. Pėrves Ilos dhe Kadriut, qė ishin komunistė, ne tė tjerėt ishim si gjithė tė burgosurit. Tani qė na lidhte njė zinxhir, tani qė rrugėn e kishim tė pėrbashkėt, do tė njiheshim mė shumė. Nata qė kaluam sikur na afroi. Morėm frymė nga njėri-tjetri; u pėrgatitėm tė vdisnim bashkė. Tani duhej tė jetonim bashkė.
Bukaporta u hap. Ne u ngritėm mė kėmbė, kthyem kokat lart e pamė qiellin plot dritė. Pamė shumė ushtarakė e marinarė qė na dukeshin... - si dukeshin ashtu? Kėmbė tė mėdha e kokė tė vogla... sikur ishin gati pėr tė na shtypur... Pamė litarė dhe direkun... Po ē'thoshin? Qeshnin me ne qė u dukeshim si miza?
Pritėm e pritėm. Heshtjen tonė e prishi Iloja:
- Kėtu kushedi se ku jemi e kushedi ku do tė na shpien... Lart kokėn, si shqiptarė qė jemi...
Vinēi me magjen e madhe nė formė vagoni minierash u fut nė bukaportė, u ul poshtė gjer nė dyshemenė e hambarit tonė. Ne bėmė mėnjanė. Zbritėn me tė shpejtė nga shkalla disa karabinierė.
Na urdhėruan tė futeshim nė atė magje. Ne ngurruam. Po ara na kėrcėnuan e na thanė se ashtu do tė dilnim mė kollaj. Me njė mijė mundime u futėm, gati njėri mbi tjetrin. Ata lart vazhdonin tė qeshnin.
Vinēi ngrihej. Ne tundeshim nė erė. Iu afruam bukaportės.
Pastaj na kthyen nga bankina. E, kur ishim mbi bankinėn, na lanė aty nė erė.
Pėrposh nesh britma. Hodha sytė, e, ē'tė shikoje! Mijėra njerėz me grusht na kėrcėnonin.
- Spie! Spie!
- (It.: Spiunė! Spiunė!)
- A morte le spie che hanno causato miliaia di morti.
- (It.: Vdekje spiunėve qė kanė shkaktuar me mijėra tė vdekur).
- Traditori! Spie di un cane!
- (It.: Tradhėtarė! Spiunė tė qenit!)
Po kjo? Ē'ėshtė kjo pritje nė tokėn italiane? Ne vareshim nė erė e lėkundeshim si kufoma e Hamidit...
Njė fishkėllimė e gjatė bilbili... Turma sikur deshi tė na hante. Po ja qė ne ishim lart. Vareshim e tundeshim nė ajėr.
Pushoni! Pushoni... - Vala zemėrake e turmės sikur ra nė bunacė. - Pushoni! Kėta shqiptarė tė mallkuar, kėta banditė, kėta spiunė na morėn nė qafė... Morėn mė qafė mijėra e mijėra bij tė Italisė, se kapėrcenin vijėn e parė e i tregonin grekut pozitat tona... Pastaj na sulmonin nga shpina... - bėrtiste me sa kishte nė kokė njė oficer aty mbi vapor.
Turma e ngriti mė lart se ne, gjer nė qiell, sharjen dhe mallkimin.
- Vdekje spiunėve! Vdekje banditėve!
U hutova. Nga fundi i detit, tani nė qiell. Ē'kishin me ne? ē'kishte me ne ai oficer qė lehte si i tėrbuar?
- Ne nuk jemi banditė! - bėrtiti me fuqi dhe me njė italishte tė bukur Mistoja. - Banditė janė ata qė na zunė derėn... qė na vrasin, qė na varin, qė na arrestojnė.
Iloja, qė ishte ngjitur fare me mua e ngriti zėrin mė lart:
- Ja ku janė banditėt... ja ku janė kasapėt e popullit italian! --dhe me tė dyja duart e lidhura tregonte oficerin dhe karabinierėt.
Ata poshtė, sikur do tė na hanin me dhėmbė. Ne lart kėndonim. I pari ia nisi Iloja:

Avanti, popolo,
alla riscossa
bandiera rossa
triomfera...

Lėshoje vinēin! Lėshoje shpejt! - urdhėronte oficeri me duar e kėmbė...
Kėnga ngrihej mė lart se ne. Pėrhapej mė tej vaporit nga shikonin tė shastisur. Turma kishte heshtur e na shikonte gjithashtu e shastisur.
Ne tundeshim nė erė duke kėnduar.
--------------------------------------
Ky fragment pėrshkruan udhėtimin e tė burgosurve shqiptarė me anije, tė cilėt tė hedhur atje si thasė me patate e tė lidhur nė pranga po i ēojnė pėr nė kampin e Ustikės. Nata ėshtė e gjatė dhe atė e bėn mė tė gjatė gjendja tragjike e burrave tė burgosur. Ajo ėshtė aq e gjatė sa ia kalon dhe vetė vdekjes, nėnvizon shkrimtari. Nga ana tjetėr nė njė mėnyrė shumė tė thjeshtė e tė natyrshme si pėr t'iu kundėrvėnė fatalitetit, tė burgosurit flasin pėr shijet e tyre nė tė ngrėnė. Fundi i fragmentit ėshtė aq ngjethės kur shkrimtari mbi majėn e anijes vendos tė burgosurit shqiptarė, ndėrsa poshtė turmėn qė nuk e kupton pėr se ka aq urrejtje pėr njerėz qė janė po aq viktima nga xhelatėt e luftės sa vetė ata vetė. Kėnga me fjalėt internacionaliste jepet pikėrisht nė kėtė situatė qė duket se pret zgjidhje.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 9th March 2008, 20:43

Njė Emėr nė katėr Rrugė

EPISODI I NISJES:
"Rroftė jeta!" Ashtu mė dukej sikur pėrsėrisnin ditė e natė, e sidomos natėn, kur oshėtima e tyre ishte mė e fuqishme, dallgėt e detit jon, qė pėrplaseshin nė bregun shkėmbor, tė fshatit tim Dhrimadhe. Kėtė refren tė pėrhershėm tė dallgėve tė detit jon mė dukej sikur shprehnin pa zė dhe fshatarėt e mi, se lufta qė bėnin atė moto kishte: "Rroftė jeta!" . jeta mbi gurė, jeta nė dallgėt e detit, jeta kur ishte zor tė jetoje, zor tė dashuroje, zor tė ėndėrroje dhe zor tė vdisje.
Ky refren i pashpallur me zė, me vaj apo me kėngė, qė pulsi i nxitjes pėr tė jetuar me luftė tė ashpėr mbi gurė nė furtunat qė rrėmbenin dhe dheun e gėrxheve.
Kaloje nga ndonjė monopat dhe shikoje ndonjė burrė qe ngrinte ledhe pėr t'i mbushur pastaj me dhč dhe e pyesje:
- Ē'po bėn aty? - Dhe ai tė pėrgjigjej:
- Ja, luftoj!
Shihje ndonjė grua qė bėnte dru nė pllaja tė pjerrėta, gėrxhore dhe tė zhveshura, se dhitė nuk i linin kurrė xinat, cfakat dhe anticfakat tė rriteshin, dhe e pyesje:
- Ē'po bėn aty? - Dhe ajo tė pėrgjigjej:
- Ja, luftoj!
Shikoje nė prakun e dyerve tė oborreve plaka tė heshtura qė tirrnin duke shikuar detin, detin qė u kishte marrė burrin apo djalin, dhe i pyesje:
- Ē'po bėni aty! - Dhe ato tė pėrgjigjeshin:
- Ja, luftojmė!
Shikoje burra, gra, tė rinj, e tė reja qė ēanin gurė, qė rrėmihnin tokėn, qė mbillnin agrilidhe apo shartonin nerėnxa, qė shkundnin ullinj o qė kėrkonin mbi ēatinė se cilėn qeramidhe kishte rrėmbyer tramundana e natės, kurrė nuk tė pėrgjigjeshin: "Ja punojmė", por: "Ja luftojmė!" - Lufta ka qėne jeta e tyre. Luftė me tė huaj, luftė me urinė, me sėmundjet, me borxhet, me kurbetin, me xhandarin, me vdekjen. Dhe kjo luftė kishte si bajrak refrenin e pashpallur kurrė me zė:
"Rroftė jeta!"
Dhe me luftėn e tyre ata mbijetuan! Dhe unė tani qė shoh, mendoj e them: ,Mbijetuan, se hodhėn rrėnjė nė gurė dhe u ushqyen me gjakun e gurit..."
Kėto mendime mua mė kishin larguar nga bisedat e shtruara qė bėheshin atė mbrėmje nė shtėpinė e Mitro Balit, i cili rrinte nė krye tė vatrės duke pirė duhan pas duhani, nga ato cigare qė i hidhnin njėrėn pas tjetrės gjitha ata burra qė vinin darkė pėr darkė pėr ta ngushėlluar e pėr t'i lehtėsuar dhembjen dhe gjėmėn e madhe qė i erdhi nga miniera e Firminisė pėr vdekjen nga veremi i djalit tė tij, Vangjelit. Aty pleqtė, qė dinė shumė gjėra nga jeta, tregonin ngjarje tė ēuditshme nga bota e gjerė qė kishin gjezdisur, aty rriheshin mendime mbi politikėn dhe mbi fuqitė e mėdha qė kanė fatin e njerėzimit nė dorė... Hera-herės zinin nė gojė dhe qeverinė e Tiranės, po emrin e mbretit nuk e zinin kurrė nė gojė.
Pastaj, si kurdoherė, xha Foti fillonte me qyfyret e tij tė hidhura dhe atmosfera ndryshonte fare, bėhej mė e lehtė dhe dalėngadalė hiqte nga fytyra e Mitro Balit perden e zymtė tė dėshpėrimit, bėnte tė tjerėt tė mblidhnin kėmbėt dhe tė pregatiteshin pėr tė qeshur. Se, xha Foti, qė kishte gjezdisur gjithė brigjet e globit si marinar nėn shumė flamuj, sidomos nėn flamurin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, dhe qė kishte lundruar pėr dyzet vjet nė detin e Karaibeve, kushedi se sa herė e kishte kėnduar "Dekameronin" e Bokaēios dhe, pasi asnjėri nga fshatarėt e mi nuk dinin se ē'ishte "Dekamereoni" dhe kush ishte ky Bokaēio, tė gjitha aventurat, thoshte se i kishte bėrė vetė ai, me disa shokė tė tij detarė nga Spanja dhe Gjenova e Italisė.
Dhe, pasi kallėzoi njė aventurė, tė gjithė qeshėn. Ky, xha Foti, tani ishte plak, po mbahej mirė me shėndet dhe me humor. Kishte tre vjet qė ishte kthyer pa asnjė lek, po me humorin e hidhur tė botės qė kishte parė. Humori i tij ishte njėra nga pasuritė mė tė mėdha qė mund tė sillte njė mėrgimtar, se nė luftėn e ashpėr dhe tė hidhur tė jetės sė fshatit tonė, mė shumė dėgjohej vajtimi se kėnga, mė shumė mbinte gjembi i urisė se sa blerimi i vjeljes sė gėzimit.
Me habinė time dėgjova tė merrte fjalėn dhe Gjikė Mėrtiri, i cili tha:
- [Hodha grepin nga qielli] dhe [nuk kapa as zogj, as re e as yje], [po kapa bishtin e botės sė lutjeve] [drejtuar perėndisė nga ara qė vanė]. [Dhe qesha siē do tė qeshin tė nesėrmit pėr mua!].
Kur mbaroi Gjikė Mėrtiri, hyri Kolė Dede. Ra heshtja. Ashtu ishte. Kur hynte njeri, heshtja binte pėr disa ēaste, pastaj vazhdonin biseda. Kola ndenji afėr derės. I hodhi njė duhan Mitros. Dhe unė prita qė Gjikė Mėrtiri tė vazhdonte. Ai tundi kokėn dhe, duke shikuar Kolėn, e pyeti se kur kishte dalė nga burgu.
- Mė mirė tė mos kisha dalė! - tha Kola.
- Mirė e ke! i tha duke qeshur Gjikė Argjiri. Gjikė Argjiri shtoi dhe disa fjalė qė nuk i dėgjoi njeri. Kolėn, pasi nuk kishte paguar borxhin te zoti Kosta, zoti Kosta e kishte hedhur nė gjyq. Ishte dėnuar me tre muaj burgim. Dhe sipas ligjit, zoti Kosta duhej t'i paguante pesė lekė Kolės pėr ēdo ditė qė tė mbahej nė burg. Po Kola nė burg vetėm njė lek prishte. Katėr lekėt e tjerė ia dėrgonte familjes.
- Ku ta gjesh kėtė qė tė jesh nė burg dhe t'i dėrgosh katėr lekė nė ditė familjes. Mua mė ra bretku dhe nuk fitoj njė lek nė ditė! - shtoi me zė tė lartė Gjikė Argjiri.
- Burgu ėshtė i rėndė! Pa shikoje se si ėshtė katandisur i gjori Kolė! - tha Gjikė Nina - Ku jemi mėsuar ne me burgje! Po nuk na pa dielli pėrditė e po nuk u shtrimė nė dyshemenė tonė, vdesim shpejt.
Pasi folėn pėr burgjet dhe pėr ligjet, pėr fajdexhitė dhe pėr borxhet, prisnin tė merrte fjalėn Gjikė Mėrtiri, se Gjikė Mėrtiri ishte i vetmi njeri i ligjeve. Ai kishte mbaruar nė Francė drejtėsi dhe i dinte tė gjitha. Ai e kuptoi nga shikimet qė i hidhnin, prandaj lėshoi kėtė shprehje, nga e cila unė nisa tė mendoja ndryshe dhe tė shkruaja kėtė rrėfirn tė vėrtetė.
- Kohė tė vėshtira pėr njeriun e ndershėm ! tha Gjikė Mėrtiri.
Kur i tha kėto Gjikė Mėrtiri, unė e shikova nė sy. Ai, me atė fytyrė tė bardhė dhe me ato syze pa rrathė, shikonte Kolėn. Dhe Kola pinte duhan sikur tė ishte nė burg.
- Sipas teje, o Gjikė Mėrtiri, qė ke marrė diplomė drejtėsie nė Francė, kurse shumica jonė ka fituar veremin nga minierat e Santetienit dhe tė Firminės - dhe i hodhi njė shikim Mitros - kush ėshtė i ndershėm dhe kush pa nder? - e pyeti duke mbledhur kėmbėt dhe duke u kapardisur Gjikė Argjiri.
Aty pėr aty unė u hodha njė shikim tė shpejtė Gjikėve qė folėn dhe, pasi edhe mua mė quajnė Gjikė, Gjikė Bua, qesha me vete. Mė pėlqente qė adashėt tė dalloheshin sipas thėnies sė zotit, gjyshit, se ne gjyshit i themi zot. Zoti ka si detyrė qė pas tri ditėve tė lindjes sė mashkullit nė familje tė shkojė tek i porsalinduri dhe me njė hanxhar apo shpatė tė qėllojė tri herė nė krye tė djepit duke thėnė: "T'u ndiftė emri, more bir!" Unė gėzohesha kur dalloheshin Gjikėt, se nė fshatin tonė Gjikėt ishin tė paktė dhe nuk kishin ditė shenjtori pėr mesha dhe tė kremte, prandaj priftėrinjve nuk u pėlqente qė djemtė tė pagėzoheshin me emrin qė s'kanė shenjtor. Shtatė ishim gjithsej, duke pėrfshirė dhe Gjikė Bixhilin qė kishte vdekur nė Rusi, qė po pėrmendej se gjithė paratė qė kishte fituar atje gjithė jetėn e tij i kishte dėrguar nė fshat pėr tė ngritur shkollėn ku mėsova dhe unė. Fytyrėn e tij e shihja pėrditė katėr vjet me radhė, se nė ēdo klasė ishte varur dhe njė fotografi e tij e zmadhuar.
Vura re se aty, atė mbrėmje, ishim katėr Gjikė. Dy tė tjerė, kushedi se nga ishin. Po, tė them tė drejtėn, ata tė dy nuk para pėrziheshin me asnjeri. Dhe siē ish e varfėr jeta e tyre, edhe qenia e tyre nė fshat nuk sillte ndonjė notė. Sikur tė mos ishin fare. Prandaj dhe unė nuk i pėrmend. Do tė merrem me kėta tė tre qė janė kėtu dhe patjetėr dhe me rrugėn e jetės sime pėr tė rrėfyer ngjarjet ashtu siē rrodhėn.

Thonė se emri lot njė farė roli nė karakterin dhe ndėrgjegjen e njeriut, po kėto unė nuk i besoj. Se ka njerėz me emėr tė mirė dhe vetė janė tė ligj. Ashtu dhe ne tė katėr Gjikėt, me tė vėrtetė njė emėr kemi, nga njė fshat jemi, po ai diell na ka ngrohur, sytė tanė po atė det kanė parė dhe mushkėritė tona po atė erė kanė marrė, po, siē do ta shihni edhe ju, secili nga ne mori rrugė tė ndryshme, dhe me rrugė tė ndryshme fituam kafshatėn e gojės...

--------------------------------------------------
Ėshtė kapitulli i parė nga romani voluminoz "Njė emėr nė katėr rrugė". Bėn fjalė dhe pėrshkruan vendlindjen e katėr Gjikėve, katėr personazheve kryesorė tė romanit - Dhrimadhin buzė detit jon. Duke pėrshkruar jetėn e rėndė , -si luftė pėr ekzistencė, autori, qė nė faqet e para tė romanit, mėton tė paralajmėrojė katėr rrugėt e ndryshme tė personazheve qė do tė jenė pėrcaktime nė pėrputhje me karakterin dhe botėkuptimin, filozofinė e tyre tė veēantė, tė ndryshme nga njėri-tjetri.
Mesazhi i romanit ėshtė dhėnė nė formėn e njė parrulle Rroftė jeta! Qė nė krye Petro Marko shpall krejt filozofinė e tij tė tė jetuarit dhe tė krijuarit. Lufta jepet nė kuptimin e saj mė tė gjerė. Njeriu nuk lufton vetėm nė luftė dhe me armė.
Mė kryesore ėshtė si tė mbijetosh nė vėshtirėsitė dhe dramat e jetės: Ja punojmė! Ja luftojmė! Thonė personazhet e tij.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


#11

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi