Forumi Zeri YT! » Art, Kulturė dhe Tradita » Traditat Kulturore »
SIMBOLIKA E DITES SE VERES

Share

avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 14th March 2008, 12:01

Simbolika e Ditės sė Verės

Dr. Lekė Sokoli

Kushdo qė ka kaluar kėto ditė Urėn e Zaranikės, pėr tė hyrė nė qytetin e Elbasanit, ka ndjerė qysh nė derėn e kėtij “oborri-qytet” aromėn e ballokumeve, si simbol i festės sė Ditės sė Verės. Prej vitesh 14 Marsi ėshtė shndėrruar edhe zyrtarisht nė njė festė zyrtare. Ajo, nė njė mėnyrė apo njė tjetėr, ka filluar tė kremtohet kudo. Megjithatė, tė paktė janė ata qė e dinė se ē’pėrfaqėson Dita e Verės. Pra, ē’ėshtė Dita e Verės? Nga pikėpamja historike, Dita e Verės ėshtė shumė e lashtė. Ėshtė njė festė pagane e kremtuar nga shqiptarėt qysh nė antikitet, pra para lindjes sė krishtėrimit. Nga pikėpamja gjeografike, ajo festohej nga mbarė shqiptarėt, nė qytet e nė fshat, nė fushė e nė malėsi, nė atdhe apo edhe nė mėrgim. Fakti qė kremtimi i Ditės sė Verės ėshtė bėrė edhe nga arbėreshėt (aq sa disa autorė e kanė quajtur “festė arbėreshe”), ėshtė dėshmi e pėrhapjes sė saj tė hershme ndėr shqiptarėt. Prof. Mark Tirta, studiuesi i shquar i etnografisė, pra i kulturės popullore, i riteve e zakoneve tė shqiptarėve dhe popujve tė tjerė, tregon se pėrgjithėsisht Dita e Verės ka tė bėjė me ringjalljen, me ringjalljen pranverore tė natyrės nė raport me dimrin qė jep shpirt. Nė kėtė kontekst, shpjegon prof. Tirta, ritet e kėsaj natyre janė tė dokumentuara tė paktėn prej tre mijė vjetėsh. Ato janė pasqyruar nė mitologji, nė veprat e Homerit etj. Kemi tė bėjmė, kėshtu me njė traditė mesdhetare, pėr tė mos shkuar mė tej. Sidoqoftė, Dita e Verės ka qenė e lidhur me ditėn e parė tė marsit. Nė antikitet marsi ishte muaj i parė i vitit. Kjo sipas kalendarit Julian. Siē dihet, nė Europėn Perėndimore, kalendari Julian u zbatua derisa nė vend tė tij u vendos kalendari Gregorian. Por nė gjuhėn e sotme shqipe ruhen ende gjurmė tė kalendarit Julian. Duhet qė viti kalendarik tė fillojė me marsin qė muaji i shtatė tė jetė shtatori, i teti tetori, i nėnti nėntori dhe i dhjeti dhjetori. Tė tillė kanė mbetur emrat e tyre edhe pse, nga 15 tetori i vitit 1582, kohė nė tė cilėn hyri nė fuqi reforma gregoriane, ata janė respektivisht, muajt e nėntė, i dhjetė, i njėmbėdhjetė dhe i dymbėdhjetė. Por, siē argumenton akademiku i mirėnjohur, prof. Kristo Frashėri, kalendari i vjetėr i shqiptarėve ėshtė edhe mė i hershėm se kalendari Julian, i cili u shpall nga Jul Qezari, nė vitin 46 para lindjes sė Krishtit. Dhe gjithnjė dita e parė e marsit shėnonte, sikurse edhe sot, fillimin e stinės sė pranverės. Ishte koha kur stinėt ishin mė tė dallueshme nga njėra-tjetra se nė kohėn e sotme (ngrohja globale nuk kishte filluar ende). Njerėzit mezi prisnin qė tė dilnin nga dimri, tė shkrinte bora, tė gjelbėrohej natyra, tė ēelnin lulet, tė blegėrinin qengjat, tė loznin fėmijėt fushave e kodrave, tė gėzonin tė gjithė. Shkurt, Dita e Verės simbolizonte ringjalljen e natyrės. Tradicionalisht dalja nga dimri shoqėrohej me njė bilanc, sidomos pėr gjėnė e gjallė. Aq sa edhe nė gjuhėn e pėrditshme tė shqiptarėve, sidomos tė zonave tė thella malore tė izoluara gjatė dimrit, ishte bėrė zakon qė njerėzit tė pyesnin njėri-tjetrin: “Si dole nė verė?”, ose “Sa nxore nė verė?” (sa bagėti?) etj. Pra “me dalė nė verė” kishte kuptimin me mbijetue, me ia arrit asaj dite (Ditės sė Verės). Vera simbolizonte tė mirėn, mbarėsinė, dritėn, gėzimin. Kjo, kundrejt dimrit, tė egrit, kiametit, gazepit. Ja disa shprehje, si pėr tė ilustruar kėtė ide: “Asht si vera”, “Ka njė djalė e njė ēikė si vera”, “Tu bėftė jeta verė/behar”, “Asht rritė jetim, pa verė nė jetė tė vet”, “Ajo punė iu ba verė” (iu pri mbarė) etj. Tradicionalisht pelegrinazhet nė Ditėn e Verės bėheshin nė majat mė tė larta tė maleve, nė majėn e Tomorrit, tė Ēikės, tė Gramozit, tė Korabit, tė Dejės, Krujės, Dajtit, Gjallicės, tė Majės sė Hekurave etj. Kjo, pėr tė qenė sa mė afėr Perėndisė sė Diellit, jetėdhėnėsit, para tė cilit luteshin pėr begatinė pėrgjatė vitit tė ri. Madje adhurimin e tyre pėr perėndinė e tyre “Diell”, shqiptarėt e pėrjetėsuan me emrin “e diel” (sikurse anglezėt), ndryshe nga popujt e tjerė evropianė, tė cilėt e kanė emėrtuar Dita e Zotit.
Dita e Verės shoqėrohej me zjarre (zakonisht dėllinjash) mbrėmjeve, nė mes tė fshatit, tė cilėt i kapėrcenin burrat e djemtė, si pėr t’i lėnė lamtumirėn dimrit. Dita e Verės ishte dita e verojkave (ose veroreve). Nėse i referohemi “Fjalorit tė Gjuhės sė Sotme Shqipe” (viti 1980, faqe 2135), verojka ishte njė gjalmė i pėrgatitur me fije tė kuqe e tė bardha qė ua lidhnin fėmijėve nė duar apo nė qafė nė Ditėn e Verės (verojka, verore, nga verė). Por, siē shkruan Konica, me verore rrethoheshin edhe degėt e thanave, dėllinjave, dafinave apo shelgjeve tė nderura.
Nė shumė raste nė Ditėn e Verės thureshin kurora dhe i varnin nė portat e shtėpisė, pėr tė sjellė fat. Kjo ėshtė bėrė, deri vonė, edhe nė Tiranė. Rezulton se Dita e Verės ėshtė kremtuar nė mbarė viset shqiptare. Megjithatė, kremtimet kanė pasur nuanca tė ndryshme pėr krahina tė ndryshme. Etnologu i mirėnjohur Bernardin Palaj, njohės i thellė i trashėgimisė kulturore sidomos tė malėsisė sė Veriut, ka shkruar qė nė fillim tė viteve ’20 tė shekullit tė kaluar, pėr mėnyrėn se si festohej atje Dita e Verės. Dita e Verės ėshtė festuar shumė kohė para se institucionet klerikale e, mė pas, ato shtetėrore tė fillonin tė administronin festat popullore. Si festė pagane, ajo ėshtė kremtuar qė nė lashtėsi. Mėse njė shekull mė parė, kur Shqipėria ishte ende nėn sundimin osman, Konica shkruante, pėr shembull, se “Dita e Verės ėshtė njė ditė nė tė cilėn stėrgjyshėrit tanė, kur s’kish lindur edhe krishtėrimi, kremtonin bashkė me romakėt dhe grekėt e vjetėr, perėnditė e luleve, tė shelgjeve....”.
Nė ē’masė Dita e Verės ėshtė njė festė e mirėfilltė (mbarė)shqiptare? Tė paktėn nė atė masė qė ajo (referuar prof. Kristo Frashėrit), ka qenė pjesė pėrbėrėse e identitetit tonė etnik. Edhe nėse nė disa vise ajo filloi tė venitej, pėrsėri duhet tė rigjallėrohet dhe tė kthehet nė njė festė mbarėshqiptare, mbasi ėshtė mė tradicionale se tė kremtet fetare. Dita e Verės, ashtu sikurse edhe Viti i Ri, ėshtė festė e tė gjithė shqiptarėve, pa dallim krahine, ideje, bindjesh, pėrkatėsish, apo besimi fetar. Por nė tė vėrtetė kur themi Dita e Verės mendja na shkon tek Elbasani. Pse? Sepse gjatė shekujve Dita e Verės erdhi duke u zbehur. Aq sa diku ajo u harrua krejtėsisht e nuk kremtohej mė. Ndėrsa nė Elbasan ajo nuk u zbeh kurrė. Nėse Dita e Verės erdhi deri nė ditėt tona merita i takon kryesisht Elbasanit. Tani ajo ėshtė zyrtarisht njė festė kombėtare. Por ndryshe ėshtė tė festosh e ndryshe ėshtė tė bėsh njė pushim zyrtar. Madje ndryshe ėshtė tė festosh, ndryshe tė ndjesh me tė vėrtetė. Elbasani, pra ende shumė ndryshe nga pjesa tjetėr e Shqipėrisė, ėshtė vendi ku Dita e Verės ndjehet dhe pėrjetohet nė kuptimin mė tė plotė tė fjalės. Pėr tė kuptuar ndryshimin midis kremtimit “alla-elbasanēe” tė Ditės sė Verės, me atė qė bėhet gjetkė, nėpėr Shqipėri apo ndėr shqiptarė, mjafton t’u referohemi ballokumeve. Nė Elbasan pėrgatitjet pėr ballokumet tė bėhen me kohė. Dihet se ku do tė merret mielli i misrit pėr to, ku do tė merret gjalpi, ku do tė merret sheqeri. Dihet si do tė rrihen, si do tė shtrihen, si do tė piqen. Me ē’gradacion, me ē’ritėm kohor. Tė gjithė e dinė, pėr shembull, se ballokumet bėhen me miell misri. Por pak e dinė se njė kg miell ballokumesh del (pas njė cikli sitjesh) nga 7-8 kg miell misri. Edhe sheqeri ndryshon (ėshtė i imėt), edhe gjalpi... Pra recetat pėr ballakumet nuk funksionojnė kudo. Unė kam vrojtuar, madje prej shumė vitesh, pėrgatitjen e ballokumeve tė Elbasanit. Dhe mund tė pohoj me bindje se edhe sikur gjithēka materiale tė jetė njėsoj (duke pėrfshirė edhe profesionalizmin e atij qė i pėrgatit), pėrsėri ballokumet e Elbasanit ndryshojnė. Ato kanė gjithnjė diēka mė shumė. Sepse Elbasani fut njė “element” plus nė recetėn e ballokumeve. Kjo ėshtė dashuria. Ballokumet e Elbasanit kanė brenda shumė, shumė dashuri. Sikurse vetė Dita e Verės nė Elbasan ėshtė njė ditė e vėrtetė dashurie. Dashuri pėr njeriun, pėr natyrėn, pėr jetėn. Le tė pėrpiqemi qė t’i afrohemi Elbasanit nė dashurinė qė jep ai nė Ditėn e Verės. Sado vėshtirė qė ėshtė.
Duke iu referuar Ditės sė Verės, kėsaj feste me njė shije poetike tė hollė e tė rrallė, Konica kėshillonte dhe uronte, mė shumė se njė shekull mė parė: “Tė mos i lėmė tė humbasin kėto festa tė vjetra tė racės sonė. Nuk i bėjnė dėm njeriu, veēse sjellin njė gėzim tė kulluar...”. Le tė urojmė, sėrish me gjuhėn e Konicės: “Gėzim tė kulluar pastė nė shtėpinė e ēdo shqiptari!”.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi