Forumi Zeri YT! » Rubrikat » Sport »
Perlat Musta

Share

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 2nd January 2008, 19:22

U largova nga porta pėr t`i hapur rrugėn Beqajt

Futbolli shqiptar ndėr vite ka pasur njė traditė tė shkėlqyer pėrsa i takon repartit mė difensiv dhe padyshim qė njė nga emrat mė tė spikatur nė portė ka qenė Perlat Musta, ose siē njihet nga tė gjithė, “gardiani” i portės kuqezi. Musta, i cili ka shėrbyer pėr ngjyrat e Partizanit dhe pėrfaqėsueses shqiptare pėr mė shumė se dy dekada, pėrbėn njė nga faqet e lavdishme tė historisė sė futbollit tonė kombėtar. Janė me mijėra tifozėt e Partizanit qė ende mbajnė mend pritjet e shkėlqyera tė tij nė qindra takime nė kampionat. Ai tashmė ėshtė larguar prej vitesh nga fushat e blerta, por tė gjithė e kujtojnė me respekt “vlonjatin” e Partizanit, qė nė atė kohė krahasohej pėr nga reflekset dhe hedhjet e rrufeshme me Dasajevin e madh.Perlat Musta ka lindur nė Vlorė nė vitin 1958 nė njė familje qė nuk shquhej pėr “lidhje tė ngushta” me sportin, por gjithsesi kjo nuk e ka penguar atė qė tė “pushtohej” nga pasioni i madh pėr futbollin qė nė moshė fare tė vogėl. Legjenda e portės shqiptare ka bėrė paraqitje tė paharrueshme me Kombėtaren shqiptare, ndėr tė cilat nė mendjet e tifozėve tė asaj periudhe janė skalitur ndeshjet e mrekullueshme ndaj Gjermanisė, Polonisė dhe takimi i paharrueshėm ndaj Belgjikės. Ai do tė mbahet mend si “portieri” i pėrjetshėm i Partizanit, qė nuk e tradhėtoi asnjėherė klubin edhe nė momentet mė tė vėshtira. Tashmė 48 vjeē, Perlat Musta vazhdon tė qėndrojė pranė futbollit, ndonėse jo me pak vėshtirėsi, pasi pėrveē shpėrblimit moral, ai nuk ėshtė se ka marrė ndonjė gjė tjetėr nė kthim. Gjithsesi, siē shprehet edhe vetė ai, kjo nuk ėshtė njė ēėshtje thjesht individuale, por i takon njė brezi tė tėrė futbollistėsh qė sakrifikuan shumė dhe bėnė qė emri i Shqipėrisė tė dėgjohej nė arenėn ndėrkombėtare, ndėrkohė qė pėrveē kėnaqėsisė shpirtėrore, nuk provuan asnjė “luks” tjetėr gjatė dhe pas karrierės sė tyre. Nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn “Sot”, legjenda e Partizanit ka folur pėr fillimet e karrierės sė tij, kulmet qė arriti me fanellėn e kuqe, eksperiencat me kombėtaren, ndėrkohė qė nuk ka nguruar tė vėrė nė dukje edhe defektet e futbollit tė sotėm shqiptar.

-Kush ėshtė shkurtimisht Perlat Musta?
-Unė kam lindur nė Vlorė nė vitin 1958 dhe qė nė fėmijėri kam shfaqur prirje pėr t`u marrė me sport, veēanėrisht me futbollin. Nė moshėn 10 vjeē mendoja vetėm pėr futbollin, por ndryshe nga shokėt e mi qė preferonin tė luanin nė sulm, mua mė pėlqente porta. Pasi mbarova shkollėn nė qytetin e lindjes u regjistrova nė shkollėn e Mjeshtėrisė Sportive, por nuk arrita tė kapja normat, kėshtu qė nuk u pranova. Mė pas, prindėrit qė pėr hir tė sė vėrtetės nuk kishin dėshirė qė unė tė merresha me sport pasi kėshtu ishte psikologjia e asaj kohe, mė sugjeruan tė shkoja nė shkollėn “Skėnderbej”. Megjithatė, pėr fatin tim tė mirė aty gjeta njė terren shumė favorizues pėr tė ndjekur pasionin tim, pasi siē dihet nė ato vite shkolla “Skėnderbej’ ishte njė fidanishte qė furnizonte me futbollistė ekipin e Partizanit. Pra lidhja ime me klubin e Partizanit, duket se u shenjua qė nė atė vit.

-Si ka nisur karriera juaj tek Partizani?
-Siē e thashė edhe mė lart, nė shkollėn “Skėnderbej” i kushtohej mjaft rėndėsi sportit dhe futbollit nė veēanti, kėshtu qė unė pata tė gjitha kushtet pėr t`u stėrvitur dhe kėtu dua tė pėrmend trajnerin Sherif Ēiēiku, pėr tė cilin ruaj njė respekt tė veēantė. Lidhjet e ngushta qė kishte shkolla me klubin e Partizanit, sigurisht qė favorizonin elementėt qė spikasnin, pasi shpesh aty vinin edhe drejtues tė ekipit, pėr tė parė nga afėr ata qė kishin prirje. Kėshtu qė aty unė rashė nė sy dhe nė vitin 1976, kur isha 17 vjeē u aktivizova me tė rinjtė e Partizanit pėr 1 fazė futbollistike. Mė pas kalova tek ekipi i parė nė vitin 1979. Atė vit Partizani doli edhe kampion, pas njė periudhe tė gjatė mungese tė trofeut nė shtėpinė e kuqe. Qė nė atė kohė, (me njė shkėputje tė vogėl gjatė kohės kur debutova nė Rumani me Dinamon e Bukureshtit) e deri nė vitin 1997, unė kam luajtur vetėm pėr ngjyrat e ekipit tė Partizanit.

-A mund tė na thoni ndonjė histori tė veēantė qė ju ka mbetur nė kujtesė nga ajo kohė?
- Po kujtoj njė moment qė mė ka bėrė shumė pėrshtypje. Ka qenė njė episod mjaft interesant, kur pata rastin tė mbroj portėn e ekipit tė tė rinjve tė Partizanit, nė njė ndeshje me njė ekip kinez, nė kuadėr tė “miqėsisė” mes dy vendeve qė ekzistonte nė atė kohė. Nė pjesėn e parė ne kryesonim me rezultatin e thellė 5-0. Nė pushim tė ndeshjes, erdhėn direktivat qė tė tregoheshim mė “bujarė” me miqtė dhe “nderi” mė takonte mua, meqėnėse unė do tė isha portier nė pjesėn e dytė. Si pėrfundim, kinezėt mundėn tė shėnonin 2 gola, ndėrkohė qė pas disa kohėsh, miqtė mė thanė se ata gola tė pėsuar u panė nga “specialistėt” si njė dobėsi e imja. Dua tė them se e tillė ishte koha dhe nuk mund tė kishe kurrė siguri tė plotė nė vetvete, nėse kishe bėrė veprimin e duhur apo jo.

-Po grumbullimi me pėrfaqėsuesen kur ka ardhur?
-Unė kam qenė portier i pėrfaqėsueses Shpresa, me tė cilėn kemi arritur njė sukses tė madh siē ishte triumfi nė Ballkaniadė. Ne ishim njė grup shumė i mirė, qė mė pas u bashkuam edhe nė pėrfaqėsuesen e tė rriturve. Unė kam veshur fanellėn e kombėtares nė 2 shtator 1981, nė njė ndeshje ndaj Finlandės, ku bėra njė paraqitje tė mirė. Mė pas kam qenė pjestar i kombėtares pėr shumė vite. Me fanellėn e kuqe kam zhvilluar 23 ndeshje ndėrkombėtare, tė cilat mund tė them se janė shumė, duke pasur parasysh qė atėherė ne shpesh nuk merrnim pjesė nė kompeticione tė ndryshme pėr arsye politike. Pėrfaqėsuesja mė ka dhuruar shumė emocione, sidomos nė ato ndeshje tė famshme ndaj Gjermanisė, Polonisė me tė cilėn barazuam 2-2 dhe sigurisht qė mbetet e paharruar ndeshja ndaj Belgjikės sė Shifos sė madh, ku ne fituam 2-0. Gjithsesi, ka pasur edhe momente tė vėshtira, siē ishte rasti i dėnimit tim me mosaktivizim nė kompeticionet ndėrkombėtare pėr njė periudhė 5-vjeēare. Por ajo qė qė mė zhgėnjeu edhe mė shumė, ishte heshtja e federatės kėtu nė Shqipėri, e cila e ēoi edhe mė tej kėtė dėnim tė padrejtė, duke mė lėnė 1 vit jashtė fushave tė futbollit. Asnjėherė nuk e kuptova atė dėnim absurd, por koha ishte e tillė qė nuk mund ta gjeje tė drejtėn.

- Kush ka qenė pėr ju sezoni mė i bukur tek Partizani?
-Periudha qė unė kam luajtur pėr Partizanin mė ka lėnė mbresa tė pashlyeshme. Dua tė them se nuk mund tė ndaj ndonjė sezon nė veēanti, por meqėnėse duhet tė bėj njė zgjedhje, po them atėherė kur kemi dalė triumfues nė kampionat. Me Partizanin kam fituar 4 kampionate dhe 3 Kupa Republike, ē`ka do tė thotė se kam marrė me tė vėrtetė shumė sadisfaksion. Publiku na ka mbėshtetur vazhdimisht dhe ende kujtoj me nostalgji shkallėt e stadiumeve plot, ku nuk shikoje njė vend bosh. Rivaliteti mes skuadrave nė ato vite ka qenė realisht shumė i madh dhe niveli i futbollit, bėnte qė njerzit tė na ndiqnin ngado, ndonėse kushtet ekonomike ishin shumė tė disfavorshme. Megjithatė, edhe sot shpesh herė mė ndodh qė kur kaloj rrugės, mė takojnė njerėz qė mė shprehin konsideratat e tyre dhe kjo ėshtė maksimumi qė mund tė marrė njė sportist.

-Ēfarė mendoni pėr eksperiencėn nė Rumani?
-Shqipėria sapo kishte dalė nga sistemi komunist dhe si ēdo shqiptar, edhe unė kisha dėshirė tė provoja ndonjė eksperiencė jashtė shtetit. Vendosa tė largohesha pėr nė Rumani tek skuadra e Dinamos sė Bukureshtit, pasi oferta e tyre m`u duk e mirė pėr kohėn. Sigurisht qė ajo ishte njė eksperiencė e bukur, pasi Dinamo ishte njė skuadėr profesioniste dhe pėr mė tepėr aty ndodhej edhe Sulejman Demollari. Gjithsesi, mosha kur unė shkova nė Rumani, nuk ishte ajo ideale dhe kėshtu qė pata disa vėshtirėsi. Megjithatė, duke e menduar atė nė retrospektivė, e pėrgjithshmja sigurisht qė ėshtė pozitive, por aspekti financiar duhet tė them se nuk ishte i kėnaqshėm. Me Dinamon e Bukureshtit fituam edhe njė kampionat, ndėrkohė qė morėm pjesė edhe nė kupat e Europės. Pas dy sezonesh aty, nė vitin 1994 vendosa tė kthehen nė Shqipėri, sėrish tek Partizani.

-Si e gjetėt Partizanin kur u kthyet?
-Kur unė erdha pėrsėri tek Partizani, pėrveēse u aktivizova nė skuadėr, isha edhe trajner i portierėve tė ekipit. Gjendja ishte e vėshtirė, pasi problemet e kohės ishin tė shumta dhe njerėzit nuk mendonin shumė pėr futbollin. Megjithatė, ne punuam seriozisht dhe nga ajo periudhė ruaj kujtime tė bukura. Njė prej tyre ėshtė fakti qė pikėrisht nė atė kohė unė zbulova Arjan Beqajn, qė me karakteristikat e tij mė bindi se do tė bėhej njė portier i mirė.

-Kur vendosėt tė largoheshit pėrfundimisht nga futbolli?
-Unė kisha kohė qė e mendoja njė gjė tė tillė, jo se nuk isha nė formė por vitet po kalonin dhe njė ditė kjo do tė ndodhte. Nė 1997 unė isha pothuajse 39 vjeē dhe e dija qė nuk do tė kisha edhe shumė kohė nė dispozicion pėr tė luajtur, por dua tė them se njė nga shtysat kryesore qė u largova nga porta e Partizanit ishte Arjan Beqaj. Nė njė ndeshje nė sezonin 1996-1997 u dėmtova dhe qėndrova mbi dy muaj larg fushave. Pasi fillova tė rikuperohesha nga dėmtimi nė kėmbė, nuk kisha mė dėshirė qė tė rifilloja stėrvitjen me ekipin, kėshtu qė u tėrhoqa. Por dua ta theksoj faktin se duke qenė trajner i portierėve tė Partizanit, pata shansin tė stėrvis Beqajn dhe mė dukej sportist i talentuar, kėshtu qė qėndrimi im nuk do ta ndihmonte pėr t`u afirmuar. Mendova se ishte momenti i duhur pėr t`u tėrhequr, pėr t`i lėnė vendin njė tjetėr portieri qė premtonte shumė. Nuk bėra ndonjė ceremoni largimi nga fusha e blertė, por thjesht u tėrhoqa duke lėnė qė brezi i ri tė merrte tė gjithė hapsirat qė i takonin.

-Ēfarė bėtė pasi u larguat nga porta?
-Kur vendosa tė lė futbollin, nuk mendova shkėputjen totale me tė. Kėshtu qė qėndrova nė stafin teknik tė ekipit, ku mbaja rolin e zv-trajnerit dhe trajner ishte Sulejman Starova. Nė vitin 1998, kur ai u zgjodh Sekretar nė FSHF, unė mora postin e teknikut tė ekipit. Kjo ndodhi aty nga mesi i fazės sė parė.

-A ka ndonjė anėtar tė familjes Musta qė merret me sport?
-Pėrveē meje, nė familjen time askush nuk ėshtė inkuadruar nė kėtė fushė. Sigurisht qė familja mė ka mbėshtetur kur unė isha aktiv nė futboll dhe duhet tė pranoj se kanė bėrė shumė sakrifica, pasi futbolli ėshtė njė profesion qė tė mban disi larg familjes. Megjithatė, gruaja ime ka qenė shumė larg sportit pasi me profesion ėshtė ekonomiste, ndėrkohė qė edhe dy vajzat, Aulona dhe Kledia nuk kanė shafqur prirje pėr sportin. Mendoj se mjafton njė sportist nė familje.




Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi