Forumi Zeri YT! » Shkencat sociale » Historia » Elita kombėtare »
Gjergj Kastrioti

Share

avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 25th December 2007, 17:31

Gjergj Kastrioti
Ludvig Holberg (1684-1754)

Pėrshtati dhe pėrktheu nė shqip nga njė danishte e vjetėr gotike Arben Ēokaj.

Dikur, para pushtimit tė Konstandinopolit dhe rėnies sė principatave lindore, qeveriste nė Epir njė prijės me emrin Gjon Kastrioti, i cili kishte katėr djem. Mė i riu i tyre quhej Gjergj, heroi, jetėn e tė cilit do tė pėrshkruaj kėtu. Pėr lindjen e tij thuhet se kanė ngjarė shumė gjėra tė ēuditshme, nga ku mund tė profetizohet emri i madh, qė ai me arritjet e tij do i jepte vetes; thuhet gjithashtu se ai lindi me njė shenjė nė krah qė i ngjante shpatės. Kur Sulltan Murati turk pushtoi thuajse tė gjitha vendet rreth Greqisė, iu desh edhe Gjon Kastriotit tė nėnshtrohej dhe tė japė peng birin e tij, Gjergjin, sė bashku me vėllezėrit e tij. Murati i bėri ata synet sipas mėnyrės turke dhe Gjergjit i dha menjėherė njė emėr tjetėr, pikėrisht Skėnderbeg, sipas Aleksandrit tė Madh, ku tregohet, se ēfarė pėrshtypjeje kishte krijuar Sulltani qė nė fillim pėr kėtė epiriot tė ri, dhe ai nuk gaboi. Pasi Gjergji mėsoi nė fėmijėrinė e tij me njė shpejtėsi tė admirueshme shkenca dhe gjuhė tė ndryshme, pikėrisht turqisht, arabisht, greqisht, italisht dhe ilirisht; dhe kur erdhi pak mė shumė nė moshė, la tė kuptojė se kishte dėshirė tė madhe pėr tė mėsuar edhe ushtrimet ushtarake, dhe kėshtu i dha Sulltanit sinjale tė tilla, saqė ai e bėri menjėherė Sanxhak, titull ky qė ka vlerė thuajse tė barabartė me njė Pasha. Nė moshėn 19-vjeēare ai ndoqi luftėn nė Azi, dhe pas njė kohė tė shkurtėr, atij iu dha komanda e njė ushtrie; nga ku ai provoi tė tregonte njė guxim e kurajo tė tillė, saqė emri i tij u bė i njohur anė e mbanė.

Kur ai pas shumė fitoreve u kthye nė Adrianopol, ku ishtė selia e Sulltanit turk, u organizua njė betejė krenarie nga njė shqiptar, qė pėr t'i lėnė njerėzit tė shihnin fuqinė dhe burrėrinė e tij, sfidoi nė dyluftim njė nga njerėzit e afėrt tė Sulltanit. Askush s'kishte dėshirė tė kishte tė bėnte me kėtė shqiptar tė egėr, pėrjashto Skėnderbeun, i cili guxoi tė shkonte, dhe me lehtėsi fitoi nė kėtė beteje tė madhe. Pas njė kohe tė shkurtėr, ai ndėrmori njė fushatė tė hapur kundėr persianėve kokėfortė dhe nė prezencė tė Sulltanit i nėnshtroi njėrin pas tjetrit. Kjo formoi pėrshtypje tė mirė tek Sulltani, saqė ai i besoi atij drejtimin e luftės kundėr kristianėve nė Hungari dhe Greqi. Nė kėtė luftė, Skėnderbeu u soll nė atė mėnyrė, qė t'i kursente sa tė mundte kristianėt, miku i tė cilėve ishte me zemėr, pothuajse shumicėn me njė pėrkujdesje tė veēantė, saqė turqit nuk mundėn tė dyshonin. Nė kėtė kohė vdiq babai i Skėnderbeut, Gjon Kastrioti, kėshtu qė Murati mori nėn zotėrim tė gjithė vendin e tij, sė bashku me kryeqytetin Krujėn, tė cilėn e rrethoi me roje tė pėrforcuara. Ai arriti nė pėrfundimin se bijtė e tė vdekurit nuk mund ta shihnin pa keqardhje ndarjen e tyre nga vendi i trashėguar, prandaj i vrau fshehurazi vėllezėrit e Skėnderbeut. Vetėm Skėnderbeun, pa shėrbimin e tė cilit nuk mund tė bėnte, e qetėsoi me fjalė tė buta, i premtoi vende nė Azi me mė tepėr rėndėsi se Epiri, dhe Skėndėrbeu u duk se u kėnaq, pėr tė mos e pėsuar si vėllezėrit; por ai dyshim qė i kish lindur njė herė, nuk mund t'i shuhej Sulltanit pėrsėri, pėrkundrazi ai formohej nga dita nė ditė, kėshtu qė vendosi shkatėrrimin e tij. Shėrbimet e mėdha qė kishte bėrė dhe pėrshtypja qė kishte krijuar tek luftėtarėt, e penguan sulltanin qė tė vinte dorė publikisht mbi tė, prandaj ai u mundua me tė gjitha mėnyrat, qė ta pėrdorte atė nė fushatat mė tė rrezikshme kundėr kristianėve, me shpresė qė sė shpejti, kurajoja e tij s'do tė guxonte tė vazhdonte dhe ai do i pėrfundonte kėshtu ditėt e tij. Ai u sigurua qė mė parė tė bėnte luftė kundėr Jorgo Hospodarit tė Serbisė. Nė mes tė kėsaj lufte, Skėnderbeu vėzhgonte mundėsinė qė tė lirohej, dhe tė merrte pėrsėri pronat e trashėguara tė tij, tė cilėn ai mė pas edhe e bėri kėtė gjė.

Mbreti hungarez Vladislausi, u angazhua nė tė njėjtėn kohė nė luftėn e rėndė tė Hospodarit dhe me heroin e guximshėm Huniaden, arriti njė fitore tė pėrkryer kundėr turqve. Thuhet se Skėnderbeu kishte patur njė marrėveshje tė fshehtė pėr kėtė gjė me Huniaden, qė pėrpara betejės. Disa nga ndjekėsit e tij thonė se njė arsye e tillė nuk ishte e bazuar. Por Skėnderbeu, pas kėsaj disfate dhe hutie qė u kishte sjellė turqve, vazhdoi misionin e tij tė fshehtė, dhe e detyroi shkruesin e Pashait turk, qė tė hartojė nė emėr tė Sulltanit njė rekomandim pėr oficerėt e lartė nė Krujė, qė ta linin qytetin e Krujės nė dorėn e tij, pra nė duart e Skėnderbeut, gjė qė edhe ndodhi, dhe kėshtu qė Skėnderbeu me kėtė marifet u bė shef i njėrit prej vendeve mė tė rėndėsishme nė Epir. Sapo ai mori pushtetin atje, masakroi tė gjithė pushtuesit turq, dhe pastaj, me njė shpejtėsi tė madhe liroi qytetet tjera tė Epirit, kėshtu qė emri turk u shua nė Epir. Skėnderbeu duket se u tregua i shpejtė dhe vigjilent, dhe nuk fjeti asnjė natė mė shumė se dy orė, ndėrkohė qė punonte pėr tė sjellė epiriotėt nėn drejtimin e tij.

Kur Sulltani turk mori vesh pėr dėshtimin e ushtrise sė tij, dezertimin e Skėnderbeut dhe humbjen e Epirit, vendosi menjėherė tė hakmerrej dhe nėn drejtimin e Ali Pashės krijoi njė ushtri tė paparė pėr tė dėnuar tė larguarit dhe detyruar vendin pėrsėri tė bjerė nėn sundimin e tij. Por Skėnderbeu nuk u tremb. Me njė ushtri tė pallogaritshme epiriotėsh i doli pėrballė ushtrisė turke dhe me njė zotėsi tė rrallė arriti njė fitore tė pėrkryer. 22 000 turq u vranė dhe 2000 tė tjerė u zunė robėr. Epiriotėt nga ana e tyre humbėn vetėm 120 vetė. Kjo humbje e tėrboi Sulltanin edhe mė shumė; por meqė ai s'mund tė hakmerrej menjėherė, u mor me pėrgatitjet e mėdha luftarake, qė u bėnė kundėr tij nė Hungari dhe Poloni, kėshtu qė pėr njė kohė u detyrua t'i lėrė ēėshtjet epiriotė mėnjanė, nė mėnyrė qė tė vepronte me tė gjithė fuqinė e tij kundėr kėtyre armiqve mė tė mėdhenj. Hungarezėt dhe polakėt iu drejtuan pėr ndihmė Skėnderbeut, i cili nuk e refuzoi atė, nė mėnyrė qė tė qėndronin sė bashku kundėr njė armiku tė pėrbashkėt, dėrgoi rreth 1000 epiriotė, dhe kėshtu edhe vetė u nis pėr rrugė

pėr tė ndihmuar fuqitė hungareze e polake. Por kur ai me trupat e tij u nis drejt Serbisė, Hospodar Georgiusi u mundua ta pengonte atė pėr tė mos kaluar pėrmes vendit tė tij dhe e mbajti aq gjatė, saqė ai nuk mund tė arrinte nė kohėn e duhur dhe hungarezėve kėtė herė iu desh tė luftonin vetėm. U mbajt beteja e madhe e njohur afėr Varnės, rezultati i sė cilės ishte i dhimbshėm pėr kristianėt; pasi ushtritė hungareze dhe polake, pas njė angazhimi tė madh e tė pėrgjakshėm, u dėrrmuan dhe u shpėrndanė, dhe vetė mbreti i ri Vladislaus u vra nė betejė. Skėnderbeu u bė me dije pėr kėtė fatkeqėsi, ndėrsa ai ishte akoma nė kufi me Serbinė, ku dhe u inatos aq shumė me Hospodarin, saqė shkatėrroi e dogji gjithēka rreth e rrotull nė vendin e tij.

vijon...



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 00:57

Megjithėse turqit patėn njė fitore tė madhe nė Varna, ajo kishte qenė megjithatė e pėrgjakshme, dhe kėshtu qė ata s'e panė veten nė gjendje qė njėkohėsisht tė ndėrmerrnin gjė tjetėr. Murati e gjeti tė arsyeshme tė provonte me tė mirė ta bindte Skėnderbeun pėrsėri, dhe shumė shkurt pas Varnės i shkruajti njė letėr atij, ku ai numėronte tė mirat qė kishte bėrė pėr tė, e akuzonte pėr mungesė respekti dhe sė fundi i dha atij premtime tė mėdha, nėse ai do pėrulej pėrsėri. Kėtė letėr e pasoi, asgjė tjetėr, veēse njė pėrgjigje e pakėndshme, prej sė cilės Sulltani vendosi tė niste sė pari njė ushtri prej 9000 vetėsh kundėr Epirit, fuqia e sė cilės nuk ishte edhe aq e konsiderueshme. Por pėrpjekjet e tij kishin qėllim ta befasonin Skėnderbeun, nė mėnyrė qė ai tė kishte armiq rreth e rrotull, para se t'i shkonte lajmi pėr mbėrritjen e tyre. Por Skėnderbeu, qė gjithmonė rrinte i pėrgatitur, e sulmoi fuqinė turke papritur dhe arriti njė fitore tė pėrkryer.

Menjėherė pas kėsaj u krijua njė ushtri tjetėr, e cila s'pati fat mė tė mirė, pėrkundrazi ajo u shkatėrrua ndjeshėm, dhe mundi tė shpėtojė me arrati. Ndėr tė arratisurit ishte edhe komandanti i saj, Mustafai, i cili i dha Sulltanit kėshillėn qė, mė mirė tė pėrparonin me kujdes pėr njė kohė dhe tė mjaftoheshin me njė fuqi modeste, e cila do pushtonte kufinjtė, derisa tė vinte rasti pėr tė ndėrmarrė diēka tė rėndėsishme. Kjo gjė u pa e arsyeshme. Ndėrkohė u krijua njė mosmarrėveshje nė mes Skėnderbeut dhe Venedikut, qė shpėrtheu me njė luftė tė hapur. Nė kėtė luftė, Skėnderbeu pati tė njėjtin fat; pasi ai shkatėrroi njė ushtri tė paparė venecianėsh. Por ai s'e pėrdori kėtė fitore pėr ndonjė dobi, por bėri marrėveshje me republikėn pėrsėri, qė tė pėrdornin forcat e tyre sa mė mirė kundėr turqve, dhe qeveria nė Venedik ndjeu njė dashuri kaq tė madhe pėr sjelljen dhe marrėdhėniet me tė, saqė i bėri atij dhurata tė mėdha, dhe e lejoi atė tė shkruhej ndėrmjet fisnikėve venedikas, e cila mbahet edhe si provė e madhe nderi.

Nga e gjithė kjo mosmarrėveshje qė ishte krijuar ndėrmjet tė krishterėve, udhėheqėsi turk Mustafai mendoi tė kishte disa pėrfitime dhe prandaj kėrkoi tė drejtė nga Sulltani pėr tė drejtuar njė luftė tjetėr ndaj epiriotėve. Kur ai kishte marrė leje, filloi tė krijonte njė ushtri tė re; por as kėsaj here nuk pati fat mė tė mirė se mė pėrpara; pasi 10 000 nga luftėtarėt e tij ranė nė fushėbetejė dhe ai sėbashku me 12 drejtues tė tjerė tė ushtrisė, ranė nė duart e Skėnderbeut, kėshtu qė Sulltanit iu desh ta lironte atė duke paguar para.

E gjithė bota po ēuditej nga fuqitė e Turqisė, qė kaq shpesh e kishte tronditur Evropėn dhe Azinė, dhe po thyhej nga njė provincė e vogėl; njė shembull mjaft i ēuditshėm, se si cilėsitė dhe zotėsitė e njė njeriu tė vetėm, tė njė vendi tė vogėl mund ta bėnin. Murati e vuri re tani se ēfarė rėndėsie kishte fakti qė Skėnderbeu ishte armiku i tij, ndaj dhe vendosi ta drejtonte luftėn nė njė mėnyrė tjetėr, qė s'e kishte bėrė mė parė, dhe krijoi idenė se me personin e Skėnderbeut, ai kishte tė bėnte me tė gjithė krishtėrimin dhe njėkohėsisht Persinė, nė mėnyrė qė tė mos ishte e nevojshme vetėm tė krijonte njė ushtri tė madhe, por edhe ta drejtonte atė vetė. Prandaj u bėnė pėrgatitje tė mėdha dhe bėrthama e tė gjithė luftėtarėve turq, qė Evropa dhe Azia mund tė sillnin, duhej tė pajisej pėr tė pėrmbysur njė provincė tė vogėl, qė ai mė pėrpara, me vetėm njė lėvizje koke e kish mb ajtur nėn sundim. I gjithė kristianizmi u tremb nga lėvizjet qė bėheshin. Vetėm Skėnderbeu, qė rrinte ashtu i vetėm, nuk u tremb, por u bė gati si ai qė pėrgatitet tė fitojė, dhe bėri njė rezistencė tė ashpėr.

Murati u pėrgatit qė tė pushtonte vendin e rėndėsishėm Sfetigrad, por tė sulmuarit u mbrojtėn me njė zotėsi tė pabesueshme, kėshtu qė rreth 1000 turq ranė viktimė, dhe ndėrkohė qė rrethimi vazhdonte, Skėnderbeu i sulmoi turqit me njė ushtri fluturuese nė njė mėnyrė tjetėr, dhe kur njė drejtues turk, pikėrisht Ferit Pasha, nė njė pėrplasje i kėrkoi duel Skėnderbeut, ky e rrėzoi atė me njė goditje tė vetme. Sė fundi, kur Murati vėrejti se ai me forcė nuk mund ta merrte qytetin, u mundua qė me premtime tė mėdha e dhurata tė mund tė kthente disa qytetarė tė tij, qė tė tradhėtonin; dhe pėrderisa gjinden gjithmonė njerėz tė kėqinj, qė sakrifikojnė nder dhe besnikėri pėr para, njė nga ushtarėt e Skėnderbeut u shit dhe filloi t'i bėnte tė tjerėt tė rebeloheshin, dhe nė kėtė mėnyrė pati mjaft sukses. Ai e dinte se banorėt, qė pėrbėnin pothuajse shumicėn e qytetarėve kėtu, kishin njė bestytni, qė mė parė vdisnin se bindeshin tė pinin ujin, ku ėshtė hedhur diēka e papastėr nė tė. Nė qytet kishte vetėm njė pus, i cili i furnizonte tė gjithė me ujė. Gjatė natės, ai hodhi njė qen tė ngordhur nė tė, tė cilin e gjetėn nė mėngjes, dhe kėshtu u krijua njė shqetėsim ndėrmjet ushtarėve, saqė u krijua ideja e rebelimit. Komandanti i atjeshėm u frikėsua shumė, i grumbulloi ata e u pėrpoq me njė bisedė tė argumentuar t'i qetėsonte, dhe mė pas iu afrua pusit e nė prezencėn e tyre piu njė kupė tė tėrė me ujė, gjė qė u pėrcoll edhe nga oficerė dhe njerėz tė tjerė. Por ushtarėt nuk lėvizėn, thanė se mė parė vdesin se sa pijnė kėtė ujė. Kėtu s'kishte asnjė mėnyrė tjetėr pėr tė shpėtuar veten dhe qytetarėt, se sa tė bihej dakort me Sulltanin, gjė qė edhe ndodhi dhe qyteti u dorėzua. Me dorėzimin e qytetit, i biri i Sulltanit, Muhameti, e kėshilloi tė jatin, qė tė mos e mbante fjalėn dhe tė hakmerrej ndaj banorėve, tė cilėt i kishin dhėnė atij njė humbje kaq tė madhe. Sulltani i vjetėr nuk e dėgjoi kėshillėn e tij, por e mbajti fjalėn e dhėnė. Nė mes tė atyre qė mbetėn ishte edhe tradhėtari, i cili u shpėrblye shumė; por qė u zhduk shumė shpejt mė pas dhe s'u pa mė. Mendohet se Murati vetė e eleminoi. Pas marrjes sė Stefigradit, Murati u kthye pėrsėri me tė mbeturit nė Adrianapol, pasi nė kėtė ekspeditė, ai kishte pėrdorur rreth 30 000 vetė.

Sapo Murati, sė bashku me ushtrinė e tij, u largua nga Epiri dhe vendi u qetėsua persėri, Skėnderbeu vendosi, pasi s'mund ta pėlqente pushtimin turk nė afėrsi, ta merrte me forcė Sfetigradin. Qyteti u rrethua menjėherė dhe e gjithė mjeshtėria dhe zotėsia qė mund tė merrej me mend u pėrdor pėr marrjen e tij; epiriotėt u turrėn si furtunė, tė drejtuar nga vetė Skėnderbeu, i cili vrau shumė turq me dorėn e vet. Por forcat e kalasė dhe vigjilenca e banorėve asgjėsuan gjithēka, kėshtu qė pas njė humbjeje tė 500 burrave, u detyruan ta braktiste rrethimin pėrsėri. Por nė tė vėrtetė, ajo qė e bėri Skėnderbeun tė hiqte dorė, ishte arsyeja e marrjes sė lajmit pėr ardhjen e njė ushtrie tjetėr turke. Pra Murati, sapo mori vesh pėr rrethimin e Sfetigradit, vendosi menjėherė ta mbėshtesė qytetin, dhe megjithėse e pa qė rrethimi u braktis, ai vazhdoi mė tej dhe me njė ushtri mė tė madhe se mė parė. U nis vetė drejt Epirit, qė tė sulmonte qytetin e rėndėsishėm Krujėn, gjė qė ndodhi shumė shpejt. Kruja ishte e mbrojtur me njė trupė tė fortė nėn drejtimin e pashoq tė Uranakontes, i cili nė kėtė rrethim i dha vetes njė emėr tė pavdekshėm. Kjo ishte hera e dytė, qė Murati, me bėrthamėn e gjithė fuqisė sė tij, nisej kundėr Skėnderbeut, gjė qė tregonte se me ē'sy e shihte ai kėtė burrė. Tė gjitha luftėrat, qė ai kishte bėrė mė parė kundėr persianėve dhe vendeve kristiane, ishin drejtuar vetėm prej gjeneralėve tė tij, por kėtu, pėrkundėr njė dhimbjeje tė parė, e quan tė nevojshme ta ndjekė personalisht luftėn nga afėr, megjithėse ishte i vjetėr nė moshė, me rreth 80 vjet nė kurriz. Kur tė birit tė tij Muhametit, heroit kuptimplotė nė histori, emrit mė sinjifikativ ndėr emrat osmanė dhe shpresės sė vetme tė tij, iu desh tė shkonte, u krijua pėrshtypja se ata donin tė lanin hesapet me tė gjithė krishtėrimin pėrnjėherė.

Kėshtu qė qyteti i Krujės u rrethua dhe gjithēka qė mund tė mendohej u pėrdor pėr marrjen e tij. Tėrbimin me tė cilin vazhdoi rrethimi, e tregon fakti se vetėm nė njė rrebesh, ranė 8000 turq. Skėnderbeu ishte ndėrkohė gjithmonė nė lėvizje dhe i sulmonte turqit, tashmė nė njė vend tjetėr; ai njė herė ishte futur ndėrmjet tyre nė njė mėnyrė, qė njerėzit e tij e mbanin atė fallso, kėshtu qė nuk ishte ēudi, dhe e thėnė zotėsi e zgjuarsi, qė ai u shfaq pėrsėri, ku pėrveē Muratit ai mund t'i ngjante edhe njė kafshe tė egėr, tė cilės mund t'i afroheshe dhe ta lije veten tė gllabėrohesh nga egėrsia e tij. Por nuk ishte e pa guximtė pėr tė apo armiqtė e kristianizmit, qė ai manifestonte kėtė egėrsi, pasi ai ishte i butė e zemėrgjėrė nga natyra dhe kishte tė gjitha ato cilėsi qė mund tė kėtė njė udhėheqės, ndryshe nga i biri i vetė sulltanit, Muhameti, i cili pas Skėnderbeut ishte heroi mė luftėtar nė ato kohė, por edhe mė i pėrgjakshėm, si pėr njerėzit e tij ashtu edhe pėr armiqtė. Pasi rrethimi kishte zgjatur njė kohė tė konsiderueshme, dhe ishte derdhur kaq shumė gjak turk, u krijua pėrshtypja se e gjithė ushtria turke do shkatėrrohej. Murati i vjetėr nga dėshpėrimi u dobėsua shumė, dhe nga kjo edhe vdiq. Thuhet se nė ēastin e fundit, ai iu hakėrrye fatit, qė e kishte lėnė tė jetonte kaq gjatė pėr tė parė tė gjitha sukseset e tij tė mėparshme, tė errėsoheshin nga njė popull i vogėl e i vuajtur, qė ai mė parė e kishte pėrbuzur. I biri i tij Muhameti, nuk e gjeti tė kėshillueshme ta vazhdonte rrethimin pas vdekjes sė tij, prandaj u largua menjėherė dhe u kthye sė bashku me tė mbjetuarit pėr nė Adrianopol, ku ai pa asnjė pengesė trashėgoi fronin e tė jatit dhe ėshtė ky Muhamet, ai qė i dha fundin perandorisė sė lindjes dhe forcoi Konstandinapolin, ku sulltanėt turq qė nga ajo kohė kanė patur rezidencėn dhe kanė mbajtur tituj perandorėsh. Ai ishte pa dyshim mė luftėtari prej tė gjithė sulltanėve dhe u ngjante (nėse nuk i kalonte tė gjithė paraardhėsit) nė tirani dhe mizori. Por tė metat e tij ishin tė kombinuara me shumė cilėsi tė mėdha; pasi ai ishte i shpejtė, punėtor, i pėrmbajtur dhe njė mbajtės i zellshėm i tė drejtės. Ai kishte njohuri tė mėdha pėr historinė dhe fliste gjuhė tė shumta, si greqisht, persisht dhe arabisht, ishte marrė me artin e yjeve dhe shkenca tė tjera.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 00:59

Gjėja e parė qė bėri pasi hipi nė krye tė shtetit, ai i ofroi Skėnderbeut paqe me kusht, qė ai tė mbante tokat e tij dhe t'i jepte atij njė tatim vjetor, dhe pasi kjo ofertė u refuzua nga Skėnderbeu, Muhameti krijoi dy ushtri kundėr Epirit. E para u drejtua nga Hamzai, e cila u thye menjėherė dhe vetė drejtuesi i saj ra nė duart e Skėnderbeut. Ushtria e dytė, e cila u drejtua nga njė njeri me emrin Debrea, nuk pati njė fat mė tė mirė, pasi Skėnderbeu e vrau drejtuesin e saj nė betejė me dorėn e vet dhe pastaj e shpėrndau tė gjithė ushtrinė. Nė tė gjitha luftimet, ai kishte parandjenjėn qė tė ndiqte drejtuesin dhe e kishte zakon tė thoshte se kur koka ėshtė prerė, pjesėt e tjera bien vetė.

Njė fat tė tillė kishte Skėnderbeu nė fillim tė qeverisjes sė Muhametit. Pėrveē Sulltanit, dukej se asnjė s'mund tė merrej me kėtė njeri tė madh, shikimin e tė cilit askush s'mund ta trazonte, prandaj sulltani provoi t'i jepte vetes truke e dinakėri. Ndėrmjet epiriotėve ishte njėri me emrin Moses, i cili pas Skėnderbeut ishte mė luftėtari dhe njeriu mė me pėrvojė nė shkencėn luftarake. Sulltani provoi ta afronte kėtė nė krah tė tij, i premtoi atij zotėrimin e Epirit, nėse ai ikte nga Skėnderbeu. Nga ky premtim, ai u verbua dhe qė nga ajo kohė, ai filloi tė punonte pėr rrėzimin e Skėnderbeut. Heroi i Epirit kishte kohė qė e kishte vendosur sė bashku me tė krishterėt e tjerė, tė rrethonte qytetin e rėndėsishėm Beogradin, dhe donte si zakonisht tė kishte Moses me vete nė kėtė fushatė. Por Moses, qė preferonte t'i shėrbente vetes nga mungesa e tij pėr tė luajtur rolin e tij superior, u justifikua pėr kėtė udhėtim, dhe shpresoi se qėndrimi i tij ishte i nevojshėm, nė rast, gjė qė ishte e vėrtetė, se Muhameti do bėnte njė pėrpjekje tė re, nga e cila Skėnderbeu, qė s'kishte asnjė dyshim pėr besnikėrinė e tij, e lavdėroi propozimin e tij dhe e la tė qėndronte. Pasi u bėnė pėrgatitjet, dhe njė ushtri e madhe u ngrit nė kėmbė, Skėnderbeu u nis drejt Beogradit. Qyteti u sulmua menjėherė e me njė hov tė madh, saqė tė sulmuarit qė filluan tė bisedonin pėr dorėzim, kėrkuan pėr njė muaj armėpushim, pas tė cilit, nėse asnjė pėrforcim s'do tė vinte, atėherė qyteti do tė dorėzohej. Skėnderbeu nuk e pranoi kėtė ofertė, por u bind nga oficerėt e tjerė, qė t'u jepte atyre njė armėpushim prej 16 ditėsh. Menjėherė u dėrguan lajme tė shpejta tek Sulltani pėr ta vėnė nė dijeni lidhur me armėpushimin. Muhameti, qė ndėrkohė kishte njė ushtri nė kėmbė, me tė cilėn ai preferonte tė nėnshtronte perandorinė trapezoidale, la njė fushatė tė tillė mėnjanė, dhe e dėrgoi ushtrinė drejt Beogradit pėr pėrforcim, dhe kjo ndodhi me aq fshehtėsi, saqė drejtuesi turk Sebalia u erdhi tė krishterėve pėrballė, para se ata tė kishin idenė mė tė vogėl pėr kėtė. Ndodhi njė disfatė e vėrtetė nė atė pjesė tė ushtrisė qė drejtohej nga Musai dhe vetė burri i rreptė u vra me rreth 1000 kristianė, italianė tė shumtit, qė Alfonsi, mbreti napolitan i kishte dėrguar pėr tė ndihmuar epiriotėt. Skėnderbeu me njerėzit e tij mbajti distancė nė errėsirė, pasi ai, nga ana tjetėr duhej edhe tė tėrhiqej; por turqit nėnkuptuan se nuk duhej tė ndiqnin fitoren e tyre dhe t'i jepnin fund problemit me tė, por u kėnaqėn me fitoren ndaj kristianėve dhe e ēuan trofenė nė qytet. Skėnderbeu vrau nė kėtė betejė mes tjerash dy komandantė turq me nam, tė cilėt e sulmuan atė njėkohėsisht; dhe ishte pra, njė lloj parandjenje e ēuditshme, si ankthi qė zgjerohej me furi. Kjo ishte hera e parė qė ky njeri duhej t'ua linte armiqve tė tij fitoren, pasi tė krishterėt humbėn nė ketė betejė rreth 5000 vetė. Muhameti e vlerėsoi kėtė, pasi megjithėse ushtria u shkatėrrua, Skėnderbeu fitoi pėrsėri.

Kur lajmi u shpėrnda nė Epir, i lartpėrmenduri Moses mendoi se ishte koha tė fillonte tradhėtinė, qė ai kishte kohė qė e priste; por pasi ai nuk mori ndonjė mbeshtetje tė madhe nė vend, u detyrua tė arratisej, sė bashku me pak njerėz, pėr nė Konstandinopol, ku kėrkoi njė ushtri tė kufizuar, dhe premtoi se do tė nėnshtronte Epirin. Muhameti, i cili e dinte se sa pak mund tė shpresohej nga tradhėtarėt, nuk deshi nė fillim tė bindej; por kur e pa se Moses e kishte seriozisht i besoi atij njė ushtri prej 15 000 vetėsh, me tė cilėn ai u nis drejt Epirit. Skėnderbeu nė fillim nuk mundi ta kuptonte se si njė njeri me tė cilin kishte qenė i lidhur me njė miqėsi, besnikėri dhe zotėsi, qė deri mė tash kishte treguar pėr atdheun e vet, shkoi pa ndonjė arsye dhe u bashkua me armiqtė e krishtėrimit, dhe ai asnjėherė s'e pa me seriozitet, qė Moses tė kishte ndėrmend diēka tė keqe, por kur ai sė fundi e vėrejti se kjo ishte seriozisht, u nis kundėr tij me armė nė dorė dhe u mbajt kėshtu njė betejė e pėrgjakshme, ku Skėnderbeu korri njė fitore tė pėrkryer. Para se tė nisej, Moses i kishte premtuar Sulltanit se do e sfidonte Skėnderbeun nė dyluftim, dhe pėr mė tej nė betejė ai e tėrhoqi atė deri kėtu; por kur Skėnderbeg i doli pėrballė, ai u tremb aq shumė nga vėshtrimi i tij, saqė nuk mundi t'i dilte pėrpara. Njė turk tjetėr ishte aq kurajoz nė betejė, saqė ai me shpejtėsi e kurajo u ndesh me Skėnderbeun, qė u shtri prapa nė shpinė tė kalit. Por u ngrit pėrsėri, para se tjetri tė mund ndėrmerrte diēka tjetėr dhe kjo u kurorėzua menjėherė me rėnien e sulmuesit turk. Pjesa mė e madhe e fuqisė turke u vra nė kėtė betejė, kėshtu qė Moses me 4000 vetė, nė njė gjendje tė tmerrshme, i mbushur me hidhėrim e turp, u kthye pėr nė Konstandinapol, ku Muhameti vendosi ta ekzekutonte menjėherė; por pasi ai nuk i kishte refuzuar nė betejė tė gjithė sfidat qė kėrkohen nga njė drejtues me vlerė dhe ushtarėt e mbetur dėshmuan pėr to, Sulltani ia kurseu jetėn, por e la tė pėrbuzur dhe tė neveritur. Atėherė ky burrė kryelartė filloi tė qahej pėr gjendjen e tij dhe pasi ai me vėshtirėsi kishte qėndruar nė Konstandinopol, u arratis fshehtss prej andej dhe erdhi nė Epir pėrsėri, ra para kėmbėve tė Skėnderbeut, i cili jo vetėm e fali pėr fyerjen, por edhe e vuri pėrsėri nė postin e tij.

Pak kohė pasi ndodhi kjo, u njoftua pėr njė dezertim tjetėr, qė e preku Skėnderbeun edhe mė shumė nė zemėr dhe qė ngjalli ēudinė mė tė madhe pėr tė gjithė; pikėrisht nipi i tij, Hamzai, tė cilin e kishte dashur gjithmonė si birin e vet dhe e kishte bėrė si pjesėtar tė qeverisė sė tij, u arratis papritur me gruan dhe fėmijėt pėr nė Konstandinopol. Ai mbajti njė fjalim tė mbushur me akuza kundėr xhaxhait tė tij dhe pėrfundimisht premtoi nėnshtrimin e Epirit. Fuqia ushtarake, ku vetėm kalorėsia pėrbėnte 50 000 vetė, iu besua Isa Pashės dhe me njė ushtri tė tillė ekzistonte shpresa pėr pėrfundimin e luftėrave epiriote. Skėnderbeut, si zakonisht, nuk i mungonte asgjė, qė mund t'i shėrbente si mbrojtje; pasi ai ngriti nė kėmbė njė ushtri prej 11 000 vetėsh dhe u turr kundėr armikut. Kur ushtria turke iu afrua atij, ai u kthye prapa dhe priti diku larg nė tokat e tij, jo nga frika, por pėr ta bėre armikun sa mė tė pasigurtė, dhe kjo ndodhi me aq mjeshtėri, sa Hamzai vetė, qė i njihte tė gjitha trillet luftarake tė xhaxhait tė tij, nuk dyshoi pėr gjė tjetėr, veēse e gjithė kjo u bė nga frika. Nė kėtė moment turqit u dehėn nga suksesi dhe Isa Pasha, me njė solemnitet tė madh, e shpalli Hamzain mbret tė Epirit. Por atėherė kur ata ishin mėse tė sigurtė pėr fitoren, erdhi Skėnderbeu papritur, dhe korri njė fitore tė pėrkryer. 30 000 turq u therėn dhe tė tjerėt, sė bashku me Isa Pashėn ia mbathėn. Bashkė me robėrit e tjerė ishte edhe Hamzai, pėr tė cilin Skėnderbeu u kishte thėnė njerėzve tė tij tė mos e vrisnin.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 00:59

Kjo fitore ngjalli njė gėzim tė jashtėzakonshėm nė tė gjithė vendin dhe u bė njė hyrje triumfante nė Krujė, ku u sollėn edhe robėrit. Ndėrmjet robėrve qė u sollėn me triumf, ishte edhe Hamzai, i cili me duar lidhur prapa me zinxhirė ecte pėrmes qytetit; njė pamje e ēuditshme pėr banorėt, qė pas Skėnderbeut e kishin parė si burrin mė tė madh dhe mė tė ndershėm. Skėnderbeu e dėrgoi atė menjėherė tek miku i tij i besueshėm, Alfonsi, mbret i Napolit, qė tė mund ta burgoste mė me siguri nė vendin e tij dhe ai u mbajt atje pėr aq kohė sa jetoi edhe mbreti. Pas vdekjes sė Alfonsit, ai u soll nė Epir dhe u fut nė burg nė Krujė. U mundua me letra tė vazhdueshme tė qetėsonte inatin e xhaxhait tė tij dhe i premtonte atij, se nėse fitonte lirinė pėrsėri, ai do i bėnte Skėnderbeut shėrbime aq tė mėdha siē i kishte bėrė para se t'i bėnte keq. Duhej tė veprohej nė kėtė mėnyrė: tė lejohej tė arratisej nga burgu dhe tė shkonte nė Konstandinopol, ku kishte tė shoqen dhe fėmijėt, e tė kėrkonte pėrsėri mbrojtjen e Sulltanit. Dhe kur ai tė kishte marrė mėshirėn e Sulltanit, do tė informonte Skėnderbeun lidhur me formėn e perandorisė turke. Skėnderbeu u bind qė ta linte Hamzain tė shkonte dhe bėri sikur u frikėsua shumė nga arratisja e tij. Hamzai erdhi pėr herė tė dytė nė Konstandinopol, ku u prit mjaft mirė; por meqė vdiq shumė pak kohė mė pas, thuhet se Sulltani e helmoi atė fshehtas dhe e la tė vdiste.

Pasi turqit kishin provuar forcėn e Skėnderbeut me kaq humbje, provuan tani tė kėrkonin miqėsinė e tij. Por ata nuk mundėn tė arrinin nė njė lidhje publike me tė; vetėm kėshtu, qė pasi ai donte tė bėnte njė fushatė lufte me Italinė, ai u bind tė bėnte njė marrėveshje pėr njė vit armėpushim me Sulltanin. Pasi kjo marrėveshje u arrit, ai u nis me njė forcė ushtarake pėr nė Napol, pėr tė mbėshtetur mbretin e ri Ferdinandin, djali biologjik i Alfonsit, i cili ishte rrėzuar nga duka i Anzhout, qė kujtonte se kishte mė shumė tė drejtė pėr Napolin. Ai pati fat aq tė mirė, saqė shkatėrroi tėrėsisht forcat franceze dhe i solli menjėherė vendet napolitane nėn zotėrim tė Ferdinandit dhe kjo ndodhi pikėrisht sepse shumė rajone iu dhanė atij pėr arsye se kishin sigurinė e Skėnderbeut, se mbreti nuk do tė hakmerrej kundėr tyre; gjė qė tė bėn tė kuptosh, se ēfarė mendimesh tė larta kishin njerėzit pėr ndershmėrinė e kėtij njeriu. Pasi ai kishte forcuar kurorėn e Ferdinandit, u kthye pėrsėri nė Epir.

Ndėrkohė qė ishte nė Itali, Muhameti u nis nė njė mėsymje tė re kundėr Epirit, megjithėse gjendja e armėpushimit s'kishte mbaruar ende. Pėr kėtė arsye, ai bėri pėrgatitje tė mėdha me shumė ushtri. Ushtria e parė, e pėrbėrė prej 20 000 vetėsh, drejtohej nga Sinan Pasha. Por para se sulmi tė fillonte, Skėnderbeu ishte kthyer. Ai kishte ngritur nė kėmbė njė ushtri prej 8000 burrash dhe papritur, gjatė natės, ai i sulmoi turqit nė befasi dhe me shpejtėsi, saqė ushtria e tyre nė njė kohė tė shkurtėr u ēa dhe u shpėrnda totalisht, dhe kjo s'qe e vėshtirė, kur komandanti vetė, sė bashku me disa tė tjerė, u vranė. Pak kohė mė pas ai sulmoi njė ushtri tjetėr turke prej 30 000 vetėsh, qė drejtohej nga Hasanbeu, me tė cilėn pati tė njėjtin fat; pasi pjesa mė e madhe u vra ose ia mbathi dhe Hasanbeu u dorėzua me tė tjerėt me dėshirė ose pa dėshirė. Komandanti i tretė turk, Jonuzbeu, qė nuk e la moralin tė binte nga fatkeqėsia e tė tjerėve, u pėrpoq gjithashtu tė provonte fatin me 18 000 vetė. Por askush s'mundi t'i dilte pėrpara tė tmerrėshmit Skėnderbe; kėshtu qė edhe kjo ushtri e tretė u pre dhe u shkatėrrua.

Kjo nuk ngjalli asgjė tjetėr veē frikė dhe ēudi tek tė gjithė njerėzit, mė tepėr nga fakti se Skėnderbeu kishte tė bėnte me njė armik tė tillė si Muhameti, i cili kishte nėnshtruar perandorinė e dytė me shumė mbretėri dhe ishte njėri prej monarkėve dhe luftėtarėve mė tė mėdhenj nė histori. Askush nuk guxonte mė tė dilte si prijės nė luftėrat epiriote, pasi emri i Skėnderbeut ishte bėrė aq i fortė pėr gjithė monarkinė osmane. Pėrkundėr kėsaj, doli njė luftėtar i vjetėr me emrin Karazbeu, i cili si nė kohėn e Muratit, ashtu edhe tė Muhametit, kishte bėrė njė emėr tė mirė. Atij iu besua njė ushtri e paparė, me tė cilėn ai u nis drejt Epirit. Duket sė ēfarė emri kishte Karazbeu, saqė Skėnderbeu thuhet tė ketė thėnė, se kishte mė frikė komandantin se tė gjithė ushtrinė. Karazbeu krijoi 4000 vetė si fillim me idenė pėr tė marrė luftėtarė tė tjerė gjatė rrugės nė Ēieri tė Maqedonisė, por 4000 vetėt u sulmuan dhe u shpėrndanė me shpejtėsi, gjė e cila e tmerroi Karazbeun dhe ai u kthye menjėherė nė Konstandinopol dhe Muhameti nuk u tregua i pamėshirshėm, por e konsideroi si fat kthimin e tij, nė krahasim me komandantėt e tjerė. Kėshtu Skėnderbeu nė njė kohė tė shkurtėr shkatėrroi katėr ushtri turke tė drejtuara nga katėr komandantė tė ndryshėm; dhe Muhameti e gjeti tė kėshillueshme tė mos e ngacmojė mė aq shpesh njė burrė, tė cilin ai e gjeti tė papėrkulshėm, por u mundua me letra tinzare tė fitonte miqėsinė e tij, nga tė cilat Skėnderbeu e la vetėn tė bindej, kėshtu qė u vu paqe nė mes tyre. Me kėtė paqe, vendet e tjera kristiane, veēanėrisht Venediku, ishin tė pakėnaqura, ku republika pėrpiqej ta fuste atė nė luftė pėrsėri dhe iu paraqitėn atij me njė delegacion, pasi tė gjitha qeveritė kristiane ishin bashkuar bashkė kundėr turkut e nuk mundeshin ta shihnin atė vetėm, si shpirtin e fuqisė kristiane. Ata shpresonin gjithashtu se, ai nė betejat e ardhėshme nuk do tė rrinte duarkryq pa i ndihmuar. Skėnderbeu, i cili ishte i interesuar tė vazhdonte paqen me Sulltanin, nė mėnyrė qė tė pasuronte banorėt e vendit tė tij, dhe tė lulėzonte tregun e kursin e jetės nė vend. kėshtu qė vetėm pasi ai i pa fushatat e ardhėshme si luftėra fetare, vendosi ta prishė marrėveshjen e paqes dhe menjėherė sulmoi vende tė Sulltanit, ku préja u bė me tė madhe biznes; por, papa Pius II, nė tė njėjtėn kohė me vdekjen, i kishte sjellė kristianėt nė grindje, dhe mosmarrėveshjet u ngjallėn si zakonisht ndėrmjet tyre, saqė secili u largua pėr nė vendin e vet, duke e lėnė Skėnderbeun tė vetėm. Tashmė Muhameti u ēlirua nga ajo frikė, qė i kishin kallur tė krishterėt e bashkuar. Ai i vuri nė punė tė gjithė mendimet e tij nė luftėn epiriote, dhe qė Skėnderbeu nuk u kthye me prénė e madhe, qė kishte shpresuar, por gjeti njė ushtri turke nė vendin e vet. E njėjta ushtri nuk ishte gjė tjetėr vetėm njė vezullimė, qė u duk dhe u zhduk shumė shpejt, u vranė 10 000 njerėz dhe vetė komandanti u kap i gjallė.

Kjo disfatė e re, e bėri Muhametin edhe mė tė tėrbuar, kėshtu qė ai menjėherė provoi tė gjente njė komandant tjetėr, qė tė drejtonte luftimet. Askush nuk ishte i gatshėm nė atė kohė, vetėm njėri me emrin Ballaban Badera, njė epiriot me origjinė, i cili qė fėmijė kishte qenė nė shėrbim tė turqėve dhe ishte i pari qė u ngjit nė murin e qytetit kur u pushtua Konstandinopoli. Pėrvoja e tij me ēėshtjet luftarake si dhe me gjetjet e tij, nuk ishte mė e vogėl se zotėsia e tij, kėshtu qė tė gjithė mbanin shpresa se kishin gjetur atė njeri, qė do t'i jepte fund dominimit tė Skėnderbeut. Ballabani iu pėrgjigj nė fillim disi kėtyre mendimeve qė ishin krijuar pėr tė; pasi doli mjaft mirė nė betejėn e parė, qė bėri me Skėnderbeun. Kėtij tė fundit iu desh tė tėrhiqej, kėshtu qė kėsaj here me njė qėndresė mė tė madhe se mė pėrpara; ai mori nė dorė fatin e 8 epiriotėve tė mėdhenj, ku secili ishte i aftė qė tė drejtonte njė ushtri, por kur guxuan mė shumė se tė tjerėt, ranė nė duart e tij. Ndėrmjet kėtyre tė tetėve ishte edhe i mirėnjohuri Moses, pseudonimi i Perlatit, qė kishte treguar zotėsi tė madhe nė rrethimin e Sfetigradit. Ballabani i dėrgoi ata nė Konstandinopol dhe Muhameti i rrjepi ata tė gjallė, fatkeqėsi kjo, qė e solli gjithė Epirin nė pikėllim.

Skėnderbeu nuk e la moralin tė binte nga kjo fatkeqėsi, por i mbushur me dėshirėn pėr hakmarrje e sulmoi Ballabanin pėrsėri, dhe ia shkatėrroi ushtrinė e tij plotėsisht. Ballabani vetėm, sė bashku me disa tė mbijetuar, u kthye pėr nė Konstandinopol. Muhameti nė fillim u inatos shumė, por meqė ai nuk kishte njerėz mė tė aftė pėr tė drejtuar luftėn se i njėjti njeri, duket ngaqė ai e njihte vendin mė mirė, krijoi njė ushtri tė re pėrsėri pėr tė. U mbajt pėrsėri njė betejė jo shumė larg nga Sfetigradi, ku pėr njė kohė u zhvillua njė betejė e ngjashme nga tė dy krahėt dhe Skėnderbeu u tregua aq burrėror dhe i shpejtė, saqė kristianėt, por edhe myslimanėt e konsideronin atė si diēka, qė ishte mė tepėr se njeri. Epiriotėt, tė cilėt nga luftėrat ideale dhe fitoret ishin tė vėshtirė, qėndronin nė fushė-betejė si luftėtarė, kėshtu qė asnjė fuqi s'mund t'i lėvizte ata nga vendi. Nė mes tė betejės Skėnderbeut iu kėrkua dyel nga njė turk i madh me emrin Soliman, i cili u rrėzua pėr tokė menjėherė. Kjo solli frikė tė madhe ndėrmjet turqve, saqė atyre iu dha arratia, kėshtu qė vetėm Ballabani me disa shpėtuan.

Kur u kthye nė Konstandinopol ai u mbrojt nė mėnyrė tė tillė, saqė Sulltani u paqėsua dhe vendosi ta pėrdorte atė pėrsėri pėr tė njėjtėn gjė. Mund tė thuhet se ai kishte pėrmbushur detyrėn e komandantit dhe nė kėtė, si edhe nė dėshtimet e tjera, nuk mund ta ēvlerėsonte askush, as ushtrinė turke, qė nė raste tė tjera e kishin mbajtur veten mirė dhe me zotėsi; por askush nė kėto kohė s'mund t'i dilte pėrballė Skėnderbeut, as venecianėt dhe francezėt nuk kishin patur njė fat mė tė mirė me kėtė hero tė papėrballueshėm. Ballabani u nis pėr njė fushatė tė re dhe tani kishte marrė liri prej Sulltanit qė ta drejtonte ushtrinė si tė donte, ai zgjodhi njė numėr tė madh prej trupave mė tė mirė dhe mė tė zgjedhur, tė cilėt i ndau me partnerin e vet Jakupin, kėshtu qė provoi me tė dy ushtritė ta sulmonte Skėnderbeun njė herėsh. Dhe mund tė thuhet se heroit tė madh iu paraqit njė rrezik serioz, qė ia kishte sjellur Ballabani. Ballabani arriti i pari me ushtrinė e tij, drejt sė cilės Skėnderbeu u afrua me njė numėr tė vogėl kalorėsish, pėr tė zbuluar gjendjen nė kampin armik. Por ai u sulmua befasisht gjatė rrugės nga disa turq qė kishin pritur pėr ta kapur, kėshtu qė ai pas njė rreziku tė madh pėr jetėn, ia doli tė kthehet prapa vetėm me njėrin prej shoqėruesve tė tij; tė tjerėt u vranė tė gjithė. Ai vuri re se i gjithė fati i tij varet nėse ai mund t'i dilte pėrpara Ballabanit, para se tė vinte ushtria tjetėr. Ai u nis menjėherė drejt kundėrshtarit dhe e detyroi atė tė ndeshej, pėrkundėr vullnetit tė tij. Ndeshja ishte e fortė dhe e pėrgjakshme dhe Ballabani u pėrgjigj me jo mė pak zotėsi se sa kujdes; por ushtria e tij pėrkundrazi u ēa dhe ai me pak veta shpėtoi lėkurėn me arratisje. Dhe, siē u bė me dije mė pas, komandanti tjetėr Jakupi, u turr direkt me ushtrinė e tij pėr nė Epir, shkoi drejt nė rreth dhe u ndesh me tė, para se tė kishte marrė lajmin pėr disfatėn e Ballabanit. Nė kėtė betejė Skėnderbeu kėrkoi direkt komandantin dhe e vrau me dorėn e vet, kėshtu qė e gjithė ushtria u shkurajua dhe u arratis. Nė kėtė mėnyrė u shkatėrrua plotėsisht njė ushtri e dyfishtė dhe emri i Skėnderbeut dha material pėr biseda dhe shpresa nė tė gjitha vendet kristiane.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Administrator
Administrator

Posted prej 26th December 2007, 01:00

Kur kjo fatkeqėsi i erdhi nė vesh Muhametit, ai filloi tė frikėsohet se reputacioni, qė ai deri tani kishte patur, kishte qenė nė bazė tė sukseseve tjera, por do tė donte nisur nga baza e kėsaj fyerjeje tė vazhdonte akoma nė Epir, qė tė mos shndėrrohet nė pėrbuzje tė njerėzve tė tij; prandaj ai vendosi qė personalisht tė bėnte njė pėrpjekje tė fundit. Ai u turr tashmė vetė me 200 000 trupa drejt Epirit dhe rrethoi pėrsėri qytetin e Krujės. Para se rrethimi tė ndodhte, ai bėri edhe njė pėrpjekje tjetėr kundėr Skėnderbeut, duke blerė dy vetė, tė cilėve u tha ose ta vrisnin atė ose ta mbytnin me helm; por kėta tė dy nuk u pajtuan me njėri-tjetrin dhe plani i tyre u zbulua e u varėn tė dy. Pasi kjo pėrpjekje shkoi bosh, Muhametit iu desh ta ushtronte forcėn vetėm, dhe rrethimi i Krujės vazhdoi me vrull tė madh; por tė rrethuarit u mbrojtėn me jo mė pak qėndrueshmėri dhe ēdo ditė bėnė sulme tė mėdha e tė suksesshme. Skėnderbeu, i cili drejtonte njė ushtri fluturake, u ndesh tashmė me njė krah tjetėr tė kampit turk dhe shkaktoi aq shumė dėmtime, saqė Muhameti me njė pjesė tė ushtrisė sė tij u nis pėr nė Konstantinopol pėrsėri, duke e lėnė Ballabanin tė vazhdonte rrethimin.

Ndėrkohė Skėnderbeu ndėrmori njė udhėtim pėr tė marrė pėrforcime nė vende tė tjera. Ai erdhi edhe nė Romė me tė njėjtin qėllim, dhe influencoi papėn qė ta merrte ēėshtjen e tij me zell. Pasi ai kishte bashkuar njė numėr tė paanshėm trupash ndihme u kthye pėr nė Epir dhe u pėrcaktua qė tė sulmonte turqit pėrsėri; por rrethimi u hoq menjėherė dhe turqit u larguan nga qyteti dhe vendi, pasi komandant Ballbani vdiq nga njė furtunė. Njė pėrfundim tė tillė kishte edhe kjo fushatė, qė ishte mė e madhja e tė gjithave.

Njė numėr i ndryshėm shkruesish tė kohės janė marrė me udhėtimin, qė Skėnderbeu, ndėrkohė qė Kruja ishte e rrethuar, iku pėr nė Itali, duke e konsideruar atė si prins tė surgjenosur, i cili e kishte humbur Krujėn sė bashku me qytetet e tjera. Por shkruesit mė tė besueshėm, si Barleti dhe Kalēondylasvidne, thonė se Muhameti ishte po aq i dėshpėruar nė kėtė fushatė, sa edhe nė tė tjerat, pasi ai bėri edhe njė pėrpjekje kundėr Krujės dhe Durrėsit, por iu desh tė kthehej pėrsėri pa ndrequr asgjė, kėshtu qė fati dhe fitoret e Skėnderbeut zgjatėn deri sa ai vdiq, gjė qė ndodhi nė vitin 1466, nė moshėn 63 vjeēare, kur kishte qeverisur 24 vjet rresht.

Vdekja e tij shkaktoi njė mjerim dhe piskamė nė tė gjithė vendin, pasi dihej se nuk ishte forca e vendit, por koka e Skėnderbeut, qė kishte bėrė qė Epiri tė ruante lirinė kaq gjatė. Kur ai ishte nė skajin e vdekjes, shtrirė e me temperaturė tė lartė, pati njė sulm tė ri turk. Skėnderbeu u hodh pėrpjetė nga krevati dhe deshi tė armatosej pėrsėri sipas zakonit, por pafuqia nuk e la ta bėnte diēka tė tillė, prandaj dhe u shtri nė krevat e vdiq pak kohė mė pas.

Mund tė thuhet pėr kėtė burrė, se ai ishte heroi mė i madh nė histori, dhe askush, as nė historinė e vjetėr dhe as nė atė tė re, nuk mund tė krahasohet me tė. Pasi asgjė nuk ėshtė mė madhėshtore, se sa tė shohėsh njė princ tė vogėl me njė grusht njerėzisht tė drejtojė luftėn kundėr dy monarkėve, nga tė cilėt Persia, Egjipti dhe e gjithė Evropa u dridhėn dhe u tmerruan. Ai shkatėrroi plotėsisht 20 ushtri tė fuqishme, shumicėn e komandantėve dhe luftėtarėve, qė e sfiduan atė, i vrau me dorėn e vet. Dhe shkruesit e kohės dėshmojnė, se nė kėto konflikte ai ka vrarė rreth 3000 vetė me shpatėn e tij, gjė qė ėshtė mė shumė se ē'mund tė thuhet pėr ēdo njeri tjetėr mbi tokė.

Zotėsia dhe burrėria e tij u shoqėruan nga mėshira dhe butėsia. Ai kishte njė zell tė veēantė pėr besimin kristian dhe kjo duket nga tė gjitha letrat e tij, ku ai i dha vetes titullin: Gjergj Kastrioti, Luftėtari i Krishtit. Historia e tij ėshtė pėrshkruar nga shumė autorė, por e pėrkryer ėshtė historia e Marin Barletit, njė epirioti, nė 13 vėllime, tė cilat unė i kam lexuar me hollėsi. I njėjti Barlet dėshmon se, qėkur turqit e pushtuan atė qytet, ku Skėnderbeu ishte i varrosur, nxorrėn eshtrat e tij nga varri e i ndanė copa-copa dhe i pėrdorėn ato si relike tė shenjta, duke i varur rreth qafės e duke kujtuar se fati dhe bekimi do i ndiqte mė pas.

Pėr kėtė burrė mund tė thuhet:
Ai ishte luftėtari, prijėsi dhe njėkohėsisht heroi mė i madh nė histori.



Shiko profilin e anėtarit http://www.zeriyt.net/


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 15:41

Jeta dhe veprimtaria e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut deri mė 1443

Gjergj Kastrioti lindi rreth vitit 1405. Ishte fėmija i parafundit nė familjen me shumė fėmijė tė Gjonit e tė Vojsavės. Kėta kishin katėr djem (Stanishėn, Reposhin, Konstandinin e Gjergjin) dhe pesė vajza (Marėn, Jellėn, Angjelinėn, Vlajkėn e Mamicėn).
Kur lindi Gjergji, i ati, Gjon Kastrioti, ishte sundimtar i njė shteti tė rėndėsishėm, qė shtrihej sė paku nga rrethinat e Prizrenit e tė Tetovės nė lindje deri nė detin Adriatik nė perėndim. Qendra administrative e tij duhet tė ketė qenė Prizreni. Kėtu duhet tė ketė lindur edhe Gjergji.
Qė kur Gjergji ishte fėmijė, familja e Kastriotėve i ndjeu rrjedhimet shkatėrrimtare tė pushtimeve osmane. Dokumentet tregojnė se nė vitin 1409 Gjon Kastrioti ishte detyruar t'u dorėzonte peng osmanėve njė nga djemtė e tij, ndoshta Stanishėn, dhe mė pas edhe djalin e vogėl, Gjergjin. Ky u dorėzua si peng rreth moshės nėntėvjeēare, kur osmanėt pushtuan Krujėn (nė fillim tė vitit 1415) qė ishte nė kufi me zotėrimet e Kastriotėve.
Dėrgimin e Gjergjit tė vogėl nė oborrin osman rreth moshės nėntėvjeēare, e dėshmojnė, pavarėsisht nga njėri-tjetri, burime historike bashkėkohore ose pak mė tė vona, vendase e tė huaja. Kėtė e pohojnė autorėt e vjetėr shqiptarė, veprat e tė cilėve shėrbejnė si burime mė tė rėndėsishme pėr njohjen e historisė sė Shqipėrisė tė shek. XV, si Marin Barleci, Marin Beēikemi, Gjon Muzaka, Dhimitėr Frėngu. Edhe nė jetėshkrimin mė tė hershėm pėr Gjergj Kastriotin, tė hartuar rreth viteve 1481-1482 prej Martin Segonit, tregohet se ai u dėrgua i vogėl peng, u rrit dhe u edukua pranė oborrit tė sulltanit. Tė njėjtėn gjė njoftojnė edhe kronistė e historianė tė huaj, bashkėkohės me Skėnderbeun, si italianėt F. Filelfo, I. Potani, R. Volaterani, bizantini L. Halkokondili, shumica e autorėve osmanė tė shek. XV e XVI: Ashik pasha Zade, Tursuni, I. Bitlisi etj.
Gjergji, pasi u mor peng rreth moshės nėntėvjeēare, u dėrgua nė kryeqytetin e Perandorisė Osmane, nė Edrene. Ai u edukua kėtu gjatė njė periudhe dhjetėvjeēare nė shkollėn e iē-ogllanėve, ku u dallua mbi tė tjerėt. Nė kėtė shkollė futeshin zakonisht djemtė e zotėrve tė nėnshtruar pėr t'u pėrgatitur e edukuar nė frymėn osmane si komandantė tė zotė e feudalė tė bindur. Kėta zakonisht shėrbenin si spahinj nė vendet ku pushtimi osman ndeshte nė qėndresėn e popullsisė, si dhe nė vendet nga ata kishin ardhur.
Gjergj Kastrioti nga natyra ishte i pajisur me dhunti tė veēanta, shumė tė ēmuara. Sipas dokumenteve tė kohės dhe njoftimeve tė Marin Barlecit, Gjergj Kastrioti kishte mendjemprehtėsi tė veēantė dhe arriti tė zotėronte disa gjuhė tė huaja. Ai ishte shtatlartė, shpatullgjerė e shumė i fuqishėm. Luftonte mbi kalė e nė kėmbė dhe ishte mjeshtėr i pashoq nė pėrdorimin e shpatės e tė armėve tė tjera.
Gjergji u shqua gjatė viteve tė shkollės, kur iu vu emri mysliman Skėnder, dhe mori pjesė nė fushata tė ndryshme ushtarake, nė Ballkan dhe nė Azi tė Vogėl, gjatė tė cilave fitoi njė pėrvojė tė madhe ushtarake. Pasi mbaroi shkollėn e iē-ogllanėve, Skėnderbeu hyri nė kuadrot ushtarake tė sistemit feudal osman dhe pėrparoi shpejt nė karrierėn shtetėrore, nga pozita e spahiut deri nė postin e lartė tė sanxhakbeut.
Funksionet si kuadėr osman pėr vite tė tėra Skėnderbeu i ushtroi nė Shqipėri, duke u lidhur me mjedisin vendas dhe interesat e familjes sė tij. Emri i Gjergj Kastriotit pėr herė tė parė pėrmendet nė Shqipėri bashkė me ata tė vėllezėrve tė tij nė dokumente tė vitit 1426 pėr ēėshtje pronėsie. Nė kėtė kohė Skėnderbeu kishte mbaruar shkollėn e iē-ogllanėve dhe ishte nė Shqipėri si spahi, mė pas u bė subash i Krujės dhe qėndroi nė kėtė post zyrtarisht deri nė fund tė vitit 1438, kur nė zeametin pėrkatės ėshtė shėnuar se i rijepej Zaganoz Beut. Qysh nė fillim, kur u hartua regjistri kadastral osman i vitit 835 h. (1431-1432), zeameti i subashit tė Krujės ėshtė regjistruar me emrin e Zaganoz Beut. Pas riemėrimit zyrtar nė fund tė vitit 1438 nė postin e subashit tė Krujės, Zaganoz Beu duhet tė jetė rikthyer me vonesė nė Krujė, sepse Skėnderbeu pėrmendet nė Shqipėri edhe mė 7 dhe 10 korrik tė vitit 1439. Nuk dihet se cilėt fshatra formonin timarin e tij nė Shqipėri, kur ai ishte nė postin e njė spahiu. Ndoshta kanė qenė disa fshatra tė vilajetit tė Dhimitėr Jonimės, diku midis Lezhės e Rubikut, ku nė mes tė viteve 30 Skėnderbeu pati nė zotėrim njė timar tė madh, me tė paktėn nėntė fshatra.
Skėnderbeu konsiderohej si bashkėsundimtar me tė drejta tė plota me anėtarėt e tjerė tė familjes nė veprimtarinė politike tė Kastriotėve. Prandaj emri i tij ėshtė shėnuar gjatė viteve 20 e 30 nė aktet zyrtare qė rregullonin marrėdhėniet e Kastriotėve me vendet e tjera, si p.sh. nė vitin 1426 nė njė aktblerje nga Kastriotėt tė njė pirgu pranė manastirit Hilandar nė malin Athos dhe nė njė aktdhurimi tė dy fshatrave tė Kastriotėve pėr manastirin e Hilandarit, si dhe nė mars tė vitit 1438 kur Stanisha dhe Gjergji kėrkuan qytetarinė e Venedikut dhe mė vonė (korrik 1439) edhe atė tė Raguzės. Qytetaria veneciane e raguzane kėrkohej qė, nė rast shkatėrrimi e dėbimi nga zotėrimet e veta prej osmanėve, familjarėt e Gjonit tė strehoheshin nė kėto vende.
Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si kuadėr osman Skėnderbeu punoi aktivisht pėr mbrojtjen e interesave tė familjes sė tij. Kėshtu, sipas njė dokumenti osman pa datė, kur Gjon Kastrioti ra nė konflikt me osmanėt dhe humbi krahinėn e Ishmit (Mysjen), Skėnderbeu u kėrkoi autoriteteve osmane qė ta merrte si zeamet kėtė krahinė. Gjatė kėtyre viteve ai kishte njė timar tė madh nė trevėn Lezhė-Rubik, qė pėrshkohej nga udha e karvaneve qė lidhte bregdetin me Prizrenin. Kjo rrugė ishte shumė e rėndėsishme pėr veprimtarinė ekonomike e tregtare tė shtetit tė Kastriotėve. Mė 1437-1438 Skėnderbeu u bė qeveritar (subash) i vilajetit tė Krujės dhe siguroi pėr kėtė njė feud tė madh prej dhjetėra fshatrash. Ky gradim ndikonte shumė nė forcimin e pozitave ekonomike e politike tė zotėrimeve tė Kastriotėve qė shtriheshin nė lindje e nė veri tė vilajetit tė Krujės.Pas vdekjes sė Reposhit (1431), qė i qe kushtuar jetės fetare, dhe tė Konstandinit, dy vėllezėrit e tjerė drejtuan shtetin e Kastriotėve, sepse ati i tyre, Gjon Kastrioti, ishte i sėmurė dhe vdiq nė maj tė vitit 1437. Tė dy vėllezėrit i kushtuan vėmendje ruajtjes e forcimit tė marrėdhėnieve me Venedikun e Raguzėn, prej tė cilave arritėn mė 1438 e 1439 tė siguronin tė drejtat e privilegjet qė kishte patur ati i tyre me ato dy vende. Ata vepruan bashkėrisht deri kur vdiq Stanisha mė 1446.
Pas vitit 1439 Skėnderbeu nuk pėrmendet mė nė tokat shqiptare. Nė kėtė kohė nė Ballkan po fillonin trazira tė reja, si rrjedhojė e aksioneve ushtarake antiosmane tė Janosh Huniadit. Prandaj sulltan Murati II e largoi Skėnderbeun nga posti i subashit tė Krujės, duke e emėruar sanxhakbej me sa duket larg tokave shqiptare, ndoshta nė Nikopol tė Bullgarisė.
Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si funksionar osman, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu del me emrin mysliman (Iskėnder) nė dokumentet osmane, kurse nė ato perėndimore ka pėrdorur vetėm emrin e krishterė Gjergj, gjė qė shpreh lidhjet e tij me parinė drejtuese shqiptare.
Sigurimi i privilegjeve dhe i qytetarisė sė Venedikut e tė Raguzės nė fund tė viteve 30, nė njė kohė kur Skėnderbeu po pėrparonte nė karrierėn politike si kuadėr i Perandorisė Osmane, tregojnė se ai e shikonte tė ardhmen jo nė kuadrin e karrierės sė njė funksionari osman. Pėrkundrazi, praninė e tij nė radhėt e kuadrove osmane, ai e gjykonte si diēka tė pėrkohshme. Nė kushtet kur sė bashku me tė vėllanė, Stanishėn, kishin marrė drejtimin e zotėrimeve tė Kastriotėve, largimin e tij nga posti i subashit tė Krujės dhe emėrimin si sanxhakbej larg Shqipėrisė, Skėnderbeu nuk mund ta shikonte si njė "gradim", por si shprehje tė mosbesimit tė sulltanit ndaj tij.
Ndonėse kaloi njė kohė tė gjatė nė shkollėn e iē-ogllanėve e nė vende tė huaja si kuadėr e komandant i shquar i ushtrisė osmane, Skėnderbeu mbajti lidhje tė ngushta me familjen e tij, me interesat e zotėrimeve tė tyre. Ai jetoi pėr vite tė tėra nė atdheun e vet, ku u brumos dhe u formua nė mjedisin e luftės sė shqiptarėve kundėr pushtuesit tė huaj osman dhe tė disfatave tė para qė osmanėt pėsuan nė Shqipėri gjatė kryengritjeve tė viteve 30. Kthesa rrėnjėsore e Skėnderbeut nė nėntor tė vitit 1443, duke ardhur nė Shqipėri pėr tė ngritur lart flamurin e luftės kundėr pushtuesve osmanė, ishte rrjedhojė e pėrvojės jetėsore shumė tė pasur tė tij dhe e luftės sė shqiptarėve.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar elitė
Anėtar elitė

Posted prej 1st March 2014, 15:45

K R E U     VI
SHQIPĖRIA NĖ KOHĖN E GJERGJ KASTRIOTIT-SKĖNDERBEUT
(1443 - 1468)
1. RIMĖKĖMBJA E SHTETIT TĖ KASTRIOTĖVE DHE
FORMIMI I LIDHJES SHQIPTARE TĖ LEZHĖS
Jeta dhe veprimtaria e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut deri mė 1443
Gjergj Kastrioti lindi rreth vitit 1405. Ishte fėmija i parafundit nė familjen me shumė fėmijė tė Gjonit e tė Vojsavės. Kėta kishin katėr djem (Stanishėn, Reposhin, Konstandinin e Gjergjin) dhe pesė vajza (Marėn, Jellėn, Angjelinėn, Vlajkėn e Mamicėn).
Kur lindi Gjergji, i ati, Gjon Kastrioti, ishte sundimtar i njė shteti tė rėndėsishėm, qė shtrihej sė paku nga rrethinat e Prizrenit e tė Tetovės nė lindje deri nė detin Adriatik nė perėndim. Qendra administrative e tij duhet tė ketė qenė Prizreni. Kėtu duhet tė ketė lindur edhe Gjergji.
Qė kur Gjergji ishte fėmijė, familja e Kastriotėve i ndjeu rrjedhimet shkatėrrimtare tė pushtimeve osmane. Dokumentet tregojnė se nė vitin 1409 Gjon Kastrioti ishte detyruar t'u dorėzonte peng osmanėve njė nga djemtė e tij, ndoshta Stanishėn, dhe mė pas edhe djalin e vogėl, Gjergjin. Ky u dorėzua si peng rreth moshės nėntėvjeēare, kur osmanėt pushtuan Krujėn (nė fillim tė vitit 1415) qė ishte nė kufi me zotėrimet e Kastriotėve.
Dėrgimin e Gjergjit tė vogėl nė oborrin osman rreth moshės nėntėvjeēare, e dėshmojnė, pavarėsisht nga njėri-tjetri, burime historike bashkėkohore ose pak mė tė vona, vendase e tė huaja. Kėtė e pohojnė autorėt e vjetėr shqiptarė, veprat e tė cilėve shėrbejnė si burime mė tė rėndėsishme pėr njohjen e historisė sė Shqipėrisė tė shek. XV, si Marin Barleci, Marin Beēikemi, Gjon Muzaka, Dhimitėr Frėngu. Edhe nė jetėshkrimin mė tė hershėm pėr Gjergj Kastriotin, tė hartuar rreth viteve 1481-1482 prej Martin Segonit, tregohet se ai u dėrgua i vogėl peng, u rrit dhe u edukua pranė oborrit tė sulltanit. Tė njėjtėn gjė njoftojnė edhe kronistė e historianė tė huaj, bashkėkohės me Skėnderbeun, si italianėt F. Filelfo, I. Potani, R. Volaterani, bizantini L. Halkokondili, shumica e autorėve osmanė tė shek. XV e XVI: Ashik pasha Zade, Tursuni, I. Bitlisi etj.
Gjergji, pasi u mor peng rreth moshės nėntėvjeēare, u dėrgua nė kryeqytetin e Perandorisė Osmane, nė Edrene. Ai u edukua kėtu gjatė njė periudhe dhjetėvjeēare nė shkollėn e iē-ogllanėve, ku u dallua mbi tė tjerėt. Nė kėtė shkollė futeshin zakonisht djemtė e zotėrve tė nėnshtruar pėr t'u pėrgatitur e edukuar nė frymėn osmane si komandantė tė zotė e feudalė tė bindur. Kėta zakonisht shėrbenin si spahinj nė vendet ku pushtimi osman ndeshte nė qėndresėn e popullsisė, si dhe nė vendet nga ata kishin ardhur.
Gjergj Kastrioti nga natyra ishte i pajisur me dhunti tė veēanta, shumė tė ēmuara. Sipas dokumenteve tė kohės dhe njoftimeve tė Marin Barlecit, Gjergj Kastrioti kishte mendjemprehtėsi tė veēantė dhe arriti tė zotėronte disa gjuhė tė huaja. Ai ishte shtatlartė, shpatullgjerė e shumė i fuqishėm. Luftonte mbi kalė e nė kėmbė dhe ishte mjeshtėr i pashoq nė pėrdorimin e shpatės e tė armėve tė tjera.
Gjergji u shqua gjatė viteve tė shkollės, kur iu vu emri mysliman Skėnder, dhe mori pjesė nė fushata tė ndryshme ushtarake, nė Ballkan dhe nė Azi tė Vogėl, gjatė tė cilave fitoi njė pėrvojė tė madhe ushtarake. Pasi mbaroi shkollėn e iē-ogllanėve, Skėnderbeu hyri nė kuadrot ushtarake tė sistemit feudal osman dhe pėrparoi shpejt nė karrierėn shtetėrore, nga pozita e spahiut deri nė postin e lartė tė sanxhakbeut.
Funksionet si kuadėr osman pėr vite tė tėra Skėnderbeu i ushtroi nė Shqipėri, duke u lidhur me mjedisin vendas dhe interesat e familjes sė tij. Emri i Gjergj Kastriotit pėr herė tė parė pėrmendet nė Shqipėri bashkė me ata tė vėllezėrve tė tij nė dokumente tė vitit 1426 pėr ēėshtje pronėsie. Nė kėtė kohė Skėnderbeu kishte mbaruar shkollėn e iē-ogllanėve dhe ishte nė Shqipėri si spahi, mė pas u bė subash i Krujės dhe qėndroi nė kėtė post zyrtarisht deri nė fund tė vitit 1438, kur nė zeametin pėrkatės ėshtė shėnuar se i rijepej Zaganoz Beut. Qysh nė fillim, kur u hartua regjistri kadastral osman i vitit 835 h. (1431-1432), zeameti i subashit tė Krujės ėshtė regjistruar me emrin e Zaganoz Beut. Pas riemėrimit zyrtar nė fund tė vitit 1438 nė postin e subashit tė Krujės, Zaganoz Beu duhet tė jetė rikthyer me vonesė nė Krujė, sepse Skėnderbeu pėrmendet nė Shqipėri edhe mė 7 dhe 10 korrik tė vitit 1439. Nuk dihet se cilėt fshatra formonin timarin e tij nė Shqipėri, kur ai ishte nė postin e njė spahiu. Ndoshta kanė qenė disa fshatra tė vilajetit tė Dhimitėr Jonimės, diku midis Lezhės e Rubikut, ku nė mes tė viteve 30 Skėnderbeu pati nė zotėrim njė timar tė madh, me tė paktėn nėntė fshatra.
Skėnderbeu konsiderohej si bashkėsundimtar me tė drejta tė plota me anėtarėt e tjerė tė familjes nė veprimtarinė politike tė Kastriotėve. Prandaj emri i tij ėshtė shėnuar gjatė viteve 20 e 30 nė aktet zyrtare qė rregullonin marrėdhėniet e Kastriotėve me vendet e tjera, si p.sh. nė vitin 1426 nė njė aktblerje nga Kastriotėt tė njė pirgu pranė manastirit Hilandar nė malin Athos dhe nė njė aktdhurimi tė dy fshatrave tė Kastriotėve pėr manastirin e Hilandarit, si dhe nė mars tė vitit 1438 kur Stanisha dhe Gjergji kėrkuan qytetarinė e Venedikut dhe mė vonė (korrik 1439) edhe atė tė Raguzės. Qytetaria veneciane e raguzane kėrkohej qė, nė rast shkatėrrimi e dėbimi nga zotėrimet e veta prej osmanėve, familjarėt e Gjonit tė strehoheshin nė kėto vende.
Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si kuadėr osman Skėnderbeu punoi aktivisht pėr mbrojtjen e interesave tė familjes sė tij. Kėshtu, sipas njė dokumenti osman pa datė, kur Gjon Kastrioti ra nė konflikt me osmanėt dhe humbi krahinėn e Ishmit (Mysjen), Skėnderbeu u kėrkoi autoriteteve osmane qė ta merrte si zeamet kėtė krahinė. Gjatė kėtyre viteve ai kishte njė timar tė madh nė trevėn Lezhė-Rubik, qė pėrshkohej nga udha e karvaneve qė lidhte bregdetin me Prizrenin. Kjo rrugė ishte shumė e rėndėsishme pėr veprimtarinė ekonomike e tregtare tė shtetit tė Kastriotėve. Mė 1437-1438 Skėnderbeu u bė qeveritar (subash) i vilajetit tė Krujės dhe siguroi pėr kėtė njė feud tė madh prej dhjetėra fshatrash. Ky gradim ndikonte shumė nė forcimin e pozitave ekonomike e politike tė zotėrimeve tė Kastriotėve qė shtriheshin nė lindje e nė veri tė vilajetit tė Krujės.
Pas vdekjes sė Reposhit (1431), qė i qe kushtuar jetės fetare, dhe tė Konstandinit, dy vėllezėrit e tjerė drejtuan shtetin e Kastriotėve, sepse ati i tyre, Gjon Kastrioti, ishte i sėmurė dhe vdiq nė maj tė vitit 1437. Tė dy vėllezėrit i kushtuan vėmendje ruajtjes e forcimit tė marrėdhėnieve me Venedikun e Raguzėn, prej tė cilave arritėn mė 1438 e 1439 tė siguronin tė drejtat e privilegjet qė kishte patur ati i tyre me ato dy vende. Ata vepruan bashkėrisht deri kur vdiq Stanisha mė 1446.
Pas vitit 1439 Skėnderbeu nuk pėrmendet mė nė tokat shqiptare. Nė kėtė kohė nė Ballkan po fillonin trazira tė reja, si rrjedhojė e aksioneve ushtarake antiosmane tė Janosh Huniadit. Prandaj sulltan Murati II e largoi Skėnderbeun nga posti i subashit tė Krujės, duke e emėruar sanxhakbej me sa duket larg tokave shqiptare, ndoshta nė Nikopol tė Bullgarisė.
Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si funksionar osman, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu del me emrin mysliman (Iskėnder) nė dokumentet osmane, kurse nė ato perėndimore ka pėrdorur vetėm emrin e krishterė Gjergj, gjė qė shpreh lidhjet e tij me parinė drejtuese shqiptare.
Sigurimi i privilegjeve dhe i qytetarisė sė Venedikut e tė Raguzės nė fund tė viteve 30, nė njė kohė kur Skėnderbeu po pėrparonte nė karrierėn politike si kuadėr i Perandorisė Osmane, tregojnė se ai e shikonte tė ardhmen jo nė kuadrin e karrierės sė njė funksionari osman. Pėrkundrazi, praninė e tij nė radhėt e kuadrove osmane, ai e gjykonte si diēka tė pėrkohshme. Nė kushtet kur sė bashku me tė vėllanė, Stanishėn, kishin marrė drejtimin e zotėrimeve tė Kastriotėve, largimin e tij nga posti i subashit tė Krujės dhe emėrimin si sanxhakbej larg Shqipėrisė, Skėnderbeu nuk mund ta shikonte si njė "gradim", por si shprehje tė mosbesimit tė sulltanit ndaj tij.
Ndonėse kaloi njė kohė tė gjatė nė shkollėn e iē-ogllanėve e nė vende tė huaja si kuadėr e komandant i shquar i ushtrisė osmane, Skėnderbeu mbajti lidhje tė ngushta me familjen e tij, me interesat e zotėrimeve tė tyre. Ai jetoi pėr vite tė tėra nė atdheun e vet, ku u brumos dhe u formua nė mjedisin e luftės sė shqiptarėve kundėr pushtuesit tė huaj osman dhe tė disfatave tė para qė osmanėt pėsuan nė Shqipėri gjatė kryengritjeve tė viteve 30. Kthesa rrėnjėsore e Skėnderbeut nė nėntor tė vitit 1443, duke ardhur nė Shqipėri pėr tė ngritur lart flamurin e luftės kundėr pushtuesve osmanė, ishte rrjedhojė e pėrvojės jetėsore shumė tė pasur tė tij dhe e luftės sė shqiptarėve. Kryengritja e Pėrgjithshme Ēlirimtare (nėntor 1443)
Shqiptarėt e vazhduan luftėn kundėr pushtuesve osmanė nė forma tė ndryshme edhe pas kryengritjeve tė viteve 30 tė shek. XV. Nėpėr dokumente tė gjysmės sė dytė tė viteve 30 dhe fillimit tė viteve 40 pėrmenden nė viset shqiptare spahinj tė vrarė, spahinj qė, pėr tė shpėtuar kokėn, kishin braktisur timaret etj. Qėndresa e pėrhershme kundėr pushtuesve osmanė dhe rrethanat e favorshme ndėrkombėtare qė u krijuan nė fund tė viteve 30 e nė fillim tė viteve 40 tė shek. XV nxitėn disa nga fisnikėt shqiptarė tė ngriheshin nė luftė kundėr pushtuesve tė huaj.
Ndėrkaq nė jetėn kishtare e politike tė Shqipėrisė ndikuan pozitivisht vendimet e Koncilit tė Ferrarės, qė u mbajt gjatė viteve 1438-1439. Krahas papė Eugjenit IV, nė tė morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė universit ortodoks, si perandori i Bizantit, Johan Paleologu, patriarku i Konstandinopojės, Jozefi, dhe peshkopėt bizantinė e sllavė mė nė zė. Nė korrik tė vitit 1439 pėrfaqėsuesit e tė dy palėve nėnshkruan tekstin e bashkimit shpirtėror tė tė dy kishave nėn supremacinė e Papatit. Ky vendim ndikonte pozitivisht pėr zbutjen e mosmarrėveshjeve ndėrmjet kishave ortodokse e katolike nė Shqipėri dhe pėr rritjen e bashkėpunimit ndėrmjet sundimtarėve shqiptarė tė besimit katolik dhe ortodoks, si dhe tė kėtyre me forcat politike tė huaja. Vendimet e Koncilit tė Ferrarės ndihmonin bashkėpunimin ndėrmjet vendeve evropiane, qė politikisht ishin shumė tė copėtuara e tė pėrēara, nė luftėn kundėr armikut tė pėrbashkėt, pushtuesve osmanė, luftė qė filloi tė propagandohej si njė kryqėzatė e tė krishterėve kundėr pushtuesve aziatikė e besimit tė tyre islam.
Nė fillim tė viteve 40 tė shek. XV rrethanat ndėrkombėtare favorizonin shpėrthimin e kryengritjeve antiosmane nė Shqipėri. Me vendosjen nė fronin e Hungarisė tė mbretit tė Polonisė, Vladislavit, trupat hungareze, tė komanduara nga vojvoda i Transilvanisė, Janosh Huniadi, kaluan nga veprimet mbrojtėse nė mėsymje dhe pėrkohėsisht arritėn tė ndalnin pėrparimin e osmanėve drejt Evropės Qendrore. Pasi grumbulloi njė ushtri tė fuqishme, tė pėrbėrė prej hungarezėsh, polakėsh, rumunėsh etj., J. Huniadi kaloi Danubin, u fut nė thellėsi tė Ballkanit dhe nė shtator tė vitit 1442 u shkaktoi njė disfatė tė rėndė trupave osmane. Fitorja e ushtrisė sė J. Huniadit ngjalli shpresa te popujt e shtypur tė Ballkanit, nxiti lidhjet e sundimtarėve ballkanas me Hungarinė e me forca tė tjera politike tė kohės pėr zgjerimin e frontit tė luftės antiosmane. Aktivisht veproi nė kėtė drejtim papa Eugjeni IV, i cili nėpėrmjet peshkopėve tė vet nxiste elitėn drejtuese shqiptare e ballkanike tė rrėmbente armėt kundėr osmanėve sapo trupat e J. Huniadit tė marshonin sėrish nė drejtim tė Ballkanit Qendror.
Kėtė situatė ndėrkombėtare disa fisnikė shqiptarė, midis tyre edhe Gjergj Arianiti, e vlerėsuan tė pėrshtatshme pėr fillimin e luftės. Nė kuadrin e pėrgatitjeve Gjergj Arianiti forcoi lidhjet me vendet e tjera, duke dėrguar pėrfaqėsuesit e vet nė Romė e nė Bosnjė. Nė gusht tė vitit 1443 ai siguroi qytetarinė e Raguzės, qė tė strehohej familjarisht nė atė qytet po qe se do thyhej prej trupave osmane.
Nė shtator tė vitit 1443 Gjergj Arianiti sulmoi forcat osmane nė lindje tė zotėrimeve tė tij dhe i dėboi pushtuesit nga shumė krahina tė Shqipėrisė Qendrore. Fitoret e tij ndikuan nė jetėn politike tė Shqipėrisė dhe patėn jehonė edhe nė vendet e tjera. Vetė ai vazhdonte pėrgatitjet pėr vijimin e luftės kundėr osmanėve. Mė 21 tetor pėrfaqėsuesit e tij, sipas porosisė qė kishin bėrė nė Raguzė, morėn kėtu flamurin e Arianitėve, qė t'u printe luftėtarėve tė tij nė betejat e ardhshme. Nė fund tė muajit nėntor Gjergj Arianiti i kėrkoi Raguzės t'i shiste bombarda, armė kėto qė i duheshin pėr ēlirimin e kėshtjellave.
Lufta ēlirimtare u pėrhap edhe nė trevat e Shqipėrisė sė Poshtme. Gjin Zenebishi, i biri i Depės, u kthye nga mėrgimi duke zbarkuar nė bregdetin shqiptar pranė Butrintit. Me ushtrinė qė organizohej kėtu marshoi nėpėr rrethinat e Gjirokastrės nė drejtim tė Kosturit, ku forcat e tij u sulmuan nė befasi dhe u shpartalluan nga njė ushtri osmane dhe vetė Gjini mbeti i vrarė.
Nė fund tė vitit 1443 lufta ēlirimtare e shqiptarėve mori hov tė mėtejshėm nga zhvillimi i ngjarjeve nė Ballkan.
Nė tetor tė vitit 1443 trupat hungareze tė komanduara nga Janosh Huniadi, pasi kaluan Danubin, u futėn nė thellėsi tė Ballkanit dhe filluan “Fushatėn e Gjatė" qė vazhdoi deri nė fillim tė vitit 1444. Ato marshuan nė drejtim tė viseve verilindore shqiptare. Kudo ato gjetėn gatishmėrinė e banorėve tė krahinave ku kalonin pėr tė luftuar sė bashku kundėr tė njėjtit arimik. Vetė Huniadi shkruante ato ditė se ushtria e tij po "rritej nga dita nė ditė me shumė bullgarė, arbėr, serbė, boshnjakė".
Beteja u zhvillua mė 3 nėntor 1443 nė afėrsi tė Nishit, ku trupat osmane u thyen dhe u tėrhoqėn tė shpartalluara. Ushtria e J. Huniadit vazhdoi marshimin nė thellėsi tė zotėrimeve osmane gjatė njė dimri tė ashpėr dhe u fut nė Bullgari, duke zbritur deri nė juglindje tė Sofjes. Gjatė 5 dhe 6 dhjetorit 1443 ushtria e J. Huniadit pėsoi disfatė nė Vasilicit dhe filloi tėrheqjen. Pas njė muaj, mė 5 janar 1444 ajo pėsoi njė disfatė tė dytė nė Pirot (nė juglindje tė Nishit). Me humbje tė ndjeshme tė shkaktuara edhe prej kushteve natyrore tė stinės, nė fillim tė shkurtit tė vitit 1444, ushtria e J. Huniadit arriti nė Budapest me njė efektiv disa herė mė tė vogėl nga numri fillestar i luftėtarėve, kur nisi fushatėn nė tetor tė vitit 1443. Sidoqoftė, ngjarjet e mėsipėrme ndikuan nė jetėn politike tė Ballkanit. Nė gusht tė vitit 1444, me miratimin e sulltan Muratit II dhe me kufij tė rrudhur, u rimėkėmb Despotati i Rashės.
Nė betejėn e Nishit, tė 3 nėntorit 1443, ndodhej edhe Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu, qė kishte detyrėn e funksionarit tė lartė osman, atė tė sanxhakbeut tė Nikopolit. Shpartallimin e forcave osmane nė betejėn e 3 nėntorit 1443 dhe vazhdimin e marshimit tė trupave tė J. Huniadit nė drejtim tė Bullgarisė, Skėnderbeu e gjykoi si ēastin mė tė pėrshtatshėm pėr ēlirimin e tokave shqiptare. Pasi grumbulloi rreth vetes disa qindra bashkatdhetarė pjesėmarrės nė betejėn e Nishit, dhe i shoqėruar nga i nipi Hamza Kastrioti, Skėnderbeu mori rrugėn nė drejtim tė atdheut.
Nė fillim Skėnderbeu hartoi planin pėr ringritjen e shtetit tė Kastriotėve, qė, siē ėshtė shprehur nė fillim tė vitit 1445, formohej nga dy pjesė tė mėdha "nga Dibra dhe Mati", qė i ndante lumit Drin. Dibra, sipas konceptit tė kohės pėr shqiptarėt, tė shprehur, p.sh., nga Marin Barleci dhe nga Gjon Muzaka, shtrihej nė lindje deri nė masivin malor tė Mokrės (malet Jakupice), kurse Mati deri nė Detin Adriatik.
Gjatė kthimit nga Nishi, Skėnderbeu arriti nė Fushė-Dardani, vijoi rrugėn Prishtinė-Prizren, qė ishte e lirė nga osmanėt, dhe mė tej zbriti nė rajonin e Dibrės. Kjo ishte pjesa mė e begatė dhe mė e populluar e zotėrimeve tė Kastriotėve, prandaj ai e pėrmend atė tė parėn kur e cilėson veten dhe tė vėllanė, Stanishėn, si "zotėr tė Dibrės dhe tė Matit".
Dibra pėrbėhej nga dy rajone: nga Dibra e Poshtme dhe Dibra e Sipėrme. E para ishte zonė fushore dhe shtrihej pėrgjatė rrjedhjes sė sipėrme tė lumit Vardar dhe arrinte nė lindje, duke i pėrfshirė ato, deri te ngushticat e Dervenit nė afėrsi tė Shkupit. Burimet historike tė shek. XV, madje edhe mė tė hershme, tregojnė se afėr Gostivarit e nė veriperėndim tė tij gjendej qendėrbanimi mė i madh i atij rajoni, fshati Dibrishė (Debrishė), qė ėshtė edhe sot, emrin e tė cilit ka pasur pėr njė kohė edhe rajoni nė rrjedhjen e sipėrme tė lumit Vardar. Rruga qė lidhte Kėrēovėn me rajonin e Gostivarit nė dokumentet mesjetare del e emėrtuar “Rruga Kėrēovė-Dibėr” dhe banorėt e fshatit Llopushnik, nė juglindje tė Gostivarit, pėrmenden nė to si ruajtės tė saj. Edhe nė krahinėn e Dervenit, qė shtrihet nė lindje tė Tetovės, gjendet mikrotoponimia Dibėr, qė nė sllavishten e vjetėr kishtare (dėbėr) ka kuptimin luginė, grykė. Ky duhet tė ketė qenė emėrtimi i vjetėr i kėsaj krahine, tė cilin pushtuesit osmanė e zėvendėsuan me fjalėn pėrkatėse tė tyre derven (derbend). Kjo shėrben si njė e dhėnė qė tregon se shtrirja lindore e Dibrės sė Poshtme arrinte deri nė afėrsi tė Shkupit. Prandaj osmanėt nė shek. XV, kur bėnė ndarjen e tyre administrative, pėr rajonin Gostivar-Tetovė pėrdorėn njė emėrtim osman (vilajeti ose nahija e Kalkandelenit) pėr ta dalluar nga njėsia administrative nė perėndim tė saj (nahija e Dibrės). Nė kėtė tė fundit, edhe pse mbante emrin e Dibrės, gjatė shek. XV nuk kishte asnjė qendėrbanimi ose mikrotoponimi tjetėr me kėtė emėr.
Nė jug tė Dibrės sė Poshtme shtrihej Dibra e Sipėrme, qė ishte kryesisht njė rajon malor me shtrirje tė gjerė. Kėtu, nė pjesėn verilindore tė Dibrės sė Sipėrme, nė veri tė Krushevės e nė segmentin rrugor Pėrlep-Kėrēovė, ishte qyteti mesjetar Debėrshtė, emėr qė vazhdon ta mbajė edhe sot. Kurse nė veri tė liqenit tė Ohrit ishte qyteti mesjetar e nahija Debėrc, emėr qė e mban ende sot krahina e luginės sė lumit Sasheska nė verilindje tė Strugės, nėpėrmjet sė cilės kalon rruga nga Struga dhe Ohri pėr nė Kėrēovė. Martin Segoni, Gjon Muzaka etj., kanė rrėfyer se qyteti i Ohrit ishte nė Dibėr. Kėto dėshmojnė pėr shtrirjen e gjerė tė rajonit tė Dibrės sė Sipėrme gjatė shek. XV dhe mesjetės nė pėrgjithėsi.
Nė Dibėr Skėnderbeu qėndroi disa ditė, ku nė fshehtėsi mblodhi krerėt e vendit dhe u tregoi planin e veprimeve. Sė pari ai vuri nėn kontroll Dibrėn e Poshtme, e cila vetėm nė lindje ruhej nga dy garnizone tė vogla, tė vendosura nė kėshtjellėn e Kalkandelenit (Tetovės) dhe, nė lindje tė saj, nė kėshtjellėn e Sobrit, qė ngrihej nė krahinėn e Dervenit pėr tė kontrolluar ngushticat e rrugės Tetovė-Shkup. Sobri ka qenė nė fshatin e sotėm Orashko Gradishte, ku edhe sot ruhen rrėnojat e njė kėshtjelle. Tė dyja kėto kėshtjella, e Tetovės dhe e Sobrit, duhet tė kenė kaluar nė duart e Skėnderbeut. Me kėto masa Skėnderbeu vuri nė kontroll njė rrugė tregtare shumė tė rėndėsishme, qė kalonte nė rajonin mė tė pasur tė zotėrimeve tė tij dhe qė lidhte viset perėndimore me Shkupin, ku kishte selinė e vet bejlerbeu i Rumelisė. Nė kėtė mėnyrė ai ndėrpreu lidhjet e kryeqendrės sė Rumelisė me garnizonet osmane, qė gjendeshin tė shpėrndara nė viset e tjera shqiptare, tė cilat shtriheshin nė perėndim tė Shkupit.
Pėr t`u mbrojtur nga ndonjė sulm i papritur i forcave osmane, Skėnderbeu vendosi roje nė pozicionet kyēe tė rrugėkalimeve dhe dėrgoi nė drejtim tė Krujės njė grup luftėtarėsh, duke i fshehur nė pyjet dhe grykat pranė saj. Kurse mė pas Skėnderbeu, i shoqėruar nga njė numėr i vogėl luftėtarėsh, u nis vetė pėr nė Krujė. Duke e ditur se me forcėn e armėve ishte i pamundur pushtimi i kėshtjellės sė saj, Skėnderbeu u paraqit pranė autoriteteve osmane tė Krujės si i riemėruar nė detyrėn e subashit tė saj, funksion qė e kishte ushtruar nė fund tė viteve 30 tė shek. XV.
Pasi mori nė dorėzim Krujėn, Skėnderbeu futi natėn nė kėshtjellė bashkėluftėtarėt e fshehur nė rrethinat e saj dhe, nė bashkėpunim me krutanėt, paralizoi garnizonin osman. Ai i la tė lirė ushtarėt osmanė qė tė largoheshin nga Shqipėria, duke pėrfshirė edhe dizdarin e kėshtjellės, Ballabanin, i cili pas dy dhjetėvjeēarėsh do tė vihej nė krye tė trupave osmane pėr tė rimarrė Krujėn.
Kur zbardhi dita, mė 28 nėntor tė vitit 1443, krutanėt i kishte pushtuar njė gėzim i papėrmbajtur dhe, siē shprehet Barleci, "tė gjithė kishin nė gojė lirinė, kudo oshėtinte zėri i ėmbėl i lirisė". Nė prani tė gjithė krutanėve mbi muret e kėshtjellės sė Krujės u ngrit flamuri i lirisė, ai i Kastriotėve. Me kėtė rast, sipas Marin Barlecit, Skėnderbeu u mbajti banorėve tė Krujės njė fjalim tė zjarrtė e plot patos patriotik. Duke vlerėsuar lart gatishmėrinė e madhe tė shqiptarėve pėr tė luftuar, sipas M. Barlecit, Skėnderbeu iu drejtua krutanėve me fjalėt lapidare: "Armėt nuk ua solla unė, por ju gjeta tė armatosur! Lirinė e pashė se e keni kudo: nė kraharor, nė ballė, nė shpatat e nė ushtat tuaja".
Lajmi i fitores historike, i ēlirimit tė Krujės, u pėrhap me shpejtėsi dhe u prit me gėzim tė papėrshkruar nė mbarė vendin. Ai i dha hov tė paparė luftės ēlirimtare dhe i paralizoi plotėsisht forcat osmane, duke i vėnė ato nė gjendje frike e paniku.
Pasi mori Krujėn, Skėnderbeu nė bashkėpunim edhe me tė vėllanė, Stanishėn, hyri menjėherė nė bisedime me banorėt e zotėrimevė tė Kastriotėve si dhe me fisnikėt shqiptarė qė kishin lidhje farefisnie ose krushqi me Kastriotėt. Kėtyre ai u parashtroi planin e veprimeve tė mėtejshme pėr ēlirimin e kėshtjellave dhe tė krahinave tė tjera tė Shqipėrisė.
Forcat e Skėnderbeut pa humbur kohė nisėn sulmet pėr ēlirimin e njė vargu kėshtjellash tė tjera nė afėrsi tė Krujės. Sė pari morėn Petrelėn dhe pas saj iu drejtuan dy kėshtellave nė lindje tė Krujės, Gurit tė Bardhė dhe Stelushit, tė cilat kontrollonin rrugėt tregtare qė lidhnin viset bregdetare me ato lindore. Luftėtarėt e Skėnderbeut ndėrkohė kaluan nė Dibrėn e Sipėrme, ku nė bashkėveprim me trupat e Gjergj Arianitit e tė Zahari Gropės ēliruan qytetin e Ohrit dhe kėshtjellėn e Sopotnicės (Sfetigradit), tė ngritur nė veriperėndim tė Manastirit dhe qė kishte njė pozicion shumė strategjik pėr kontrollin e rrugėve qė lidhnin Pėrlepin e Manastrin me rajonet nė perėndim tė tyre. Bashkė me Ohrin dhe Sopotnicėn nė duart e shqiptarėve ranė edhe Struga, Kėrēova, si dhe kėshtjella mė tė vogla qė kontrollonin rrugėt tregtare nė hapėsirat e Dibrės sė Sipėrme. Gjithashtu Skėnderbeu nė jug tė Shkupit mori pėr herė tė parė nė zotėrim tė Kastriotėve rajonin malor tė Mokrės (malet Jakupice). Ai vuri nėn kontroll rrugėn e rėndėsishme Shkup-Kėrēovė, traseja e sė cilės kalonte pėrgjatė luginės sė lumit Treska.
Po kėshtu vepruan fisnikėt shqiptarė nė viset e tjera tė vendit. Nė Shqipėrinė e Epėrme kėshtjellėn e Jeliēės (Jenipazarit-Pazarit tė Ri) dhe atė tė Zveēanit duhet t’i kenė marrė Spanėt, kurse rajonin e Pejės Dukagjinėt. Edhe Stefan Gjurashi (Cėrnojeviēi) nuk qėndroi duarkryq. Mė parė me ndihmėn e vjehrrit tė tij, Gjon Kastriotit, dhe tani me pėrkrahjen e Skėnderbeut, Stefani u fuqizua, zgjeroi kufijtė e zotėrimeve tė tij dhe si kryeqendėr tė tyre bėri Zhabiakun.
Nė jug tė vendit viset e ēliruara arritėn deri nė brigjet e lumenjve Devoll e Seman. Revolta e pėrgjithshme antiosmane u shtri edhe nė Shqipėrinė e Poshtme. “Turqit, - shkruante nė dhjetor tė vitit 1443 bajli venecian i Korfuzit, - i ka pushtuar njė tmerr i madh dhe me nxitim ata tė Vlorės, tė Janinės dhe tė Gjirokastrės po pėrpiqen tė fortifikohen". Por, me gjithė situatėn shumė tė favorshme, pėr mungesė organizimi tė qėndresės antiosmane nga fisnikėt vendas, kėshtjellat kryesore tė Shqipėrisė sė Poshtme, qė nga Berati e mė nė jug, mbetėn nė duart e osmanėve.
Me ēlirimin e njė vargu kėshtjellash, shqiptarėt u hoqėn osmanėve qendrat kryesore ushtarake nė viset e ēliruara, tė cilat i shndėrruan nė baza tė fuqishme pėr mbrojtjen e tyre. Nė hapėsirat shqiptare qė u ēliruan me kryengritjen e pėrgjithshme tė vitit 1443 gjendeshin zotėrimet e shumė fisnikėve shqiptarė. Mė tė rėndėsishmet prej tyre i pėrbėnte shteti i Kastriotėve, qė u ringrit shumė shpejt nėn drejtimin e Skėnderbeut e tė vėllait tė madh tė tij, Stanishės. Ai gjendej nė qendėr tė viseve tė lira, shtrihej nė vijėn detare Lezhė-Durrės dhe arrinte nė lindje deri nė afėrsi tė Shkupit. Nė veri tė shtetit tė Kastriotėve shtriheshin zotėrimet e Dukagjinėve, tė Zahariajve, tė Spanėve, tė Dushmanėve, tė Gjurashėve etj. Nė gjirin e tyre pėrfshihej Rrafshi i Dukagjinit e Drenica, krahinat e Plavės e tė Gucisė, tė Jeliēės (Sanxhakut), tė Gentės (Zeta) etj. Nė veri tė kėsaj hapėsire, disa muaj mė pas, do tė rikrijohej Despotati i Rashės me kryeqytet Smederevėn.
Nė jug tė Kastriotėve ishin zotėrimet e katėr familjeve tė rėndėsishme: tė Arianitėve, tė Topiajve, tė Gropajve dhe tė Muzakajve, qė ishin kufitare me viset e pushtuara prej osmanėve, prandaj mbi to do tė binte edhe pesha kryesore e luftės kundėr pushtuesve osmanė. Zotėrimet e tyre arrinin nė jug deri te lumenjtė Devoll dhe Seman, kurse nė lindje shtriheshin deri nė afėrsi tė Manastirit.
Ēlirimi i viseve tė gjera nė Shqipėrinė Qendrore e tė Epėrme nė vitin 1443 shėnonte ngjarjen mė tė rėndėsishme nė luftėn e gjatė e tė ashpėr qė shqiptarėt kishin zhvilluar deri nė atė kohė kundėr Perandorisė Osmane. Ēlirimi u krijoi mundėsinė njė pjese tė rėndėsishme tė shqiptarėve tė jetonin tė lirė, kurse vitet qė vijuan, tė luftės kundėr pushtuesve tė huaj, forcuan pėrgjithėsisht te shqiptarėt tiparet e luftėtarėve tė lirisė, si dhe vetėdijėn e tyre kombėtare.



Shiko profilin e anėtarit


avatar
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv

Posted prej 15th December 2015, 05:15

Marin Barleti per Skenderbeun

Shqiptar
(3/22/01 10:17:36 pm)
Reply Marin Barleti per Skenderbeun 
--------------------------------------------------------------------------------

Barleti, ikonografia dhe poezitė e para pėr Skėnderbeun 

Moikom Zeqo 

Kryevepra e Marin Barletit, pėr historinė dhe jetėn e Gjergj Kastriot Skėnderbeut, ėshtė ngjarja mė e madhe kulturore jo vetėm pėr humanizmin shqiptar, por pėrgjithėsisht edhe pėr kulturėn dhe kujtesėn e kombit tonė nė shekullin XVI. Kjo kryevepėr u pėrkthye gati nė tė gjithė gjuhėt evropiane me shpejtėsi. Eshtė pėrkthyer dhe nė gjuhėn shqipe nga latinisti i madh Stefan Prifti. Mund tė themi se Stefan Prifti i kushtoi jetėn e tij shqipėrimit tė kryeveprės Barletiane.

Rėndėsia e aktit letrar dhe historik tė Marin Barletit ėshtė e shumėfishtė. Pėrfshin disa rrafshe tė karakterit intelektual tė mirėfilltė. Duke bazuar te botimi i parė i kėsaj kryevepre tė pashembullt dua t'u tėrheq vėmendjen lexuesve nė disa aspekte, qė e kapėrcejnė, ose janė nė funksion tė tekstit tė mirėfilltė shkrimor.


Libri i Barletit u botua nė Romė nė tipografinė e vėllezėrve Vitabulis, tė mbiquajtur si Albanozotė. Shumė dijetarė dhe historianė janė tė mendimit se kėta tipografė janė shqiptarė. Mbiemrimi i tyre si "Albanozoti" ndoshta nuk ka nevojė pėr koment. Libri shoqėrohet me disa gravura, tė cilat spikasin pėr stilin humanist gotik. Ikonografia e kėtyre ilustrimeve grafike deri mė sot nuk ėshtė realizuar. Studimet janė koncentruar nė pėrmbajtjen e librit dhe jo nė anėn e tij pikturike. Ka ardhur koha qė tė thellohemi edhe nė kėtė aspekt. Pėrpjekja ime ėshtė e para e kėtij lloji pėr tė bėrė publike njė analizė dhe njė sintezė tė ikonografisė sė librit tė Barletit nė lidhje tė drejtėpėrdrejtė me kulturėn dhe shpirtin kombėtar tė shqiptarėve nė epokėn passkėnderbejane.


Libri i Marin Barletit nuk ka shumė ilustrime. Kėshtu faqja nė frontespic, ku ėshtė titulli "HISTORIA DE VITA ET HESTIS SCANDERBEGI EPIROTARUM PRINCIPIS", ("Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut Princit tė Epirotėve") ėshtė e kornizuar me njė numėr grafikash qė pėrmbajnė kompozime dhe subjekte tė ēuditėshme historike dhe mitologjike.


Ēfarė tregojnė mė konkretisht kėto subjekte? Ēfarė simbolizon ikono-grafia e tyre e miniaturės? A janė tė rastėsishme dhe formale kėto ilustrime? A ėshtė konsultuar me piktorin grafist apo ndėrsjelltas? A i ka marrė artisti figurativ mendimet dhe idetė e Marin Barletit? Kjo ėshtė njė ēėshtje e madhe hulumtimi tepėr e dobishme. Duke vėzhguar dhe interpretuar miniaturat unė dal nė konkluzionin se artisti figurativ dhe autori i librit Barleti ynė kanė bashkėpunuar shumė ngushtė, se disa nga miniaturat janė tė lidhura nė mėnyrė konkrete me motivet e skėnderbejadės sė lavdishme tė shekullit XV. Gravurat e frontespicit pėrbėhen konkretisht nga 10 kompozime, qė qėndrojnė mė vehte, madje janė dhe tė kornizuara qartė. Gravura e sipėrme tregon njė betejė luftarake me kalorės pėrballė njėri-tjetrit. Nga njėra anė janė shqiptarėt qė sulmojnė dhe nga ana tjetėr janė kundėrshtarėt e tyre, tė cilėt bėjnė njė jetė pėr jetė a vdekje. Figura kryesore mbi kalė e kėsaj gravure nė anėn e majtė pėrfaqėson me sa duket Gjergj Kastriot Skėnderbeun, ose njė figurė kalorėsi simbol i shqiptarėve. Prapa kalorėsit janė dy kėmbėsorė qė mbajnė armė tė ngritura nė duar. 

Njė gravurė tjetėr mė poshtė paraqet nė mes njė qėnie mitologjike me krahė, qė ėshtė qartėsisht njė sfinks me gjoks gruaje me krahė shqiponjė dhe me trup luani. Fytyra e Sfinksit ka mbi kokė njė diademė tė hapur. Nė anėn e djathtė janė 5 figura, dhe njė figurė martiri qė rrėzohet i goditur me sa duket me shpatė. Nuk mund ta pėrcaktojmė domethėnien e kėsaj skene, mbase kemi tė bėjmė me ndonjė martir tė kishės, qė lidhet me shekullin e XVI ose fundin e shekullit XV. Nė anėn tjetėr tė grifonit ėshtė njė mbret i ulur nė fron i cili ka njė kurorė tė dallushme, anash tij janė tre ushtarė me heshta ndėr duar ndėrsa pėrballė ėshtė njė njeri, i cili ka ngritur duart pėrballė njė flakadani. Mbreti ėshtė nė pozėn e njeriut qė po dėgjon, kurse njeriu para fladakanit ėshtė ai qė rrėfen. Eshtė pra kėshtu simboli i autorit, qė tregon bėmat e tė tjerėve, qė shpalos heroizmin e shekujve.


Kompozimet e tjera tė miniaturave janė dy rreshta gjatėsorė anash faqeve. Njė skenė paraqet njė mbret mbi kalė me kurorė, qė ka anash dy kalorės dhe tė gjynjėzuar para tij njė figurė murgu. Njė skenė tjetėr paraqet 6 persona mė saktė 5 prej tyre i janė tė mbėshtjellė rreth e qark njė njeriu me nderim. Ka shumė mundėsi qė ky ėshtė njė mbret, mbase bėhet fjalė pėr vetė Skėnderbeun. Njė skenė e tretė ėshtė akoma mė interesante, njė grua mban nė dorė njė enė dhe blaton diēka pėrpara dy burrave qė rrijnė nė kėmbė mbi njė piedestal. Sipėr kėtij kompozimi ėshtė njė shqiponjė dykrenare e cila paraqet njė interes shumė tė madh shkencor. Interesi ėshtė se pėr herė tė parė ne kemi dėshminė e simbolit tė flamurit tė Gjergj Kastriot Skėnderbeut, pra tė shqiponjės dykrenore, tė pranuar dhe tė aprovuar nga vetė Marin Barleti. Njė kompozim tjetėr nė miniaturė tregon tri vetė qė masakroi me shpatė njė grua martire. Kush ėshtė kjo martire? Mos kemi tė bėjmė me figurėn e Shėn Luēisė, martires sė famshme tė krishtėrimit, qė ka patur njė ndikim shumė tė madh nė trojet shqiptare sidomos nė qytetin e Durrėsit? Mos vallė masakrimi i kėsaj gruaje simbolizon masakrimin e vetė figurės sė Shqipėrisė nė formė tė femėrorizuar?


Njė kompozim mė vehte paraqet dy djem qė mbajnė nė duar pishtarė dhe ecin nė drejtime tė kundėrta me njėri-tjetrin, mbi kokat e tyre fluturojnė tre pėllumba. Kėta simbolizojnė shpėrndarėsit e lajmeve tė mira, pra tė famės sė heronjve. Nė njė tjetėr kompozim, i cili ėshtė luftarak tregohet njė hero i rrėzuar pėrtokė me mburojė nė krahun e djathtė dhe shpatė dhe mbi tė dy luftėtarė me armė. Nė kėtė simbolikė betejash ėshtė njė simbol tipik i Romės, figura simbolike e ulkonjės dhe dy foshnjet, Romin dhe Romulin, qė pijnė qumėsht nga gjinjtė e ulkonjės. Nė kėtė kompozim ėshtė figura e njė gruaje tė ulur me dorėn e djathtė nė gjoks dhe para saj figura e njė burri qė diēka tregon me njė kapele tė shekullit XVI.


Por ikonografia e librit pėrmban dhe dy gravura, njėra tregon vetė figurėn e Gjergj Kastriot Skėnderbeut nė profil, me mjekėr tė gjatė, me njė kapelė pa strehė dhe me flokė tė rruar. Ky portret sipas studjuesve ėshtė gravura mė autentike qė paraqet Heroin shqiptar. Siē e kemi thėnė edhe nė ndonjė shkrim tjetėr, libri i Barletit ka edhe gravurėn e njė burri tė ri qė mban nė dorėn e djathtė njė libėr, kurse dorėn e majtė e ka tė ngritur pak sipėr, mbas shpinės sė tij ėshtė muri i njė kėshtjelle dhe njė kullė e ngritur. Ai nuk ka mjekėr dhe portreti i tij inteligjent ėshtė mjaft shprehės. Ky portret i pėrket vetė Marin Barletit. Grafika nė fjalė ėshtė e njė rėndėsie kolosale. Kjo do tė thotė qė edhe miniaturat e tjera por edhe portreti i Skėnderbeut janė bėrė nė bashkėpunim me artistin figurativ. Cikėl mė vete janė edhe gėrmat gravura.


Dua tė kumtoj se grafikat miniaturiste pėr tė cilat folėm mė lart kanė rrethuar nė mes tė tyre dhe dy poezi nė latinisht nga dy poetė bashkėkohės tė Barletit, me sa duket miq tė tij, qė vlerėsojnė shumė lart jo vetėm figurėn e ndritshme tė Skėnderbeut por dhe vetė nismėn e pavdekshme tė shkrimtarit dhe dijetarit humanist. Poezitė janė shkruar nė distikė, kanė karakter kushtimor, apologjik. Njėra ėshtė shkruar nga poeti Pjetėr Reguli nga Viēensa, kurse tjetra nga Domeniko Alcenjano. Kėta dy poetė kanė njė rėndėsi shumė tė madhe pėr ne shqiptarėt sepse ata janė tė parėt poetė nė botė, qė i kanė kushtuar poezi Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Tė dy kėta bėjnė kėshtu paraardhėsit e traditės shekullore tė poezisė sė popujve tė ndryshėm, qė pėrmendin me nderim emrin e Skėnderbeut dhe tė Shqipėrisė. Le tė kujtojmė pas tyre emrat e shumė poetėve tė mėdhenj si Ronsar, Agrippa, D'Obinje, Gabriel Ferni, Amadis Jamis, Luixhi Greto, Zhan Bussier, Margarita Sarroki, Lope De Vega, Kristofor Marlou, Edmund Spencer, Bajroni i madh etj.
Unė i kam pėrkthyer poezitė nga latinishtja nė shqip si mė poshtė:



Pjetėr Reguli i Viēencės, (Shekulli XVI)
***
Kėshtu do tė mahnitesh o lexues nga betejat 
e kapedanėve tė famshėm heroikė.
Ndėr to ēudi ėshtė Skėnderbeu, rrufe e luftės,
sa kėnaqėsi do tė ndjesh kur tė lexosh pėr tė!
Prijės i madh, trim e shpirt hero,
kėrdi ka bėrė mbi turqit kaq mizorė!
Se emri i tij do tė thotė "Aleksandėr i madh"
mirėmbetsh o lexues me lavdinė e tij pėrherė!



Domeniko de Alcenjano i Padovės, (Shekulli XVI)
***
Nė qoftė se ti lexues do tė tejshohėsh 
me aftėsinė tėnde nė kėtė vepėr madhėshtore,
ke pėr ta ēuar famėn e autorit deri nė zenith,
se ai kėndoi Skėnderbeun, bir i njė populli tė lartė.
Kėndoi trimėritė e bėmat e prijėsit arbėr
qė asnjė mangut nuk i le Kamilit tė madh.
I pakrahasueshėm nė fitore, i shkatėrroi me ngulm
ushtritė pafund tė perandorėve sulltanė.
Le tė gėzojė e larta Arbėri pėr kėto triumfe,
le tė ngrejė nė qiell veprat e princit tė vet.

Gazeta Shqiptare
22 Mars 2001



Shiko profilin e anėtarit


#9

Sponsored content


Posted





Mesazh (Faqja 1 e 1)

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi